EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 08 29

COM(2017) 461 final

2017/0212(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) gyvieji jūrų biologiniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad žvejojamų rūšių atkurtų ir išlaikytų populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (DTL). Svarbi priemonė siekiant šio tikslo yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) ir kvotos.

2016 m. liepos 6 d. Reglamente (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas, konkrečiau nustatytos intervalais išreikštos mirtingumo dėl žvejybos vertės; jos naudojamos šiame pasiūlyme, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, visų pirma pasiektas ir išlaikytas DTL.

Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms nustatyti komerciniu požiūriu svarbiausių Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos galimybes 2018 metams. Siekiant supaprastinti su metiniais BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus ir siekiant, kad jie būtų aiškesni, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Siūlomos priemonės atitinka bendros žuvininkystės politikos tikslus bei taisykles ir yra suderinamos su Sąjungos darnaus vystymosi politika.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalis.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.

Bendra žuvininkystės politika yra bendroji politika. Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo.

Šiuo Tarybos reglamentu valstybėms narėms skiriamos žvejybos galimybės. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės gali savo nuožiūra paskirstyti tokias galimybes regionams arba veiklos vykdytojams laikydamosi minėtuose straipsniuose nustatytų kriterijų. Taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir (arba) ekonominį paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį.

Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šį reglamentą priima kasmet, viešos ir privačios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.

•Priemonės pasirinkimas

Siūloma priemonė – reglamentas.

Tai žuvininkystės valdymo pasiūlymas, parengtas remiantis SESV 43 straipsnio 3 dalimi.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Remiantis Komisijos komunikatu dėl konsultacijų dėl 2018 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką (COM(2017) 368 final) konsultuotasi su Baltijos jūros patariamąja taryba (BJPT). Mokslinį pagrindą pasiūlymui pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES). Pasiūlyme išsamiai apsvarstytos pareikštos preliminarios nuomonės dėl visų susijusių žuvų išteklių ir į jas kiek įmanoma atsižvelgta, nepažeidžiant galiojančios politikos ar nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.

Mokslinės rekomendacijos dėl laimikio apribojimo ir išteklių būklė su valstybėmis narėmis aptartos ir 2017 m. birželio mėn. vykusiame regioniniame forume BALTFISH.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Konsultuotasi su moksline organizacija ICES.

Sąjunga kasmet prašo ICES pateikti mokslines rekomendacijas dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Pateiktos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros žuvų išteklius, o komerciniu požiūriu svarbiausiems siūlomi BLSK.

•Poveikio vertinimas

Pasiūlymas yra ilgalaikės strategijos, pagal kurią žvejybos mastas koreguojamas taip, kad būtų užtikrintas ir išlaikomas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Ją taikant žvejybos intensyvumas bus stabilus, kvotos didesnės, taigi žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. Manoma, kad didesnis iškraunamų žuvų kiekis bus naudingas žvejybos sektoriui, vartotojams, perdirbimo ir mažmeninės prekybos pramonei, taip pat visai likusiai su versline ir mėgėjų žvejyba susijusiai pagalbinei pramonei.

Dėl per pastaruosius metus priimtų sprendimų dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių jau pavyko atkurti kai kuriuos išteklius (nuo 2012 iki 2016 m. pelaginių žuvų išteklių biomasė padidėjo 50 proc.) ir iš naujo subalansuoti žvejybos pajėgumą ir žvejybos galimybes. Tačiau vis dar reikia tolesnės pažangos atkuriant demersinių žuvų išteklius (kai kurių jų biomasė nesiekia saugių ribų) ir pritaikyti DTL visiems ištekliams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisijos pasiūlymu vakarinės dalies, Botnijos įlankos ir Rygos įlankos silkių, rytinės dalies menkių ir jūrinių plekšnių išteklių kvotos būtų sumažintos vidutiniškai 32 proc. Centrinės dalies silkių ir šprotų išteklių kvotas siūloma padidinti atitinkamai 25 proc. ir 0,5 proc. Atskirų žuvų skaičiumi išreikštos lašišų išteklių žvejybos Baltijos jūroje galimybės padidės nuo 106 413 iki 116 099 vienetų. Tai reiškia, kad, palyginti su 2017 m., jos padidės 9 proc. Vakarinės dalies menkių ištekliams siūloma taikyti nepakeistas priemones.

Taigi pasiūlymų 2018 metams poveikis bus labai skirtingas ir priklausys nuo žvejybos rūšies. Vertinant apskritai, pagal Komisijos pasiūlymą žvejybos Baltijos jūroje galimybės sudarytų apie 647 tūkst. tonų – 7 proc. mažiau nei 2017 m.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Pagal pasiūlymą ir toliau lanksčiai taikomas keitimosi kvotomis mechanizmas, įvestas ankstesniųjų metų reglamentais dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių. Jokių naujų valdžios institucijoms (ES arba nacionalinėms) skirtų elementų arba administracinių procedūrų, kurios galėtų padidinti administracinę naštą, įvesti nesiūloma.

Pasiūlymas teikiamas dėl 2018 m. metinio reglamento, todėl jame nuostatos dėl peržiūros nėra.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo pasiūlymu Baltijos jūroje žvejojančiomis valstybėms narėms nustatomos tam tikrų žuvų išteklių arba išteklių grupių žvejybos 2018 m. galimybės. Pirmą kartą nustatoma ir žuvų, kurias žvejoti draudžiama, rūšis. Draudimas skirtas europinių upinių ungurių ištekliams.

Žvejybos galimybės

Naujas daugiametis žvejybos Baltijos jūroje planas įsigaliojo 2016 m. liepos 20 d. 1 Pagal jo nuostatas žvejybos galimybės nustatomos atsižvelgiant į plano tikslus ir atitinka jame nustatytus tikslinio žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Jei išteklių biomasės dydis nesiekia plane nustatytų atskaitos taškų, žvejybos galimybių lygis nustatomas atsižvelgiant į mirtingumą dėl žvejybos, o šis proporcingai mažinamas atsižvelgiant į išteklių biomasės mažėjimą.

Žvejybos galimybės siūlomos vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalimi (kurioje minimas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalimi (kurioje minimi bendros žuvininkystės politikos tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).

Kai reikėjo nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių ES kvotas, atitinkami šių išteklių kiekiai buvo išskaičiuoti iš siūlomų BLSK, kuriuos rekomendavo ICES. Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikti reglamento priede.

Visi penki Baltijos jūros pelaginių žuvų ištekliai (keturi silkių ištekliai ir vienas šprotų išteklius), vakarinės dalies menkių, jūrinių plekšnių ir pagrindinio baseino lašišų ištekliai 2018 m. turi būti žvejojami užtikrinant DTL. Visų išteklių, kuriems taikomas Baltijos jūros daugiametis planas, žvejybos galimybės nustatytos laikantis tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalų, kuriuos taikant 2018 m. bus pasiektas DTL: siūlomos trijų silkių išteklių vakarinėje ir centrinėje Baltijos jūros dalyse ir Rygos įlankoje kvotos atitinka mirtingumą dėl žvejybos, derantį su abiem DTL grindžiamo mirtingumo dėl žvejybos intervalo dalimis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 2 dalyje. Dviejų išteklių, t. y. vakarinės dalies silkių ir vakarinės dalies menkių, žvejybos galimybės atitinka mirtingumą dėl žvejybos, patenkantį į Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą intervalą.

Suomijos įlankos lašišų ir rytinės dalies menkių BLSK atitinka ICES nustatytą principą, kuris taikomas ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 nustatytos papildomos BLSK kasmetinio valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas, skirtas atitinkamai ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, ir ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba sprendžia, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti lankstumo mechanizmas. Todėl siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir kliudytų pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi tik jei valstybė narė nesinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

Europiniai upiniai unguriai

Europinių upinių ungurių gyvenimo ciklas yra sudėtingas, nes ši žuvis yra ilgaamžė ir plačiai paplitusi – remiantis naujausiais duomenimis atrodo, kad unguriai neršia Sargaso jūroje, o jų lervos su vandenyno srovėmis atkeliauja iki Europos ir Šiaurės Afrikos kontinentinio šelfo, kur virsta stikliniais unguriukais ir patenka į sausumos vandenis.

Gyvenimo ciklo dalies, kurią jie praleidžia sausumos vandenyse (sūrokuose ir (arba) gėluose vandenyse), metu ungurių mirtingumo veiksniai priklauso nuo regioninių sąlygų. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiu priemones europinių ungurių ištekliams atkurti, (Ungurių reglamentu) valstybės narės, kuriose yra svarbių ungurių buveinių, įpareigojamos vykdyti ungurių išteklių valdymo planus, kuriais užtikrinama, kad pakankamai suaugusių ungurių galėtų išplaukti iš upių baseinų ir pasiekti atviras jūras, kur jie galėtų neršti ir taip galėtų atsikurti jų ištekliai. Į nacionalinius ungurių išteklių valdymo planus galima (tačiau neprivaloma) įtraukti ir jūrų vandenis.

Tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad 57 proc. atviras jūras pasiekusių sidabrinių ungurių sužvejojama Baltijos jūroje vykdant verslinę ir mėgėjų žvejybą. Ungurių reglamentu valstybės narės, kurios ES vandenyse žvejoja ungurius, įpareigojamos sumažinti pastangas ir (arba) laimikį 50 proc., palyginti su 2004–2006 metų vidurkiu, nebent jų išteklių valdymo planai apima ir jūrų vandenis. To tikslo nepasiekė nė viena iš Baltijos jūros valstybių narių.

Pakartotinai teikiamos tokios mokslinės rekomendacijos: „<...> kai europiniams upiniams unguriams taikomas atsargumo principas, visą antropogeninį poveikį (pvz., verslinę ir mėgėjų žvejybą visais žuvų gyvenimo ciklo etapais, hidroelektrinių ir siurblinių poveikį ir taršą), kuris mažina sidabrinių ungurių veisimąsi ir migraciją, reikėtų sumažinti iki nulio arba užtikrinti, kad jis būtų kuo artimesnis nuliui.“ 2  

Atsižvelgiant į išteklių, nurodytų Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priede, būklę, Ungurių reglamente pateiktas nurodymas sumažinti pastangas arba laimikį 50 proc. neatitinka 2013 m. BŽP tausaus išteklių naudojimo tikslų. Atsižvelgiant į ICES rekomendacijas, svarbu, kad būtų nutraukta visa tikslinė neršiančių patelių žvejyba, kol neatsiras aiškių įrodymų, kad išteklių būklė pagerėjo. Todėl, atsižvelgiant į šias griežtas ICES rekomendacijas, tikslinga 2018 m. uždrausti bet kokią europinių upinių ungurių žvejybą Baltijos jūroje, kol nebus rasta ilgalaikių sprendimų.

2017/0212 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 6 straipsnyje reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) bei kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, į visas patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas būtų priimtos išsaugojimo priemonės;

(3)Taryba privalo patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant prireikus tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(4) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje numatytas BŽP tikslas – didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DTL) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m. ir palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio – ne vėliau kaip 2020 m.;

(5) todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK), remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(6) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 4 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas DTL. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2018 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio apribojimus nustatyti taip, kad būtų pasiekti plano tikslai;

(7) remiantis planu, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia Reglamento (ES) 2016/1139 II priede nustatytų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškų, turi būti patvirtinamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų greitai atkurti iki tokio dydžio, kuriam esant galima užtikrinti DTL. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) ir vakarinės dalies silkių (Clupea harengus) išteklių biomasė yra mažesnė, nei to reglamento II priede nustatyti išsaugojimo lygio atskaitos taškai. Todėl tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės dalies silkių žvejybos galimybes, kurios neviršytų Reglamento (ES) 2016/1139 I priedo B skiltyje nurodyto tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalo ir būtų tokio lygio, kuriuo būtų atsižvelgiama į biomasės sumažėjimą. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrų BŽP tikslų ir konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tačiau tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje;

(8) dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių reikėtų imtis tolesnių taisomųjų priemonių. Toliau taikant šiuo metu nustatytą aštuonių savaičių trukmės žvejybos draudimą ir toliau būtų apsaugotos neršiančių menkių santalkos. Mokslinėse rekomendacijose teigiama, kad bendrą tų išteklių mirtingumą dėl žvejybos labai padidina vakarinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejyba. Atsižvelgiant į dabartinę tų išteklių būklę, tikslinga tam tikras šiuo metu mėgėjų žvejybai taikomas priemones ir toliau taikyti. Konkrečiau, turėtų būti taikoma dienos riba vienam žvejui, o neršto laikotarpiu ji turėtų būti griežtesnė. Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai;

(9) dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių biologinių požymių pokyčių ICES negalėjo nustatyti biologinių atskaitos taškų. Todėl, siekiant padėti įgyvendinti plano tikslus, tikslinga rytinės Baltijos jūros dalies menkėms nustatyti atsargumo principu grindžiamą BLSK, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje;

(10) remdamasi naujausiais duomenimis ir naujausia informacija, ICES atliko Botnijos įlankos silkių išteklių vertinimą ir peržiūrėjo DTL atitinkančius mirtingumo dėl žvejybos intervalus. Nors mokslinėse rekomendacijose ir plane, kuris irgi buvo grindžiamas patikimiausiomis jo priėmimo metu turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalai nesutampa, planas yra teisiškai privalomas ir galiojantis, todėl nustatant šio ištekliaus žvejybos galimybes jo reikėtų laikytis;

(11) dėl europinių upinių ungurių ICES rekomendavo visą mirtingumą dėl antropogeninės veiklos, įskaitant mėgėjų ir verslinę žvejybą, sumažinti iki nulio arba užtikrinti, kad jis būtų kuo artimesnis nuliui. Todėl šią rekomendaciją būtina įgyvendinti uždraudžiant šios rūšies žuvų žvejybą Baltijos jūroje;

(12) šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės yra naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 5 , ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu, užtikrinant duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimą Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(13) Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 6 nustatytos BLSK kasmetinio valdymo papildomos sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl prevencinio BLSK ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(14) siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai minima atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)ICES – Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba;

(2)Baltijos jūra – ICES IIIb, IIIc ir IIId zonos;

(3)ištekliai – jūrų biologiniai ištekliai konkrečiame valdymo rajone;

(4)pakvadratis – Baltijos jūros ICES pakvadratis, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 7 I priede;

(5)bendras leistinas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;

(6)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

(7)mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir funkciškai su jais susietos sąlygos, jei yra, išdėstytos priede.

5 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo

Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

(a)žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

(b)išskaitymams ir perskirstymams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

(c)papildomam iškraunamam kiekiui, kuris leidžiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

(d)pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį neišnaudotiems kiekiams arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį perkeltiems kiekiams;

(e)išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

6 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvims, sužvejotoms vykdant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą žvejybą, taikomas to reglamento 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį.

2. Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti priede, kad jiems būtų galima taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame straipsnyje numatyto įpareigojimo sužvejotus kiekius įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

7 straipsnis

Priemonės dėl Baltijos menkių mėgėjų žvejybos 22–24 pakvadračiuose

1. Vykdant mėgėjų žvejybą, vienam žvejui 22–24 pakvadračiuose leidžiamas menkių laimikis – ne daugiau kaip penkios žuvys per dieną.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. vienam žvejui 22–24 pakvadračiuose leidžiamas menkių laimikis – ne daugiau kaip trys žuvys per dieną.

3. 1 ir 2 dalys neturi poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

8 straipsnis

Draudimai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla).

2. Europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) mėgėjų žvejyba draudžiama.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius siųsdamos Komisijai duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

10 straipsnis

Lankstumo priemonės

1. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.

2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1–15).

(2) ICES rekomendacijos dėl žvejybos galimybių, laimikio ir pastangų šiaurės rytų Atlante (ICES Advice on fishing opportunities, catch and effort, Northeast Atlantic). 2016 m. ICES rekomendacijos, 9 knyga, paskelbta 2016 m. spalio 28 d.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1–15).

(5) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 ( OL L 343, 2009 12 22, p. 1 ).

(6) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(7) 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose ( OL L 349, 2005 12 31, p. 1 ).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 08 29

COM(2017) 461 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo

TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomos 2018 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Clupea harengus	HER	Silkė
Gadus morhua	COD	Atlantinė menkė
Pleuronectes platessa	PLE	Jūrinė plekšnė
Salmo salar	SAL	Atlantinė lašiša
Sprattus sprattus	SPR	Atlanto šprotas

Rūšis:	Silkė		Zona:	30–31 pakvadračiai
	Clupea harengus			(HER/30/31.)
Suomija	57 896
Švedija	12 721
Sąjunga	70 617
BLSK	70 617		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK

Rūšis:	Silkė		Zona:	22–24 pakvadračiai
	Clupea harengus			(HER/3BC+24)
Danija	1 820
Vokietija	7 166
Suomija	1
Lenkija	1 690
Švedija	2 310
Sąjunga	12 987
BLSK	12 987		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Silkė		Zona:	25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys
	Clupea harengus			(HER/3D-R30)
Danija	5 241
Vokietija	1 390
Estija	26 764
Suomija	52 243
Latvija	6 605
Lietuva	6 955
Lenkija	59 353
Švedija	79 678
Sąjunga	238 229
BLSK	Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Taikoma šio reglamento 6 straipsnio 2 dalis.

Rūšis:	Silkė		Zona:	28.1 pakvadratis
	Clupea harengus			(HER/03D.RG)
Estija	13 392
Latvija	15 607
Sąjunga	28 999
BLSK	28 999		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Taikoma šio reglamento 6 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė menkė		Zona:	25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys
	Gadus morhua			(COD/3DX32.)
Danija	5 117
Vokietija	2 036
Estija	499
Suomija	392
Latvija	1 903
Lietuva	1 253
Lenkija	5 891
Švedija	5 184
Sąjunga	22 275
BLSK	Netaikoma		Prevencinis BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Atlantinė menkė		Zona:	22–24 pakvadračiai
	Gadus morhua			(COD/3BC+24)
Danija	2 444(1)
Vokietija	1 194(1)
Estija	54(1)
Suomija	48(1)
Latvija	202(1)
Lietuva	131(1)
Lenkija	654(1)
Švedija	870(1)
Sąjunga	5 597(1)
BLSK	5 597(1)		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Pagal šią kvotą gali būti žvejojama nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. ir nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d.

Rūšis:	Jūrinė plekšnė		Zona:	22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys
	Pleuronectes platessa			(PLE/3BCD-C)
Danija	4 493
Vokietija	499
Lenkija	941
Švedija	339
Sąjunga	6 272
BLSK	6 272		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK

Rūšis:	Atlantinė lašiša		Zona:	22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys
	Salmo salar			(SAL/3BCD-F)
Danija	21 986	(1)
Vokietija	2 446	(1)
Estija	2 234	(1)
Suomija	27 415	(1)
Latvija	13 984	(1)
Lietuva	1 644	(1)
Lenkija	6 670	(1)
Švedija	29 717	(1)
Sąjunga	106 096	(1)
BLSK	Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
__________
(1) Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

Rūšis:	Atlantinė lašiša		Zona:	32 pakvadračio Sąjungos vandenys
	Salmo salar			(SAL/3D32.)
Estija	1 026	(1)
Suomija	8 977	(1)
Sąjunga	10 003	(1)
BLSK	Netaikoma		Prevencinis BLSK
__________
(1) Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

Rūšis:		Atlanto šprotas		Zona:	22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys
		Sprattus sprattus			(SPR/3BCD-C)
Danija		25 875
Vokietija		16 393
Estija		30 047
Suomija		13 545
Latvija		36 289
Lietuva		13 127
Lenkija		77 012
Švedija		50 022
Sąjunga		262 310
BLSK	Netaikoma			Mokslinėmis rekomendacijoms pagrįstas BLSK Taikoma šio reglamento 6 straipsnio 2 dalis.