EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 07 27
COM(2017) 406 final
2017/0181(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2009/13/EB pagal 2014 m. padarytus ir 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje patvirtintus 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
2006 m. Tarptautinė darbo organizacija (TDO), siekdama sukurti bendrą darnią priemonę, sujungiančią visus naujausius darbo tarptautinėje jūrų laivyboje standartus, priėmė Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje. Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje išsamiai apibrėžtos visų jūrininkų, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir laivo vėliavą, teisės ir apsauga darbe. Šiuo metu ją yra ratifikavusi 81 šalis, tarp jų – visos ES valstybės narės, išskyrus Austriją, Slovakiją ir Čekiją 1 .
Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatos į ES teisę įtrauktos Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinančia Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje 2 . Direktyva į ES teisę įtraukti naujausi Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje nustatyti standartai, kurie jūrininkams buvo gerokai palankesni už galiojusiuosius tuo metu (darbo sutartys, darbo laikas, repatriacija, apgyvendinimas ir poilsio sąlygos, maistas ir maitinimas, sveikatos apsauga ir sauga, sveikatos priežiūra, skundų procedūros ir kt.). Direktyva paskatino ratifikuoti Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje visoje ES ir padėjo paspartinti jos įsigaliojimą. Ji taip pat padėjo užtikrinti, kad Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje standartai būtų vienodai perkelti į visų valstybių narių teisę, ir papildė susitarimą ES teisę atitinkančiomis konkrečiomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis.
2006 m. Konvencijoje dėl darbo jūrų laivyboje tik iš dalies sprendžiamos problemos dėl atsakomybės ir kompensavimo, susijusių su įgulos reikalavimais mirties, asmens sužalojimo ir palikimo likimo valiai užsienio uostuose atvejais, kai laivų savininkai nebevykdo savo pareigų. Laivybos sektorius yra pasaulinio pobūdžio, o jame taikomi skirtingi nacionalinės teisės aktai pagal laivo savininko valstybę, laivo vėliavos valstybę arba įgulos pilietybę. Todėl likimo valiai paliktiems jūrininkams arba jų sužalojimo ar mirties atveju sunku pasiekti, kad žala būtų atlyginta greitai ir tinkamai.
Šias problemas jau seniai pripažino ir TDO, ir Tarptautinė jūrų organizacija (TJO). 1998 m. jos subūrė jungtinę TJO ir TDO ad hoc ekspertų darbo grupę, kuri turėjo spręsti atsakomybės ir kompensavimo klausimus reikalavimų jūrininkų mirties, asmens sužalojimo ir palikimo likimo valiai atvejais. Ši grupė rekomendavo taikyti dviejų etapų metodą: pirmiausia priimti neprivalomas gaires 3 , o vėliau priimti privalomas priemones. Ji taip pat rekomendavo sukurti jūrininkų palikimo likimo valiai incidentų duomenų bazę – tokia duomenų bazė buvo sukurta 2005 m. 4
2010 ir 2011 m., TDO, remdamasi jungtinės darbo grupės rekomendacijomis, nustatė du prioritetinius klausimus: jūrininkų palikimą likimo valiai ir finansinę garantiją, taip pat su jūrininkų mirtimi ar ilgalaikiu neįgalumu susijusius reikalavimus. 2004 m. pagal Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje įsteigtas specialusis trišalis komitetas priėmė du su šiais klausimais susijusius pakeitimus. 2016 m. kovo mėn. TDO likimo valiai paliktų jūrininkų duomenų bazėje buvo įrašyti 192 likimo valiai palikti prekybiniai laivai (kai kurie iš jų dar 2006 m.), kurių palikimo atvejai dar neišnagrinėti. Daug likimo valiai paliktų jūrininkų yra likę laivuose negaudami atlyginimo (dažnai kelis mėnesius) ir stokodami reguliaraus maisto tiekimo, sveikatos priežiūros ar neturėdami galimybių grįžti namo.
Kai kurios pakeitimais nustatytos taisyklės priklausė Europos Sąjungos kompetencijai ir buvo susijusios su dalykais, dėl kurių ji jau buvo priėmusi taisyklių, visų pirma socialinės politikos ir transporto srityse. Todėl Taryba priėmė Sprendimą 2014/346/ES 5 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 103-iojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje dėl 2014 m. padarytų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimų, ir taip užtikrino, kad Sąjunga pritars jų patvirtinimui.
2014 m. birželio 11 d. Ženevoje Tarptautinės darbo konferencijos 103-iojoje sesijoje pakeitimai buvo patvirtinti. Visos ES valstybės narės balsavo už jų patvirtinimą. Abu pakeitimų rinkiniai susiję ir su privalomosiomis (A dalis – taisyklės ir standartai), ir su neprivalomosiomis (B dalis – gairės) 6 Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje kodekso nuostatomis. Jie apima 2 antraštinės dalies „Įdarbinimo sąlygos“ 2.5 taisyklę (Repatriacija) ir 4 antraštinės dalies „Sveikatos apsauga, sveikatos priežiūra, gerovė ir socialinė apsauga“ 4.2 taisyklę (Laivų savininkų atsakomybė).
Iš dalies pakeistomis privalomosiomis nuostatomis siekiama sukurti veiksmingą finansinių garantijų sistemą, kuria:
(1)būtų apsaugotos likimo valiai paliktų jūrininkų teisės (2.5 taisyklės pakeitimas). Šiuo pakeitimu pagerinama finansinių garantijų sistema, taikoma, kai laivo savininkas nepadengia jūrininkų repatriacijos išlaidų, kaip jau pripažįstama 2.5 taisyklės 2 dalyje. Taip pat pripažįstamos dvi naujos situacijos: kai laivo savininkas nesuteikė jūrininkui būtino išlaikymo ir paramos arba kai laivo savininkas kitaip vienašališkai nutraukė ryšius su jūrininku, be kita ko, mažiausiai du mėnesius nemokėjo sutartimi numatyto darbo užmokesčio. Be to, nustatomi reikalavimai sukurti greitą ir veiksmingą finansinių garantijų sistemą, skirtą su valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive likimo valiai paliktiems jūrininkams padėti;
(2)nustatomi finansinių garantijų sistemai taikomi būtiniausi reikalavimai dėl kompensavimo pagal sutartinius reikalavimus jūrininkų mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus atveju (4.2 taisyklės pakeitimas).
Taigi šiais pakeitimais pagerinama ir išplečiama esama jūrininkų apsaugos sistema, dėl jų kompensavimo procedūros tampa paprastesnės ir veiksmingesnės, be to, jie yra sustiprinami įpareigojimu laivuose turėti finansinių garantijų sistemos patvirtinamuosius dokumentus.
Šie Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimai 18 valstybių narių įsigaliojo 2017 m. sausio 18 d. 7 Numatoma, kad Nyderlanduose pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d. 8 Italija ir Lietuva pakeitimų įsigaliojimą atidėjo iki 2018 m. sausio 18 d. 9 Iš keturių valstybių narių, kurios Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavo po to, kai pakeitimai buvo patvirtinti, Slovėnija pakeitimus jau priėmė ir jie įsigalios 2017 m. rugpjūčio 3 d. Tačiau Rumunija, Estija ir Portugalija dar turi pateikti oficialią priėmimo deklaraciją. Numatoma, kad tai bus padaryta ateinančiais mėnesiais 10 .
2016 m. gruodžio 5 d. jūrų transporto sektoriaus socialiniai partneriai – Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) – sudarė susitarimą iš dalies pakeisti prie Direktyvos 2009/13/EB pridėtą jų susitarimą, kuriuo įgyvendinama 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje, kad jis atitiktų 2014 m. padarytus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus. Šiame susitarime pakartojamas visų 2014 m. padarytų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimų privalomųjų nuostatų turinys.
2016 m. gruodžio 12 d. ECSA ir ETF paprašė, kad Komisija įgyvendintų jų susitarimą pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį pateikdama Tarybos sprendimo pasiūlymą. Šiuo pasiūlymu jų prašymas patenkinamas.
Komisija teikia šį pasiūlymą, kad Direktyva 2009/13/EB ir prie jos pridėtas susitarimas būtų suderinti su 2014 m. TDO padarytais Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje privalomųjų nuostatų pakeitimais. Taip su ES valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose bus pagerintos jūrininkų darbo sąlygos, sveikata bei sauga ir socialinė apsauga.
Pasiūlymu taip pat siekiama užtikrinti, kad 2014 m. TDO padaryti Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje privalomųjų nuostatų pakeitimai būtų visoje ES veiksmingai vykdomi taikant vykdymo užtikrinimo Direktyvą dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų (Direktyvą 2013/54/ES 11 ). Toje direktyvoje išdėstytos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės:
– veiksmingai laikytųsi savo kaip vėliavos valstybių įsipareigojimų įgyvendindamos atitinkamas 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje dalis (t. y. tas dalis, kurių turinys laikomas atitinkančiu Direktyvos 2009/13/EB priedo nuostatas);
– nustatytų specialią atitikties stebėsenos ir laive bei krante teikiamų skundų nagrinėjimo procedūrų tvarką.
Kai Direktyvos 2009/13/EB priedas šiuo pasiūlymu bus iš dalies pakeistas, Direktyvoje 2013/54/ES nustatytos stebėsenos priemonės bus taikomos ir 2014 m. padarytiems Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimams ir jų specialiai iš dalies keisti nereikės.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas yra dalis Komisijos pastangų sukurti sąžiningą ir iš tiesų europinę darbo rinką, kurioje darbuotojams būtų užtikrinta derama apsauga ir tvarios darbo vietos 12 . Tai apima ir darbuotojų saugą bei sveikatos apsaugą, darbo laiką, socialinę apsaugą ir su darbo sutartimis susijusias teises. Siekdama vykdyti ES integruotą jūrų politiką, Komisija taip pat visapusiškai remia „socialinį dialogą dėl TDO konvencijos dėl darbo jūroje standartų integravimo į Bendrijos teisę“ 13 .
Šiuo pasiūlymu savaip palaikoma saugi laivyba. Užtikrinus likimo valiai paliktų jūrininkų apsaugą – pasiūlius jiems repatriaciją, paramą bei išlaikymą ir sumokėjus nesumokėtą darbo užmokestį, gali būti lengviau išvengti su laivu ir įgula susijusių nelaimingų atsitikimų, nes jūrininkams nereikės likti uostuose likimo valiai paliktuose laivuose, kol bus repatrijuoti arba gaus nesumokėtą darbo užmokestį. Jie taip pat nebus palikti dreifuojančiuose laivuose be degalų ar pagrindinių maisto ir vandens atsargų.
Jūrininkus palikus likimo valiai ir jų mirties bei ilgalaikio neįgalumo atvejais taikoma patikimesnė finansinių garantijų sistema padės išvengti Europos uostams ir pakrančių bendruomenėms šiuo metu tenkančios naštos teikti pagalbą nukentėjusiems jūrininkams ir jų šeimoms.
Šiuo pasiūlymu papildomos pastangos veiksmingiau įgyvendinti Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje laikantis vykdymo užtikrinimo Direktyvoje 2013/38/ES dėl uosto valstybės kontrolės 14 nustatytos specialios stebėsenos ir laive bei krante teikiamų skundų nagrinėjimo procedūrų tvarkos. Ta direktyva 2006 m. Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje buvo priskirta prie konvencijų, kurių įgyvendinimą savo uostuose tikrina valstybių narių valdžios institucijos. Taip užtikrinama, kad su laivais, plaukiojančiais su Konvencijos neratifikavusios valstybės vėliava, ir jų įgula nebūtų elgiamasi palankiau nei su laivu, plaukiojančiu su Konvenciją ratifikavusios valstybės vėliava, ir jo įgula. 2014 m. padarytiems Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimams ta direktyva jau galioja, nes ji yra taikoma Konvencijai dėl darbo jūrų laivyboje su visais jos pakeitimais.
Pasiūlymu papildoma Direktyva 2015/1794/ES 15 , pagal kurią jūrininkams yra taikomos penkios darbo teisės direktyvos (dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam, darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, Europos darbo tarybos steigimo, kolektyvinio atleidimo iš darbo ir įmonių perdavimo) ir taip sustiprinamos jų kaip darbuotojų teisės ir jiems suteikiamos tokios pat teisės kaip krante dirbantiems darbuotojams.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Europoje jūrų transportas per visą istoriją skatino ekonominį vystymąsi ir klestėjimą. Prekių ir keleivių vežimas jūromis prisideda prie ES vidaus bei tarptautinės prekybos ir stiprina visų Europos valstybių, piliečių ir turistų ryšius. Vis labiau stingant jūrų sektoriaus specialistų, aukštesnio ir žemesnio rango laivo įgulos narių, kyla pavojus, kad bus prarasta žmogiškųjų išteklių kritinė masė, palaikanti Europos jūrų sektorių konkurencingumą apskritai. Šiuo pasiūlymu siekiama pagal Jūrų transporto strategiją iki 2018 m. 16 palaikyti „Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) veiklą siekiant sąžiningo elgesio su jūrininkais, kad, inter alia, būtų užtikrinta, kad elgesio su jūrininkais nelaimės jūroje atveju, jūrininkų palikimo likimo valiai, sužalojimo ar mirties atveju gairės ir išsilaipinimo į krantą sąlygos būtų tinkamai įgyvendinamos ES ir visame pasaulyje“. Dėl to jūrininko profesija europiečiams turėtų tapti patrauklesnė.
Šis pasiūlymas padės ES jūrų transporto sektoriuje sudaryti sąžiningesnes konkurencijos sąlygas laivų savininkams, kurie paiso jūrininkų teisių ir dažnai atsiduria mažiau palankioje padėtyje už standartų neatitinkančia laivyba užsiimančius subjektus.
Socialinių partnerių susitarimo įgyvendinimas ES teisės aktais taip pat atitinka Komisijos įsipareigojimą skatinti įvairių pramonės šakų ir sektorių atstovų ES lygmens socialinį dialogą, kaip teigiama 2016 m. birželio 27 d. ES socialinių partnerių, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos pasirašytame bendrame pareiškime „Nauja socialinio dialogo pradžia“ 17 .
Šis susitarimas yra puikus pavyzdys, kaip socialiniai partneriai remia Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę 18 , kuria siekiama, kad ES teisė būtų šiuolaikiška ir atitiktų paskirtį.
Jis taip pat atitinka Europos socialinių teisių ramsčio 19 socialinio dialogo ir darbuotojų įtraukimo principą, pagal kurį „laikantis socialinių partnerių autonomiškumo principo ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų jie (t. y. socialiniai partneriai) skatinami svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus. Prireikus socialinių partnerių sudaryti tarpusavio susitarimai įgyvendinami Sąjungos ir jos valstybių narių lygmeniu.“ Jis taip pat dera su kitais pagal Europos socialinių teisių ramstį pripažįstamais konkrečiais principais ir teisėmis, pvz., susijusiais su darbo užmokesčiu, sveika, saugia ir pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga, taip pat socialine apsauga.
Apskritai šis pasiūlymas padeda į Europos politikos sistemą visapusiškai įtraukti darnaus vystymosi tikslus, laikantis Komisijos komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ 20 prisiimto įsipareigojimo.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 155 straipsnio 2 dalis.
SESV 155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Sąjungos lygmeniu sudaryti susitarimai yra įgyvendinami pagal administracijai ir darbuotojams bei valstybėms narėms būdingą ir nusistovėjusią tvarką arba dėl tų reikalų, kuriems taikomas 153 straipsnis, juos pasirašiusioms šalims bendrai paprašius remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Apie tai pranešama Europos Parlamentui. Taryba sprendžia vieningai, kai tame susitarime yra viena arba kelios nuostatos, susijusios su viena iš sričių, kurioms pagal 153 straipsnio 2 dalį reikia balsų vieningumo.“
Pirmasis socialinių partnerių susitarimo pakeitimas dėl finansinių garantijų sistemos, taikomos jūrininką palikus likimo valiai, susijęs tiek su sveikata ir sauga, tiek su darbo sąlygomis, todėl jam taikomas 153 straipsnio 1 dalies a punktas dėl visų pirma darbo aplinkos gerinimo siekiant rūpintis darbuotojų sveikata ir sauga, taip pat b punktas dėl darbo sąlygų.
Antrajam pakeitimui dėl finansinių garantijų sistemai taikomų reikalavimų užtikrinti kompensavimą jūrininkų mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus atveju taikomas 153 straipsnio 1 dalies c punktas dėl darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos.
Kadangi pagal 153 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą šioje srityje turi būti sprendžiama vieningai, Taryba turės spręsti vieningai.
•Subsidiarumo principas
Šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad ES teisė ir Konvencija dėl darbo jūrų laivyboje derėtų ir kad 2014 m. padaryti Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimai būtų visoje ES tinkamai vykdomi taikant Direktyvą 2013/54/ES dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų. Nacionalinės teisės aktais šio tikslo pasiekti neįmanoma, nes galiojančių ES teisės aktų pakeitimai gali būti daromi tik ES lygmeniu.
Be to, būtina laikytis vienodo požiūrio į visus ES laivus ir ES uostus, taip pat į ES ir ne ES laivynus. Taip pat Taryba savo sprendime 2014/346/ES yra oficialiai pareiškusi, kad „dalis Konvencijos taisyklių ir pakeitimų priklauso Sąjungos kompetencijai ir yra susiję su klausimais, dėl kurių Sąjunga yra priėmusi taisykles.“
Pasiūlymas padės Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje privalomųjų nuostatų pakeitimus visose valstybėse narėse taikyti vienu metu ir vienodai. Tai svarbu siekiant ES laivams ir ES uostams užtikrinti minėtąsias vienodas sąlygas. Pasiūlymu gali būti sumažintas neigiamas poveikis ES uostų valstybėms, nes Direktyvos 2009/13/EB priede pateikto A.2.5 standarto 5 dalies a punktas turėtų būti taikomas mažesniam skaičiui atvejų. Pagal tą punktą, jeigu jūrininko repatriacija nepasirūpina laivo savininkas, tai turi padaryti ES vėliavos valstybė. Jeigu ir ji to nepadaro, jūrininkų repatriacija gali pasirūpinti valstybė, iš kurios jūrininkai turi būti repatrijuoti, arba valstybė, kurios piliečiai tie jūrininkai yra, ir išieškoti išlaidas iš ES vėliavos valstybės.
Valstybėms narėms, kurios (dar) nėra saistomos pakeitimų (valstybėms narėms, kurios nėra ratifikavusios Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje 21 arba dar nėra pateikusios oficialios priėmimo deklaracijos 22 ), ES veiksmai duotų papildomos naudos, nes susitarimas būtų taikomas su jų vėliava plaukiojančių laivų savininkams ir taip būtų pagerintos jūrininkų darbo sąlygos ir tuose laivuose esančių jūrininkų bei jų šeimų socialinė apsauga.
Pasiūlymas papildomos naudos teikia ir valstybėms narėms, kurios yra ratifikavusios Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, kuriose pakeitimai jau įsigaliojo ir kurios dėl to yra jų saistomos. Juo bus suderinta 2014 m. pakeitimų ir Direktyvos 2009/13/EB taikymo sritis, pakeitimai bus įtraukti į vykdymo užtikrinimo Direktyvos 2013/54/ES dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų taikymo sritį ir, be to, kad jiems taikoma Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje priežiūros sistema, jie bus įtraukti ir į ES teisės priežiūros ir stebėsenos sistemą, taip pat pateks į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją. Taip bus užtikrinama geresnė jūrininkų apsauga, o valstybės narės ir laivų savininkai turėtų labiau laikytis naujųjų reikalavimų.
•Proporcingumo principas
Proporcingumo principo laikomasi, nes pasiūlymu siekiama tik perkelti į ES teisę atnaujintus privalomus būtiniausius standartus, nustatytus 2014 m. padarytais 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimais.
Pasiūlymu ES valstybėms narėms paliekamos galimybės išlaikyti ar nustatyti darbuotojams palankesnius standartus ir atsižvelgti į jų nacionalinei padėčiai būdingas ypatybes. Taigi faktines įgyvendinimo priemones galima rinktis gana lanksčiai.
•Priemonės pasirinkimas
Pasirinkta priemonė yra direktyva. SESV 155 straipsnio 2 dalyje terminas „sprendimas“ vartojamas bendrąja prasme, taigi teisėkūros priemonę galima rinktis pagal SESV 288 straipsnį. Komisija savo nuožiūra siūlo tinkamiausią iš tame straipsnyje nurodytų trijų privalomų priemonių (reglamentą, direktyvą arba sprendimą).
SESV 296 straipsnyje teigiama, kad „jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikomų procedūrų ir proporcingumo principo, jį pasirenka kiekvienu atveju“.
Šiuo atveju Komisija mano, kad tinkamiausia priemonė yra direktyva, nes ja bus iš dalies keičiama kita direktyva (Direktyva 2009/13/EB), taip pat dėl to, kad socialinių partnerių susitarime nustatyta įpareigojimų ir teisių, kuriuos valstybės narės turės perkelti į savo nacionalinę teisę.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Galiojanti Direktyva 2009/13/EB vertinama nebuvo, nes perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2014 m. rugpjūčio 20 d. ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių laikymosi vertinimo nebuvo atlikta 23 .
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Jeigu socialiniai partneriai prašo, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo pagal SESV 155 straipsnį būtų įgyvendinamas jų susitarimas, geresnio reglamentavimo principai turi būti taikomi nedarant poveikio jiems pagal SESV suteiktam vaidmeniui ir savarankiškumui, Komisijos užduočiai palengvinti jų dialogą ar būtinybei apskritai užtikrinti skaidrumą.
Atsižvelgiant į proceso skaidrumą, į tai, kad šį susitarimą sudarę socialiniai partneriai atstovauja sektoriaus darbdaviams ir darbuotojams, ir į socialiniams partneriams pagal SESV 155 straipsnį suteiktą vaidmenį, papildomų viešų konsultacijų nesurengta 24 .
•Poveikio vertinimas
Pasiūlymu bus suderinta 2014 m. TDO padarytų privalomųjų nuostatų pakeitimų ir Direktyvos 2009/13/EB taikymo sritis ir taip panaikinta galimybė pagal Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje II straipsnio 6 dalį netaikyti tam tikrų Kodekso nuostatų, jei kompetentinga institucija nusprendė, kad jas taikyti netikslinga ar praktiškai nėra galimybės, tarptautiniais reisais neplaukiojantiems laivams, kurių bendroji talpa mažesnė nei 200, tiek, kiek nacionaliniuose dokumentuose tas dalykas traktuojamas kitaip 25 .
Vis dėlto manoma, kad šis poveikis bus ribotas, kadangi:
·remiantis Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje duomenų baze 26 , kol kas nė viena Konvenciją ratifikavusi valstybė narė, kurioje TDO 2014 m. pakeitimai jau įsigaliojo, nėra TDO pranešusi apie nacionalinius sprendimus dėl TDO 2014 m. pakeitimų;
·nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo subjektams sritis yra labai ribota, nes ji taikoma tik vidaus reisais plaukiojantiems laivams, kurių bendroji talpa mažesnė nei 200;
·iki šiol kai kurios Konvenciją ratifikavusios valstybės yra pasinaudojusios šia nukrypti leidžiančia nuostata, daugiausia dėl tam tikrų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje III antraštinės dalies nuostatų dėl apgyvendinimo. Kadangi TDO 2014 m. pakeitimai susiję su pagrindinių būtiniausių teisių apsauga (repatriacija, pagrindinių jūrininko poreikių, įskaitant maistą ir apgyvendinimą, patenkinimu ir ne daugiau kaip 4 mėnesių nesumokėto darbo užmokesčio mokėjimu) ir kompensavimu įvykus blogiausiems incidentams dėl profesinių priežasčių (mirtis ar ilgalaikis neįgalumas), nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą tokiais atvejais pagrįsti bus sunku;
·galimos nacionalinės nukrypti leidžiančios nuostatos negali būti taikomos įpareigojimui turėti finansinės garantijos, taikomos jūreivį palikus likimo valiai, patvirtinamuosius dokumentus, nes šis įpareigojimas taikomas tik laivams, kuriuose reikalaujama turėti darbo jūrų laivyboje liudijimą 27 . Taip pat būtina paminėti, kad TDO 2014 m. pakeitimais pagerinama ir išplečiama esama apsaugos sistema, pagal kurią valstybės narės jau yra įpareigotos reikalauti, kad visuose su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų užtikrinama finansinė garantija repatriacijos išlaidoms padengti ir kompensavimui mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinių priežasčių užtikrinti;
·naudojimosi nukrypti leidžiančia nuostata sąlygos (įskaitant reikalavimą konsultuotis su socialiniais partneriais) yra gana griežtos;
·pagal Direktyvos 2013/54/ES 3 straipsnio 2 dalį, kuria valstybėms narėms leidžiama remiantis Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje II straipsnio 6 dalimi pritaikyti stebėsenos mechanizmus, įskaitant patikrinimus, kad būtų atsižvelgta į specifines su tokiais laivais susijusias sąlygas, valstybės narės gali lanksčiai stebėti, kaip naujieji reikalavimai taikomi laivams, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 200 ir kurie neplaukioja tarptautiniais reisais.
Pasiūlymu TDO 2014 m. pakeitimai taip pat bus įtraukti į vykdymo užtikrinimo Direktyvos 2013/54/ES dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų taikymo sritį ir, be to, kad jiems taikoma Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje priežiūros sistema, jie bus įtraukti ir į ES teisės priežiūros ir stebėsenos sistemą, taip pat pateks į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją. Taip turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės ir laivų savininkai labiau laikytųsi reikalavimų.
Kadangi pasiūlymas veikiausiai neturės kitokio reikšmingo ekonominio ar socialinio poveikio arba poveikio aplinkai, palyginti su atskaitos scenarijumi, šio pasiūlymo poveikio vertinimas neatliktas 28 .
Pagal atskaitos scenarijų daroma prielaida, kad Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje ratifikavusios ES valstybės narės įgyvendins 2014 m. pakeitimus, tose valstybėse narėse įsigaliojusius 2017 m. sausio 18 d. arba įsigaliosiančius netrukus. Todėl jei socialinių partnerių susitarimas nebūtų priimtas, visos Konvenciją ratifikavusios valstybės narės 2014 m. pakeitimus veikiausiai vis vien taikytų ir taip įgyvendintų likimo valiai paliktų jūrininkų apsaugos sistemas bei užtikrintų kompensavimą dėl jūrininkų mirties ar asmens sužalojimo, o šis įgyvendinimas būtų stebimas taikant TDO priežiūros sistemą. Šios sistemos pagrindas – dviejų TDO tarnybų (Konvencijų ir rekomendacijų taikymo ekspertų komiteto ir Tarptautinės darbo konferencijos Konvencijų ir rekomendacijų taikymo trišalio komiteto) vykdomas nacionalinių ataskaitų nagrinėjimas ir socialinių partnerių stebėjimas. Tačiau jei pakeitimai neįgyvendinami, pagal šią sistemą nėra teisminio mechanizmo, kaip, pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo užtikrinamas mechanizmas.
Naujieji reikalavimai leis išvengti nepriimtinos situacijos, kai jūrininkai ilgą laiką lieka inkarą išmetusiuose ar uoste stovinčiuose laivuose, laivų savininkams palikus savo įgulas likimo valiai ir nesumokėjus jų darbo užmokesčio ar nerepatrijavus jūrininkų į jų gyvenamąsias šalis. Apskaičiuota, kad 2010 m. jūrinėse ES valstybėse narėse ir Norvegijoje buvo 254 119 aktyvių jūrininkų 29 . TDO jūrininkų palikimo likimo valiai atvejų duomenų bazės duomenimis, nuo 2004 m. likimo valiai buvo palikti 192 prekybiniai laivai, iš jų 21 – plaukiojantis su ES valstybės narės vėliava. 2016 m. likimo valiai palikta 20 prekybinių laivų, o iš šių atvejų iki 2017 m. gegužės 30 d. išnagrinėti tik aštuoni. Iš šių 20-ies 2016 m. paliktų laivų keturi plaukiojo su ES valstybės narės vėliava ir juose likimo valiai buvo palikti iš viso 45 jūrininkai. Kai kurie palikimo likimo valiai atvejai neišnagrinėti dar nuo 2006 m. Anksčiau likimo valiai palikti jūrininkai dažnai nenorėdavo palikti savo laivo, kol jis teismo sprendimu būdavo parduodamas, kad būtų sumokėtos reikalaujamos sumos, be kita ko, ir nesumokėtas darbo užmokestis. Dabar tokios reikalaujamos sumos bus greitai sumokamos naudojantis finansinių garantijų sistema. Be to, jūrininkams ar jų šeimoms bus greičiau sumokamos ir reikalaujamos sumos mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinių priežasčių atveju. Tai padės išvengti ilgo mokėjimų vilkinimo ir biurokratizmo, su kuriuo jūrininkams ir jų šeimoms dažnai tenka susidurti.
Geresnė likimo valiai paliktų jūrininkų apsauga bus naudinga ir visoms ES uostų institucijoms, nes bus mažiau probleminių palikimo likimo valiai atvejų. TDO jūrininkų palikimo likimo valiai atvejų duomenų bazės duomenimis, 2016 m. ES uostuose likimo valiai buvo palikti penki prekybiniai laivai su 58 jūrininkais.
Vis dėlto pagal Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje (XV straipsnio 13 dalies a punktą) Konvenciją ratifikavusių šalių, kurios priėmė pakeitimus, uosto valstybės kontrolė taikoma ir Konvencijos neratifikavusioms šalims, ir ją ratifikavusioms šalims, kurios nėra saistomos pakeitimų. Vadinasi, Konvenciją ratifikavusių šalių uostų institucijos tikrins laivus, plaukiojančius su Konvenciją ratifikavusių ES valstybių narių, kurios dar nėra saistomos 2014 m. pakeitimų, ir su Konvencijos neratifikavusių ES valstybių narių vėliava, jeigu jie neatitiks pakeitimais nustatytų reikalavimų.
Taigi atsižvelgiant į šiuos numatomus pokyčius pagal atskaitos scenarijų, Tarybos direktyva nepadarytų reikšmingo poveikio nė vienai iš 22 Konvenciją ratifikavusių valstybių narių, kuriose pakeitimai jau įsigaliojo 2017 m. sausio 18 d. arba įsigalios netrukus, taip pat trims žemyninėms valstybėms narėms, kurios Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nėra ratifikavusios (Austrijai, Čekijai ir Slovakijai).
Taikant šio pasiūlymo nuostatas, Konvenciją ratifikavusių valstybių narių patiriamos stebėsenos sąnaudos nepadidės, nes jos tų sąnaudų neišvengiamai patiria ratifikavusios Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje ir jos pakeitimus. Kadangi Konvencijos neratifikavusios valstybės narės yra žemyninės šalys ir šiuo metu laivyno neturi, numatoma, kad dėl šio pasiūlymo jos stebėsenos sąnaudų nepatirs.
Dėl galimų stebėsenos sąnaudų, susijusių su laivais, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 200 ir kurie neplaukioja tarptautiniais reisais, Direktyvos 2013/54/ES 3 straipsnio 2 dalimi valstybėms narėms leidžiama pritaikyti savo stebėsenos mechanizmus, įskaitant patikrinimus, kad būtų atsižvelgta į tas specifines sąlygas.
·ES socialinių partnerių reprezentatyvumas jūrų transporto sektoriuje
Vertindama ES socialinių partnerių prašymą įgyvendinti jų susitarimą ES teisės priemonėmis pagal SESV 155 straipsnį, Komisija nagrinėja jų reprezentatyvumą ir įgaliojimus atitinkamoje srityje. Taip užtikrinama, kad prašymas atitiktų SESV nuostatas, o susitarimas būtų plačiai palaikomas subjektų, kuriems jis iš tiesų aktualus.
Pagal Komisijos sprendimo 98/500/EB 30 1 straipsnį Europos lygmens socialiniai partneriai turi:
a) būti susiję su konkrečiais sektoriais ar kategorijoms ir suburti Europos lygiu;
b) būti sudaryti iš organizacijų, kurios pačios yra sudėtinė ir pripažinta valstybių narių socialinių partnerių struktūrų dalis ir turi gebėjimų derėtis dėl susitarimų ir kurios atstovauja kelioms valstybėms narėms;
c) turėti atitinkamas struktūras veiksmingam jų dalyvavimui (sektorių) dialogo komitetų veikloje užtikrinti.
Šių sąlygų turėtų būti laikomasi tuo metu, kai pasirašomas susitarimas.
Šis susitarimas yra dėl darbo sąlygų jūrų transporto sektoriuje, o tai atitinka jūrų transporto sektoriaus socialinio dialogo komiteto kompetencijos sritį. Socialiniai partneriai komitete yra darbdaviams atstovaujančios Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir darbuotojams atstovaujanti Europos transporto darbuotojų federacija (ETF).
2016 m. birželio 30 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas („Eurofound“) paskelbė ETF ir ECSA kaip socialinių partnerių organizacijų ES lygmens reprezentatyvumo jūrų transporto sektoriuje tyrimą 31 .
Išskyrus žemynines šalis (Austriją, Čekiją, Vengriją ir Slovakiją) ir Bulgariją, Latviją, Rumuniją bei Lenkiją, ECSA 32 turi narių visose ES valstybėse narėse (ir Norvegijoje) 33 , 34 . Nors iš Lenkijos kilę nemažai jūrininkų, Lenkijoje yra labai mažai laivų savininkų bendrovių, o Latvijoje su atitinkamu sektoriumi susijusių darbdavių organizacijų nėra. Vadinasi, vienintelės valstybės narės, kuriose ECSA iš tikrųjų galėtų pritraukti naujų narių, yra Bulgarija ir Rumunija.
Darbuotojams atstovaujanti ETF 25 valstybėse narėse turi 56 narius, o tai sudaro 64 proc. visų su atitinkamo sektoriaus veikla susijusių profesinių sąjungų. 52 nariai patys dalyvauja su atitinkamu sektoriumi susijusiose kolektyvinėse derybose. Remiantis „Eurofound“ tyrimu, ETF turi su atitinkamu sektoriumi susijusių narių visose valstybėse narėse, kuriose vykdoma su tuo sektoriumi susijusi veikla.
Taigi daroma išvada, kad, atsižvelgiant į jų narius, susitarimą pasirašę socialiniai partneriai yra svarbiausios šio sektoriaus Europos lygmens socialinių partnerių organizacijos, atstovaujančios sektoriaus subjektams, todėl turinčios teisę prašyti, kad Komisija įgyvendintų susitarimą pagal SESV 155 straipsnį.
·Nuostatų teisėtumas
Komisija išnagrinėjo, ar susitarimas teisėtas. Ji atidžiai išanalizavo kiekvieną nuostatą ir neaptiko nieko, kas prieštarautų ES teisei. Įpareigojimai valstybėms narėms būtų nustatomi ne tiesiogiai socialinių partnerių susitarimu. Jie būtų nustatomi jį įgyvendinant Tarybos sprendimu, t. y. direktyva. Kaip nurodyta 2 skirsnyje, susitarimo taikymo sritis ir turinys tebepatenka į SESV 153 straipsnio 1 dalyje išvardytas sritis.
Susitarimas apima du Direktyvos 2009/13/EB priedo pakeitimų rinkinius, kurie neturės įtakos galiojantiems tos direktyvos 3 straipsnyje nustatytiems draudimams bloginti sąlygas.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Pasiūlymu įgyvendinamas socialinių partnerių susitarimas. Tokiais atvejais Komisija negali keisti susitarimo teksto, ji gali tik jį priimti arba atmesti 35 .
Daugumoje socialinių partnerių susitarimo ir 2014 m. padarytų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimų nuostatų nėra MVĮ dirbančių ir kitų darbuotojų skirties. Jos taikomos visiems laivams, kuriais paprastai verčiamasi komercine veikla, išskyrus žvejybos ar panašios paskirties laivus, taip pat tradicinės konstrukcijos laivus, kaip antai džonkos ir kiti tradiciniai burlaiviai. Direktyva 2013/54/ES valstybėms narėms leidžiama pritaikyti jų stebėjimo mechanizmus prie laivams, kurių bendroji talpa yra mažesnė nei 200 ir kurie neplaukioja tarptautiniais reisais, būdingų specifinių sąlygų.
Susitarimu ir 2014 m. padarytais Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimais MVĮ nustatomi švelnesni reikalavimai, susiję su įpareigojimu laive turėti finansinės garantijos, skirtos padėti likimo valiai paliktiems jūrininkams, patvirtinamuosius dokumentus. Šis įpareigojimas taikomas tik laivams, kuriuose pagal nacionalinę teisę reikalaujama turėti darbo jūrų laivyboje liudijimą arba yra to prašoma. Pagal Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje kodekso 5.1.3 taisyklę darbo jūrų laivyboje liudijimą reikalaujama turėti laivuose, kurių bendroji talpa yra 500 ar didesnė ir kurie plaukioja tarptautiniais reisais arba reisais tarp užsienio uostų, taip pat mažesniuose laivuose, jei to prašo laivo savininkas.
•Pagrindinės teisės
Šio pasiūlymo tikslai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, visų pirma teisę, saugomą pagal 31 straipsnį dėl tinkamų ir teisingų darbo sąlygų, kuriame nustatyta, kad „kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija stebės, kaip įgyvendinama direktyva, kuria įgyvendinamas susitarimas.
Direktyvoje 2009/13/EB nenustatyta jokių vertinimo ar ataskaitų teikimo reikalavimų. Tokių reikalavimų neplanuojama nustatyti ir šioje direktyvoje, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/13/EB.
•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)
Šiuo atveju aiškinamųjų dokumentų nereikia.
• Europos ekonominė erdvė
Pasiūlymas susijęs su Europos ekonominei erdvei svarbiu klausimu, todėl turėtų būti jai taikomas.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
1 straipsnis
Šiuo straipsniu nustatoma, kad socialinių partnerių susitarimas yra privalomas.
2 straipsnis
Šiame straipsnyje išdėstomi Direktyvos 2009/13/EB pakeitimai.
1) 1 punkte atitinkamai iš dalies pakeičiama numeracija.
2) 2 punkte įterpiamas naujas A2.5.2 standartas „Finansinė garantija“, kurį sudaro 14 dalių.
–1 dalyje nurodoma siūlomo standarto paskirtis.
–2 dalyje apibrėžiama sąvoka „palikimas likimo valiai“, kai naudojantis finansinių garantijų sistema būtų teikiama parama:
a) nepadengiamos jūrininko repatriacijos išlaidos (tai jau pripažįstama Direktyvos 2009/13/EB priede pateiktos 2.5 taisyklės 2 dalyje);
b) nesuteikiama išlaikymo ir paramos (išaiškinta 5 dalyje);
c) laivo savininkas kitaip vienašališkai nutraukia ryšius su jūrininku, be kita ko, mažiausiai du mėnesius nesumoka sutartimi numatyto darbo užmokesčio.
b ir c punktais įpareigojimas užtikrinti finansinių garantijų sistemą išplečiamas taip, kad būtų taikomas dviem naujoms palikimo likimo valiai situacijoms.
–3 dalyje valstybei narei kaip vėliavos valstybei nustatomas įpareigojimas užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose veiktų finansinių garantijų sistema. Ši sistema gali būti įvairių formų, o jas nustato valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
–4 dalyje nustatomi vėliavos valstybės priimtai finansinių garantijų sistemai taikomi kriterijai, įskaitant būtinybę užtikrinti, kad likimo valiai palikti jūrininkai turėtų galimybę tiesiogiai pasinaudoti pakankamos aprėpties ir operatyviai teikiama finansine parama.
–5 dalyje pateikiama esminės informacijos apie 2 dalies b punkte nurodytą sąvoką „būtinas išlaikymas ir parama“.
–6 dalyje nustatomas reikalavimas, kad laivuose, kuriuose pagal nacionalinę teisę reikalaujama turėti darbo jūrų laivyboje liudijimą arba yra to prašoma, būtų finansinės garantijos patvirtinamieji dokumentai.
–7 dalyje išvardijama patvirtinamuosiuose dokumentuose pateiktina informacija; ji turi būti pateikiama anglų kalba arba turi būti pridedamas vertimas į anglų kalbą.
–8 dalyje nustatomas reikalavimas dėl operatyvaus finansinės paramos teikimo (žr. 4 dalį).
–9 ir 10 dalyse dėl 4 dalyje nurodytų „pakankamos aprėpties“ kriterijų išsamiai apibūdinama pagal finansinių garantijų sistemą teiktina parama ir nustatoma jos aprėptis. 9 dalyje nurodoma Direktyvos 2009/13/EB priede pateikta 2.5 taisyklė, susijusi su repatriacija. Ja nustatoma, kad mokamas ne daugiau kaip keturių mėnesių nesumokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos. 10 dalyje išsamiai apibūdinamos likimo valiai paliktų jūrininkų repatriacijos išlaidos.
–11 dalyje finansinės garantijos teikėjui nustatomas įpareigojimas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iš anksto pranešti vėliavos valstybei, kad finansinės garantijos galiojimas nutraukiamas.
–12 dalyje draudimo ar kitos finansinės garantijos teikėjui numatoma teisių subrogacija.
–13 dalyje nurodoma, kad šiuo standartu nepažeidžiama draudiko ar finansinės garantijos teikėjo teisė į atgręžtinį reikalavimą trečiųjų šalių atžvilgiu.
–14 dalyje nurodoma, kad pagal siūlomą standartą suteikiamos teisės nedaro poveikio kitoms jūrininko teisėms, reikalavimams ar teisių gynimo priemonėms. Be to, joje leidžiama priimti nuostatas, kad pagal šį standartą mokėtinas sumas būtų galima išskaičiuoti iš sumų, gautų iš kitų šaltinių, pvz., remiantis teisėmis, reikalavimais ar teisių gynimo priemonėmis gautos kompensacijos pagal šį standartą.
3) 3 punkte siūloma atitinkamai pakeisti esamą A4.2 standarto numerį – jis taptų A4.2.1 standartu. Prie nauju numeriu pažymėto A4.2.1 standarto pridedamos septynios naujos dalys (8–14). Jame remiamasi galiojančiu A4.2 standarto 1 dalies b punkte nustatytu reikalavimu. Laikydamiesi to reikalavimo, laivų savininkai turi suteikti finansinę garantiją, kad užtikrintų kompensavimą jūrininko mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus atveju.
–8 dalies a–e punktuose nustatomi nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose finansinių garantijų sistemai nustatytini būtiniausi reikalavimai, kad pagal galiojančio A4.2 standarto 1 dalies b punktą būtų užtikrintas kompensavimas pagal sutartinius reikalavimus (apibrėžtus siūlomo naujo A4.2.2 standarto 1 dalyje). Be kita ko, reikalaujama nedelsiant sumokėti visą sumą, o jei sunku įvertinti visą kompensacijos dydį, turi būti mokamos tarpinės išmokos.
–9 ir 10 dalyse nustatomi reikalavimai pranešti jūrininkams ir vėliavos valstybėms, jeigu laivo savininko finansinė garantija panaikinama arba nutraukiama.
–11 dalyje reikalaujama, kad laivuose būtų finansinės garantijos teikėjo išduoti finansinės garantijos patvirtinamieji dokumentai.
–12 dalyje finansinės garantijos teikėjui nustatomas įpareigojimas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iš anksto pranešti vėliavos valstybei, kad finansinės garantijos galiojimas nutraukiamas.
–13 dalyje nustatomas reikalavimas, kad garantija turi būti užtikrinamas mokėjimas pagal visus sutartinius reikalavimus, kuriems ji taikoma ir kurie atsiranda dokumento galiojimo laikotarpiu.
–14 dalyje nurodoma finansinės garantijos patvirtinamuosiuose dokumentuose pateiktina informacija. Joje taip pat nustatomas reikalavimas dokumentą pateikti anglų kalba.
4) 4 punkte įterpiamas naujas A4.2.2 standartas „Sutartinių reikalavimų tvarkymas“, kurį sudaro trys dalys.
–1 dalyje paaiškinama, ką reiškia siūlomoje A4.2 standarto (kurio numeris pakeistas į A4.2.1) 8 dalyje nurodytas terminas „sutartiniai reikalavimai“.
–2 dalyje nustatoma, kad finansinių garantijų sistema, kuria užtikrinamas kompensavimas mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinių priežasčių atveju, gali būti įvairių formų, o jas nustato Organizacijos narė, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
–3 dalyje reikalaujama, kad būtų užtikrintos priemonės, kuriomis naudojantis su A4.2 standarte (kurio numeris pakeistas į A4.2.1) nurodytu kompensavimu susiję sutartiniai reikalavimai būtų priimami, nagrinėjami ir nešališkai reguliuojami taikant operatyvias ir sąžiningas procedūras.
2017/0181 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS DIREKTYVA
kuria įgyvendinamas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2009/13/EB pagal 2014 m. padarytus ir 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje patvirtintus 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 155 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį administracija ir darbuotojai (socialiniai partneriai) gali bendrai prašyti, kad Sąjungos lygmeniu jų sudaryti susitarimai būtų įgyvendinami remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu;
(2)Tarybos direktyva 2009/13/EB 36 įgyvendintas Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas į ES teisę įtraukti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatas, kad į galiojančius Europos teisės aktus būtų perkelti jūrininkams palankesni naujausi Konvencijoje nustatyti standartai. Taip siekta pagerinti jūrininkų darbo sąlygas, ypač susijusias su darbo sutartimis, darbo laiku, repatriacija, karjera ir įgūdžių tobulinimu, apgyvendinimu ir poilsio sąlygomis, maistu ir maitinimu, sveikatos apsauga ir sauga, sveikatos priežiūra ir skundų procedūromis;
(3)po susitikimų su tarptautiniais ekspertais TDO ėmėsi iš dalies keisti Konvenciją, kad būtų sprendžiami klausimai, susiję su jūrininkų palikimu likimo valiai ir finansine garantija, taip pat su reikalavimais, susijusiais su jūrininkų mirtimi ar ilgalaikiu neįgalumu. Pagal Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje įsteigtas specialusis trišalis komitetas 2014 m. balandžio 7–11 d. posėdžiuose priėmė du su šiais klausimais susijusius pakeitimus. Dalis pakeitimais nustatytų taisyklių priklausė Sąjungos kompetencijai ir buvo susijusios su dalykais, dėl kurių Sąjunga jau buvo priėmusi taisyklių, visų pirma socialinės politikos ir transporto srityse. Todėl 2014 m. gegužės 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/346/ES 37 dėl pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 103-iojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje. Ši pozicija buvo pritarti, kad Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje kodekso pakeitimai būtų patvirtinti;
(4)pakeitimai buvo patvirtinti 2014 m. birželio 11 d. Ženevoje Konferencijos 103-iojoje sesijoje ir įsigaliojo 2017 m. sausio 18 d. Jie susiję su užtikrintina veiksminga finansinių garantijų sistema, kad i) būtų apsaugotos likimo valiai paliktų jūrininkų teisės ir ii) užtikrintas kompensavimas pagal sutartinius reikalavimus jūrininkų mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus atveju. Jais patobulinama ir optimizuojama esama jūrininkų apsaugos sistema, be kita ko, nustatant įpareigojimą laivuose turėti finansinių garantijų sistemos patvirtinamuosius dokumentus ir išplečiant sistemą, kad ji apimtų dvi naujas palikimo likimo valiai situacijas (kai jūrininkams nesuteikiama būtino išlaikymo ir paramos arba kai laivo savininkas vienašališkai nutraukia ryšius su jūrininku, be kita ko, mažiausiai du mėnesius nesumoka sutartimi numatyto darbo užmokesčio);
(5)2016 m. gruodžio 5 d. jūrų transporto sektoriaus socialiniai partneriai –Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) – sudarė susitarimą iš dalies pakeisti Direktyvą 2009/13/EB, kad ji atitiktų 2014 m. padarytus 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus. 2016 m. gruodžio 12 d. jie paprašė Komisijos pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį pateikti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria būtų įgyvendinamas jų susitarimas;
(6)socialinių partnerių susitarime pakartojamas visų 2014 m. padarytų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimų privalomųjų nuostatų turinys. Pirmasis pakeitimas dėl finansinių garantijų sistemos, taikomos jūrininką palikus likimo valiai, susijęs tiek su sveikata ir sauga, tiek su darbo sąlygomis, todėl jam taikomi SESV 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktai. Antrajam pakeitimui dėl finansinių garantijų sistemai taikomų reikalavimų užtikrinti kompensavimą jūrininko mirties ar ilgalaikio neįgalumo dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus atveju taikomas 153 straipsnio 1 dalies c punktas dėl darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos. Taigi susitarimas susijęs su klausimais, kuriems taikomas SESV 153 straipsnis, ir gali būti pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį įgyvendinamas remiantis Komisijos pasiūlymu priimtu Tarybos sprendimu. Taikant Sutarties 288 straipsnį, susitarimui įgyvendinti tinkama priemonė yra direktyva;
(7)vadovaudamasi 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatu dėl socialinio dialogo derinimo ir skatinimo Bendrijos lygiu 38 , Komisija įvertino pasirašiusiųjų šalių reprezentatyvumą ir kiekvienos susitarimo nuostatos teisėtumą;
(8)2016 m. gruodžio 5 d. socialinių partnerių susitarimu iš dalies keičiamas prie Direktyvos 2009/13/EB pridėtas 2008 m. gegužės 19 d. ECSA ir ETF susitarimas dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir į tą direktyvą įtraukiami 2014 m. TDO padaryti Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimai, kad su ES valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų pagerintos jūrininkų darbo sąlygos, sveikata bei sauga ir socialinė apsauga;
(9)iš dalies pakeitus Direktyvą 2009/13/EB, 2016 m. gruodžio 5 d. socialinių partnerių susitarimu 2014 m. TDO padarytų Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimų privalomosios nuostatos bus įtrauktos į vykdymo užtikrinimo Direktyvos 2013/54/ES dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų taikymo sritį ir, be to, kad joms taikoma Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje priežiūros sistema, jos bus įtrauktos ir į ES teisės priežiūros ir stebėsenos sistemą, taigi visų pirma pateks į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją. Taip turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės ir laivų savininkai labiau laikytųsi reikalavimų;
(10)nedarydama poveikio susitarimo nuostatoms dėl socialinių partnerių ES lygmeniu vykdomo pažangos stebėjimo ir peržiūros, Europos Komisija stebės, kaip įgyvendinama ši direktyva ir susitarimas;
(11)valstybės narės gali pavesti šią direktyvą įgyvendinti socialiniams partneriams, jeigu jie to bendrai paprašo ir jeigu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų garantuoti, jog bus pasiekti pagal šią direktyvą siektini rezultatai;
(12)Komisija pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį informavo Europos Parlamentą nusiųsdama savo direktyvos pasiūlymo tekstą, į kurį įtrauktas susitarimas;
(13)šioje direktyvoje paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 31 straipsnyje, pripažintų pagrindinių teisių ir principų;
(14)šia direktyva siekiama pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, sveikatą bei saugą ir socialinę apsaugą jūrų transporto sektoriuje, o tai yra tarpvalstybinis sektorius, kuriame veikla vykdoma su įvairių valstybių narių vėliavomis. Kadangi tų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatyto subsidiarumo principo Europos Sąjunga gali priimti priemones. Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Šia direktyva įgyvendinamas 2016 m. gruodžio 5 d. Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas susitarimas, iš dalies pakeičiant Tarybos direktyvą 2009/13/EB pagal 2014 m. padarytus ir 2014 m. birželio 11 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje patvirtintus 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus.
2 straipsnis
Pagal 2016 m. gruodžio 5 d. ECSA ir ETF sudarytą susitarimą iš dalies pakeisti Tarybos direktyvą 2009/13/EB, kad ji atitiktų 2014 m. padarytus ir 2014 m. birželio 11 d. Ženevoje 103-ojoje Tarptautinės darbo konferencijos sesijoje patvirtintus 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus,
Tarybos direktyvos 2009/13/EB priedas iš dalies keičiamas taip:
1) antraštėje „A2.5 standartas. Repatriacija“ junginys „A2.5“ pakeičiamas junginiu „A2.5.1“;
2) įterpiamas A2.5.2 standartas:
„A2.5.2 standartas. Finansinė garantija
1. Įgyvendinant 2.5 taisyklės 2 dalį, šiuo standartu nustatomi reikalavimai užtikrinti greitos ir veiksmingos finansinių garantijų sistemos, skirtos padėti jūrininkams, jei jie paliekami likimo valiai, veikimą.
2. Šio standarto tikslais jūrininkas laikomas paliktu likimo valiai, jei laivo savininkas, pažeisdamas šio susitarimo reikalavimus arba jūrininkų darbo sutarties sąlygas:
a) nepadengia jūrininko repatriacijos išlaidų arba
b) nesuteikia jūrininkui būtino išlaikymo ir paramos, arba
c) kitaip vienašališkai nutraukia ryšius su jūrininku, be kita ko, mažiausiai du mėnesius nesumoka sutartimi numatyto darbo užmokesčio.
3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose veiktų šio standarto reikalavimus atitinkanti finansinių garantijų sistema. Finansinių garantijų sistema gali būti socialinės apsaugos sistema, draudimas, nacionalinis fondas arba kitos panašios priemonės. Jos formą nustato valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
4. Finansinių garantijų sistema visiems su valstybės narės vėliava plaukiojančiame laive likimo valiai paliktiems jūrininkams užtikrinama galimybė tiesiogiai pasinaudoti pakankamos aprėpties ir operatyviai teikiama finansine parama pagal šį standartą.
5. Šio standarto 2 dalies b punkto tikslais į jūrininkams būtiną išlaikymą ir paramą įeina tinkamas maistas, apgyvendinimas, geriamojo vandens atsargos, išgyventi laive būtini degalai ir būtina sveikatos priežiūra.
6. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, kuriuose pagal nacionalinės teisės aktus reikalaujama turėti darbo jūrų laivyboje liudijimą arba to prašo laivo savininkas, būtų finansinės garantijos teikėjo išduotas finansinės garantijos pažymėjimas ar kiti patvirtinamieji dokumentai. Kopija iškabinama gerai matomoje vietoje laive, kur ji būtų prieinama jūrininkams. Jei finansinę garantiją užtikrina keli finansinės garantijos teikėjai, laive saugomi kiekvieno finansinės garantijos teikėjo pateikti dokumentai.
7. Finansinės garantijos pažymėjimas ar kiti patvirtinamieji dokumentai pateikiami anglų kalba arba pridedamas vertimas į anglų kalbą; tame pažymėjime ar patvirtinamuosiuose dokumentuose pateikiama ši informacija:
a) laivo pavadinimas;
b) laivo registracijos uostas;
c) laivo šaukinys;
d) laivo TJO numeris;
e) finansinės garantijos teikėjo (-ų) pavadinimas ir adresas;
f) asmenų arba subjekto, atsakingų už jūrininkų prašymų suteikti paramą tvarkymą, kontaktiniai duomenys;
g) laivo savininko vardas ir pavardė (pavadinimas);
h) finansinės garantijos galiojimo laikotarpis;
i) finansinės garantijos teikėjo patvirtinimas, kad finansinė garantija atitinka A2.5.2 standarto reikalavimus.
8. Parama pagal finansinių garantijų sistemą suteikiama nedelsiant, jūrininkui arba jūrininko paskirtam atstovui pateikus prašymą ir reikiamą teisės į paramą pagal šio standarto 2 dalį pagrindimą.
9. Atsižvelgiant į 2.5 taisyklę, pagal finansinių garantijų sistemą suteikiamos paramos turi užtekti, kad būtų padengta:
a) nesumokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, kurias laivo savininkas turi sumokėti jūrininkui pagal darbo sutartį, atitinkamą kolektyvinę sutartį arba vėliavos valstybės nacionalinę teisę, bet ne daugiau kaip keturių mėnesių toks nesumokėtas darbo užmokestis ir keturių mėnesių tokios nesumokėtos išmokos;
b) visos jūrininko pagrįstai turėtos išlaidos, įskaitant šio standarto 10 dalyje nurodytas repatriacijos išlaidas;
c) išlaidos jūrininko pagrindiniams poreikiams, įskaitant tokius kaip tinkamas maistas, prireikus drabužiai, apgyvendinimas, geriamojo vandens atsargos, išgyventi laive būtini degalai ir būtina sveikatos priežiūra, patenkinti ir visos kitos pagrįstos išlaidos ar mokesčiai, susidarantys dėl veikimo arba neveikimo, kuris reiškia palikimą likimo valiai, iki jūrininko parvykimo į namus.
10. Repatriacijos išlaidos apima kelionės tinkamomis ir greitomis transporto, paprastai oro transporto, priemonėmis išlaidas, įskaitant jūrininko maitinimą ir apgyvendinimą nuo išlipimo iš laivo iki parvykimo į namus, būtiną sveikatos priežiūrą, asmeninių daiktų perkėlimą ir pervežimą ir kitas jūrininką palikus likimo valiai turėtas pagrįstas išlaidas ar mokesčius.
11. Finansinės garantijos galiojimas negali būti nutraukiamas iki finansinės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent finansinės garantijos teikėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tai iš anksto praneša vėliavos valstybės kompetentingai institucijai.
12. Jei draudimo ar kitos finansinės garantijos teikėjas atliko mokėjimą jūrininkui pagal šį standartą, toks teikėjas, neviršydamas sumokėtos sumos ir laikydamasis taikomų teisės aktų, subrogacijos, perleidimo ar kitu būdu įgyja jūrininko teises, kuriomis pastarasis būtų galėjęs naudotis.
13. Jokia šio standarto nuostata nepažeidžiama draudiko ar finansinės garantijos teikėjo teisė į atgręžtinį reikalavimą trečiųjų šalių atžvilgiu.
14. Šio standarto nuostatos neturi būti išimtinės arba turėti poveikio kitoms teisėms, reikalavimams ar teisių gynimo priemonėms, kuriais taip pat gali būti įmanoma pasinaudoti siekiant likimo valiai paliktiems jūrininkams suteikti kompensaciją. Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose gali būti numatyta, kad bet kurias pagal šį standartą mokėtinas sumas galima išskaičiuoti iš sumų, gautų iš kitų šaltinių remiantis teisėmis, reikalavimais ar teisių gynimo priemonėmis, kurie gali būti kompensavimo pagal šį standartą objektas.“;
3) antraštėje „A4.2 standartas. Laivų savininkų atsakomybė“ junginys „A4.2“ pakeičiamas junginiu „A4.2.1“ ir pridedamos šios dalys:
„8. Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatoma, kad finansinių garantijų sistema, skirta kompensavimui, kaip nustatyta šio standarto 1 dalies b punkte, pagal A4.2.2 standarte apibrėžtus sutartinius reikalavimus užtikrinti, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:
a) sutartinė kompensacija, jei ji nustatyta jūrininko darbo sutartyje, nepažeidžiant šios dalies c punkto, išmokama visa ir nedelsiant;
b) negali būti daroma spaudimo sutikti, kad būtų sumokėta mažesnė nei sutartyje nustatyta suma;
c) jei dėl jūrininko ilgalaikio neįgalumo pobūdžio sunku įvertinti visą kompensacijos, į kurią jūrininkas gali turėti teisę, dydį, jūrininkui mokama viena ar kelios tarpinės išmokos, kad būtų išvengta nereikalingų sunkumų;
d) pagal 4.2 taisyklės 2 dalį jūrininkas gauna mokėjimą nepažeidžiant kitų juridinių teisių, tačiau tokį mokėjimą laivo savininkas gali išskaityti iš žalos atlyginimo pagal bet kurį kitą reikalavimą, kurį jūrininkas pateikė laivo savininkui dėl to paties incidento;
e) sutartinės kompensacijos reikalavimą gali pateikti tiesiogiai atitinkamas jūrininkas, jo artimiausi giminaičiai arba jūrininko atstovas ar paskirtasis naudos gavėjas.
9. Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose užtikrinama, kad jei laivo savininko finansinę garantiją numatoma panaikinti arba nutraukti, jūrininkams apie tai būtų iš anksto pranešta.
10. Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose užtikrinama, kad jei laivo savininko finansinė garantija panaikinama arba nutraukiama, finansinės garantijos teikėjas apie tai praneštų vėliavos valstybės kompetentingai institucijai.
11. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų finansinės garantijos teikėjo išduotas finansinės garantijos pažymėjimas ar kiti patvirtinamieji dokumentai. Kopija iškabinama gerai matomoje vietoje laive, kur ji būtų prieinama jūrininkams. Jei finansinę garantiją užtikrina keli finansinės garantijos teikėjai, laive saugomi kiekvieno finansinės garantijos teikėjo pateikti dokumentai.
12. Finansinės garantijos galiojimas negali būti nutraukiamas iki finansinės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent finansinės garantijos teikėjas ne vėliau kaip prieš 30 dienų apie tai iš anksto praneša vėliavos valstybės kompetentingai institucijai.
13. Finansine garantija užtikrinamas mokėjimas pagal visus sutartinius reikalavimus, kuriems ji taikoma ir kurie atsiranda dokumento galiojimo laikotarpiu.
14. Finansinės garantijos pažymėjimas ar kiti patvirtinamieji dokumentai pateikiami anglų kalba arba pridedamas vertimas į anglų kalbą; tame pažymėjime ar patvirtinamuosiuose dokumentuose pateikiama ši informacija:
a) laivo pavadinimas;
b) laivo registracijos uostas;
c) laivo šaukinys;
d) laivo TJO numeris;
e) finansinės garantijos teikėjo (-ų) pavadinimas ir adresas;
f) asmenų arba subjekto, atsakingų už jūrininkų sutartinių reikalavimų tvarkymą, kontaktiniai duomenys;
g) laivo savininko vardas ir pavardė (pavadinimas);
h) finansinės garantijos galiojimo laikotarpis;
i) finansinės garantijos teikėjo patvirtinimas, kad finansinė garantija atitinka A4.2.1 standarto reikalavimus.“;
4) įterpiamas A4.2.2 standartas:
„A4.2.2. standartas. Sutartinių reikalavimų tvarkymas
1. A4.2.1 standarto 8 dalyje ir šiame standarte terminas „sutartinis reikalavimas“ reiškia bet kokį reikalavimą, susijusį su jūrininkų mirtimi arba ilgalaikiu neįgalumu dėl profesinio sužalojimo, ligos ar pavojaus, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, jūrininkų darbo sutartyse arba kolektyvinėje sutartyje.
2. A4.2.1 standarto 1 dalies b punkte numatyta finansinių garantijų sistema gali būti socialinės apsaugos sistema, draudimas, fondas arba kitos panašios priemonės. Jos formą nustato valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamomis laivų savininkų ir jūrininkų organizacijomis.
3. Nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose užtikrinama, kad būtų taikomos veiksmingos priemonės, kuriomis naudojantis su A4.2.1 standarto 8 dalyje nurodytu kompensavimu susiję sutartiniai reikalavimai būtų priimami, nagrinėjami ir nešališkai tvarkomi taikant operatyvias ir sąžiningas procedūras.“.
3 straipsnis
1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jos įsigaliojimo dienos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
4 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas