EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 31

COM(2017) 275 final

2017/0114(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 180 final}
{SWD(2017) 181 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Kompetencija reglamentuoti transporto sritį pagal SESV 4 straipsnio 2 dalies g punktą ES dalijasi su valstybėmis narėmis. Tačiau esamų taisyklių pritaikymą gali atlikti tik pati Sąjunga. Kitų kategorijų transporto priemonių įtraukimą į ES taisykles pagrindžia tai, kad tos transporto priemonės prisideda prie ES ir pasaulinio lygmens problemų. Įtraukus keleivinius automobilius, mikroautobusus ir furgonus visų pirma išnyktų rizika, kad valstybės narės taikys nevienodas sąlygas nenuolatiniams naudotojams arba užsienyje registruotoms transporto priemonėms. Įtraukus vietos ir tolimojo susisiekimo autobusus būtų mažiau iškreipiama konkurencija keleivių vežimo vidaus rinkoje: dabar ji iškreipiama taikant šioms transporto priemonėms lengvatinį režimą, t. y. atleidžiant jas nuo infrastruktūros naudojimo mokesčio, kuris taikomas geležinkelių transportui.

Bendrai tariant, kadangi visos šios transporto priemonės naudoja tą pačią kelių infrastruktūrą ir prisideda prie išmetamo CO2 kiekio, oro taršos ir grūsčių, norint spręsti įvardytas problemas jų įtraukimas į taisykles yra pagrįstas.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX-POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex-post vertinimas ir (arba) tinkamumo patikros

Direktyvos 1999/62/EB vertinimą Komisija paskelbė 2013 m. 5 . ES infrastruktūros apmokestinimo politikos įgyvendinimo ir poveikio nuo 1995 m. išorinis vertinimas paskelbtas 2014 m. sausio mėn. 6 . Atliekant vertinimą nustatyta įvairių su kelių mokesčio taikymu SKTP pagal dabartinę teisinę sistemą susijusių problemų.

Nors vienokį ar kitokį kelių apmokestinimą jau įgyvendino 24 valstybės narės ir pasireiškė tendencija pereiti prie tinklo lygmeniu renkamų atstumu grindžiamų rinkliavų, šis perėjimas yra lėtas ir tebėra neatitikimų tarp valstybių narių. Atliekant vertinimą rasta daug nacionalinių kelių apmokestinimo politikų skirtumų ir nustatyta, kad dėl nepakankamai suderintų mokesčių tipų (ribotos trukmės vinjetės, atstumu grindžiamos rinkliavos, diferencijavimas arba ne) ir naudojamų mokesčių rinkimo technologijų tipų tiek institucijos, tiek naudotojai patiria papildomos administracinės naštos ir kaštų.

Nors direktyva padeda įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, nustatyta ir tam tikrų jos trūkumų:

·taikymo sritis leidžia nuostatų netaikyti mažiau kaip 12 tonų sveriančioms SKTP ir dėl to susidaro nevienodos krovinių vežimo sąlygos;

·direktyva leidžiami taikyti pagal laiką skaičiuojami mokesčiai nepadeda nei efektyviai padengti infrastruktūros kaštų, nei diegti mažiau taršių, veiksmingesnių operacijų ar mažinti grūsčių;

·išorinių kaštų mokesčių taikymas pernelyg sudėtingas, o (privalomas) diferencijavimas pagal EURO emisijos klases nepakankamai apibrėžtas – apibrėžtas tik maksimalus diferencijavimas ir valstybėms narėms palikta laisvė veikti jo ribose;

·mokesčių diferencijavimui siekiant sumažinti grūstis taikomas neutralumo pajamų atžvilgiu reikalavimas yra pernelyg sudėtingas taikyti ir taikant jį tik SKTP gali būti laikomas diskriminaciniu, nes prie grūsčių prisideda visi kelių naudotojai.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Šios konsultacijos atitiko minimalius konsultacijoms su suinteresuotosiomis šalimis taikomus standartus, nustatytus 2002 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate (COM(2002) 704 final).

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

•Poveikio vertinimas

–diferencijuoto kelių apmokestinimo pajamų traktavimą,

–esamo teisės akto trūkumus,

–tam tikrų variantų atmetimą,

–numatomą poveikį.

–problemos apibrėžimas ir visų pirma jos veiksnių aprašymas papildyti paaiškinimais dėl tarpusavio papildomumo su kitais aplinkos mokesčiais ir CO2 kiekio standartais. Kitos priemonės taip pat galėjo būti veiksmingos, bet jų nebūtų pakakę transporto išmetamam CO2 kiekiui pažaboti tiek, kiek to reikia vykdant ES įsipareigojimus;

–priede, kuriame aprašomos paliktos politikos priemonės, paaiškintos priežastys, dėl kurių skirtingai traktuojamos iš neprivalomo grūsčių apmokestinimo gautos pajamos. Viena pagrindinių priežasčių yra susijusi su priimtinumu, nešališkumu ir siekiu neutralizuoti bet kokį regresyvų mokesčio poveikį;

–dabartinio teisės akto vertinimo ir įgyvendinimo aprašymas ir problemos veiksnių aprašymas papildyti konkrečiu teisės akto reikšmės ir trūkumų paaiškinimu;

–priežasčių, dėl kurių atsisakoma privalomo kelių apmokestinimo ir bendro pajamų panaudojimo, aprašymas papildytas naujais elementais;

–atitinkamuose skirsniuose išsamiau aprašytas numatytas poveikis CO2 išmetimo lygiui, atitinkamoms valstybėms narėms ir paprastinimui.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Perėjus prie atstumu grindžiamos rinkliavos padidėtų su iniciatyva susiję reguliavimo kaštai ir daugelio rinkos dalyvių atitikties užtikrinimo kaštai, tačiau šį padidėjimą nusvertų didesnės pajamos (nauda valstybėms narėms ir rinkliavų subjektams), geresnė kelių kokybė ir patikimesnės kelionės trukmės prognozės (nauda kelių naudotojams), mažesnis neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai (nauda piliečiams) ir mažesni atitinkami visuomenei tenkantys išoriniai kaštai (nauda mokesčių mokėtojams).

Šio pasiūlymo REFIT aspektas yra susijęs su kelių apmokestinimo reikalavimų paprastinimu ir atnaujinimu, kuriais siekiama, kad tie reikalavimai atitiktų paskirtį. Šiuo tikslu numatyta:

·sunkiosioms transporto priemonėms taikytą pasenusią diferencijavimo pagal EURO emisijos klases sistemą pakeisti tinkamesniu mokesčių diferencijavimu pagal išmetamą CO2 kiekį;

·supaprastinti išorinių kaštų mokesčių taikymą oro taršai ir triukšmui (kuris yra geresnė priemonė nei diferencijavimas pagal EURO emisijos klases) leidžiant naudoti atnaujintas pamatines vertes be jokio skaičiavimo;

·supaprastinti ir atnaujinti mokesčio didinimo procesą ir sudaryti palankesnes sąlygas taikyti grūsčių mokesčius.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pavadinimas patikslinamas atsižvelgiant į išplėstą taikymo sritį.

·transeuropinis kelių tinklas: ši apibrėžtis atnaujinama derinant ją su koridorių principu, išdėstytu peržiūrėtose transeuropinio transporto tinklo plėtros gairėse, pateiktose Reglamente (EU) Nr. 1315/2013;

·rinkliava: apibrėžtis performuluojama siekiant atsižvelgti į 7da straipsnyje numatytą galimybę taikyti grūsčių mokestį;

·transporto priemonė: siūloma naujoji apibrėžtis, be jos anksčiau apimamų krovininių transporto priemonių, apima ir visas sunkiąsias transporto priemones ir visas lengvąsias transporto priemones, kurių svoris viršija 3,5 t ribą, keleivinius automobilius, mikroautobusus ir furgonus, taip pat vietos ir tolimojo susisiekimo autobusus;

·[tam tikrų EURO] kategorijų transporto priemonė ir transporto priemonės tipas: apibrėžtis performuluota įtraukiant vietos ir tolimojo susisiekimo autobusus.

2017/0114 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 11 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 12 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pažanga siekiant tikslo, kurį Komisija nustatė 2011 m. kovo 28 d. Baltojoje knygoje 13 , t. y. siekti, kad principai „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ būtų taikomi visapusiškai siekiant gauti pajamų ir užtikrinti būsimų investicijų į transportą finansavimą, iki šiol buvo lėta, o kelių infrastruktūros apmokestinimas skirtingose valstybėse narėse vis dar nesuderintas;

(2)Komunikate dėl Europos mažataršio judumo strategijos 14 Komisija paskelbė, kad ketina peržiūrėti direktyvą dėl sunkvežimių apmokestinimo, kad būtų galima apmokestinimą diferencijuoti pagal išmetamą anglies dioksido kiekį, o kai kuriuos jos principus taikyti ir vietos bei tolimojo susisiekimo autobusams ir lengviesiems automobiliams bei furgonams;

(3)visos sunkiosios transporto priemonės daro didelį poveikį kelių infrastruktūrai ir prisideda prie oro taršos, o lengvosios transporto priemonės yra daugelio neigiamų kelių transporto taršos ir grūsčių padarinių aplinkai ir visuomenei šaltinis. Vienodų sąlygų ir sąžiningos konkurencijos sumetimais turėtų būti užtikrinta, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/62/EB 15 nustatyta rinkliavų ir naudotojo mokesčių sistema būtų pradėta taikyti ir toms transporto priemonės, kurioms iki šiol ji taikoma nebuvo. Todėl į tos direktyvos taikymo sritį turėtų būti įtrauktos ne tik dabar į ją įeinančios krovinius gabenančios sunkiosios transporto priemonės, bet ir kitos sunkiosios transporto priemonės, taip pat lengvosios transporto priemonės, įskaitant lengvuosius automobilius;

(4)pagal laiką skaičiuojami naudotojo mokesčiai dėl savo pobūdžio netiksliai atspindi faktiškai patiriamus infrastruktūros kaštus ir dėl panašių priežasčių nėra veiksmingi skatinant diegti švaresnes ir veiksmingesnes operacijas ar mažinant grūstis. Todėl jie turėtų būti palaipsniui pakeisti atstumu grindžiamais mokesčiais, kurie yra ne tokie diskriminaciniai, veiksmingesni ir efektyvesni;

(5)siekiant užtikrinti, kad naudotojai palankiai vertintų būsimas kelių apmokestinimo schemas, valstybėms narėms reikėtų leisti adekvačias mokesčių rinkimo sistemas įvesti kaip platesnio judumo paslaugų priemonių rinkinio dalį. Tokios sistemos turėtų užtikrinti sąžiningą infrastruktūros kaštų paskirstymą ir atitikti principą „teršėjas moka“. Visos tokią sistemą įsivedančios valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/52/EB 16 nuostatas;

(6)kaip ir sunkiųjų transporto priemonių atveju, svarbu, kad lengvosioms transporto priemonėms taikomi mokesčiai būtų proporcingi, taip pat ir tuomet, kai naudojimo laikotarpis trumpesnis nei vieni metai. šiuo požiūriu turi būti atsižvelgiama į tai, kad lengvųjų transporto priemonių naudojimo modelis skiriasi nuo sunkiųjų transporto priemonių. Proporcingi pagal laiką skaičiuojami mokesčiai galėtų būti nustatomi remiantis turimais tipinių kelionių duomenimis;

(7)remiantis Direktyva 1999/62/EB, nustatytas išorinių kaštų mokesčio lygis gali būti artimas atitinkamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams. Tas metodas pasirodė esąs nešališkiausias ir veiksmingiausias būdas atsižvelgti į sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai, kuris užtikrintų tinkamą sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus indėlį siekiant įgyvendinti ES oro taršos standartus 17 ir visus taikomus triukšmo apribojimus ir tikslinius rodiklius. Todėl tokių mokesčių taikymą reikėtų palengvinti;

(8)šiuo tikslu maksimalus išorinių kaštų mokesčio svertinis vidurkis turėtų būti pakeistas lengvai taikomomis pamatinėmis vertėmis, atnaujinamomis atsižvelgiant į infliaciją, kelių transporto išorinių kaštų vertinimo srityje padarytą mokslo pažangą ir transporto priemonių parko sudėties pokyčius;

(9)infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal EURO emisijos klasę paskatino naudoti švaresnių technologijų automobilius. Tačiau atnaujinus transporto priemonių parkus tarpmiestiniam tinklui taikomų mokesčių diferencijavimas tokiu pagrindu 2020 m. pabaigoje greičiausiai jau bus atgyvenęs ir todėl iki to laiko turėtų būti palaipsniui panaikintas. Nuo to paties laiko taško turėtų būti sistemingiau taikomas išorinių kaštų apmokestinimas, kuris bus tikslinga priemonė išoriniams kaštams susigrąžinti tose situacijose, kuriose to labiausiai reikės;

(10)sunkiosioms transporto priemonėms tenka vis didesnė dalis bendro išmetamo CO2 kiekio. Infrastruktūros mokesčių diferencijavimas pagal šį parametrą gali padėti daryti pažangą šioje srityje ir todėl turėtų būti įvestas;

(11)lengvosios transporto priemonės lemia du trečdalius neigiamo kelių transporto poveikio aplinkai ir sveikatai. Todėl svarbu skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių technologijų transporto priemones diferencijuojant kelių mokesčius pagal Komisijos reglamentuose (ES) 2016/427 18 , (ES) 2016/646 19 ir (ES) 2017/xxx 20 apibrėžtus atitikties koeficientus;

(12)siekdamos skatinti naudoti švariausių ir veiksmingiausių technologijų transporto priemones, valstybės narės joms turėtų taikyti smarkiai sumažintas kelių rinkliavas ir naudotojo mokesčius;

(13)kelių grūsčių, prie kurių skirtingomis proporcijomis prisideda visos motorinės transporto priemonės, kaštai atitinka maždaug 1 % BVP. Didelė šių kaštų dalis gali būti priskirta tarpmiestinėms grūstims. Todėl turėtų būti leista taikyti specialų grūsčių mokestį, su sąlyga, kad jis taikomas visų kategorijų transporto priemonėms. Kad mokestis būtų veiksmingas ir proporcingas, jį reikia apskaičiuoti remiantis ribiniais grūsčių kaštais ir diferencijuoti pagal vietą, laiką ir transporto priemonės kategoriją. Siekiant maksimaliai padidinti teigiamą grūsčių mokesčių poveikį atitinkamos pajamos turėtų būti skiriamos projektams, kuriais siekiama panaikinti problemos priežastis;

(14)grūsčių mokesčiai turėtų proporcingai atspindėti faktinius kaštus, kuriuos kiekviena transporto priemonė lemia tiesiogiai kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei. Siekiant, kad tie mokesčiai neproporcingai nekliudytų laisvam žmonių ir prekių judėjimui, jie turėtų būti apriboti iki tam tikrų sumų, atspindinčių ribinius grūsčių kaštus, patiriamus beveik viso pajėgumo sąlygomis, t. y. kai eismo apimtis priartėja prie kelio pralaidumo ribos;

(15)pajamų atžvilgiu neutralus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimas, kuris nepakankamai padeda mažinti grūstis, turėtų būti laipsniškai panaikintas;

(16)infrastruktūros mokesčio padidinimas ne tik kalnuotose vietovėse taip pat galėtų padėti tinkamai spręsti problemas, susijusias su didele tam tikrų kelių naudojimo žala aplinkai arba grūstimis. Todėl reikėtų panaikinti dabartinę nuostatą mokesčių padidinimą taikyti tik kalnuotose vietovėse. Siekiant išvengti dvigubo naudotojų apmokestinimo, mokesčių padidinimo turėtų būti neleidžiama taikyti tose kelio atkarpose, kuriose taikomas grūsčių mokestis;

(17)jei valstybė narė įsivedusi kelių apmokestinimo sistemą skiria kompensacijas, jos, priklausomai nuo atvejo, gali lemti tų kelių naudotojų, kuri nėra rezidentai, diskriminavimą. Todėl galimybė tokiais atvejais skirti kompensacijas turėtų būti panaikinta naudotojo mokesčių atveju ir suteikiama tik rinkliavų atveju;

(18)siekdama išnaudoti potencialią esamų kelių apmokestinimo sistemų sinergiją veiklos sąnaudoms sumažinti, Komisija turėtų visapusiškai dalyvauti bendradarbiaujant valstybėms narėms, norinčioms diegti bendras kelių apmokestinimo schemas;

(19)kelių mokesčiai gali padėti sutelkti išteklius, kurie padeda finansuoti aukštos kokybės transporto infrastruktūros priežiūrą ir plėtrą. Todėl tikslinga skatinti valstybes nares kelių apmokestinimo pajamas naudoti atitinkamoms reikmėms ir šiuo tikslu reikalauti, kad jos teiktų tinkamas tų pajamų naudojimo ataskaitas. Tai visų pirma turėtų padėti nustatyti galimas finansavimo spragas ir padidinti visuomenės palankumą kelių apmokestinimui;

(20)šios direktyvos tikslo, t. y. visų pirma užtikrinti, kad kitoms transporto priemonėms nei sunkiasvorės krovininės transporto priemonės taikomos nacionalinės kainų nustatymo schemos būtų taikomos pagal nuoseklią sistemą, kuri užtikrintų vienodas sąlygas visoje Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti pačios ir to tikslo dėl tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio ir šioje direktyvoje įvardytų problemų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)būtina užtikrinti, kad išorinių kaštų mokesčiai ir toliau kuo tiksliau atspindėtų sunkiųjų transporto priemonių keliamos oro taršos ir triukšmo kaštus pernelyg neapsunkinant apmokestinimo schemos, taip pat būtina skatinti naudoti efektyviausiai degalus naudojančias transporto priemones ir palaikyti paskatų veiksmingumą bei reguliariai atnaujinti kelių mokesčių diferencijavimą. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pagal mokslo pažangą pritaikomos išorinių kaštų apmokestinimo pamatinės vertės, apibrėžiamos pajamų atžvilgiu neutralaus sunkiosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo pagal jų išmetamą CO2 kiekį sąlygos ir pagal technikos pažangą pritaikomos lengvosioms transporto priemonėms taikomų infrastruktūros mokesčių diferencijavimo sąlygos . Ypač svarbu, kad Komisija atlikdama parengiamąjį darbą rengtų deramas, įskaitant ekspertų lygmens, konsultacijas ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 21 nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, užsiimančių deleguotųjų aktų rengimu, posėdžiuose;

(22)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Priimant įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas suderintas kelių tinklų kokybės vertinimo rodiklių rinkinys, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 22 ;

(23)Todėl Direktyva 1999/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 1999/62/EB iš dalies keičiama taip:

(1)pavadinimas pakeičiamas taip:

„1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi kelių infrastruktūra“;

(2)1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma:

a) sunkiosioms transporto priemonėms taikomiems transporto priemonių mokesčiams,

b) transporto priemonėms taikomoms rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams.

2. Ši direktyva netaikoma transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos vykdomos tik valstybių narių neeuropinėse teritorijose.

3. Ši direktyva netaikoma Kanarų salose, Seutoje ir Meliloje, Azoruose ar Madeiroje registruotoms transporto priemonėms, kuriomis transporto operacijos yra vykdomos tik tose teritorijose arba tarp tų teritorijų ir atitinkamai Ispanijos ir Portugalijos žemyninės dalies.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

(1)„transeuropinis kelių tinklas“ yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013* II skyriaus 3 skirsnyje nurodyta kelių transporto infrastruktūra, vaizduojama to reglamento I priede pateiktuose žemėlapiuose;

(2)„statybos kaštai“ yra su statyba susiję kaštai, prireikus įskaitant vienus iš šių finansavimo kaštų:

a)    naujos infrastruktūros ar naujos infrastruktūros patobulinimų, įskaitant didelius konstrukcijų remontus;

b)    infrastruktūros ar infrastruktūros patobulinimų, įskaitant didelius konstrukcijų remontus, užbaigtų ne anksčiau kaip likus 30 metų iki 2008 m. birželio 10 d., jeigu iki 2008 m. birželio 10 d. rinkliavų tvarka jau buvo nustatyta, arba užbaigtų ne anksčiau kaip likus 30 metų prieš nustatant naują rinkliavų tvarką, įvestą po 2008 m. birželio 10 d.;

c)    infrastruktūros ar infrastruktūros patobulinimų, užbaigtų prieš 2008 m. birželio 10 d., jei

i)valstybė narė, sudarydama sutartį su rinkliavų sistemos operatoriumi arba priimdama kitus lygiaverčio poveikio teisinius aktus, kurie įsigaliojo iki 2008 m. birželio 10 d., nustatė rinkliavų sistemą, kurioje numatytas šių kaštų susigrąžinimas, arba

ii)valstybė narė gali įrodyti, kad atitinkamą infrastruktūrą leista statyti su sąlyga, kad jos projekte numatytas eksploatavimo laikotarpis viršytų 30 metų;

(3)„finansavimo kaštai“ yra paskolų palūkanos ir akcininkų įnešto viso nuosavo kapitalo grąža;

(4)„dideli konstrukcijų remontai“ yra konstrukcijų remontai, išskyrus remontus, kurie nebeturi aktualios naudos kelių naudotojams, visų pirma jeigu vietoje remontų vykdomas tolesnis naujos kelio dangos klojimas ar kiti statybos darbai;

(5)„greitkelis“ yra specialiai automobilių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, nenaudojamas šalia esančiai nuosavybei aptarnauti ir atitinkantis šiuos kriterijus:

a)išskyrus specialiose vietose ar tam tikru laikotarpiu, turi abiems eismo kryptims atskiras juostas, viena nuo kitos atskirtas eismui neskirta skiriamąja juosta arba išimtiniais atvejais kitu būdu;

b)tame pačiame lygyje nesikerta su jokiu kitu keliu, geležinkeliu, tramvajų keliu arba dviračių ar pėsčiųjų taku;

c)yra specialiai pažymėtas kaip greitkelis;

(6)„rinkliava“ yra nustatyto dydžio suma, apskaičiuojama pagal atitinkama infrastruktūra nuvažiuotą atstumą ir transporto priemonės tipą, kurią sumokėjus įgyjama teisė ta transporto priemone naudotis atitinkama infrastruktūra ir kurią sudaro infrastruktūros mokestis ir atitinkamais atvejais grūsčių mokestis arba išorinių kaštų mokestis, arba abu;

(7)„infrastruktūros mokestis“ yra mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems infrastruktūros statybos, priežiūros, eksploatavimo ir plėtros kaštams susigrąžinti;

(8)„išorinių kaštų mokestis“ yra mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems kaštams, susijusiems su eismo oro tarša arba eismo akustine tarša, arba abiem, susigrąžinti;

(9)    „grūstis“ yra situacija, kai eismo srautas priartėja prie kelio pralaidumo ribos arba ją viršija;

(10)„grūsčių mokestis“ yra transporto priemonėms taikomas mokestis, renkamas valstybėje narėje patirtiems grūsčių kaštams susigrąžinti ir grūstims mažinti;

(11)„eismo oro taršos kaštai“ yra kaštai, patirti dėl kietųjų dalelių ir ozono pirmtakų, pvz., azoto oksido ir lakiųjų organinių junginių, išsiskiriančių veikiant transporto priemonei, daromos žalos;

(12)„eismo akustinės taršos kaštai“ yra kaštai, patirti dėl triukšmo, kurį kelia transporto priemonės arba kuris kyla joms riedant kelio danga, daromos žalos;

(13)„infrastruktūros mokesčio svertinis vidurkis“ yra per atitinkamą laikotarpį iš infrastruktūros mokesčio gautų pajamų bendra suma, padalinta iš kilometrų, kuriuos sunkioji transporto priemonė nuvažiavo per tą laikotarpį apmokestintomis kelio atkarpomis, skaičiaus;

(14)„naudotojo mokestis“ yra nustatyto dydžio mokestis, kurį sumokėjus suteikiama teisė tam tikrą laikotarpį naudoti transporto priemonę 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose infrastruktūrose;

(15)„transporto priemonė“ yra keturių ar daugiau ratų motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama keleiviams arba kroviniams vežti keliais;

(16)    „sunkioji transporto priemonė“ yra sunkiasvorė krovininė transporto priemonė arba vietos ar tolimojo susisiekimo autobusas;

(17)    „sunkiasvorė krovininė transporto priemonė“ yra kroviniams vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos;

(18)    „tolimojo arba vietos susisiekimo autobusas“ yra daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos;

(19)    „lengvoji transporto priemonė“ yra lengvasis automobilis, mikroautobusas arba furgonas;

(20)    „lengvasis automobilis“ yra ne daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta keturių ratų transporto priemonė;

(21)„mikroautobusas“ yra daugiau kaip aštuoniems keleiviams, neskaitant vairuotojo, vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos;

(22)„furgonas“ yra kroviniams vežti skirta transporto priemonė, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos;

(23)    „netarši transporto priemonė“ yra jokių išmetamųjų teršalų nepaliekanti transporto priemonė;

(24)„vežėjas“ yra krovinius arba keleivius keliais vežanti įmonė;

(25)„„EURO 0“, „EURO I“, „EURO II“, „EURO III“, „EURO IV“, „EURO V“, „EURO VI“ kategorijų transporto priemonė“ yra sunkioji transporto priemonė, kuri atitinka 0 priede nustatytas emisijos ribas;

(26)„transporto priemonės tipas“ yra kategorija, kuriai priskiriama sunkioji transporto priemonė pagal ašių skaičių, jos dydį ar svorį, ar pagal kitus žalą keliams atspindinčius transporto priemonių klasifikacijos faktorius, pvz., IV priede nustatytos kategorijos pagal žalą keliams, jeigu naudojama klasifikavimo sistema yra grindžiama tokiomis transporto priemonės savybėmis, kurios nurodytos visose valstybėse narėse naudojamuose dokumentuose arba yra aiškiai matomos;

(27)„koncesijos sutartis“ yra viešojo darbų pirkimo sutartis, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES** 1 straipsnyje;

(28)„koncesijos rinkliava“ yra rinkliava, kurią koncesininkas ima pagal koncesijos sutartį;

(29)    „iš esmės pakeista rinkliavos arba apmokestinimo tvarka“ yra rinkliavos arba apmokestinimo tvarka, kuri iš dalies pakeista taip, kad kaštai arba pajamos pakinta bent 5 %, palyginti su ankstesniais metais, po koregavimo dėl infliacijos, matuojamos pagal ES suderinto vartotojų kainų indekso pakeitimus, ir neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktų, kaip paskelbė Komisija (Eurostatas).

Taikant 2 punktą:

a) visais atvejais statybos kaštų, į kuriuos reikia atsižvelgti, dalis neviršija projekte numatyto dabartinio eksploatavimo laikotarpio dalies tų infrastruktūros komponentų, kurie dar veiks 2008 m. birželio 10 d. arba naujos rinkliavų tvarkos nustatymo dieną, jei ji yra vėlesnė;

b) į infrastruktūros arba infrastruktūros patobulinimų kaštus galima įtraukti konkrečius infrastruktūros kaštus, skirtus triukšmo poveikiui sumažinti ar kelių eismo saugumui pagerinti, bei faktinius infrastruktūros operatoriaus mokėjimus, susijusius su objektyviais aplinkos apsaugos elementais, pavyzdžiui, apsauga nuo dirvožemio taršos.

_______________

*    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

**    2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).“;

(3)7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

1.    Nedarant poveikio 9 straipsnio 1 dalies a punktui, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 3–9 dalyse bei 7a–7k straipsniuose nustatytų sąlygų.

2.    1 dalis nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija. Keliams, kurie nepriklauso transeuropiniam kelių tinklui ir kurie nėra greitkeliai, taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, 7a straipsnyje ir 7j straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas.

3.    Valstybės narės jokios kategorijos transporto priemonei už naudojimąsi ta pačia kelio atkarpa netaiko kartu ir rinkliavų, ir naudotojo mokesčių. Vis dėlto savo tinkle naudotojo mokestį imanti valstybė narė taip pat gali imti rinkliavas už naudojimąsi tiltais, tuneliais ir kalnų pervažomis.

4.    Renkant rinkliavas ir naudotojo mokesčius negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojama dėl kelių naudotojo pilietybės, dėl valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs vežėjas ar įregistruota transporto priemonė, arba dėl transporto operacijos pradžios ar paskirties vietos.

5.    Valstybės narės gali numatyti mažesnes rinkliavas ar naudotojo mokesčius arba atleisti nuo pareigos mokėti rinkliavas ar naudotojo mokesčius už sunkiąsias transporto priemones, kurioms netaikomas reikalavimas įdiegti ir naudoti tachografus, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 165/2014*, ir šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nustatytas sąlygas atitinkančiais atvejais.

6.    Nepažeidžiant 9 dalies, nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių sunkiosioms transporto priemonėms. Iki tos datos įvesti naudotojo mokesčiai gali likti galioti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

7.    Nuo [šios direktyvos įsigaliojimo data] valstybės narės nebegali įvesti naudotojo mokesčių lengvosioms transporto priemonėms. Prieš tą datą įvesti naudotojo mokesčiai palaipsniui panaikinami iki 2027 m. gruodžio 31 d.

8.    Sunkiųjų transporto priemonių atveju iki 2019 m. gruodžio 31 d. valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų:

   a)    dėl eismo nukreipimo darytų didelį neigiamą poveikį laisvam eismo srautui, aplinkai, triukšmo lygiui, grūstims, sveikatai arba kelių eismo saugai;

   b)    sudarytų administracinių kaštų, viršijančių 30 % papildomų pajamų, kurios būtų gautos rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius taikant transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų.

Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas arba naudotojo mokesčius, arba abu tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai.

9.    Nuo 2020 m. sausio 1 d. sunkiosioms transporto priemonėms taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai taikomi visoms sunkiosioms transporto priemonėms.

10.    Sunkiosioms transporto priemonėms taikomos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai ir lengvosioms transporto priemonėms taikomos rinkliavos bei naudotojo mokesčiai gali būti įvedami arba paliekami galioti nepriklausomai vieni nuo kitų.

___________

*    2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).“;

(4)7a straipsnis pakeičiamas taip:

„7a straipsnis

1.    Naudotojo mokesčiai yra proporcingi naudojimosi infrastruktūra trukmei.

2.    Taikant naudotojo mokesčius sunkiosioms transporto priemonėms, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius: dieną, savaitę, mėnesį ir metus. Mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 % metų tarifo, savaitės tarifas turi būti ne didesnis kaip 5 % metų tarifo, o dienos tarifas turi būti ne didesnis kaip 2 % metų tarifo.

Valstybė narė joje registruotoms transporto priemonėms gali taikyti tik metinius mokesčio tarifus.

Valstybės narės už visų kategorijų sunkiąsias transporto priemones nustato tokio dydžio naudotojo mokesčius (įskaitant administracinius kaštus), kurie neviršija II priede nustatytų maksimalių tarifų.

3.     Taikant naudotojo mokesčius lengviesiems automobiliams, infrastruktūra leidžiama naudotis bent šiuos laikotarpius: 10 dienų; mėnesį arba du mėnesius, arba abu šiuos laikotarpius; metus. Dviejų mėnesių tarifas turi būti ne didesnis kaip 30 % metų tarifo, mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 18 % metų tarifo, o 10 dienų tarifas turi būti ne didesnis kaip 8 % metų tarifo.

Valstybės narės gali leisti naudotis infrastruktūra ir kitus laikotarpius. Tokiais atvejais valstybės narės taiko vienodų sąlygų užtikrinimo naudotojams principu grindžiamus tarifus atsižvelgdamos į visus aktualius veiksnius, visų pirma metų tarifą ir kitų pirmoje pastraipoje nurodytų laikotarpių tarifus, vyraujančius naudojimo modelius ir administracinius kaštus.

Iki 2017 m. gegužės 31 d. priimtų naudotojo mokesčių schemų atveju valstybės narės gali palikti iki tos datos galiojusius tarifus, viršijančius pirmoje pastraipoje nurodytas ribas, ir atitinkamus didesnius kitų naudojimo laikotarpių tarifus laikydamosi vienodų sąlygų užtikrinimo principo. Tačiau kai tik įsigalioja iš esmės pakeista rinkliavos arba apmokestinimo tvarka ir ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. jos turi laikytis pirmoje pastraipoje nurodytų ribų ir antros pastraipos.

4.    Mikroautobusų ir furgonų atveju valstybės narės laikosi arba 2, arba 3 dalies. Tačiau ne vėliau kaip nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybės narės mikroautobusams ir furgonams taiko didesnius naudotojo mokesčius nei lengviesiems automobiliams.“;

(5)7c straipsnis pakeičiamas taip:

„7c straipsnis

1.    Valstybės narės gali palikti galioti arba įvesti išorinių kaštų mokestį, susijusį su eismo oro taršos arba akustinės taršos, arba abiejų kaštais.

Sunkiųjų transporto priemonių atveju išorinių kaštų mokestis diferencijuojamas ir nustatomas laikantis būtiniausių reikalavimų ir metodų, nurodytų IIIa priede, ir turi atitikti IIIb priede nustatytas pamatines vertes.

2.    Įskaičiuojami kaštai turi būti susiję su tinklu arba tinklo dalimi, už kurį (kurią) imami išorinių kaštų mokesčiai, ir su transporto priemonėmis, kurioms jie taikomi. Valstybės narės gali nuspręsti susigrąžinti tik tam tikrą tų kaštų procentinę dalį.

3.    Su eismo oro tarša susijęs išorinių kaštų mokestis netaikomas griežčiausius EURO emisijos standartus atitinkančioms sunkiosioms transporto priemonėms.

Pirma pastraipa nustoja galioti praėjus ketveriems metams po datos, kurią pradėtos taikyti taisyklės, kuriomis įvesti tie standartai.

4.    Išorinių kaštų mokesčio sumą nustato atitinkama valstybė narė. Jei valstybė narė paveda tai atlikti tam tikrai institucijai, ši institucija turi būti teisiškai ir finansiškai nepriklausoma nuo organizacijos, kuriai pavesta administruoti ar rinkti visą mokestį ar jo dalį.

5.    Nuo 2021 m. sausio 1 d. rinkliavas taikančios valstybės narės taiko išorinių kaštų mokestį sunkiosioms transporto priemonėms bent toje 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto tinklo dalyje, kurioje sunkiųjų transporto priemonių daroma žala aplinkai yra didesnė nei vidutinė šių priemonių žala aplinkai, atsižvelgdamos į IIIa priede nurodytus atitinkamus atskaitomybės reikalavimus.“;

(6)įterpiamas šis 7da straipsnis:

„7da straipsnis

1.    Valstybės narės gali laikydamosi V priede išdėstytų reikalavimų įvesti grūsčių mokestį bet kurioje jų kelių tinklo atkarpoje, kurioje susidaro grūstys. Grūsčių mokestis gali būti taikomas tik tose kelio atkarpose, kuriose grūstys susidaro nuolat, ir tik tais laikotarpiais, kai jos paprastai susidaro.

2.    Valstybės narės nustato 1 dalyje nurodytas kelių atkarpas ir laikotarpius remdamosi objektyviais su grūsčių tuose keliuose ir jų apylinkėse lygiu susijusiais kriterijais, pvz., vidutiniu vėlavimu arba eilių ilgiu.

3.    Bet kuriai kelių tinklo atkarpai nustatytas grūsčių mokestis taikomas be diskriminavimo visų kategorijų transporto priemonėms laikantis V priede pateiktų standartinių ekvivalentiškumo koeficientų.

4.    Grūsčių mokestis atspindi kaštus, kurie dėl transporto priemonės susidarė kitiems kelių naudotojams ir netiesiogiai plačiajai visuomenei, bet jokių tipų keliuose negali viršyti VI priede nurodytų maksimalių dydžių.

5.    Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus grūsčių mokesčių poveikiui stebėti ir mokesčių dydžiui peržiūrėti. Jos reguliariai – bent kas trejus metus – peržiūri mokesčių dydį siekdamos užtikrinti, kad jie nebūtų didesni nei jų patiriami grūsčių kaštai, susidarantys tose kelių atkarpose, kuriose taikomi grūsčių mokesčiai.“;

(7)7f ir 7g straipsniai pakeičiami taip:

„7f straipsnis

1.    Informavusi Komisiją valstybė narė infrastruktūros mokestį, taikomą konkrečiose kelio atkarpose, kuriose nuolat susidaro grūstys arba kuriomis važiuodamos transporto priemonės daro didelę žalą aplinkai, gali padidinti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

   a)    iš padidinimo gautos pajamos investuojamos į pagrindinio tinklo, identifikuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 III skyrių, transporto infrastruktūros, kuri tiesiogiai padėtų sumažinti grūstis arba žalą aplinkai ir kuri yra tame pačiame koridoriuje, kaip ir kelio atkarpa, kuriai taikomas mokesčio padidinimas, statybos finansavimą;

   b)    mokesčio padidinimas neviršija 15 % infrastruktūros mokesčio svertinio vidurkio, apskaičiuoto pagal 7b straipsnio 1 dalį ir 7e straipsnį, išskyrus atvejus, kai gautos pajamos investuojamos į pagrindinio tinklo koridorių tarpvalstybines atkarpas; tokiu atveju mokesčio padidinimas negali viršyti 25 %;

   c)    padidinus mokestį, negali susidaryti diskriminacinės sąlygos komerciniam transportui, palyginti su kitais kelių naudotojais;

   d)    tikslios vietos, kuriai bus taikomas padidintas mokestis, apibūdinimas ir sprendimo finansuoti a punkte nurodytų pagrindinio tinklo koridorių statybą įrodymai pateikiami Komisijai iki mokesčio padidinimo;

   e)    laikotarpis, kuriuo bus taikomas padidintas mokestis, nustatomas ir apribojamas iš anksto ir, atsižvelgiant į planuojamas gauti pajamas, jis atitinka projektų, kurie bendrai finansuojami iš mokesčio padidinimo pajamų, finansinius planus ir ekonominės naudos analizę.

1a. Naujų tarpvalstybinių projektų atveju mokestis gali būti padidinamas tik jei tam pritaria visos tame projekte dalyvaujančios valstybės narės.

2.    Mokesčio padidinimas gali būti taikomas pagal 7g arba 7ga straipsnį diferencijuojamam infrastruktūros mokesčiui.

3.    Gavusi iš valstybės narės, ketinančios padidinti mokestį, reikiamą informaciją, Komisija pateikia ją 9c straipsnyje nurodyto komiteto nariams. Jei Komisija mano, kad planuojamas mokesčio padidinimas neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų arba kad planuojamas mokesčio padidinimas padarys didelį neigiamą poveikį periferinių regionų ekonominiam vystymuisi, ji gali įgyvendinimo aktais atmesti arba prašyti pakeisti atitinkamos valstybės narės pateiktus apmokestinimo planus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 9c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

4.    Mokesčio padidinimo suma išskaičiuojama iš išorinių kaštų mokesčio sumos, apskaičiuotos pagal 7c straipsnį, išskyrus EURO emisijos 0, I ir II klasių transporto priemones nuo 2011 m. spalio 15 d., III ir IV klasių – nuo 2015 m. sausio 1 d., V klasės – nuo 2019 m. sausio 1 d. ir VI klasės – nuo 2023 m. sausio mėn. Visos pajamos, gautos tuo pačiu metu taikant mokesčio padidinimą ir išorinių kaštų mokesčius, investuojamos į Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 I priedo I dalyje išvardytų pagrindinio tinklo koridorių statybos finansavimą.

5.    Mokesčio padidinimas negali būti taikomas toms kelių atkarpoms, kuriose taikomas grūsčių mokestis.

7g straipsnis

1.    Iki 2021 m. gruodžio 31 d. infrastruktūros mokestis gali būti diferencijuojamas siekiant sumažinti grūstis, kuo labiau sumažinti žalą infrastruktūrai ir optimizuoti naudojimąsi atitinkama infrastruktūra arba remti kelių eismo saugumą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)diferencijavimas yra skaidrus, skelbiamas viešai ir taikomas vienodomis sąlygomis visiems naudotojams;

b)diferencijuojama pagal paros metą, dienos tipą arba metų laiką;

c)joks infrastruktūros mokestis daugiau kaip 175 % neviršija maksimalaus infrastruktūros mokesčio svertinio vidurkio, nurodyto 7b straipsnyje;

d)piko metas, per kurį, siekiant sumažinti transporto grūstis, taikomi aukštesni infrastruktūros mokesčiai, neviršija penkių valandų per dieną;

e)diferencijavimas nustatomas ir taikomas skaidriai ir pajamų atžvilgiu neutraliai, kelio atkarpoje, kurioje yra grūsčių, imant mažesnes rinkliavas iš vežėjų, kurie keliauja ne piko metu, ir didesnes rinkliavas iš vežėjų, kurie keliauja ta pačia kelio atkarpa piko valandomis.

Valstybė narė, pageidaujanti pradėti taikyti tokį diferencijavimą arba pakeisti taikomą diferencijavimą, praneša apie tai Komisijai ir pateikia jai informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar laikomasi nustatytų sąlygų.

2.    Iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sunkiosioms transporto priemonėms diferencijuoja infrastruktūros mokestį pagal transporto priemonės EURO emisijos klasę taip, kad joks infrastruktūros mokestis daugiau kaip 100 % neviršytų to paties mokesčio, taikomo griežčiausius emisijos standartus atitinkančioms lygiavertėms transporto priemonėms. Jau esamoms koncesijos sutartims šis reikalavimas gali būti netaikomas iki jų pratęsimo.

Vis dėlto valstybė narė gali nukrypti nuo reikalavimo diferencijuoti infrastruktūros mokestį, jeigu egzistuoja bet kuri iš šių aplinkybių:

i)reikalavimo taikymas rimtai pakenktų jos teritorijoje taikomų rinkliavų sistemų nuoseklumui;

ii)tokio diferencijavimo nebūtų įmanoma techniškai taikyti atitinkamoje rinkliavų sistemoje;

iii)taikant šį reikalavimą būtų nukreiptas labiausiai taršių transporto priemonių eismas, ir tai darytų neigiamą poveikį kelių eismo saugumui ir visuomenės sveikatai;

iv)į rinkliavą yra įskaičiuotas išorinių kaštų mokestis.

Apie visas tokias nukrypti leidžiančias nuostatas arba mokesčio netaikymą pranešama Komisijai.

3.    Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas negali pateikti transporto priemonės dokumentų, reikalingų transporto priemonės emisijos klasei nustatyti 2 dalies taikymo tikslais, valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas.

4.    Per vienus metus nuo tada, kai pagal Reglamentą (ES) .../...***** paskelbia oficialius išmetamo CO2 duomenis, Komisija pagal 9e straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriame apibrėžia išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes kartu nustatydama atitinkamas sunkiųjų transporto priemonių kategorijas.

Vienus metus nuo to deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės diferencijuoja infrastruktūros mokestį atsižvelgdamos į išmetamo CO2 kiekio pamatines vertes ir atitinkamas transporto priemonių kategorijas. Mokesčiai diferencijuojami taip, kad joks infrastruktūros mokestis negalėtų daugiau kaip 100 % viršyti to paties mokesčio, taikomo lygiavertėms transporto priemonėms, išmetančioms mažiausią, bet ne nulinį, CO2 kiekį. Netaršioms transporto priemonėms taikomas infrastruktūros mokestis sumažinamas 75 %, palyginti su didžiausiu tarifu.

5.1, 2 ir 4 dalyse nurodytas diferencijavimas nėra skirtas papildomoms pajamoms iš rinkliavų gauti. Neplanuotas pajamų padidėjimas kompensuojamas pakeičiant diferencijavimo struktūrą – tai padaroma per dvejus metus nuo ataskaitinių metų, kuriais buvo gauta papildomų pajamų, pabaigos.

____________

***** XXX Komisijos reglamentas (ES) …/…, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 595/2009 dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (OL L ..., ..., p. ...).“;

(8)įterpiamas 7ga straipsnis:

„7ga straipsnis

1.    Lengvųjų transporto priemonių atveju iki 2021 m. gruodžio 31 d. valstybės narės gali diferencijuoti rinkliavas pagal transporto priemonės aplinkosauginį veiksmingumą.

2.    Nuo 2022 m. sausio 1 d. valstybės narės diferencijuoja rinkliavas ir, jei taikomi naudotojo mokesčiai, bent jau metinius mokesčius pagal transporto priemonių išmetamą CO2 ir kitų teršalų kiekį laikydamosi VII priede išdėstytų taisyklių.

3.    Kai patikrinimo metu vairuotojas arba, atitinkamais atvejais, vežėjas negali pateikti transporto priemonės dokumentų, pagal Komisijos reglamentą (ES) .../...****** reikalingų transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiui patvirtinti (atitikties sertifikato), valstybės narės gali taikyti didžiausio tarifo rinkliavas arba metinius naudotojo mokesčius.

4.    Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priedas, siekiant priede nurodytas sąlygas suderinti su technikos pažanga.

_____________

****** xxx Komisijos reglamentas (ES) 2017/xxx, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L xxx), ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“;

(9)7h straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies įžanginė formuluotė pakeičiama taip:

„Likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki infrastruktūros mokesčiams padengti skirtos naujos arba iš esmės pakeistos rinkliavų tvarkos įgyvendinimo, valstybės narės Komisijai pateikia:“;

b)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Prieš įgyvendindamos naują arba iš esmės pakeistą išorinių kaštų mokesčiams padengti skirtą rinkliavų tvarką valstybės narės informuoja Komisiją apie atitinkamą tinklą, numatytus tarifus pagal transporto priemonių kategorijas ir emisijos klases.“;

c)    4 dalis išbraukiama;

(10)7i straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)šios nuolaidos ar sumažinimai atspindi faktinį skirtumą tarp administracinių kaštų, susijusių su dažnais naudotojais, ir administracinių kaštų, susijusių su nenuolatiniais naudotojais;

c) šios nuolaidos ar sumažinimai neviršija 13 % infrastruktūros mokesčio už lygiavertes transporto priemones, kurioms nuolaida ar sumažinimas netaikomi.“;

b)3 dalis iš dalies keičiama taip:

„3.Kai įgyvendinami specifiniai ypač svarbūs Europos intereso projektai, išvardyti Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 I priede, 7g straipsnio 1 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytomis sąlygomis rinkliavų tarifus galima diferencijuoti kitais būdais, siekiant užtikrinti tokių projektų komercinį perspektyvumą, kai jie tiesiogiai konkuruoja su kitų rūšių transportu. Dėl to susidariusi apmokestinimo struktūra turi būti linijinė, proporcinga, viešai skelbiama, prieinama visiems naudotojams vienodomis sąlygomis, ir dėl jos kitiems naudotojams neturi kilti papildomų kaštų mokant didesnes rinkliavas.“;

(11)7j straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Dėl to valstybės narės bendradarbiauja nustatydamos būdus sudaryti kelių naudotojams sąlygas mokėti rinkliavas ir naudotojo mokesčius visą parą bent pagrindinėse prekybos vietose atsiskaitant įprastais mokėjimo būdais tiek tose valstybėse narėse, kuriose šie mokesčiai yra imami, tiek už jų ribų.“;

b)    3 dalis pakeičiama taip:

„3.    Jeigu valstybė narė už transporto priemonę ima rinkliavą, bendra rinkliavos suma, infrastruktūros mokesčio suma, išorinių kaštų mokesčio suma ir grūsčių mokesčio suma, jei taikoma, nurodoma kelių naudotojui pateikiamame kvite, jeigu tik įmanoma, elektroninėmis priemonėmis.“;

c)    4 dalies pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„Kai tai ekonomiškai įmanoma, valstybės narės išorinių kaštų mokesčius ir grūsčių mokesčius taiko ir renka naudodamos Direktyvos 2004/52/EB 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančią elektroninę sistemą.“;

(12)7k straipsnis pakeičiamas taip:

„7k straipsnis

Nepažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsniams, šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių, kurios įveda rinkliavų sistemą, teisei numatyti atitinkamas kompensacijas.“;

(13)8 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)    a punkte nuoroda „7 straipsnio 7 dalyje“ pakeičiama nuoroda „7a straipsnyje“;

b)    b punkte po žodžių „pagal 7 straipsnio 1“ įterpiama „ir 2“;

(14)9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    2 dalies antra pastraipa išbraukiama;

b)    straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3. Iš grūsčių mokesčių gautos pajamos arba šių pajamų finansinės vertės atitikmuo naudojamas grūsčių problemai spręsti, visų pirma tokiomis priemonėmis:

a) remiant kolektyvinę transporto infrastruktūrą ir paslaugas;

b) šalinant transeuropiniame transporto tinkle susidarančių grūsčių veiksnius;

c) kuriant alternatyvią infrastruktūrą transporto naudotojams.“;

(15)9d ir 9e straipsniai pakeičiami taip:

„9d straipsnis

Komisijai pagal 9e straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 0 priedas, IIIb priedo 1 ir 2 lentelių sumos ir IIIa priedo 4.1 ir 4.2 skirsnių formulės, siekiant juos suderinti su mokslo ir technikos pažanga.

9e straipsnis

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7g straipsnio 4 dalyje, 7ga straipsnio 4 dalyje ir 9d straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 7g straipsnio 4 dalį, 7ga straipsnio 4 dalį ir 9d straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

(16)9f ir 9g straipsniai išbraukiami.

(17)10a straipsnis pakeičiamas taip:

„1.    Siekiant atsižvelgti į ES mastu suderinto vartotojų kainų indekso, neįskaitant energijos ir neperdirbto maisto produktų, kurį skelbia Komisija (Eurostatas), pakeitimus, II priede eurais nurodytos sumos ir IIIb priedo 1 ir 2 lentelėse centais nurodytos sumos tikslinamos kas dvejus metus. Pirmasis patikslinimas atliekamas iki [metai, einantys po antrų metų po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] kovo 31 d.

Sumos patikslinamos automatiškai, padidinus bazinę sumą eurais arba centais tame indekse nurodytu procentiniu pokyčio dydžiu. Gautos sumos suapvalinamos iki euro II priedo atveju ir iki cento dešimtosios dalies IIIb priedo atveju.

2. Komisija 1 dalyje nurodytas patikslintas sumas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia iki metų, kurie eina po dvejų metų, nurodytų 1 dalyje, pabaigos, kovo 31 d. Tos patikslintos sumos įsigalioja pirmą mėnesio po paskelbimo dieną.“;

(18)11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.    Kasmet valstybės narės paskelbia suvestinę ataskaitą apie jų teritorijose taikomas rinkliavas ir naudotojo mokesčius, įskaitant informaciją apie pajamų panaudojimą ir kelių, kuriems taikomos rinkliavos arba naudotojo mokestis, kokybę, kaip nurodyta 2 ir 3 dalyse.

2.    Pagal 1 dalį paskelbtoje ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)išorinių kaštų mokestį, renkamą už kiekvieną transporto priemonės klasės, kelio tipo ir laikotarpio derinį;

b)infrastruktūros mokesčių diferencijavimą pagal transporto priemonės tipą;

c)infrastruktūros kaštų mokesčio svertinį vidurkį ir iš infrastruktūros mokesčio gautas visas pajamas nurodant visus galimus nuokrypius nuo faktinių infrastruktūros kaštų, susidarančius dėl infrastruktūros mokesčio diferencijavimo;

d)iš išorinių kaštų mokesčio gautas visas pajamas;

e)    iš grūsčių mokesčio gautas visas pajamas;

f)    iš rinkliavų ir (arba) naudotojo mokesčio gautas visas pajamas;

g)    pajamų, gautų taikant šią direktyvą, panaudojimą ir tai, kaip toks panaudojimas padėjo valstybei narei siekti 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų tikslų;

h)    objektyviais kriterijais grindžiamą kelių infrastruktūros priežiūros būklės valstybės narės teritorijoje ir jos raidos nuo paskutinės ataskaitos įvertinimą;

i)tinkle, kuriam taikoma rinkliava, susidarančių grūsčių piko valandomis lygio įvertinimą, grindžiamą realaus eismo stebėjimu, kuris atliekamas reprezentatyviame skaičiuje atitinkamo tinklo kelių atkarpų, kuriose susidaro grūstys, ir to lygio raidą nuo paskutinės ataskaitos.

3.    Vertindamos tų kelių tinklo dalių, kuriose taikomos rinkliavos arba naudotojo mokesčiai, kokybę valstybės narės naudoja pagrindinius rezultatų rodiklius. Tie rodikliai susiję su šiais būtiniausiais aspektais:

a)    kelio paviršiaus kokybe;

b)    kelių eismo saugumu;

c)    grūsčių lygiu.

4.Per trejus metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija pagal 9c straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas suderintas rodiklių rinkinys.

5.    Per šešerius metus nuo [peržiūrėtos direktyvos įsigaliojimo data] Komisija paskelbia ataskaitą, grindžiamą 4 dalyje nurodytų rodiklių taikymu valstybėse narėse.“;

18) priedai iš dalies keičiami taip:

a) 0, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede;

b) V, VI ir VII priedai pridedami, kaip išdėstyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, OL L 187, 1999 7 20, p. 42–50.

(2) COM(2016) 501 final – Europos mažataršio judumo strategija.

(3) COM(2011) 144 galutinis – Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas.

(4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL L 166, 2004 4 30, p. 124) ir 2009 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių elementų (OL L 268, 2009 10 13, p. 11).

(5) Direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su pakeitimais, ex-post vertinimas, SWD(2013) 1 final

(6) http://ec.europa.eu/smart-regulation/evaluation/search/download.do?documentId=10296156.

(7) Ricardo-AEA et al. Atnaujintas transporto išorinių kaštų vadovas, 2014 m. http://ec.europa.eu/transport/themes/sustainable/studies/sustainable_en

(8) Ricardo et al. Direktyvos 1999/62/EB peržiūrą papildantis poveikio vertinimo patvirtinamasis tyrimas (Support Study for the Impact Assessment Accompanying the Revision of Directive 1999/62/EC), 2017 m.

(9) Žr. poveikio vertinimą ir 2012 m. Booz & Co. ataskaitą „Vinječių sistemų taikymo asmeninėms transporto priemonėms poveikio tyrimas“  http://ec.europa.eu/transport/modes/road/studies/doc/2012-02-03-impacts-application-vignette-private-vehicles.pdf

(10) http://ec.europa.eu/transport/sites/transport/files/themes/sustainable/studies/doc/2014-handbook-external-costs-transport.pdf  

(11) OL C , , p. .

(12) OL C , , p. .

(13) 2011 m. kovo 28 d. Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 144 galutinis).

(14) COM(2016) 501 final.

(15) 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).

(16) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (OL L 166, 2004 4 30, p. 124–143).

(17) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1–44).

(18) 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1–98).

(19) 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1–22).

(20) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(21) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 31

COM(2017) 275 final

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra
(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 180 final}
{SWD(2017) 181 final}

PRIEDAS

prie

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS

kuria iš dalies keičiama Direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra
(Tekstas svarbus EEE)

1)    0, III, IIIa, IIIb ir IV priedai iš dalies keičiami taip:

a)    0 priedo 3 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

i)    antraštė pakeičiama taip:

„3. „EURO III“/„EURO IV“/„EURO V“ transporto priemonės“;

ii)    „EEV“ transporto priemonėms skirta lentelės eilutė išbraukiama;

iii)    įterpiamas toks tekstas:

„EURO VI“ emisijos ribos

Pastaba.

PI =priverstinis uždegimas.

CI =kompresinis uždegimas.

(1)    Vėliau NOx ribinėje vertėje gali būti nustatytas leidžiamas NO2 komponento lygis.“;

b)    III priedas iš dalies keičiamas taip:

i)    2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

– 2.1 punkto šešta įtrauka pakeičiama taip:

„—    Kaštai sunkiosioms transporto priemonėms paskirstomi objektyviai ir skaidriai atsižvelgiant į tai, kokią tinklo eismo dalį sudaro šios transporto priemonės, ir į su tuo susijusius kaštus. Sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius šiuo tikslu gali būti koreguojamas pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte (*).

________

*    Taikydamos ekvivalentiškumo koeficientus valstybės narės gali atsižvelgti į kelių statybą, kuri plėtojama laipsniškai arba pagal ilgo gyvavimo ciklo modelį.“;

– 2.2 punkto antra įtrauka pakeičiama taip:

„—    Tokie kaštai sunkiosioms transporto priemonėms ir kitoms transporto priemonėms paskirstomi remiantis faktiškai nuvažiuotų ir prognozuojamų nuvažiuoti kilometrų skaičiumi ir gali būti koreguojami pagal objektyviai pagrįstus ekvivalentiškumo koeficientus, pvz., nustatytuosius 4 punkte.“;

ii)    4 skirsnio pavadinimas ir pirma įtrauka pakeičiami taip:

„4.    SUNKIŲJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ EISMO DALIS, EKVIVALENTIŠKUMO KOEFICIENTAI IR KOREGAVIMO MECHANIZMAS

–    Rinkliavų apskaičiavimas grindžiamas faktinėmis arba prognozuojamomis dalimis, kurias sudaro sunkiųjų transporto priemonių nuvažiuoti kilometrai, jeigu pageidaujama, pakoreguoti taikant ekvivalentiškumo koeficientus, kad būtų tinkamai atsižvelgta į šių transporto priemonių naudojimui skirtos infrastruktūros statybos ir remonto padidėjusius kaštus.“;

c)    IIIa priedas pakeičiamas taip:

„IIIa PRIEDAS

BŪTINIAUSI IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant išorinių kaštų mokestį ir, jei taikoma, apskaičiuojant maksimalų išorinių kaštų mokestį.

1.Atitinkamos kelių tinklo dalys

Valstybė narė tiksliai nurodo jos kelių tinklo dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti išorinių kaštų mokestį.

Kai valstybė narė ketina taikyti išorinių kaštų mokestį tik vienoje arba keliose kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalyse, ta dalis arba dalys pasirenkamos atlikus įvertinimą, kurio metu nustatyta, kad:

–žala aplinkai, daroma transporto priemonėms naudojant kelius, kuriuose taikomas išorinių kaštų mokestis, yra didesnė nei vidutiniška daroma žala, vertinant pagal oro kokybės ataskaitas, nacionalinę išmetamų teršalų apskaitą, eismo apimtį, o triukšmą vertinant pagal Direktyvą 2002/49/EB, arba

–išorinių kaštų mokesčio įvedimas kitose taip sudaryto kelių tinklo dalyse galėtų turėti neigiamą poveikį aplinkai ar kelių saugai, arba išorinių kaštų mokesčio taikymas ir surinkimas jose sąlygotų neproporcingai dideles išlaidas.

2.Transporto priemonės, keliai ir laikotarpiai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ji Komisijai praneša transporto priemonių klasifikaciją, pagal kurią diferencijuojamas išorinių kaštų mokestis. Ji taip pat informuoja Komisiją apie tai, kur yra keliai, kuriems taikomi didesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – priemiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)), ir keliai, kuriems taikomi mažesni išorinių kaštų mokesčiai (toliau – tarpmiestiniai keliai (įskaitant greitkelius)).

Atitinkamais atvejais ji taip pat informuoja Komisiją apie tikslius laikotarpius, atitinkančius nakties metą, kuriais gali būti taikomas didesnis išorinių triukšmo kaštų mokestis, atspindintis didesnius triukšmo keliamus nepatogumus.

Kelių klasifikavimas į priemiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir tarpmiestinius kelius (įskaitant greitkelius) ir laikotarpių apibrėžimas grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su taršos poveikiu keliams ir jų apylinkėms, pvz., gyventojų tankumu, metine vidutine oro tarša (visų pirma KD10 ir NO2) ir dienų (KD10 atveju) bei valandų (NO2 atveju), kuriomis viršijamos pagal Direktyvą 2008/50/EB nustatytos vertės, skaičiumi. Naudoti kriterijai nurodomi pranešime.

3.Mokesčio suma

Šis skirsnis taikomas, kai valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija kiekvienai transporto priemonės klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustato vieną konkrečią sumą. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis. Informacija turėtų būti skelbiama likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo. Visi parametrai, duomenys ir kita informacija, reikalingi norint suprasti, kaip skaičiuojami įvairūs išorinių kaštų elementai, skelbiami viešai.

Nustatydama mokesčius, valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija vadovaujasi efektyvios kainodaros principu, pagal kurį kaina yra artima apmokestinamos transporto priemonės naudojimo socialiniams ribiniams kaštams.

Mokestis nustatomas atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir visą kitą neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į priemones, kuriomis galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant kelių transporto daromą žalą aplinkai. Prireikus ji kas dvejus metus koreguoja apmokestinimo struktūrą ir atitinkamai transporto priemonių klasei, kelio tipui ir laikotarpiui nustatytą konkrečią mokesčio sumą atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

4.Išorinių kaštų elementai 

4.1.Eismo oro taršos kaštai

Jei valstybė narė ketina taikyti didesnius išorinių kaštų mokesčius nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo oro taršos kaštus pagal šią formulę:

čia:

Išmetamųjų teršalų koeficientai yra tokie patys kaip ir tie, kuriuos valstybės narės naudoja rengdamos nacionalinę išmetamųjų teršalų apskaitą, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo* (pagal kurią reikalaujama naudoti EMEP/EEA gaires dėl į atmosferą išmetamų teršalų inventorizavimo**). Teršalų kaštų piniginę išraišką apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais 7c straipsnio 4 dalyje nurodyta nepriklausoma institucija, naudodama moksliškai patvirtintus metodus.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuodama oro taršos kaštų vertę gali taikyti alternatyvius moksliškai pagrįstus metodus, panaudodama oro teršalų matavimo duomenis ir oro taršos kaštų vietinės vertės piniginę išraišką.

4.2.Eismo akustinės taršos kaštai

Jei valstybės narės numatyti taikyti išorinių kaštų mokesčiai yra didesni nei IIIb priede nurodytos pamatinės vertės, ta valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija apskaičiuoja apmokestinamus eismo akustinės taršos kaštus pagal šias formules:

čia:

Eismo akustinė tarša siejama su triukšmo poveikiu netoli kelio esantiems piliečiams.

k lygio triukšmą patiriančių gyventojų skaičius imamas iš strateginių triukšmo žemėlapių, parengtų pagal Direktyvos 2002/49/EB*** 7 straipsnį.

Vienam asmeniui tenkančius kaštus esant k lygio triukšmui apskaičiuoja valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija moksliškai patvirtintais metodais.

Dienos eismo svertiniam vidurkiui nustatyti naudojamas sunkiasvorių krovinių transporto priemonių ir lengvųjų automobilių ekvivalentiškumo koeficientas „e“, gaunamas remiantis vidutinio automobilio ir vidutinės sunkiasvorių krovinių transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygiu ir atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014 dėl variklinių transporto priemonių ir keičiamųjų triukšmo slopinimo sistemų garso lygio, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2007/46/EB bei panaikinama Direktyva 70/157/EEB.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija gali nustatyti skirtingus triukšmo mokesčius, siekdama skatinti naudoti tylesnes transporto priemones, jeigu dėl to nediskriminuojamos užsienio transporto priemonės.

_____________

*    2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

**    Europos aplinkos agentūros metodika http://www.eea.europa.eu//publications/emep-eea-guidebook-2016

***    2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18, p. 12).“;

d)    IIIb priedas pakeičiamas taip:

„IIIb PRIEDAS

IŠORINIŲ KAŠTŲ MOKESČIO PAMATINĖS VERTĖS

Šiame priede nustatomos išorinių kaštų mokesčio, įskaitant oro taršos ir triukšmo kaštus, pamatinės vertės.

1 lentelė.  Dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių patiriamų išorinių kaštų pamatinės vertės

(1) Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankumas yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2)    Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

2 lentelė. Dėl tolimojo susisiekimo autobusų patiriamų išorinių kaštų pamatinės vertės

(1) Priemiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis yra 150–900 gyventojų/km2 (vidutinis gyventojų tankis – 300 gyventojų/km2).

(2) Tarpmiestiniai rajonai – rajonai, kuriuose gyventojų tankis mažesnis nei 150 gyventojų/km2.

Kalnuotose vietovėse ir aplink aglomeracijas 1 ir 2 lentelėse pateiktas vertes galima dauginti iš koeficiento, kuris yra mažesnis arba lygus 2, jeigu tai pateisinama mažesne sklaida, kelių nuolydžiu, aukščiu virš jūros lygio arba temperatūros inversija.“;

e)    IV priedo lentelė pavadinimu „Transporto priemonių junginiai (sujungtos transporto priemonės ir autotraukiniai)“ pakeičiama taip:

„Transporto priemonių junginiai (sujungtosios transporto priemonės ir autotraukiniai)

(2)    Pridedami šie V, VI ir VII priedai:

„V PRIEDAS

BŪTINIAUSI SPŪSČIŲ MOKESČIO TAIKYMO REIKALAVIMAI

Šiame priede nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurių turi būti laikomasi taikant spūsčių mokestį.

1.    Tinklo dalys, kurioms taikomas spūsčių mokestis, atitinkamos transporto priemonės ir laikotarpiai

Valstybės narės tiksliai nurodo:

a) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto kelių tinklo, kurį sudaro transeuropiniam tinklui priklausanti jos dalis ir jos greitkeliai, dalį arba dalis, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį pagal 7da straipsnio 1 ir 3 dalis;

b) ar tinklo atkarpos, kuriose ketinama taikyti spūsčių mokestį, priklauso metropoliniams ar nemetropoliniams keliams. Klasifikuodamos kiekvieną kelio atkarpą valstybės narės remiasi 1 lentelėje pateiktais kriterijais;

1 lentelė. a punkte nurodyto tinklo kelių klasifikavimo į metropolinius ir nemetropolinius kriterijai

c) mokesčio taikymo kiekviename atskirame segmente laikotarpius. Jei per apmokestinimo laikotarpį taikomi skirtingo dydžio mokesčiai, valstybės narės aiškiai nurodo kiekvieno konkretaus dydžio mokesčio taikymo pradžią ir pabaigą.

Nustatydamos skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų mokesčio dydžių proporciją valstybės narės naudoja 2 lentelėje pateiktus ekvivalentiškumo koeficientus.

2 lentelė. Ekvivalentiškumo koeficientai, naudojami nustatant skirtingų kategorijų transporto priemonėms taikomų spūsčių mokesčio dydžių proporciją

2.    Mokesčio suma

Kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio segmentui ir laikotarpiui valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija nustato vieną konkrečią sumą laikydamasi šio priedo 1 skirsnio nuostatų ir atsižvelgdama į VI priedo lentelėje nurodytą atitinkamą maksimalią vertę. Tokia apmokestinimo struktūra turi būti skaidri, skelbiama viešai ir visiems naudotojams taikoma vienodomis sąlygomis.

Likus pakankamai laiko iki spūsčių mokesčio įvedimo valstybė narė paskelbia abu šiuos elementus:

a)    visus parametrus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus norint suprasti, kaip nustatyta kelių ir transporto priemonių klasifikacija ir kaip apibrėžiami mokesčio taikymo laikotarpiai;

b)    išsamų kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio atkarpai ir laikotarpiui taikomo spūsčių mokesčio aprašymą.

Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, skelbtiną pagal a ir b punktus.

Mokestis nustatomas tik atsižvelgus į eismo nukreipimo riziką ir jo neigiamą poveikį kelių eismo saugai, aplinkai bei grūstims ir į sprendimus, kuriais galima šią riziką sumažinti.

Valstybė narė arba atitinkamais atvejais nepriklausoma institucija stebi apmokestinimo schemos veiksmingumą mažinant grūstis. Prireikus ji kasmet koreguoja apmokestinimo struktūrą, apmokestinimo laikotarpį (-ius) ir konkrečią mokesčio sumą, nustatytą kiekvienai transporto priemonių kategorijai, kelio tipui ir laikotarpiui, atsižvelgdama į transporto pasiūlos ir paklausos pokyčius.

VI PRIEDAS

SPŪSČIŲ MOKESČIO MAKSIMALUSIS DYDIS

Šiame priede nustatomas maksimalus spūsčių mokesčio dydis.

Lentelėje pateikti maksimalieji dydžiai taikomi lengvosioms transporto priemonėms. Mokesčiai kitų kategorijų transporto priemonėms nustatomi lengvosioms transporto priemonėms taikomą mokestį dauginant iš V priedo lentelėje pateikto ekvivalentiškumo koeficiento.

Lentelė. Lengvosioms transporto priemonėms taikomo spūsčių mokesčio maksimalusis dydis

VII PRIEDAS

LANGVOSIOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS TAIKOMŲ RINKLIAVŲ IR NAUDOTOJO MOKESČIŲ DIFERENCIJAVIMAS

Šiame priede nustatomos kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį, kuriomis remiantis diferencijuojamos rinkliavos ir naudotojo mokesčiai.

Išmetamų teršalų kiekis matuojamas pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. .../...*.

Mažiausi tarifai taikomi lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, išmetančioms pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 715/2007** išmatuotą konkretų CO2 kiekį, kuris yra mažesnis už kiekį, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 443/2009*** ir (ES) Nr. 510/2011**** nustatytus visam ES transporto priemonių parkui taikomus tikslus.

Lentelė. Lengvųjų transporto priemonių kategorijos pagal išmetamų teršalų kiekį

__________________

*    XXX Komisijos reglamentas (ES) Nr. .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2017/xxx ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6), [RDE 3] (OL L ..., 2017 ..., p. ...).

**    2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 171, 2007 6 29, p. 1).

***    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).

****    2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).“