EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 05 30
COM(2017) 262 final
2017/0102(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1288/2013, (ES) Nr. 1293/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES
{SWD(2017) 166 final}
{SWD(2017) 167 final}
{SWD(2017) 168 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Europos Sąjunga grindžiama solidarumu, bendra vertybe, akivaizdžiai puoselėjama visoje Europos visuomenėje. Solidarumas yra Europos projekto esmė ir užtikrina būtiną vieningumą kovojant su dabartinėmis ir ateities krizėmis griežtai laikantis morale grindžiamo požiūrio. Solidarumas yra aiški kryptis, kurios Europos jaunuoliai turėtų laikytis kurdami geresnę Sąjungą. Romos sutarčių 60-ųjų metinių proga parengtoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti vienybę ir solidarumą siekiant padaryti Europos Sąjungą stipresnę ir atsparesnę 1 .
2016 m. rugsėjo 14 d. kalboje apie Sąjungos padėtį pabrėžiamas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja siekiant visoje Europos Sąjungoje suteikti galimybes jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius ir taip „gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties“. 2016 m. rugsėjo 16 d. aukščiausiojo lygio susitikime Bratislavoje nuskambėjo raginimas užtikrinti stipresnį politinį postūmį siekiant paremti jaunuosius europiečius ir sukurti naujas daugiau galimybių jiems siūlančias ES programas. 2016 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatu „Europos solidarumo korpusas“ 2 pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas ir dar kartą įtvirtintas tikslas, kad iki 2020 m. Europos solidarumo korpuso veikloje sudalyvautų 100 000 jaunų europiečių. Pirminiame etape įgyvendinamos aštuonios įvairios ES programos 3 , pagal kurias jaunimui visoje ES siūloma dirbti savanoriais, stažuotis arba susirasti darbą.
Šiuo pasiūlymu taip pat atsiliepiama į Europos Vadovų Tarybos raginimą 2016 m. gruodžio 15 d. išvadose tęsti darbą ties Europos solidarumo korpusu 4 ir tai yra viena iš prioritetinių iniciatyvų, įtrauktų į bendrą deklaraciją dėl ES teisėkūros prioritetų 2017 m. 5 , kuria Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkai įsipareigojo supaprastinti visų tų institucijų veiksmus siekiant užtikrinti sparčią pažangą teisėkūros srityje įgyvendinant prioritetines iniciatyvas, kad rezultatų būtų pasiekta iki 2017 m. pabaigos.
Šiuo pasiūlymu nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema siekiant sudaryti galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje, kuri padės patenkinti dar nepatenkintus visuomenės poreikius kartu skatinant jaunuolių asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. Rengdama šį pasiūlymą Komisija atsižvelgė į įrodymus ir faktus, nustatytus atliekant kartu skelbiamą ex ante vertinimą, taip pat nuomones ir pasiūlymus, gautus vykstant bendroms atviroms konsultacijoms, kaip toliau aprašyta tam tikruose skirsniuose. Toks parengiamasis darbas padėjo nustatyti toliau išvardytas spragas, kurias šiuo pasiūlymu siekiama užpildyti.
Nemažai jaunuolių nori dalyvauti solidarumo veikloje, o bendruomenėse daug nepatenkintų poreikių, kuriuos būtų galima patenkinti geriau, jeigu jaunimas dalyvautų solidarumo veikloje. Daugeliui organizacijų reikia motyvuotų jaunuolių, kurie galėtų joms padėti vykdyti veiklą; gavusios paramos, tokios organizacijos galėtų daugiau pasiūlyti bendruomenėms. Tačiau derinant pasiūlą ir paklausą esama ir trūkumų, o siekiant užtikrinti kokybę atsiranda su išteklių buvimu susijusių kliūčių, kyla teisinių klausimų.
Svarbiausias problemas šioje srityje būtų galima apibendrinti taip:
–per kelis pastaruosius dešimtmečius mūsų visuomenė nepakankamai investavo į tai, kad jaunieji europiečiai galėtų veiksmingai dalyvauti savanoriškoje arba profesinėje solidarumo veikloje. Po pasaulio finansų ir ekonomikos krizės ES ekonomika atsigavo ir yra stabilesnė, bet visuomenėje ir įvairiuose regionuose atsigaunama netolygiai ir didžiausių sunkumų patiria būtent jaunoji karta. Solidarumo veikla gali konkrečiai mobilizuoti jaunuolius dirbti gerus darbus ir padėti jiems kaupti žinias, tobulinti įgūdžius ir gebėjimus, kurių reikės jų asmeniniam, socialiniam, mokymosi, profesiniam ir pilietiniam tobulėjimui. Tai pasakytina apie visus jaunuolius, įskaitant neturinčius palankių sąlygų. Tokių jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje skatinimas yra konkretus klausimas, kurį taip pat reikia apsvarstyti;
–siekiant dirbti solidarumo srityje ir kurti socialinę, ekonominę ir pilietinę sanglaudą reikia suburti daug dinamiškų organizacijų (privačių ir viešų, siekiančių ir nesiekiančių pelno). Tad reikia geriau tenkinti tokių organizacijų poreikius, ypač organizacijų, kurios vietos lygmeniu dirba su nepalankiausias sąlygas turinčiomis bendruomenėmis. Solidarumo veiklos vietas kuriančioms ir siūlančioms organizacijoms reikia su ištekliais susijusios paramos užtikrinant tinkamą savanorių, stažuotojų ar darbuotojų mokymą ir rengimą ir aktyvų darbą Europoje. Organizacijoms taip pat reikia aiškių ir paprastų taisyklių;
–profesinės arba savanoriškos veiklos galimybių solidarumo srityje padėtis ES gana įvairi. Jeigu esama galimybių, apie jas neretai nežinoma. Dėl susiskaidymo atsiranda trūkumų suvokiant, dokumentuojant ir patvirtinant tai, ko jaunuoliai išmoksta dalyvaudami tam tikroje solidarumo veikloje.
Nesant priemonių, pagal kurias organizacijos ir jaunimas dirba kartu solidarumo srityje, kyla pavojus, kad nebus išnaudotas svarbus solidarumo veiklos potencialas, o organizacijos, jaunuoliai ir visuomenė apskritai patirs su gerove susijusių nuostolių, kurių būtų galima išvengti.
Atsižvelgiant į tai, Europos solidarumo korpusu siekiama stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems jaunuoliams kaip priemonė, kuria jie gali padėti padidinti sanglaudą ir solidarumą Europoje, remti bendruomenes ir tenkinti nepatenkintus visuomenės poreikius. Kad šis bendrasis tikslas būtų įgyvendintas, Europos solidarumo korpusas sudarys nesunkiai prieinamų galimybių jaunuoliams dirbti savanoriais, stažuotis arba susirasti darbą su solidarumu susijusiuose sektoriuose, savo iniciatyva kurti ir įgyvendinti solidarumo projektus, kurie taip pat padės jiems tobulinti savo asmeninius, socialinius ir profesinius įgūdžius ir gebėjimus ir įgyti daugiau galimybių įsidarbinti. Europos solidarumo korpusas taip pat rems jo dalyvių ir organizacijų tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti Europos solidarumo korpuso dvasią ir priklausymo didesnei solidarumą skatinančiai bendruomenei jausmą ir skatinti keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Be to, Europos solidarumo korpusas sieks užtikrinti, kad solidarumo veikla, kurioje siūloma dalyvauti jaunimui 6 , padėtų spręsti konkrečias visuomenės problemas ir stiprinti bendruomenes ir būtų kokybiška, ir kad mokymosi rezultatai jaunimui dalyvaujant tokioje veikloje būtų tinkamai patvirtinami.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas teikiamas kaip didesnio iniciatyvų rinkinio „Investicijos į Europos jaunimą“, paskelbto 2016 m. gruodžio 7 d., dalis. Juo toliau siekiama įgyvendinti visas visoje Europoje diegiamas pagrindines ES jaunimo politikos kryptis, visų pirma Europos jaunimo strategiją, Jaunimo garantiją ir Europos naujų įgūdžių darbotvarkę, pagal kurias siekiant remti jaunuolius bus imamasi įvairių veiksmų nuo savaiminio mokymosi ir savanoriškos veiklos iki profesinio mokymo ir įdarbinimo. Tikslas – suteikti daugiau galimybių jaunuoliams iš esmės gerinant tų galimybių kokybę ir tikėtinus rezultatus.
Europos solidarumo korpusas bus grindžiamas senomis turtingomis tradicijomis ir valstybių narių patirtimi vykdant visuomenės interesus puoselėjančią, pvz., savanorišką veiklą. Kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinamos nacionalinės pilietiškumo programos, pagal kurias jaunuoliai gali dalyvauti tokioje veikloje, kitomis remiama pilietinės visuomenės veikla.
ES lygmeniu Europos savanorių tarnyba (EST) jau dvidešimt metų sudaro galimybę jaunuoliams dalyvauti savanoriškoje veikloje, o tokios programos kaip Jaunimo garantija ir „Tavo pirmasis EURES darbas“ padeda jaunuoliams gauti stažuotes ir darbo vietas. Europos solidarumo korpusas vadovausis tų iniciatyvų pranašumais ir patirtimi, tad bus kuriamas ant jau esamo tvirto pagrindo, kurį dar plės, kad pasiūlytų naujų galimybių ir užtikrintų didesnį matomumą ir poveikį. Europos solidarumo korpusas sudarys naujų galimybių, kurios nėra remiamos pagal dabar įgyvendinamas programas, ir užtikrins, kad suinteresuotiesiems jaunuoliams ir organizacijoms būtų lengviau jomis naudotis. Savo portale Europos solidarumo korpusas siūlys vieną lengvai prieinamą galimybę prisijungti ir sieks aprėpti kuo daugiau dalyvaujančių organizacijų ir jaunuolių. Jis taip pat rengs ir tobulins mokymą prieš paskyrimą, prireikus teiks paramą ir paskyrus tvirtins mokymosi rezultatus.
Siekiant užtikrinti ES lygmeniu remiamos savanoriškos veiklos tęstinumą Europos solidarumo korpusas rems tokią veiklą, remiamą Europos savanorių tarnybos geografinės Europos solidarumo korpuso aprėpties teritorijoje, paskirdamas asmenis į savanoriškos veiklos vietas tarpvalstybiniu lygmeniu. Be to, kita Europos savanorių tarnybos veikla, nepatenkanti į Europos solidarumo korpuso geografinės aprėpties teritoriją, bus ir toliau remiama pagal Reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 7 įsteigtą programą. Kalbant apie atitinkamų Sąjungos teisės aktų aiškinimą, pasiūlyme pateikiama nuostatų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ir tarpvalstybinis paskyrimas į savanoriško darbo vietas pagal Europos solidarumo korpusą, ir savanoriška veikla, kuri ir toliau bus remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, būtų laikomi lygiaverčiais Europos savanorių tarnybos vykdomai veiklai.
Siekdamas užtikrinti efektyvų ir veiksmingą įgyvendinimą Europos solidarumo korpusas kuo labiau išnaudos jau galiojančius valdymo susitarimus. Taip bus galima sutelkti dėmesį į geriausių įmanomų rezultatų užtikrinimą kartu kuo labiau sumažinant administracinę naštą. Dėl šios priežasties Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas bus patikėtas egzistuojančioms struktūroms, t. y. Europos Komisijai, be kita ko, jos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA) ir nacionalinėms agentūroms, atsakingoms už Reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama programa „Erasmus+“, jaunimo skyriuje išvardytų veiksmų valdymą.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Europos solidarumo korpuso veiksmai bus suderinami su įvairiomis ES politikos kryptimis ir programomis, visų pirma (bet ne tik) susijusiomis su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu 8 ir demokratiniu dalyvavimu, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politikos veiksmais, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto prekių tiekimu, sveikata ir gerove, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, ir jas papildo.
Pirmajame Europos solidarumo korpuso etape, kuris prasidėjo 2016 m. gruodžio mėn., įgyvendinamos aštuonios įvairios ES programos, pagal kurias jaunimui visoje ES siūloma dirbti savanoriais, stažuotis arba susirasti darbą. Neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla bus vykdoma prieš įsigaliojant siūlomam reglamentui arba jam jau įsigaliojus, bus toliau taikomos taisyklės ir sąlygos, numatytos tam tikrose ES programose, pagal kurias ta veikla finansuojama pirmajame Europos solidarumo korpuso etape.
Antrajame etape, kuris prasidės įsigaliojus siūlomam reglamentui, prie Europos solidarumo korpuso prisidės kelios ES programos. Pagal kai kurias iš jų 9 bus pildomas Europos solidarumo korpuso finansinis paketas (kaip paaiškinta 4 skirsnyje); pagal kitas 10 gali būti teikiama pagalba įgyvendinant Europos solidarumo korpuso tikslus remiant jo vykdomą veiklą. Tokia pagalba bus finansuojama pagal taikytinus pagrindinius teisės aktus, susijusius su atitinkamomis programomis.
2. TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – suteikti galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje, įskaitant savanorišką veiklą, stažuotes, darbą, ir projektuose, kuriuos jaunuoliai rengia savo iniciatyva ir iš kurių jie gali mokytis užtikrindami savo asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą. Atsižvelgiant į tai, šio pasiūlymo turinys sutelkiamas į jaunuolių judumo, aktyvaus dalyvavimo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo skatinimą. Tai taip pat padės sudaryti daugiau galimybių jiems įsidarbinti ir gauti nuolatines darbo vietas.
Šiuo požiūriu pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalimi ir 166 straipsnio 4 dalimi. Pagal 165 straipsnio 4 dalį Sąjunga gali imtis veiksmų, kuriais skatinama „plėsti jaunimo <...> mainus ir skatinti jaunimą dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime“. Sąjungos veiksmai pagal 166 straipsnio 4 dalį yra tinkamas teisinis pagrindas imantis tokių veiksmų, kaip šis pasiūlymas, kuriuo siekiama „tobulinti pradinį ir tolesnį profesinį mokymą siekiant palengvinti profesinę integraciją ir reintegraciją į darbo rinką“ ir „palengvinti profesinio mokymo prieinamumą ir skatinti instruktorių ir apmokomų asmenų, ypač jaunimo, judėjimą“.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Atsižvelgiant į europinį siūlomų tikslų (paskatinti jaunuolius dalyvauti solidarumo veikloje visoje Europos Sąjungoje) mastą, reikėtų imtis veiksmų ES lygmeniu. ES turi atlikti svarbų vaidmenį remiant europinį požiūrį į solidarumą. ES veiksmais per Europos solidarumo korpusą nebus keičiami panašūs valstybių narių veiksmai, jie bus jais papildomi ir remiami visiškai atsižvelgiant į subsidiarumo principą. Visose valstybėse narėse esama programų ir priemonių rengimo tradicijų remiant visuomenės interesus puoselėjančią veiklą, visų pirma vykdant savanorišką veiklą, bet tos tradicijos gana įvairios: kai kuriose šalyse pirmenybė teikiama valstybės kišimuisi, o kitos galimybę vadovauti suteikia pilietinei visuomenei. Taip pat esama įvairių sąvokų ir konotacijų, susijusių su solidarumo ir savanoriška veikla, skiriasi įvairių rūšių veiksmų turinys ir trukmė. Be to, gana skirtingai suvokiama, kaip socialinė apsauga siejasi su savanoriška veikla, įvairiai žiūrima į teisinį statusą, mokymąsi ir pripažinimą. Todėl ES lygmeniu stebimas susiskaidymas, o tai reiškia, kad jaunimas visoje ES turi nevienodų galimybių naudotis pasiūlymais.
Savo veiksmais per Europos solidarumo korpusą ES padės įveikti tokį susiskaidymą, kaip matyti iš kartu su šiuo pasiūlymu teikiamo ex ante vertinimo. Be to, bus progų pasimokyti iš įvairios ankstesnės patirties valstybėse narėse skatinant savanorišką veiklą tose valstybėse narėse, kuriose ji mažiau paplitusi, kaip teigia suinteresuotieji subjektai, su kuriais buvo konsultuojamasi rengiant šį pasiūlymą. Europos solidarumo korpusas papildys įgyvendinamą viešąją ir privačiąją politiką, programas ir veiklą ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis. Taikydamas įvairias patikimas apsaugos priemones, kaip antai Europos solidarumo korpuso chartiją, dalyvaujančiųjų organizacijų kokybės ženklą ir stažuočių kokybės sistemos principus, Europos solidarumo korpusas gali padėti pagerinti įvairių vietų, į kurias bus skiriami jaunuoliai, kokybę visoje ES ir patvirtinti jų mokymosi rezultatus.
Be to, Europos solidarumo korpusas pasiūlys vieną bendrą galimybę dalyvauti skiriant jaunuolius į kokybiškas savanoriškos ir profesinės solidarumo veiklos vietas visoje ES, į kurias šiuo metu galima patekti tik per daugelį sistemų. Tad bus užtikrinta, kad visi suinteresuoti jaunuoliai visoje ES turėtų vienodas galimybes lengviau prisijungti ir dalyvauti įvairesnėje veikloje. Siūlant visas įvairias vietas, į kurias gali būti paskiriama, vienoje platformoje taip pat galima geriau informuoti apie jaunuoliams sudaromas galimybes ir padaryti jas matomesnes.
Europos solidarumo korpusas siūlys ir vietas, į kurias galima patekti kitoje šalyje nei dalyviai gyvena (tarpvalstybinis lygmuo), ir vietas, į kurias dalyviai gali būti paskiriami savo gyvenamosios vietos šalyje (šalies vidaus lygmuo). Toks lankstumas atitinka iš suinteresuotųjų subjektų, su kuriais buvo konsultuojamasi, gautus pasiūlymus. Kalbant apie paskyrimą į vietas tarpvalstybiniu lygmeniu, ypač atsižvelgiant į savanorišką darbą ir stažuotes siūlančių organizacijų ir programų susiskaidymą ir solidarumo veiklos sektoriaus suvokimo ir sąvokų įvairovę, vienos valstybės narės veiksmais negalima pakeisti ES veiksmų. Šalies vidaus lygmeniu galima tikėtis, kad Europos solidarumo korpusas bus naujovė ir padės spręsti vietos arba nacionalines problemas žiūrint iš platesnės europinės perspektyvos. ES veiksmais visų pirma galima padėti įveikti susiskaidymą siūlant vietas, į kurias gali būti paskiriama, ir užtikrinti visų jaunuolių, įskaitant susiduriančius su kliūtimis dalyvauti tarptautinėje veikloje, įtrauktį. Jais taip pat gali būti užtikrintas europinis kontekstas, padedama rasti europinius konkrečių problemų, būdingų ne tik tam tikrai šaliai, sprendimus.
Galiausiai reikėtų pažymėti, jog nemažiau svarbu ir tai, kad naudojant turimas struktūras, kurios, kaip jau paaiškėjo, yra veiksmingos ir efektyvios, bus užtikrintas veiksmingas ir efektyvus Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas ir valstybių narių vykdomų jaunimui skirtų veiksmų darna ir papildomumas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymu siekiama užpildyti nustatytas spragas siūlant lengvai prieinamas galimybes jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje ir siūloma tik tai, kas yra būtina siekiant įgyvendinti jo tikslus.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.
3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais
Rengiant šį pasiūlymą ir kartu su juo teikiamą ex ante vertinimą įvairiais lygmenimis vyko konsultacijos su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, pavieniais piliečiais, valdžios institucijomis ir kitomis ES institucijomis ir įstaigomis (kaip antai Europos Parlamentu, Taryba, Regionų komitetu ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu).
Vyko 8 savaičių viešos konsultacijos internetu, gauta 660 atsakymų ir 82 nuomonės. Konsultacijos vyko 23 oficialiosiomis ES kalbomis ir atsakymai buvo priimami visomis tomis kalbomis. Be to, 2017 m. balandžio 12 d. vyko didelis suinteresuotųjų subjektų forumas, kuriame buvo apie 700 dalyvių, buvo surengtos tikslinės konsultacijos su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant savanorių organizacijas, solidarumo organizacijas, jaunimo atstovus, valstybines užimtumo tarnybas ir EURES koordinatorius, Jaunimo garantijos koordinatorius, socialinius partnerius, įmones, programų naudos gavėjus ir programų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant nacionalines valdžios institucijas ir nacionalines programos „Erasmus+“ agentūras).
Išsami konsultacijų proceso apžvalga įtraukta į kartu su šiuo pasiūlymu teikiamą ex ante vertinimą. Toliau apibendrinami pagrindiniai tų konsultacijų aspektai.
Trumpai tariant, konsultacijose dalyvavę suinteresuotieji subjektai apskritai gerai įvertino jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje matomumą ir politinį pripažinimą. Jie palankiai vertiną naujas galimybes jaunuoliams skatinti permainas dalyvaujant Europos solidarumo korpuso veikloje. Jie pabrėžė Europos solidarumo korpuso potencialą skatinti integraciją, Europos ir kartų solidarumą, bendras vertybes. Tačiau jie atkreipė dėmesį į tai, kad reikia papildomo finansavimo, kad būtų užtikrintas įtraukus požiūris, kad veikloje galėtų dalyvauti palankių sąlygų neturintys jaunuoliai ir mažos organizacijos ir kad būtų kuriamos kokybiškos vietos, į kurias gali būti paskiriama, kartu naudojantis ir jau turimomis struktūromis.
Konkrečiau kalbant, vienas iš pagrindinių aspektų, kuriuos pabrėžė suinteresuotieji subjektai, buvo poreikis laikytis įtraukaus požiūrio. Iš tikrųjų daugelis suinteresuotųjų subjektų minėjo, kad reikėtų konkrečiai sutelkti dėmesį į visų jaunuolių, įskaitant neturinčius palankių sąlygų ir turinčius mažiau galimybių, įtraukimą.
Suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad Europos solidarumo korpusas turėtų skirti dar didesnį dėmesį solidarumui nei šiuo metu įgyvendinamos programos aiškiai apibrėžiant, kas yra solidarumo veikla. Suinteresuotieji subjektai pripažino, kad Europos solidarumo korpuso veikla galima prisidėti ugdant įgūdžius ir gebėjimus ir taip paremti neformalųjį ir savaiminį mokymąsi ir sudaryti daugiau galimybių jaunimui įsidarbinti. Organizacijos taip pat pabrėžė, kad reikia mokyti savanorius, kai kurios taip pat minėjo, kad reikia išduoti savanorio pažymėjimą.
Tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų išreikštų nuogąstavimų buvo galimas dubliavimasis su jau įgyvendinamomis programomis ir nepakankamas finansavimas. Daugelis prašė atskiro biudžeto Europos solidarumo korpusui. Dauguma suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad siekiant patenkinti dabartinius ir būsimus poreikius, be pagal vykdomas programas turimų išteklių, Europos solidarumo korpusui reikia skirti pakankamų papildomų lėšų. Daugelis suinteresuotųjų subjektų taip pat prašė aiškiai atskirti savanorišką veiklą nuo profesinės veiklos, kad būtų užkirstas kelias prastai apmokamam arba nemokamam darbui, pavyzdžiui, pakeičiant stažuotojus ir darbuotojus savanoriais.
Kalbant apie įgyvendinimą, suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad jis turėtų būti taupus ir veiksmingas siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos jaunuoliams ir organizacijoms. Jie taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti aukštos kokybės standartus ir vadovautis jau sukurtų gerai veikiančių sistemų, kaip antai Europos savanorių tarnybos, sinergija ir patirtimi. Suinteresuotieji subjektai pabrėžė būtinybę aiškiai atskirti įgyvendinančių institucijų vaidmenis ir kompetencijos sritis, patikslinti organizacijų akreditavimo taisykles, sukurti gerai veikiančią organizacijų ir savanorių poreikių derinimo priemonę ir kokybišką paramos dalyviams sistemą nurodydami visus tuos aspektus kaip svarbius veiksnius šiam tikslui pasiekti.
Kalbant apie geografinę taikymo sritį, daugelis suinteresuotųjų subjektų prašė užtikrinti, kad būtų laikomasi jau įgyvendinamų programų sąlygų. Suinteresuotieji subjektai pritarė siūlomai galimybei skatinti solidarumo veiklą vietos lygmeniu kartu su tarpvalstybinėmis galimybėmis ir pripažino, kad taip bus lengviau dalyvauti palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams. Tačiau keli suinteresuotieji subjektai pabrėžė, kad nacionalinės vyriausybės ir vietos bendruomenės turėtų bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiksmus, kad būtų užtikrintas papildomumas su jau įgyvendinamomis programomis.
Europos solidarumo korpuso pasiūlymu iš esmės atsižvelgiama į vykstant konsultacijoms surinktas nuomones ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, Europos solidarumo korpusas siūlys naujų galimybių, kuriomis galėtų naudotis visi jaunuoliai, skirdamas didesnį dėmesį solidarumo poreikių tenkinimui ir palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimo skatinimui, be kita ko, prireikus numatant papildomą finansinę paramą. Per jį taip pat bus ypač stengiamasi užtikrinti veiklos, kurią planuojama remti, svarbą ir kokybę. Dalyviams bus siūlomos kokybės ir paramos priemonės, kaip antai draudimas, kalbinė parama internetu, bendrasis ir specialusis mokymas internetu, Europos solidarumo korpuso pažymėjimas ir parama jau paskyrus. Kokybės reikalavimas bus taikomas ir organizacijoms, norinčioms siūlyti vietas, į kurias Europos solidarumo korpusas gali paskirti. Tuo tikslu ir atsižvelgiant į vykstant konsultacijoms surinktus pasiūlymus kaip būtinoji visų suinteresuotųjų organizacijų dalyvavimo sąlyga bus sukurtas kokybės ženklas. Jo tikslas – patikrinti, ar jos laikosi Europos solidarumo korpuso chartijos principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis visuose solidarumo veiklos etapuose.
Atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas Europos Komisija stengsis padidinti patogumą vartotojams ir sumažinti administracinę naštą ir jaunuoliams, ir organizacijoms registruojantis ir teikiant paraišką. Europos solidarumo korpuso portalo sukūrimas yra vienas žingsnis šia kryptimi. Portalas ir poreikių derinimo priemonė yra viena bendra vieta, per kurią galima pradėti dalyvauti solidarumo veikloje visoje Europos Sąjungoje.
Kalbant apie būtinybę numatyti papildomą finansavimą, kaip patarė daugelis suinteresuotųjų subjektų, Europos solidarumo korpusas bus finansuojamas ir iš papildomų išteklių, ir iš paramos iš kelių jau vykdomų programų, kurios atitinka Europos solidarumo korpuso tikslus, taip kuo labiau sustiprinant sinergiją ir papildomumą su jau įgyvendintomis sistemomis. Suinteresuotieji subjektai taip pat ragino aiškiai atskirti savanorišką ir profesinę veiklą. Šis pageidavimas bus įgyvendintas ne tik apibrėžiant remtiną veiklą, bet ir numatant tai veiklai skirtiną finansinę paramą. Šiuo požiūriu teisėkūros pasiūlymu preliminariai numatoma paskirstyti finansinę paramą solidarumo veiklos vietoms ir projektams (80 proc. – savanoriškos veiklos vietoms ir solidarumo projektams, 20 proc. – stažuotėms ir darbo vietoms); tai taip pat turėtų padėti užtikrinti pagal programas, kuriomis prisidedama prie Europos solidarumo korpuso, remiamos veiklos tęstinumą.
Kalbant apie geografinę taikymo sritį, Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas prasidės ES valstybėse narėse. Tačiau siūlomu reglamentu numatoma galimybė užmegzti ryšį su kitomis šalimis pagal dvišalius susitarimus.
•Poveikio vertinimas
Poveikis nebuvo vertinamas, nes Komisija įsteigė Europos solidarumo korpusą dar savo 2016 m. gruodžio mėn. komunikatu. Šio reglamento tikslas – imtis paskesnių veiksmų; vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad reikės didelių išlaidų, ir siekiant įvykdyti Finansinio reglamento reikalavimus teikiamas ex ante vertinimas.
Atliekant ex ante vertinimą sunkumai buvo nagrinėjami dviem lygmenimis: viena vertus, sutelkiant dėmesį į jaunuolius ir jų galimybes dalyvauti solidarumo veikloje, kita vertus, į bendresnius socialinius, institucinius ir organizacinius poreikius. Atliekant ex ante vertinimą paaiškėjo, kad įgyvendinant Europos jaunimo iniciatyvą solidarumo srityje ES reikia spręsti šias pagrindines problemas:
–reikia įveikti susiskaidymą ir sudaryti daugiau galimybių skatinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą solidarumo veikloje, būtent įtraukiant savanorišką ir profesinę veiklą į vieną sistemą, kurioje taikomas bendras požiūris į kokybę, ir užtikrinant matomą ir bendrą įgytos mokymosi patirties patvirtinimą, neatsižvelgiant į tai, kokiomis aplinkybėmis ji įgyta. Taip pat reikia užtikrinti vienodas galimybes nesunkiai pradėti dalyvauti veikloje taikant taupias procedūras ir kartu numatant tinkamas priemones, kuriomis siekiama skatinti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių įtraukimą;
–reikia užtikrinti, kad Europos jaunimo iniciatyvos solidarumo srityje siūlomomis vietomis ir veikla būtų tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai, taikomi bendri kokybės standartai ir vienodai suvokiamas tarpvalstybiniu lygmeniu tvirtintinų žinių, įgūdžių ir gebėjimų įgijimas.
Atliekant ex ante vertinimą buvo nagrinėjamos dvi alternatyvos: 1) toliau įgyvendinti Europos solidarumo korpusą vykdant jau turimas programas, kaip buvo pirmajame etape, kuris prasidėjo 2016 m. gruodžio mėn., kai solidarumo veiksmai buvo finansuojami pagal aštuonias programas, kiekvienai iš jų turint savo teisinį pagrindą, tikslus ir biudžetą; 2) sukurti naują savarankišką iniciatyvą skiriant didesnį dėmesį solidarumui, remiantis jau vykdomų programų patirtimi, bet numatant aiškius būtent tos iniciatyvos tikslus ir užtikrinant, kad kišimosi tikslas ir taikymo sritis būtų aiškesni.
Galimybė panaudoti vienos iš jau vykdomų programų teisinį pagrindą buvo atmesta, nes tokiu atveju būtų sukurta programa, kuria būtų siekiama sudėtingą derinį sudarančių besidubliuojančių tikslų ir kurios solidarumo veiksmai būtų mažiau matomi bendresniame kontekste. Be to, taikant tokį požiūrį suinteresuotieji subjektai nebedalyvautų kitose programose.
Tad nustatytos dvi alternatyvos, kurios buvo išnagrinėtos ir palygintos taikant toliau išvardytus kriterijus, atitinkančius vykstant konsultacijoms surinktus suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus:
–prieinamumas (matomumas ir aiškumas organizacijoms, jaunuoliams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip dalyvauti solidarumo veikloje ir gauti jai finansavimą),
–kokybė (procedūros ir kriterijai, kuriais užtikrinama vietų, į kurias gali būti paskiriama, kokybė ir sauga),
–įtraukumas (priemonės, kuriomis užtikrinamas palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas),
–sinergija (solidarumo srityje veikiančių organizacijų dalyvavimas ir sinergija, neatsižvelgiant į jų vietos, regioninį, nacionalinį arba europinį mastą),
–valdymo nuostatų veiksmingumas ir paprastumas ir nedidelės administracinės išlaidos.
Atlikus tokią daugeliu kriterijų pagrįstą analizę paaiškėjo, kad pasirinkus antrąją alternatyvą (sukurti naują savarankišką iniciatyvą skiriant didesnį dėmesį solidarumui) būtų pasiekti pagal visus svarstytus kriterijus geresni rezultatai, tad ji laikoma pageidautina alternatyva. Pagal šią alternatyvą bus sudaryta aiški viena galimybė organizacijoms ir jaunuoliams prisijungti ir solidarumo veiksmai bus matomesni. Pagal ją bus taikomas įtraukesnis požiūris įgyvendinant tikslinę įtraukties strategiją. Bus užtikrinta bendra vietų, į kurias gali būti paskiriama, ir jaunųjų dalyvių pasirengimo kokybė vykdant kelis konkrečius kokybinius procesus ir kriterijus (pvz., numatant organizacijų kokybės ženklą, mokymą, draudimą ir kt.). Atsiras naujų ryšių tarp veiklos rūšių ir jų pripažinimo, nes jos bus įtrauktos į vieną bendrą sistemą, tai padės bendrų tikslų siekiantiems žmonėms ir organizacijoms steigti naujus tinklus. Pasirinkus antrąją alternatyvą bus taip pat galima sumažinti valdymo sąnaudas ir kartu pasiekti didesnį poveikį (lėšos bus naudojamos veiksmingiau).
Buvo svarstomi įvairūs rezultatų pasiekimo mechanizmai pasirinkus pageidautiną alternatyvą: tiesioginis valdymas, netiesioginis valdymas arba dviejų variantų derinys. Atlikus analizę buvo padaryta išvada, kad pasirinkus paskutinę galimybę (dviejų variantų derinį) būtų užtikrintas ekonomiškai efektyviausias įgyvendinimas siekiant užsibrėžto tikslo iki 2020 m. paskatinti dalyvauti 100 000 jaunuolių. Ex ante vertinime taip pat pabrėžiama, kad užsibrėžtam tikslui pasiekti nuolat reikia pakankamų finansinių išteklių.
Atlikus ex ante vertinimą taip pat nustatytas tikėtinas teigiamas socialinis poveikis, kurį pageidautina alternatyva turėtų ir individualiu lygmeniu (pvz., sukaupta daugiau žinių, patobulinti asmeniniai ir profesiniai įgūdžiai ir gebėjimai; stipresnis solidarumo ir pilietiškumo jausmas tobulėjant socialiniu ir pilietiniu požiūriu), ir visuomenės lygmeniu (pvz., patenkinti bendruomenių poreikiai ir padarytas poveikis socialinei gerovei; didesnė parama solidarumo veiklą vykdančioms organizacijoms darant teigiamą poveikį jų dalyvavimui ir jaunuoliams siūlomoms galimybėms; pagalba įgyvendinant kitus politikos tikslus, pvz., susijusius su jaunimo dalyvavimu, civiline sauga, socialine įtrauktimi, sanglauda, regionine plėtra, aplinkos apsauga; geresnis jaunimo įvaizdis kai kuriose nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse).
Jaunimo dalyvavimo ir socialinio kapitalo skatinimas taip pat glaudžiai susiję su ekonomikos augimu. Aktyvesnis jaunuolių dalyvavimas ir geresnės galimybės jiems įsidarbinti gali turėti teigiamų padarinių užimtumui ir makroekonominiam augimui. Tačiau atsižvelgiant į palyginti nedidelį siūlomos intervencijos mastą ir į tai, kad poveikis bus paskirstytas po visą Europą, o ne sutelkiamas į vieną valstybę narę arba sektorių, buvo neįmanoma įvertinti tikrojo poveikio ekonominiu požiūriu. Be to, nuspręsta, kad nereikia atlikti išsamios poveikio aplinkai analizės. Ex ante vertinime pripažįstama, kad, panašiai kaip kitų judumo programų atveju, dėl Europos solidarumo korpuso iš principo padidės transporto paklausa, dėl kurios gali padidėti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Tačiau toks poveikis laikytinas niekiniu palyginti su visais eismo srautais Europoje. Vis dėlto derėtų pažymėti, kad Europos solidarumo korpusas taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį geriau informuojant jaunuolius ir skatinant juos spręsti aplinkos apsaugos problemas, nes tai paaiškėjo dar pirmajame etape, kai pagal kelias dalyvaujančias programas buvo teikiama parama įvairiems projektams, kuriais siekiama spręsti aplinkos apsaugos klausimus.
Šis pasiūlymas visiškai suderinamas su pageidautina alternatyva.
•Pagrindinės teisės
Pasiūlymas visiškai atitinka ES pagrindinių teisių chartiją 11 , kuria pripažįstama, kad solidarumas yra viena iš visuotinių vertybių, kuriomis grindžiama ES. Visų pirma šiuo pasiūlymu visiškai atsižvelgiama į Chartijos 5 straipsnyje („Vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas“), 14 straipsnyje („Teisė į mokslą“), 15 straipsnyje („Laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti“), 21 straipsnyje („Diskriminacijos uždraudimas“), 24 straipsnyje („Vaiko teisės“), 26 straipsnyje („Neįgaliųjų asmenų integravimas“), 31 straipsnyje („Tinkamos ir teisingos darbo sąlygos“) ir 32 straipsnyje („Vaikų darbo uždraudimas ir jaunuolių apsauga darbe“) įtvirtintas teises ir draudimus.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Komisija siūlo finansuoti tris ketvirtadalius Europos solidarumo korpuso biudžeto perskirstant jau įgyvendinamų programų lėšas. Likusi suma bus padengta 2018 m. pasinaudojant bendrąja įsipareigojimų marža bei 2019 m. ir 2020 m. nepaskirstytomis maržomis.
Svarbiausia orientacinė suma pagal 1a išlaidų kategoriją 2018–2020 m. yra 294,2 mln. EUR, į kurią įtraukta pagal tas pačias programos „Erasmus+“ (197,7 mln. EUR) ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (10 mln. EUR) išlaidų kategorijas perskirstyta suma.
Pagal 1a išlaidų kategoriją skiriama suma bus papildoma skiriant lėšų pagal kitas programų išlaidų kategorijas atsižvelgiant į dabartinį lėšų paskirstymą ir tikslą įtraukti solidarumo veiksmus į įvairias ES programas ir ES biudžeto lėšas. Bendroji suma, kurią siūloma skirti pagal kitas išlaidų kategorijas, yra 47,3 mln. EUR ir ją planuojama surinkti iš šių dalyvaujančių programų: Europos socialinis fondas (35 mln. EUR), Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (6 mln. EUR), programa „LIFE“ (4,5 mln. EUR) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (1,8 mln. EUR).
Pasiūlymo poveikis biudžetui ir finansinis poveikis išsamiai nurodytas kartu su pasiūlymu teikiamoje teisės akto finansinėje pažymoje.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Atsižvelgiant į analizę, parengtą atliekant kartu su šiuo pasiūlymu teikiamą ex ante vertinimą, ir siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų įgyvendinimą ir sinergiją ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą, Europos solidarumo korpuso tikslais bus taikomos galiojančios valdymo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos pagal programą „Erasmus+“. Remiantis teigiama patirtimi įgyvendinant šią programą ir jos struktūromis, pasiūlymu numatoma aiškiai atskirti programos valdymo užduotis priskiriant jas Komisijai, pagal programą „Erasmus+“ įsteigtoms nacionalinėms agentūroms ir Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA). Po jos įsteigimo 2006 m. EACEA sėkmingai įgyvendino programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „ES pagalbos savanoriai“ (ir prieš jų vykdytų programų) dalis laikydamasi aukštų standartų, kaip patvirtinta įvairiais nepriklausomais išorės vertinimais. Kaip reikalaujama Reglamentu (EB) Nr. 58/2003, kuriuo nustatomi vykdomųjų įstaigų įstatai 12 , prieš pavedant programas vykdomosioms įstaigoms buvo atlikta sąnaudų ir naudos analizė ir įrodyta, kad tam tikras užduotis, susijusias su Europos solidarumo korpuso įgyvendinimu, ekonomiškai efektyvu pavesti EACEA. Be to, sėkmingai taikant nacionalinių įstaigų modelį pagal programą „Erasmus+“ pavyko pasiekti apčiuopiamus rezultatus ir užtikrinti veiksmingumą, aukšto lygio patikimumą ir patikimą finansų valdymą.
Pagal Europos solidarumo korpuso stebėsenos ir vertinimo tvarką bus vykdoma nuolatinė stebėsena siekiant įvertinti pažangą ir atliekamas vertinimas siekiant įvertinti surinktus pasiektų rezultatų veiksmingumo įrodymus.
Stebėsenos tvarka bus grindžiama išsamia kiekybinių ir kokybinių Europos solidarumo korpuso rezultatų analize. Kiekybiniai duomenys bus sistemingai renkami per IT sistemas, įdiegtas Europos solidarumo korpuso veiksmams valdyti. Kokybiniai rezultatai bus stebimi reguliariai apžvelgiant dalyvaujančius asmenis ir organizacijas. Visų įgyvendinančių institucijų ataskaitų teikimo ir vertinimo tvarka bus užtikrinama visapusiška pasiūlymo įgyvendinimo stebėsena.
2020 m. Komisija paskelbs ataskaitą, kurioje įvertins pažangą siekiant tikslo Europos solidarumo korpuse suteikti galimybių 100 000 jaunuolių. Praėjus ketveriems metams po pasiūlymo taikymo pradžios jam bus atliktas nepriklausomas vertinimas siekiant įvertinti kokybinius remiamų veiksmų rezultatus, įskaitant jų poveikį jaunuoliams ir organizacijoms. Atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į turimus Europos solidarumo korpuso rezultatų veiksmingumo ir poveikio įrodymus. Patikrinimas bus vykdomas remiantis stebėsenos duomenimis, į įgyvendinančių institucijų darbo planus ir ataskaitas įtraukta informacija, sklaidos rezultatais, įrodymais grindžiamais tyrimais, apklausomis ir kt.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Siūlomo reglamento I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodytas jo dalykas, išdėstytos tam tikrų pasikartojančių terminų apibrėžtys, bendrieji ir konkretūs Europos solidarumo korpuso veiklos tikslai ir Sąjungos veiksmų nuoseklumas ir papildomumas. Europos solidarumo korpusu siekiama stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems jaunuoliams kaip priemonė, kuria jie gali padėti padidinti sanglaudą ir solidarumą Europoje, remti bendruomenes ir spręsti visuomenės problemas.
II skyriuje „Europos solidarumo korpuso veiksmai“ aprašoma veikla, kurią numatoma vykdyti siekiant įgyvendinti siūlomo reglamento tikslus. Tarp Sąjungos paramos priemonių reikėtų paminėti solidarumo veiklos vietas, projektus ir tinklų kūrimo veiklą, taip pat kokybės ir paramos priemones.
III skyriuje „Finansinės nuostatos“ nustatomas 2018–2020 m. Europos solidarumo korpuso biudžetas ir numatomos Sąjungos finansavimo formos. Svarbiausią orientacinę sumą sudaro iš programos „Erasmus+“ (197,7 mln. EUR) ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (10 mln. EUR) perskirstyta suma ir papildomi 2018, 2019 ir 2020 finansinių metų ištekliai. Finansinis paketas papildomas sumomis iš įvairių išlaidų kategorijų ir kelių ES programų.
IV skyriuje „Dalyvavimas Europos solidarumo korpuso veikloje“ nustatyti dalyvaujančioms šalims, asmenims ir organizacijoms taikomi kriterijai. Dalyvaujančios šalys – ES valstybės narės ir galbūt kitos šalys pagal dvišalius susitarimus. Europos solidarumo korpuso portale gali registruotis 17–30 metų jaunuoliai, bet jo veikloje jie gali dalyvauti tik nuo 18 iki 30 metų. Dalyvaujanti organizacija, galinti siūlyti solidarumo veiklos vietas arba veiklą registruotiems asmenims yra bet koks viešasis ar privatusis subjektas arba tarptautinė organizacija, vykdanti solidarumo veiklą dalyvaujančiose šalyse, jeigu jie turi kokybės ženklą, kuriuo patvirtinama, kad jos laikosi Europos solidarumo korpuso reikalavimų.
V skyriuje „Veikla, rezultatai ir jų sklaida“ išdėstytos nuostatos, pagal kurias Komisija ir dalyvaujančios šalys turi užtikrinti reguliarią Europos solidarumo korpuso veiklos stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą bei informacijos sklaidą, viešinimą ir paskesnius veiksmus, susijusius su visais Europos solidarumo korpuso remiamais veiksmais.
VI skyriuje „Valdymo ir audito sistema“ nurodytos Europos solidarumo korpusą įgyvendinančios institucijos. Kalbant apie valdymą, siūlomą įgyvendinimo sistemą sudaro netiesioginio valdymo (per nacionalines įstaigas nacionaliniu lygmeniu) ir tiesioginio valdymo (per Komisiją Sąjungos lygmeniu, įskaitant vykdomosios įstaigos naudojimą remiantis sąnaudų ir naudos analize) derinys. Toks valdymo priemonių derinimas grindžiamas teigiama patirtimi įgyvendinant programą „Erasmus+“ remiantis veikiančiomis tos programos struktūromis. Pasiūlymu numatoma, kad nacionalinės institucijos ir nacionalinės įstaigos, paskirtos valdyti jaunimui skirtus veiksmus pagal programą „Erasmus+“, taip pat veiks kaip nacionalinės institucijos ir nacionalinės įstaigos atitinkamose dalyvaujančiose šalyse vykdant Europos solidarumo korpuso veiklą. Šalyse, kuriose nacionalinė institucija ir nacionalinė įstaiga nepaskirtos, jos bus nustatytos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013. Nacionalinės įstaigos atsakys už didelę lėšų dalį ir veiks pagal įgaliojimo susitarimus. Be to, kai kurias su Europos solidarumo korpuso įgyvendinimu susijusias užduotis Komisija paves Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai. Įgyvendindama šį reglamentą Komisija atliks užduotis, susijusias su politiniais sprendimais, visų pirma nustatydama tikslus ir prioritetus, priimdama darbo programas (įskaitant finansinius sprendimus), atstovaudama Komisijai programos komitete ir kt. Vykdomoji įstaiga atsakys už tokių užduočių kaip dotacijų skyrimo ir viešųjų pirkimų procedūrų rengimas ir tvirtinimas, projektų stebėsena, finansų kontrolė ir apskaita, pagalba vertinant programą, ir įvairių pagalbinių užduočių įgyvendinimą.
VII skyriuje „Kontrolės sistema“ numatoma būtina priežiūros sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad įgyvendinant pagal Europos solidarumo korpuso reglamentą finansuojamus veiksmus būtų tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos finansinių interesų apsaugą.
VIII skyriuje „Įgyvendinimo nuostatos“ išdėstytos būtinos nuostatos dėl tam tikrų įgaliojimų priimant įgyvendinimo aktus tvirtinti darbo programas perdavimo Komisijai. Kalbant apie komiteto procedūrą, kaip reikalaujama Reglamentu (ES) Nr. 182/2011 13 , kuria siekiama padėti Komisijai priimti įgyvendinimo aktus, pasiūlymu paskiriamas komitetas, įsteigiamas Reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama programa „Erasmus+“, 36 straipsniu. Veiks įvairių formacijų komitetas (programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas) numatant galimybę valstybėms narėms skirti į tas skirtingas formacijas savo delegatus.
IX skyriuje „Pakeitimas ir baigiamosios nuostatos“ numatomi būtini pagrindinių su tomis programomis susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais 2014–2020 m. finansinių paketų lėšos perskirstomos Europos solidarumo korpuso veiksmams. Baigiamosios nuostatos susijusios su siūlomo reglamento, kuris bus privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojimo data.
2017/0102 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1288/2013, (ES) Nr. 1293/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir Sprendimas Nr. 1313/2013/ES
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 14 ,
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 15 ,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 16 ,
kadangi:
(1)Europos Sąjunga grindžiama savo piliečių ir valstybių narių solidarumu. Šia bendrąja vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama būtinoji vienybė kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai demonstruodami solidarumą.
(2)2016 m. rugsėjo 14 d. kalboje apie Sąjungos padėtį 17 pabrėžiamas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja siekiant visoje Europos Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius ir taip gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties.
(3)2016 m. gruodžio 7 d. Komunikate „Europos solidarumo korpusas“ 18 Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti nacionalinius ir vietos subjektus jiems stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes. Komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas įgyvendinant aštuonias įvairias ES programas, pagal kurias jaunimui visoje ES siūloma dirbti savanoriais, stažuotis arba susirasti darbą. Neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla bus vykdoma prieš įsigaliojant reglamentui arba jam jau įsigaliojus, turėtų būti toliau taikomos taisyklės ir sąlygos, numatytos tam tikrose ES programose, pagal kurias ta veikla finansuojama pirmajame Europos solidarumo korpuso etape.
(4)Jaunimui turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų išreikšti įsipareigojimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgyti naudingos asmeninės, mokymosi, socialinės, pilietinės ir profesinės patirties, įgūdžių ir gebėjimų ir atitinkamai daugiau galimybių įsidarbinti. Tokia veikla bus taip pat remiamas jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumas.
(5)Jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti kokybiška, t. y. ja turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai, padedama stiprinti bendruomenes, suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių ir gebėjimų, ji turėtų būti įperkama jaunimui ir įgyvendinama saugiomis ir sveikomis sąlygomis.
(6)Europos solidarumo korpusas būtų viena bendra vieta, per kurią galima pradėti dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje. Reikėtų užtikrinti tos sistemos nuoseklumą ir papildomumą su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis ir programomis. Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas jau įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos, pranašumais ir sinergija. Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją pagal Jaunimo garantiją 19 suteikiant jiems papildomų galimybių patekti į darbo rinką organizuojant stažuotes arba sukuriant darbo vietas su solidarumu susijusiose srityse tam tikroje valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat reikėtų užtikrinti papildomumą su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, kaip antai Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir „Eurodesk“. Be to, reikėtų užtikrinti papildomumą tarp jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma nacionalinių solidarumo sistemų ir jaunuolių judumo sistemų, ir Europos solidarumo korpuso, prireikus vadovaujantis gerąja patirtimi.
(7)Siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį reikėtų numatyti nuostatas, pagal kurias siekiant įgyvendinti Europos solidarumo korpuso tikslus būtų galima naudoti kitas Sąjungos programas, kaip antai Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą, programą „Europa piliečiams“, Europos regioninės plėtros fondą ir Sveikatos programą, remiant į Europos solidarumo korpuso taikymo sritį patenkančius veiksmus. Tokia pagalba turėtų būti finansuojama pagal taikytinus pagrindinius teisės aktus, susijusius su atitinkamomis programomis. Galiojantį Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą gavusiems naudos gavėjams turėtų būti suteikiama galimybė naudotis Europos solidarumo korpuso portalu ir kokybės ir paramos priemonėmis, numatytomis atsižvelgiant į siūlomos veiklos rūšį.
(8)Europos solidarumo korpusas turėtų sudaryti naujas galimybes jaunuoliams tapti savanoriais, stažuotis arba pradėti dirbti su solidarumu susijusiose srityse, savo iniciatyva rengti ir įgyvendinti solidarumo projektus. Tokios galimybės turėtų padėti jiems užsitikrinti asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. Europos solidarumo korpusas taip pat turėtų remti jo dalyvių ir organizacijų tinklų kūrimo veiklą, taip pat priemones, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir patikimesnį mokymosi rezultatų patvirtinimą.
(9)Savanoriška veikla yra puiki neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą ir galimybes įsidarbinti. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui, ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas. Siekiant užtikrinti Sąjungos lygmeniu remiamos savanoriškos veiklos tęstinumą Europos solidarumo korpusas turėtų remti savanorišką veiklą, vykdomą Europos savanorių tarnybos geografinės Europos solidarumo korpuso aprėpties teritorijoje, paskirdamas asmenis į savanoriškos veiklos vietas tarpvalstybiniu lygmeniu. Kita Europos savanorių tarnybos veikla, nepatenkanti į Europos solidarumo korpuso geografinės aprėpties teritoriją, turėtų būti ir toliau remiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ 20 , įsteigtą programą. Kalbant apie atitinkamų Sąjungos teisės aktų aiškinimą, ir tarpvalstybinis paskyrimas į savanoriško darbo vietas pagal Europos solidarumo korpusą, ir savanoriška veikla, kuri ir toliau remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, turėtų būti laikomi lygiaverčiais Europos savanorių tarnybos vykdomai veiklai.
(10)Stažuotės ir darbo vietos su solidarumu susijusiose srityse gali pasiūlyti papildomų galimybių jaunuoliams patekti į darbo rinką ir kartu padėti spręsti pagrindines visuomenės problemas. Tai gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti ir našumą, kartu padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją, nes tai būtina norint sudaryti jiems geresnes galimybes darbo rinkoje. Europos solidarumo korpuso siūlomose stažuočių vietose atlyginimą turėtų mokėti dalyvaujanti organizacija pagal 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų 21 išdėstytus kokybės principus. Siūlomos stažuotės ir darbo vietos turėtų būti tarpinis etapas jaunuoliams patenkant į darbo rinką, tad turėtų būti teikiama ir tinkama parama paskyrus į stažuotės ar darbo vietą. Paskiriant į stažuotės ir darbo vietas turėtų dalyvauti tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai. Jie kaip dalyvaujančios organizacijos turėtų sugebėti pateikti paraišką dėl finansavimo per kompetentingą Europos solidarumo korpuso įgyvendinančią instituciją siekdami tarpininkauti tarp jaunųjų dalyvių ir stažuotės ir darbo vietas solidarumo sektoriuose siūlančių darbdavių.
(11)Jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Europos solidarumo korpusas turėtų padėti jį skatinti siūlydamas galimybę jaunuoliams rengti ir įgyvendinti savo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečias problemas vietos bendruomenių labui. Tokie projektai turėtų suteikti galimybę išbandyti idėjas ir padėti jaunuoliams patiems skatinti solidarumo veiksmus. Jie taip pat galėtų būti atspirties taškas norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje ir galėtų būti pirmasis žingsnis skatinant Europos solidarumo korpuso dalyvius dirbti savarankiškai arba burtis į asociacijas, NVO ar kitas organizacijas, veikiančias solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose.
(12)Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujantys jaunuoliai ir organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti kokybiškas vietas didėjančiam dalyvių skaičiui. Europos solidarumo korpusas turėtų remti tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti jaunuolių ir dalyvaujančių organizacijų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatinti keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tokia veikla taip pat turėtų būti padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams, rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų atsiliepimus apie Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą.
(13)Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos solidarumo korpuse siūlomų vietų ir kitokių galimybių kokybės užtikrinimui, visų pirma siūlant dalyviams mokymą, kalbinę paramą, draudimą, administracinę paramą ir paramą jau paskyrus į vietą, taip pat patvirtinant per Europos solidarumo korpusą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus.
(14)Siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso vietų poveikį asmeniniam, mokymosi, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam dalyvių tobulėjimui, reikėtų tinkamai nustatyti ir dokumentuoti tokiose stažuotės ir darbo vietose įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo 22 .
(15)Reikėtų numatyti kokybės ženklą siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi Europos solidarumo korpuso chartijos principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis visuose solidarumo veiklos etapuose. Kokybės ženklas turėtų būti būtinoji dalyvavimo sąlyga, bet jo gavimas neturėtų reikšti, kad finansavimas iš Europos solidarumo korpuso bus skiriamas automatiškai.
(16)Europos solidarumo korpuso išteklių centras turėtų padėti įgyvendinančioms institucijoms, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir jaunuoliams siekiant gerinti korpuso įgyvendinimo ir veiklos kokybę, taip pat tobulinti vykdant tokią veiklą įgytų gebėjimų nustatymą ir patvirtinimą.
(17)Europos solidarumo korpuso portalą reikėtų nuolat tobulinti siekiant užtikrinti galimybę nesunkiai prisijungti prie Europos solidarumo korpuso ir sukurti vieno langelio mechanizmą ir suinteresuotiesiems asmenims, ir organizacijoms, be kita ko, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, kuriant tinklus ir vykdant virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą ir paramą paskyrus į vietą bei atliekant kitas naudingas funkcijas, kurių gali prireikti ateityje.
(18)Šiuo reglamentu 2018–2020 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto procedūros metu turi būti svarbiausia orientacinė suma pagal Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 23 17 punktą. Svarbiausią orientacinę sumą sudaro iš programos „Erasmus+“ (197,7 mln. EUR) ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (10 mln. EUR) perskirstyta suma už 2018, 2019 ir 2020 finansinius metus ir sumos pagal įvairias išlaidų kategorijas iš kelių Sąjungos programų, kaip antai Europos socialinio fondo, Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, programos „LIFE“ ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.
(19)Siekiant užtikrinti pagal programas, kuriomis prisidedama prie Europos solidarumo korpuso, remiamos veiklos tęstinumą, finansinė parama solidarumo veiklos vietoms ir projektams turėtų būti preliminariai paskirstoma taip: 80 proc. – savanoriškos veiklos vietoms ir solidarumo projektams, 20 proc. – stažuotėms ir darbo vietoms.
(20)Siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias dalyvaujančios šalys galėtų skirti papildomą nacionalinį finansavimą pagal Europos solidarumo korpuso taisykles.
(21)Siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams kuo labiau turėtų būti naudojamos vienkartinės išmokos, vieneto kainos arba vienodo dydžio finansavimas.
(22)Be valstybių narių, galimybę dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje taip pat turėtų turėti kitos šalys pagal dvišalius susitarimus. Toks dalyvavimas prireikus užtikrinamas pasinaudojant papildomais asignavimais, kurie turi būti teikiami pagal su suinteresuotosiomis šalimis sutartą tvarką.
(23)Europos solidarumo korpusas turėtų būti skirtas 18–30 metų jaunuoliams. Norint dalyvauti Europos solidarumo korpuso siūlomoje veikloje reikėtų pirmiausia užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale.
(24)Reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma turintys nepalankiausias sąlygas. Tad reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu 24 . Be to, dalyvaujančios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Šengeno acquis ir Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti administracinius klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi.
(25)Bet koks subjektas, norintis dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar finansavimas užtikrinamas iš Europos solidarumo korpuso biudžeto, kitos Sąjungos programos arba kito finansavimo šaltinio, turėtų gauti kokybės ženklą, jeigu tenkinamos visos taikytinos sąlygos. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą turėtų nuolat vykdyti Europos solidarumo korpuso įgyvendinančios institucijos. Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai vertinti iš naujo ir galima atšaukti, jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos.
(26)Subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti vietas pagal Europos solidarumo korpuso programą, turėtų pirmiausia gauti kokybės ženklą, kuris yra būtinoji sąlyga. Šis reikalavimas neturėtų būti taikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti.
(27)Norint efektyviai valdyti veiklą, įskaitant stebėseną ir vertinimą, reikia nustatyti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie atspindėtų intervencijos logiką.
(28)Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą informavimą, viešinimą ir informacijos apie galimybes ir Europos solidarumo korpuso remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Informavimo, viešinimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Europos solidarumo korpuso įgyvendinančias institucijas, prireikus padedant kitiems pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams.
(29)Siekiant veiksmingesnio plačiosios visuomenės informavimo ir tvirtesnio ryšio tarp Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu.
(30)Siekdamas užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą Europos solidarumo korpusas kuo labiau turėtų išnaudoti jau galiojančius valdymo susitarimus. Tad Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas turėtų būti patikėtas egzistuojančioms struktūroms, t. y. Komisijai, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai ir nacionalinėms agentūroms, atsakingoms už Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje išvardytų veiksmų valdymą.
(31)Siekiant užtikrinti finansiniu požiūriu patikimą Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą ir išsamią stebėseną nacionaliniu lygmeniu svarbu pasitelkti nacionalines institucijas, atsakingas už Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje išvardytų veiksmų valdymą.
(32)Siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį saugumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga galėtų būti ta pati įstaiga, kuri paskirta imtis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje nurodytų veiksmų.
(33)Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti taikant proporcingas priemones viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, netinkamai ar neteisingai sumokėtų lėšų susigrąžinimą ir prireikus baudų taikymą.
(34)Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 25 .
(35)Laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 26 , Komisija turėtų patvirtinti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programoje turėtų būti numatytos priemonės, kurias reikėtų įgyvendinti atsižvelgiant į bendruosius ir konkrečius Europos solidarumo korpuso tikslus, atrankos ir dotacijų skyrimo kriterijai ir kiti svarbūs dalykai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti tvirtinami įgyvendinimo aktais pagal nagrinėjimo procedūrą.
(36)Kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti Europos solidarumo korpusą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal proporcingumo principą, kaip įtvirtinta minėtame straipsnyje, šiuo reglamentu nesiekiama daugiau nei būtina šiems tikslams įgyvendinti.
(37)Veiksmingumo ir efektyvumo sumetimais Reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 įsteigtas komitetas taip pat turėtų padėti Komisijai įgyvendinti šį reglamentą. Kalbant apie Europos solidarumo korpusą, į posėdžius turėtų būti sušaukiamas specialiosios sudėties komitetas, kurio įgaliojimai turėtų būti suderinti su šiuo naujuoju vaidmeniu. Atitinkamus atstovus į tuos posėdžius turėtų skirti dalyvaujančios šalys atsižvelgdamos į Europos solidarumo korpuso savanoriškos ir profesinės veiklos kryptis.
(38)Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į pokyčius Europos savanorių tarnyboje dėl naujosios savanoriškos veiklos, remiamos įgyvendinant Europos solidarumo korpusą.
(39)Europos solidarumo korpuso finansinį paketą pagal daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją sudaro ir iš programos „Erasmus+“ perskirstytos lėšos. Tos lėšos turėtų būti surenkamos daugiausia iš asignavimų, kuriais siekiama finansuoti Europos savanorių tarnybos veiklą, kurią vykdant siūlomos savanoriškos veiklos vietos, remiamos pagal šį reglamentą. Be to, reikėtų perskirstyti tam tikrus studentų paskolų garantijų priemonės asignavimus, kurie, ko gero, nebus panaudoti pagal programą „Erasmus+“, siekiant užtikrinti pakankamą nacionalinių agentūrų veiklos išlaidų bendrą finansavimą ir geriau atitikti šio veiksmo lėšų įsisavinimo pajėgumus.
(40)Europos solidarumo korpuso finansinį paketą pagal daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją taip pat reikėtų papildyti finansiniais įnašais iš kitų programų ir išlaidų kategorijų, dėl kurių reikia iš dalies keisti reglamentus (ES) Nr. 1293/2013 27 , (ES) Nr. 1303/2013 28 , (ES) Nr. 1305/2013 29 , (ES) Nr. 1306/2013 30 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1313/2013/ES 31 .
(41)Šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. Siekiant sudaryti sąlygas nedelsiant taikyti šiame reglamente numatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma Europos solidarumo korpuso teisinė sistema, pagal kurią sudaromos galimybės jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)solidarumo veikla – veikla, kuria siekiama tenkinti nepatenkintus visuomenės poreikius bendruomenės naudai, kartu skatinant asmens asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą paskiriant asmenį į tam tikrą vietą, įgyvendinant projektus arba vykdant tinklų kūrimo veiklą įvairiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkio ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimu, sveikata ir gerove, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda;
(2)dalyvis – jaunas asmuo, užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale ir dalyvaujantis dalyvaujančios organizacijos siūlomoje solidarumo veikloje pagal Europos solidarumo korpuso programą;
(3)palankių sąlygų neturintys jaunuoliai – asmenys, kuriems reikia papildomos paramos dėl negalios, mokymosi sunkumų, ekonominių kliūčių, kultūrinių skirtumų, sveikatos problemų, socialinių kliūčių, geografinių kliūčių;
(4)dalyvaujanti organizacija – bet koks viešasis arba privatusis subjektas, kuriam suteiktas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas, siūlantis vietą Europos solidarumo korpuso dalyviui arba vykdantis kitokią veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą;
(5)solidarumo veiklos vieta – savanoriška veikla, stažuotė arba darbo vieta su solidarumu susijusioje srityje, kurią užtikrina dalyvaujanti organizacija ir kuria padedama spręsti pagrindines visuomenės problemas, kartu skatinant į tą vietą paskirto Europos solidarumo korpuso dalyvio asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą, neatsižvelgiant į tai, ar dalyvis paskiriamas į vietą ne savo gyvenamosios vietos šalyje (tarpvalstybinis lygmuo) arba savo gyvenamosios vietos šalyje (šalies vidaus lygmuo);
(6)savanoriška veikla – iki dvylikos mėnesių visą darbo dieną 32 trunkanti nemokama savanorių tarnyba, kurios metu suteikiama galimybė jaunuoliams dalyvauti su solidarumu susijusiose srityse veikiančių organizacijų kasdieniame darbe bendruomenių, kuriose vykdoma veikla, labui, įskaitant aiškius mokymosi ir mokymo aspektus, kad jaunasis savanoris galėtų įgyti įgūdžių ir gebėjimų, kurie bus naudingi jo asmeniniam, mokymosi, socialiniam ir profesiniam tobulėjimui ir padės sudaryti daugiau galimybių jiems įsidarbinti.
(7)savanorių grupių veiklos vietos – vietos, kuriose Europos solidarumo korpuso dalyvių iš įvairių dalyvaujančių šalių grupės gali kartu užsiimti savanoriška veikla ir, atlikdamos fizinį ar protinį darbą, siekti bendro tikslo bei įgyvendinti bendruomenei naudingą projektą, kurio trukmė gali būti nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių;
(8)stažuotė – dviejų–dvylikos mėnesių trukmės darbo praktika, kurią pagal raštu sudarytą stažuotės sutartį apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį priimanti organizacija, kurią sudaro mokymosi ir mokymo dalys ir kurioje dalyvaujama siekiant įgyti praktinės ir profesinės patirties ir daugiau galimybių įsidarbinti ir lengviau susirasti nuolatinę darbo vietą;
(9)darbo vieta – dviejų–dvylikos mėnesių trukmės darbas, kurį dalyvaujančioje šalyje pagal darbo sutartį apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį įdarbinusi dalyvaujanti organizacija pagal tos dalyvaujančios šalies nacionalinę reguliavimo sistemą;
(10)solidarumo projektas – dviejų–dvylikos mėnesių trukmės vietos iniciatyva, kurią sukuria ir įgyvendina bent penkių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės, kurios atsižvelgdamos į bendresnę Europos perspektyvą siekia spręsti pagrindines vietos bendruomenės problemas;
(11)kokybės ženklas – viešojo ar privačiojo subjekto arba tarptautinės organizacijos, norinčios siūlyti vietas, į kurias gali būti paskiriama pagal Europos solidarumo korpuso programą, sertifikavimas vykdant procedūrą, kurios tikslas – užtikrinti Europos solidarumo korpuso chartijos principų ir reikalavimų laikymąsi;
(12)Europos solidarumo korpuso chartija – dokumentas, kuriame išdėstytos teisės ir pareigos, kurių visi Europos solidarumo korpuso veikloje norintys dalyvauti subjektai privalo sutikti laikytis;
(13)Europos solidarumo korpuso išteklių centras – papildomos funkcijos, kurias paskirtoji nacionalinė agentūra atlieka pagal Europos solidarumo korpuso programą rengiamai ir vykdomai veiklai palaikyti ir vietose ir projektuose dalyvių įgytiems gebėjimams nustatyti;
(14)Europos solidarumo korpuso portalas – internetinė priemonė, kuria internetu teikiamos tam tikros paslaugos Europos solidarumo korpuso dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms, be kita ko, teikiama informacija apie Europos solidarumo korpusą, registruojami dalyviai, atliekama vietų, į kurias gali būti paskiriama, paieška dalyviams, skelbiama siūlomų vietų reklama, atliekama jų paieška, atliekama galimų projekto partnerių paieška, tvarkomi kontaktai, vietų ir projektų pasiūlymai, mokymas, komunikacijos ir tinklų kūrimo veikla, teikiama informacija ir skelbiami pranešimai apie galimybes ir kitas su Europos solidarumo korpusu susijusias svarbias naujienas.
3 straipsnis
Bendrasis tikslas
Europos solidarumo korpuso tikslas – stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems jaunuoliams kaip priemonė, kuria jie gali padėti padidinti sanglaudą ir solidarumą Europoje, remti bendruomenes ir spręsti visuomenės problemas.
4 straipsnis
Konkretūs tikslai
Europos solidarumo korpusas sieks šių konkrečių tikslų:
(a)padedant dalyvaujančioms organizacijoms sudaryti lengvai prieinamas galimybes jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje kartu tobulinant asmeninius, mokymosi, socialinius, pilietinius ir profesinius įgūdžius ir gebėjimus, įgyjant daugiau galimybių įsidarbinti ir lengviau patekti į darbo rinką, be kita to, remiant jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumą;
(b)užtikrinti, kad solidarumo veikla, kurioje Europos solidarumo korpuso dalyviams siūloma dalyvauti, padėtų tenkinti konkrečius nepatenkintus visuomenės poreikius ir stiprinti bendruomenes ir būtų kokybiška, ir kad jos rezultatai būtų tinkamai patvirtinami.
5 straipsnis
Sąjungos veiksmų suderinamumas ir papildomumas
1.Europos solidarumo korpuso veiksmai suderinami su svarbiomis politikos kryptimis ir programomis, susijusiomis su 2 straipsnio 1 dalyje išvardytomis sritimis, ir veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, ir juos papildo.
2.Komisija ir dalyvaujančios šalys bendradarbiauja siekdamos veiksmingumo ir efektyvumo, užtikrindamos nacionalinių programų ir sistemų, susijusių su solidarumu, švietimu, profesiniu mokymu ir jaunimu, ir veiksmų pagal Europos solidarumo korpuso programą darną. Tie veiksmai grindžiami tam tikrais gerosios patirties pavyzdžiais ir jau vykdomomis programomis.
3.Įgyvendinant kitas Sąjungos programas taip pat galima padėti pasiekti Europos solidarumo korpuso tikslus remiant į jo taikymo sritį patenkančią veiklą. Tokia pagalba bus finansuojama pagal taikytinus pagrindinius teisės aktus, susijusius su atitinkamomis programomis.
II SKYRIUS
EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKSMAI
6 straipsnis
Europos solidarumo korpuso veiksmai
Europos solidarumo korpusas siekia savo tikslų šių rūšių veikla:
(a)solidarumo veiklos vietos, projektai ir tinklų kūrimo veikla;
(b)kokybės ir paramos priemonės.
7 straipsnis
Solidarumo veiklos vietos, projektai ir tinklų kūrimo veikla
1.Įgyvendinant šį veiksmą remiama:
(a)solidarumo veiklos vietos (savanoriškos veiklos, stažuotės arba darbo vietos), įskaitant individualias ir savanorių grupių veiklos vietas tarpvalstybiniu ir šalies vidaus lygmenimis;
(b)solidarumo projektai Europos solidarumo korpuso dalyvių iniciatyva;
(c)Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklų kūrimo veikla.
2.1 dalies a punkte nurodytos tarpvalstybinės savanoriškos veiklos vietos laikomos lygiavertėmis pagal Europos savanorių tarnybos programą vykdomai veiklai, o nuorodos į Europos savanorių tarnybą Sąjungos teisės aktuose tokių vietų, į kurias gali būti paskiriama, tikslais laikomos nuorodomis ir į Europos solidarumo korpusą.
8 straipsnis
Kokybės ir paramos priemonės
Įgyvendinant šį veiksmą remiama:
(a)priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti solidarumo veiklos vietų kokybę, įskaitant mokymą, kalbinę paramą, draudimą, paramą jau paskyrus į vietą, taip pat pažymėjimo, kuriuo būtų nustatomos ir patvirtinamos toje vietoje įgytos žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, sukūrimą;
(b)subjektų, norinčių teikti vietas, į kurias gali būti paskiriama pagal Europos solidarumo korpuso programą, kokybės ženklo sukūrimas ir palaikymas siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso chartijos principų ir reikalavimų laikymąsi;
(c)Europos solidarumo korpuso išteklių centro veikla siekiant išlaikyti ir gerinti Europos solidarumo korpuso veiksmų įgyvendinimo kokybę ir jų rezultatų patvirtinimą;
(d)Europos solidarumo korpuso portalo ir kitų svarbių internetinių paslaugų, būtinų pagalbinių IT sistemų ir internetinių priemonių sukūrimas, palaikymas ir naujinimas.
III SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
9 straipsnis
Biudžetas
1.Visas Europos solidarumo korpuso įgyvendinimui 2018 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. skiriamas biudžetas dabartinėmis kainomis yra 341 500 000 EUR.
2.Į 1 dalyje nurodytą sumą įtraukiamas 294 200 000 EUR 33 finansinis paketas dabartinėmis kainomis, taip pat finansiniai įnašai iš:
(a)Europos socialinio fondo – 35 000 000 EUR dabartinėmis kainomis;
(b)Sąjungos civilinės saugos mechanizmo – 6 000 000 EUR dabartinėmis kainomis;
(c)programos „LIFE“ – 4 500 000 EUR dabartinėmis kainomis;
(d)Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai – 1 800 000 EUR dabartinėmis kainomis.
3.Finansinė parama 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytoms solidarumo veiklos vietoms ir projektams preliminariai paskirstoma taip: 80 proc. savanoriškos veiklos vietoms ir solidarumo projektams; 20 proc. – stažuotėms ir darbo vietoms.
4.Finansiniais asignavimais taip pat galima padengti išlaidas, susijusias su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, būtina valdant Europos solidarumo korpusą ir siekiant jo tikslų, visų pirma rengiant tyrimus, ekspertų posėdžius ir informavimo ir komunikacijos veiksmus, išlaidas, susijusias su Europos solidarumo korpuso portalo ir būtinų pagalbinių IT sistemų kūrimu, palaikymu ir atnaujinimu, ir visas kitas technines ir administracines išlaidas, kurias patiria Komisija valdydama Europos solidarumo korpusą.
5.Jei reikia, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir skirti panašioms išlaidoms padengti, kad būtų sudarytos galimybės administruoti veiksmus, nebaigtus ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d.
6.Dalyvaujanti šalis gali leisti naudos gavėjams naudoti nacionalines lėšas, kurios valdomos vadovaujantis Europos solidarumo korpuso taisyklėmis, ir šiuo tikslu naudoti decentralizuotas Europos solidarumo korpuso struktūras tol, kol ji užtikrina papildomą proporcingą šių struktūrų finansavimą.
10 straipsnis
Sąjungos finansavimo formos
1.Europos solidarumo korpuso finansavimas gali būti užtikrinamas viena ar keliomis priemonėmis, kaip išdėstyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, visų pirma dotacijomis, viešųjų pirkimų priemonėmis ir apdovanojimais.
2.Komisija gali įgyvendinti Europos solidarumo korpusą netiesiogiai, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte.
IV SKYRIUS
DALYVAVIMAS EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKLOJE
11 straipsnis
Dalyvaujančios šalys
1.Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvauja valstybės narės.
2.Be valstybių narių, galimybę dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje turi kitos šalys pagal dvišalius susitarimus. Bendradarbiavimas prireikus vykdomas pasinaudojant papildomais asignavimais, kurie turi būti teikiami pagal su tomis šalimis sutartą tvarką.
12 straipsnis
Asmenų dalyvavimas
1.17–30 metų jaunuoliai, norintys dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, registruojasi Europos solidarumo korpuso portale. Tačiau pradedant dirbti paskirtoje vietoje arba projekte įregistruotas jaunuolis yra ne jaunesnis nei 18 metų ir ne vyresnis nei 30 metų.
2.Įgyvendindamos šį reglamentą Komisija ir dalyvaujančios šalys užtikrina, kad būtų dedamos konkrečios pastangos siekiant skatinti socialinę įtrauktį, visų pirma palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimą.
13 straipsnis
Dalyvaujančios organizacijos
1.Europos solidarumo korpuso veikloje gali dalyvauti bet koks viešasis ar privatusis subjektas arba tarptautinės organizacijos, gavusios Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą.
2.Reikalavimus atitinkančio subjekto, norinčio tapti Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančia organizacija, paraišką vertina kompetentinga Europos solidarumo korpuso įgyvendinanti institucija siekdama patikrinti, ar jo veikla atitinka Europos solidarumo korpuso reikalavimus.
3.Atlikus vertinimą subjektui gali būti išduotas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas. Išduotas kokybės ženklas reguliariai vertinamas iš naujo ir gali būti atšauktas.
4.Bet koks subjektas, gavęs Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą, turi galimybę prisijungti prie Europos solidarumo korpuso portalo ir teikti solidarumo veiklos pasiūlymus registruotiems asmenims.
5.Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas savaime nereiškia, kad pagal Europos solidarumo korpuso programą bus skirtas finansavimas.
6.Solidarumo veiklai ir su ja susijusioms kokybės ir paramos priemonėms, kurias siūlo dalyvaujanti organizacija, finansavimas gali būti skiriamas pagal Europos solidarumo korpuso arba kitą Sąjungos programą, kuria savarankiškai padedama įgyvendinti Europos solidarumo korpuso tikslus, arba iš kitų finansavimo šaltinių, nepriklausančių Sąjungos biudžetui.
14 straipsnis
Galimybė gauti Europos solidarumo korpuso finansavimą
Bet koks dalyvaujančioje šalyje įsteigtas viešasis ar privatusis subjektas ir solidarumo veiklą dalyvaujančiose šalyse vykdančios tarptautinės organizacijos gali teikti paraišką finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija įgyja kokybės ženklą kaip būtinąją sąlygą finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. Įgyvendinant 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupių vardu.
V SKYRIUS
VEIKLA, REZULTATAI IR JŲ SKLAIDA
15 straipsnis
Veiklos ir rezultatų stebėsena ir vertinimas
1.Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija vykdo reguliarią Europos solidarumo korpuso veiklos siekiant jo tikslų stebėseną.
2.Pažanga siekiant konkrečių tikslų vertinama taikant šiuos rodiklius:
(a)į savanoriškos veiklos vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
(b)į stažuočių vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
(c)į darbo vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
(d)solidarumo projektų dalyvių skaičius;
(e)Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius.
Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.
3.2020 m. Komisija paskelbia ataskaitą, kurioje vertina pažangą įgyvendinant rezultatus, įskaitant tikslą iki 2020 m. pagal Europos solidarumo korpuso programą pasiūlyti galimybes 100 000 jaunuolių (įskaitant visas vietas, į kurias gali būti paskiriama, ir projektus, nurodytus 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose).
4.Praėjus ketveriems metams po šio reglamento taikymo pradžios datos Komisija atlieka šio reglamento nepriklausomą vertinimą ir pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, kurioje pristato svarbiausius nustatytus faktus.
16 straipsnis
Informacijos teikimas ir sklaida
1.Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis Komisija užtikrina informacijos sklaidą, viešinimą ir paskesnius veiksmus, susijusius su visais pagal Europos solidarumo korpuso programą remiamais veiksmais.
2.20 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią pagal jų valdomus veiksmus remiamos veiklos rezultatų veiksmingos sklaidos ir panaudojimo politiką ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir apie jų rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomas iniciatyvas.
3.Informacijos perdavimo veikla taip pat prisidedama prie organizacinės komunikacijos veiklos, susijusios su Sąjungos politiniais prioritetais, jei jie yra susiję su šio reglamento bendruoju tikslu.
VI SKYRIUS
VALDYMO IR AUDITO SISTEMA
17 straipsnis
Įgyvendinančios institucijos
Šį reglamentą nuosekliai įgyvendina:
(a)Sąjungos lygmeniu – Komisija;
(b)nacionaliniu lygmeniu dalyvaujančiose šalyse – nacionalinės agentūros.
18 straipsnis
Nacionalinė institucija
Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės institucijos, paskirtos valdyti Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės institucijos Europos solidarumo korpuso tikslais. To reglamento 27 straipsnio 1, 3, 5, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpusui. To reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse, kuriose nacionalinė institucija nenustatyta, ji skiriama remiantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 27 straipsnio 2–6 ir 8–15 dalimis.
19 straipsnis
Nepriklausoma audito įstaiga
1.Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie metinę valdymo deklaraciją, nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.
2.Nepriklausoma audito įstaiga:
(a)turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;
(b)užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais;
(c)nesusiduria su interesų konfliktu, susijusiu su juridiniu asmeniu, kurio dalis yra 20 straipsnyje nurodyta nacionalinė agentūra, ir vykdydama savo funkcijas nepriklauso nuo juridinio asmens, kurio dalis yra nacionalinė agentūra.
3.Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie metinę nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.
20 straipsnis
Nacionalinė agentūra
1.Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės agentūros, savo šalyse paskirtos valdyti Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės agentūros Europos solidarumo korpuso tikslais.
Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 28 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpusui.
2.Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 28 straipsnio 3 dalies, nacionalinė agentūra taip pat atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant Europos solidarumo korpuso veiksmus, išvardytus 24 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, kaip numatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto v ir vi papunkčiuose ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 34 44 straipsnyje.
3.Šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse, kuriose nacionalinė agentūra nepaskirta, ji nustatoma remiantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 28 straipsnio 2, 5, 6, 7 ir 8 dalimis.
21 straipsnis
Europos Komisija
1.Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiams taikomos taisyklės išdėstomos raštu parengtame dokumente, kuriuo:
(a)nustatomi nacionalinių agentūrų vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;
(b)nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;
(c)nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.
2.Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria šias lėšas:
(a)atitinkamos dalyvaujančios šalies dotacijoms skirtas lėšas Europos solidarumo korpuso veiksmams, už kurių valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;
(b)finansinį įnašą, skiriamą nacionalinės agentūros valdymo funkcijoms paremti Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 29 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis.
3.Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Europos solidarumo korpusui įgyvendinti, skiria tik tuomet, kai oficialiai patvirtina nacionalinės agentūros darbo programą.
4.Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 27 straipsnio 4 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją, tinkamai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos pateikiamą informaciją apie jos vykdomą Europos solidarumo korpuso stebėsenos ir priežiūros veiklą.
5.Įvertinusi metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.
6.Jeigu Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jeigu nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis bet kokių prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 4 dalyje.
7.Komisija, siekdama užtikrinti nuoseklų Europos solidarumo korpuso įgyvendinimą visose dalyvaujančiose šalyse, rengia reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius.
VII SKYRIUS
KONTROLĖS SISTEMA
22 straipsnis
Kontrolės sistemos principai
1.Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir kitokiai neteisėta veiklai, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, išieškant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.
2.Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Europos solidarumo korpuso veiksmų priežiūros ir kontrolės priemones. Ji nustato minimalius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.
3.Nacionalinės agentūros atsako už pirminę dotacijų Europos solidarumo korpuso veiksmams, kuriuos joms pavesta valdyti, gavėjų kontrolę. Tos kontrolės tikslas – pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių.
4.Nacionalinėms agentūroms pervedus lėšas, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.
23 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
1.Komisijai arba jos atstovams ir Audito Rūmams suteikiami įgaliojimai atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių, gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Jie taip pat gali atlikti nacionalinių agentūrų auditą ir jas kontroliuoti.
2.OLAF gali, laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 35 nustatytos procedūros, atlikti ekonominės veiklos vykdytojų, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, kontrolę ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar vykdant dotacijos susitarimą, dotacijos sprendimą ar sutartį dėl Sąjungos lėšų skyrimo nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos atvejų.
3.Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis ir dotacijų susitarimuose, dotacijų sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti tokį auditą bei vykdyti kontrolę ir inspektavimą vietoje.
VIII SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS
24 straipsnis
Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas
1.Siekdama įgyvendinti šį reglamentą Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina darbo programas. Kiekvienoje darbo programoje užtikrinama, kad 3 ir 4 straipsniuose nustatyti bendrieji ir konkretieji tikslai būtų nuosekliai įgyvendinami, ir nurodoma, kokių rezultatų tikimasi, taip pat nustatomas įgyvendinimo metodas ir bendra jos suma. Darbo programose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas dalyvaujančioms šalims ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.
2.Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
25 straipsnis
Komiteto procedūra
1.Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 36 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
IX SKYRIUS
KEIČIAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 dalinis pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 13 straipsnis pakeičiamas taip:
„1. Pavienių besimokančiųjų asmenų judumo veiksmais remiamas:
a) jaunuolių judumas jiems dalyvaujant neformaliojo ir savaiminio mokymosi veikloje Programos šalyse; toks judumas gali vykti kaip jaunimo mainai ir savanoriška veikla, taip pat inovacinė veikla, grindžiama galiojančiomis judumo nuostatomis;
b) su jaunimu susijusioje arba jaunimo organizacijų ir jaunimo lyderių veikloje aktyviai dalyvaujančių asmenų judumas; toks judumas gali vykti vykdant mokymo ir tinklų kūrimo veiklą.
2. Šiais veiksmais taip pat remiamas jaunuolių, su jaunimu susijusioje veikloje dalyvaujančių arba jaunimo organizacijose dirbančių asmenų ir jaunimo lyderių judumas į šalis partneres, visų pirma kaimynines šalis, ir iš jų, įskaitant savanorišką veiklą.
3. 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodyta savanoriška veikla laikoma lygiaverte pagal Europos savanorių tarnybos programą vykdomai veiklai, o nuorodos į Europos savanorių tarnybą Sąjungos teisės aktuose laikomos nuorodomis ir į savanorišką veiklą.“
2.Reglamento (ES) Nr. 1288/2013 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„1. Programos įgyvendinimui nuo 2014 m. sausio 1 d. skirtas finansinis paketas yra 14 576 824 000 EUR dabartinėmis kainomis.
2. 1 dalyje nurodyta suma skiriama toliau nurodytiems Programos veiksmams numatant ne didesnę nei 5 proc. kiekvienos skirtos sumos lankstumo ribą:
a) bent 80,7 proc. skiriama švietimo ir mokymo veiklai, iš jų skiriami šie minimalūs asignavimai:
i) 44,3 proc., t. y. 35,7 proc. viso biudžeto, aukštajam mokslui;
ii) 21,4 proc., t. y. 17,3 proc. viso biudžeto, profesiniam rengimui ir mokymui;
iii) 14,6 proc., t. y. 11,8 proc. viso biudžeto, mokykliniam ugdymui;
iv) 4,9 proc., t. y. 3,9 proc. viso biudžeto, suaugusiųjų mokymuisi;
b) 8,8 proc. skiriama su jaunimu susijusiai veiklai;
c) iki 1,5 proc. skiriama studentų paskolų garantijų priemonei;
d) 1,9 proc. skiriama „Jean Monnet“ veiklai;
e) 1,8 proc. skiriama sporto veiklai, iš kurių ne daugiau kaip 10 proc. – 17 straipsnio 1 dalies b punkte minėtai veiklai;
f) 3,5 proc. skiriama nacionalinių agentūrų veiklos dotacijoms;
g) 1,8 proc. skiriama administracinėms išlaidoms padengti.
3. Bent 63 proc. 2 dalies a ir b punktuose nurodytų asignavimų skiriama pavienių besimokančiųjų asmenų judumui, bent 27 proc. – bendradarbiavimui inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais ir 4,2 proc. – politinėms reformoms remti.“
27 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1293/2013 dalinis pakeitimas
Į Reglamento (ES) Nr. 1293/2013 4 straipsnį įtraukiama ši dalis:
„3. Didžiausia 3 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis iš aplinkosaugos paprogramės, atitinkančios prioritetinę aplinkos valdymo ir informavimo sritį, ir didžiausia 1 500 000 EUR suma iš klimato veiksmų paprogramės, atitinkančios prioritetinę klimato valdymo ir informavimo sritį, skiriama Europos solidarumo korpuso pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX įgyvendinamiems projektams, kuriais padedama įgyvendinti vieną ar kelias prioritetines sritis, kaip tai suprantama pagal 9 ir 13 straipsnius, finansuoti, kaip tai suprantama pagal 17 straipsnio 4 dalį. Tos sumos skiriamos tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, išskyrus Reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 nustatytus konkrečius reikalavimus. “
28 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas taip:
1.58 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) pirma pastraipa pakeičiama taip:
„Komisijos iniciatyva ESI fondais gali būti remiamos parengiamosios, stebėsenos, administracinės ir techninės pagalbos, vertinimo, audito ir kontrolės priemonės, būtinos šiam reglamentui įgyvendinti, ir pagalbiniai veiksmai pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, jeigu tokiais veiksmais siekiama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo.“
b) trečia pastraipa papildoma m punktu:
„m) pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX dėl Europos solidarumo korpuso finansuojami veiksmai siekiant skatinti jaunuolių asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą, sudaryti daugiau galimybių jiems įsidarbinti ir padėti patekti į darbo rinką.“
2.91 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:
„35 000 000 EUR dabartinėmis kainomis iš Komisijos iniciatyva techninei pagalbai skirtos sumos skiriama Europos solidarumo korpusui siekiant paremti jo veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/XXX 9 straipsnio 2 dalies a punktą. Ta suma skiriama tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, išskyrus su fondais susijusiais reglamentais nustatytus konkrečius reikalavimus.“
29 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dalinis pakeitimas
Į Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 51 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą įtraukiama ši pastraipa:
„EŽŪFKP lėšomis taip pat gali būti finansuojami Europos solidarumo korpuso įgyvendinami veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti vieną ar kelis Sąjungos prioritetus kaimo plėtros srityje, skiriant jiems 1 800 000 EUR dabartinėmis kainomis pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/XXX. Ta suma skiriama tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, išskyrus Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 nustatytus konkrečius reikalavimus.“
30 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dalinis pakeitimas
Į Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 6 straipsnis papildomas šiuo j punktu:
„j) Europos solidarumo korpuso pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX įgyvendinami veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti vieną ar kelis Sąjungos prioritetus žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, ypač veiksmai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 51 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Ta suma skiriama tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, išskyrus su fondais susijusiais reglamentais nustatytus konkrečius reikalavimus.“
31 straipsnis
Sprendimo Nr. 1313/2013/ES dalinis pakeitimas
Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 19 straipsnio 1 dalyje po antros pastraipos įrašoma ši pastraipa:
„6 000 000 EUR dabartinėmis kainomis iš finansinio paketo pagal 3 išlaidų kategoriją „Saugumas ir pilietybė“ skiriama Europos solidarumo korpuso pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX vykdomiems veiksmams, kuriais padedama įgyvendinti vieną ar kelis Sąjungos prioritetus civilinės saugos srityje, finansuoti. Ta suma skiriama tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/XXX, išskyrus Sprendimo Nr. 1313/2013/ES nustatytus konkrečius reikalavimus.“
32 straipsnis
Įstatymo įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
1.2.Atitinkama (-os) politinė (-s) sritis (-ys)
*1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
1.4.Tikslas (-ai)
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.6.Trukmė ir finansinis poveikis
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
3.3.Numatomas poveikis įplaukoms
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl Europos solidarumo korpuso pasiūlymas
1.2.Atitinkama (-os) politinė (-s) sritis (-ys)
15 antraštinė dalis – Švietimas ir kultūra
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
⌧ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 36
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Švietimas ir kultūra. Darbo vietos ir augimas
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-i)
1 konkretus tikslas –
padedant dalyvaujančioms organizacijoms sudaryti lengvai prieinamas galimybes jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje kartu tobulinant asmeninius, mokymosi, socialinius, pilietinius ir profesinius įgūdžius ir gebėjimus, įgyjant daugiau galimybių įsidarbinti ir lengviau patekti į darbo rinką, be kita to, remiant jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumą.
2 konkretus tikslas –
užtikrinti, kad solidarumo veikla, kurioje Europos solidarumo korpuso dalyviams siūloma dalyvauti, padėtų tenkinti konkrečius nepatenkintus visuomenės poreikius ir stiprinti bendruomenes ir būtų kokybiška ir kad jos rezultatai būtų tinkamai patvirtinami.
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
Pasiūlymu tikimasi padaryti poveikį įvairiais lygmenimis:
- Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančių asmenų lygmeniu, nes jiems bus sudaryta galimybė dalyvauti įvairių rūšių solidarumo veikloje ir prisijungti prie bendraminčių iš visos Europos bendruomenės. Taip jie galės pademonstruoti solidarumą, pasiryžimą ir motyvaciją padėti spręsti svarbiausias visuomenės problemas. Jie taip pat turės galimybę įgyti naudingos patirties, ugdyti pagrindinius įgūdžius ir gebėjimus ir tobulėti asmeniškai ir profesine prasme;
- Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančių organizacijų ir bendruomenių, kuriose veikia Europos solidarumo korpuso nariai, lygmeniu, nes jie gauna naudos iš Europos solidarumo korpuso finansinės ir (arba) kitokios paramos ir motyvuotų jaunuolių pagalbos siekiant geriau susitvarkyti su sprendžiamomis problemomis;
- visuomenės lygmeniu, nes vykdant solidarumo veiklą tenkinami nepatenkinti poreikiai, taip didinant pažeidžiamų bendruomenių pajėgumus ir atsparumą, taip pat sanglaudą ir solidarumą bendruomenių lygmeniu.
1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.
Stebėsenos tvarka grindžiama išsamia kiekybinių Programos rezultatų analize naudojantis specializuotomis IT sistemomis, padedančiomis rinkti būtiną informaciją apie vykdomą veiklą ir įgyvendinamus projektus. Pagrindiniai produkto rodikliai, kurių duomenys bus renkami, be kita ko:
- į savanoriškos veiklos vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
- į stažuočių vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
- į darbo vietas paskirtų dalyvių skaičius (šalies vidaus ir tarpvalstybiniu lygmenimis);
- solidarumo projektų dalyvių skaičius;
- Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius.
Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programą.
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Sukurti motyvuotų jaunųjų europiečių, norinčių dalyvauti savanoriškoje veikloje, stažuotis arba dirbti solidarumo srityje savo šalyje ir užsienyje, korpusą.
Iki 2020 m. pasiūlyti konkrečias galimybes 100 000 jaunųjų europiečių.
Remti organizacijas joms vykdant prieinamą kokybišką solidarumo veiklą, kuri, kaip tikimasi, padės patenkinti dar nepatenkintus visuomenės poreikius kartu skatinant jaunuolių asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą.
1.5.2.Pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu saugumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, papildomai gaunama be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.
Europos solidarumo korpusas sustiprins solidarumo europinę dimensiją. Juo bus papildytos jau įgyvendinamos viešosios ir privačiosios politikos kryptys, programos ir veiklos rūšys, poveikio konkurencijai ar pakeitimo poveikio nebus. Toks papildomumo poveikis bus užtikrintas, kadangi korpusas tenkins nepatenkintus visuomenės poreikius, t. y. tais atvejais, kai, pvz., dėl išteklių stokos bendruomenių ir piliečių poreikiai nepatenkinami darbo rinkos priemonėmis arba vykdomomis savanoriškos veiklos ar kitokiomis solidarumo programomis.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Kadangi Europos solidarumo korpusas susijęs su savanoriškos veiklos dimensija, jis bus grindžiamas sėkmingu Europos savanorių tarnybos modeliu, kurį taikant per pastaruosius du dešimtmečius pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų ugdant jaunuolių gebėjimus, mokantis kalbų, skatinant tarptautinį požiūrį ir Europos vertybes. Nors Europos solidarumo korpusu bus siekiama daugiau nei Europos savanorių tarnyba remiant daugiau veiklos rūšių ir supaprastinant administracines procedūras, bus išsaugota ir toliau puoselėjama Europos savanorių tarnybos sukurta kokybinė sistema (mokymas, draudimas, kuravimas ir kalbinė parama, mokymosi dimensija jauniesiems dalyviams).
1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Europos solidarumo korpuso veiksmai bus suderinami su įvairiomis ES politikos kryptimis ir programomis, pvz., susijusiomis su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politikos veiksmais, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkiu ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto prekių tiekimu, sveikata ir gerove, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, ir jas papildo.
Bendras Europos solidarumo korpuso biudžetas bus formuojamas iš kelių ES programų, kaip aprašyta šio dokumento 3 skirsnyje. Kitos programos ir fondai taip pat gali būti naudingi įgyvendinant Europos solidarumo korpuso tikslus pagal specialiąsias atitinkamų pagrindinių teisės aktų nuostatas.
Trukmė ir finansinis poveikis
⌧ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota
–⌧ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31
–⌧ Finansinis poveikis – 2018–2023 m. (po 2020 m. taikytina tik mokėjimų asignavimams).
1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 37
⌧ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–⌧ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–⌧ vykdomųjų įstaigų
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
1.7. Netiesioginis valdymas, biudžeto įgyvendinimo užduotis perduodant:
–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB arba Europos investicijų fondui;
–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;
–⌧ viešosios teisės įstaigoms;
–⌧ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;
–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Komentarai
Pagrindinių Europos solidarumo korpuso veiksmų valdymas bus pavestas nacionalinėms agentūroms, atsakingoms už decentralizuotų veiksmų pagal programą „Erasmus+“ įgyvendinimą. Tos įstaigos atsakys už šiuos veiksmus: kokybės ženklą ir mokymą; vietas, į kurias gali būti paskiriama; solidarumo projektus; tinklų kūrimo veiklą; išteklių centrą ir dalyvių pažymėjimus.
Europos Komisija, be kita ko, per Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą valdys veiksmus, kuriais siekiama teikti horizontaliąsias paslaugas Europos solidarumo korpuso dalyviams (t. y. portalą, mokymą internetu, kalbinę paramą internetu, draudimą), ir kai kurių veiksmų, kaip antai kokybės ženklo, vietų, į kurias gali būti paskiriama (susijusių su tam tikrų rūšių organizacijomis arba paskyrimo vietomis), ir tinklų kūrimo veiklos (vykdant veiklą Europos lygmeniu), dalį.
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Siekiama kuo labiau naudotis turimomis programos „Erasmus+“ priemonėmis ir supaprastinti ir sumažinti dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms tenkančią administracinę naštą.
Tad bus sistemingai rengiamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės, be kita ko, atsižvelgiant į jų veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą ir programoje „Erasmus+“ sukauptą patirtį.
Kuo dažniau bus taikomas vienkartinių ir fiksuoto dydžio arba vieneto sąnaudomis grindžiamų dotacijų principas. Todėl vykdant ataskaitų teikimo ir kontrolės veiklą daugiausia dėmesio bus skiriama finansuojamai veiklai ir pasiektiems rezultatams, o ne patirtų išlaidų atitikčiai reikalavimams; taip sumažės tiek programos dalyvių, tiek valdymo institucijų administracinė našta ir klaidų tikimybė.
Programos naudos gavėjai (sistema besinaudojančios organizacijos) teiks būtiną valdymo informaciją savo paraiškose dotacijoms gauti ir ataskaitose. Ataskaitų reikalavimai bus proporcingi dotacijos dydžiui ir remiamų veiksmų trukmei bei kompleksiškumui. Rodikliai yra tvirtas pagrindas duomenims rinkti ir naudoti siekiant vykdyti stebėseną ir teikti ataskaitas.
Veiksmai bus įgyvendinami naudojantis elektroninėmis naudos gavėjų paraiškų ir ataskaitų formomis. Taip bus lengviau rinkti nacionalinio ir Sąjungos lygmens duomenis ir juos naudoti stebėsenai ir ataskaitų teikimui. Europos Komisija turi daug specializuotų IT sprendimų, naudingų renkant duomenis ir teikiant ataskaitas.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.Nustatyta rizika
Įgyvendinant dabartines programas nustatytą riziką galima suskirstyti pagal toliau nurodytas kategorijas:
- klaidos, susijusios su tuo, kad naudos gavėjams trūksta patirties taikant taisykles: tikimasi, kad klaidų lygiai ir finansinės korekcijos bus didesnės, kai įgyvendinami veiksmai, kuriems galioja sudėtingesnės finansų valdymo taisyklės, visų pirma kai dotacijos grindžiamos tikrosiomis išlaidomis; šią problemą iš esmės galima išspręsti taikant supaprastintus išlaidų apskaitos metodus (vienkartines išmokas, vienodo dydžio išmokas ir vieneto kainų skales), kaip numatyta Finansiniame reglamente;
- kontrolės grandinės patikimumas ir audito sekos užtikrinimas: Europos solidarumo korpusą valdys daugelis tarpininkų, nacionalinių agentūrų, audito įstaigų ir nacionalinių institucijų. Taikant kontrolės sistemą tokia rizika sumažinama ir aiškiai nustatoma;
- konkretūs tiksliniai suinteresuotieji subjektai: visų pirma, savanoriškos veiklos sektoriuje dalyviai gali neturėtų reikiamų finansinių atsargų arba sudėtingų valdymo struktūrų. Formalios struktūros nebuvimas gali daryti poveikį jų finansiniams ir veiklos pajėgumams valdyti Sąjungos lėšas. Naudojant paprastus veiksmus ir taikant supaprastinus išlaidų apskaitos metodus ši rizika sumažėja, o taisykles lengva suprasti.
2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą
Iniciatyvos kontrolės sistema bus grindžiama kontrolės veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo užtikrinimu.
Komisijos priežiūros ir veiklos rezultatų stebėjimo priemonėmis bus užtikrinama aukšto lygio stebėsena ir grįžtamoji informacija, kuria remiantis bus formuojamas politikos požiūris;
Europos Komisija įtrauks Europos solidarumo korpusą į savo priežiūros vizitų, finansinio audito ir stebėsenos ir įgyvendinimo vizitų programą ir rekomendacinio pobūdžio veiklą, kaip antai konferencijas, pirmuosius projektų posėdžius, nacionalinių agentūrų posėdžius, mokymo kursus ir vaizdo seminarus.
Kaip nurodyta 2.1 punkte, su finansinių taisyklių sudėtingumu susijusius klaidų lygius bus galima iš esmės sumažinti nuolat skiriant dotacijas kaip vienkartines išmokas, vienodo dydžio išmokas ir vieneto kainų skales, jau sėkmingai taikomas pagal programą „Erasmus+“.
Laukiami rezultatai, vidaus kontrolės tikslai
Kontrolės tikslais siekiama tokių rezultatų:
|
Kontrolės priemonės tikslas |
Siektina reikšmė |
|
Teisėtumo ir tvarkingumo kontrolės veiksmingumas |
Kontrolės priemonėmis pateikiamas pakankamas teisėtumo ir tvarkingumo užtikrinimas; įstaigų, kurioms pavesta vykdyti veiklą, priežiūros ir kontrolės priemonės veiksmingos; Daugiametis likutinis klaidų lygis įgyvendinant programą per nacionalines agentūras ir EACEA neviršija 2 proc.; |
|
Našumas ir ekonominis efektyvumas |
Remiantis panašiomis programomis, pvz., „Erasmus+“, kontrolės sąnaudos apskritai turėtų būti nedidelės, 1–5 proc., priklausomai nuo taikomos priemonės. Kontrolės sąnaudos turėtų būti proporcingos ir efektyvios; |
|
Sukčiavimo prevencija ir aptikimas |
Įtariami pažeidimai ar sukčiavimas ir vykstantys OLAF tyrimai, po kurių imamasi paskesnių veiksmų pagal galiojančią Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją, per ataskaitinį laikotarpį nedarant poveikio užtikrinimui; |
|
Kiti kontrolės tikslai: turto ir informacijos apsauga, teikiamų ataskaitų patikimumas |
·Tinkama skiriamų lėšų apsauga; ·Patikima apskaita ir ataskaitos; ·Biudžeto vykdymas laikantis siektinų reikšmių. |
Kontrolės grandinės ir audito sekos patikimumas
Nacionalinių agentūrų įgyvendinamus veiksmus planuojama kontroliuoti taip:
Kontrolės priemonės organizuojamos trim lygmenimis: valstybių narių ir Komisijos paskirtų nepriklausomų audito įstaigų; Komisijos, kuri, siekdama užtikrinti daugiametį išlaidų efektyvumą, stebės kitų institucijų vykdomą kontrolę.
Už pirminę naudos gavėjų kontrolę atsakys pačios nacionalinės agentūros, kurių vidaus kontrolės ir atitikties sistemas stebi ir prižiūri valstybės narės (nacionalinės institucijos) ir tikrina nepriklausoma audito įstaiga. Siekdama užtikrinti nuoseklumą ir patikimumą ir drauge prižiūrėti valstybių narių lygmeniu įgyvendinamą kontrolę, Komisija nustato nacionalinio lygmens kontrolės reikalavimus. Komisija tą daro jau dabar kasmet skelbdama „Nacionalinių agentūrų vadovą“, kuriame nustatomi minimalūs reikalavimai, kontrolės tikslai ir techninės gairės, kuriomis turėtų vadovautis nacionalinės agentūros, vykdančios pirminę programos naudos gavėjų kontrolę. Tas pats pasakytina apie gaires nacionalinėms institucijoms ir nepriklausomoms audito įstaigoms.
Siekiant sukurti kokybišką generalinio direktoriaus patikinimo deklaracijos pagrindą, nuolatinę kontrolės sistemą sudaro tokie elementai:
▪ nacionalinės agentūros valdymo patikinimo deklaracija pateiktina iki N+1 m. vasario 15 d.;
▪ nepriklausomos audito įstaigos nuomonė pateiktina iki N+1 m. kovo 15 d.;
▪ Komisijos atlikta valdymo patikinimo deklaracijos ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonės analizė ir pastabos, teikiamos nacionalinei agentūrai ir valstybei narei, įskaitant pastabas ir rekomendacijas, jeigu nustatoma, kad nacionalinė agentūra nesilaiko reikalavimų ar veikia nepatenkinamai;
▪ valstybių narių kasmet iki spalio 30 d. teikiama informacija apie nacionalinio lygmens programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.
Priklausomai nuo kontrolės, priežiūros vizitų ir audito rezultatų, Komisija nacionalinių agentūrų atžvilgiu gali imtis prevencinių priemonių (pavyzdžiui, sustabdyti įgaliojimus ir mokėjimą) ir taisomųjų priemonių (visų pirma finansinių pataisų). Abiejų tipų priemonės jau naudojamos ir yra veiksmingos sprendžiant rimtas problemas, susijusias su reikalavimų nesilaikymu ar nepatenkinama veikla.
Vykdomosios įstaigos (EACEA) valdomi veiksmai:
EACEA valdys veiksmus taikydama tiesioginio centralizuoto valdymo priemones ir remdamasi savo patirtimi pagal programą „Erasmus+“.
Komisija vykdomųjų įstaigų veiklą kontroliuos taikydama atitinkamas kontrolės priemones, vadovaudamasi Finansiniu reglamentu ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 58/2003 dėl vykdomųjų įstaigų. Tokia priežiūra bus vykdoma bendradarbiaujant vadovaujančiam GD ir vykdomajai įstaigai, įtraukiant ją į agentūros pusmečio ataskaitas ir Nuolatinio komiteto kas ketvirtį vykstančių posėdžių darbotvarkes.
Komisija ketina tiesiogiai valdyti kuo mažiau veiksmų.
Komisija, nustačiusi minėtas supaprastinimo priemones, vis dėlto pripažįsta, kad tam tikra rizika išliks. Ši rizika – neatskiriama politinio sprendimo Sąjungos lygmeniu remti specifines tikslines grupes ir taip siekti programos tikslų dalis.
2.2.3.Numatomo klaidos rizikos laipsnio kontrolės ir vertinimo sąnaudų ir naudos apskaičiavimas
Kalbant apie išlaidų efektyvumą, Komisija preliminariai įvertino kontrolės priemonėms įgyvendinti būtinų išteklių sąnaudas ir, kiek įmanoma, jų naudą atsižvelgdama į klaidų ir pažeidimų, kuriems tokiomis priemonėmis pavyko užkirsti kelią, nustatyti ir ištaisyti, skaičių ir klaidas, kurių negalima įvertinti kiekybiškai. Taikant tokį požiūrį dėmesys sutelkiamas į pagrindinius kontrolės priemonių grandinės finansų ir veiklos patikrinimus.
Kontrolės strategija grindžiama viena integruota kontrolės sistema siekiant pakankamo užtikrinimo per visą projekto ciklą. Požiūris, kuriuo vertinamas kontrolės priemonių išlaidų efektyvumas, grindžiamas užtikrinimo elementų logika ir viena integruota kontrolės sistema. Komisija suskirsto kontrolės priemones pagal dažnį ir intensyvumą atsižvelgdama į įvairius rizikos pobūdžius sudarant dabartinius ir būsimus sandorius ir į įgyvendinamų ir alternatyvių kontrolės priemonių išlaidų efektyvumą, visų pirma kaip numatyta programos įgyvendinimo gairėse nacionalinėms agentūroms. Vykdomosios įstaigos ir visi subjektai, kuriems pavedama vykdyti veiklą, visada atsako už pirminio lygmens kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, o Komisija atsako už priežiūros priemones.
Komisijos vertinimu, bendroji kontrolės kaina nedidelė ir priklausomai nuo taikomos priemonės sudaro 1–5 proc. valdomo biudžeto (neįskaitant vykdomosios įstaigos biudžeto). Tokios išlaidos proporcingos ir efektyvios atsižvelgiant į tikėtiną klaidų riziką, jeigu tokių kontrolės priemonių nebūtų, ir reikalavimą užtikrinti, kad klaidų lygis neviršytų 2 proc. Remiantis programos „Erasmus+“ ir prieš ją įgyvendintų programų patirtimi, kai daugelį metų klaidų lygis buvo maždaug 1 proc., tikėtina klaidų rizika neviršija 2 proc.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.
Kontrolės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią sukčiavimui ir nustatyti jo atvejus, panašios į kontrolės priemones, kuriomis siekiama užtikrinti sandorių teisėtumą ir tvarkingumą (nustatant netyčia padarytas klaidas). Komisija kasmet peržiūri visas nacionalinių agentūrų ataskaitas apie galimus sukčiavimo ar pažeidimų atvejus. Tokie atvejai paprastai tiriami nacionaliniu lygmeniu, kuriame nacionalinės agentūros gali tiesiogiai taikyti teisių gynimo priemones ir perduoti sukčiavimo bylas.
Komisijos tarnybos dalyvauja OLAF vykdomuose tyrimuose ir organizuoja paskesnius veiksmus, kurių imamasi OLAF baigus tyrimą. Finansinė žala ES biudžetui dėl galutinėse OLAF bylų ataskaitose nustatytų sukčiavimo atvejų pagal programas, kurioms galioja panašios finansavimo taisyklės ir kuriose dalyvauja panašūs suinteresuotieji subjektai, nedidelė. Bylos perduodamos tirti OLAF ir IDOC, bet dėl daugelio bylų per metus veiksmų tiesiogiai imasi nacionalinės agentūros ir nacionalinės institucijos, galinčios tiesiogiai kreiptis į atitinkamas teismines ir kovos su sukčiavimu institucijas.
Įgyvendindamos veiksmus Komisijos tarnybos nuo 2014 m. sukūrė ir įgyvendino savo kovos su sukčiavimu strategiją (AFS), parengtą pagal OLAF metodiką. Strategija nuolat atnaujinama ir prireikus papildoma žemesnio lygio procedūriniais dokumentais, kuriuose aprašoma, kaip reikia perduoti bylas ir imtis su jomis susijusių paskesnių veiksmų.
Atsižvelgiant į galimą sukčiavimo poveikio lygį siūlomoje programoje, visų pirma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos nustatomą finansinę žalą, likutinė sukčiavimo rizika nepateisina papildomų priemonių. Komisijos tarnybos ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su OLAF ir akylai stebi, kaip tiriamos bylos. Tad dėl su sukčiavimo rizika susijusio užtikrinimo darytina teigiama išvada.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų rūšis |
Įnašas |
|||
|
DA / NDA |
ELPA šalių |
šalių kandidačių |
trečiųjų šalių |
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą |
||
|
1A |
15 01 04 03 Paramos Europos solidarumo korpusui išlaidos |
NDA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
1A |
15 05 01 Europos solidarumo korpusas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
1B |
04 02 65 Europos solidarumo korpusas. Europos socialinio fondo (ESF) įnašas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
2 |
05 04 60 04 Europos solidarumo korpusas. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKFP) įnašas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
2 |
07 02 07 Europos solidarumo korpusas. Programos „LIFE“ aplinkos paprogramės įnašas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
2 |
34 02 05 Europos solidarumo korpusas. Programos „LIFE“ klimato politikos veiksmų paprogramės įnašas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
3 |
23 03 01 03 Europos solidarumo korpusas. Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas |
DA |
NE* |
NE* |
NE* |
NE |
|
* Iš pradžių numatoma, kad Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaus Europos Sąjungos valstybės narės. Vėliau galimybė dalyvauti gali būti sudaryta kitoms šalims pagal dvišalius susitarimus, kaip nurodyta teisėkūros pasiūlymo 11 straipsnyje. |
||||||
3.2.Numatomas poveikis išlaidoms
|
Europos solidarumo korpuso finansavimo šaltiniai (mln. EUR, suapvalinti skaičiai) |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
IŠ VISO |
|
„Erasmus+“, įskaitant: |
51,9 |
69,2 |
76,6 |
197,7 |
|
15 02 01 01 Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos švietimo ir mokymo srityje skatinimas ir jų svarba darbo rinkai |
2,1 |
2,1 |
1,8 |
5,9 |
|
15 02 01 02 Kompetencijos ir bendradarbiavimo Europos jaunimo reikalų srityje bei jaunimo dalyvavimo Europos demokratiniame gyvenime skatinimas |
49,9 |
67,1 |
74,8 |
191,8 |
|
Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (USIP), įskaitant: |
2,5 |
3,5 |
4,0 |
10,0 |
|
04 03 02 01 PROGRESS – parama Sąjungos užimtumo bei socialinei politikai ir darbo sąlygas reglamentuojantiems teisės aktams rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti |
2,5 |
3,5 |
4,0 |
10,0 |
|
Sąjungos civilinės saugos mechanizmas, įskaitant: |
2,0 |
2,0 |
2,0 |
6,0 |
|
23 03 01 01 Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms Sąjungoje |
2,0 |
2,0 |
2,0 |
6,0 |
|
„LIFE“, įskaitant: |
1,5 |
1,5 |
1,5 |
4,5 |
|
34 02 03 Geresnis klimato valdymas ir informacija visais lygmenimis |
0,5 |
0,5 |
0,5 |
1,5 |
|
07 02 03 Parama geresniam aplinkos valdymui ir informacijai visais lygmenimis |
1,0 |
1,0 |
1,0 |
3,0 |
|
Europos socialinis fondas (ESF)* |
11,1 |
12,1 |
11,8 |
35,0 |
|
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP)* |
1,8 |
1,8 |
||
|
Nepaskirstyta marža pagal 1a išlaidų kategoriją (įskaitant bendrąją įsipareigojimų maržą) |
18,4 |
30,5 |
37,7 |
86,5 |
|
Bendrasis įnašas į Europos solidarumo korpusą |
89,2 |
118,7 |
133,6 |
341,5 |
|
* EŽŪFKP ir ESF įnašas skiriamas iš viso techninės pagalbos paketo, įtraukto į finansinį programavimą ir dar nepaskirstyto. |
||||
3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
1A |
Europos solidarumo korpusas |
|
GD: EAC GD |
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
Kiti metai |
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||
|
15 05 01 Europos solidarumo korpusas |
Įsipareigojimai |
1) |
68,236 |
98,596 |
114,368 |
0,000 |
281,200 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
51,177 |
97,454 |
110,484 |
22,085 |
281,200 |
||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 38 |
|
|||||||
|
15 01 04 03 Paramos Europos solidarumo korpusui išlaidos |
3) |
4,550 |
4,550 |
3,900 |
0,000 |
13,000 |
||
|
IŠ VISO asignavimų EAC GD |
Įsipareigojimai |
=1+1a +3 |
72,786 |
103,146 |
118,268 |
0,000 |
294,200 |
|
|
Mokėjimai |
=2+2a +3 |
55,727 |
102,004 |
114,384 |
22,085 |
294,200 |
||
|
|
Įsipareigojimai |
4) |
68,236 |
98,596 |
114,368 |
0,000 |
281,200 |
|
Mokėjimai |
5) |
51,177 |
97,454 |
110,484 |
22,085 |
281,200 |
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų |
6) |
4 550 |
4,550 |
4,550 |
3,900 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO asignavimų pagal 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ
daugiametėje finansinėje programoje
|
Įsipareigojimai |
=4+ 6 |
72,786 |
103,146 |
118,268 |
0.000 |
294,200 |
|
Mokėjimai |
=5+ 6 |
55,727 |
102,004 |
114,384 |
22,085 |
294,200 |
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
1B |
Europos solidarumo korpusas |
|
GD: EAC GD |
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
Kiti metai |
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||
|
04 02 65 Europos solidarumo korpusas. Europos socialinio fondo (ESF) įnašas |
Įsipareigojimai |
1) |
11,102 |
12,078 |
11,820 |
0,000 |
35,000 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
8,327 |
12,487 |
11,810 |
2,377 |
35,000 |
||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 39 |
||||||||
|
3) |
||||||||
|
IŠ VISO asignavimų EAC GD |
Įsipareigojimai |
=1+1a +3 |
11,102 |
12,078 |
11,820 |
0,000 |
35,000 |
|
|
Mokėjimai |
=2+2a +3 |
8,327 |
12,487 |
11,810 |
2,377 |
35,000 |
||
|
|
Įsipareigojimai |
4) |
11,102 |
12,078 |
11,820 |
0,000 |
35,000 |
|
Mokėjimai |
5) |
8,327 |
12,487 |
11,810 |
2,377 |
35,000 |
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų |
6) |
||||||
|
IŠ VISO asignavimų pagal 1B IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ daugiametėje finansinėje programoje |
Įsipareigojimai |
=4+ 6 |
11,102 |
12,078 |
11,820 |
0,000 |
35,000 |
|
Mokėjimai |
=5+ 6 |
8,327 |
12,487 |
11,810 |
2,377 |
35,000 |
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
2 |
Europos solidarumo korpusas |
|
GD: EAC GD |
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
Kiti metai |
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||
|
05 04 60 04 Europos solidarumo korpusas. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKFP) įnašas |
Įsipareigojimai |
1) |
1,800 |
0,000 |
0,000 |
0,000 |
1,800 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
1,350 |
0,360 |
0,090 |
0,000 |
1,800 |
||
|
07 02 07 Europos solidarumo korpusas. Programos „LIFE“ aplinkos paprogramės įnašas |
Įsipareigojimai |
1) |
1,000 |
1,000 |
1,000 |
0,000 |
3,000 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
0,750 |
1,050 |
1,000 |
0,200 |
3,000 |
||
|
34 02 05 Europos solidarumo korpusas. Programos „LIFE“ klimato politikos veiksmų paprogramės įnašas |
Įsipareigojimai |
1) |
0,500 |
0,500 |
0,500 |
0,000 |
1,500 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
0,375 |
0,525 |
0,500 |
0,100 |
1,500 |
||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 40 |
|||||||
|
3) |
|||||||
|
IŠ VISO asignavimų EAC GD |
Įsipareigojimai |
=1+1a +3 |
3,300 |
1,500 |
1,500 |
0,000 |
6,300 |
|
Mokėjimai |
=2+2a +3 |
2,475 |
1,935 |
1,590 |
0,300 |
6,300 |
|
|
|
Įsipareigojimai |
4) |
3,300 |
1,500 |
1,500 |
0,000 |
6,300 |
|
Mokėjimai |
5) |
2,475 |
1,935 |
1,590 |
0,300 |
6,300 |
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų |
6) |
||||||
|
IŠ VISO asignavimų pagal 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ daugiametėje finansinėje programoje |
Įsipareigojimai |
=4+ 6 |
3,300 |
1,500 |
1,500 |
0,000 |
6,300 |
|
Mokėjimai |
=5+ 6 |
2,475 |
1,935 |
1,590 |
0,300 |
6,300 |
|
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
3 |
Europos solidarumo korpusas |
|
GD: EAC GD |
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
Kiti metai |
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||
|
23 03 01 03 Europos solidarumo korpusas. Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įnašas |
Įsipareigojimai |
1) |
2,000 |
2,000 |
2,000 |
0,000 |
6,000 |
|
|
Mokėjimai |
2) |
1,500 |
2,100 |
2,000 |
0,400 |
6,000 |
||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 41 |
||||||||
|
3) |
||||||||
|
IŠ VISO asignavimų EAC GD |
Įsipareigojimai |
=1+1a +3 |
2,000 |
2,000 |
2,000 |
0,000 |
6,000 |
|
|
Mokėjimai |
=2+2a +3 |
1,500 |
2,100 |
2,000 |
0,400 |
6,000 |
||
|
|
Įsipareigojimai |
4) |
2,000 |
2,000 |
2,000 |
0,000 |
6,000 |
|
Mokėjimai |
5) |
1,500 |
2,100 |
2,000 |
0,400 |
6,000 |
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų |
6) |
||||||
|
IŠ VISO asignavimų pagal 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ daugiametėje finansinėje programoje |
Įsipareigojimai |
=4+ 6 |
2,000 |
2,000 |
2,000 |
0,000 |
6,000 |
|
Mokėjimai |
=5+ 6 |
1,500 |
2,100 |
2,000 |
0,400 |
6,000 |
|
Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:
|
• IŠ VISO veiklos asignavimų |
Įsipareigojimai |
4) |
84,638 |
114,174 |
129,688 |
0,000 |
328,500 |
|
Mokėjimai |
5) |
63,479 |
113,976 |
125,884 |
25,162 |
328,500 |
|
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų |
6) |
4 550 |
4,550 |
4,550 |
3,900 |
0,000 |
|
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
=4+ 6 |
89,188 |
118,724 |
133,588 |
0,000 |
341,500 |
|
Mokėjimai |
=5+ 6 |
68,029 |
118,526 |
129,784 |
25,162 |
341,500 |
|
|
|
5 |
„Administracinės išlaidos“ |
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
IŠ VISO |
||||
|
GD: EAC GD |
|||||||
|
• Žmogiškieji ištekliai (pagal sutartis dirbantys darbuotojai) |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
. |
1,260 |
||
|
• Kitos administracinės išlaidos |
|||||||
|
IŠ VISO EAC DG |
Asignavimai |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
1,260 |
||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
1,260 |
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
Kiti metai |
IŠ VISO |
|||
|
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS |
Įsipareigojimai |
89,713 |
119,109 |
133,938 |
0,000 |
342,760 |
|
|
Mokėjimai |
68,554 |
118,911 |
130,134 |
25,162 |
342,760 |
||
3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–⌧ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR stulpelyje „Sąnaudos“ (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir rezultatus ⇩ |
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
IŠ VISO |
||||||
|
REZULTATAI |
||||||||||
|
Tipas |
Vidutinės sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Bendras skaičius |
Iš viso sąnaudų |
|
|
- Rezultatas |
Į savanoriškos veiklos vietas paskirti dalyviai |
3 264 |
12 500 |
40,790 |
17 500 |
57,105 |
20 000 |
65,295 |
50 000 |
163,190 |
|
- Rezultatas |
Į stažuotės ir darbo vietas paskirti dalyviai |
2 253 |
4 500 |
10,364 |
6 500 |
14,509 |
7 400 |
16,590 |
18 400 |
41,463 |
|
- Rezultatas |
Solidarumo projektų dalyviai |
1 203 |
3 800 |
4,570 |
5 400 |
6,400 |
6 000 |
7,312 |
15 200 |
18,282 |
|
- Rezultatas |
Tinklų kūrimo veiklos dalyviai |
199 |
17 500 |
3,484 |
24 500 |
4,876 |
28 000 |
5,574 |
70 000 |
13,934 |
|
- Rezultatas |
Bendrajame mokyme internetu dalyvaujantys asmenys |
47 |
21 500 |
2,400 |
30 000 |
1,000 |
34 500 |
0,600 |
86 000 |
4,000 |
|
- Rezultatas |
Į tarpvalstybines vietas paskirti dalyviai, dalyvaujantys specialiajame mokyme |
1 000 |
8 934 |
8,934 |
15 635 |
15,635 |
20 101 |
20,101 |
44 670 |
44,670 |
|
- Rezultatas |
Į tarpvalstybines vietas paskirti dalyviai, gaunantys kalbinę paramą internetu |
45 |
13 880 |
0,625 |
19 435 |
0,875 |
22 215 |
0,999 |
55 530 |
2,499 |
|
- Rezultatas |
Europos solidarumo korpuso draudimą turintys dalyviai |
250 |
16 143 |
4,035 |
22 600 |
5,650 |
25 827 |
6,458 |
64 570 |
16,143 |
|
- Rezultatas |
Pažymėjimus gavę dalyviai |
6 |
17 200 |
0,100 |
34 400 |
0,200 |
34 400 |
0,200 |
86 000 |
0,500 |
|
- Rezultatas |
Organizacijos, kurioms suteiktas kokybės ženklas |
411 |
4 000 |
1,849 |
4 000 |
1,437 |
2 000 |
0,822 |
10 000 |
4,108 |
|
- Rezultatas |
Europos solidarumo korpuso portalas |
4 000 000 |
1 |
2,000 |
1 |
1,000 |
1 |
1,000 |
1 |
4,000 |
|
- Rezultatas |
Išteklių centras |
400 000 |
1 |
0,128 |
1 |
0,128 |
1 |
0,144 |
1 |
0,400 |
|
- Rezultatas |
Valdymo mokestį gaunančios nacionalinės agentūros |
546 821 |
28 |
5,359 |
28 |
5,359 |
28 |
4,593 |
28 |
15,311 |
|
IŠ VISO SĄNAUDŲ |
84,638 |
114,174 |
129,688 |
328,500 |
||||||
3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams
3.2.3.1.Santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama
–⌧ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2018 METAI |
2019 METAI |
2020 METAI |
IŠ VISO |
|
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
1,260 |
|
Kitos administracinės išlaidos |
||||
|
Tarpinė suma Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
1,260 |
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 42 |
||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
||||
|
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos |
||||
|
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ |
||||
|
IŠ VISO |
0,525 |
0,385 |
0,350 |
1,260 |
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.
–⌧ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
metai |
metai |
2020 metai |
Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) |
||||||
|
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
|||||||||
|
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |
30 |
30 |
30 |
||||||
|
XX 01 01 02 (Delegacijos) |
|||||||||
|
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
• Išorės darbuotojai (etato ekvivalento vienetais: FTE) 43 |
|||||||||
|
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
7,5 |
5,5 |
5 |
||||||
|
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) |
|||||||||
|
XX 01 04 yy 44 |
- būstinėje |
||||||||
|
- delegacijose |
|||||||||
|
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
|||||||||
|
IŠ VISO |
37,5 |
35,5 |
35 |
||||||
XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Programos valdymas |
|
Išorės darbuotojai |
Programos valdymas |
3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
–⊠ Pasiūlymas suderinamas su dabartine daugiamete finansine programa ir gali prireikti naudoti specialias priemones, apibūdintas Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 45 .
–◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.
Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.
–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.
Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.
3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai
–◻ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.
–⊠ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip 46 :
Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2018 metai |
2019 metai |
2020 metai |
Iš viso |
|
|
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą |
p. m. |
p. m. |
p. m. |
p. m. |
|
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų |
p. m. |
p. m. |
p. m. |
p. m. |
Numatomas poveikis įplaukoms
–⌧ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:
–◻ nuosaviems ištekliams
–◻ įvairioms įplaukoms
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Biudžeto įplaukų eilutė |
Einamųjų finansinių metų asignavimai |
Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 47 |
||||||
|
2018 metai |
2019 metai |
2020 metai |
|
|||||
|
Straipsnis …………. |
||||||||
Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.
Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.