EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 25

JOIN(2017) 36 final

2017/0236(NLE)

Bendras pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamaus ir tvirtesnio partnerystės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pridedamas pasiūlymas yra teisinė priemonė pasirašyti Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamų ir tvirtesnį partnerystės susitarimą (toliau – Susitarimas).

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) ir Armėnijos Respublikos (Armėnija) santykiai grindžiami Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, įsigaliojusiu 1999 m. liepos 1 d. pirminiam dešimties metų laikotarpiui, vėliau automatiškai pratęsiamam.

2015 m. rugsėjo 29 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikti įgaliojimai pradėti derybas dėl ES ir Armėnijos bendrojo susitarimo. Derybos dėl Susitarimo pradėtos 2015 m. gruodžio 7 d. Susitarimo tekstas parafuotas 2017 m. kovo 21 d.

Visais derybų etapais Taryba buvo tinkamai informuojama. Su ja konsultuotasi Rytų Europos ir Vidurinės Azijos darbo grupėje ir Prekybos politikos komitete. Europos Parlamentas taip pat buvo greitai ir visapusiškai informuojamas visų derybų metu.

Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis mano, kad Tarybos derybiniuose nurodymuose nustatyti tikslai pasiekti ir Susitarimo projektas gali būti pateiktas pasirašyti.

2.TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

2.1. Susitarimo tikslas ir turinys

Naujojo Susitarimo taikymo sritis – išsami, aprėpianti su ES kompetencijos sritimis ir interesais susijusius klausimus ir atitinkanti jau vykdomą plataus masto bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos ir politikos, taip pat sektorių lygmens, srityse. Susitarimu šios sritys išplečiamos ir sukuriamas ilgalaikis pagrindas toliau plėtoti ES ir Armėnijos ryšius. Susitarimu stiprinamas politinis dialogas ir numatoma glaudžiau bendradarbiauti įvairiose srityse, todėl dvišalius santykius su Armėnija bus galima plėtoti veiksmingiau.

Į Susitarimą įtrauktos standartinės politinės ES nuostatos dėl žmogaus teisių, tarptautinių baudžiamųjų teismų, masinio naikinimo ginklų, šaulių bei lengvųjų ginklų ir kovos su terorizmu. Be to, pateikiamos nuostatos dėl bendradarbiavimo transporto, energetikos, sveikatos, aplinkos, klimato kaitos, apmokestinimo, švietimo ir kultūros, užimtumo ir socialinių reikalų, bankininkystės ir draudimo, pramonės politikos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, turizmo, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei kasybos srityse. Jame taip pat aptariami teisinio bendradarbiavimo, teisinės valstybės principo, kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, organizuotu nusikalstamumu ir korupcija klausimai.

Į Susitarimą įtraukta išsami prekybai skirta antraštinė dalis, kurioje prisiimama svarbių įsipareigojimų keliose prekybos politikos srityse. Tai pagerins dvišalės ES ir Armėnijos prekybos sąlygas ir kartu visiškai atitiks Armėnijos prievoles, susijusias su naryste Eurazijos ekonominėje sąjungoje. Šie įsipareigojimai taip pat užtikrins ekonominės veiklos vykdytojams geresnę reglamentavimo aplinką tokiose srityse kaip prekyba prekėmis ir paslaugomis, bendrovių steigimas ir valdymas, kapitalo judėjimas, viešieji pirkimai, intelektinės nuosavybės teisės, darnusis vystymasis ir konkurencija.

2.2.    Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas

SESV 218 straipsnio 5 dalyje numatyta priimti sprendimus, kuriais įgaliojama pasirašyti susitarimus. Be to, SESV 218 straipsnio 8 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad Taryba sprendžia vieningai, kai susitarimas priklauso sričiai, kurioje Sąjungos teisės aktams priimti reikia balsų vieningumo.

Dėl priemonės, kuria kartu siekiama kelių tikslų arba kuri sudaryta iš kelių neatskiriamų komponentų ir nė vienas iš jų nėra papildomas kito atžvilgiu, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad kai dėl to taikytinos skirtingos Sutarties nuostatos, tokia priemonė išimtinai turi būti grindžiama atitinkamais skirtingais teisiniais pagrindais, nebent kiekvienam teisiniam pagrindui nustatytos procedūros tarpusavyje yra nesuderinamos (byla C-490/10, Parlamentas prieš Tarybą, ECLI:EU:C:2012:525, 46 punktas).

Susitarimu siekiama bendros užsienio ir saugumo politikos, bendros prekybos politikos ir vystomojo bendradarbiavimo sričių tikslų ir jis sudarytas iš atitinkamų šių sričių komponentų. Šie Susitarimo aspektai neatskiriamai susiję ir nė vienas iš jų nėra papildomas kito atžvilgiu.

Bendra užsienio ir saugumo politika yra sritis, kurioje Europos Sąjungos aktams priimti reikia balsų vieningumo.

Todėl siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti ES sutarties 37 straipsnis, SESV 207 ir 209 straipsniai kartu su SESV 218 straipsnio 5 dalimi ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa. Kitos papildomos teisinio pagrindo nuostatos nėra būtinos (žr. bylą C-377/12, Komisija prieš Tarybą, ECLI:EU:C:2014:1903).

Įvertinę Susitarimo tekstą Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis mano, kad Susitarimas netaikomas sritims, priklausančioms išimtinei valstybių narių kompetencijai, dėl kurių teisiniu požiūriu šis Susitarimas turėtų būti mišraus pobūdžio. Vis dėlto derybiniai nurodymai buvo suteikti mišraus pobūdžio susitarimui, todėl Susitarimo tekstas parafuotas kaip mišrus susitarimas ir atitinkamai toks teikiamas pasirašyti ir sudaryti Šalims: Europos Sąjungai ir Europos atominės energijos bendrijai bei jų valstybėms narėms ir Armėnijos Respublikai.

2.3.    Siūlomo sprendimo būtinybė

SESV 216 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga gali sudaryti susitarimą su viena arba keliomis trečiosiomis šalimis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas yra būtinas norint Sąjungos politikos srityse pasiekti vieną iš Sutartyse nurodytų tikslų, arba kai jį numato Sąjungos teisiškai privalomas aktas, arba kai jis gali turėti poveikį bendroms taisyklėms ar keisti jų apimtį.

Sutartyse, būtent ES sutarties 37 straipsnyje ir SESV 207 ir 209 straipsniuose, yra numatyta sudaryti tokius susitarimus. Be to, sudaryti Susitarimą būtina, norint Sąjungos politikos sričių ribose pasiekti Sutartyse nurodytų tikslų, tarp kurių – žmogaus teisių stiprinimas, masinio naikinimo ginklų neplatinimas, kova su terorizmu, kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, prekyba, migracija, aplinka, energetika, klimato kaita, transportas, mokslas ir technologijos, užimtumas ir socialiniai reikalai, švietimas ir žemės ūkis.

Prieš sudarant Susitarimą Europos Sąjungos vardu jis turi būti pasirašytas.

2017/0236 (NLE)

Bendras pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamaus ir tvirtesnio partnerystės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 209 straipsnius kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)2015 m. rugsėjo 29 d. Taryba suteikė įgaliojimus Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui pradėti derybas su Armėnijos Respublika dėl bendrojo susitarimo;

(2)derybos pabaigtos ir Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamus ir tvirtesnis partnerystės susitarimas (toliau – Susitarimas) parafuotas 2017 m. kovo 21 d.;

(3)Susitarimo 385 straipsnyje numatyta jį taikyti laikinai;

(4)Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu ir laikinai taikomas su sąlyga, kad vėliau bus atliktos jo sudarymo procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamų ir tvirtesnį partnerystės susitarimą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

2. Pasirašytinas Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo Susitarimo derybininkų nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Susitarimą su sąlyga, kad jis bus sudarytas.

3 straipsnis

1. Remiantis Susitarimo 385 straipsniu ir pateikus jame nurodytus pranešimus Sąjunga ir Armėnijos Respublika laikinai taiko visą Susitarimą, kol jis įsigalios.

2. Datą, nuo kurios Susitarimas turi būti laikinai taikomas, Tarybos generalinis sekretoriatas paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

1. Taikant Susitarimo 240 straipsnį, bet kokius Geografinių nuorodų pakomitečio sprendimais daromus Susitarimo pakeitimus Sąjungos vardu tvirtina Komisija. Jei suinteresuotieji subjektai nesusitaria esant prieštaravimams, susijusiems su geografine nuoroda, Komisija priima atitinkamą poziciją, laikydamasi 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 1 57 straipsnyje nustatytos tvarkos.

2. Taikant Susitarimo 270 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, Komisijai suteikiami įgaliojimai patvirtinti Sąjungos poziciją dėl Susitarimo XI priedo pakeitimų.

Taikant Susitarimo 270 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, Komisijai suteikiami įgaliojimai prieštarauti Armėnijos Respublikos pasiūlytiems XI priedo pakeitimams ar pataisymams.

5 straipsnis

Susitarimas neaiškinamas taip, kad juo būtų suteikiama teisių ar nustatoma prievolių, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose ir teisminėse institucijose.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 25

JOIN(2017) 36 final

PRIEDAS

prie

Bendro pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos išsamaus ir tvirtesnio partnerystės susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS IR

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS

BEI JŲ VALSTYBIŲ NARIŲ

IR ARMĖNIJOS RESPUBLIKOS

IŠSAMUS IR TVIRTESNIS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

PREAMBULĖ

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

KROATIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties susitariančiosios šalys (toliau – valstybės narės),

EUROPOS SĄJUNGA ir

EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA (toliau – Euratomas)

   ir

ARMĖNIJOS RESPUBLIKA,

   toliau kartu –

Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tvirtus Šalių ryšius ir bendras vertybes, norą stiprinti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu užmegztus ryšius ir skatinti glaudesnį ir intensyvesnį bendradarbiavimą, pagrįstą lygiateise partneryste pagal Europos kaimynystės politiką (EKP), Rytų partnerystę ir šį Susitarimą;

PRIPAŽINDAMOS ES ir Armėnijos bendro EKP veiksmų plano, įskaitant jo įžangines nuostatas, ir partnerystės prioritetų svarbą stiprinant Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos santykius ir padedant spartinti reformų ir teisės aktų derinimo, kaip nurodyta toliau, procesą Armėnijos Respublikoje ir taip prisidedant prie aktyvesnio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo;

ĮSIPAREIGOJUSIOS dar labiau stiprinti pagarbą pagrindinėms laisvėms, žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams;

PRIPAŽINDAMOS, kad vidaus reformos, skirtos demokratijai ir rinkos ekonomikai stiprinti, ir tvarus konfliktų sprendimas yra susiję. Todėl tvarus demokratinių reformų procesas Armėnijos Respublikoje padės didinti pasitikėjimą ir stabilumą visame regione;

ĮSIPAREIGOJUSIOS dar labiau skatinti Armėnijos Respublikos politinį, socialinį, ekonominį ir institucinį vystymąsi, pvz., vystyti pilietinę visuomenę, stiprinti institucijas, vykdyti viešojo administravimo ir valstybės tarnybos reformas, kovoti su korupcija, aktyviau prekiauti ir bendradarbiauti ekonomikos srityje, įskaitant gerą valdymą mokesčių srityje, mažinti skrudą ir plačiai bendradarbiauti įvairiose abipusiškai svarbiose srityse, įskaitant teisingumo, laisvės ir saugumo sritį;

ĮSIPAREIGOJUSIOS įgyvendinti visus Jungtinių Tautų Chartijos, 1948 m. Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Europos žmogaus teisių konvencija), 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamojo akto (toliau – ESBO Helsinkio baigiamasis aktas), tikslus, principus ir nuostatas;

PRISIMINDAMOS pasiryžimą stiprinti tarptautinę taiką ir saugumą, palaikyti veiksmingą daugiašališkumą ir taikiai spręsti ginčus sutarta forma, visų pirma šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaudamos Jungtinėse Tautose (JT) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO);

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis tarptautinių prievolių kovoti su masinio naikinimo ginklų (toliau – MNG) bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu ir bendradarbiauti nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, taip pat branduolinio saugumo ir saugos srityse;

PRIPAŽINDAMOS aktyvaus Armėnijos Respublikos dalyvavimo regioninio bendradarbiavimo veikloje, įskaitant remiamą Europos Sąjungos, svarbą; taip pat pripažindamos Armėnijos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir bendradarbiavimo veikloje ir atitinkamų su tuo susijusių prievolių laikymosi svarbą;

SIEKDAMOS reguliariai palaikyti politinį dialogą abipusiškai svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais, įskaitant regioninius aspektus, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, ir atitinkamas Armėnijos Respublikos politikos sritis; taip pat pripažindamos Armėnijos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir bendradarbiavimo veikloje ir atitinkamų su tuo susijusių prievolių laikymosi svarbą;

PRIPAŽINDAMOS Armėnijos Respublikos įsipareigojimo rasti taikų ir ilgalaikį Kalnų Karabacho konflikto sprendimą svarbą ir būtinybę jį išspręsti kuo greičiau, remiantis derybomis, kurioms vadovauja ESBO Minsko grupės bendrapirmininkės; taip pat pripažindamos būtinybę pasiekti, kad šis konfliktas būtų išspręstas remiantis JT Chartijoje ir ESBO Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintais tikslais ir principais, visų pirma susijusiais su atsisakymu grasinti jėga ar ją naudoti, valstybių teritoriniu vientisumu, tautų lygiateisiškumu ir laisvu apsisprendimu, kaip nurodyta visose deklaracijose, priimtose bendrapirmininkaujant ESBO Minsko grupei nuo 2008 m. 16-os ESBO ministrų tarybos; taip pat pažymėdamos pareikštą Europos Sąjungos įsipareigojimą remti šio konflikto sprendimą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS kovoti su korupcija ir imtis jos prevencijos, kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir aktyviau bendradarbiauti kovojant su terorizmu;

ĮSIPAREIGOJUSIOS palaikyti glaudesnį dialogą ir plačiau bendradarbiauti migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse, laikydamosi visaapimančio požiūrio į teisėtą migraciją, bendradarbiavimą kovojant su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis ir veiksmingai įgyvendinant readmisijos susitarimą;

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS, kad didesnis Šalių piliečių judumas saugiomis ir tinkamai tvarkomomis sąlygomis tebėra vienas iš pagrindinių tikslų, ir svarstydamos galimybę atėjus laikui pradėti su Armėnijos Respublika dialogą dėl vizų, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui, įskaitant veiksmingą Šalių vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų įgyvendinimą;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis laisvosios rinkos ekonomikos principų ir Europos Sąjungos pasirengimo padėti Armėnijos Respublikai vykdyti ekonomikos reformas;

PRIPAŽINDAMOS Šalių norą stiprinti ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant su prekyba susijusiose srityse, laikantis teisių ir prievolių, susijusių su Šalių naryste Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO), ir tas teises ir prievoles įgyvendinti skaidriai ir nediskriminuojant;

ĮSITIKINUSIOS, kad šiuo Susitarimu bus sukurta naujų abiejų Šalių ekonominių santykių vystymo prielaidų, visų pirma prekybos ir investicijų srityje, ir bus skatinama konkurencija, nes tai yra esminiai ūkio pertvarkymo ir modernizavimo veiksniai;

ĮSIPAREIGOJUSIOS laikytis darnaus vystymosi principų;

ĮSIPAREIGOJUSIOS užtikrinti aplinkos apsaugą, be kita ko, bendradarbiaudamos tarpteritoriniu mastu ir įgyvendindamos daugiašalius tarptautinius susitarimus;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti energijos tiekimo saugumą ir saugą, sudaryti sąlygas plėtoti tinkamą infrastruktūrą, didinti rinkos integraciją ir laipsniškai derinti reglamentavimo nuostatas su pagrindiniais toliau nurodytais ES acquis elementais, inter alia, skatindamos efektyviai vartoti energiją ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir atsižvelgdamos į Armėnijos Respublikos įsipareigojimus laikytis vienodų sąlygų taikymo energijos tiekimo, tranzito ir vartojimo šalims principų;

ĮSIPAREIGOJUSIOS užtikrinti aukštą branduolinės saugos ir branduolinio saugumo lygį, kaip nurodyta toliau;

PRIPAŽINDAMOS būtinybę aktyviau bendradarbiauti energetikos srityje ir Šalių įsipareigojimą laikytis visų Energetikos chartijos sutarties nuostatų;

PASIRYŽUSIOS gerinti visuomenės sveikatos lygį, saugą ir žmonių sveikatos apsaugą, laikydamosi darnaus vystymosi, aplinkos poreikių ir kovos su klimato kaita principų;

ĮSIPAREIGOJUSIOS stiprinti tiesioginius žmonių ryšius, įskaitant bendradarbiavimą ir mainus mokslo ir technologijų, švietimo ir kultūros, jaunimo reikalų ir sporto srityse;

ĮSIPAREIGOJUSIOS skatinti tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą;

PRIPAŽINDAMOS Armėnijos Respublikos įsipareigojimą palaipsniui suderinti savo atitinkamų sektorių teisės aktus su Europos Sąjungos teisės aktais, veiksmingai juos įgyvendinti įgyvendinant platesnio masto reformas, plėtoti savo administracinius ir institucinius gebėjimus tiek, kiek reikia tam, kad būtų užtikrintas šio Susitarimo vykdymas, ir pripažindamos nuolatinę Europos Sąjungos paramą, teikiamą naudojant visas galimas bendradarbiavimo priemones, įskaitant techninę, finansinę ir ekonominę pagalbą, susijusią su šiuo įsipareigojimu ir atitinkančią reformų tempą ir Armėnijos Respublikos ekonominius poreikius;

PAŽYMĖDAMOS, kad Šalims nusprendus laikantis šio Susitarimo sudaryti konkrečius laisvės, saugumo ir teisingumo srities susitarimus, kuriuos Europos Sąjunga sudaro pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį, tokių būsimų susitarimų nuostatos nebūtų privalomos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai, nebent Europos Sąjunga kartu su Jungtine Karalyste ir (arba) Airija, kiek tai susiję su jų atitinkamais ankstesniais dvišaliais santykiais, praneštų Armėnijos Respublikai, kad Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai tokie susitarimai tapo privalomi kaip Europos Sąjungos daliai pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą Protokolą Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Be to, bet kokios Europos Sąjungos vidaus priemonės, kurios priimtos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečiosios dalies V antraštinę dalį šiam Susitarimui įgyvendinti, nebūtų privalomos Jungtinei Karalystei ir (arba) Airijai, nebent jos pagal Protokolą Nr. 21 praneštų apie savo pageidavimą dalyvauti įgyvendinant tokias priemones arba su jomis sutikti; taip pat pažymėdamos, kad tokiems būsimiems susitarimams arba vėliau priimtoms Europos Sąjungos vidaus priemonėms būtų taikomas prie minėtų Sutarčių pridėtas Protokolas Nr. 22 dėl Danijos pozicijos,

SUSITARĖ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TIKSLAI IR BENDRIEJI PRINCIPAI

1 STRAIPSNIS

Tikslai

Šio Susitarimo tikslai:

a)    stiprinti bendromis vertybėmis ir glaudžiais ryšiais pagrįstą išsamią Šalių politinę ir ekonominę partnerystę ir bendradarbiavimą, be kita ko, labiau įtraukiant Armėnijos Respubliką į Europos Sąjungos politikos sritis, programas ir agentūrų veiklą;

b)    stiprinti politinio dialogo visose abipusiškai svarbiose srityse struktūrą, skatinant plėtoti glaudžius politinius Šalių santykius;

c)    padėti stiprinti Armėnijos Respublikos demokratiją ir politinį, ekonominį ir institucinį stabilumą;

d)    regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis skatinti, palaikyti ir stiprinti taiką ir stabilumą, įskaitant bendras pastangas šalinti įtampos šaltinius, stiprinti sienų saugumą, skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius;

e)    stiprinti bendradarbiavimą laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, siekiant įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms;

f)    didinti judumą ir stiprinti žmonių tarpusavio ryšius;

g)    remti Armėnijos Respublikos pastangas plėtoti savo ekonominį potencialą tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis, be kita ko, derinant savo teisės aktus su ES acquis, kaip nurodyta toliau;

h)    aktyviau bendradarbiauti prekybos srityje, kad būtų galima atitinkamose srityse nuolat bendradarbiauti reglamentavimo klausimais, laikantis narystės PPO sąlygotų teisių ir prievolių, ir

i)    sudaryti vis glaudesnio bendradarbiavimo kitose abipusiškai svarbiose srityse sąlygas.

2 STRAIPSNIS

Bendrieji principai

1.    Pagarba demokratijos ir teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip visų pirma įtvirtinta JT Chartijoje, ESBO Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos ir kituose svarbiuose žmogaus teisių dokumentuose, kaip antai Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, yra Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminis šio Susitarimo elementas.

2.    Šalys pakartoja įsipareigojančios laikytis laisvosios rinkos ekonomikos, darnaus vystymosi, regioninio bendradarbiavimo ir veiksmingo daugiašališkumo principų.

3.    Šalys dar kartą patvirtina besilaikančios gero valdymo principų ir savo tarptautinių prievolių, visų pirma prisiimtų JT, Europos Taryboje ir ESBO.

4.    Šalys įsipareigoja kovoti su korupcija ir įvairių formų tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, skatinti darnų vystymąsi, veiksmingą daugiašališkumą ir kovoti su MNG ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu, be kita ko, pasinaudodamos ES cheminių, biologinių, radioaktyvių bei branduolinių medžiagų rizikos mažinimo kompetencijos centrų iniciatyva. Šis įsipareigojimas yra svarbus plėtojant Šalių tarpusavio santykius bei bendradarbiavimą ir juo prisidedama prie regioninės taikos ir stabilumo.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS IR REFORMOS,
BENDRADARBIAVIMAS UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS SRITYJE

3 STRAIPSNIS

Politinio dialogo tikslai

1.    Šalys toliau plėtoja ir stiprina politinį dialogą visose abipusiškai svarbiose srityse, įskaitant užsienio politikos ir saugumo klausimus ir vidaus reformas. Šis dialogas padės veiksmingiau bendradarbiauti politikos srityje užsienio politikos ir saugumo klausimais, pripažįstant Armėnijos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir bendradarbiavimo veikloje ir su tuo susijusių prievolių laikymosi svarbą.

2.    Politinio dialogo tikslai:

a)    toliau plėtoti ir stiprinti politinį dialogą visose abipusiškai svarbiose srityse;

b)    stiprinti politinę partnerystę ir veiksmingiau bendradarbiauti užsienio ir saugumo politikos srityje;

c)    skatinti tarptautinę taiką, stabilumą ir saugumą, pagrįstus veiksmingu daugiašališkumu;

d)    stiprinti Šalių bendradarbiavimą ir dialogą tarptautinio saugumo ir krizių valdymo srityse, visų pirma siekiant spręsti pasaulinius ir regioninius uždavinius ir šalinti susijusias grėsmes;

e)    stiprinti bendradarbiavimą kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį sistemų platinimu;

f)    skatinti į rezultatus orientuotą praktinį Šalių bendradarbiavimą siekiant taikos, saugumo ir stabilumo Europos žemyne;

g)    stiprinti pagarbą demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir mažumoms priklausančių asmenų teises, ir padėti įtvirtinti vidaus politikos reformas;

h)    plėtoti Šalių dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje;

i)    skatinti taikiai spręsti konfliktus;

j)    skatinti laikytis JT Chartijoje įtvirtintų JT tikslų ir principų ir ESBO Helsinkio baigiamajame akte nustatytų principų, kuriais valstybės dalyvės vadovaujasi plėtodamos tarpusavio santykius, ir

k)    skatinti regioninį bendradarbiavimą, plėtoti gerus kaimyninius santykius ir didinti regioninį saugumą, be kita ko, veiksmais, kuriais siekiama atverti sienas, skatinant regioninę prekybą ir tarpvalstybinį judėjimą.

4 STRAIPSNIS

Vidaus reforma

Šalys bendradarbiauja šiose srityse:

a)    plėtodamos, stiprindamos ir didindamos demokratinių institucijų ir teisinės valstybės stabilumą ir veiksmingumą;

b)    užtikrindamos pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

c)    darydamos tolesnę pažangą teismų ir teisinės reformos srityje, kad būtų užtikrintas teismų, prokuratūrų ir teisėsaugos nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas;

d)    stiprindamos administracinius gebėjimus ir užtikrinamos teisėsaugos institucijų nešališkumą ir veiksmingumą;

e)    toliau vykdydamos viešojo administravimo reformą ir plėtodamos atskaitingą, veiksmingą, skaidrią ir profesionaliai veikiančią valstybės tarnybą ir

f)    užtikrindamos veiksmingą kovą su korupcija, visų pirma atsižvelgdamos į tarptautinio bendradarbiavimo kovos su korupcija srityje stiprinimą, ir užtikrindamos, kad būtų veiksmingai įgyvendinami atitinkami tarptautiniai teisiniai dokumentai, kaip antai 2003 m. JT konvencija dėl kovos su korupcija.

5 STRAIPSNIS

Užsienio ir saugumo politika

1.    Šalys aktyviau plėtoja dialogą ir bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos srityje, įskaitant bendrą saugumo ir gynybos politiką, pripažindamos Armėnijos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose ir bendradarbiavimo veikloje ir su tuo susijusių prievolių laikymosi svarbą, ir visų pirma sprendžia konfliktų prevencijos ir krizių valdymo, rizikos mažinimo, kibernetinio saugumo, saugumo sektoriaus reformos, regioninio stabilumo, nusiginklavimo, ginklų neplatinimo, kontrolės bei eksporto kontrolės klausimus. Bendradarbiavimas grindžiamas bendromis vertybėmis ir abipusiškais interesais ir siekiama bendradarbiauti kuo veiksmingiau, naudojantis dvišaliais, tarptautiniais ir regioniniais forumais, visų pirma ESBO.

2.    Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojančios laikytis tarptautinės teisės principų ir normų, įskaitant nustatytuosius JT Chartijoje ir ESBO Helsinkio baigiamajame akte, ir skatinti laikytis šių principų savo dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose.

6 STRAIPSNIS

Tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantys sunkūs nusikaltimai ir Tarptautinis baudžiamasis teismas

1.    Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti ir juos būtina veiksmingai persekioti nacionalinėmis ir tarptautinėmis priemonėmis, įskaitant Tarptautinį baudžiamąjį teismą.

2.    Šalys mano, kad tarptautinei taikai ir teisingumui užtikrinti labai svarbus Tarptautinio baudžiamojo teismo įsteigimas ir veiksminga veikla. Šalys stengiasi aktyviau bendradarbiauti, kad skatintų taiką ir tarptautinį teisingumą, ratifikuodamos ir įgyvendindamos Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir susijusius dokumentus, taip pat atsižvelgdamos į savo teisines ir konstitucines sistemas.

3.    Šalys susitaria glaudžiai bendradarbiauti genocido, nusikaltimų žmonijai ir karo nusikaltimų prevencijos srityje, naudodamosi tinkamomis dvišalėmis ir daugiašalėmis sistemomis.

7 STRAIPSNIS

Konfliktų prevencija ir krizių valdymas

Šalys stiprina praktinio pobūdžio bendradarbiavimą konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityse, visų pirma atsižvelgdamos į Armėnijos Respublikos galimybę kiekvienu konkrečiu atveju dalyvauti ES vadovaujamose civilinio ir karinio krizių valdymo operacijose, taip pat atitinkamose pratybose ir mokymuose.

8 STRAIPSNIS

Regioninis stabilumas ir taikus konfliktų sprendimas

1.    Šalys intensyviau dės bendras pastangas gerinti sąlygas glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui, skatindamos atviras sienas ir tarpvalstybinį judėjimą, gerus kaimyninius santykius ir demokratijos vystymąsi, taip prisidėdamos prie stabilumo ir saugumo, be to, jos sieks taikaus konfliktų sprendimo.

2.    1 dalyje nurodytos pastangos dedamos laikantis bendrų tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo principų, įtvirtintų JT Chartijoje, ESBO Helsinkio baigiamajame akte ir kituose atitinkamuose daugiašaliuose dokumentuose, prie kurių Šalys yra prisijungusios. Šalys pabrėžia taikaus konfliktų sprendimo esamų sutartų formų svarbą.

3.    Šalys pabrėžia, kad ginklų kontrolė ir pasitikėjimo bei saugumo stiprinimo priemonės tebėra labai svarbios saugumui, nuspėjamumui ir stabilumui Europoje.

9 STRAIPSNIS

Masinio naikinimo ginklai, ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

1.    Šalys laikosi požiūrio, kad MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams, kaip antai teroristams ir kitoms nusikalstamoms grupėms, yra viena iš didžiausių grėsmių tarptautinei taikai ir stabilumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu, visapusiškai laikydamosi prievolių, prisiimtų pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis bei susitarimus, ir kitų atitinkamų tarptautinių prievolių, ir įgyvendindamos jas nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio Susitarimo elementas.

2.    Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su MNG ir jų siuntimo į taikinį priemonių platinimu:

a)    imdamosi priemonių, kad, kai tinkama, pasirašytų ir ratifikuotų visus kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus arba prie jų prisijungtų ir juos visiškai įgyvendintų, ir

b)    toliau plėtodamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, įskaitant su MNG susijusių prekių eksporto ir tranzito kontrolę ir MNG galutinio panaudojimo kontrolę, taikomą dvejopo naudojimo technologijoms.

3.    Šalys susitaria reguliariai palaikyti politinį dialogą šiame straipsnyje nurodytiems dalykams papildyti ir įtvirtinti.

10 STRAIPSNIS

Šaulių ir lengvųjų ginklų ir įprastinių ginklų eksporto kontrolė

1.    Šalys pripažįsta, kad neteisėta šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų gamyba ir neteisėta prekyba jais, perteklinis kaupimas, blogas valdymas, nepakankamai apsaugoti sukaupti pernelyg dideli jų kiekiai ir nekontroliuojamas plitimas tebekelia didelę grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

2.    Šalys susitaria laikytis atitinkamų savo prievolių kovojant su neteisėta prekyba ŠLG ir jų šaudmenimis ir jas visapusiškai įgyvendinti, laikydamosi galiojančių tarptautinių susitarimų, kurių šalimis jos yra, ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijų, taip pat savo įsipareigojimų, nustatytų kituose šioje srityje taikomuose tarptautiniuose dokumentuose, kaip antai JT veiksmų programoje dėl visų rūšių neteisėtos prekybos ŠLG prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo.

3.    Šalys įsipareigoja bendradarbiauti ir užtikrinti savo pastangų koordinavimą, papildomumą ir sąveiką siekiant pasaulio, regionų, subregionų ir, kai tinkama, nacionaliniu lygmenimis kovoti su neteisėta prekyba ŠLG ir jų šaudmenimis, ir sunaikinti sukauptus pernelyg didelius jų kiekius.

4.    Be to, Šalys susitaria toliau bendradarbiauti įprastinių ginklų kontrolės srityje, atsižvelgdamos į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę 1 , ir atitinkamus Armėnijos Respublikos nacionalinės teisės aktus.

5.    Šalys susitaria reguliariai palaikyti politinį dialogą šiame straipsnyje nurodytiems dalykams papildyti ir įtvirtinti.

11 STRAIPSNIS

Kova su terorizmu

1.    Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu kovoti su terorizmu ir vykdyti jo prevenciją, ir susitaria bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, kad užkirstų kelią visų formų ir apraiškų terorizmui ir su juo kovotų.

2.    Šalys susitaria, kad kovojant su terorizmu labai svarbu visapusiškai laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės, įskaitant tarptautinę žmogaus teisių teisę, tarptautinę pabėgėlių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, JT Chartijos principų ir visų atitinkamų tarptautinių kovos su terorizmu dokumentų.

3.    Šalys pabrėžia, kad svarbu, kad visi ratifikuotų ir visiškai įgyvendintų visas JT konvencijas ir protokolus, susijusius su kova su terorizmu. Šalys susitaria toliau skatinti dialogą dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo projekto ir bendradarbiauti įgyvendindamos JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją ir visas susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir Europos Tarybos konvencijas. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti ir skatinti tarptautinį sutarimą dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS

12 STRAIPSNIS

Teisinės valstybės principas ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

1.    Bendradarbiaudamos laisvės, saugumo ir teisingumo srityje Šalys ypač didelę reikšmę teikia teisinės valstybės principo įtvirtinimui, įskaitant teismų sistemos nepriklausomumą, teisę kreiptis į teismą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nustatytą Europos žmogaus teisių konvencijoje, procesines garantijas baudžiamosiose bylose ir nukentėjusiųjų teises.

2.    Šalys visapusiškai bendradarbiauja siekdamos, kad teisėsaugos, kovos su korupcija ir teisingumo vykdymo sričių institucijos veiktų veiksmingai.

3.    Bendradarbiaujant laisvės, saugumo ir teisingumo srityse vadovaujamasi pagarba žmogaus teisėms, nediskriminavimo principu ir pagrindinėms laisvėms.

13 STRAIPSNIS

Asmens duomenų apsauga

Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą, atitinkančią Europos Sąjungos, Europos Tarybos ir tarptautinius teisinius dokumentus ir standartus.

14 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimas migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse

1.    Šalys dar kartą patvirtina, kad svarbu bendrai valdyti migracijos srautus tarp Šalių teritorijų, ir palaiko visapusį dialogą dėl visų su migracija susijusių klausimų, įskaitant teisėtą migraciją, tarptautinę apsaugą, kovą su neteisėta migracija, neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis.

2.    Bendradarbiavimas bus grindžiamas konkrečių poreikių vertinimu, atliekamu Šalims tarpusavyje konsultuojantis, ir vykdomas laikantis jų atitinkamų galiojančių teisės aktų. Daugiausia dėmesio bus skiriama:

a)    pagrindinių migracijos priežasčių tyrimui;

b)    nacionalinės teisės aktų ir praktikos, susijusių su tarptautine apsauga, rengimui ir įgyvendinimui, kad būtų patenkintos 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, 1967 m. protokolo dėl pabėgėlių statuso ir kitų atitinkamų tarptautinių dokumentų, kaip antai Europos žmogaus teisių konvencijos, nuostatos ir užtikrinta, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo;

c)    priėmimo taisyklėms ir priimtų asmenų teisėms bei statusui, sąžiningam elgesiui su teisėtai šalyje gyvenančiais tos šalies pilietybės neturinčiais asmenimis ir jų integracijai, švietimui bei mokymui ir kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;

d)    tam, kad būtų formuojama veiksminga prevencinė politika, skirta kovoti su neteisėta migracija, neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis, įskaitant kovos su neteisėtų vežėjų ir prekiautojų žmonėmis tinklais ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus, numatytus atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose;

e)    tokiems klausimams kaip organizavimas, mokymas, geriausia praktika ir kitos praktinės priemonės migracijos valdymo, dokumentų saugumo, vizų politikos, sienų valdymo ir informacijos apie migraciją sistemų srityse.

3.    Bendradarbiaujant taip pat gali būti lengvinama apykaitinė migracija, siekiant vystymosi tikslų.

15 STRAIPSNIS

Asmenų judėjimas ir readmisija

1.    Šalys, kurioms privalomi toliau nurodyti susitarimai, užtikrina, kad būtų visiškai įgyvendinti:

a)    2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimas dėl be leidimo gyvenančių asmenų readmisijos (toliau – Readmisijos susitarimas) ir

b)    2014 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos susitarimas dėl vizų režimo supaprastinimo (toliau – Vizų režimo supaprastinimo susitarimas).

2.    Šalys toliau skatina piliečių judumą, taikydamos Vizų režimo supaprastinimo susitarimo nuostatas, ir svarsto galimybę atėjus laikui pradėti dialogą dėl vizų liberalizavimo, jei bus sudarytos sąlygos tinkamai valdomam ir saugiam judumui. Jos bendradarbiauja kovodamos su neteisėta migracija, be kitų priemonių, įgyvendindamos Readmisijos susitarimą ir skatindamos įgyvendinti sienų valdymo politiką ir diegti teisines bei praktines sistemas.

16 STRAIPSNIS

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

1.    Šalys bendradarbiauja kovos su organizuota ar neorganizuota nusikalstama ir neteisėta veikla, įskaitant tarptautinę, ir jos prevencijos srityse, pvz., su:

a)    neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis;

b)    šaunamųjų ginklų, įskaitant ŠLG, kontrabanda ir neteisėta prekyba jais;

c)    neteisėtų narkotikų kontrabanda ir neteisėta prekyba jais;

d)    prekių kontrabanda ir neteisėta prekyba jomis;

e)    neteisėta ekonomine ir finansine veikla, pvz., klastojimu, mokestiniu sukčiavimu ir sukčiavimu vykdant viešuosius pirkimus;

f)    tarptautinių donorų finansuojamų projektų lėšų pasisavinimu;

g)    aktyviąja ir pasyviąja korupcija tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose;

h)    dokumentų klastojimu ir klaidinamos informacijos pateikimu ir

i)    kibernetiniais nusikaltimais.

2.    Šalys stiprina dvišalį, regioninį ir tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant galimą Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) ir atitinkamų Armėnijos Respublikos institucijų bendradarbiavimo plėtojimą. Šalys įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti atitinkamus tarptautinius standartus, visų pirma įtvirtintus 2000 m. JT konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos trijuose protokoluose. Šalys bendradarbiauja korupcijos prevencijos ir kovos su ja srityse, laikydamosi 2003 m. JT konvencijos prieš korupciją, Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijų dėl kovos su korupcija ir EBPO rekomendacijų, ir laikosi skaidraus turto deklaravimo, informatorių apsaugos ir juridinių asmenų galutinių paramos gavėjų informacijos atskleidimo principų.

17 STRAIPSNIS

Neteisėti narkotikai

1.    Laikydamosi savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų Šalys bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad neteisėtų narkotikų bei naujų psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir kovos su jais klausimams būtų taikomas subalansuotas ir integruotas požiūris. Kovos su narkotikais politika ir veiksmais siekiama stiprinti struktūras, skirtas kovai su neteisėtais narkotikais ir atitinkamai prevencijai, mažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą, prekybą jais ir jų paklausą, šalinti žalingus piktnaudžiavimo narkotikais padarinius sveikatai bei socialinius padarinius, siekiant mažinti susijusią žalą, ir užtikrinti veiksmingesnę cheminių prekursorių naudojimo neteisėtai narkotinių ir psichotropinių ar psichoaktyviųjų medžiagų gamybai prevenciją.

2.    Šalys susitaria dėl reikiamų bendradarbiavimo metodų 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais atitinkamose tarptautinėse konvencijose nustatytais principais ir jais siekiama įgyvendinti rekomendacijas, įtvirtintas 2016 m. balandžio mėn. JT Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos pasaulinės narkotikų problemos klausimu priimtame baigiamajame dokumente.

18 STRAIPSNIS

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

1.    Šalys bendradarbiauja siekdamos išvengti, kad jų finansinės ir susijusios nefinansinės sistemos būtų naudojamos nusikalstamos veiklos apskritai ir konkrečiai su narkotikais susijusioms pajamoms plauti ir terorizmui finansuoti. Bendradarbiaujant taip pat gali būti išieškomas turtas ar lėšos, gauti iš nusikalstama veikla įgytų pajamų.

2.    Bendradarbiaujant šioje srityje sudaromos sąlygos keistis susijusia informacija pagal Šalių atitinkamus teisės aktus ir atitinkamus tarptautinius dokumentus ir taikyti tinkamus pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su jais standartus, lygiaverčius šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės pinigų plovimo klausimais, taikomiems standartams.

19 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimas kovojant su terorizmu

1.    Laikydamosi principų, kuriais grindžiama kova su terorizmu, kaip nustatyta 11 straipsnyje, Šalys dar kartą patvirtina, kad kovojant su terorizmu yra svarbu remtis teisėsauga ir teismais, ir susitaria bendradarbiauti terorizmo prevencijos ir naikinimo srityje, visų pirma šiais veiksmais:

a)    keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir asmenis bei jų rėmimo tinklus, laikantis tarptautinės ir nacionalinės teisės, ypač susijusios su duomenų ir privatumo apsauga;

b)    keisdamosi terorizmo prevencijos ir naikinimo srities patirtimi, taip pat dėl priemonių, metodų ir jų techninių aspektų bei mokymo, laikydamosi taikytinos teisės;

c)    keisdamosi nuomonėmis apie verbavimą ir radikalizaciją bei būdus kovoti su ja ir skatinti reabilitaciją;

d)    keisdamosi nuomonėmis apie terorizmu įtariamų asmenų tarpvalstybinį judėjimą ir keliavimą bei terorizmo grėsmes, ir šios srities patirtimi;

e)    dalydamosi geriausios praktikos pavyzdžiais dėl žmogaus teisių apsaugos kovojant su terorizmu, ypač dėl baudžiamojo proceso;

f)    užtikrindamos teroristinių nusikaltimų kriminalizavimą ir

g)    imdamosi priemonių prieš cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio terorizmo grėsmę; cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų įsigijimo, perdavimo ir naudojimo terorizmo reikmėms prevencijos priemonių ir neteisėtų veiksmų, susijusių su labai rizikingais cheminiais, biologiniais, radiologiniais ir branduoliniais įrenginiais, prevencijos priemonių.

2.    Bendradarbiavimas grindžiamas atitinkamais turimais vertinimais ir vykdomas Šalims tarpusavyje konsultuojantis.

20 STRAIPSNIS

Teisinis bendradarbiavimas

1.    Šalys susitaria plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinės ir komercinės teisės klausimais, kad būtų deramasi dėl daugiašalių teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose konvencijų, visų pirma Hagos konferencijos tarptautinės privatinės teisės konvencijų tarptautinio teisinio bendradarbiavimo bei bylinėjimosi ir vaiko teisių apsaugos srityse, šios konvencijos būtų ratifikuotos ir įgyvendintos.

2.    Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje Šalys stengiasi aktyviau bendradarbiauti dėl savitarpio teisinės pagalbos, remdamosi susijusiais daugiašaliais susitarimais. Kai tinkama, bendradarbiaujant prisijungiama prie atitinkamų JT ir Europos Tarybos tarptautinių dokumentų ir jie įgyvendinami, o kompetentingos Armėnijos Respublikos valdžios institucijos glaudžiau bendradarbiauja su Eurojustu.

21 STRAIPSNIS

Konsulinė apsauga

Armėnijos Respublika sutinka, kad bet kurios atstovaujamos valstybės narės konsulinės ir diplomatinės tarnybos užtikrins apsaugą bet kuriam valstybės narės, Armėnijos Respublikoje neturinčios nuolatinės atstovybės, kuri faktiškai galėtų konkrečiu atveju užtikrinti konsulinę apsaugą, piliečiui, taikant tokias pat sąlygas kaip ir tos valstybės narės piliečiams.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

1 SKYRIUS

DIALOGAS EKONOMIKOS KLAUSIMAIS

22 STRAIPSNIS

1.    Europos Sąjunga ir Armėnijos Respublika lengvina ekonominės reformos procesą, stengdamosi geriau suprasti esminius viena kitos ekonomikos bruožus, ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimą.

2.    Armėnijos Respublika imasi papildomų veiksmų tinkamai veikiančiai rinkos ekonomikai sukurti ir, kai tinkama, palaipsniui suderinti savo ekonomikos ir finansų sričių taisykles ir politiką su atitinkamomis Europos Sąjungos taisyklėmis ir politika. Europos Sąjunga rems Armėnijos Respublikos veiksmus, kuriais užtikrinama patikima makroekonominė politika, įskaitant centrinio banko nepriklausomumą ir kainų stabilumą, patikimi viešieji finansai ir tvarus valiutos kurso režimas bei mokėjimų balansas.

23 STRAIPSNIS

Todėl Šalys susitaria reguliariai palaikyti dialogą ekonomikos klausimais, siekdamos:

a)    keistis informacija apie makroekonomines tendencijas ir politiką, taip pat apie struktūrines reformas ir ekonomikos vystymo strategijas;

b)    keistis praktine patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais viešųjų finansų, pinigų ir valiutos kurso politikos, finansų sektoriaus politikos ir ekonominės statistikos srityse;

c)    keistis informacija ir patirtimi dėl regionų ekonominės integracijos, įskaitant Europos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo klausimus;

d)    persvarstyti dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansų ir statistikos srityje būklę.

24 STRAIPSNIS

Viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir audito procedūros

Šalys bendradarbiauja viešojo sektoriaus vidaus kontrolės ir išorės audito srityje, siekdamos šių tikslų:

a)    remiantis Armėnijos Respublikos Vyriausybės patvirtinta viešojo sektoriaus vidaus finansų kontrolės reformos programa toliau plėtoti ir diegti viešojo sektoriaus vidaus kontrolės sistemą, pagrįstą decentralizuotos vadovų atskaitomybės principu, įskaitant nepriklausomai veikiančią viso Armėnijos Respublikos viešojo sektoriaus vidaus audito funkciją, derinantis prie bendrai pripažintų tarptautinių standartų, sistemų ir rekomendacijų bei Europos Sąjungos geriausios praktikos pavyzdžių;

b)    Armėnijos Respublikoje sukurti tinkamą finansinių patikrų sistemą, kuri papildytų vidaus audito funkciją, bet jos nedubliuotų;

c)    remti Armėnijos Respublikos viešojo sektoriaus vidaus finansų kontrolės centrinį nuostatų derinimo padalinį ir stiprinti jo gebėjimus valdyti reformų procesą;

d)    toliau stiprinti Armėnijos Respublikos audito tarnybą kaip aukščiausiąją Armėnijos Respublikos audito instituciją, visų pirmą jos finansinį, organizacinį ir veiklos nepriklausomumą, laikantis tarptautiniu mastu priimtų išorės audito standartų (INTOSAI), ir

e)    numatyti galimybes keistis informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais.

2 SKYRIUS

APMOKESTINIMAS

25 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja siekdamos stiprinti gerą valdymą mokesčių srityje, kad toliau gerintų ekonominius santykius, prekybą, investicijas ir sąžiningą bendradarbiavimą.

26 STRAIPSNIS

Atsižvelgdamos į 25 straipsnį Šalys pripažįsta ir įsipareigoja įgyvendinti gero mokesčių srities valdymo principus, t. y. skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos principus, kurių laikytis valstybės narės įsipareigojo Europos Sąjungos lygmeniu. Todėl, nedarydamos poveikio Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai, Šalys gerina tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, lengvina mokestinių pajamų surinkimą ir rengia veiksmingo minėtų gero valdymo principų įgyvendinimo priemones.

27 STRAIPSNIS

Šalys aktyvina ir stiprina bendradarbiavimą siekdamos tobulinti ir plėtoti Armėnijos Respublikos mokesčių sistemą ir administravimą, be kita ko, stiprinti mokesčių surinkimo ir kontrolės gebėjimus, užtikrinti, kad mokesčiai būtų veiksmingai renkami ir būtų sustiprinta kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu. Šalys netaiko diskriminacinių nuostatų importuojamiems produktams, palyginti su panašiais vidaus produktais, laikydamosi 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) I ir III straipsnių. Šalys siekia aktyviau bendradarbiauti ir dalytis patirtimi kovos su mokestiniu sukčiavimu, ypač karuseliniu, srityje ir taip pat dėl klausimų, susijusių su sandorių kainodaros ir kovos su lengvatiniu apmokestinimu reglamentavimu.

28 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja bendradarbiavimą siekdamos taikyti bendrą politiką, kuria būtų kovojama su sukčiavimu ir akcizais apmokestinamų prekių kontrabanda. Bendradarbiaudamos jos keičiasi informacija. Atitinkamai Šalys aiškinasi galimybes stiprinti bendradarbiavimą regionų lygmeniu, laikydamosi 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos.

29 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, reguliariai palaikomas dialogas.

3 SKYRIUS

STATISTIKA

30 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą statistikos srityje ir padeda siekti ilgalaikio tikslo – laiku teikti tarptautiniu mastu palyginamus ir patikimus statistinius duomenis. Tikimasi, kad darni, veiksminga ir profesionaliai nepriklausoma nacionalinė statistikos sistema suteiks Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos piliečiams, įmonėms ir sprendimus priimantiems subjektams svarbios informacijos ir jie galės priimti šia informacija tinkamai pagrįstus sprendimus. Nacionalinė statistikos sistema turi atitikti JT pagrindinius oficialiosios statistikos principus ir joje turi būti atsižvelgiama į ES statistikos srities acquis, įskaitant Europos statistikos praktikos kodeksą, kad nacionalinė statistika būtų rengiama pagal Europos normas ir standartus.

31 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant statistikos srityje siekiama:

a)    toliau stiprinti nacionalinės statistikos sistemos pajėgumus, įskaitant teisinį pagrindą, rengti kokybiškus duomenis ir metaduomenis, tobulinti sklaidos politiką ir patogų naudojimą, atsižvelgiant į viešojo ir privačiojo sektorių, akademinės bendruomenės ir kitų visuomenės grupių duomenų naudotojų poreikius;

b)    palaipsniui derinti Armėnijos Respublikos statistikos sistemą su Europos statistikos sistemoje taikomomis normomis ir praktika;

c)    glaudžiau suderinti duomenų teikimo nuostatas su Europos Sąjungos, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių ir Europos metodų, įskaitant klasifikatorius, taikymą;

d)    stiprinti nacionalinės statistikos sistemos darbuotojų profesinius ir valdymo gebėjimus, kad jie lengviau taikytų Europos Sąjungos statistikos standartus ir padėtų plėtoti Armėnijos Respublikos statistikos sistemą;

e)    keistis patirtimi, susijusia su praktinės statistikos srities patirties vystymu, ir

f)    skatinti visų statistikos rengimo ir sklaidos procesų kokybės užtikrinimą ir valdymą.

32 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja Europos statistikos sistemoje, kurioje Eurostatas yra Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Bendradarbiaujant užtikrinamas profesinis statistikos tarnybos nepriklausomumas ir Europos statistikos praktikos kodekso principų taikymas, o daugiausia dėmesio skiriama šioms sritims:

a)    demografinei statistikai, įskaitant surašymus ir socialinę statistiką;

b)    žemės ūkio statistikai, įskaitant žemės ūkio surašymus;

c)    verslo statistikai, įskaitant verslo registrus ir administracinių šaltinių naudojimą statistikos tikslais;

d)    makroekonomikos statistikai, įskaitant nacionalines sąskaitas, užsienio prekybos, mokėjimų balanso ir tiesioginių užsienio investicijų statistiką;

e)    energetikos statistikai, įskaitant balansus;

f)    aplinkos statistikai;

g)    regioninei statistikai ir

h)    horizontaliajai veiklai įskaitant kokybės užtikrinimą ir valdymą, statistinius klasifikatorius, mokymą, sklaidą ir modernių informacinių technologijų naudojimą.

33 STRAIPSNIS

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi bei plėtoja bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į patirtį, sukauptą pertvarkant statistikos sistemą pagal įvairias pagalbos programas. Pirmiausia siekiama toliau derintis su ES statistikos acquis, remiantis nacionaline Armėnijos Respublikos statistikos sistemos plėtojimo strategija ir atsižvelgiant į Europos statistikos sistemos plėtojimą. Rengiant statistinius duomenis daugiausia dėmesio skiriama dažnesniam administracinių registrų naudojimui ir statistinių tyrimų tobulinimui, kartu atsižvelgiant į poreikį mažinti statistinės atskaitomybės naštą. Parengti duomenys turi būti tinkami naudoti formuojant ir stebint politiką pagrindinėse socialinio ir ekonominio gyvenimo srityse.

34 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, reguliariai palaikomas dialogas. Kiek įmanoma, Armėnijos Respublikai suteikiamos galimybės dalyvauti Europos statistikos sistemoje vykdomoje veikloje, įskaitant mokymus.

35 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublikos teisės aktų laipsniškas derinimas su ES statistikos acquis atliekamas remiantis Eurostato parengtu ir kasmet atnaujinamu statistinių reikalavimų rinkiniu, kurį Šalys laiko šio Susitarimo priedu.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KITA BENDRADARBIAVIMO POLITIKA

1 SKYRIUS

TRANSPORTAS

36 STRAIPSNIS

Šalys:

a)    plečia ir stiprina bendradarbiavimą transporto srityje, kad padėtų vystyti darnias transporto sistemas;

b)    skatina veiksmingą ir saugų transportą, taip pat transporto sistemų įvairiarūšiškumą ir sąveikumą ir

c)    deda pastangas stiprinti pagrindines transporto jungtis tarp savo teritorijų.

37 STRAIPSNIS

Transporto srities bendradarbiavimas aprėpia šias sritis:

a)    darnios nacionalinės visų transporto rūšių politikos rengimas, visų pirma siekiant užtikrinti ekologiškas, veiksmingas ir saugias transporto sistemas ir skatinti įtraukti su transportu susijusius klausimus į kitas politikos sritis;

b)    konkrečių sektorių strategijų rengimas atsižvelgiant į nacionalinę kelių, geležinkelių, vidaus vandens kelių, jūrų, oro ir įvairiarūšio transporto politiką (įskaitant teisinius reikalavimus, taikomus techninės įrangos ir transporto parkų atnaujinimui, kad šie atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus), įskaitant tų strategijų įgyvendinimo tvarkaraščius ir etapus, administracinę atsakomybę ir finansavimo planus;

c)    infrastruktūros politikos tobulinimas siekiant geriau nustatyti ir vertinti infrastruktūros projektus, susijusius su įvairiomis transporto rūšimis;

d)     finansavimo strategijų, kurios skirtos priežiūrai, pajėgumų suvaržymams ir trūkstamų jungčių infrastruktūrai, rengimas, taip pat privačiojo sektoriaus aktyvumo ir dalyvavimo transporto projektuose skatinimo;

e)    prisijungimas prie svarbių tarptautinių transporto organizacijų ir susitarimų, įskaitant procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti, kad tarptautiniai transporto susitarimai ir konvencijos būtų griežtai įgyvendinami ir būtų veiksmingai užtikrinama, kad jie būtų vykdomi;

f)    bendradarbiavimas ir keitimasis informacija siekiant kurti ir tobulinti transporto technologijas, pavyzdžiui, intelektines transporto sistemas, ir

g)    skatinimas naudotis intelektinėmis transporto sistemomis ir informacinėmis technologijomis valdant ir eksploatuojant visų rūšių transportą, taip pat paramos įvairiarūšiškumui ir bendradarbiavimui naudojant kosmoso sistemas ir komercines taikmenas, kuriomis lengvinamas transportas.

38 STRAIPSNIS

1.    Bendradarbiaujant taip pat siekiama gerinti keleivių ir prekių judėjimą, didinti transporto srautų tarp Armėnijos Respublikos, Europos Sąjungos ir trečiųjų regiono šalių sklandumą, skatinti atviras sienas ir judėjimą jas kertant, naikinant administracines, technines ir kitas kliūtis, gerinant esamų transporto tinklų veikimą ir plėtojant infrastruktūrą, visų pirma pagrindinių Šalis jungiančių tinklų.

2.    Be kitų dalykų, bendradarbiaujant imamasi veiksmų sienų kirtimui lengvinti, atsižvelgiant į žemyninių šalių ypatumus, kaip nurodyta atitinkamuose tarptautiniuose dokumentuose.

3.    Bendradarbiaujant, be kitų dalykų, keičiamasi informacija ir vykdoma bendra veikla:

a)    regioniniu lygmeniu, visų pirma atsižvelgiant į pažangą, padarytą pagal regioninio bendradarbiavimo transporto srityje susitarimus, kaip antai dėl transporto koridoriaus Europa–Kaukazas–Azija (TRACECA), ir kitas tarptautinio lygmens transporto srities iniciatyvas, įskaitant susijusias su tarptautinėmis transporto organizacijomis ir tarptautiniais Šalių ratifikuotais susitarimais bei konvencijomis, ir

b)    įvairiose Europos Sąjungos transporto agentūrose, taip pat pagal Rytų partnerystę.

39 STRAIPSNIS

1.    Siekiant užtikrinti prie abipusių komercinių poreikių pritaikytą Šalių tarpusavio oro transporto suderintą vystymąsi ir laipsnišką liberalizavimą, abipusio patekimo į oro transporto rinką sąlygos turėtų būti nustatomos pagal Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimą.

2.    Prieš sudarydamos Bendrosios aviacijos erdvės susitarimą Šalys nesiima jokių priemonių arba veiksmų, kurie, palyginti su padėtimi iki šio Susitarimo įsigaliojimo, yra labiau ribojamieji arba diskriminaciniai.

40 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

41 STRAIPSNIS

1.    Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su I priede nurodytais Europos Sąjungos aktais, laikydamasi to priedo nuostatų.

2.    Reglamentavimas taip pat gali būti derinamas sudarant sektorių lygmens susitarimus.

2 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS ENERGETIKOS SRITYJE, ĮSKAITANT BRANDUOLINĖS SAUGOS KLAUSIMUS

42 STRAIPSNIS

1.    Šalys bendradarbiauja energetikos klausimais, remdamosi partnerystės, abipusių interesų, skaidrumo ir nuspėjamumo principais. Bendradarbiaujant siekiama suderinti reglamentavimą toliau nurodytose energetikos sektoriaus srityse, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti saugios, aplinkai nekenksmingos ir prieinamos energijos tiekimą.

2.    Bendradarbiaujama, inter alia, šiose srityse:

a)    energetikos strategijos ir politika, įskaitant energetinio saugumo, energijos šaltinių ir elektros energijos gamybos įvairovės skatinimą;

b)    energetinio saugumo didinimas, be kita ko, skatinant įvairinti energijos šaltinius ir maršrutus;

c)    konkurencingų energijos rinkų kūrimas;

d)    atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo ir efektyvaus ir taupaus energijos vartojimo skatinimas;

e)    regioninio bendradarbiavimo energetikos ir integracijos į regionines rinkas klausimais skatinimas;

f)    bendros reglamentavimo sistemos skatinimas, kad būtų lengviau prekiauti naftos produktais, elektros energija ir, galbūt, kitomis energetikos prekėmis ir sudaryti vienodas sąlygas branduolinės saugos srityje, siekiant aukšto lygio saugos ir saugumo;

g)     civilinės branduolinės energetikos sektorius, atsižvelgiant į Armėnijos Respublikos ypatybes ir visų pirma dėmesio skiriant aukšto lygio branduolinei saugai, remiantis Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) standartais ir Europos Sąjungos standartais ir praktika, kaip nurodyta toliau, ir aukšto lygio branduoliniam saugumui, remiantis tarptautinėmis gairėmis ir praktika. Bendradarbiavimas šioje srityje, be kitų dalykų, bus susijęs su:

i)    keitimusi technologijomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir mokymais saugos, saugumo ir atliekų tvarkymo srityse, siekiant užtikrinti, kad branduolinės elektrinės veiktų saugiai;

ii)    Mecamoro branduolinės elektrinės uždarymu ir saugiu jos eksploatacijos nutraukimu, pakankamai anksti priimant šių veiksmų gaires ar planą ir atsižvelgiant į poreikį pakeisti šią elektrinę nauju pajėgumu ir užtikrinti Armėnijos Respublikos energetinį saugumą ir darnaus vystymosi sąlygas;

h)    kainodaros politika, tranzitu ir transportu, visų pirma bendrąja sąnaudomis pagrįsta energijos išteklių perdavimo sistema, jei ir kada bus tinkama, ir, kai tinkama, tikslesnėmis nuostatomis, susijusiomis su prieiga prie angliavandenilių;

i)    reglamentavimo aspektų skatinimu, atsižvelgiant į pagrindinius energijos rinkos reguliavimo principus ir nediskriminacinę prieigą prie energijos tinklų ir infrastruktūros, taikant konkurencingus, skaidrius ir ekonomiškai efektyvius tarifus, taip pat tinkama ir nepriklausoma priežiūra;

j)    moksliniu ir techniniu bendradarbiavimu, įskaitant keitimąsi informacija, siekiant plėtoti ir gerinti energijos gamybos, transportavimo, tiekimo ir galutinio naudojimo technologijas, ypač daug dėmesio skiriant efektyvaus energijos vartojimo ir aplinkai nekenksmingoms technologijoms.

43 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

44 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su II priede nurodytais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

3 SKYRIUS

APLINKA

45 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkos srityje ir taip prisideda prie ilgalaikio tikslo – užtikrinti darnų vystymąsi ir ekologišką ekonomiką. Tikimasi, kad stipresnė aplinkos apsauga bus naudinga Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, pagerės visuomenės sveikata, bus saugomi gamtos ištekliai, padidės ekonomikos ir aplinkosaugos veiksmingumas, o taikant šiuolaikines ekologiškesnes technologijas gamybos modeliai taps tvaresni. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių tarpusavio priklausomybę aplinkos apsaugos srityje ir į šios srities daugiašalius susitarimus.

46 STRAIPSNIS

1.    Bendradarbiaujant siekiama išsaugoti, apsaugoti, pagerinti ir atkurti aplinkos kokybę, apsaugoti žmonių sveikatą, tvariai naudoti gamtos išteklius ir skatinti tarptautinio lygmens priemones, kuriomis siekiama spręsti regionines ir pasaulines aplinkos problemas, be kita ko, šiose srityse:

a)    aplinkos valdymo ir horizontaliųjų klausimų, įskaitant strateginį planavimą, poveikio aplinkai vertinimą ir strateginį poveikio aplinkai vertinimą, švietimą ir mokymą, stebėseną ir aplinkos informacijos sistemas, tikrinimą ir vykdymo užtikrinimą, atsakomybę už žalą aplinkai, kovą su nusikaltimais aplinkai, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visuomenės galimybes gauti informacijos apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir taikyti veiksmingas administracines ir teismines ginčų nagrinėjimo procedūras;

b)    oro kokybės;

c)    vandens kokybės ir išteklių valdymo, įskaitant potvynių rizikos valdymą, vandens trūkumą ir sausras;

d)    atliekų tvarkymo;

e)    gamtos apsaugos, įskaitant miškus ir biologinės įvairovės išsaugojimą;

f)    pramoninės taršos ir pavojų;

g)    cheminių medžiagų tvarkymo.

2.    Bendradarbiaujant taip pat siekiama įtraukti aplinkos klausimus į kitas politikos sritis.

47 STRAIPSNIS

Šalys, inter alia:

a)    keičiasi informacija ir praktine patirtimi;

b)    bendradarbiauja regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, ypač dėl daugiašalių aplinkos susitarimų, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, ir,

c)    kai tinkama, bendradarbiauja atitinkamose agentūrose.

48 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a)    parengti bendrąją nacionalinę Armėnijos Respublikos aplinkos srities strategiją, kurioje būtų:

i)    planuojamos institucinės reformos (ir jų tvarkaraščiai) aplinkos teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymui užtikrinti;

ii)    nacionaliniu, regionų ir savivaldybių lygmenimis paskirstoma aplinkos administravimo kompetencija;

iii)    numatytos sprendimų priėmimo ir sprendimų įgyvendinimo procedūros;

iv)    numatytos aplinkos klausimų įtraukimo į kitas politikos sritis skatinimo procedūros;

v)    skatinamos žaliosios ekonomikos priemonės ir ekologinės inovacijos ir nustatomi reikiami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai ir peržiūros procedūros, ir

b)    parengti konkretiems sektoriams skirtas Armėnijos Respublikos strategijas (taip pat aiškiai nustatyti šių strategijų įgyvendinimo tvarkaraščiai ir etapai, administracinė atsakomybė ir investicijų į infrastruktūrą ir technologijas finansavimo strategijos) dėl:

i) oro kokybės;

ii) vandens kokybės ir išteklių valdymo;

iii) atliekų tvarkymo;

iv) biologinės įvairovės, gamtos išsaugojimo ir miškininkystės;

v) pramoninės taršos ir pavojų ir

vi) cheminių medžiagų.

49 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

50 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su III priede nurodytais Europos Sąjungos aktais ir tarptautiniais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

4 SKYRIUS

KLIMATO POLITIKA

51 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą kovos su klimato kaita srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į esamų dvišalių ir daugiašalių šios srities įsipareigojimų tarpusavio priklausomybę.

52 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant skatinama imtis priemonių vidaus, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, dėl:

a)    klimato kaitos švelninimo;

b)    prisitaikymo prie klimato kaitos;

c)    klimato kaitos problemos sprendimo su rinka susijusiais ir su rinka nesusijusiais būdais;

d)    naujų, inovacinių, saugių ir tvarių mažo anglies dioksido kiekio ir prisitaikymo technologijų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros, demonstravimo, diegimo, perdavimo ir sklaidos;

e)    klimato klausimų įtraukimo į bendrąją ir konkrečių sektorių politiką ir

f)    informuotumo didinimo, švietimo ir mokymo.

53 STRAIPSNIS

1.    Šalys, inter alia:

a)    keičiasi informacija ir praktine patirtimi;

b)    vykdo bendrą mokslinių tyrimų veiklą ir keičiasi informacija apie švaresnes ir ekologiškas technologijas;

c)    vykdo bendrą veiklą regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis, be kita ko, susijusią su daugiašaliais aplinkos susitarimais, kuriuos Šalys yra ratifikavusios, kaip antai 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąja klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir 2015 m. Paryžiaus susitarimu, ir, kai tinkama, vykdydamos bendrą veiklą atitinkamose agentūrose.

2.    Šalys ypač daug dėmesio skiria tarpvalstybiniams klausimams ir regioniniam bendradarbiavimui.

54 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a)    remiantis šiame Susitarime nustatytais principais priimti 2015 m. Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemones;

b)    priimti priemones, kuriomis būtų stiprinami gebėjimai imtis efektyvių su klimatu susijusių veiksmų;

c)    parengti bendrąją klimato strategiją ir ilgalaikio klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų planą;

d)    parengti pažeidžiamumo ir prisitaikymo vertinimus;

e)    parengti mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtojimo planą;

f)    parengti ir įgyvendinti ilgalaikes klimato kaitos švelninimo mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį priemones;

g)    parengti pasirengimo prekiauti apyvartiniais anglies dvideginio taršos leidimais priemones;    

h)    parengti technologijų perdavimo skatinimo priemones;

i)    parengti klimato klausimų įtraukimo į konkretiems sektoriams skirtą politiką priemones ir

j)    parengti priemones, susijusias su ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis ir fluorintomis dujomis.

55 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

56 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su IV priede nurodytais Europos Sąjungos aktais ir tarptautiniais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

5 SKYRIUS

PRAMONĖS IR ĮMONIŲ POLITIKA

57 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą pramonės ir įmonių politikos srityje, taip gerindamos verslo aplinką visiems ekonominės veiklos vykdytojams ir ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Sustiprintas bendradarbiavimas turėtų padėti gerinti administracinę ir reglamentavimo sistemą tiek Europos Sąjungos, tiek Armėnijos Respublikos įmonėms, veikiančioms Europos Sąjungoje ir Armėnijos Respublikoje, ir turėtų būti pagrįstas Europos Sąjungos MVĮ ir pramonės politika, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažįstamus šios srities principus ir praktiką.

58 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja siekdamos:

a)    įgyvendinti MVĮ plėtros strategijas pagal Europos iniciatyvos „Small Business Act“ principus ir stebėti įgyvendinimo procesą reguliariai teikiant ataskaitas ir palaikant dialogą. Bendradarbiaujant taip pat bus skiriama daug dėmesio mikroįmonėms ir amatų įmonėms, labai svarbioms tiek Europos Sąjungos, tiek Armėnijos Respublikos ekonomikai;

b)    keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais sukurti geresnes pagrindines sąlygas ir taip padėti didinti konkurencingumą. Bendradarbiaujant bus atsižvelgiama į struktūrinių pokyčių valdymą (restruktūrizavimą) ir aplinkos bei energetikos klausimus, kaip antai energijos vartojimo efektyvumą ir švaresnę gamybą;

c)    supaprastinti ir racionalizuoti taisykles ir reglamentavimo praktiką, ypač daug dėmesio skiriant keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su reglamentavimo būdais, įskaitant Europos Sąjungos principus;

d)    skatinti inovacijų politikos plėtrą keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komerciniu pritaikymu (įskaitant paramos priemones technologijomis grindžiamoms naujai įsteigtoms įmonėms), klasterių plėtra ir galimybėmis gauti finansavimą;

e)    skatinti Europos Sąjungos įmones ir Armėnijos Respublikos įmones, taip pat šias įmones ir Europos Sąjungos bei Armėnijos Respublikos valdžios institucijas palaikyti glaudesnius ryšius;

f)    remti eksporto skatinimo veiklą Armėnijos Respublikoje;

g)    skatinti verslui palankesnę aplinką ir taip didinti augimo potencialą ir investicijų galimybes ir

h)    lengvinti tam tikrų Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos pramonės sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą.

59 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas. Dialoge taip pat dalyvaus Europos Sąjungos įmonių ir Armėnijos Respublikos įmonių atstovai.

6 SKYRIUS

BENDROVIŲ TEISĖ, APSKAITA, AUDITAS
IR ĮMONIŲ VALDYMAS

60 STRAIPSNIS

1.    Šalys pripažįsta, kad veikiančiai rinkos ekonomikai bei nuspėjamai ir skaidriai verslo aplinkai užtikrinti yra svarbu, kad būtų nustatytos veiksmingos bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito taisyklės ir praktika, ir pabrėžia, kad šiose srityse svarbu skatinti derinti reglamentavimą.

2.    Šalys bendradarbiauja šiais klausimais:

a)    keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip užtikrinti skaidrų ir paprastą prieigos prie informacijos apie registruotų bendrovių struktūrą ir atstovavimą būdą;

b)    tolesnis įmonių valdymo politikos plėtojimas pagal tarptautinius standartus, visų pirma EBPO standartus;

c)    tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) įgyvendinimas ir nuoseklus taikymas tvarkant biržinių bendrovių konsoliduotąsias sąskaitas;

d)    auditorių ir apskaitininkų profesijų reglamentavimas ir priežiūra;

e)    tarptautiniai audito standartai ir Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) etikos kodeksas, siekiant kelti auditorių profesinį lygį ir užtikrinti, kad profesinės ir audito organizacijos bei auditoriai laikytųsi standartų ir etikos normų.

7 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS BANKININKYSTĖS,
DRAUDIMO IR KITŲ FINANSINIŲ PASLAUGŲ SRITYJE

61 STRAIPSNIS

Šalys sutaria, kad veiksmingi teisės aktai ir praktika yra svarbūs ir susitaria bendradarbiauti finansinių paslaugų srityje, siekdamos:

a)    tobulinti finansinių paslaugų reglamentavimą;

b)    užtikrinti veiksmingą ir tinkamą investuotojų ir finansinių paslaugų vartotojų apsaugą;

c)    prisidėti prie pasaulinės finansų sistemos stabilumo ir vientisumo;

d)    skatinti įvairius finansų sistemos dalyvius, įskaitant reguliavimo ir priežiūros institucijas, bendradarbiauti;

e)    skatinti taikyti nepriklausomą ir veiksmingą priežiūrą.

8 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS INFORMACINĖS VISUOMENĖS KLAUSIMAIS

62 STRAIPSNIS

Šalys skatina bendradarbiauti plėtojant informacinę visuomenę, kad piliečiai ir įmonės turėtų galimybę plačiai naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (toliau – IRT) ir gautų geresnės kokybės paslaugas už prieinamą kainą. Bendradarbiaujant turėtų būti siekiama palengvinti prieigą prie elektroninių ryšių rinkų, skatinti konkurenciją ir investicijas šiame sektoriuje.

63 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant šių tikslų:

a)    keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais dėl nacionalinių informacinės visuomenės strategijų įgyvendinimo, įskaitant, inter alia, iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti plačiajuosčio ryšio prieigą, gerinti tinklo saugumą ir plėtoti elektronines viešąsias paslaugas;

b)    keistis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi, siekiant skatinti parengti išsamią elektroninių ryšių reglamentavimo sistemą ir visų pirma sustiprinti nacionalinės nepriklausomos reguliavimo institucijos administracinius gebėjimus, skatinti geriau naudoti spektro išteklius ir skatinti Armėnijos Respublikos tinklų tarpusavio sąveikumą ir sąveikumą su Europos Sąjungos tinklais.

64 STRAIPSNIS

Šalys skatina Europos Sąjungos reguliavimo institucijų ir Armėnijos Respublikos nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiavimą elektroninių ryšių srityje.

65 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su V priede nurodytais Europos Sąjungos aktais ir tarptautiniais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

9 SKYRIUS

TURIZMAS

66 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja turizmo srityje siekdamos aktyviau vystyti konkurencingą ir darnią turizmo pramonę, kuri būtų ekonomikos augimo, įgalėjimo, užimtumo ir užsienio valiutų šaltinis.

67 STRAIPSNIS

Dvišalis, regioninis ir Europos lygmens bendradarbiavimas grindžiamas šiais principais:

a)    vietos bendruomenių vientisumo ir interesų puoselėjimo, ypač kaimo vietovėse;

b)    kultūros paveldo svarba ir

c)    teigiamos turizmo ir aplinkos išsaugojimo sąveikos.

68 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama šiems aspektams:

a)    keitimuisi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais bei patirtimi ir praktine patirtimi, be kita ko, susijusia su inovacinėmis technologijomis;

b)    viešiems, privatiems ir bendruomenių interesams atstovaujančių subjektų strateginės partnerystės kūrimui, siekiant užtikrinti darnų turizmo vystymą;

c)    turizmo produktų ir rinkų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir institucinių struktūrų skatinimui ir vystymui bei kliūčių turizmo paslaugoms nustatymui ir šalinimui;

d)    veiksmingos politikos ir strategijų rengimui ir įgyvendinimui, įskaitant atitinkamus teisinius, administracinius ir finansinius aspektus;

e)    mokymui ir gebėjimų stiprinimui turizmo srityje, siekiant gerinti paslaugų teikimo standartus, ir

f)    turizmo bendruomenių lygmeniu vystymui ir skatinimui.

69 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

10 SKYRIUS

ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA

70 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja siekdamos skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtrą, visų pirma laipsniškai derindamos politiką ir teisės aktus.

71 STRAIPSNIS

Bendradarbiaudamos žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje Šalys, inter alia, siekia šių tikslų:

a)    lengvinti tarpusavio supratimą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką;

b)    stiprinti politikos planavimo, vertinimo ir įgyvendinimo administracinius gebėjimus centriniu ir vietos lygmenimis, laikantis Europos Sąjungos taisyklių ir geriausios praktikos;

c)    skatinti žemės ūkio gamybos modernizavimą ir tvarumą;

d)    dalytis kaimo plėtros politikos žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekdamos skatinti kaimo vietovių gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę;

e)    gerinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, rinkų našumą ir skaidrumą;

f)    skatinti taikyti kokybės politiką ir jos kontrolės sistemas, ypač geografines nuorodas ir ekologinio ūkininkavimo principus;

g)    skleisti žinias ir skatinti žemės ūkio gamintojų neformalų ugdymą ir

h)    labiau derinti tarptautinėse organizacijose, kurių narės yra abi Šalys, sprendžiamus klausimus.

11 SKYRIUS

ŽUVININKYSTĖ IR JŪRŲ VALDYMAS

72 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja abipusiškai svarbiais klausimais, susijusiais su žuvininkyste ir jūrų valdymu, ir atitinkamai artimiau bendradarbiauja dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis žuvininkystės srityje.

73 STRAIPSNIS

Šalys imasi bendrų veiksmų, keičiasi informacija ir teikia paramą viena kitai, siekdamos skatinti:

a)    atsakingą žvejybą ir žuvininkystės valdymą pagal darnaus vystymosi principus, kad būtų išsaugota gera žuvų išteklių ir ekosistemų būklė, ir

b)    bendradarbiavimą atitinkamose daugiašalėse ir tarptautinėse organizacijose, atsakingose už gyvųjų vandens išteklių išsaugojimą, visų pirma stiprinant tinkamas tarptautines stebėsenos ir teisėsaugos priemones.

74 STRAIPSNIS

Šalys remia iniciatyvas, kaip antai keitimosi patirtimi ir paramos teikimo, kad būtų užtikrintas darnios žuvininkystės politikos įgyvendinimas, įskaitant šias sritis:

a)    žuvininkystės ir akvakultūros išteklių valdymo;

b)    žvejybos veiklos tikrinimo ir kontrolės;

c)    duomenų apie žvejybos laimikį ir iškrovimą, taip pat biologinių ir ekonominių duomenų rinkimo;

d)    rinkų veiksmingumo gerinimo, visų pirma remiant gamintojų organizacijas, teikiant informaciją vartotojams ir užtikrinant rinkodaros standartus ir atsekamumą;

e)    darnaus vietovių su ežero pakrante arba tvenkiniais ar upės žiotimis, kuriose daug žmonių dirba žuvininkystės sektoriuje, vystymosi ir

f)    institucijų keitimosi patirtimi, susijusia su darnios akvakultūros teisės aktais ir jų praktiniu įgyvendinimu natūraliuose vandens telkiniuose ir dirbtiniuose ežeruose.

75 STRAIPSNIS

Atsižvelgdamos į bendradarbiavimą žuvininkystės, transporto, aplinkos ir kitose su jūra susijusiose politikos srityse, Šalys, kai tinkama, taip pat bendradarbiauja ir teikia abipusę paramą jūrų reikalais, visų pirma atitinkamuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose aktyviai remdamos integruotą požiūrį į jūrų reikalus ir gerą valdymą.

12 SKYRIUS

KASYBA

76 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą kasybos ir žaliavų gavybos srityse, siekdamos skatinti tarpusavio supratimą, gerinti verslo aplinką, keistis informacija ir bendradarbiauti ne energetikos klausimais, visų pirma susijusiais su metalo rūdų ir pramoninių mineralų kasyba.

77 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja siekdamos:

a)    keistis informacija apie savo kasybos ir žaliavų sektorių raidą;

b)    keistis informacija dėl klausimų, susijusių su prekyba žaliavomis, kad paskatintų dvišalius mainus;

c)    keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su kasybos pramonės šakų darniu vystymusi, ir

d)    keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su kasybos pramonės šakų srities mokymu, įgūdžiais ir sauga.

13 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR INOVACIJŲ SRITYJE

78 STRAIPSNIS

Šalys skatina bendradarbiavimą visose civilinių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, remdamosi abipusės naudos principu ir tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

79 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant pagal 78 straipsnį:

a)    palaikomas politinis dialogas ir keičiamasi moksline ir technologine informacija;

b)    lengvinamos tinkamos galimybės dalyvauti atitinkamose Šalių programose;

c)    imamasi iniciatyvų didinti mokslinių tyrimų pajėgumus ir Armėnijos Respublikos mokslinių tyrimų subjektams aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bendrojoje programoje;

d)    skatinama vykdyti bendrus mokslinių tyrimų projektus visose mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

e)    rengiami abiejų Šalių mokslininkų, tyrėjų ir kitų mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje dalyvaujančių mokslinių darbuotojų mokymai ir judumo programos;

f)    laikantis taikytinų teisės aktų lengvinamas laisvas mokslinių darbuotojų, dalyvaujančių veikloje pagal šį Susitarimą, judėjimas ir tarpvalstybinis prekių, skirtų naudoti tokioje veikloje, judėjimas ir

g)    remiantis abipusiu sutarimu, vykdomas kitų formų bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje.

80 STRAIPSNIS

Vykdant šią bendradarbiavimo veiklą reikėtų siekti sąveikos su Tarptautinio mokslo ir technologijų centro (TMTC) finansuojama veikla ir kita veikla, įgyvendinama finansiškai bendradarbiaujant Europos Sąjungai ir Armėnijos Respublikai, kaip nustatyta VII antraštinės dalies 1 skyriuje.

14 SKYRIUS

VARTOTOJŲ APSAUGA

81 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja siekdamos užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir jų vartotojų apsaugos sistemų tarpusavio suderinamumą.

82 STRAIPSNIS

Kai tinkama, bendradarbiaujant gali būti:

a)    siekiama derinti Armėnijos Respublikos vartotojų teisės aktus su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, vengiant sudaryti kliūčių prekybai;

b)    skatinama keistis informacija apie vartotojų apsaugos sistemas, įskaitant vartotojų teisės aktus ir jų vykdymo užtikrinimą, vartotojų gaminių saugą, informacijos mainų sistemas, vartotojų švietimą, įgalėjimą ir žalos atlyginimą;

c)    rengiami administracijų darbuotojų ir kitų vartotojų interesų atstovų mokymai ir

d)    skatinama vystyti nepriklausomas vartotojų asociacijas ir palaikyti vartotojų atstovų tarpusavio ryšius.

83 STRAIPSNIS

Armėnijos Respublika derina savo teisės aktus su VI priede nurodytais Europos Sąjungos aktais ir tarptautiniais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

15 SKYRIUS

UŽIMTUMAS, SOCIALINĖ POLITIKA IR LYGIOS GALIMYBĖS

84 STRAIPSNIS

Šalys stiprina tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą, kad skatintų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę, užimtumo politiką, sveikatą ir saugą darbe, socialinį dialogą, socialinę apsaugą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir nediskriminavimą, ir taip prisideda prie naujų ir geresnių darbo vietų kūrimo, skurdo mažinimo, didesnės socialinės sanglaudos, darnaus vystymosi ir geresnės gyvenimo kokybės siekių.

85 STRAIPSNIS

Keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais gali būti bendradarbiaujama pasirinktais klausimais iš toliau nurodytų sričių:

a)    skurdo mažinimas ir socialinės sanglaudos didinimas;

b)    užimtumo politika, siekiant sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų su deramomis darbo sąlygomis ir mažinti neoficialią ekonomiką ir neoficialų užimtumą;

c)    aktyvių darbo rinkos priemonių ir veiksmingų užimtumo tarnybų skatinimas, kad darbo rinkos būtų modernesnės ir pritaikytos darbo rinkos poreikiams;

d)    įtraukesnių darbo rinkų ir socialinio saugumo sistemų, į kurias būtų įtraukti palankių sąlygų neturintys asmenys, įskaitant neįgaliuosius ir mažumų atstovus, skatinimas;

e)    lygios galimybės ir nediskriminavimas, siekiant stiprinti lyčių lygybę, užtikrinti moterims ir vyrams lygias galimybes ir kovoti su diskriminavimu dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos;

f)    socialinė politika, siekiant didinti socialinės apsaugos lygį ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas – gerinti jų kokybę, prieinamumą ir finansinį tvarumą;

g)    socialinių partnerių dalyvavimo stiprinimas ir socialinio dialogo skatinimas, įskaitant priemones, kuriomis būtų stiprinami visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pajėgumai;

h)    sveikatos ir saugos darbe skatinimas ir

i)    įmonių socialinės atsakomybės skatinimas.

86 STRAIPSNIS

Šalys skatina visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir ypač socialinius partnerius, dalyvauti formuojant Armėnijos Respublikos politiką, vykdant reformas joje ir Šalims bendradarbiaujant pagal šį Susitarimą.

87 STRAIPSNIS

Šalys siekia aktyviau bendradarbiauti užimtumo ir socialinės politikos klausimais visuose atitinkamuose regioniniuose, daugiašaliuose ir tarptautiniuose forumuose ir organizacijose.

88 STRAIPSNIS

Šalys skatina įmonių socialinę atsakomybę, atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, kaip numatyta EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms, JT Pasauliniame susitarime, TDO trišalėje deklaracijoje dėl principų, susijusių su tarptautinio verslo įmonėmis ir socialine politika, ir ISO 26000.

89 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, reguliariai palaikomas dialogas.

90 STRAIPSNIS

Armėnija derina savo teisės aktus su VII priede nurodytais Europos Sąjungos aktais ir tarptautiniais dokumentais, laikydamasi to priedo nuostatų.

16 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SVEIKATOS SRITYJE

91 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje, kad keltų žmonių sveikatos apsaugos lygį, vadovaudamosi bendromis sveikatos apsaugos srities vertybėmis ir principais, ir sutardamos, kad tai yra būtina darnaus vystymosi ir ekonomikos augimo sąlyga.

92 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant sprendžiami užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės klausimai, be kita ko, keičiantis sveikatos srities informacija, skatinant laikytis požiūrio, kad sveikatos aspektus reikia įtraukti į visas politikas sritis, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija, ir skatinant įgyvendinti tarptautinius sveikatos srities susitarimus, kaip antai 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles.

17 SKYRIUS

ŠVIETIMAS, MOKYMAS IR JAUNIMAS

93 STRAIPSNIS

Šalys bendradarbiauja švietimo ir mokymo srityje, siekdamos intensyviau bendradarbiauti ir palaikyti dialogą, kad suderintų Armėnijos Respublikos švietimo ir mokymo sistemas su Europos Sąjungos politika ir praktika. Šalys bendradarbiauja skatindamos mokymąsi visą gyvenimą, bendradarbiavimą ir skaidrumą visais švietimo ir mokymo lygiais, ypač daug dėmesio skirdamos profesiniam ir aukštajam mokslui.

94 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant švietimo ir mokymo srityje ypač daug dėmesio skiriama, inter alia, šiems siekiams:

a)    skatinti mokymąsi visą gyvenimą – esminį ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo veiksnį, leidžiantį piliečiams visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

b)    modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant viešojo sektoriaus (valstybės tarnybos) darbuotojų mokymo sistemas, gerinti kokybę, aktualumą ir prieinamumą visais švietimo etapais – nuo ankstyvojo ugdymo ir priežiūros iki tretinio mokslo;

c)    skatinti konvergenciją ir suderintas aukštojo mokslo reformas, laikantis Europos Sąjungos aukštojo mokslo darbotvarkės ir Europos aukštojo mokslo erdvės (Bolonijos procesas) nuostatų;

d)    stiprinti tarptautinį akademinį bendradarbiavimą, aktyvesnį dalyvavimą Europos Sąjungos bendradarbiavimo programose ir didesnį studentų ir mokytojų judumą;

e)    skatinti mokytis užsienio kalbų;

f)    parengti nacionalinę kvalifikacijų sandarą ir taip pagerinti kvalifikacijų ir kompetencijų skaidrumą ir pripažinimą Europos informacijos centrų tinklo ir nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų (ENIC NARIC) bendruomenėje, kurios veiklos principai suderinti su Europos kvalifikacijų sandara;

g)    aktyviau bendradarbiauti toliau plėtojant profesinį švietimą ir mokymą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos geriausios praktikos pavyzdžius, ir

h)    didinti supratimą ir gilinti žinias apie Europos integracijos procesą, stiprinti akademinį dialogą dėl ES ir Rytų partnerystės ryšių ir dalyvavimą atitinkamose Europos Sąjungos programose, įskaitant susijusias su valstybės tarnyba.

95 STRAIPSNIS

Šalys susitaria bendradarbiauti jaunimo klausimais, siekdamos:

a)    stiprinti bendradarbiavimą ir mainus jaunimo politikos ir jaunimo bei jaunų darbuotojų neformalaus ugdymo srityje;

b)    lengvinti aktyvų viso jaunimo dalyvavimą visuomenės procesuose;

c)    remti jaunimo ir jaunų darbuotojų judumą kaip kultūrų dialogo ir žinių, įgūdžių ir kompetencijos įgijimo už formalaus ugdymo sistemų ribų priemonę, be kita ko, įgyvendinant savanorystės programas, ir

d)    skatinti jaunimo organizacijas bendradarbiauti ir remti pilietinę visuomenę.

18 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS KULTŪROS SRITYJE

96 STRAIPSNIS

Šalys skatins kultūrinį bendradarbiavimą remdamosi 2005 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvencijoje dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įtvirtintais principais. Šalys sieks reguliariai palaikyti dialogą abipusiškai svarbiomis temomis, įskaitant kultūros industrijų vystymą Europos Sąjungoje ir Armėnijos Respublikoje. Šalims bendradarbiaujant bus skatinamas kultūrų dialogas, pavyzdžiui, dalyvaujant Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos kultūros sektoriui ir pilietinei visuomenei.

97 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio bus skiriama, inter alia:

a)    kultūros srities bendradarbiavimui ir mainams;

b)    meno ir menininkų judumui ir kultūros sektoriaus gebėjimų stiprinimui;

c)    kultūrų dialogui;

d)    dialogui kultūros politikos klausimais;

e)    programai „Kūrybiška Europa“ ir

f)    bendradarbiavimui tarptautiniuose forumuose, kaip antai UNESCO ir Europos Taryboje, siekiant skatinti kultūrų įvairovę, saugoti kultūros ir istorinį paveldą bei pripažinti jo vertę.

19 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS AUDIOVIZUALINIAIS KLAUSIMAIS IR ŽINIASKLAIDOS SRITYJE

98 STRAIPSNIS

Šalys skatins bendradarbiavimą audiovizualiniais klausimais. Bendradarbiaujant stiprinami Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos audiovizualinės pramonės sektoriai, visų pirma mokant specialistus ir keičiantis informacija.

99 STRAIPSNIS

1.    Šalys reguliariai palaiko dialogą dėl audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos politikos, ir bendradarbiauja, kad sustiprintų žiniasklaidos nepriklausomumą ir profesionalumą bei ryšius su Europos Sąjungos žiniasklaida, laikydamosi atitinkamų Europos standartų, įskaitant Europos Tarybos standartus ir 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

2.    Bendradarbiaujant būtų galima, inter alia, įtraukti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų mokymo klausimą ir paramą žiniasklaidai.

100 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant daugiausia dėmesio bus skiriama, inter alia:

a)    dialogui dėl audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos politikos;

b)    bendradarbiavimui tarptautiniuose forumuose (kaip antai UNESCO ir PPO) ir

c)    bendradarbiavimui audiovizualinių klausimų ir žiniasklaidos srityje, įskaitant kiną.

20 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS SPORTO IR FIZINĖS VEIKLOS SRITYJE

101 STRAIPSNIS

Šalys, visų pirma keisdamosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, skatina bendradarbiavimą sporto ir fizinės veiklos srityje, siekdamos skatinti Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos visuomenę gyventi sveikai, diegti gero valdymo principus ir sporto socialines ir švietimo vertybes, siekdamos kovoti su sportui kylančiomis grėsmėmis, kaip antai dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties, rasizmu ir smurtu.

21 SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS PILIETINĖS VISUOMENĖS KLAUSIMAIS

102 STRAIPSNIS

Šalys pradeda dialogą dėl bendradarbiavimo pilietinės visuomenės klausimais, siekdamos šių tikslų:

a)    stiprinti ryšius ir keitimąsi informacija ir patirtimi tarp visų Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos pilietinės visuomenės sektorių;

b)    užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama Armėnijos Respublika, jos istorija ir kultūra, ypač tarp pilietinės visuomenės organizacijų valstybėse narėse, siekiant, kad būtų geriau žinoma apie būsimų santykių teikiamas galimybes ir problemines sritis, ir

c)    užtikrinti, kad Armėnijos Respublikoje būtų plačiau žinoma ir geriau suprantama Europos Sąjunga, ypač tarp Armėnijos Respublikos pilietinės visuomenės organizacijų, skiriant, be kita ko, dėmesio Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms, politikai ir veikimui.

103 STRAIPSNIS

1.    Šalys skatina abiejų Šalių pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą, kaip neatsiejamą Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos santykių dalį.

2.    Šiuo dialogu ir bendradarbiavimu siekiama:

a)    užtikrinti, kad pilietinė visuomenė būtų įtraukta į Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos santykius;

b)    stiprinti pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, visų pirma pradedant atvirą, skaidrų ir reguliarų valdžios institucijų ir atstovavimo asociacijų bei pilietinės visuomenės dialogą;

c)    įvairiai lengvinti institucijų stiprinimą ir pilietinės visuomenės organizacijų įtvirtinimą, pavyzdžiui, remiant propagavimą, kuriant neformalius ir formalius tinklus, keičiantis vizitais ir praktiniais seminarais, visų pirma siekiant tobulinti pilietinės visuomenės teisinę sistemą, ir

d)    sudaryti galimybes abiejų šalių pilietinės visuomenės atstovams susipažinti su kitos šalies pilietinių ir socialinių partnerių konsultacijų ir dialogo procesu, visų pirma siekiant dar labiau įtraukti pilietinę visuomenę į Armėnijos Respublikos viešosios politikos formavimo procesą.

104 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, Šalys reguliariai palaikys dialogą.

22 SKYRIUS

REGIONINĖ PLĖTRA, VALSTYBIŲ IR REGIONŲ BENDRADARBIAVIMAS

105 STRAIPSNIS

1.    Šalys skatina tarpusavio supratimą ir dvišalį bendradarbiavimą regioninės politikos srityje tokiais klausimais kaip regioninės plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo būdai, daugiapakopis valdymas ir partnerystė, ypač daug dėmesio skirdamos nepalankių vietovių vystymui ir teritoriniam bendradarbiavimui ir siekdamos sukurti ryšių kanalus ir stiprinti nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų, socialinių ir ekonominių subjektų bei pilietinės visuomenės keitimąsi informacija ir patirtimi.

2.    Šalys visų pirma bendradarbiauja siekdamos suderinti Armėnijos Respublikos praktiką su šiais principais:

a)    daugiapakopio valdymo, turinčio poveikio centriniam, regioniniam ir vietos lygmenims, stiprinimas, ypač daug dėmesio skiriant būdams labiau įtraukti regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus;

b)    visų regioninės plėtros dalyvių partnerystės konsolidavimas ir

c)    bendras finansavimas Šalių, dalyvaujančių įgyvendinant regioninės plėtros programas ir projektus, finansiniais įnašais.

106 STRAIPSNIS

1.    Šalys remia ir stiprina vietos ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimą bendradarbiaujant regioninės politikos klausimais, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir susijusias valdymo struktūras, siekdamos aktyviau bendradarbiauti kuriant palankią teisės aktų sistemą, taikyti ir plėtoti gebėjimų stiprinimo priemones ir skatinti stiprinti tarpvalstybinius ir regioninius ekonominius ir verslo tinklus.

2.    Šalys bendradarbiaudamos konsoliduos Armėnijos Respublikos institucijų, kurių veikla susijusi su regionine plėtra ir žemės naudojimo planavimu, institucinius ir praktinius gebėjimus, inter alia, šiais veiksmais:

a)    gerindamos institucijų veiklos koordinavimą , visų pirma centrinės ir vietos administracijos vertikalią ir horizontalią sąveiką rengiant ir įgyvendinant regioninę politiką;

b)    plėtodamos regioninių ir vietos valdžios institucijų gebėjimus skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos taisykles ir praktiką, ir

c)    dalydamosi žiniomis, informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su regioninės plėtros politika, kad būtų skatinama vietos bendruomenių ekonominė gerovė ir vienodas regionų vystymasis.

107 STRAIPSNIS

1.    Šalys stiprina ir skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą kitose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, inter alia, transporto, energetikos, aplinkos, ryšių tinklų, kultūros, švietimo, turizmo ir sveikatos.

2.    Šalys ragina savo regionus aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje įgyvendinant tarptautines ir tarpregionines programas, skatina Armėnijos Respublikos regionus dalyvauti Europos regioninėse struktūrose bei organizacijose ir jų ekonominį ir institucinį vystymąsi, įgyvendindamos abipusiškai svarbius projektus.

3.    2 dalyje nurodytų veiksmų bus imamasi:

a)    tęsiant teritorinį bendradarbiavimą su Europos regionais (be kita ko, įgyvendinant tarptautines ir tarpvalstybines programas);

b)    bendradarbiaujant pagal Rytų partnerystės programą, bendradarbiaujant su Europos Sąjungos įstaigomis, įskaitant Regionų komitetą, ir dalyvaujant įvairiuose Europos regioniniuose projektuose ir iniciatyvose, ir

c)    inter alia, bendradarbiaujant su Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetu (EESRK) ir Europos teritorinio planavimo stebėjimo tinklu (ESPON).

108 STRAIPSNIS

Dėl klausimų, kuriems taikomas šis skyrius, bus reguliariai palaikomas dialogas.

23 SKYRIUS

CIVILINĖ SAUGA

109 STRAIPSNIS

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių srityje. Bendradarbiaujama paisant Šalių interesų, vadovaujantis lygybės ir abipusės naudos principais ir atsižvelgiant į Šalių šios srities ir daugiašalės šios srities veiklos tarpusavio sąsajas.

110 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimo tikslai – gerinti gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją, pasirengimą joms ir reagavimą į jas.

111 STRAIPSNIS

Šalys, inter alia, keičiasi informacija ir praktine patirtimi ir dvišaliu pagrindu ir (arba) pagal daugiašales programas vykdo bendrą veiklą. Bendradarbiaujama gali būti, inter alia, įgyvendinant Šalių tarpusavio konkrečius civilinės saugos srities susitarimus ir (arba) administracinius susitarimus. Šalys gali kartu nuspręsti parengti konkrečias gaires ir (arba) darbo planus, skirtus veiklai, kurią svarstoma ar planuojama vykdyti pagal šį Susitarimą.

112 STRAIPSNIS

Bendradarbiaujant gali būti siekiama:

a)    keistis kontaktine informacija ir ją reguliariai atnaujinti, kad būtų užtikrinta dialogo tąsa ir būtų galima susisiekti 24 val. per parą;

b)    kai tinkama ir atsižvelgiant į turimus išteklius, padėti teikti abipusę pagalbą per didelio masto ekstremaliąsias situacijas;

c)    24 val. per parą keistis ankstyvojo perspėjimo pranešimais ir naujausia informacija apie didelio masto ekstremaliąsias situacijas, turinčias poveikį Europos Sąjungai arba Armėnijos Respublikai, įskaitant prašymus ir siūlymus suteikti pagalbą;

d)    keistis informacija apie Šalių trečiosioms šalims teikiamą paramą dėl ekstremaliųjų situacijų, kai aktyvuojamas Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas;

e)    bendradarbiauti dėl priimančiosios šalies paramos, prašant pagalbos arba ją teikiant;

f)    keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir gairėmis dėl nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas;

g)    bendradarbiauti dėl nelaimių rizikos mažinimo, inter alia, institucijų ryšiais ir propagavimo, informacijos sklaidos, švietimo ir ryšių palaikymo veiksmais; ir geriausios gamtinių pavojų prevencijos ar jų poveikio švelninimo praktikos pavyzdžiais;

h)    bendradarbiauti gerinant žinių apie nelaimes ir pavojaus ir rizikos vertinimą nelaimėms valdyti bazę;

i)    bendradarbiauti vertinant nelaimių poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai;

j)    kviesti ekspertus į specialius techninius praktinius seminarus ir simpoziumus civilinės saugos klausimais;

k)    konkrečiais atvejais kviesti stebėtojus į specialias Europos Sąjungos ir (arba) Armėnijos Respublikos rengiamas pratybas ir kursus, ir

l)    stiprinti bendradarbiavimą siekiant kuo veiksmingiau naudoti turimus civilinės saugos pajėgumus.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI

1 SKYRIUS

PREKYBA PREKĖMIS

113 STRAIPSNIS

Didžiausio palankumo režimas

1.    Kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko didžiausio palankumo režimą pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994), įtraukto į 1994 m. balandžio 15 d. priimtos Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau – PPO steigimo sutartis) 1A priedą, I straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas, kurie įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

2.    Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kurios nors iš Šalių kitos šalies prekėms pagal GATT 1994 taikomam lengvatiniam režimui.

114 STRAIPSNIS

Nacionalinis režimas

Kiekviena Šalis kitos Šalies prekėms taiko nacionalinį režimą pagal GATT 1994 III straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas, kurie įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

115 STRAIPSNIS

Importo muitai ir privalomieji mokėjimai

Kiekviena Šalis taiko importo muitus ir mokesčius laikydamasi prievolių, kurias turi pagal PPO steigimo sutartį.

116 STRAIPSNIS

Eksporto muitai, mokesčiai arba kiti privalomieji mokėjimai

Nė viena Šalis nenustato arba toliau netaiko muitų, mokesčių ar kitų privalomųjų mokėjimų, taikomų į kitos Šalies teritoriją eksportuojamoms prekėms arba su jomis susijusių, jei jie viršija taikomus panašioms prekėms, skirtoms parduoti vidaus rinkoje.

117 STRAIPSNIS

Importo ir eksporto apribojimai

1.    Nė viena Šalis negali nustatyti arba toliau taikyti draudimų ar apribojimų, išskyrus muitus, mokesčius ar kitus privalomuosius mokėjimus, nustatomų kaip kvotos, importo ar eksporto licencijos ar kitos priemonės, jokioms importuojamoms kitos Šalies prekėms arba kitos Šalies teritorijai skirtoms eksportuojamoms prekėms, arba prekėms, parduotoms eksportuoti į kitos Šalies teritoriją, pagal GATT 1994 XI straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas. Tuo tikslu GATT 1994 XI straipsnis, įskaitant jo aiškinamąsias pastabas, įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

2.    Šalys keičiasi informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su dvejopos paskirties prekių eksporto kontrole, kad paskatintų Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos eksporto kontrolės konvergenciją.

118 STRAIPSNIS

Perdarytos prekės

1.    Šalys perdarytoms prekėms taiko tokį patį režimą, koks taikomas panašioms naujoms prekėms. Kad būtų išvengta vartotojų klaidinimo, Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės būtų specialiai paženklintos.

2.    Patikslinama, kad 117 straipsnio 1 dalis taikoma perdarytų prekių draudimams ir apribojimams.

3.    Laikydamasi savo prievolių pagal šį Susitarimą ir PPO sutartis, Šalis gali reikalauti, kad perdarytos prekės:

a)    būtų identifikuotos kaip tokios, kai jos platinamos ar parduodamos jos teritorijoje, ir

b)    atitiktų visus taikytinus techninius reikalavimus, kurie yra taikomi lygiavertėms naujoms prekėms.

4.    Jeigu Šalis nustato ar toliau taiko draudimus ar apribojimus naudotoms prekėms, perdarytoms prekėms ji tų priemonių netaiko.

5.    Šiame straipsnyje perdaryta prekė:

a)    prekė, kurios visos ar tam tikros dalys yra gautos iš anksčiau naudotų prekių, ir

b)    prekė, kurios eksploatacinės ir darbinės savybės yra panašios kaip originalios naujos prekės ir kuriai suteikiama tokia pati garantija kaip naujai prekei.

119 STRAIPSNIS

Prekių laikinasis įvežimas

Kiekviena Šalis laikinai įvežtoms kitos Šalies prekėms netaiko importo mokesčių ir muitų tai Šaliai privalomoje tarptautinėje sutartyje dėl laikinojo prekių įvežimo nustatytais atvejais ir laikantis joje nustatytų procedūrų. Šis atleidimas taikomas laikantis kiekvienos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų.

120 STRAIPSNIS

Tranzitas

Šalys susitaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė sąlyga norint įgyvendinti šio Susitarimo tikslus. Todėl kiekviena Šalis užtikrina laisvą tranzitą per savo teritoriją iš kitos Šalies teritorijos siunčiamoms arba jai skirtoms prekėms, kaip nustatyta GATT 1994 V straipsnyje ir jo aiškinamosiose pastabose, kurie įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

121 STRAIPSNIS

Prekybos apsauga

1.    Nė viena šio Susitarimo nuostata nepažeidžiamos ir nepaveikiamos Šalių teisės ir prievolės pagal:

a)    GATT 1994 XIX straipsnį ir Susitarimą dėl apsaugos priemonių, įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą;

b)    Sutarties dėl žemės ūkio, įtrauktos į PPO steigimo sutarties 1A priedą, 5 straipsnį dėl specialių apsaugos priemonių ir

c)    GATT 1994 VI straipsnį, Sutartį dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo, įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą, ir Sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą.

2.    1 dalyje nurodytoms esamoms teisėms ir prievolėms bei dėl jų nustatytoms priemonėms šio Susitarimo ginčų sprendimo nuostatos netaikomos.

122 STRAIPSNIS

Išimtys

1.    Šalys patvirtina, kad jų esamos teisės ir prievolės pagal GATT 1994 XX straipsnį ir jo aiškinamąsias pastabas taikomos prekybai prekėmis pagal šį Susitarimą. Tuo tikslu GATT 1994 XX straipsnis, įskaitant jo aiškinamąsias pastabas, įtraukiami į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

2.    Šalys susitaria, kad Šalis, ketinanti imtis priemonių pagal GATT 1994 XX straipsnio i ir j punktus, prieš tai kitai Šaliai pateiks visą susijusią informaciją, kad būtų galima ieškoti Šalims priimtino sprendimo. Šalys gali susitarti dėl bet kokių priemonių, kurių reikia sunkumams išspręsti. Jeigu per 30 dienų po tokios informacijos pateikimo nesusitariama, Šalis gali pagal šį straipsnį atitinkamai prekei taikyti priemones. Jei, susiklosčius išskirtinėms ir kritiškoms aplinkybėms, reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir iš anksto informuoti arba atlikti vertinimą neįmanoma, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama imtis atsargumo priemonių padėčiai ištaisyti ir apie tai ji nedelsdama informuoja kitą Šalį.

2 SKYRIUS

MUITINĖS

123 STRAIPSNIS

Muitinių bendradarbiavimas

1.    Šalys stiprina bendradarbiavimą muitinės srities klausimais, kad lengvintų prekybą, užtikrintų skaidrią prekybos aplinką, didintų tiekimo grandinės saugumą, skatintų vartotojų saugą, stabdytų prekių, kuriomis pažeidžiamos intelektinės nuosavybės teisės, srautus ir kovotų su kontrabanda ir sukčiavimu.

2.    Siekdamos įgyvendinti 1 dalyje nurodytus tikslus ir atsižvelgdamos į turimus išteklius Šalys bendradarbiauja, kad, inter alia:

a)    tobulintų muitų teisės aktus, taisykles, praktiką bei susijusius privalomuosius sprendimus ir paprastintų muitinės procedūras, laikydamosi tarptautinių konvencijų ir standartų, taikytinų muitinės ir prekybos lengvinimo srityje, įskaitant parengtus Pasaulio prekybos organizacijos ir Pasaulio muitinių organizacijos, visų pirma Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos su pakeitimais (atnaujinta Kioto konvencija), ir atsižvelgdamos į Europos Sąjungos parengtas priemones ir geriausią praktiką, įskaitant muitinės strategines direktyvas;

b)    sukurtų modernias muitinių sistemas, taip pat susijusias su moderniomis muitinio įforminimo technologijomis, įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų nuostatomis, automatine rizika pagrįsta analize ir kontrole, supaprastintomis prekių išleidimo procedūromis, priežiūra atlikus įforminimo procedūras, skaidriu muitiniu įvertinimu ir muitinių bei įmonių partnerystės nuostatomis;

c)    skatintų muitinės veiklos srityje laikytis aukščiausių profesinio sąžiningumo standartų, ypač pasienyje, taikydamos priemones, atitinkančias Muitinių bendradarbiavimo tarybos deklaracijoje dėl gero valdymo ir etikos muitų srityje su paskutiniais patikslinimais, padarytais 2003 m. birželio mėn. (Pasaulio muitinių organizacijos patikslinta Arušos deklaracija), nustatytus principus;

d)    keistųsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir teiktų mokymo bei techninę paramą planuojant ir stiprinant gebėjimus bei užtikrinant, kad būtų laikomasi aukščiausių profesinio sąžiningumo standartų;

e)    kai tinkama, keistųsi atitinkama informacija ir duomenimis, laikydamosi kiekvienos Šalies teisinių reikalavimų dėl neskelbtinų duomenų konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos;

f)    kai tikslinga ir tinkama, Šalių muitinės imtųsi suderintų muitinės veiksmų;

g)    kai tikslinga ir tinkama, nustatytų įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų programų ir muitinio tikrinimo, įskaitant lygiavertes prekybos lengvinimo priemones, tarpusavio pripažinimo tvarką;

h)    kai svarbu ir tinkama, išsiaiškintų atitinkamų muitinio tranzito sistemų junglumo galimybes ir

i)    gerintų su muitine susijusių prievolių vykdymą plėtojant Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos prekybos ryšius, įskaitant bendradarbiavimą prekių kilmės klausimais.

124 STRAIPSNIS

Savitarpio administracinė pagalba

Nedarydamos poveikio šiame Susitarime, visų pirma 123 straipsnyje, numatytam kitų formų bendradarbiavimui, Šalys teikia viena kitai muitinės reikalų srities administracinę pagalbą, laikydamosi šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje.

125 STRAIPSNIS

Muitinis įvertinimas

1.    Nustatydamos tarpusavio prekybai taikomas muitinio įvertinimo taisykles, Šalys vadovaujasi Sutarties dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo (su paskesniais pakeitimais) nuostatomis. Šios nuostatos įtraukiamos į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi, mutatis mutandis.

2.    Šalys bendradarbiauja siekdamos bendro požiūrio į su muitiniu įvertinimu susijusius klausimus.

126 STRAIPSNIS

Muitinės pakomitetis

1.    Įsteigiamas Muitinės pakomitetis.

2.    Muitinės pakomitetis rengia reguliarius posėdžius ir stebi, kaip įgyvendinamas šis skyrius, įskaitant klausimus, susijusius su muitinių bendradarbiavimu, prekybos lengvinimu, tarpvalstybiniu muitinių bendradarbiavimu ir valdymu, su muitine susijusia technine pagalba, prekių kilmės taisyklėmis, muitinės vykdomu intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimu ir savitarpio administracine pagalba muitinės reikalų srityje.

3.    Muitinės pakomitetis, inter alia:

a)    prižiūri, kad tinkamai funkcionuotų šis skyrius ir šio Susitarimo Protokolas dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje;

b)    nustato šio skyriaus ir šio Susitarimo Protokolo dėl savitarpio administracinės pagalbos muitinės reikalų srityje įgyvendinimo praktinę tvarką ir priemones, be kita ko, dėl keitimosi informacija ir duomenimis, muitinio tikrinimo tarpusavio pripažinimo ir prekybos partnerystės programų ir abipusiškai sutartos naudos;

c)    keičiasi nuomonėmis visais bendros svarbos klausimais, įskaitant būsimas priemones ir joms įgyvendinti ir taikyti būtinus išteklius, ir

d)    kai tinkama, teikia rekomendacijas Parterystės komitetui.

3 SKYRIUS

TECHNINĖS KLIŪTYS PREKYBAI

127 STRAIPSNIS

Tikslas

Šio skyriaus tikslas – lengvinti Šalių tarpusavio prekybą prekėmis sukuriant sistemą, padedančią taikant Sutartį dėl techninių prekybos kliūčių, įtrauktą į PPO steigimo sutarties 1A priedą (TPK sutartis), užkirsti kelią nereikalingoms kliūtims prekybai, jas nustatyti ir šalinti.

128 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šis skyrius taikomas kiekvienos Šalies rengiamiems, priimamiems ir taikomiems standartams, techniniams reglamentams ir atitikties vertinimo procedūroms, kaip apibrėžta TPK sutartyje, kurie daro arba gali daryti poveikį Šalių tarpusavio prekybai prekėmis.

2.    Neatsižvelgiant į 1 dalį, šis skyrius netaikomas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms, kaip apibrėžta į PPO steigimo sutarties 1A priedą įtrauktos Sutarties dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (SFS sutartis) A priede, ir pirkimo specifikacijoms, kurias valdžios institucijos parengia savo gamybos ar vartojimo poreikiams tenkinti.

3.    Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos TPK sutarties 1 priede.

129 STRAIPSNIS

TPK sutartis

Šalys patvirtina savo esamas teises ir prievoles, kurias turi viena kitos atžvilgiu pagal TPK sutartį, kuri įtraukiama į šį Susitarimą ir tampa jo dalimi.

130 STRAIPSNIS

Bendradarbiavimas techninių kliūčių prekybai klausimais

1.    Šalys stiprina bendradarbiavimą standartų, techninių reglamentų, metrologijos, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų srityse, kad geriau suprastų viena kitos sistemas ir palengvintų patekimą į atitinkamas savo rinkas. Tuo tikslu Šalys siekia nustatyti, kokiais konkrečiais klausimais ir kuriuose sektoriuose reikėtų kurti bendradarbiavimo reglamentavimo srityje mechanizmus ir iniciatyvas ir juos plėtoti, be kita ko, siekiant:

a)    keistis informacija apie savo atitinkamų techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų rengimą ir taikymą, taip pat susijusia patirtimi;

b)    ieškoti galimybės suvienodinti arba suderinti techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras;

c)    skatinti savo atitinkamų įstaigų, atsakingų už metrologiją, standartizavimą, atitikties vertinimą ir akreditavimą, bendradarbiavimą ir

d)    keistis informacija apie tai, kas vyksta atitinkamuose regioniniuose ir daugiašaliuose forumuose, veikiančiuose techninių reglamentų, atitikties vertinimo procedūrų ir akreditavimo srityse.

2.    Siekdamos skatinti tarpusavio prekybą Šalys:

a)    stengiasi sumažinti tarpusavio skirtumus šiose srityse: techninių reglamentų, metrologijos, standartizavimo, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų, be kita ko, skatindamos taikyti atitinkamus tarptautiniu mastu sutartus dokumentus;

b)    skatina pagal tarptautines taisykles naudotis akreditavimu kaip priemone atitikties vertinimo įstaigų techniniams gebėjimams ir veiklai vertinti ir

c)    remia Armėnijos Respublikos ir jos susijusių nacionalinių įstaigų dalyvavimą Europos ir tarptautinių organizacijų, kurių veikla susijusi su standartais, atitikties vertinimu, akreditavimu, metrologija ir susijusiomis funkcijomis, veikloje ir, kai įmanoma, narystę.

3.    Šalys deda pastangas, kad būtų parengtas ir taikomas procesas, kuriuo Armėnijos Respublikos techniniai reglamentai, standartai ir atitikties vertinimo procedūros būtų laipsniškai suderinti su Europos Sąjungos.

4.    Jau suderintose srityse Šalys gali svarstyti galimybę derėtis dėl susitarimų, susijusių su atitikties vertinimo procedūromis ir pramonės produktų pripažinimu.

131 STRAIPSNIS

Žymėjimas ir ženklinimas etiketėmis

1.    Nedarant poveikio šio Susitarimo 129 straipsniui, dėl su žymėjimo ir ženklinimo reikalavimais susijusių techninių reglamentų Šalys dar kartą patvirtina TPK sutarties 2 straipsnio 2 dalies principus, kad tokie reikalavimai neturi būti rengiami, priimami ar taikomi siekiant sukurti nereikalingas kliūtis tarptautinei prekybai arba siekiant, kad dėl jų atsirastų tokios kliūtys. Todėl tokiais ženklinimo ir žymėjimo reikalavimais prekyba neturi būti ribojama labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, atsižvelgiant į riziką, kuri kiltų, jei tas tikslas nebūtų pasiektas. Šalys skatina naudoti tarptautiniu mastu suderintus žymėjimo reikalavimus. Kai tinkama, Šalys stengiasi pripažinti nuimamas ar nenuolatines etiketes.

2.    Visų pirma dėl privalomo ženklinimo ar žymėjimo reikalavimų Šalys:

a)    stengiasi sumažinti savo atitinkamus tarpusavio prekyboje taikomus ženklinimo ar žymėjimo reikalavimus, išskyrus kai jais siekiama apsaugoti sveikatą, užtikrinti saugą ir apsaugoti aplinką arba įgyvendinti kitus pagrįstus viešosios politikos tikslus;

b)    išlaiko teisę reikalauti, kad ant etikečių ir ženklų informacija būtų pateikiama Šalies nustatyta kalba.

132 STRAIPSNIS

Skaidrumas

1.    Nedarydama poveikio 12 skyriui kiekviena Šalis užtikrina, kad rengiant jos techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras būtų numatytos pakankamai ankstyvos viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, kad per jas gautas pastabas dar būtų galima įtraukti ir į jas atsižvelgti, išskyrus tuos atvejus, kai tai neįmanoma dėl ekstremaliosios situacijos ar jos grėsmės, susijusių su sauga, sveikata, aplinkos apsauga ar nacionaliniu saugumu.

2.    Remdamasi TPK sutarties 2 straipsnio 9 dalimi, kiekviena Šalis nustato, kad po pranešimo apie siūlomus techninius reglamentus ar atitikties vertinimo procedūras, bet pakankamai anksti, būtų numatytas laikotarpis pastaboms pateikti. Jei dėl siūlomų techninių reglamentų ar atitikties vertinimo procedūrų konsultuojamasi viešai, kiekviena Šalis kitai Šaliai arba kitos Šalies fiziniams arba juridiniams asmenims leidžia dalyvauti viešose konsultacijose ne mažiau palankiomis sąlygomis negu tos, kurias ji taiko savo fiziniams arba juridiniams asmenims.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos priimti techniniai reglamentai ir atitikties vertinimo procedūros būtų viešai skelbiami.

4 SKYRIUS

SANITARIJOS IR FITOSANITARIJOS KLAUSIMAI

133 STRAIPSNIS

Tikslas

Šio skyriaus tikslas – nustatyti principus, Šalių tarpusavio prekyboje taikytinus sanitarijos ir fitosanitarijos priemonėms (toliau – SFS priemonės), taip pat bendradarbiavimui gyvūnų gerovės srityje. Šalys šiuos principus taiko taip, kad lengvintų prekybą, kartu išlaikydamos kiekvienos Šalies užtikrinamą žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos lygį.

134 STRAIPSNIS

Daugiašalės prievolės

Šalys patvirtina savo teises ir prievoles pagal SFS sutartį.

135 STRAIPSNIS

Principai

1.    Šalys užtikrina, kad SFS priemonės būtų rengiamos ir taikomos laikantis proporcingumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir mokslinio pagrindimo principų, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, kaip antai nustatytus 1951 m. Tarptautine augalų apsaugos konvencija (IPPC), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Maisto kodekso komisijos (Codex).

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad dėl jos taikomų SFS priemonių kitos Šalies teritorija, palyginti su tos Šalies teritorija, nebūtų šališkai ar nepagrįstai diskriminuojama, jei jose vyraujančios sąlygos yra vienodos ar panašios. SFS priemonės netaikomos taip, kad jomis būtų užslėptai ribojama prekyba.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad SFS priemonės, procedūros ir kontrolė būtų įgyvendintos.

4.    Kiekviena Šalis į kitos Šalies kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją atsako ne vėliau nei per du mėnesius nuo prašymo gavimo ir dėl importuojamų produktų ne mažiau palankiai kaip dėl vidaus produktų.

136 STRAIPSNIS

Importo reikalavimai

1.    Importuojančios Šalies importo reikalavimai taikomi visai eksportuojančios Šalies teritorijai, laikantis 137 straipsnio.

2.    Sertifikatuose išdėstomi importo reikalavimai turi būti pagrįsti Codex, OIE ir IPPC principais, nebent importo reikalavimai būtų paremti moksliniais duomenimis pagrįstu rizikos vertinimu, atliktu pagal SFS sutarties nuostatas.

3.    Importo leidimuose išdėstomais reikalavimais nustatomos sanitarinės ir veterinarinės sąlygos negali būti griežtesnės nei 2 dalyje nurodytuose sertifikatuose nustatytos sąlygos.

137 STRAIPSNIS

Su gyvūnų ir augalų sveikata susijusios priemonės

1.    Šalys pripažįsta kenksmingaisiais organizmais ar liga neužkrėstų teritorijų ir nedidelio kenksmingųjų organizmų ar ligos paplitimo teritorijų statusą pagal SFS sutartį ir atitinkamus Codex, OIE ir IPPC standartus, gaires ir rekomendacijas.

2.    Nustatydamos kenksmingaisiais organizmais ar liga neužkrėstas teritorijas ir nedidelio kenksmingųjų organizmų ar ligos paplitimo teritorijas, Šalys įvertina įvairius veiksnius, kaip antai geografinę padėtį, ekosistemas, epidemiologinę priežiūrą ir sanitarinės ar fitosanitarinės kontrolės tokiose teritorijose veiksmingumą.

138 STRAIPSNIS

Patikros ir auditas

Kad įvertintų eksportuojančios Šalies tikrinimo ir sertifikavimo sistemas, importuojanti Šalis savo sąskaita jos teritorijoje gali atlikti patikras ir auditą. Šios patikros ir auditas atliekami vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ir rekomendacijomis.

139 STRAIPSNIS

Keitimasis informacija ir bendradarbiavimas

1.    Šalys aptaria galiojančias SFS ir gyvūnų gerovės priemones ir jų plėtojimą bei įgyvendinimą ir keičiasi atitinkama informacija. Kai tinkama, vykdant tokias diskusijas ir keičiantis informacija atsižvelgiama į SFS sutartį ir atitinkamus Codex, OIE ir IPPC standartus, gaires ir rekomendacijas.

2.    Keisdamosi informacija, žiniomis ir patirtimi Šalys bendradarbiauja gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir augalų sveikatos klausimais, kad stiprintų šių sričių gebėjimus.

3.    Bet kurios iš Šalių prašymu Šalys su SFS susijusiems klausimams ir kitiems skubiems klausimams, kuriems taikomas šis skyrius, apsvarstyti nedelsdamos pradeda dialogą SFS klausimais. Parterystės komitetas gali priimti tokių dialogų darbo tvarkos taisykles.

4.    Ryšiams šiame skyriuje aptariamais klausimais palaikyti Šalys paskiria ryšių centrus ir reguliariai atnaujina informaciją apie juos.

140 STRAIPSNIS

Skaidrumas

Kiekviena Šalis:

a)    siekia užtikrinti prekybai taikomų SFS priemonių, ypač kitos Šalies importuojamoms prekėms taikomų SFS reikalavimų skaidrumą;

b)    kitos Šalies prašymu per du mėnesius nuo prašymo dienos praneša apie SFS reikalavimus, taikomus konkretiems importuojamiems produktams, įskaitant tai, ar reikalingas rizikos vertinimas, ir

c)    kitai Šaliai praneša apie didelį ar reikšmingą pavojų visuomenės, gyvūnų ar augalų sveikatai, įskaitant su maisto produktais susijusias ekstremaliąsias situacijas. Pranešama raštu per dvi darbo dienas nuo to pavojaus nustatymo dienos.

5 SKYRIUS

PREKYBA PASLAUGOMIS, ĮSISTEIGIMAS IR ELEKTRONINĖ PREKYBA

A SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

141 STRAIPSNIS

Tikslas, taikymo sritis ir aprėptis

1.    Šalys, patvirtindamos atitinkamus savo įsipareigojimus pagal PPO steigimo sutartį, nustato laipsniškam abipusiškam įsisteigimo ir prekybos paslaugomis liberalizavimui ir bendradarbiavimui elektroninės prekybos srityje būtiną tvarką.

2.    Nė viena šio skyriaus nuostata Šalims nenustatomos su viešaisiais pirkimais, kuriems taikomos 8 skyriaus nuostatos, susijusios prievolės.

3.    Šis skyrius netaikomas Šalies teikiamoms subsidijoms, kurioms taikomas 10 skyrius.

4.    Pagal šio skyriaus nuostatas kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti ir toliau taikyti priemones teisėtiems politikos tikslams įgyvendinti.

5.    Šis skyrius netaikomas priemonėms, kurios turi įtakos Šalyje įsidarbinti siekiantiems fiziniams asmenims, taip pat priemonėms, susijusioms su pilietybe, gyvenamąja vieta ar nuolatiniu darbu.

6.    Nė viena šio skyriaus nuostata Šaliai neužkertamas kelias taikyti fizinių asmenų atvykimą ar laikiną buvimą jos teritorijoje reglamentuojančių priemonių, įskaitant priemones, kurios reikalingos jos sienų vientisumui apsaugoti ir tvarkingam fizinių asmenų judėjimui per sienas užtikrinti, jeigu tokios priemonės taikomos taip, kad neišnyktų ir nesumažėtų nauda, kurią bet kuri Šalis įgyja pagal konkretaus įsipareigojimo, nustatyto šame skyriuje ir šio Susitarimo prieduose, sąlygas.

142 STRAIPSNIS

Terminų apibrėžtys

Šiame skyriuje:

a)    priemonė – bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, reglamentas, taisyklė, procedūra, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;

b)    Šalies nustatomos arba toliau taikomos priemonės – priemonės, kurių imasi:

i)    Šalies centrinė, regioninė ar vietos valdžia arba jos institucijos ir

ii)    Šalies nevyriausybinės organizacijos, vykdančios tos Šalies centrinės, regioninės ar vietos valdžios arba jos institucijų perduotus įgaliojimus;

c)    Šalies fizinis asmuo – valstybės narės pilietis, kaip nustatyta jos teisės aktuose, arba Armėnijos Respublikos pilietis, kaip nustatyta jos teisės aktuose;

d)    juridinis asmuo – juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal taikytiną teisę, siekiantis ar nesiekiantis pelno, valdomas privačios ar valstybinės nuosavybės teise, įskaitant bet kokią korporaciją, patiką, ūkinę bendriją, bendrąją įmonę, individualiąją įmonę ar asociaciją;

e)    Šalies juridinis asmuo – juridinis asmuo, įsteigtas pagal Europos Sąjungos valstybės narės arba Armėnijos Respublikos teisę ir turintis registruotąją būstinę, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Armėnijos Respublikos teritorijoje;

juridinis asmuo, kuris teritorijoje, kurioje taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Armėnijos Respublikos teritorijoje turi tik registruotąją būstinę arba centrinę administraciją, nelaikomas atitinkamai Europos Sąjungos arba Armėnijos Respublikos juridiniu asmeniu, nebent jo veikla yra faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais susieta su atitinkamai Europos Sąjungos arba Armėnijos Respublikos ekonomika;

f)    neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmesnėse pastraipose, laivybos bendrovėms, kurios įsteigtos už Europos Sąjungos arba Armėnijos Respublikos ribų ir kurias kontroliuoja atitinkamai valstybių narių arba Armėnijos Respublikos piliečiai, taip pat taikomos šio Susitarimo nuostatos, jeigu jų laivai yra registruoti pagal atitinkamus teisės aktus valstybėje narėje arba Armėnijos Respublikoje ir jie plaukioja su tos valstybės narės arba Armėnijos Respublikos vėliava;

g)    Šalies juridinio asmens patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, faktiškai kontroliuojamas kito tos Šalies juridinio asmens 2 ;

h)    juridinio asmens filialas – teisinio subjektiškumo neturinti įmonė, kuri nuolat veikia kaip patronuojančiosios įmonės skyrius, turi valdymo struktūrą ir yra materialiai aprūpinta verslo deryboms su trečiosiomis šalimis vesti ir todėl trečiosioms šalims nereikia tiesiogiai kreiptis į patronuojančiąją įmonę, jos gali sudaryti verslo sandorius patronuojamosios įmonės skyriuje, nors ir žino, kad prireikus gali atsirasti teisinis santykis su patronuojančiąja įmone, kurios buveinė yra užsienyje;

i)    įsisteigimas – tai:

i)    Šalies juridinių asmenų ėmimasis ekonominės veiklos ir jos vykdymas steigiant juridinį asmenį, įskaitant tokio asmens įsigijimą, arba steigiant filialą arba atstovybę atitinkamai Europos Sąjungoje arba Armėnijos Respublikoje;

ii)    Šalies fizinių asmenų ėmimasis ekonominės veiklos ir jos vykdymas kaip savarankiškai dirbantiems asmenims arba steigimas įmonių, ypač bendrovių, kurias jie faktiškai kontroliuoja;

j)    ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla, išskyrus veiklą, susijusią su vyriausybės pavestų funkcijų vykdymu;

k)    veikla – ekonominės veiklos vykdymas;

l)    paslaugos – visos bet kokiame sektoriuje teikiamos paslaugos, išskyrus tas, kurios susijusios su vyriausybės pavestų funkcijų vykdymu;

m)    paslaugos ir kita su vyriausybės pavestų funkcijų vykdymu susijusi veikla – nekomerciniais tikslais arba nekonkuruojant su vienu arba daugiau ekonominės veiklos vykdytojų teikiamos paslaugos arba vykdoma veikla;

n)    paslaugų teikimas per sieną yra paslaugų teikimas:

i)    iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją arba

ii)    vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui;

o)    Šalies paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis arba siekiantis teikti paslaugą;

p)    verslininkas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis arba siekiantis vykdyti ekonominę veiklą per įsteigtą įmonę.

B SKIRSNIS

ĮSISTEIGIMAS

143 STRAIPSNIS

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių nustatomoms arba toliau taikomoms priemonėms, turinčioms įtakos įsisteigimui visų rūšių ekonominės veiklos sektoriuose, išskyrus:

a)    branduolinių medžiagų kasybą, gamybą ir perdirbimą 3 ;

b)    ginklų, šaudmenų ir karinės paskirties medžiagų gamybą ir prekybą;

c)    audiovizualines paslaugas;

d)    nacionalinį jūrų kabotažą 4 ir

e)    vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas 5 , reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i)    orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii)    oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii)    kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

iv)    antžemines paslaugas ir

v)    oro uosto veiklos paslaugas.

144 STRAIPSNIS

Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo režimas

1.    Įsigaliojus šiam Susitarimui, Armėnijos Respublika, laikydamasi VIII-E priede išvardytų išlygų:

a)    Europos Sąjungos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba trečiųjų šalių juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis, ir

b)    Europos Sąjungos fizinių arba juridinių asmenų įsteigtų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Armėnijos Respublikoje taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba trečiųjų šalių juridinių asmenų juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis 6 .

2.    Įsigaliojus šiam Susitarimui, Europos Sąjunga, laikydamasi VIII-A priede išvardytų išlygų:

a)    Armėnijos Respublikos juridinių asmenų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių įsteigimui taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį Europos Sąjunga taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms arba trečiųjų šalių juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis, ir

b)    Armėnijos Respublikos fizinių arba juridinių asmenų įsteigtų patronuojamųjų įmonių, filialų ir atstovybių veiklai Europos Sąjungoje taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už režimą, kurį ji taiko savo juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, arba trečiųjų šalių juridinių asmenų juridiniams asmenims, filialams ir atstovybėms, atsižvelgiant į tai, kuris režimas palankesnis 7 .

3.    Šalys, laikydamosi VIII-A ir VIII-E prieduose išvardytų išlygų, nenustato jokių naujų priemonių, kuriomis jų teritorijoje kitos Šalies juridiniai asmenys būtų diskriminuojami dėl įsisteigimo, o jau įsisteigę juridiniai asmenys – dėl veiklos, palyginti su jų pačių juridiniais asmenimis.

145 STRAIPSNIS

Peržiūra

Siekiant laipsniškai liberalizuoti įsisteigimo sąlygas, prekybos klausimams skirtos sudėties Parterystės komitetas reguliariai peržiūri įsisteigimo teisinę sistemą 8 ir aplinką.

146 STRAIPSNIS

Kiti susitarimai

Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma Šalių investuotojų teisių apribojimu pasinaudoti palankesniu režimu, nustatytu esamu arba būsimu tarptautiniu susitarimu, susijusiu su investicijomis, kurio šalys yra kuri nors valstybė narė ir Armėnijos Respublika.

147 STRAIPSNIS

Filialams ir atstovybėms taikomos standartinės sąlygos

1.    144 straipsnio nuostatomis Šaliai neužkertamas kelias taikyti specialias priemones, kuriomis reglamentuojamas kitos Šalies juridinių asmenų, kurie nėra įregistruoti pirmosios Šalies teritorijoje, filialų ir atstovybių įsisteigimas ir veikla jos teritorijoje, jeigu tos priemonės nustatomos dėl teisinių arba techninių tokių filialų ir atstovybių skirtumų, palyginti su pirmosios Šalies teritorijoje įregistruotų juridinių asmenų filialais ir atstovybėmis, arba – finansinių paslaugų atveju – dėl prudencinių priežasčių.

2.    Taikomos sąlygos neturi skirtis labiau nei būtina dėl minėtų teisinių arba techninių skirtumų, arba – finansinių paslaugų atveju – dėl prudencinių priežasčių.

C SKIRSNIS

PASLAUGŲ TEIKIMAS PER SIENĄ

148 STRAIPSNIS

Taikymo sritis

Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, darančioms poveikį visų paslaugų sektorių paslaugų teikimui per sieną, išskyrus:

a)    audiovizualines paslaugas;

b)    nacionalinį jūrų kabotažą 9 ir

c)    vidaus ir tarptautines oro transporto paslaugas 10 , reguliariąsias arba nereguliariąsias, ir tiesiogiai su skrydžių teisėmis susijusias paslaugas, išskyrus:

i)    orlaivių remonto ir techninės priežiūros paslaugas, kurias teikiant orlaivis nenaudojamas;

ii)    oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą;

iii)    kompiuterinės rezervavimo sistemos (KRS) paslaugas;

iv)    antžemines paslaugas ir

v)    oro uosto veiklos paslaugas.

149 STRAIPSNIS

Patekimas į rinką

1.    Kai į rinką patenkama teikiant paslaugas per sieną, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą laikantis konkrečių įsipareigojimų, nurodytų VIII-B ir VIII-F prieduose.

2.    Jeigu VIII-B ir VIII-F prieduose nenustatyta kitaip, sektoriuose, kuriuose įsipareigota dėl patekimo į rinką, Šalis nei regionų, nei visos savo teritorijos mastu nenustato ir toliau netaiko šių priemonių:

a)    paslaugų teikėjų skaičiaus ribojimas nustatant kiekybines kvotas, monopolius, išimtinę teisę turinčius paslaugų teikėjus arba ekonominių poreikių analizės reikalavimus;

b)    bendros paslaugų sandorių arba turto vertės ribojimas nustatant kiekybines kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą, arba

c)    bendro paslaugų operacijų skaičiaus arba bendros paslaugų produkcijos apimties, išreikštos nustatytais kiekio vienetais, ribojimas nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą.

150 STRAIPSNIS

Nacionalinis režimas

1.    Sektoriuose, kuriuose taikomi į VIII-B ir VIII-F priedus įtraukti įsipareigojimai dėl patekimo į rinką ir kuriems taikomos tuose prieduose nurodytos sąlygos ir reikalavimai, taikydama visas priemones, kurios daro poveikį paslaugų teikimui per sieną, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams.

2.    Šalis 1 dalies reikalavimą gali įvykdyti kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kurio forma yra tapati jos pačios panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui, arba nuo jos skiriasi.

3.    Tapačios arba skirtingos formos režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu juo konkurencijos sąlygos keičiamos Šalies paslaugų arba paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies panašioms paslaugoms arba paslaugų teikėjams taikomomis sąlygomis.

4.    Pagal šį straipsnį prisiimti konkretūs įsipareigojimai nelaikomi reikalavimu, kad Šalis kompensuotų neišvengiamą nepalankią konkurencinę padėtį, kuri atsiranda dėl atitinkamų paslaugų ar paslaugų teikėjų užsieninio statuso.

151 STRAIPSNIS

Įsipareigojimų sąrašai

1.    Sektoriai, kuriuos kiekviena iš Šalių liberalizavo remdamasi šiuo skyriumi, taip pat tuose sektoriuose kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams išlygų forma taikomi patekimo į rinką bei nacionalinio režimo apribojimai yra nurodyti VIII-B ir VIII-F prieduose pateiktuose įsipareigojimų sąrašuose.

2.    Nedarant poveikio Šalių teisėms ir prievolėms, kurias jos turi arba gali ateityje turėti pagal 1989 m. Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ir 1992 m. Europos konvenciją dėl bendros kino filmų gamybos, į VIII-B ir VIII-F prieduose pateiktus įsipareigojimų sąrašus su audiovizualinėmis paslaugomis susiję įsipareigojimai neįtraukti.

152 STRAIPSNIS

Peržiūra

Siekiant Šalyse laipsniškai liberalizuoti paslaugų teikimą per sieną, prekybos klausimams skirtos sudėties Parterystės komitetas reguliariai peržiūri 149–151 straipsniuose nurodytus įsipareigojimų sąrašus. Atliekant tokią peržiūrą, inter alia, atsižvelgiama į 169, 180 ir 192 straipsniuose minimo laipsniško derinimo procesą ir jo poveikį Šalyse likusių paslaugų teikimo per sieną kliūčių šalinimui.

D SKIRSNIS

LAIKINAS FIZINIŲ ASMENŲ ATVYKIMAS VERSLO REIKALAIS

153 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su pagrindinio personalo, absolventų stažuotojų, verslo paslaugų pardavėjų, sutartinių paslaugų teikėjų ir nepriklausomų specialistų atvykimu ir laikinu buvimu jų teritorijoje, nedarant poveikio 141 straipsnio 5 daliai.

Šiame skirsnyje:

a)    pagrindinis personalas – Šalies juridiniam asmeniui, išskyrus ne pelno organizacijas 11 , dirbantys už įmonės įsteigimą arba tinkamą priežiūrą, administravimą ir veiklą atsakingi fiziniai asmenys, kurie yra arba įsisteigimo reikalais atvykę verslo svečiai, arba bendrovės viduje perkeliami asmenys;

b)    įsisteigimo reikalais atvykę verslo svečiai – už įsisteigimą atsakingi aukštesnes pareigas einantys fiziniai asmenys, kurie nesiūlo ir neteikia paslaugų ir nevykdo jokios įsisteigimui nebūtinos ekonominės veiklos ir negauna atlygio iš priimančiojoje Šalyje esančio šaltinio;

c)    bendrovės viduje perkeliami asmenys – bent vienus metus Šalies juridinio asmens įdarbinti arba jo partneriais esantys fiziniai asmenys, kurie yra laikinai perkeliami į įmonę, kuri gali būti juridinio asmens patronuojamoji įmonė, filialas ar pagrindinė bendrovė, kitos Šalies teritorijoje ir kurie yra vadovai arba specialistai;

d)    vadovai – daugiausia direktorių valdybos arba akcininkų ar jų atitikmens vadovaujami ir jų nurodymus gaunantys juridinio asmens įdarbinti fiziniai asmenys, einantys aukštesnes pareigas ir tiesiogiai valdantys įmonę, kurie, be kitų, vykdo bent šias funkcijas:

i)    vadovauja įmonei, jos skyriui ar padaliniui;

ii)    prižiūri ir kontroliuoja kitų priežiūrą atliekančių darbuotojų, specialistų ar administracijos darbuotojų darbą ir

iii)    turi įgaliojimus savarankiškai įdarbinti ir atleisti arba rekomenduoti įdarbinti ir atleisti darbuotojus arba atlikti kitus su personalu susijusius veiksmus;

e)    specialistai – Šalies juridinio asmens įdarbinti fiziniai asmenys, turintys specialių žinių, susijusių su įmonės gamyba, tyrimams naudojama įranga, metodais, procesais, procedūromis ar valdymu;

vertinant tokias žinias atsižvelgiama ne tik į konkrečiai įmonei būdingas žinias, bet ir į tai, ar asmuo turi aukštą kvalifikaciją, įskaitant tinkamą profesinę patirtį, susijusią su darbu arba profesija, kuriems reikia konkrečių techninių žinių, įskaitant ir tai, ar asmuo yra akredituotos profesijos atstovas;

f)    absolventai stažuotojai – Šalies juridinio asmens arba jo filialo bent vieniems metams pasamdyti fiziniai asmenys, turintys universitetinį išsilavinimą ir laikinai perkeliami į juridinio asmens įmonę kitos Šalies teritorijoje karjeros arba verslo metodų mokymo tikslais 12 ;

g)    verslo paslaugų pardavėjai 13 – fiziniai asmenys, atstovaujantys Šalies paslaugų teikėjui arba prekių tiekėjui, ketinantys laikinai atvykti į kitos Šalies teritoriją, kad galėtų vesti derybas dėl paslaugų arba prekių pardavimo arba sudaryti paslaugų arba prekių pardavimo sutartis to teikėjo (tiekėjo) vardu, neparduodantys tiesiogiai gyventojams ir negaunantys atlygio iš priimančioje Šalyje esančio šaltinio, be to, jie nėra įgalioti prekybos agentai;

h)    sutartinių paslaugų teikėjai – fiziniai asmenys, įdarbinti Šalies juridinio asmens, kuris pats nėra įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūra ir nevykdo veiklos per tokią agentūrą, nėra įsteigęs įmonės kitos Šalies teritorijoje ir kuris toje Šalyje su galutiniu vartotoju yra sudaręs bona fide paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, jo darbuotojai turi laikinai apsistoti toje Šalyje 14 ;

i)    nepriklausomi specialistai – fiziniai asmenys, teikiantys paslaugą ir įsisteigę kaip savarankiškai dirbantys asmenys Šalies teritorijoje, bet neįsisteigę kitos Šalies teritorijoje, sudarę bona fide sutartį (išskyrus sutartis, sudaromas per įdarbinimo ir aprūpinimo darbuotojais agentūras) teikti paslaugas galutiniam vartotojui toje Šalyje, pagal kurią, kad galėtų teikti sutartas paslaugas, jie turi laikinai būti toje Šalyje 15 ;

j)    kvalifikacija – diplomas, pažymėjimas ar kitas oficialią kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kurį išdavė įstatymais ar kitais teisės aktais paskirta institucija ir kuriuo patvirtinamas sėkmingas profesinio mokymo baigimas.

154 STRAIPSNIS

Pagrindinis personalas ir absolventai stažuotojai

1.    Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal B skirsnį, ir laikydamasi išlygų, išvardytų VIII-C priede, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies verslininkams savo įmonėse laikinai įdarbinti tos kitos Šalies fizinius asmenis, jeigu tie darbuotojai yra pagrindinis personalas arba absolventai stažuotojai, kaip apibrėžta 153 straipsnyje. Pagrindinio personalo ir absolventų stažuotojų atvykimo ir laikino buvimo trukmė – ne ilgiau kaip treji metai, kai tai įmonės viduje perkeliami asmenys, įsisteigimo reikalais atvykusių verslo svečių – 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį, absolventų stažuotojų – vieni metai.

2.    Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigota pagal B skirsnį, priemonės, kurių Šalis negali nustatyti arba toliau taikyti nei regionų, nei visos teritorijos mastu, jei nenurodyta kitaip VIII-C priede, yra apibrėžiamos kaip fizinių asmenų, kuriuos verslininkas konkrečiame sektoriuje gali įdarbinti kaip pagrindinį personalą ar absolventus stažuotojus, bendro skaičiaus ribojimas nustatant kvotas arba ekonominių poreikių analizės reikalavimą ir kaip diskriminaciniai apribojimai.

155 STRAIPSNIS

Verslo paslaugų pardavėjai

Kiekviename sektoriuje, dėl kurio įsipareigojo pagal B arba C skirsnį, ir laikydamasi išlygų, išvardytų VIII-C priede, kiekviena Šalis verslo paslaugų pardavėjams leidžia atvykti ir laikinai būti iki 90 dienų per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį.

156 STRAIPSNIS

Sutartinių paslaugų teikėjai

1.    Šalys patvirtina atitinkamas savo prievoles, kurias turi dėl įsipareigojimų pagal PPO bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, dėl sutartinių paslaugų teikėjų atvykimo ir laikino buvimo.

2.    Pagal VIII-D ir VIII-G priedus kiekviena Šalis leidžia, kad kitos Šalies sutartinių paslaugų teikėjai jos teritorijoje teiktų paslaugas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)    fiziniai asmenys paslaugą teikia laikinai kaip juridinio asmens, turinčio ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį, darbuotojai;

b)    į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys teikia tą paslaugą kaip juridinio asmens, teikiančio paslaugas bent vienus metus iki prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo, darbuotojai ir, be to, prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi bent trejų metų profesinės patirties 16 su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)    į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i)    turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio 17 žinias, ir

ii)    turi turėti profesinę kvalifikaciją, reikalingą veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus ar kitas priemones;

d)    fiziniai asmenys negauna kito atlyginimo už kitos Šalies teritorijoje teikiamas paslaugas, išskyrus fizinį asmenį įdarbinusio juridinio asmens mokamą atlyginimą;

e)    fiziniai asmenys gali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ne ilgiau kaip iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – 25 savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ne ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis;

f)    pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama ir

g)    asmenų, kuriems taikoma paslaugų teikimo sutartis, skaičius neviršija skaičiaus, reikalingo sutarčiai įvykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus ar kitas priemones.

157 STRAIPSNIS

Nepriklausomi specialistai

Pagal VIII-D ir VIII-G priedus kiekviena Šalis leidžia, kad kitos Šalies nepriklausomi specialistai jos teritorijoje teiktų paslaugas, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a)    fiziniai asmenys paslaugą teikia laikinai kaip kitoje Šalyje įsisteigę savarankiškai dirbantys asmenys ir turi ne ilgesnės nei 12 mėnesių trukmės paslaugų teikimo sutartį;

b)    į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys prašymo leisti atvykti į kitą Šalį pateikimo dieną turi bent šešerių metų profesinės patirties su sutartimi susijusiame veiklos sektoriuje;

c)    į kitą Šalį atvykstantys fiziniai asmenys:

i)        turi būti įgiję universitetinį išsilavinimą arba kvalifikaciją, įrodančią reikiamo lygio 18 žinias, ir

ii)        turi turėti profesinę kvalifikaciją, reikalingą veiklai vykdyti pagal Šalies, kurioje teikiama paslauga, įstatymus ir kitus teisės aktus ar kitas priemones;

d)    fiziniai asmenys gali atvykti ir laikinai būti susijusioje Šalyje ne ilgiau kaip iš viso šešis mėnesius (Liuksemburge – 25 savaites) per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį arba ne ilgiau nei galioja sutartis, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių yra trumpesnis, ir

e)    pagal šį straipsnį leidžiama teikti tik tas paslaugas, kurios yra numatytos sutartyje, ir teisė verstis profesine veikla Šalyje, kurioje ta paslauga teikiama, nesuteikiama.

E SKIRSNIS

REGLAMENTAVIMO SISTEMA

I POSKIRSNIS

VIDAUS REGLAMENTAVIMAS

158 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šis skirsnis taikomas Šalių priemonėms, susijusioms su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, kurios daro poveikį:

a)    paslaugų teikimui per sieną;

b)    Šalies fizinių ir juridinių asmenų įsisteigimui jų teritorijoje ir

c)    153 straipsnyje nurodytų kategorijų fizinių asmenų laikinam buvimui jų teritorijoje.

2.    Kalbant apie paslaugų teikimą per sieną, šis skirsnis taikomas tik tiems sektoriams, dėl kurių Šalis yra prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus, ir tik jei tie įsipareigojimai taikomi. Kalbant apie įsisteigimą, šis skirsnis netaikomas sektoriams, dėl kurių VIII-A ir VIII-E prieduose yra įtraukta išlyga. Kalbant apie laikiną fizinių asmenų buvimą, šis skirsnis netaikomas sektoriams, dėl kurių VIII-C, VIII-D ir VIII-G prieduose yra įtraukta išlyga.

3.    Šis skirsnis netaikomas priemonėms, kurios laikomos į sąrašus įtrauktinais apribojimais.

4.    Šiame skirsnyje:

a)    licencijų išdavimo reikalavimai – esminiai reikalavimai, išskyrus kvalifikacinius, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo privalo įvykdyti, kad gautų leidimą vykdyti 1 dalyje nurodytą veiklą, taip pat kad toks leidimas būtų iš dalies pakeistas ar atnaujintas;

b)    licencijų išdavimo procedūros – administracinės ar procedūrinės taisyklės, kurių privalo laikytis fizinis arba juridinis asmuo norėdamas gauti leidimą vykdyti 1 dalyje nurodytą veiklą, taip pat norėdamas iš dalies pakeisti licenciją ar ją atnaujinti, kad įrodytų atitiktį licencijų išdavimo reikalavimams;

c)    kvalifikaciniai reikalavimai – esminiai reikalavimai, susiję su fizinio asmens kompetencija teikti paslaugą, kuriuos reikia įrodyti norint gauti leidimą teikti paslaugą;

d)    kvalifikacinės procedūros – administracinės arba procedūrinės taisyklės, kurių fizinis asmuo privalo laikytis norėdamas įrodyti atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, kad gautų leidimą teikti paslaugą, ir

e)    kompetentinga institucija – centrinė, regioninė ar vietos valdžia ir institucija arba nevyriausybinė organizacija, turinti centrinės ar regioninės arba vietos valdžios ar jos institucijų perduotus įgaliojimus, priimanti sprendimą dėl leidimo teikti paslaugą, be kita ko, įsisteigiant, arba dėl leidimo įsisteigti kitame ekonominės veiklos sektoriuje nei paslaugų teikimas.

159 STRAIPSNIS

Licencijų išdavimo ir kvalifikacijos patvirtinimo sąlygos

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad priemonės, susijusios su licencijų išdavimo reikalavimais ir procedūromis, taip pat kvalifikaciniais reikalavimais ir procedūromis, būtų grindžiamos kriterijais, kurie neleistų kompetentingoms institucijoms šališkai naudotis savo vertinimo įgaliojimais.

2.    1 dalyje nurodyti kriterijai turi būti:

a)    proporcingi viešosios politikos tikslams;

b)    aiškūs ir nedviprasmiški;

c)    objektyvūs;

d)    iš anksto nustatyti;

e)    iš anksto viešai skelbiami ir

f)    skaidrūs ir prieinami susipažinti.

3.    Leidimas arba licencija išduodami iš karto, kai atlikus tinkamą tyrimą nustatoma, kad leidimo arba licencijos išdavimo sąlygos įvykdytos.

4.    Kiekvienoje Šalyje turi veikti arba būti įsteigtos teisminės, arbitražo ar administracinės institucijos (arba turi būti toliau taikomos ar nustatytos tokios procedūros), į kurias galėtų kreiptis verslininkai ar paslaugų teikėjai siekdami, kad nedelsiant būtų persvarstyti jiems poveikį padarę atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su įsisteigimu, paslaugų teikimu per sieną ar laikinu fizinių asmenų atvykimu ir buvimu verslo reikalais, ir, kai pagrįstai reikia, taikomos teisių gynimo priemonės. Jeigu šios procedūros nėra atsietos nuo atitinkamą administracinį sprendimą priimančios institucijos, kiekviena Šalis užtikrina, kad pagal tas procedūras būtų faktiškai užtikrinta objektyvios ir nešališkos peržiūros galimybė.

5.    Jei išduodamų licencijų vykdyti tam tikrą veiklą skaičius yra ribotas dėl gamtos išteklių arba techninių pajėgumų stokos, kiekviena Šalis potencialiems kandidatams taiko nešališką ir skaidrią atrankos procedūrą, visų pirma tinkamai paskelbdamos apie procedūros pradžią, eigą ir pabaigą.

6.    Atsižvelgdama į šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus kiekviena Šalis, nustatydama atrankos procedūros taisykles, gali atsižvelgti į teisėtus viešosios politikos tikslus, įskaitant sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo aspektus.

160 STRAIPSNIS

Licencijų išdavimo ir kvalifikacinės procedūros

1.    Licencijų išdavimo ir kvalifikacinės procedūros bei formalumai turi būti aiškūs, iš anksto viešai skelbiami ir turi leisti pareiškėjams būti tikriems, kad jų paraiška bus išnagrinėta objektyviai ir nešališkai.

2.    Licencijų išdavimo ir kvalifikacinės procedūros bei formalumai turi būti kuo paprastesni ir dėl jų neturi būti be reikalo apsunkinamas ar vilkinamas paslaugos teikimas. Visi licencijų mokesčiai 19 , kuriuos pareiškėjas gali turėti sumokėti norėdamas gauti licenciją, turėtų būti pagrįsti ir proporcingi susijusių licencijų išdavimo procedūrų sąnaudoms.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad kompetentingų institucijų taikomos procedūros ir priimami sprendimai, susiję su licencijų ar leidimų išdavimo procesu, būtų nešališki visų pareiškėjų atžvilgiu. Kompetentinga institucija sprendimus turi priimti nepriklausomai ir nebūti atskaitinga jokiam licenciją ar leidimą siekiančiam gauti paslaugų teikėjui.

4.    Jeigu paraišką pareiškėjas turi pateikti per konkretų terminą, tas terminas turi būti pagrįstas. Paraišką kompetentinga institucija pradeda tvarkyti nepagrįstai nedelsdama. Jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis teikiamos paraiškos priimamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip popierinės paraiškos.

5.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad po to, kai pateikiama visa paraiška, ji būtų išnagrinėta ir galutinis sprendimas dėl jos priimtas per pagrįstos trukmės laikotarpį. Kiekviena Šalis stengiasi nustatyti laikotarpį, per kurį paprastai paraiška turi būti baigta tvarkyti.

6.    Jei mano, kad paraiškoje pateikta ne visa informacija, kompetentinga institucija per pagrįstos trukmės laikotarpį nuo paraiškos gavimo praneša apie tai pareiškėjui, suteikia jam galimybę ištaisyti trūkumus ir, jei įmanoma, nurodo papildomą informaciją, kurios reikia paraiškai visiškai užpildyti.

7.    Kai įmanoma, vietoj dokumentų originalų leidžiama pateikti patvirtintas jų kopijas.

8.    Jei paraiška atmetama, kompetentinga institucija apie tai pareiškėjui praneša raštu ir nepagrįstai nedelsdama. Paprastai pareiškėjo prašymu jam pranešamos paraiškos atmetimo priežastys ir nurodomas laikotarpis, per kurį sprendimą galima apskųsti.

9.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad suteikta licencija ar leidimas įsigaliotų nepagrįstai nedelsiant pagal licencijoje arba leidime nurodytas sąlygas.

II POSKIRSNIS

VISUOTINAI TAIKOMOS NUOSTATOS

161 STRAIPSNIS

Tarpusavio pripažinimas

1.    Nė viena šio skyriaus nuostata Šaliai neužkertamas kelias reikalauti, kad fiziniai asmenys turėtų reikiamą su atitinkamu veiklos sektoriumi susijusią kvalifikaciją ir profesinę patirtį, kurią reikalaujama turėti teritorijoje, kurioje teikiama paslauga.

2.    Kiekviena Šalis skatina jos teritorijoje veikiančias atitinkamas profesines organizacijas prekybos klausimams skirtos sudėties Parterystės komitetui teikti rekomendacijas dėl kvalifikacijų ir profesinės patirties tarpusavio pripažinimo, kad verslininkai ir paslaugų teikėjai galėtų visapusiškai arba iš dalies laikytis kriterijų, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkų ir paslaugų, visų pirma specialistų paslaugų, teikėjų leidimų ir licencijų išdavimui, veiklai ir sertifikavimui.

3.    Gavęs 2 dalyje minėtą rekomendaciją, prekybos klausimams skirtos sudėties Parterystės komitetas per pagrįstą laikotarpį ją apsvarsto ir sprendžia, ar ji atitinka šį Susitarimą, ir, remdamasis joje pateikta informacija, visų pirma įvertina:

a)    kokiu mastu sutampa kriterijai, kuriuos kiekviena Šalis taiko verslininkų ir paslaugų teikėjų leidimų ir licencijų išdavimui, veiklai ir sertifikavimui, ir

b)    galimą susitarimo dėl abipusio kvalifikacijų ir profesinės patirties pripažinimo ekonominę vertę.

4.    Jei tenkinami 3 dalyje nurodyti reikalavimai, prekybos klausimams skirtos sudėties Parterystės komitetas nustato būtinus derybų dėl abipusio pripažinimo etapus ir tuomet pateikia rekomendaciją Šalių kompetentingoms institucijoms pradėti derybas.

5.    Tarpusavio pripažinimo susitarimas turi derėti su atitinkamomis PPO steigimo sutarties nuostatomis, visų pirma su Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis, įtraukto į PPO steigimo sutarties 1B priedą (GATS), VII straipsniu.

162 STRAIPSNIS

Skaidrumas ir konfidencialios informacijos atskleidimas

1.    Kiekviena Šalis nedelsdama reaguoja į visus kitos Šalies prašymus suteikti konkrečią informaciją apie jos visuotinai taikomas priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo Susitarimu arba darančius jam poveikį. Kiekviena Šalis taip pat įsteigia vieną arba daugiau ryšių centrų, kurie, kai prašoma, kitos Šalies verslininkams ir paslaugų teikėjams teikia konkrečią informaciją tokiais klausimais. Šalys per tris mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo praneša viena kitai apie ryšių centrus. Ryšių centrai neprivalo būti įstatymų ir kitų teisės aktų saugyklos.

2.    Nė viena šio Susitarimo nuostata nereikalaujama, kad Šalis teiktų konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas trukdytų vykdyti įstatymus ar kitaip prieštarautų viešajam interesui ar pakenktų bet kurios konkrečios valstybinės ar privačios įmonės teisėtiems komerciniams interesams.

III POSKIRSNIS

KOMPIUTERIŲ PASLAUGOS

163 STRAIPSNIS

Susitarimas dėl kompiuterių paslaugų

1.    Liberalizuodamos prekybą kompiuterių paslaugomis pagal B, C ir D skirsnius Šalys laikosi 2–4 dalių.

2.    Svarbiausio produktų klasifikatoriaus (CPC 20 ) 84 skyrius, t. y. Jungtinių Tautų kodas, kuriuo nurodomos kompiuterių ir susijusios paslaugos, apima bazines funkcijas, naudojamas teikiant visas kompiuterių ir susijusias paslaugas: kompiuterių programas, kurios apibrėžiamos kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti, rinkiniai (įskaitant jų kūrimą ir diegimą), duomenų apdorojimą ir saugojimą, taip pat susijusias paslaugas, kaip antai klientų darbuotojų konsultavimo ir mokymo. Dėl technologijų plėtros vis daugiau tokių paslaugų siūloma kaip susijusių paslaugų komplektas ar paketas, į kuriuos gali būti įtrauktos visos šios bazinės funkcijos arba jų dalis. Pavyzdžiui, tokios paslaugos kaip žiniatinklio svetainių ar domenų priegloba, duomenų gavybos paslaugos ir sudėtinio kompiuterių tinklo naudojimas – visos šios paslaugos teikiamos kaip bazinių kompiuterių paslaugų funkcijų deriniai.

3.    Kompiuterių ir susijusios paslaugos (neatsižvelgiant į tai, ar jos teikiamos per tinklą, įskaitant internetą, ar ne) apima visas paslaugas, susijusias su:

a)    konsultavimu dėl kompiuterių ar kompiuterių sistemų, kompiuterių ar kompiuterių sistemų strategija, analize, planavimu, specifikacija, projektavimu, kūrimu, diegimu, taikymu, integravimu, testavimu, derinimu, atnaujinimu, pagalba, technine pagalba arba valdymu;

b)    kompiuterių programomis, apibrėžiamomis kaip instrukcijų, reikalingų kompiuteriams veikti ir informacijai perduoti (iš kompiuterių ir į juos), rinkinys, taip pat konsultavimas dėl kompiuterių programų, kompiuterių programų strategija, analizė, planavimas, specifikacija, projektavimas, kūrimas, diegimas, taikymas, integravimas, testavimas, derinimas, atnaujinimas, pritaikymas, techninė priežiūra, pagalba, techninė pagalba, valdymas ar naudojimas;

c)    duomenų tvarkymu, duomenų saugojimu, duomenų priegloba arba duomenų bazių paslaugomis;

d)    įstaigos mašinų ir įrangos (taip pat ir kompiuterių) techninės priežiūros ir remonto paslaugomis arba

e)    klientų darbuotojų mokymo paslaugomis, susijusiomis su programine įranga, kompiuteriais arba kompiuterių sistemomis, niekur kitur nepriskirtomis.

4.    Naudojantis kompiuterių ir susijusiomis paslaugomis gali būti teikiamos ir kitos paslaugos (pvz., bankininkystės), teikiamos ne tik elektroninėmis, bet ir kitomis priemonėmis. Tokiais atvejais svarbu skirti paslaugas, kurios reikalingos kitoms paslaugoms teikti (kaip antai žiniatinklio svetainių arba taikomųjų programų priegloba), nuo elektroninėmis priemonėmis teikiamų turinio arba pagrindinių paslaugų (kaip antai bankininkystės). Tokiais atvejais turinio arba pagrindinė paslauga prie CPC 84 skyriaus nepriskiriama.

IV POSKIRSNIS

PAŠTO PASLAUGOS 21

164 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šiame poskirsnyje išdėstomi reglamentavimo sistemos, taikomos visoms pašto paslaugoms, principai.

2.    Šiame poskirsnyje ir B, C ir D skirsniuose:

a)    licencija – reguliavimo institucijos individualiam teikėjui išduotas leidimas, kurį būtina turėti prieš pradedant teikti tam tikrą paslaugą, ir

b)    universalioji paslauga – visoje Šalies teritorijoje nuolat teikiamos nustatytos kokybės būtiniausios pašto paslaugos.

165 STRAIPSNIS

Rinką iškreipiančios veiklos prevencija

Kiekviena Šalis užtikrina, kad pašto paslaugų teikėjas, turintis prievolę teikti universaliąsias paslaugas arba pašto paslaugų monopolį, nevykdytų rinką iškreipiančios veiklos, kaip antai:

a)    nenaudotų pajamų, gautų teikiant tokią paslaugą, greitojo pristatymo paslaugai ar bet kuriai kitai neuniversaliajai pristatymo paslaugai kryžmiškai subsidijuoti ir

b)    nepagrįstai nediferencijuotų klientų, kaip antai įmonių, stambiųjų siuntėjų ar konsoliduotų siuntų siuntėjų, jiems taikydamas kitokius tarifus ar paslaugos teikimo sąlygas, kai ta paslauga teikiama vykdant universaliųjų paslaugų teikimo prievolę ar turint pašto paslaugų monopolį.

166 STRAIPSNIS

Universaliosios paslaugos

1.    Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti. Tokios prievolės pačios savaime nebus laikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos skaidriai, nediskriminuojant ir nedarant poveikio konkurencijai, ir jomis universaliųjų paslaugų teikimas neapsunkinamas labiau, nei būtina pagal Šalies nustatytus reikalavimus.

2.    Kad būtų tenkinami naudotojų poreikiai, universaliosios paslaugos turi būti teikiamos už prieinamą kainą.

167 STRAIPSNIS

Licencijos

1.    Kiekviena Šalis turėtų siekti pakeisti reikalavimą gauti paslaugų, nepatenkančių į universaliųjų paslaugų aprėptį, licenciją paprastos registracijos reikalavimu.

2.    Kai taikomas reikalavimas gauti licenciją:

a)    licencijų išdavimo sąlygos, kuriomis neturi būti sukuriama didesnė našta, nei būtina tikslui pasiekti, skelbiamos viešai;

b)    pareiškėjo prašymu jam pranešamos atsisakymo išduoti licenciją priežastys ir

c)    kiekviena Šalis nustato skundų teikimo nepriklausomam organui procedūrą, kuri turi būti skaidri, nediskriminacinė ir pagrįsta objektyviais kriterijais.

168 STRAIPSNIS

Reguliavimo institucijos nepriklausomumas

Reguliavimo institucija turi būti teisiškai atskirta ir nepriklausoma nuo pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų. Reguliavimo institucijos priimami sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

169 STRAIPSNIS

Laipsniškas teisės aktų derinimas

Šalys pripažįsta laipsniško Armėnijos Respublikos pašto paslaugų srities teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teisės aktais svarbą.

V POSKIRSNIS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ TINKLAS IR PASLAUGOS

170 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šiame poskirsnyje išdėstomi elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo, liberalizuoto pagal B, C ir D skirsnius, reglamentavimo sistemos principai.

2.    Šiame poskirsnyje:

a)    elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais komutavimo ar maršruto parinkimo įranga bei kitos priemonės, įskaitant neaktyvius tinklo elementus, leidžiančios perduoti signalus laidinėmis, radijo ar optinėmis arba kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

b)    elektroninių ryšių paslauga – paslauga, kurią visiškai ar daugiausia sudaro elektromagnetinių signalų perdavimas elektroninių ryšių tinklais, įskaitant telekomunikacijų paslaugas ir perdavimo paslaugas transliavimui naudojamais tinklais; šios paslaugos neapima elektroninių ryšių tinklais ar naudojant elektroninių ryšių paslaugas perduodamos informacijos turinio teikimo ar redakcinės turinio kontrolės paslaugų;

c)    viešoji elektroninių ryšių paslauga – elektroninių ryšių paslauga, kurią Šalis tiesiogiai ar faktiškai reikalauja teikti visuomenei;

d)    viešasis elektroninių ryšių tinkas – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas vien tik ar daugiausia viešai prieinamoms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, kuriuo informaciją galima perduoti iš vieno galinio taško į kitą;

e)    viešoji telekomunikacijų paslauga – telekomunikacijų paslauga, kurią Šalis tiesiogiai ar faktiškai reikalauja teikti visuomenei; tokios paslaugos, be kitų, gali apimti telegrafo, telefono, telekso ir duomenų perdavimo paslaugas, kuriomis paprastai tikruoju laiku perduodama vartotojo teikiama informacija iš vieno taško į kitą (-us) tašką (-us), tos informacijos formos ar turinio galiniuose taškuose niekaip nepakeičiant;

f)    elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo institucija – įstaiga (-os), kuriai (-ioms) Šalies pavesta reguliuoti šiame poskirsnyje minimus elektroninius ryšius;

g)    pagrindinė infrastruktūra – viešojo elektroninių ryšių tinklo įrenginiai ir paslaugos, kuriuos:

i)    išimtinai ar daugiausia teikia vienas teikėjas arba ribotas teikėjų skaičius ir

ii)    kurių negalima ekonomiškai arba techniškai pakeisti kitais, norint teikti paslaugą;

h)    susijusios priemonės – susijusios paslaugos, su elektroninių ryšių tinklu arba paslauga susijusi fizinė infrastruktūra ir kitos priemonės ar elementai, kurie leidžia arba padeda teikti paslaugas per tą tinklą arba paslaugą arba galėtų tai daryti ir kurie apima, inter alia, pastatus ar įėjimus į pastatus, pastatų elektros laidų sistemas, antenas, bokštus ir kitas atramines konstrukcijas, vamzdynus, kanalus, stiebus, šulinius ir skirstomąsias spintas;

i)    pagrindinis teikėjas 22 – elektroninių ryšių sektoriaus paslaugų teikėjas, galintis daryti esminį poveikį dalyvavimo tam tikroje elektroninių ryšių paslaugų rinkoje sąlygoms kainos ir pasiūlos požiūriu, nes jis kontroliuoja pagrindinę infrastruktūrą arba turi galimybę pasinaudoti savo padėtimi rinkoje;

j)    prieiga – kitam teikėjui pagal nustatytas sąlygas teikiamos priemonės arba paslaugos elektroninių ryšių paslaugoms teikti; prieiga, inter alia, apima prieigą prie:

i)    tinklo elementų ir susijusių priemonių, įskaitant galimybę fiksuotomis ar nefiksuotomis priemonėmis prijungti įrangą, ypač prieigą prie vietinės linijos ir prie priemonių bei paslaugų, reikalingų paslaugoms teikti naudojantis vietine linija;

ii)    fizinės infrastruktūros, įskaitant pastatus, kabelių kanalus ir stiebus;

iii)    programinės įrangos sistemų, tarp jų veiklos palaikymo sistemų;

iv)    informacijos sistemų ar duomenų bazių, skirtų išankstinių užsakymų, teikimo, užsakymo, priežiūros bei remonto prašymų ir sąskaitų rengimui;

v)    numerių susiejimo ar lygiavertes funkcijas atliekančių sistemų;

vi)    fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų, visų pirma tarptinklinio ryšio paslaugoms teikti, ir

vii)    virtualaus tinklo paslaugų;

k)    sujungimas – fizinis ir loginis viešųjų elektroninių ryšių tinklų, naudojamų to paties ar kito teikėjo, sujungimas, kad vieno teikėjo elektroninių ryšių paslaugų gavėjai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu arba ryšiu su kito teikėjo paslaugų gavėjais arba kito teikėjo teikiamomis paslaugomis, paslaugomis, kurias gali teikti susijusios šalys arba kitos šalys, turinčios prieigą prie tinklo;

l)    universalioji paslauga – minimalus rinkinys nustatytos kokybės paslaugų, kurios visoje Šalies teritorijoje, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti paslaugų gavėjams; paslaugos aprėptį ir teikimo tvarką nustato kiekviena Šalis;

m)    numerio perkeliamumas – visiems to pageidaujantiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų abonentams suteikiama teisė išlaikyti toje pačioje vietoje tą patį telefono ryšio numerį nepabloginant kokybės, patikimumo ar patogumo tuo atveju, kai keičiami tos pačios kategorijos viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai.

171 STRAIPSNIS

Reguliavimo institucija

1.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo institucija būtų teisiškai atskirta ir funkciškai nepriklausoma nuo bet kokio elektroninių ryšių tinklų, elektroninių ryšių paslaugų ar elektroninių ryšių įrangos teikėjo.

2.    Šalis, kuriai nuosavybės teise priklauso elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjai, arba kuri juos kontroliuoja, užtikrina, kad reguliavimo funkcija būtų veiksmingai struktūriškai atskirta nuo veiklos, susijusios su nuosavybės teise ir kontrole. Reguliavimo institucija veikia nepriklausomai ir vykdydama jai pagal vidaus teisę pavestas užduotis neprašo ir nesutinka gauti jokios kitos institucijos nurodymų.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reguliavimo institucijoms būtų suteikta pakankamai įgaliojimų sektoriui reguliuoti ir kad jos turėtų pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių joms pavestoms užduotims atlikti. Sustabdyti ar panaikinti reguliavimo institucijų sprendimus gali tik 7 dalyje nurodytos apeliacinės įstaigos.

Reguliavimo institucijos užduotys skelbiamos viešai lengvai prieinama ir aiškia forma, ypač jei tos užduotys pavestos daugiau nei vienai įstaigai. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos reguliavimo institucijos turėtų atskirus metinius biudžetus. Biudžetai skelbiami viešai.

4.    Reguliavimo institucijų priimami sprendimai ir taikomos procedūros turi būti nešališki visų rinkos dalyvių atžvilgiu.

5.    Reguliavimo institucijos savo įgaliojimais naudojasi skaidriai ir laiku.

6.    Reguliavimo institucijos turi turėti įgaliojimus užtikrinti, kad elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikėjai, kai prašoma, joms skubiai pateiktų visą informaciją, taip pat ir finansinę, kurios reikia, kad reguliavimo institucijos galėtų vykdyti pagal šį poskirsnį joms pavestas užduotis. Prašoma informacija turi būti proporcinga reguliavimo institucijų atliekamoms užduotims ir tvarkoma laikantis konfidencialumo reikalavimų.

7.    Kiekvienas reguliavimo institucijos sprendimo paveiktas naudotojas ar teikėjas turi turėti teisę tokį sprendimą apskųsti nuo dalyvaujančių šalių nepriklausomai apeliacinei įstaigai. Ši įstaiga, kuri gali būti teismas, turi turėti tinkamos praktinės patirties, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas. Turi būti deramai atsižvelgiama į bylos esmę ir taikomas veiksmingas apskundimo mechanizmas. Dėl už peržiūros procedūras atsakingų ne teisminio pobūdžio įstaigų kiekviena Šalis užtikrina, kad visada būtų raštu pateikiamos jų sprendimų priežastys ir kad jų sprendimus visada būtų galima skųsti nešališkai ir nepriklausomai teisminei institucijai. Veiksmingai užtikrinama, kad apeliacinių įstaigų sprendimai būtų vykdomi. Kol nagrinėjamas apeliacinis skundas, galioja reguliavimo institucijos sprendimas, išskyrus tuos atvejus, kai pagal vidaus teisę nustatomos laikinosios priemonės.

8.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad reguliavimo institucijos vadovas arba, kai taikoma, šią funkciją reguliavimo institucijoje vykdančios kolegijos nariai ar jo (jų) pavaduotojas (-ai) būtų atleistas (-i) iš pareigų tik tuomet, jei nebeatitinka šioms pareigoms vykdyti reikalingų sąlygų, kurios yra iš anksto nustatytos vidaus teisėje. Kiekvienas toks sprendimas atleisti iš pareigų skelbiamas viešai atleidimo metu. Atleistam nacionalinės reguliavimo institucijos vadovui arba, kai taikoma, šią funkciją vykdančios kolegijos atitinkamiems nariams nurodomos atleidimo priežastys, ir jis (jie), jei bendrąja tvarka priežastys neskelbiamos, turi teisę reikalauti, kad jos būtų paskelbtos, ir tos priežastys tokiu atveju turi būti paskelbtos.

172 STRAIPSNIS

Leidimas teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas

1.    Kiekviena Šalis leidžia, kai tik įmanoma, elektroninių ryšių tinklus ar paslaugas teikti pateikus paprastą pranešimą. Nereikalaujama, kad, pateikęs pranešimą, atitinkamas paslaugų teikėjas, prieš pradėdamos naudotis teisėmis pagal leidimą, gautų reguliavimo institucijos atskirą sprendimą ar kitą kokį administracinį aktą. Pagal tokį leidimą įgyjamos teisės ir prievolės skelbiamos viešai lengvai prieinama forma. Prievolės turėtų būti proporcingos susijusiai paslaugai.

2.    Jei reikia, suteikdama radijo dažnių ar numerių naudojimo teisę Šalis gali reikalauti licencijos, kad būtų:

a)    išvengta žalingųjų trukdžių;

b)    užtikrinta techninė paslaugos kokybė;

c)    užtikrintas veiksmingas spektro naudojimas arba

d)    įgyvendinti kiti visuotinės svarbos tikslai.

3.    Jeigu Šalis reikalauja licencijos, ji:

a)    viešai paskelbia visus licencijos išdavimo kriterijus ir pagrįstą laikotarpį, per kurį paprastai priimamas sprendimas dėl licencijos paraiškos;

b)    pareiškėjo prašymu jam raštu praneša atsisakymo išduoti licenciją priežastis;

c)    jei išduoti licenciją atsisakoma, pareiškėjui suteikia teisę kreiptis į apeliacinę įstaigą.

4.    Teikėjų mokėtini administraciniai mokesčiai taikomi objektyviai, skaidriai, proporcingai ir stengiantis mažinti jiems tenkančias sąnaudas. Administraciniai mokesčiai, kuriuos Šalis nustato paslaugos ar tinklo teikėjams, savo veiklą vykdantiems pagal 1 dalyje nurodytą leidimą arba pagal 2 dalyje nurodytą licenciją, turi būti ne didesni nei faktinės administracinės sąnaudos, paprastai patiriamos dėl taikomų leidimų ir licencijų tvarkymo, kontrolės ir įgyvendinimo. Tokios administracinės sąnaudos gali apimti tarptautinio bendradarbiavimo, derinimo ir standartizacijos, rinkos tyrimo, reikalavimų laikymosi priežiūros ir kitokios rinkos kontrolės sąnaudas bei sąnaudos, susijusias su teisės aktų ir administracinių sprendimų, tokių kaip sprendimai dėl prieigos ar sujungimo, rengimu ir vykdymu.

Pirmojoje pastraipoje minėti administraciniai mokesčiai neapima aukciono, konkurso mokesčių ar kitų nediskriminacinių priemonių, kuriomis suteikiamos lengvatos, arba pagal įgaliojimus skirtų įnašų už universaliųjų paslaugų teikimą.

173 STRAIPSNIS

Riboti ištekliai

1.    Ribotų išteklių, įskaitant radijo spektrą, numerius ir priėjimo teises, naudojimo teisės paskirstomos ir suteikiamos laikantis atvirumo, objektyvumo, savalaikiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Kiekviena Šalis savo procedūras grindžia objektyviais, skaidriais, nediskriminaciniais ir proporcingais kriterijais.

2.    Informacija apie paskirtas dažnio juostas skelbiama viešai, bet nereikalaujama detaliai nurodyti konkrečioms valdžios sektoriaus reikmėms skirto radijo spektro.

3.    Jei tai daro laikydamasi šio Susitarimo, kiekviena Šalis išlaiko teisę nustatyti ir taikyti spektro ir dažnių valdymo priemones, dėl kurių gali būti ribojamas elektroninių ryšių paslaugų teikėjų skaičius. Minėta teisė taip pat apima galimybę dažnių juostas skirstyti atsižvelgiant į esamus ir būsimus poreikius bei spektro prieinamumą. Priemonės, kuriomis Šalis skirsto ir skiria spektro išteklius ir valdo dažnius, nelaikomos priemonėmis, per se nesuderinamomis su 144, 149 ir 150 straipsniais.

174 STRAIPSNIS

Prieiga ir sujungimas

1.    Dėl prieigos ir tinklų sujungimo susiję teikėjai turėtų, iš principo, susitarti komercinėse derybose.

2.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų teisę ir, kai to prašo kitas teikėjas, prievolę tarpusavyje derėtis dėl sujungimo, kad galėtų teikti viešai prieinamus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Nė viena Šalis toliau netaiko jokių teisinių ar administracinių priemonių, kuriomis teikėjai, kai jų teikiamos prieigos ar sujungimo paslaugos yra lygiavertės, įpareigojami skirtingiems teikėjams taikyti skirtingas sąlygas arba nustatyti su teikiamomis paslaugomis nesusijusias prievoles.

3.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad teikėjai, derybose dėl prieigos ar sujungimo iš kito teikėjo gavę informacijos, ją galėtų naudoti tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo pateikta, ir visuomet užtikrintų perduotos arba saugomos informacijos konfidencialumą.

4.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos teritorijoje pagrindinis teikėjas elektroninių ryšių paslaugų teikėjams pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis 23 teiktų prieigą prie jos pagrindinės infrastruktūros, įskaitant, inter alia, tinklo elementus, susijusias priemones ir pagalbines paslaugas.

5.    Dėl viešųjų telekomunikacijų paslaugų – sujungimas su pagrindiniu teikėju užtikrinamas bet kuriame tinklo taške, kur tai techniškai įmanoma. Tokia sujungimo galimybė teikiama:

a)    taikant nediskriminacines sąlygas (įskaitant dėl techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros) bei tarifus ir užtikrinant ne prastesnę kokybę nei ta, kurią pagrindinis teikėjas užtikrina teikdamas savo panašias paslaugas ar nesusijusių teikėjų ar jų patronuojamųjų įmonių ar kitų susijusių įmonių panašias paslaugas;

b)    laiku ir taikant tokias sąlygas (įskaitant dėl techninių standartų, specifikacijų, kokybės ir techninės priežiūros) ir sąnaudomis pagrįstus tarifus, kurie būtų skaidrūs, tinkami, ekonomiškai pagrįsti ir pakankamai atsieti, kad teikėjui netektų mokėti už tinko komponentus ar infrastruktūrą, kurių jam nereikia paslaugai teikti, ir

c)    kai prašoma, papildomuose taškuose nei tinklo galiniai taškai, siūlomi daugumai naudotojų, ir taikant mokesčius, atitinkančius papildomos infrastruktūros įrengimo sąnaudas.

6.    Kiekviena Šalis užtikrina, kad sujungimui su pagrindiniu teikėju taikomos procedūros būtų skelbiamos viešai ir kad pagrindiniai teikėjai viešai skelbtų savo sujungimo sąlygų susitarimus arba, jei tinkama, pavyzdinius sujungimo sąlygų pasiūlymus.

175 STRAIPSNIS

Pagrindiniams paslaugų teikėjams taikomos konkurencijos apsaugos priemonės

Kiekviena Šalis nustato arba toliau taiko tinkamas priemones, kad paslaugų teikėjams, kurie atskirai ar kartu laikomi pagrindiniais paslaugų teikėjais, užkirstų kelią pradėti ar toliau vykdyti antikonkurencinę veiklą. Antikonkurencinei veiklai visų pirma priskiriami šie veiksmai:

a)    antikonkurencinės kryžminės subsidijos;

b)    konkurenciją pažeidžiantis informacijos, gautos iš konkurentų, naudojimas ir

c)    techninės informacijos apie pagrindinę infrastruktūrą ir komerciškai svarbios informacijos, kuri yra būtina kitiems paslaugų teikėjams teikiant paslaugas, nepateikimas laiku.

176 STRAIPSNIS

Universaliosios paslaugos

1.    Kiekviena Šalis turi teisę nustatyti, kokias universaliųjų paslaugų prievoles ji nori toliau taikyti.

2.    Tos universaliųjų paslaugų prievolės pačios savaime nelaikomos antikonkurencinėmis, jeigu jos administruojamos proporcingai, skaidriai, objektyviai ir nediskriminuojant. Be to, šios prievolės turi būti administruojamos nedarant poveikio konkurencijai ir nesukuriant didesnės naštos, nei būtina atsižvelgiant į Šalies nustatytos universaliosios paslaugos pobūdį.

3.    Visi elektroninių ryšių tinklų arba paslaugų teikėjai turėtų turėti teisę teikti universaliąją paslaugą. Universaliųjų paslaugų teikėjai skiriami taikant veiksmingą, skaidrų ir nediskriminacinį mechanizmą. Jei reikia, kiekviena Šalis įvertina, ar universaliųjų paslaugų teikimas nepagrįstai neapsunkina universaliajai paslaugai teikti paskirto teikėjo. Atsižvelgusios į minėto vertinimo rezultatus ir įvertinusios rinkos naudą, kurią gauna universaliosios paslaugos teikėjas, reguliavimo institucijos nustato, ar reikia nustatyti tvarką, pagal kurią susijusiam teikėjui būtų skiriama kompensacija arba pasidalijamos su universaliųjų paslaugų teikimo prievole susijusios grynosios sąnaudos.

177 STRAIPSNIS

Numerio perkeliamumas

Kiekviena Šalis užtikrina, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai pagrįstomis sąlygomis užtikrintų numerio perkeliamumą.

178 STRAIPSNIS

Informacijos konfidencialumas

Kiekviena Šalis užtikrina elektroninių ryšių ir susijusių srauto duomenų, perduodamų viešaisiais elektroninių ryšių tinklais ir teikiant viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, konfidencialumą neribodamos prekybos paslaugomis.

179 STRAIPSNIS

Elektroninių ryšių srities ginčų sprendimas

1.    Jei kyla elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų ginčas, susijęs su teisėmis ir prievolėmis pagal šį poskirsnį, kiekviena Šalis užtikrina, kad susijusi reguliavimo institucija bet kurios susijusios šalies prašymu kuo greičiau ir ne vėliau kaip per keturis mėnesius, jei nėra išskirtinių aplinkybių, priimtų privalomą vykdyti sprendimą išspręsti ginčą.

2.    Kai ginčas susijęs su paslaugų teikimu per sieną, spręsdamos ginčą susijusios reguliavimo institucijos koordinuoja savo veiksmus.

3.    Reguliavimo institucijos sprendimas skelbiamas viešai, atsižvelgiant į verslo slaptumo reikalavimus. Susijusioms šalims nurodomos visos priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas, ir jos turi teisę tą sprendimą apskųsti pagal 172 straipsnio 7 dalį.

4.    Šiame straipsnyje nurodyta tvarka netrukdo bet kuriai susijusiai šaliai pateikti ieškinį teismui.

180 STRAIPSNIS

Laipsniškas teisės aktų derinimas

Šalys pripažįsta laipsniško Armėnijos Respublikos elektroninių ryšių tinklų srities teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teisės aktais svarbą.

VI POSKIRSNIS

FINANSINĖS PASLAUGOS

181 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1.    Šis poskirsnis taikomas priemonėms, darančioms poveikį pagal B, C ir D skirsnius liberalizuotų finansinių paslaugų teikimui.

2.    Šiame skyriuje finansinė paslauga – bet kokia finansinio pobūdžio paslauga, kurią siūlo Šalies finansinių paslaugų teikėjas. Finansinės paslaugos apima draudimą ir su draudimu susijusias paslaugas, taip pat bankininkystės ir kitas finansines paslaugas.

3.    2 dalyje nurodytą draudimą ir su draudimu susijusias paslaugas sudaro:

a)    tiesioginis draudimas (įskaitant bendrąjį draudimą):

i)    gyvybės ir

ii)    ne gyvybės;

b)    perdraudimas ir retrocesija;

c)    draudimo tarpininkavimas, kaip antai brokerio paslaugos ir atstovavimas, ir

d)    su draudimu susijusios pagalbinės paslaugos, pavyzdžiui, konsultavimas, aktuaro paslaugos, rizikos vertinimas ir žalos sureguliavimo paslaugos.

4.    2 dalyje nurodytas bankininkystės ir kitas finansines paslaugas (išskyrus draudimą ir su draudimu susijusias paslaugas) sudaro:

a)    indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš gyventojų;

b)    visų rūšių skolinimas, įskaitant vartojimo kreditus, hipotekos kreditus, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą;

c)    finansinė nuoma;

d)    visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito, mokėjimo ir debeto korteles, kelionės čekius ir vekselius;

e)    garantijos ir finansiniai įsipareigojimai;

f)    prekyba savo arba klientų sąskaita biržoje, nebiržinėje rinkoje ar kitaip šiomis priemonėmis:

i)    pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir kt.);

ii)    užsienio valiuta;

iii)    išvestinėmis priemonėmis, įskaitant ateities ir pasirinkimo sandorius, bet ne vien jais;

iv)    valiutos kurso ir palūkanų normų priemonėmis, įskaitant tokius produktus kaip pasikeitimo sandoriai, išankstiniai susitarimai dėl palūkanų normų;

v)    perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ir

iv)    kitomis perleidžiamosiomis priemonėmis ir finansiniu turtu, įskaitant tauriųjų metalų lydinius;

g)    dalyvavimas leidžiant visų rūšių vertybinius popierius, įskaitant vertybinių popierių platinimo garantavimą ir agento paslaugas (viešai ar neviešai) platinant vertybinius popierius, ir su tokiu vertybinių popierių leidimu susijusių paslaugų teikimas;

h)    tarpininkavimas pinigų rinkoje;

i)    turto valdymas, toks kaip grynųjų pinigų arba vertybinių popierių valdymas, visos kolektyvinių investicijų valdymo formos, pensijų fondų valdymas, turto apsaugos, depozitoriumo ir patikos paslaugos;

j)    atsiskaitymo už finansinį turtą, įskaitant vertybinius popierius, išvestinių finansinių priemonių produktus ir kitas perleidžiamąsias priemones, ir jo tarpuskaitos paslaugos;

k)    finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir susijusi programinė įranga ir

l)    konsultavimo, tarpininkavimo ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos, susijusios su veikla, išvardyta šioje dalyje, įskaitant informaciją apie kreditus ir jos analizę, investicijų ir investicinių portfelių tyrimus bei konsultacijas dėl jų, konsultacijas dėl įsigijimų ir įmonių pertvarkymo bei strategijos.

5.    Šiame poskirsnyje:

a)    finansinių paslaugų teikėjas – Šalies fizinis arba juridinis asmuo, ketinantis teikti arba teikiantis finansines paslaugas, bet ne viešasis subjektas;

b)    viešasis subjektas – tai:

i)    Šalies vyriausybė, centrinis bankas arba pinigų politiką vykdanti institucija arba Šaliai nuosavybės teise priklausantis arba jos kontroliuojamas subjektas, kurio pagrindinė veikla – vykdyti vyriausybės pavestas funkcijas, arba kuris savo veikla siekia valdžios sektoriaus nustatytų tikslų, neįskaitant subjektų, kurių pagrindinė veikla – teikti finansines paslaugas komercinėmis sąlygomis, arba

ii)    privatus subjektas tuo atveju, kai jis atlieka įprastines centrinio banko ar pinigų politiką vykdančios institucijos funkcijas;

c)    nauja finansinė paslauga – finansinio pobūdžio paslauga, įskaitant paslaugas, susijusias su esamais ir naujais produktais ar produktų pristatymo būdu, kurios Šalies teritorijoje neteikia joks finansinių paslaugų teikėjas, tačiau kuri yra teikiama kitos Šalies teritorijoje.

182 STRAIPSNIS

Prudencinė išlyga

1.    Nė viena šio Susitarimo nuostata Šaliai neužkertamas kelias nustatyti arba toliau taikyti priemones dėl prudencinių priežasčių, kaip antai:

a)    siekiant apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ar subjektus, kurių atžvilgiu finansinių paslaugų teikėjas yra prisiėmę patikėtinio pareigą;

b)    savo finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti.

2.    Šiomis priemonėmis neturi būti sukuriama didesnė našta, nei būtina tikslui pasiekti.

3.    Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma reikalavimu, kad Šalis atskleistų informaciją, susijusią su atskirų vartotojų reikalais ir sąskaitomis, arba viešųjų subjektų turimą konfidencialią ar privačią informaciją.

183 STRAIPSNIS

Veiksmingas ir skaidrus reglamentavimas

1.    Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad apie kiekvieną Šalies siūlomą priimti visuotinai taikomą priemonę kuo anksčiau būtų pranešta visiems suinteresuotiesiems asmenims, kad šie asmenys turėtų galimybę dėl tos priemonės pateikti pastabų. Apie siūlomą priemonę pranešama:

a)    oficialiai ją paskelbiant arba

b)    kita rašytine arba elektronine forma.

2.    Kiekviena Šalis suinteresuotiesiems asmenims nurodo finansinių paslaugų teikimo paraiškų pildymo reikalavimus.

Pareiškėjo prašymu susijusi Šalis jį informuoja apie jo paraiškos statusą. Norėdama, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos, susijusi Šalis nepagrįstai nedelsdama jį apie tai informuoja.

3.    Kiekviena Šalis deda visas pastangas, kad būtų užtikrinta, jog jos teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Tokie tarptautiniu mastu sutarti standartai, inter alia, yra:

a)    Bazelio komiteto „Pagrindiniai veiksmingos bankų priežiūros principai“;

b)    Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“;

c)    Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“;

d)    EBPO „Susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija“;

e)    G 20 „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir

f)     Finansinių veiksmų darbo grupės „Keturiasdešimt rekomendacijų dėl pinigų plovimo“ ir „Devynios specialios rekomendacijos dėl terorizmo finansavimo“.

4.    Šalys atsižvelgia į G 7 valstybių finansų ministrų paskelbtus „Dešimt pagrindinių informacijos mainų principų“ ir deda visas pastangas, kad juos taikytų tarpusavyje.

184 STRAIPSNIS

Naujos finansinės paslaugos

Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui teikti bet kokio pobūdžio naują finansinę paslaugą, kurią ta Šalis leistų teikti savo finansinių paslaugų teikėjams panašiomis aplinkybėmis, vadovaudamasi vidaus teise. Šalis gali nustatyti teisinę paslaugos teikimo formą ir reikalauti leidimo tai paslaugai teikti. Jei tokio leidimo reikia, sprendimas priimamas per pagrįstą laikotarpį, o atsisakyti išduoti leidimą galima tik dėl prudencinių priežasčių pagal 182 straipsnį.

185 STRAIPSNIS

Duomenų tvarkymas

1.    Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjui į jos teritoriją ir iš tos teritorijos perduoti informaciją elektronine ar kitokia forma duomenims tvarkyti, jei finansinių paslaugų teikėjui prireikia tokio duomenų tvarkymo įprastinei veiklai vykdyti.

2.    Nė viena 1 dalies nuostata neribojama Šalies teisė saugoti asmens duomenis ir privatumą, jeigu tokia teise nesinaudojama šiam Susitarimui apeiti.

3.    Kiekviena Šalis nustato arba toliau taiko tinkamas apsaugos priemones, ypač dėl asmens duomenų perdavimo, kad apsaugotų asmenų privatumą ir pagrindines teises bei laisvę.

186 STRAIPSNIS

Specialios išimtys

1.    Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas, kurios yra valstybinės senatvės pensijos plano ar įstatymais nustatytos socialinės apsaugos sistemos dalis, išskyrus atvejus, kai šią veiklą gali vykdyti, kaip numatyta tos Šalies vidaus teisės aktais, finansinių paslaugų teikėjai, konkuruodami su viešaisiais subjektais arba privačiomis institucijomis.

2.    Nė viena šio Susitarimo nuostata nėra taikoma centrinio banko arba pinigų politiką vykdančios institucijos ar kito viešojo subjekto, vykdančio pinigų arba valiutos kurso politiką, veiklai.

3.    Nė viena šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai, įskaitant jos viešuosius subjektus, savo teritorijoje išimtine teise vykdyti veiklą arba teikti paslaugas tos Šalies arba jos viešųjų subjektų vardu, su jų teikiama garantija arba naudojantis jų finansiniais ištekliais.

187 STRAIPSNIS

Savireguliavimo organizacijos

Jeigu Šalis reikalauja, kad kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjai, norintys teikti finansines paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Šalies finansinių paslaugų teikėjai, būtų savireguliavimo organizacijų, vertybinių popierių ar ateities sandorių biržos ar rinkos, tarpuskaitos agentūros ar bet kurios kitos organizacijos ar asociacijos nariai ar dalyvautų joje (-ose), arba kai Šalis tiesiogiai ar netiesiogiai suteikia tokioms institucijoms privilegijų ar pranašumų teikiant finansines paslaugas, Šalis užtikrina, kad būtų laikomasi 144 ir 150 straipsniuose nurodytų prievolių.

188 STRAIPSNIS

Tarpuskaitos ir mokėjimo sistemos

Pagal 144 ir 150 straipsniuose nurodytas nacionalinio režimo taikymo sąlygas kiekviena Šalis leidžia savo teritorijoje įsisteigusiems kitos Šalies finansinių paslaugų teikėjams naudotis viešųjų subjektų valdomomis mokėjimo ir tarpuskaitos sistemomis, taip pat valstybinio finansavimo ir refinansavimo priemonėmis, prieinamomis vykdant įprastinę veiklą. Šia pastraipa nesuteikiama galimybė naudotis Šalies paskutinio skolinimosi šaltinio priemonėmis.

189 STRAIPSNIS

Finansinis stabilumas ir finansinių paslaugų reglamentavimas Armėnijos Respublikoje

Šalys pripažįsta tinkamo finansinių paslaugų reglamentavimo svarbą siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, sąžiningas ir veiksmingas rinkas ir apsaugoti investuotojus, indėlininkus, draudėjus ir subjektus, kurių atžvilgiu finansinių paslaugų teikėjas yra prisiėmę patikėtinio pareigą. Tokio finansinių paslaugų reglamentavimo bendrosios gairės – tarptautiniai geriausios praktikos standartai, visų pirma įgyvendinami Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Armėnijos Respublika savo finansinių paslaugų reglamentavimą atitinkamai suderina su Europos Sąjungos teisės aktais.

VII POSKIRSNIS

TRANSPORTO PASLAUGOS

190 STRAIPSNIS

Taikymo sritis ir tikslai

Šiame poskirsnyje išdėstomi tarptautinio jūrų transporto paslaugų liberalizavimo pagal B, C ir D skirsnius principai.

191 STRAIPSNIS

Terminų apibrėžtys

1.    Šiame poskirsnyje ir B, C ir D skirsniuose:

a)    tarptautinis jūrų transportas – be kita ko, „nuo durų iki durų“ ir daugiarūšio transporto operacijos, t. y. prekių vežimas daugiau kaip vienos rūšies transportu, įskaitant plukdymą jūra, su vienu bendru transporto dokumentu ir teisė šiuo tikslu tiesiogiai sudaryti sutartis su kitų rūšių transporto paslaugų teikėjais;

b)    jūrų krovinių tvarkymo paslaugos – krovos bendrovių veikla, įskaitant terminalų operatorių veiklą, bet neįskaitant dokų darbuotojų, kai jų darbas organizuojamas nepriklausomai nuo krovimo ar terminalų operatorių bendrovių, tiesioginės veiklos. Šiai kategorijai priskiriamas toliau išvardytos veiklos organizavimas ir priežiūra:

i)    krovinių pakrovimo į laivą arba iškrovimo iš jo;

ii)    krovinių pritvirtinimo arba atlaisvinimo ir

iii)    krovinių priėmimo ar pristatymo ir saugojimo prieš vežimą arba po iškrovimo;

c)    muitinio įforminimo paslaugos arba muitinės tarpininkų paslaugos – kitos šalies vardu atliekami muitinės formalumai, susiję su krovinių importu, eksportu arba gabenimu, nesvarbu, ar tokia paslauga yra pagrindinė, ar įprastinė papildoma paslaugų teikėjo veikla;

d)    konteinerių stoties ir saugyklos paslaugos – konteinerių laikymas uostų teritorijose arba sausumoje pildymo arba tuštinimo, remonto ir pateikimo išsiųsti tikslais;

e)    jūrų transporto tarpininkų paslaugos – agentų veikla atitinkamoje geografinėje teritorijoje, susijusi su atstovavimu vienos laivybos linijos arba laivybos bendrovės ar kelių laivybos linijų arba laivybos bendrovių verslo interesams toliau nurodytais tikslais:

i)    rūpintis jūrų transporto ir susijusių paslaugų rinkodara ir jas parduoti nuo kainos nustatymo iki sąskaitos faktūros išrašymo ir bendrovių vardu išduoti važtaraščius, pirkti ir perparduoti reikiamas susijusias paslaugas, rengti dokumentus ir teikti verslo informaciją, ir

ii)    bendrovių vardu organizuoti laivo įplaukimą į uostą arba, prireikus, krovinių perėmimą;

f)    krovinių siuntimo paslaugos – krovinių siuntimo organizavimas ir stebėjimas krovinių siuntėjų vardu, apimantis transporto ir susijusių paslaugų pirkimą, dokumentų rengimą ir verslo informacijos teikimą, ir

g)    krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugos – tarptautinių krovinių, visų pirma krovinių konteinerių, pirminis ir tolesnis gabenimas tarp Šalies uostų.

2.    Šalys užtikrina, kad tarptautinio jūrų transporto srityje būtų veiksmingai taikomas neribojamo patekimo į krovinių rinką komercinėmis sąlygomis, laisvės teikti tarptautinio jūrų transporto paslaugas ir nacionalinio režimo taikymo teikiant šias paslaugas principai.

3.    Atsižvelgdama į esamą Šalių tarptautinio jūrų transporto liberalizavimo lygį kiekviena Šalis:

a)    veiksmingai taiko neribojamo patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir prekybą principą komercinėmis ir nediskriminacinėmis sąlygomis ir

b)    laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba eksploatuojamiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą savo ar bet kurios trečiosios šalies laivams, atsižvelgdama į tai, kuris režimas yra palankesnis, ir kuris, inter alia, apima patekimą į uostus, naudojimąsi uostų infrastruktūra bei paslaugomis ir naudojimąsi papildomomis jūrų transporto paslaugomis, taip pat susijusius mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, muitinės infrastruktūrą ir prieplaukų bei krovinių pakrovimo ir iškrovimo įrangos skyrimą.

4.    Taikydamos 3 dalyje nurodytus principus Šalys:

a)    būsimuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis dėl tarptautinio jūrų transporto paslaugų, įskaitant sausųjų ir skystųjų birių krovinių gabenimo ir linijinės laivybos paslaugas, nenustato krovinių pasidalijimo susitarimų ir per pagrįstos trukmės laikotarpį baigia taikyti visus ankstesniuose susitarimuose nustatytus krovinių pasidalijimo susitarimus ir

b)    įsigaliojus šiam Susitarimui panaikina visas vienašales priemones ir administracines, technines ir kitas kliūtis, kuriomis galėtų būti užslėptai ribojamas arba diskriminuojamas laisvas tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimas, ir vėliau jų nenustato.

5.    Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams savo teritorijoje leidžia įsteigti įmonę taikydama įsisteigimo ir veiklos sąlygas, kurios yra ne mažiau palankios už taikomas savo arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, atsižvelgdama į tai, kurios sąlygos yra palankesnės.

6.    Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams suteikia galimybę uostuose pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis šiomis paslaugomis: laivų valdymo, vilkimo pagalbos, aprūpinimo maistu, kuru ir vandeniu, šiukšlių surinkimo ir atliekų balasto šalinimo, uosto kapitono, navigacijos pagalbos, skubaus remonto, inkaravimo, krantinės ir švartavimo, taip pat pakrantės paslaugomis, būtinomis laivams eksploatuoti, įskaitant aprūpinimą ryšiais, vandeniu ir elektra.

7.    Kiekviena Šalis leidžia tarp Armėnijos Respublikos uostų arba tarp valstybės narės uostų gabenti įrangą (pvz., tuščius konteinerius), jei ji nėra už atlygį gabenamas krovinys.

8.    Kiekviena Šalis kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams leidžia gavus kompetentingos institucijos leidimą tarp nacionalinių uostų teikti krovinių surinkimo ir paskirstymo paslaugas.

192 STRAIPSNIS

Laipsniškas teisės aktų derinimas

Šalys pripažįsta laipsniško Armėnijos Respublikos transporto paslaugų srities teisės aktų derinimo su Europos Sąjungos teisės aktais svarbą.

F SKIRSNIS

ELEKTRONINĖ PREKYBA

I POSKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

193 STRAIPSNIS

Tikslas ir principai

1.    Šalys, pripažindamos, kad elektronine prekyba plečiamos daugelio sektorių prekybos galimybės, siekia skatinti tarpusavio elektroninės prekybos vystymą, ypač bendradarbiaudamos dėl su šio skyriaus nuostatomis susijusių elektroninės prekybos keliamų klausimų.

2.    Šalys susitaria, kad siekiant užtikrinti elektroninės prekybos naudotojų pasitikėjimą, elektroninės prekybos vystymas turi visiškai atitikti aukščiausius tarptautinius duomenų apsaugos standartus.

3.    Šalys perdavimą elektroninėmis priemonėmis laiko paslaugų, kurioms negali būti taikomi muitai, teikimu, kaip nustatyta C skirsnyje.

194 STRAIPSNIS

Elektroninės prekybos reglamentavimo aspektai

1.    Šalys tęsia dialogą elektroninės prekybos klausimais. Aptariami, inter alia, šie klausimai:

a)    viešai išduotų elektroninių parašų sertifikatų pripažinimas ir per sieną teikiamų sertifikavimo paslaugų lengvinimas;

b)    tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė dėl informacijos perdavimo ir saugojimo:

i)    neužsakytų elektroninių komercinių pranešimų tvarkymas ir

ii)    elektroninės prekybos naudotojų apsauga, ir

c)    kiti klausimai, susiję su elektroninės prekybos vystymu.

2.    Toks dialogas gali vykti keičiantis informacija apie kiekvienos Šalies 1 dalyje nurodytų sričių teisės aktus, taip pat informacija apie tokių teisės aktų įgyvendinimą.

II POSKIRSNIS

TARPININKAVIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

195 STRAIPSNIS

Tarpininkų paslaugų naudojimas

Šalys pripažįsta, kad veiklai, kuria pažeidžiama jų atitinkama vidaus teisė, atlikti trečiosios šalys gali naudotis tarpininkų paslaugomis. Kad atsižvelgtų į šią galimybę, kiekviena Šalis dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės nustato arba toliau taiko šiame poskirsnyje nurodytas priemones.

196 STRAIPSNIS

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (paprastas perdavimo kanalas)

1.    Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už perduodamą informaciją, jei teikėjas:

a)    neinicijuoja perdavimo;

b)    neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir

c)    neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

2    Perdavimo ir prieigos suteikimo veiksmai, nurodyti 1 dalyje, aprėpia automatinį, tarpinį ir trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, jei tai daroma tik siekiant perduoti tą informaciją ryšių tinklu ir tik tuo atveju, kai informacija nėra saugoma ilgiau nei pagrįstai būtina jai perduoti.

3    Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis kiekvienos Šalies teisine sistema reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

197 STRAIPSNIS

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (spartinimas)

1.    Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinklu, kiekviena Šalis užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas tik tam, kad kitiems paslaugų gavėjams, jų prašymu, informacija būtų toliau perduodama veiksmingiau, jei teikėjas:

a)    nekeičia informacijos;

b)    laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;

c)    laikosi informacijos atnaujinimo taisyklių, nurodytų pramonės plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;

d)    netrukdo teisėtai naudotis technologijomis, kurias pramonė plačiai pripažįsta ir naudoja, duomenims apie informacijos naudojimą gauti ir

e)    skubiai imasi priemonių, kad pašalintų jo saugomą informaciją arba panaikintų prieigą prie jos, jei gauna faktinių žinių, kad pradiniame perdavimo šaltinyje informacija iš tinklo pašalinta arba panaikinta prieiga prie jos, arba kad ją pašalinti arba panaikinti prieigą prie jos nurodė teismas arba administracinė institucija.

2.    Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis kiekvienos Šalies teisine sistema reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą arba užkirsti jam kelią.

198 STRAIPSNIS

Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė (priegloba)

1.    Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugų gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, Šalys užtikrina, kad paslaugų teikėjas nebūtų atsakingas už paslaugų gavėjo prašymu saugomą informaciją, jei teikėjas:

a)    neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir, kalbant apie reikalavimus atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, iš kurių matyti, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba

b)    gavęs tokių žinių ar apie tai sužinojęs, nedelsdamas pašalina tą informaciją arba panaikina prieigą prie jos.

2.    1 dalis netaikoma, kai paslaugų gavėjas veikia teikėjo įgaliotas arba jo kontroliuojamas.

3.    Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis kiekvienos Šalies teisine sistema reikalauti paslaugų teikėjo nutraukti pažeidimą ar užkirsti jam kelią arba Šalies galimybei nustatyti informacijos pašalinimo ar prieigos prie jos panaikinimo procedūras.

199 STRAIPSNIS

Bendrosios stebėsenos prievolės nebuvimas

1.    Šalys 196, 197 ir 198 straipsniuose nurodytų paslaugų teikėjams nenustato nei bendrosios prievolės stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendrosios prievolės aktyviai domėtis neteisėtą veiklą leidžiančiais įtarti faktais ar aplinkybėmis.

2.    Kiekviena Šalis informacinės visuomenės paslaugų teikėjams gali nustatyti prievoles nedelsiant pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms apie įtariamą neteisėtą veiklą arba jų paslaugų gavėjų pateiktą informaciją arba kompetentingų institucijų prašymu joms pranešti apie informaciją, leidžiančią nustatyti jų paslaugų gavėjus, su kuriais sudaryti saugojimo susitarimai.

G SKIRSNIS

IŠIMTYS

200 STRAIPSNIS

Bendrosios išimtys

1.    Nedarant poveikio šiame Susitarime nustatytoms bendrosioms išimtims, taikomos 2 ir 3 dalyse nurodytos šio skyriaus išimtys.

2.    Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį tokiomis priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos kitos šalys, kuriose yra panašios sąlygos, arba siekiama užslėptai riboti įsisteigimą arba paslaugų teikimą per sieną, jokia šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi Šaliai nustatyti ar vykdyti priemones, kurios:

a)    būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti arba viešajai tvarkai palaikyti;

b)    būtinos žmonių, gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;

c)    susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su apribojimais vidaus verslininkams ar vidaus paslaugų teikimo ar vartojimo apribojimais;

d)    būtinos meninės, istorinės ar archeologinės reikšmės nacionalinėms vertybėms apsaugoti;

e)    būtinos norint užtikrinti atitiktį šiam skyriui neprieštaraujantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams, įskaitant priemones, susijusias su:

i)    apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba sutarčių nevykdymo padarinių šalinimu;

ii)    asmens privatumo apsauga tvarkant bei teikiant asmens duomenis ir su asmens dokumentų ir sąskaitų slaptumo apsauga arba

iii)    sauga, arba

f)    neatitinka 144 ir 150 straipsnių, jei kitokiu režimu siekiama užtikrinti, kad kitos Šalies ekonominei veiklai, verslininkams ar paslaugų teikėjams būtų veiksmingai ar teisingai nustatomi tiesioginiai mokesčiai arba kad tokie mokesčiai būtų surinkti 24 .

3.    Šis skyrius ir šio Susitarimo VIII priedas netaikomi atitinkamoms Šalių socialinės apsaugos sistemoms arba tokiai kiekvienos Šalies teritorijoje vykdomai veiklai, kuri yra susijusi, net jei laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu.

201 STRAIPSNIS

Apmokestinimo priemonės

Pagal šį skyrių suteikiamas didžiausio palankumo režimas netaikomas mokesčių režimui, kurį Šalys taiko arba taikys ateityje pagal tarpusavio susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

202 straipsnis

Saugumo išimtys

Nė viena šio Susitarimo nuostata nelaikoma:

a)    reikalavimu, kad Šalis teiktų informaciją, kurios atskleidimas prieštarauja jos esminiams, kaip ji mano, saugumo interesams;

b)    kliūtimi bet kuriai Šaliai imtis, kaip ji mano, esminiams jos saugumo interesams užtikrinti būtinų veiksmų, kurie yra susiję su:

i)    ginklų, šaudmenų ar karinės paskirties medžiagų gamyba arba prekyba;

ii)    ekonomine veikla, skirta kariniams objektams tiesiogiai ar netiesiogiai aprūpinti;

iii)    daliosiomis ir termobranduolinėmis daliosiomis medžiagomis arba medžiagomis, iš kurių šios gautos, arba

iv)    kurių imamasi karo metu ar susidarius kitai ekstremaliajai tarptautinių santykių situacijai, arba

c)    kliūtimi Šaliai imtis bet kokių veiksmų, kad įvykdytų prievoles, kurias ji prisiėmė siekdama palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.

H SKIRSNIS

INVESTICIJOS

203 STRAIPSNIS

Peržiūra

Siekdamos lengvinti dvišales investicijas, Šalys ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, o vėliau – reguliariai, drauge peržiūri investicijų aplinką ir teisinę sistemą. Remdamosi šia peržiūra jos apsvarsto galimybę pradėti derybas dėl šio Susitarimo papildymo nuostatomis dėl investicijų, įskaitant investicijų apsaugą.

6 SKYRIUS

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

204 STRAIPSNIS

Einamieji mokėjimai

Šalys, remdamosi Tarptautinio valiutos fondo steigimo sutartimi, nenustato jokių apribojimų ir leidžia atlikti Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos tarpusavio mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą.

205 STRAIPSNIS

Kapitalo judėjimas

1.    Dėl sandorių, įtraukiamų į mokėjimų balanso kapitalo ir finansinę sąskaitą, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Šalys užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis 25 , atliekamomis pagal priimančiosios šalies teisę ir pagal 5 skyriaus nuostatas, ir su tokio investuoto kapitalo ir bet kokio iš jo gauto pelno likvidavimu arba repatrijavimu.

2.    Dėl sandorių, įtraukiamų į mokėjimų balanso kapitalo ir finansinę sąskaitą, kuriems netaikoma 1 dalis, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo ir nedarant poveikio kitoms šio Susitarimo nuostatoms kiekviena Šalis užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su:

a)    komerciniams sandoriams imamais kreditais, įskaitant paslaugų teikimą, dalyvaujant vienos iš Šalių rezidentui;

b)    kitos Šalies investuotojų finansinėmis paskolomis bei kreditais ir

c)    dalyvavimu valdant 142 straipsnyje apibrėžto juridinio asmens kapitalą, nesiekiant sukurti arba išlaikyti ilgalaikių ekonominių ryšių.

3.    Nedarant poveikio kitoms šio Susitarimo nuostatoms, Šalys nenustato jokių naujų apribojimų Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos rezidentų kapitalo judėjimui bei einamiesiems mokėjimams ir negriežtinta galiojančių susitarimų.

206 STRAIPSNIS

Išimtys

Atsižvelgiant į reikalavimą, pagal kurį tokiomis priemonėmis negali būti šališkai ar nepagrįstai diskriminuojamos kitos šalys, kuriose yra panašios sąlygos, arba siekiama užslėptai riboti kapitalo judėjimą, jokia šio skyriaus nuostata nelaikoma kliūtimi bet kuriai Šaliai nustatyti ar vykdyti priemones, kurios:

a)    būtinos visuomenės saugumui užtikrinti, visuomenės dorovei apsaugoti ar viešajai tvarkai palaikyti arba

b)    būtinos norint užtikrinti atitiktį šios antraštinės dalies nuostatoms neprieštaraujantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams, įskaitant priemones, susijusias su:

i)    nusikalstamos veikos, apgaulės ir sukčiavimo prevencija arba būtinas sutarčių nevykdymo padariniams šalinti, kaip antai bankrotui, nemokumui ir kreditorių teisių apsaugai;

ii)    priemonėmis, nustatytomis arba toliau taikomomis Šalies finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti;

iii)    vertybinių popierių, pasirinkimo sandorių, išankstinių sandorių ar kitų išvestinių priemonių išleidimu ar prekyba;

iv)    pervedimų finansine atskaitomybe ar apskaita, kai būtina padėti teisėtvarkos arba finansų reguliavimo institucijoms, arba

v)    užtikrinimu, kad būtų laikomasi teisinių ar administracinių nutarčių ar sprendimų.

207 STRAIPSNIS

Apsaugos priemonės

Jeigu išskirtinėmis aplinkybėmis Armėnijos Respublikos valiutų politikos ar pinigų politikos veikimui arba Europos Sąjungos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui kyla arba gali kilti didelių sunkumų arba jeigu Šalis patiria arba gali patirti didelių sunkumų, susijusių su mokėjimų balansu arba išorės finansavimu, atitinkama Šalis gali ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nustatyti būtiniausias apsaugos priemones dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos tarpusavio kapitalo judėjimo, mokėjimų ar pervedimų. Apsaugos priemones nustatanti arba toliau taikanti Šalis apie nustatytą apsaugos priemonę nedelsdama praneša kitai Šaliai ir kuo greičiau pateikia jos panaikinimo tvarkaraštį.

208 STRAIPSNIS

Lengvinimas

Šalys konsultuojasi siekdamos lengvinti kapitalo judėjimą tarp Šalių ir taip siekia šio Susitarimo tikslų.

7 SKYRIUS

INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ

A SKIRSNIS

TIKSLAI IR PRINCIPAI

209 STRAIPSNIS

Tikslai

Šio skyriaus tikslai:

a)    abipusiškai lengvinti naujoviškų ir kūrybinių produktų gamybą ir komercinį pritaikymą, taip prisidedant prie kiekvienos Šalies darnesnės ir įtraukesnės ekonomikos, ir

b)    pasiekti tinkamą ir veiksmingą intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir užtikrinimo lygį.

210 STRAIPSNIS

Prievolių pobūdis ir taikymo sritis

1.    Šalys užtikrina tinkamą ir veiksmingą tarptautinių sutarčių dėl intelektinės nuosavybės, kurių šalys jos yra, ir PPO sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, įtrauktos į PPO steigimo sutarties 1C priedą (toliau – TRIPS sutartis), įgyvendinimą. Šiuo skyriumi papildomos ir konkrečiai išdėstomos Šalių teisės ir prievolės pagal TRIPS sutartį ir kitas tarptautines intelektinės nuosavybės srities sutartis.

2.    Šiame Susitarime intelektine nuosavybe laikoma visų kategorijų intelektinė nuosavybė, nurodyta šio skyriaus B skirsnyje, tačiau jomis neapsiribojama.

3.    Intelektinės nuosavybės apsaugai taip pat priskiriama apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo su paskutiniais patikslinimais, padarytais 1967 m. Stokholmo aktu (toliau – 1967 m. Paryžiaus konvencija), 10bis straipsnyje.

211 STRAIPSNIS

Teisių galiojimo pabaiga

Kiekviena Šalis numato nacionalinį ar regioninį intelektinės nuosavybės teisių galiojimo pabaigos režimą.

B SKIRSNIS

INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ STANDARTAI

I POSKIRSNIS

AUTORIŲ TEISĖS IR GRETUTINĖS TEISĖS

212 STRAIPSNIS

Taikoma apsauga

1.    Šalys laikosi teisių ir prievolių, nustatytų: