13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/9

1.

primena, kad yra neginčijamų mokslinių įrodymų dėl vykstančio visuotinio atšilimo ir kad ši kaita darys reikšmingą ir didėjantį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. Visų pirma, klimato kaita daro didelį poveikį teritorijoms, administruojamoms vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurios dažnai pirmos imasi mažinti vis ekstremalesnių gamtos reiškinių sukeltą žalą ir investuoti į prisitaikymo priemones;

2.

išreiškia susirūpinimą dėl klimato kaitos poveikio ir už ES ribų, kur ekstremalių aplinkos įvykių padarinių šalinimo ir teritorijos pritaikymo vykstančiai kaitai pajėgumai yra maži, taip pat primena, kad tai gali turėti tiesioginės įtakos ir migracijos reiškiniams;

3.

mano, kad ES vietos ir regioninės valdžios institucijos turi gerų galimybių padidinti savo investavimo pajėgumus (taip pat pritraukti išorės investicijų) klimato kaitos srityje, nepaisant kai kurių sunkumų, susijusių su biudžeto apribojimais, ilgalaikio planavimo pajėgumais ir sudėtingų projektų valdymu. Šis įsipareigojimas yra labai svarbus siekiant toliau gerinti neblogus bendrus ES rezultatus, kurie šiuo metu sudaro 9,6 proc. viso išmetamo CO2 kiekio;

4.

pabrėžia, kad investicijos, būtinos siekiant spręsti klimato kaitos keliamus iššūkius, yra didžiulės ir negali būti padengtos vietos ir regionų ištekliais ar vien tik viešaisiais ištekliais. Todėl palankiai vertina tarptautines, Europos ir nacionalines iniciatyvas, kuriomis siekiama sutelkti privačias investicijas;

5.

dar kartą pabrėžia, kad klimato kaitos problema yra visuotinė, tačiau siekiant ją spręsti kuo veiksmingiau būtina taikyti daugiapakopio ir daugiašalio valdymo metodą (angl. multi-level ir multi-stakeholder governance). Atsižvelgiant į tai, Europos Komisija, taip pat pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK), raginama pateikti rekomendaciją, pagal kurią būtų pripažintas ir stiprinamas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslus;

6.

nepaisant kai kurių besivystančių šalių gana plataus užmojo tikslų ir prisiimtų įsipareigojimų, toks lėtas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas kai kuriose šalyse yra nebepriimtinas, taip pat negalima pritarti Jungtinių Amerikos Valstijų norui atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų. Regionų komitetas dar kartą primygtinai pabrėžia, kad susitarimo tikslų laikymasis – ne pasirinkimas, o būtinybė. Todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, kad ES galėtų būti tarptautine lydere kovoje su klimato kaita, pasinaudodama visomis inovacijų ir plėtros teikiamomis galimybėmis, susijusiomis su laipsnišku perėjimu prie naujo ekonominio ir finansinio modelio;

7.

laikosi nuomonės, kad kita Bonos 23-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija turi būti ne tik ekspertų susitikimas, bet jai baigiantis turi būti pasiekta didelė pažanga visiškai įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, visų pirma, kiek tai susiję su kovos su klimato kaita finansavimo aspektais (būtina skatinti ilgalaikį kovos su klimato kaita finansavimą, persvarstyti finansinį mechanizmą ir t. t.);

8.

siūlo, kad rengiantis būsimai Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai (COP 24) Katovicuose būtų pradėta tarptautinė diskusija JTBKKK dėl rodiklių, kuriuos būtų galima suderinti su šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncepcija siekiant pasiūlyti veiksmingesnių kovos su klimato kaita priemonių;

9.

mano, kad esant tokiai tarptautinei situacijai, kai kurios valstybės stokoja užmojo, vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus tiek įtraukiant gyventojus ir didinant jų sąmoningumą su klimato kaita susijusiais klausimais, tiek ir pritraukiant investicijas bei įgyvendinant konkrečius projektus. Tačiau, siekiant įgyvendinti šį įsipareigojimą, būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų sąmoningumas, pasiryžimas ir tiesioginio finansų valdymo pajėgumai. Todėl Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Merų paktą pasiekta puikių rezultatų ir kad neseniai imtasi jį įgyvendinti už ES ribų. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją stiprinti šią iniciatyvą ir kuo labiau skatinti visuotinį Merų paktą teikiant finansinę ir techninę pagalbą, ypač tose šalyse, kuriose nacionaliniai užmojai akivaizdžiai per menki;

10.

pripažįsta, kad dalis sprendimo susijusi su veiksmingesniu pasaulio finansų rinkų veikimu. Todėl mano, kad reikia teikti pirmenybę investuotojų supažindinimui su rizika ir galimybėmis, susijusiomis su klimato kaita, kad jie galėtų pereiti prie tvaresnių investicijų, ir palankiai vertina Finansinio stabilumo tarybos su klimatu susijusios rizikos atskleidimo darbo grupės galutines išvadas. Vis dėlto, Regionų komitetas ragina Europos Komisiją įvertinti informacijos apie su klimatu susijusias grėsmes skleidimo poveikį, kad būtų galima parengti išlaidų sumažinimo priemones, skirtas vietos ir regionų valdžios institucijoms, tais atvejais, kai, pvz., pernelyg greitai išauga draudimo išlaidos;

11.

teigiamai vertina EBPO iniciatyvą įsteigti Žaliojo finansavimo ir investicijų centrą, kurio tikslas remti perėjimą prie žaliosios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitai atsparios ekonomikos, ir tikisi tarptautinių ir Europos iniciatyvų koordinavimo;

12.

pripažįsta, kad ES ėmėsi kelių vertingų iniciatyvų kovos su klimato kaita finansavimo srityje, kaip antai Europos Komisijos suburta aukšto lygio ekspertų grupė tvarių finansų klausimais, Europos energijos vartojimo efektyvumo fondas, Europos investicijų banko klimato apsaugos obligacijos (angl. Climate Awareness Bond), Europos pagalbos vietinei energetikai mechanizmas (ELENA), skirtas techninei pagalbai teikti, ir daug kitų. Visų pirma Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos veiksmų plane, skirtame kapitalo rinkų sąjungai, kalbama apie aplinkos tvarumą (angl. Capital Market Union – CMU). Nors labai teigiamai vertina visas šias iniciatyvas, RK rekomenduoja vengti veiksmų dubliavimo ir stengtis kuo labiau užtikrinti visų politikos sričių ir iniciatyvų koordinavimą Europos lygmeniu;

13.

pataria, kad, siekdama geresnio vykstančių iniciatyvų koordinavimo ir nuoseklesnės Europos politikos užtikrinimo, Europos Komisija įvertintų galimą aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ir naujos aukšto lygio ekspertų grupės, skirtos žiedinės ekonomikos finansavimui remti (angl. Support to Circular Economy Financing), sąveiką;

14.

siūlo, kad, atsižvelgiant į diskusiją dėl naujos ES daugiametės finansinės programos (DFP), kuri pradės veikti po 2020 m., klimato ir tvarumo klausimai būtų įtraukti į visas finansavimo programas, kuriose būtų nustatytas minimalus išteklių, kurie turi būti skirti kovai su klimato kaita, lygis tiek visai DFP, tiek visoms finansavimo programoms (pradedant struktūriniais fondais ir nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programa) ir prašo šiuos prioritetus suderinti su ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais;

15.

siūlo, kad ES pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ex ante poveikio vertinimas visada būtų vykdomas kartu su poveikio klimato kaitai ir indėlio įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus vertinimu. Ši veikla turėtų būti naudinga rengiant ilgalaikę, nuoseklią ir tvarią klimato strategiją, kuri leistų daugiau investuoti į prisitaikymą prie klimato kaitos, kaip neseniai tai pabrėžė ir Europos Audito Rūmai (1);

16.

ragina Europos Komisiją suteikti Europos bankininkystės institucijai įgaliojimus, tačiau po atitinkamų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrinus tinkamą privačiojo sektoriaus dalyvavimą, kuo greičiau parengti tikslią tvarių išteklių klasifikaciją, į kurią būtų įtrauktos aiškios privalomos „kovos su klimato kaita finansavimo“, „žaliojo finansavimo“, „tvaraus finansavimo“ ir „žiedinio finansavimo“ apibrėžtys, pasinaudojant esamomis iniciatyvomis (pvz., EIB klimato apsaugos obligacijomis). Be to, bendra Europos klasifikacija turėtų būti parengta kartu su investuotojams skirtomis gairėmis ir specialiu ženklinimu, pagrįstu atitinkamais veiklos rezultatų rodikliais, kad būtų galima pateikti glaustą ir paprastą išteklių kokybės vertinimą;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, sukurti nuspėjamą ir stabilią su klimato kaita susijusių investicijų reguliavimo sistemą. Tai itin svarbu siekiant skatinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą finansuojant kovos su klimato kaita priemones;

18.

ragina Europos Parlamentą ir Tarybą, kad peržiūrėdami bankininkystės prudencinį reguliavimą rimtai apsvarstytų galimybę įtraukti „žaliojo rėmimo koeficientą“ į „infrastruktūros rėmimo koeficiento“ modelį, pasiūlytą Europos Komisijos vykstančioje Kapitalo reikalavimų reglamento (KRR) peržiūroje, kad būtų galima skirti papildomų išteklių privačiojo sektoriaus investicijoms ir sumažinti finansų įstaigų, teikiančių paskolas tvarioms investicijoms ir kovai su klimato kaita, kapitalui taikomus įsipareigojimus;

19.

pripažįsta, kad klimato kaitos problemos sprendimo dalis galėtų būti veiksminga šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų rinka, reglamentuojama ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), jei kartu būtų įgyvendinama plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos politika. Todėl apgailestauja, kad 2015 m. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl ES ATLPS pakeitimo vis dar nėra galutinai patvirtintas, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų kainos išlieka pernelyg žemos. Komitetas pakartoja, kad mažiausią ATLPS aukcionuose gautų pajamų procentinę dalį turėtų tiesiogiai valdyti vietos ir regionų valdžios institucijos, kad investuotų į vietos atsparumo didinimą. Taip pat ragina Komisiją įvertinti specialias priemones, pvz., nustatyti minimalias anglies dioksido kainas arba iš naujo apsvarstyti galimybę taikyti Europos anglies dioksido mokesčius;

20.

ragina Europos Komisiją išsklaidyti netikrumą dėl investicijų į biodegalus, susidariusį dėl to, kad pastaraisiais metais buvo suteiktos tik laikinos valstybės pagalbos taisyklių išimtys apmokestinant energijos vartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį ir, kadangi tai taip pat labai svarbu, sumažinti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusią administracinę naštą, kad ji nebūtų didesnė už iškastiniam kurui tenkančią administracinę naštą;

21.

ragina Europos Komisiją didinti klimato politikos veiksmams ir aplinkos tvarumui skirtą biudžeto dalį savo trečiųjų šalių vystymuisi skirtose paramos programose, atsižvelgiant į tai, ką neseniai patvirtino Europos Parlamentas Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) steigimo reglamente, kuriame nustatė tikslą investicijoms į kovą su klimato kaita skirti 28 proc. viso biudžeto. Taip pat prašo, kad projektuose būtų numatytas aktyvesnis ES vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas, siekiant dalytis sėkminga patirtimi su trečiųjų šalių vietos ir regionų valdžios institucijomis ir kartu stiprinti jų kompetencijas. „Klimato teisingumo“ principai turėtų būti įtraukti į tarptautinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų pagrįstos žmogaus teisėmis ir padėtų labiausiai klimato kaitos pažeidžiamiems gyventojams; be to, turi būti sukurtos viešojo ir privačiojo sektorių subjektams bendradarbiavimui palankios sąlygos kaip nustatyta pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 17 tikslą (2);

22.

pabrėžia, kad kartais dėl valstybės pagalbos taisyklių ir (arba) dažnai pernelyg aukštų apskaitos standartų investicijos į aplinką ir kovą su klimato kaita gali tapti sudėtingesnės, todėl ragina Europos Komisiją išsiaiškinti, ar yra galimybių padaryti šias investicijas palankesnes apskaitos požiūriu;

23.

mano, kad tikslinga sukurti ad hoc priemonę, kuria būtų gerinami vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimai orientuotis įvairiose vykdomose iniciatyvose, pasinaudoti kovai su klimato kaita skirtu finansavimu ir gauti tinkamą techninę pagalbą. Todėl siūlo Europos Komisijai savo paramą rengiant vietos ir regionų valdžios institucijoms skirtą veiklos vadovą, kuriame būtų paprastai ir išsamiai išdėstytos finansavimo galimybės Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Be to, siūlo gairių santrauką pateikti visoms suinteresuotosioms šalims interneto portale, kad būtų galima suteikti vieną informacijos šaltinį, kuriame būtų apibendrinta informacija apie visas klimato politikos veiksmams finansuoti skirtas lėšas;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus, siekiant skatinti nacionalinių ir vietos bei regionų lygmens planų koordinavimą, laikantis Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio, kuriuo nacionaliniu lygmeniu nustatytas indėlis mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

25.

primena savo pasiūlymą didinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, nurodytą nuomonėje dėl Europos Komisijos komunikato „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016) 316) (3), kurioje Europos Komisija raginama glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, pačiu Europos regionų komitetu, ES Merų paktu, visuotiniu Merų paktu dėl klimato ir energetikos, taip pat su Tarptautine vietos lygmens aplinkos iniciatyvų taryba (angl. International Council for Local Environmental Initiatives – ICLEI), siekiant parengti vietos ir regioniniu lygmenimis nustatytų indėlių koncepciją ir šių indėlių nustatymo metodus. Pirmaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos iš pradžių dalyvautų savanoriškai, pagal koncepcijos pagrindimo principą;

26.

siūlo į nacionalinius energetikos ir klimato politikos planus įtraukti vidutinės trukmės investicijų į kovą su klimato kaita programas, skirtas pagrindiniams suplanuotiems ir nustatytiems pagal lygmenis (nacionalinį arba subnacionalinį) ir pagal paramos, reikalingos finansavimo spragoms užpildyti, tipą veiksmams, šiuo tikslu taip pat apsvarstant naujoviškų finansinių priemonių naudojimą;

27.

primindamas tvarios energetikos veiksmų planų svarbą norint pasiekti nacionaliniu ir ES lygmeniu nustatytus įnašus į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, siūlo siekti veiksmingai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas supaprastinant minėtų planų įgyvendinimą, ataskaitų teikimo procesą ir stebėsenos sistemą; Šiuo požiūriu reikėtų apsvarstyti galimybę suderinti nacionalines strategijas ir vietos valdžios institucijų tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planus. Komisija turėtų toliau skatinti skirti lėšas tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planams pagal Merų pakto metodiką, o nacionalinės vyriausybės turėtų paremti;

28.

pripažįsta, kad vietos ir regioninės valdžios institucijoms reikia padėti aiškiai suvokti su klimatu susijusias grėsmes jų teritorijoje, kad jos galėtų priimti kuo geresnius sprendimus. Patobulinus socialinį ir ekonominį vertinimą, duomenų teikimą ir komunikaciją, būtų lengviau suvokti kovos su klimato kaita veiksmų poveikį visuomenei, informuojant apie priimamus vietos sprendimus ir išteklių paskirstymą. Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformoje pateikiami rizikos aplinkai zonų žemėlapiai (4) yra palankiai vertinama ir naudinga iniciatyva, nors vis dar per mažai žinoma ir apie ją pateikiama informacija yra nenuosekli, kiek tai susiję su regionų ir vietos duomenimis. Apskritai būtina didinti informuotumą apie ES veiksmus ir priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos vietos lygmeniu. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją didinti paramą platformai, kad būtų galima užbaigti duomenų rinkimą ir skleisti rezultatus, daugiau dėmesio skiriant regioniniam ir vietos lygmenims, kurie pirmieji imasi veiksmų krizių metu;

29.

be to, pabrėžia, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansavimui svarbu kurti naujas priemones, kaip antai ekologinės obligacijos ir kolektyvinės garantijos. Šias priemones parengti galėtų vietos ir regionų valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinėmis ir Europos institucijomis arba jų remiamos. Šiuo metu yra daug gerų šios srities pavyzdžių;

30.

ragina valstybes nares skatinti vietos valdžios institucijų vykdomus kovos su klimato kaita finansavimo veiksmus pasitelkiant specialias programas (kaip numatyta, pvz., Liuksemburgo klimato pakte (5), kuriuo užtikrinami papildomi ištekliai vietos valdžios institucijoms, kurios įsipareigoja įgyvendinti tam tikrus energijos vartojimo efektyvumo veiksmus) ar sušvelninant viešųjų finansų vidaus apribojimus, taip pat suteikiant kitokią paramą;

31.

ragina visus politikos formuotojus, ypač nacionalines vyriausybes, siūlyti ir įgyvendinti ryžtingas priemones, visų pirma susijusias ne su trumpalaikiais rinkimų rezultatais, o su veiksmų (ar jų nebuvimo) pasekmėmis ateinančioms kartoms, tiek aplinkos būklės ir kokybės, tiek ekonominiu požiūriais. Todėl siūlo, kad subsidijos didelį poveikį aplinkai darančiai ekonominei veiklai (kurią vykdant išmetamas didelis teršalų kiekis), atsižvelgus į anglies dioksido nutekėjimo riziką, būtų palaipsniui mažinamos, kol bus visiškai panaikintos per pagrįstai trumpą laiką ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2035 m.;

32.

rekomenduoja sukurti bendras ir integruotas priemones, skirtas tiek senų, tiek naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir anglies dioksido išmetimo rodikliui mažinti, taikyti būtiniausius energijos vartojimo efektyvumo ir energinio naudingumo reikalavimus naujiems pastatams ir sutelkti reikiamą finansavimą esamų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.