11.10.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 369/132


P8_TA(2017)0491

Rekomendacijos, parengtos po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (2016/3044(RSP))

(2018/C 369/16)

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 116 ir 226 straipsnius,

atsižvelgdamas į 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1),

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 8 d. sprendimą dėl Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti sudarymo. Komiteto įgaliojimai, narių skaičius ir įgaliojimų trukmė (2),

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. (3) ir 2016 m. liepos 6 d. (4) rezoliucijas dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (5),

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (COM(2017)0340),

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių (ES FŽP) platformos atliktą ES finansinės žvalgybos padalinių įgaliojimų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis nustatymą ir jų trūkumų, analizę,

atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais rekomendacijos projektą,

atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais galutinį pranešimą (A8-0357/2017),

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 198 straipsnio 12 dalį,

1.    Bendros nuostatos

1.

susirūpinęs pažymi, kad dėl Panamos dokumentų sumažėjo piliečių pasitikėjimas mūsų finansų ir mokesčių sistema; pabrėžia, kaip nepaprastai svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti sąžiningas ir skaidrias mokesčių sistemas, teisingumą mokesčių srityje ir socialinį teisingumą; tuo tikslu ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir sustiprinti savo teisines priemones, kad nuo slaptumo būtų pereita prie skaidrumo, tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, ir veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu, o valstybes nares ragina supaprastinti savo mokesčių sistemas, kad būtų užtikrinta daugiau teisingumo apmokestinimo srityje ir investuojama į realiąją ekonomiką;

2.

pabrėžia, kad skubiai reikia pakeisti Europos mokesčių modelį, siekiant apriboti nesąžiningą valstybių narių konkurenciją;

3.

apgailestauja dėl didelio skaičiaus netinkamo administravimo atvejų, kuriuos Parlamento Tyrimo komitetas įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti atskleidė ES teisės aktų įgyvendinimo srityje, ir pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl Trečiosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (6) pažeidimų, susijusių su finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, labiau įsipareigoti, bendradarbiauti ir investuoti į finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų pagerinta priežiūra ir vykdymo užtikrinimas, ne tik siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tokiai neteisėtai praktikai, kaip pinigų plovimas, mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas, ir su ja veiksmingiau kovoti, bet ir siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui ir agresyviam mokesčių planavimui, kurie gali būti teisėti, tačiau prieštarauja teisės dvasiai, ir su jais kovoti; primena apie apkaltinimo nuspėjamumo principą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad už kiekvieną teisės pažeidimą būtų tinkamai baudžiama; tvirtina, kad tam skirtos pastangos turi būti ekonomiškai efektyvios;

4.

ragina valstybes nares imtis veiksmų dėl žinomų pinigų plovimo atvejų ir praneštų įtartinų sandorių, kad tinkami tyrimai būtų atliekami iškart, kai tik valdžios institucijos gauna informaciją;

5.

primena apie ES pranešimų apie įtartinus sandorius sistemą ir pabrėžia, kad reikia glaudesnio ES ir ne ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo; taip pat ragina ES įstaigoms, visų pirma Europolui ir Eurojustui, suteikti didesnius tyrimų įgaliojimus pinigų plovimo atveju;

6.

primena, kad, siekiant išvengti naudojimosi priedangos įmonėmis pinigų plovimo tikslais, būtinas tinkamas galutinių tikrųjų savininkų patikrinimas (kaip parodė vadinamosios Azerbaidžano pinigų plovyklos atvejis); taip pat ragina veiksmingai įgyvendinti Europos kovos su pinigų plovimu direktyvą ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi;

7.

ragina valstybes nares susilaikyti nuo agresyvaus mokesčių planavimo pasiūlos požiūriu, reklamuojant ir siūlant sprendimus dėl mokesčių ir mokesčių lengvatas ar ad hoc taisykles;

8.

ragina visų jurisdikcijų subjektus, perkėlusius arba ketinančius perketi EBPO kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu rekomendacijas į nacionalinę teisę, laikytis ne tik rekomendacijų raidės, bet ir principų; primena, kad skaidrumas yra svarbi priemonė siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir ypač su agresyviu mokesčių planavimu;

9.

apgailestauja dėl to, kad dabartiniuose teisės aktuose dėl mokesčių slėpimo ir kovos su pinigų plovimu ES ir nacionaliniu lygmenimis vis dar esama daug spragų, ir mano, kad skubiai reikia visapusiškai įgyvendinti ir toliau stiprinti galiojančius teisės aktus; teigiamai vertina didesnes pastangas ir pažangą, padarytą nuo Panamos dokumentų paskelbimo teikiant naujus pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais siekiama pradėti taikyti įtraukias strategijas, tačiau apgailestauja dėl to, kad kai kurioms valstybėms narėms trūksta politinės valios daryti pažangą įgyvendinant reformas ir užtikrinant vykdymą, kurie atneštų veiksmingus pokyčius;

10.

apgailestauja dėl to, kad mokesčių politikos klausimai Taryboje dažnai blokuojami atskirų valstybių narių; pakartoja TAXE1 komiteto įspėjimus, kad tai, jog kiekvienai valstybei narei suteikiama veto teisė balsuojant dėl mokesčių srities klausimų, reiškia, kad dėl Tarybos vieningo balsavimo taisyklės sumažėja paskatų pereiti nuo status quo prie labiau bendradarbiavimu grindžiamo sprendimo; pakartoja, kad ragina Komisiją naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

11.

pažymi, kad mokesčių vengimas, mokesčių slėpimas ir pinigų plovimas ir toliau yra pasaulinio masto reiškiniai, todėl reikia užtikrinti išsamų, aiškų ir nuoseklų atsaką teikiant savitarpio paramą ir vykdant glaudesnį bendradarbiavimą ES ir pasauliniu lygmeniu; primygtinai ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens pasaulio mastu kovojant su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

12.

su susirūpinimu pažymi, kad trūksta plataus užmojo ir konkrečių kovos su mokesčių rojais priemonių; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad norint išspręsti šią problemą nepakaks vien didinti skaidrumą; taigi pabrėžia, kad reikia skubiai skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir taikyti daugiašalį požiūrį, būtinai įtraukiant išsivysčiusias ir besivystančias šalis;

13.

ragina valstybes nares ir ES institucijas remti ir skatinti surengti JT lygmens tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygmens susitikimą, kuriame būtų parengtos veiksmų gairės ir bendras veiksmų planas mokesčių rojams panaikinti;

14.

pabrėžia, kad būtina apibrėžti įmonės skaitmeninės buveinės sąvoką, norint visapusiškai atsižvelgti į verslo aplinkos skaitmeninimą ir užtikrinti, kad įmonėms, kurios gauna pajamas vienoje valstybėje narėje ir nėra fiziškai joje įsisteigusios, būtų sudarytos vienodos sąlygos, kaip įmonėms, kurios ten yra fiziškai įsisteigusios; todėl ragina Komisiją įtraukti skaitmenines įmones į visas Europos kovos su mokesčių vengimu ir su mokesčiais susijusias priemones;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis iniciatyvos, o ne laukti, kol žiniasklaida atskleis faktus, ir tik tuomet spręsti šiuos klausimus prioritetine tvarka; primena, kad skaidrumas negali būti tik sektorinio pobūdžio;

16.

pabrėžia, kad reikia būti budriems ir užtikrinti, kad „Brexit“ neskatintų likusių 27 valstybių narių konkurencijai mokesčių srityje, siekiant pritraukti tam tikras šiuo metu Jungtinėje Karalystėje esančias įmones ir paslaugas, ir nesusilpnintų pastangų kovojant su mokesčių slėpimu Jungtinėje Karalystėje, įskaitant jos užjūrio ir susijusias teritorijas; atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad antruoju „Brexit“ etapu turėtų būti deramai atsižvelgiama į šį aspektą derantis dėl bet kokio partnerystės ar prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste;

17.

apgailestauja dėl Komisijos sprendimo atsisakyti savo įsipareigojimo rengti dvimetę kovos su korupcija visose valstybėse narėse ataskaitą; pažymi, kad Komisijos kovos su korupcija stebėsena bus vykdoma įgyvendinant Europos semestro procesą; laikosi nuomonės, kad šiame procese kovą su korupcija gali užgožti kiti ekonominiai ir finansiniai klausimai; ragina Komisiją rodyti pavyzdį ir atnaujinti ataskaitos skelbimą, taip pat įsipareigoti parengti daug patikimesnę ir visapusišką kovos su korupcija strategiją;

18.

ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, kokį poveikį turėtų ES piliečiams ir ES įmonėms taikoma privaloma registracija ar draudimas turėti, įskaitant tikruosius savininkus, finansinių sąskaitų ir priedangos įmonių šalyse, kurios įtrauktos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą, siekiant užkirsti kelią mokesčių slėpimui ir mokestiniam sukčiavimui;

2.    Mokesčių slėpimas ir vengimas

2.1.   Lengvatinių mokesčių struktūros

19.

pabrėžia, kad skubiai reikia nustatyti bendrą tarptautinį apibrėžimą, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos ir pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis; ragina dėl šių apibrėžčių susitarti tarptautiniu mastu, nedarant poveikio skubiam bendro ES juodojo sąrašo paskelbimui; pabrėžia, kad norint pateikti šias apibrėžtis reikia nustatyti aiškius ir objektyvius kriterijus;

20.

primena valstybėms narėms bendros kovos su mokesčių vengimu taisyklės principo taikymo mokesčių politikoje svarbą ir ragina mokesčių institucijas sistemingai taikyti šį principą, siekiant neleisti kurti struktūrų mokestinio sukčiavimo ar mokesčių slėpimo tikslais;

21.

siekdamas remti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą mano, kad taip pat labai svarbu išlaikyti teisinį šių apibrėžčių objektyvumą ir užtikrinti jų taikymą, nes kai kurios jurisdikcijos galėtų įsipareigoti laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, bet netaikyti jų praktiškai; pabrėžia, kad šios apibrėžtys turėtų nepriklausyti nuo politinio šališkumo ir jas taikant į sąrašą įtrauktos jurisdikcijos turėtų būti paskatintos priimti priemones, kurios lemtų jų išbraukimą iš sąrašo;

22.

primena, kad oficialus įsipareigojimas laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų yra pirmas žingsnis, bet tik tinkamas šių standartų įgyvendinimas ir tikros bei nuoširdžios pastangos padės sušvelninti rizikos veiksnius ir sėkmingai kovoti su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

23.

primena, kad laisvosiomis zonomis ir laisvaisiais uostais neturi būti piktnaudžiaujama siekiant užtikrinti tokį patį poveikį, kaip naudojantis mokesčių rojais, ar išvengti tarptautinių skaidrumo taisyklių, kad būtų plaunami pinigai; ragina Komisiją spręsti laisvųjų uostų Europos Sąjungoje klausimą;

24.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad lengvatinių mokesčių struktūroms, kurių tikrasis (-ieji) savininkas (-ai) yra valstybėse narėse, būtų taikomi panašūs audito ir sąskaitų atskleidimo reikalavimai kaip ir Europos jurisdikcijoje, kurioje tikrasis savininkas yra įsikūręs;

25.

mano, kad ES turėtų drausti komercinių ryšių palaikymą su mokesčių rojuose įsisteigusiais teisiniais subjektais, kai negalima nustatyti galutinio naudos gavėjo;

26.

ragina Komisiją paskelbti viešą metinę ataskaitą dėl ES lėšų naudojimo, taip pat Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pinigų pervedimų į užsienio struktūras, įskaitant sustabdytų projektų skaičių ir pobūdį, aiškinamąsias pastabas dėl projektų sustabdymo pagrindo ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad jokios ES lėšos nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su mokesčių vengimu ir mokestiniu sukčiavimu;

2.1.1.   Bendras ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašas

27.

palankiai vertina vadovaujamąjį Komisijos vaidmenį rengiant bendro ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo kriterijus; apgailestauja, kad šis procesas trunka pernelyg ilgai; ragina Tarybą nesumenkinti minėtojo sąrašo kriterijų užmojo, bet jį padidinti; primygtinai ragina atsižvelgti į visus Komisijos pasiūlytus kriterijus, įskaitant pelno mokesčio nebuvimą arba beveik nulinį pelno mokesčio tarifą, tačiau jais neapsiribojant, ir pabrėžia, jog jie svarbūs siekiant, kad sąrašas būtų veiksmingas ir nešališkas; mano, kad skaidrumo kriterijai turėtų būti visapusiškai taikomi ir kad kriterijais turėtų būti deramai atsižvelgiama į įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; siekdamas, kad šis sąrašas būtų veiksmingas ir patikimas, ragina Tarybą nustatyti griežtas, proporcingas ir atgrasomąsias bendras sankcijas jame išvardytoms šalims, ir pabrėžia, kad atskirų šalių vertinimai turėtų būti atliekami skaidriai; ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti skaidrų ir objektyvų peržiūros mechanizmą, įskaitant Parlamento dalyvavimą, kad sąrašas būtų atnaujintas ateityje; primena, kad tokio sąrašo tikslas – pakeisti tokios šalies ar teritorijos elgesį pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo lengvinimo požiūriu;

28.

apgailestauja, kad Tarybos patvirtintame ir paskelbtame ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąraše dėmesys sutelktas tik į jurisdikcijas už ES ribų, neminint ES šalių, kurios sistemingai veikė skatinant ir sudarant sąlygas žalingai mokesčių praktikai, neatitinkančiai sąžiningo apmokestinimo kriterijų; pabrėžia, kad, kaip parodė „Oxfam“ atliktas modeliavimas bent keturios valstybės narės būtų įtrauktos į sąrašą, jei būtų tikrinamos pagal tuos pačius ES kriterijus; yra susirūpinęs dėl to, kad išankstinis sprendimas netikrinti ES šalių daro poveikį viso proceso teisėtumui, patikimumui ir veiksmingumui;

29.

mano, kad sudariusi ES mokesčių srityje nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą Komisija turėtų pasiūlyti papildomus teisės aktus, kuriais būtų nustatomos suderintos kiekvienos valstybės narės mokesčių institucijų prievolės kiekvienais metais atskleisti duomenis, kuriuose nurodoma pinigų pervedimų iš kiekvienos valstybės narės į kiekvieną tame sąraše esančią šalį ar teritoriją bendra vertė ir paskirtis;

30.

ragina sankcijas taip pat taikyti įmonėms, bankams, apskaitos ir teisės bendrovėms bei mokesčių konsultantams, kurie, kaip žinoma, yra įsitraukę į neteisėtą, žalingą ar neleistiną veiklą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančiose šalyse ir teritorijose arba, kaip žinoma, padėjo vykdyti neteisėtą, žalingą ar neleistiną su pelno mokesčiais susijusią veiklą naudodamiesi teisinėmis priemonėmis tose šalyse ir teritorijose;

31.

apgailestauja dėl to, kad keletas ES piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų buvo minimi Panamos dokumentuose; ragina valstybes nares paaiškinti, ar toks paminėjimas buvo tinkamai ištirtas ir, jei atsakymas teigiamas, ar jis reiškė nacionalinės teisės pažeidimą; pabrėžia, kad, deja, panašiu būdu daugelis piliečių, subjektų ir politikoje dalyvaujančių asmenų, kai jų buvo paprašyta bendradarbiauti su Parlamento Tyrimo komitetu įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, atsisakė pateikti informaciją, kuri būtų buvusi naudinga siekiant komiteto tikslų;

32.

pažymi, kad, naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didžiąją dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1 474 % jos ekonomikos dydžio; pažymi, kad, remiantis Amsterdamo universiteto atliktu moksliniu tyrimu, 23 % visų įmonių investicijų į mokesčių rojus buvo atlikta per Nyderlandus; mano, kad šie duomenys aiškiai rodo, kad kai kurios valstybės narės kitų valstybių narių sąskaita sudaro sąlygas pernelyg didelei pelno perkėlimo veiklai;

33.

ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinti valstybių narių ir joms priklausančių teritorijų jurisdikcijų, regionų ar kitų administracinių struktūrų mokesčių režimai, kurie palengvina mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą ir gali daryti žalingą poveikį vidaus rinkai;

2.1.2.   ES pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas

34.

apgailestauja dėl to, kad Komisija iki šiol neatliko savo nepriklausomo vertinimo, kuriuo būtų nustatytos strateginių trūkumų turinčios didelės rizikos trečiosios valstybės, kaip numatyta Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatose, bet išimtinai rėmėsi Finansinių veiksmų darbo grupės (Komisija yra jos narė) parengtu sąrašu; apgailestauja dėl to, kad Komisija tinkamai nesureagavo į Parlamento reikalavimus šiuo klausimu;

35.

primygtinai ragina Komisiją paspartinti darbą sudarant savo sąrašą ir pranešti Parlamentui apie savo veiksmų gairių, ypač įsipareigojimo didinti visus išteklius, kurių reikia finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei, įgyvendinimą;

36.

mano, jog itin svarbu, kad šiuo klausimu ES tikslai būtų ambicingesni nei Finansinių veiksmų darbo grupės tikslai; šiuo požiūriu pažymi, kad reikia daugiau investuoti į žmogiškuosius ir finansinius išteklius arba optimizuoti jų paskirstymą Komisijoje, kad būtų sustiprinta tikrinimo procedūra;

37.

mano, kad šio sąrašo tikslas – skatinti jurisdikcijų elgesio pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo atžvilgiu pokytį ir atgrasyti kitas valstybes nuo panašios galimai žalingos politikos įgyvendinimo;

38.

ragina Komisiją būti pagrindine institucija, atsakinga už pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir Europos mokesčių rojų sąrašo peržiūrą, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas;

2.2.   Kiti mokesčių srities teisės aktai

39.

teigiamai vertina naujus teisės aktus, priimtus per pastaruosius dvejus metus reaguojant į skandalą „LuxLeaks“; teigiamai vertina ES ryžtą siekiant įgyvendinti EBPO mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projektą; ragina valstybes nares nedelsiant perkelti ES teisės aktus į savo atitinkamas teisės sistemas ir užtikrinti jų vykdymą;

40.

ragina teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal šalis siekiant didesnio tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos tarptautinės įmonės moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis ES institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis informacijos įmonių mokesčių klausimais skaidrumas;

41.

pabrėžia, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas sudarys sąlygas investuotojams ir akcininkams atsižvelgti į įmonių mokesčių politiką, dalyvaujant akcininkų susirinkimuose ir priimant sprendimus dėl investicijų;

42.

primena, kad informacija mokesčių klausimais turėtų tapti esmine įmonių finansinės atskaitomybės dalimi;

43.

primygtinai ragina Tarybą skubiai sudaryti plataus užmojo susitarimą dėl abiejų bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) etapų; primena, kad šia baze būtų ne tik sumažintos įmonių ir valstybių narių mokesčių administratorių išlaidos, bet ir išspręsta sandorių kainodaros problema ir užtikrinta sąžiningesnė konkurencija bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad mokesčio bazių suderinimas yra geriausias sprendimas siekiant teisinėmis priemonėmis panaikinti mokesčių optimizavimą ir agresyvų mokesčių planavimą; primena, kad reikia nustatyti naują privalomą termino „nuolatinė buveinė“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad būtų apmokestinama ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė; pabrėžia, kad šią priemonę turėtų papildyti minimalūs privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra pakankamos apimties, kad būtų apmokestinama valstybėje narėje, siekiant išvengti priedangos įmonių problemos, ypač susijusios su skaitmeninės ekonomikos sukurtais iššūkiais;

44.

ragina Komisiją ir valstybes nares siekti platesnio užmojo apmokestinimo reformų;

45.

pabrėžia, kad unitarinio apmokestinimo sistema gali veikti kaip priemonė panaikinant pelno perkėlimą, jeigu ji bus visuotinė, ir kad įgyvendinant BKPMB ES lygmeniu kyla rizika, kad bus sukurta padėtis, kurioje dabartiniai valstybių narių patirti nuostoliai kitų pasaulio šalių naudai galėtų būti įtvirtinti, taip pat galėtų būti įtvirtintas kai kurių valstybių narių vykdomas kitų pasaulio šalių išnaudojimas; pažymi, kad taikant tik į ES sutelktą požiūrį galėtų būti panaikintos paskatos perkelti pelną Europos Sąjungoje, tačiau dėl to būtų sudarytos sąlygos kitoms paskatoms ir galimybėms perkelti pelną už ES ribų;

46.

primena savo rekomendacijas užtikrinti, kad automatinis keitimasis informacija apie sprendimus dėl mokesčių būtų taikomas visiems tokiems sprendimams ir kad Komisijai turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su visa aktualia informacija, kad būtų laikomasi Europos konkurencijos taisyklių (7);

47.

ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų persvarstyta Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) (8), siekiant dar labiau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje numatant prievolę atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis kitoms šalims galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus; primena savo pasiūlymą iš dalies pakeisti DAB, kad būtų pagerintas valstybių narių mokesčių auditų koordinavimas (9);

48.

apgailestauja, kad pagal ES valstybės pagalbos taisykles nesumokėti mokesčiai, susigrąžinti iš neteisėtos mokesčių pagalbos gavėjų, priklauso šaliai, kuri suteikė pagalbą, o ne nukentėjusioms šalims, dėl iškraipančių mokesčių sistemų patyrusioms mokesčių bazės eroziją; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti tinkamas metodikas, skirtas įvertinti prarastoms valstybių narių pajamoms ir tinkamoms lėšų susigrąžinimo procedūroms, kuriomis būtų užtikrinama, kad nesumokėti mokesčiai būtų paskirstomi toms valstybėms narėms, kuriose iš tikrųjų vyko atitinkama ekonominė veikla;

49.

laikosi nuomonės, kad mokesčių reformos visada turi užtikrinti piliečių vykdomą kontrolę ir suteikti pilietinei visuomenei galimybę susipažinti, informaciją ir mokymus, kad jie produktyviai dalyvautų rengiant šias politikos priemones, o tai nėra dabartinė praktika;

50.

be to, pabrėžia, kad mokesčių srities teisės aktai nacionaliniu ar ES lygmenimis turi būti supaprastinti ir parengti taip, kad būtų prieinami visiems piliečiams, siekiant išvengti sudėtingumo, kuris naudingas mokesčius slepiančioms įmonėms;

51.

ragina Komisiją pasiūlyti atlikti 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų (10) peržiūrą, kuri apimtų priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią viešojo administravimo institucijoms bendradarbiauti su įmonėmis, besinaudojančiomis mokesčių rojais;

52.

ragina Komisiją pradėti išsamų Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) 19 metų darbo vertinimą sutelkiant dėmesį į pasiektus rezultatus užkertant kelią tarpvalstybinėms žalingoms pelno mokesčio sistemoms ir pateikiant jį viešos ataskaitos forma; ragina, atsižvelgus į išvadas, reformuoti Elgesio kodekso grupę, kad būtų užtikrintas didesnis jų darbo skaidrumas ir veiksmingumas, atsižvelgiant į tai, kad grupė turi atlikti pagrindinį vaidmenį ES dedant pastangas gerinti padėtį šioje srityje; ragina Parlamentą įgyti įgaliojimus tikrinti grupę ir reikalauti jos atskaitomybės;

53.

ragina Komisiją sudaryti žalingų režimų, dėl kurių Elgesio kodekso grupė iki šiol neįstengė susitarti ir imtis veiksmų, sąrašą ir jį paskelbti; ragina Komisiją iki 2020 m. įvertinti, kokį poveikį turės susietumo metodas reikalavimus atitinkantiems lengvatiniams pajamų iš patentų apmokestinimo režimams, ir, jei įmanoma, kiekybiškai įvertinti jų poveikį inovacijoms ir surenkamų mokesčių netekimui;

54.

apgailestauja dėl to, kad keletas ES valstybių narių buvo minimos Panamos dokumentuose; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su mokesčių institucijomis, pradėti valstybių narių potencialiai žalingų mokestinių priemonių, kurios iškraipo konkurenciją, ir taikomų atsakomųjų priemonių, taip pat šalutinio šių priemonių poveikio kitose jurisdikcijose plataus masto vertinimą; ragina nustatyti veiksmingą tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybes nares dėl galimų naujų žalingų mokestinių priemonių, kurias jos gali pradėti taikyti;

55.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama spręsti tarpvalstybinio reorganizavimo ir buveinių perkėlimo problemą ir nustatyti aiškias taisykles dėl įmonės būstinės perkėlimo ES viduje, be kita ko, taisykles, kuriomis būtų kovojama su priedangos įmonėmis;

56.

primygtinai ragina Komisiją ir visas valstybes nares užtikrinti, kad būtų panaikinta pelno mokesčio inversijų praktika, pagal kurią tarptautinę įmonę nuperka mokesčių rojuje įsisteigusi mažesnė bendrovė ir ta įmonė savo juridinio asmens buveinę pakeičia į tos bendrovės buveinę, siekdama „perkelti“ savo būstinę ir sumažinti bendrą įmonės mokesčių naštą, o po šio proceso seka „pajamų mažinimas“ (angl. „earnings stripping“) atliekant mokesčių tikslais išskaitomus mokėjimus į mokesčių rojų (pvz., paskolų, honorarų ir paslaugų forma), kuriais siekiama išvengti tos tarptautinės įmonės pelno mokesčių atitinkamoje šalyje;

57.

pabrėžia, kad būtina skirti ypatingą dėmesį vis plačiau taikomai žalingai mokesčių praktikai, pvz., piktnaudžiavimui lengvatiniu pajamų iš patentų apmokestinimu, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir kt., kuria siekiama išvengti mokesčių;

58.

teigiamai vertina 2016 m. rugpjūčio mėn. Komisijos išvadas dėl valstybės pagalbos, kuriose teigiama, kad Airija neteisėtai suteikė 13 mlrd. EUR nepagrįstą mokesčio lengvatą įmonei „Apple“; kvestionuoja Airijos vyriausybės sprendimą apskųsti šį sprendimą, o ne siekti atgauti sumą;

59.

ragina valstybes nares nustatyti bet kokios formos mokestinę amnestiją, kuri galėtų paskatinti pinigų plovimą ir mokesčių vengimą arba užkirsti kelią nacionalinėms valdžios institucijoms naudoti duomenis, pateiktus siekiant atlikti finansinių nusikaltimų tyrimus, ir užtikrinti, kad tokios amnestijos taikymas būtų nutrauktas;

60.

reiškia susirūpinimą dėl JAV administracijos ketinimų skatinti mokesčių lengvatas didelėms įmonėms ir finansinio reguliavimo panaikinimą; ragina Komisiją atidžiai stebėti siūlomą JAV mokesčių reformą, vadinamąją „Blueprint“, ir galimybę JAV taikyti mokesčių amnestiją, kad didelės technologijų įmonės galėtų repatrijuoti pelną su labai mažu mokesčio tarifu;

61.

ragina valstybes nares stiprinti savo mokesčių administratorius pasirūpinant reikiamais darbuotojų pajėgumais, kad būtų užtikrintas veiksmingas mokestinių pajamų surinkimas ir sprendžiama žalingos mokesčių praktikos problema, nes išteklių trūkumas ir darbuotojų skaičiaus mažinimas – kartu su tinkamų mokymų, techninių priemonių ir įgaliojimų atlikti tyrimą trūkumu – rimtai trikdo mokesčių administratorių darbą kai kuriose valstybėse narėse;

62.

atkreipia dėmesį į mokesčių vengimo schemos pavyzdį ES, vadinamąją dvigubą airišką struktūrą, kuri iki 2020 m. bus palaipsniui panaikinta; ragina visas valstybes nares stebėti, kaip vykdomos jų sutartys dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, siekiant užtikrinti, kad pasinaudojant mokesčių tvarkos neatitikimais nebūtų taikomos mokesčių vengimo schemos;

63.

apgailestauja dėl to, kad trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą; pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms;

64.

ragina Komisiją parengti rekomendacijas ir aiškiai atskirti tai, kas neteisėta, o kas teisėta, net jeigu prieštarauja teisės dvasiai, atsižvelgiant į mokesčių slėpimo ir vengimo praktiką, kad visoms susijusioms šalims būtų užtikrintas teisinis tikrumas; ragina valstybes nares ir trečiąsias šalis užtikrinti, kad iš mokesčių bazės nebūtų išskaičiuojamos mokesčių vengėjams ir tarpininkams skirtos baudos ir piniginės sankcijos;

65.

pabrėžia, kad atsakingos mokesčių strategijos įgyvendinimas turi būti laikomas įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) ramsčiu ir kad mokesčių slėpimas, mokesčių vengimas ir agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nesuderinami su ĮSA; dar kartą ragina Komisiją įtraukti šį elementą į atnaujintą ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją;

66.

ragina įmones užtikrinti, kad visapusiškas mokestinių prievolių vykdymas, jokiais būdais nevengiant mokesčių, būtų neatskiriama jų ĮSA dalis;

67.

pakartoja TAXE2 komiteto raginimą Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris galėtų vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių; siūlo nustatyti, kad toks Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centras galėtų stebėti, kaip valstybės narės laikosi bendro Sąjungos nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašo, be to, užtikrinti ir skatinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą (pvz., mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais srityje);

68.

pakartoja Parlamento rekomendacijas (11) sukurti atsakomųjų priemonių, kurias Sąjunga ir valstybės narės, kaip viešųjų įstaigų, bankų ir finansavimo programų akcininkės ir finansuotojos, turėtų taikyti įmonėms, kurios naudojasi mokesčių rojais siekdamos įgyvendinti agresyvaus mokesčių planavimo schemas ir todėl neatitinka Sąjungos gero mokesčių valdymo standartų, rinkinį;

69.

pakartoja savo raginimą Komisijai iš dalies pakeisti ES teisės aktus, įskaitant nuostatas, susijusias su Europos investicijų banko (EIB) statutu, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentu, keturiais bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentais ir penkiais Europos struktūriniais ir investicijų fondais (Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu) siekiant uždrausti, kad ES finansavimą gautų galutiniai naudos gavėjai arba finansiniai tarpininkai, kurie, kaip įrodyta, yra susiję su mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu;

70.

ragina Komisiją ir Tarybą sukurti privalomą standartizuotą viešąjį Europos įmonių registrą, kad būtų gaunama naujausia ir patikima informacija apie įmones ir būtų užtikrintas skaidrumas pasitelkiant tarpvalstybinę prieigą prie palyginamos ir patikimos informacijos apie ES įmones;

71.

siūlo, kad Komisija įvertintų futbolininkų tarpvalstybinio perkėlimo valstybių narių pajamų surinkimui poveikį ir pristatytų priemonę, kuri būtų tinkama didžiulių pajamų netekimo problemai spręsti, ir priemones, skirtas tarpininkams, kurie palengvina tokius perkėlimus;

72.

ragina Komisiją susilaikyti nuo prekybos susitarimų sudarymo su jurisdikcijomis, kurias ES apibrėžia kaip mokesčių rojus;

2.3.   Keitimasis informacija

73.

apgailestauja dėl to, kad Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB) nuostatos, kurios galiojo laikotarpiu, kai buvo atskleidžiami Panamos dokumentų faktai, nebuvo veiksmingai įgyvendintos ir kad pasikeistos informacijos ir sprendimų kiekis buvo mažas; primena, kad automatinis mokesčių administratorių keitimasis informacija yra labai svarbus valstybėms narėms siekiant užtikrinti savitarpio pagalbą renkant mokestines pajamas ir sudaryti vienodas sąlygas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje, įpareigojant atsakyti į grupinius prašymus mokesčių klausimais, kad viena Europos šalis galėtų pateikti visą informaciją, kurios reikia kitoms šalims siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarpvalstybinio masto mokesčių vengėjus;

74.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad pastaraisiais metais valstybių narių tarptautinių įmonių atžvilgiu priimtų sprendimų dėl mokesčių skaičius išaugo, nepaisant skandalo „LuxLeaks“ sukeltos įtampos visuomenėje;

75.

primygtinai reikalauja, kad Komisija turėtų galimybę, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, susipažinti su visa informacija, kuria keičiamasi pagal DAB, kad galėtų tinkamai stebėti ir užtikrinti DAB įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši informacija turėtų būti saugoma centriniame registre, kurį tvarkytų Komisija, atsižvelgiant į jos išimtinę kompetenciją konkurencijos srityje;

76.

ragina pasaulio mastu veiksmingiau keistis informacija, ją tvarkyti ir naudoti ir primygtinai ragina efektyviai ir nuosekliai įgyvendinti nuostatas dėl bendrų duomenų teikimo standartų, pereinant nuo įvardijimo ir sugėdinimo politikos pagal tarpusavio vertinimo sistemą prie sankcijų režimo; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti abipusiškumą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) ir dalyvaujančioms valstybėms signatarėms keičiantis informacija; ragina valstybes nares remti dalyvaujančias besivystančias šalis šių standartų įgyvendinimo procese; pabrėžia, jog reikia, kad šalys ne tik įsipareigotų paisyti bendrų duomenų teikimo standartų, bet ir įgyvendintų sistemą ir užtikrintų aukštą teikiamų duomenų kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis bendras duomenų teikimo standartas turi trūkumų, ir teigiamai vertina tai, kad EBPO siekia patobulinti šį standartą, kad jis būtų veiksmingesnis; ragina Komisiją prisidėti prie nustatytų spragų šalinimo;

77.

ragina stiprinti viešuosius komercinius ir viešuosius tikrosios nuosavybės registrus ir viešas ataskaitas pagal šalis siekiant įveikti apribojimus, nustatytus keičiantis informacija pagal 2017 m. birželio mėn. EBPO daugiašalę konvenciją dėl su mokesčių sutartimis susijusių priemonių įgyvendinimo siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, kuri suteikia šalims galimybę pasirinkti partnerius, praktiškai leidžiant plėtoti dvišališkumą;

78.

pabrėžia, kad privalomas automatinis keitimasis informacija apie galimus tarpvalstybinio pobūdžio agresyvaus mokesčių planavimo susitarimus (DAB 6) turėtų būti prieinamas ne tik mokesčių institucijoms;

79.

ragina Komisiją užtikrinti ES ir trečiųjų šalių, kurios neįsipareigojo laikytis tarptautiniu mastu sutartų standartų, keitimosi informacija abipusiškumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas sankcijas finansų įstaigoms, turinčioms klientų iš Europos ir nesilaikančioms automatinio keitimosi informacija standartų; mano, kad į tokį pasiūlymą turėtų būti įtrauktas ginčų sprendimo mechanizmas siekiant išspręsti galimus ES ir trečiųjų šalių konfliktus; primena savo rekomendaciją įvesti išskaičiuojamąjį mokestį arba panašaus poveikio priemones, kad būtų išvengta pelno perkėlimo iš ES, jo neapmokestinus;

80.

mano, kad informaciją mokesčių institucijoms turi teikti tie patys subjektai, kaip ir nurodytieji Kovos su pinigų plovimu direktyvoje, visų pirma:

1)

kredito įstaigos;

2)

finansų įstaigos;

3)

šie juridiniai ir fiziniai asmenys, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

a)

auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai;

b)

notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai, kai jie dalyvauja sudarant bet kokį finansų ar turto sandorį, tiek veikdami savo kliento vardu ir jo naudai, tiek padėdami savo klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:

i)

turto ar verslo subjektų pirkimu arba pardavimu;

ii)

kliento lėšų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;

iii)

banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;

iv)

įnašų, reikalingų įmonių sukūrimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;

v)

patikos, įmonių, fondų ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu;

c)

patikos ar įmonių paslaugų teikėjai, nenumatyti a arba b punktuose;

d)

nekilnojamojo turto agentai;

e)

kiti asmenys, prekiaujantys prekėmis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 EUR ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios;

f)

lošimo paslaugų teikėjai;

3.    Pinigų plovimas

3.1.   Kovos su pinigų plovimu teisės aktai

81.

pabrėžia, kad valstybės narės turi veiksmingai ir nuosekliai įgyvendinti visas Kovos su pinigų plovimu direktyvos nuostatas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tinkamą teisėsaugą; ragina Komisiją stiprinti taikomas stebėsenos sistemas ir suteikti joms tinkamų išteklių; ragina Komisiją skirti daugiau išteklių savo finansinių nusikaltimų prevencijos darbo grupei;

82.

pabrėžia, kad Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos teisinėmis nuostatomis visiškai uždraustos anoniminės pareikštinės akcijos, nebent jos tinkamai įregistruotos, nes įrodyta, kad jos yra naudinga priemonė kuriant tarptautines pinigų plovimo schemas; ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti ir vykdyti 2017 m. birželio 26 d. įsigaliojusią Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą; ragina Komisiją stebėti, kad direktyva būtų tinkamai perkelta į nacionalinę teisę ir įgyvendinta;

83.

ragina Komisiją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares dėl Sąjungos teisės aktų nesilaikymo, kuris buvo atskleistas Panamos dokumentuose ir kitoje nutekėjusioje informacijoje;

84.

pabrėžia, kad reikia nuolat atnaujinamų, standartizuotų, tarpusavyje sujungtų ir viešai prieinamų įmonių, fondų, patikos fondų ir panašių juridinių struktūrų tikrosios nuosavybės registrų siekiant išvengti pagrindinių tikrųjų savininkų anonimiškumo; ragina apibrėžiant tikrąją nuosavybę mažinti dabartinę akcijų paketo ribą; mano, kad ES ir jos valstybės narės turi imtis vadovaujamojo vaidmens skatinant pagrindinio tikrojo savininko skaidrumo standartus tarptautiniuose forumuose;

85.

atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansinės žvalgybos padalinio atstovų raginimą, išsakytą Parlamento Tyrimo komitete įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti, kad, laikantis FATF 26 rekomendacijos dėl finansų priežiūros, reikėtų ES lygmeniu aiškiai numatyti, kad kompetentingos priežiūros institucijos vykdoma priežiūra gali būti pradėta nuo grupės patronuojančiosios įmonės;

86.

ragina Komisiją prižiūrėti viešai prieinamų žemės registrų kūrimą;

87.

ragina apibrėžti tikrąją nuosavybę, kuri apimtų visus fizinius asmenis, kuriems faktiškai priklauso juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, išskyrus įmones, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisę, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, kuriais užtikrinamas tinkamas informacijos apie savininkus skaidrumas, jeigu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai turi bent vieną to subjekto akciją arba lygiavertį minimalų to subjekto dalies vienetą, be kita ko, per pareikštinių akcijų valdymą ar kontrolę kitomis priemonėmis;

88.

pažymi, kad neteisėtos lėšos, panaudotos išperkant šiuos sandorius, tampa teisėtomis lėšomis, gautomis iš teisėtų sandorių; primygtinai tvirtina, kad dėl to reikia išplėsti kovos su pinigų plovimu taisykles aprėpiant nekilnojamojo turto rinką siekiant užkirsti kelią naujiems neteisėtiems reiškiniams;

89.

pabrėžia, kad reikia geriau užtikrinti išsamaus klientų patikrinimo vykdymą siekiant garantuoti, kad būtų atliekamas tinkamas su klientų profiliu susijusios rizikos vertinimas; pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai išsamaus klientų patikrinimo prievolė perduodama išorės paslaugų teikėjui, atsakomybė už ją visada turi tekti įpareigotiesiems subjektams; ragina aiškiai nustatyti šią atsakomybę ir numatyti sankcijas aplaidumo arba interesų konflikto atvejais, kai funkcijų vykdymas perduodamas išorės paslaugų teikėjui; be to, mano, kad, įpareigotųjų subjektų sritis turėtų būti išplėsta aprėpiant, be kita ko, nekilnojamojo turto agentus siekiant užtikrinti, kad išsamaus klientų patikrinimo nuostatos būtų vienodai taikomos reguliuojamiems ir šiuo metu nereguliuojamiems subjektams; ragina suderinti išsamų klientų patikrinimą ES lygmeniu, apibrėžiant tinkamą šių procedūrų formą, kad būtų užtikrintas jų laikymasis;

90.

mano, kad už pinigų plovimą, mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą skiriamos sankcijos turėtų būti griežtesnės ir labiau atgrasomojo poveikio ir kad valstybės narės, nukreipdamos išteklius kovai su šia neteisėta praktika, turėtų laikytis rizika pagrįsto požiūrio; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826); ragina valstybes nares apsvarstyti, ar dera uždrausti susitarimus nepateikus kaltinimų labai sunkaus mokestinio sukčiavimo atvejais; vis dėlto pažymi, kad tuo pačiu metu ES ir jos valstybės narės turėtų plėtoti paskatas, skirtas kiekvienai įpareigotųjų subjektų kategorijai, siekiant juos atgrasyti nuo tokios veiklos ir užtikrinti, kad tokia veikla jiems būtų nepelninga; ragina valstybes nares persvarstyti pinigų plovimui nustatytus senaties terminus, siekiant išvengti senaties terminų suėjimo dėl kompetentingų institucijų neveikimo;

91.

ragina, kad Europos lygmeniu būtų įgyvendinamas veiksmingas stebėsenos mechanizmas ir būtų vykdoma informavimo veikla susijusiose jurisdikcijose, nes Finansinių veiksmų darbo grupės tarpusavio vertinimams ir reguliariems tarpusavio vertinimams gali lengvai pakenkti politinis ar kitokių formų nuolaidžiavimas;

92.

pabrėžia, kad ES lygmeniu reikia susitarti dėl politikoje dalyvaujančio asmens sąvokos bendro supratimo ir apibrėžties;

93.

ragina nustatyti ES lygmeniu suderintą mokestinių nusikaltimų apibrėžtį ir sukurti specialią baudžiamosios teisės priemonę, kuri turi būti priimta pagal SESV 83 straipsnio 2 dalį arba galiausiai pagal SESV 116 straipsnį, jei valstybės narės negali susitarti dėl konkurencijos sąlygų iškraipymo vidaus rinkoje panaikinimo; ragina ES suderinti pinigų plovimo pirminio nusikaltimo apibrėžtį ir susiaurinti išimtis, kurias valstybės narės gali taikyti, jei nori atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija; primena savo poziciją dėl Ketvirtosios ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvų persvarstymo, kad mokestiniai nusikaltimai turėtų būti atskirti nuo reikalavimo bausti laisvės atėmimo ar įkalinimo bausme;

94.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad priimamos ne ES gyventojų pilietybės programos – vadinamosios auksinės vizos arba investuotojų programos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams, mainais į finansines investicijas, neatliekant tinkamo arba bet kokio išsamaus klientų patikrinimo; ragina Komisiją įvertinti, kaip valstybės narės laikosi Kovos su pinigų plovimu direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų, kai pilietybė suteikiama pagal tokias programas;

95.

ragina Komisiją ir Tarybą rimtai atsižvelgti į plataus užmojo Parlamento Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (COM(2016)0450) persvarstymą, dėl kurio Parlamento ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo 2017 m. vasario 28 d. (12) ir kuriuo būtų pašalinta daug esamų spragų ir gerokai sustiprinti galiojantys kovos su pinigų plovimu teisės aktai, pvz., sugriežtintas apibrėžimas, kas yra tikrasis savininkas, neleidžiant nustatyti vyresniųjų vadovų, nominaliųjų direktorių ir kitų įgaliotųjų atstovų kaip tikrųjų savininkų, nebent jie atitiktų kriterijus, suteikiant visapusišką galimybę visuomenei naudotis įmonių ir patikos paslaugas teikiančių bendrovių tikrųjų savininkų registrais ir įgyvendinant veiksmingesnį sankcijų mechanizmą dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos pažeidimų; todėl primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą nešvelninti griežto Parlamento pasiūlymo per vykstančias trišalio dialogo derybas;

96.

ragina politiniu ir reguliavimo požiūriu daugiau dėmesio skirti kylančiai rizikai, susijusiai su naujomis technologijomis ir finansiniais produktais, pvz., išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apsikeitimo sandoriais ir virtualiomis valiutomis (13);

97.

ragina Komisiją įvertinti galimybę pasinaudoti naujų technologijų potencialu, pavyzdžiui, unikalia skaitmenine tapatybe, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti sunkius finansinius nusikaltimus, kartu užtikrinant, kad vykdant šiuos veiksmus būtų gerbiamos pagrindinės teisės, įskaitant teisę į privatų gyvenimą;

98.

ragina Komisiją skubiai įvertinti pinigų plovimo ir mokestinės nusikalstamos veiklos, susijusios su e. lošimų veikla, virtualiomis valiutomis, koduotomis valiutomis, blokų grandine ir „Fintech“ technologijomis, pasekmes; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimas priemones, be kita ko, teisės aktus, siekiant sukurti šios veiklos reglamentavimo sistemą ir taip apriboti pinigų plovimo priemones;

99.

primygtinai ragina konfiskuoti vykdant nusikalstamą veiklą sukauptą turtą; šiuo tikslu ragina nedelsiant priimti reglamentą dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą; pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyta teisinė priemonė padės geriau bendradarbiauti ir lengviau pripažinti tokius nutarimus, tuo pačiu metu laikantis subsidiarumo principo;

100.

pabrėžia, kad taip pat reikia imtis veiksmų siekiant suderinti nacionalines strategijas su Europos agentūrų ir įstaigų, pvz., Europolo, Eurojusto ir OLAF, strategijomis. primygtinai tvirtina, kad, siekiant palengvinti šį bendradarbiavimą, reikia pašalinti teisines kliūtis, kurios trukdo keistis informacija;

101.

teigiamai vertina Portugalijos vyriausybės neseniai priimtą sprendimą uždrausti leisti pareikštines akcijas ir konvertuoti šiuo metu turimas į nominaliosios vertės vertybinius popierius ir primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti ES mastu taikytinus tokio paties poveikio teisės aktus;

102.

ragina kompetentingas institucijas atlikti gerokai griežtesnį ES kredito įstaigų valdybų narių ir akcininkų tinkamumo ir sąžiningumo vertinimo tikrinimą; mano, kad reikia sudaryti tokias sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos galėtų vykdyti nuolatinę akcininkų ir valdybų narių vertinimo kriterijų priežiūrą, nes šiuo metu labai sunku atšaukti jau suteiktą pritarimą; be to, mano, kad prieštaravimo dėl įsigijimo tvarkaraščiai ir lankstumo galimybės turėtų būti išplėsti, ypač tais atvejais, kai kompetentingoms institucijoms būtina pačioms išnagrinėti pateiktą informaciją apie įvykius trečiosiose šalyse ir politikoje dalyvaujančius asmenis;

3.2.   Finansinės žvalgybos padaliniai (FŽP)

103.

mano, kad suderinus Europos FŽP statusą ir veikimą būtų sustiprintas keitimasis informacija; ragina Komisiją FŽP platformoje pradėti įgyvendinti projektą siekiant nustatyti informacijos šaltinius, kurie šiuo metu yra prieinami FŽP; ragina Komisiją pateikti gaires dėl to, kaip užtikrinti didesnę Europos FŽP funkcijų ir įgaliojimų konvergenciją, nustatant bendrą minimalią finansinės, administracinės ir teisėsaugos informacijos, kurią FŽP turėtų gauti ir kuria jie turėtų tarpusavyje keistis, apimtį ir minimalų turinį; mano, kad tokios gairės taip pat turėtų apimti paaiškinimus, kuriais būtų užtikrintas bendras FŽB vykdomų strateginės analizės funkcijų supratimas;

104.

mano, kad, siekiant daugiau efektyvumo, visiems ES FŽP turėtų būti suteiktos neribotos galimybės tiesiogiai pasinaudoti visa su jų funkcijomis susijusia informacija, kuri teikiama įpareigotųjų subjektų ir registruose; FŽP taip pat privalo turėti galimybę gauti tokią informaciją remiantis kito Sąjungos FŽP pateiktu prašymu ir keistis šia informacija su prašymą pateikusiu FŽP;

105.

siekiant skatinti FŽP tarpusavyje keistis informacija, siūlo valstybėms narėms įgyvendinant Kovos su pinigų plovimu direktyvą panaikinti reikalavimą FŽP gauti iš trečiosios šalies leidimą keistis su kitu FŽP informacija žvalgybos tikslais; ragina Komisiją parengti gaires dėl Kovos su pinigų plovimu direktyvos bendrųjų nuostatų, ypač dėl poreikio „savo iniciatyva nedelsiant“ keistis informacija su kitais FŽP;

106.

pabrėžia, kad reikia veiksmingiau palaikyti atitinkamų kompetentingų institucijų ryšius nacionaliniu lygmeniu, taip pat skirtingų valstybių narių FŽP ryšius; ragina Komisiją nustatyti ES lyginamosios analizės sistemą kaip priemonę siekiant standartizuoti kauptiną informaciją, kuria reikėtų keistis, ir stiprinti FŽP bendradarbiavimą; pažymi, kad tai turėtų apimti Europolo FŽP tinklo (angl. FIU.net), taip pat paties Europolo tinklo stiprinimą, visų pirma suteikiant jam galimybę gauti informacijos ir statistinių duomenų apie FŽP informacijos srautus, veiklą ir atliktos analizės rezultatus, ir Eurojusto kompetencijos ir išteklių stiprinimą siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, ragina valstybes nares didinti FŽP žmogiškuosius, finansinius ir techninius išteklius siekiant remti jų pajėgumus atlikti tyrimus ir bendradarbiauti, kad būtų tinkamai tvarkomi pranešimai apie įtartinus sandorius, kurių padaugėjo, ir naudojamasi šiais pranešimais;

107.

pažymi, kad ES ir pasauliniu lygmeniu reikėtų persvarstyti ir suvienodinti informacijos, kuria keičiasi FŽP, naudojimo tikslų apribojimą, kad informaciją būtų galima naudoti kovojant su mokestiniais nusikaltimais ir renkant įrodymus;

108.

primygtinai tvirtina, kad skyrimai eiti vadovaujamas pareigas FŽP turi būti nepriklausomi, politiniu požiūriu nešališki ir pagrįsti profesine kvalifikacija ir kad atrankos procesas turi būti skaidrus ir prižiūrimas; pabrėžia, kad reikia nustatyti bendras taisykles dėl institucijų, atsakingų už taisyklių, susijusių su mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu, laikymosi užtikrinimą, nepriklausomumo, taip pat kad reikia užtikrinti visišką teisėsaugos institucijų, toliau nagrinėjančių FŽP ataskaitas, nepriklausomumą;

109.

ragina Komisiją patikrinti, ar šios prievolės deramai laikomasi visose valstybėse narėse;

110.

pakartoja savo poziciją dėl Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos Europos FŽP steigimo klausimu ir dėl poreikio užtikrinti veiksmingą ir suderintą keitimosi informacija sistemą, taip pat centralizuotas duomenų bazes; pabrėžia, kad reikia remti valstybių narių FŽP, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais;

111.

primygtinai tvirtina, kad kompetentingos institucijos neturėtų laukti tol, kol jas priblokš vis labiau mokesčių konsultantų ir mokesčių mokėtojų naudojamos skaitmeninės technologijos; mano, kad kompetentingos institucijos atitinkamai turėtų kurti savo priemones ir tyrimo pajėgumus; mano, kad taip kompetentingos institucijos galėtų gauti naujų galimybių, susijusių su pasikartojančiu išteklių paskirstymo klausimu, arba pagerinti tarpusavio bendradarbiavimą;

4.    Tarpininkai

112.

apgailestauja dėl to, kad tarpininkai visoje ES šiuo metu yra reglamentuojami nevienodai; ragina Tarybą skubiai išnagrinėti ir priimti Komisijos pasiūlymą dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų, siekiant stiprinti tarpininkų ataskaitų teikimo reikalavimus (COM(2017)0335); ragina valstybes nares apsvarstyti galimą direktyvos taikymo srities išplėtimo, įtraukiant į ją vien tik nacionalinius atvejus, naudą;

113.

pabrėžia, kad būtina šiuo pasiūlymu panaikinti spragas, sudarančias galimybes agresyviam mokesčių planavimui, ir nustatyti naujas taisykles tarpininkams, susijusiems su tokia praktika;

114.

pažymi, kad turto valdymas vykdomas daugiausia nereguliuojamu būdu ir kad turėtų būti nustatytos privalomos tarptautinės taisyklės bei standartai siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir geriau reguliuoti ir apibrėžti šią profesiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis iniciatyvos visuose atitinkamuose tarptautiniuose forumuose ir kurti tokius standartus ir taisykles;

115.

pripažįsta, kad priežiūra turėtų būti vykdoma saviorganizacijos ir savireguliacijos kontekste; ragina Komisiją įvertinti, ar reikia imtis tikslinių ES veiksmų, be kita ko, galimybę parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinta tinkama įpareigotųjų subjektų savireguliacijos priežiūra, t. y. pasitelkiant atskirą ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo ir (arba) priežiūros instituciją;

116.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir priežiūros institucijomis, parengti gaires, siekiant standartizuoti įpareigotųjų subjektų ataskaitų teikimo formatus, kad FŽP būtų lengviau informaciją tvarkyti ir ja keistis;

117.

ragina reguliuoti mokesčių tarpininkų veiklą taikant paskatas, dėl kurių būtų susilaikyta nuo mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo ir tikrųjų savininkų slėpimo;

118.

pabrėžia, kad tuo atveju, jeigu tarpininkas įsisteigęs ne ES teritorijoje, atitinkamam mokesčių mokėtojui turi būti nustatytas reikalavimas, prieš įgyvendinant savo galbūt agresyvaus mokesčių planavimo planus, tiesiogiai perduoti šiuos planus savo šalies mokesčių institucijoms, kad šios institucijos, imdamosi tinkamų priemonių, galėtų reaguoti į mokestinę riziką;

119.

mano, kad griežtesnės taisyklės dėl tarpininkų vaidmens būtų naudingos visam sektoriui, nes sąžiningi tarpininkai nebebūtų nepalankioje padėtyje dėl nesąžiningos konkurencijos ir taip būtų atskirti pelai nuo grūdų;

120.

ragina tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu bankams ir tarpininkams, kurie sąmoningai, tyčia ir sistemingai įsitraukia į veiklą, susijusią su neteisėtomis mokesčių ar pinigų plovimo sistemomis, taikyti veiksmingesnes, labiau atgrasomas ir proporcingesnes sankcijas; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti nukreiptos į pačias įmones, taip pat į vadovybės lygmens darbuotojus bei valdybos narius, atsakingus už šias sistemas; pabrėžia, kad didelės sankcijos yra nepaprastai svarbios, ir mano, kad viešo sugėdinimo įrodytais atvejais tvarka galėtų atgrasyti tarpininkus vengti vykdyti savo įsipareigojimus ir skatinti laikytis taisyklių;

121.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad sektoriai, kurie yra mažiausiai apsaugoti nuo neskaidrių tikrosios nuosavybės sistemų keliamos rizikos (kaip nustatyta Komisijos atliktame pinigų plovimo keliamos rizikos vertinime), būtų veiksmingai stebimi ir prižiūrimi; ragina valstybes nares pateikti gaires dėl rizikos veiksnių, atsirandančių dėl sandorių, kuriuose dalyvauja konsultantai mokesčių klausimais, auditoriai, išorės apskaitininkai, notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai;

122.

ragina geriau užtikrinti taisyklių, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, taikymą ir užtikrinti jų atgrasomąjį poveikį didinant matomumą visuomenėje, visų pirma gerinant viešąją statistiką apie vykdymo užtikrinimo priemones, susijusias su profesionalų konsultavimu mokesčių ir pinigų plovimo klausimais;

123.

pabrėžia, kad reikia labiau tikrinti, prižiūrėti ir koordinuoti nacionalines tarpininkų, užsiimančių mokesčių srities specialistų veikla Europos Sąjungoje, sertifikavimo sistemas; ragina valstybes nares atšaukti licencijas, jei yra įrodyta, kad tarpininkai aktyviai skatina tarpvalstybinį mokesčių slėpimą, neteisėtą mokesčių planavimą ir pinigų plovimą arba sudaro jiems sąlygas;

124.

ragina Komisiją įvertinti, ar valstybių narių kompetentingos institucijos laikosi Sąjungos teisėje, pvz., Ketvirtojoje kapitalo reikalavimų direktyvoje, jau numatytos licencijų išdavimo tarpininkams tvarkos;

125.

ragina šios profesijos atstovus patvirtinti metodą, pagal kurį teisininko profesinio konfidencialumo principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams, arba pagerinti esamą metodą tuo pačiu tikslu;

126.

ragina valstybes nares įvesti paskatas ES įsisteigusiems tarpininkams nesiimti aktyvios veiklos į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose, pavyzdžiui, neleisti jiems dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose; be to, ragina Komisiją atlikti vertinimą, kokį poveikį turėtų galimas draudimas ES įsisteigusiems tarpininkams vykdyti aktyvią veiklą į ES paskelbtą nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikcijų sąrašą ir ES parengtą šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą įtrauktų jurisdikcijų teritorijose;

127.

pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti koordinuojami pasauliniu lygmeniu, kad apskaitos ir audito įmonės būtų atgrasomos nuo dalyvavimo neteisėtose mokesčių struktūrose; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė;

4.1.   Bankai

128.

ragina visas valstybes nares įdiegti, kaip rekomenduojama Ketvirtojoje kovos su pinigų plovimu direktyvoje, bankų sąskaitų registrų sistemas arba elektronines duomenų paieškos sistemas, kuriomis FŽP ir kompetentingoms institucijoms būtų suteikta prieiga prie informacijos apie banko sąskaitas; rekomenduoja apsvarstyti galimybę standartizuoti ir tarpusavyje susieti nacionalinius banko sąskaitų registrus, kuriuose būtų visos sąskaitos, susijusios su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kad jais galėtų lengvai naudotis kompetentingos institucijos ir FŽP;

129.

rekomenduoja tokiame sąskaitų registre registruoti ir skelbti su mokesčių rojais ir didelės rizikos šalimis sudaromų sandorių statistiką ir išskaidyti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis ir nesusijusiomis šalimis ir pagal valstybes nares;

130.

pripažįsta, jog nustatyta, kad bankai dalyvavo keturiose plačiose veiklos srityse, būtent lengvatinių mokesčių struktūrų teikimas ir valdymas, banko sąskaitų teikimas užjūrio subjektams, kitų finansinių produktų teikimas ir korespondentinė bankininkystė (14); pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnį teisės aktų dėl korespondentinės bankininkystės aiškumą ir griežtumą dėl nuostatų, susijusių su lėšų pervedimu į lengvatinio apmokestinimo ir nebendradarbiaujančias šalis ir teritorijas, ir įpareigoti nutraukti veiklą, jeigu nepateikiama naudos gavėjų informacija;

131.

ragina užtikrinti griežtą veiksmingų sankcijų taikymą bankams numatant bankinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą finansinėms institucijoms, dėl kurių įrodyta, kad jos susijusios su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ar agresyviu mokesčių planavimu arba šiems veiksmams sudarė sąlygas;

132.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti geresnį banko būstinės ir patronuojamųjų įmonių koordinavimą, tiek Europos Sąjungoje, tiek su trečiosiomis šalimis, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi vidaus elgesio kodeksų ir kovos su pinigų plovimu teisės aktų;

133.

pabrėžia, kad nacionaliniu lygmeniu vykdomi bankų priežiūros patikrinimai turėtų būti sistemingi ir atsitiktiniai siekiant visuose bankuose užtikrinti visapusišką kovos su pinigų plovimu taisyklių įgyvendinimą;

134.

ragina suteikti daugiau įgaliojimų Europos Centriniam Bankui (ECB) ir Europos bankininkystės institucijai (EBI), kad jie reguliariai atliktų (tiek iš anksto pranešant, tiek be išankstinio įspėjimo) visos ES bankų sektoriaus atitikties patikrinimus vietoj dabartinės sistemos, pagal kurią patikrinimai atliekami tik tuomet, kai tiriamas konkretus atvejis arba apie jį buvo paskelbta viešai;

135.

ragina išnagrinėti galimybę priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus atlikti bankininkystės tyrimą tais atvejais, kai nežinomas banko sąskaitos turėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas;

136.

teigiamai vertina dabartinį rizikos ES finansų sistemai ir jos pažeidžiamumo tyrimą; pabrėžia, kad svarbu nustatyti naujas technologijas ir finansinius produktus, kurie galėtų būti naudojami kaip priemonė pinigams plauti; ragina, remiantis šia analize, nuostatas dėl pinigų plovimo įtraukti į visus naujus pasiūlymus, susijusius su tokiomis naujomis technologijomis, įskaitant „FinTech“;

137.

ragina sukurti, sekant Nyderlandų pavyzdžiu, bankininkų priesaiką sektoriaus savanoriško įsipareigojimo neturėti reikalų su mokesčių rojais forma;

4.2.   Teisininkai

138.

pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principas netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams; ragina valstybes nares paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje;

139.

pabrėžia, kad tam tikromis aplinkybėmis, susijusiomis su viešosios tvarkos saugojimu, advokatai, vykdantys veiklą platesnėje srityje nei konkretus jų uždavinys vykdyti gynybą ar atstovauti teisme ir teikti teisines konsultacijas, gali būti įpareigoti pranešti institucijoms tam tikrą jiems žinomą informaciją;

140.

pabrėžia, kad teisininkai, konsultuojantys klientus, turėtų būti bendrai teisiškai atsakingi už nusikalstamo mokesčių slėpimo planų ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pinigų plovimo sistemų rengimą; atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai jie yra sukčiavimo bendrininkai, jiems sistemingai turi būti skiriamos baudžiamojo pobūdžio sankcijos ir drausminės priemonės;

4.3.   Apskaita

141.

pabrėžia, kad, siekiant pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą, audito ir apskaitos reikalavimai turėtų būti geriau koordinuojami pasauliniu lygmeniu, tuo pačiu metu laikantis Europos demokratinio teisėtumo, skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo standartų, kad apskaitos ir audito įmonės, taip pat atskiri konsultantai būtų atgrasomi nuo mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ar pinigų plovimo struktūrų kūrimo; ragina tinkamai užtikrinti neseniai priimto audito dokumentų rinkinio (15) įgyvendinimą ir tai, kad Europos audito priežiūros įstaigų komitetas (CEAOB) veiktų kaip nauja nacionalinių audito priežiūros institucijų bendradarbiavimo sistema ES lygmeniu, siekiant stiprinti audito priežiūrą visoje ES; šiuo požiūriu mano, kad geresnis tarptautinių apskaitos standartų įgyvendinimas turėtų būti vertinamas kaip veiksminga priemonė siekiant užtikrinti ES skaidrumo ir atskaitomybės standartų laikymąsi;

142.

pažymi, kad ES galiojanti kontrolės, kurios reikia siekiant sukurti įmonių grupę, apibrėžtis turėtų būti taikoma apskaitos įmonėms, priklausančioms įmonių tinklui, kurį sudaro įmonės, susietos teisiškai vykdytinais sutartiniais susitarimais, pagal kuriuos numatoma, kad jos turės bendrą pavadinimą arba rinkodarą, taikys bendrus profesinius standartus, dalysis klientais, pagalbinėmis paslaugomis, finansais arba profesinės civilinės atsakomybės draudimu, kaip numatyta Direktyvoje 2013/34/ES (16) dėl metinių finansinių ataskaitų;

143.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl apskaitos įmonių ir finansinių arba mokestinių paslaugų teikėjų atskyrimo, taip pat dėl visų konsultavimo paslaugų, įskaitant mokesčių konsultantams skirtas Sąjungos taisykles dėl nesuderinamumo, siekiant užtikrinti, kad jie neteiktų konsultacijų vienu metu viešųjų pajamų administravimo institucijoms ir mokesčių mokėtojams ir būtų išvengta kitų interesų konfliktų;

4.4.   Patikos ir patikėtinio paslaugos ir panašios juridinės struktūros

144.

griežtai smerkia tai, kad patikos ir patikėtinio paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir panašiomis juridinėmis struktūromis naudojamasi kaip pinigų plovimo priemonėmis; todėl ragina nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikrąjį (-uosius) savininką (-us), įskaitant prievolę patikos fondams įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas;

145.

ragina, kad ES lygmens standartizuoti, nuolat atnaujinami, viešai prieinami ir tarpusavyje sujungti tikrųjų savininkų registrai, apimantys visas komercinių ir nekomercinių patikos ir patikėtinio paslaugų teikėjų, fondų ir panašių juridinių subjektų šalis, sudarytų pasaulinio registro pagrindą;

146.

pabrėžia, kad į ES patikos paslaugas teikiančių įmonių registrą turėtų būti įtraukti:

a)

visų patikėtinių vardai, pavardės ir adresai, taip pat visų tų, pagal kurių nurodymus jie veikia, vardai, pavardės ir adresai;

b)

patikos dokumentas;

c)

visi pageidavimų raštai;

d)

patikėtojo vardas, pavardė ir adresas;

e)

visų vykdymo užtikrintojų vardai ir pavardės ir jų turimi nurodymai;

f)

patikos paslaugas teikiančios įmonės metinės ataskaitos;

g)

išsami informacija apie visas patikos paslaugas teikiančios įmonės paskirstytas ir paskirtas sumas su visų gavėjų vardais, pavardėmis ir adresais;

h)

tarpininkams atstovaujantys asmenys, įskaitant jų vardus, pavardes ir adresus;

147.

ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu laisvieji uostai ir laivų licencijavimas gali būti panaudoti mokesčių vengimo tikslais, ir, jei tikslinga, pateikti tinkamą pasiūlymą siekiant mažinti tokią riziką;

5.    Su trečiosiomis šalimis susiję aspektai

148.

pabrėžia, kad reikia stiprinti, globojant JT, pasaulinio masto bendradarbiavimą apmokestinimo ir pinigų plovimo klausimais dėl tarptautinio jų pobūdžio; pabrėžia, kad tik koordinuotas ir pasaulinio masto atsakas, grindžiamas bendradarbiavimu, padės rasti veiksmingus sprendimus, ir ragina ES būti varomąja jėga siekiant sukurti sąžiningą pasaulinę mokesčių sistemą; pabrėžia, kad bet koks ES veiksmas tarptautiniu lygmeniu bus veiksmingas ir patikimas tik jei jokia ES valstybė narė arba užjūrio šalis ar teritorija (UŠT) nebus pelno mokesčio rojumi arba slaptumo jurisdikcija;

149.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į stiprų įvairių priedangos įmonių ir sprendimų dėl mokesčių bei tam tikrų trečiųjų šalių mokesčių jurisdikcijų ir ES valstybių narių ryšį; teigiamai vertina ES valstybių narių automatinį keitimąsi informacija apie savo sprendimus dėl mokesčių; tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės arba kai kurios jų mokesčių rojų teritorijos, siekdamos apeiti šią prievolę, priima žodinius sprendimus dėl mokesčių; ragina Komisiją nuodugniau ištirti šią praktiką;

150.

pabrėžia, kad ES turėtų derėtis dėl savo prekybos, ekonominių ir kitų atitinkamų dvišalių susitarimų su Šveicarija nuostatų pakeitimo, siekiant jas suderinti su ES kovos su mokestiniu sukčiavimu politikos, kovos su pinigų plovimu teisės aktų ir teisės aktų dėl terorizmo finansavimo nuostatomis, siekiant pašalinti didelius trūkumus Šveicarijos priežiūros sistemoje, kuri sudaro sąlygas tęsti vidaus bankų slaptumo politiką, visame pasaulyje kurti lengvatinio apmokestinimo struktūras, sukčiauti mokesčių srityje, vykdyti mokesčių slėpimą, kuris nelaikomas nusikalstama veika, vykdyti silpną priežiūrą, netinkamą įpareigotųjų subjektų savireguliavimą bei agresyvų informatorių persekiojimą ir bauginimą;

151.

mano, kad ES turėtų būti vieninga tais atvejais, kai Komisija jos vardu derasi dėl mokesčių susitarimų su trečiosiomis šalimis, o ne tęsti dvišalių derybų praktiką, kurios rezultatai nėra optimalūs; mano, kad ES turėtų laikytis to paties požiūrio derėdamasi dėl būsimų laisvosios prekybos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, įtraukdama gero mokesčių srities valdymo išlygas, skaidrumo reikalavimus ir pinigų plovimo prevencijos nuostatas;

152.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti BKPMB kovos su mokesčių vengimu nuostatas, kad būtų panaikinta sandorių kainodara trečiosiose šalyse, nes dėl jos sumažėja Sąjungos įmonių mokesčio bazė;

153.

visų pirma mano, kad derantis dėl būsimų prekybos ar partnerystės susitarimų arba persvarstant galiojančius susitarimus į juos turėtų būti įtraukta privaloma nuostata dėl mokestinių sąlygų, apimanti tarptautinių EBPO BEPS veiksmų plano standartų ir Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų laikymąsi;

154.

prašo, kad dėl būsimų prekybos arba partnerystės susitarimų skyrių „Investicijos“ ar „Finansinės paslaugos“ būtų deramasi vadovaujantis teigiamo sąrašo principu, kad Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimu užtikrinamas veiklos palengvinimas ir liberalizavimas būtų naudingi tik tiems finansiniams sektoriams, kurie yra būtini komerciniam vystymuisi, realiajai ekonomikai ir namų ūkiams;

155.

ragina visuose tarptautiniuose susitarimuose numatyti griežtas vykdymo užtikrinimo priemones dėl mokesčių institucijų keitimosi informacija, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas visose jurisdikcijose ir nevykdymo atveju būtų taikomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos automatinės sankcijų procedūros;

156.

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką veiksmingą abipusiškumą pagal tokias sistemas, kaip Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktas (FATCA) ir kiti panašūs susitarimai;

157.

ragina atitinkamas valstybes nares pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia jų tiesioginiai ryšiai su atitinkamomis šalimis, ir imtis reikiamų veiksmų siekiant daryti spaudimą savo užjūrio šalims ir teritorijoms (17) bei atokiausiems regionams (18), kurie nesilaiko tarptautinių bendradarbiavimo mokesčių srityje, skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu standartų; mano, kad šiose teritorijose turėtų būti veiksmingai užtikrintas ES skaidrumo ir išsamaus patikrinimo reikalavimų vykdymas;

158.

pabrėžia, kad labai svarbu aiškiai apibrėžti sąvokas „lengvatinių mokesčių jurisdikcija“, „užjūrio šalis“ ir „atokiausias regionas“, nes kiekvienas iš šių terminų susijęs su skirtinga teisine sistema, praktika ir režimu; pabrėžia, kad reikia kovoti su visų formų mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu nepriklausomai nuo to, kur jie vykdomi; pažymi, kad pagal dabartinę tvarką atokiausiuose regionuose taikoma Sąjungos teisė ir laikomasi Sąjungos ir tarptautinių standartų ir kad tie regionai turi specialų statusą, įtvirtintą SESV 349 straipsnyje ir patvirtintą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu C132/14 (19);

159.

mano, kad negalima netinkamai naudoti privatumo ir duomenų apsaugos įstatymų tam, kad nuo griežtų teisės reikalavimų būtų apsaugoti tie, kurie dalyvauja atliekant neteisėtus veiksmus;

160.

ragina sušaukti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl kovos su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu siekiant panaikinti slaptumą finansų sektoriuje, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma jų finansiniams centrams, kad jie laikytųsi pasaulinių standartų, o Komisiją ragina imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą;

161.

ragina Komisiją atlikti bendrą sąnaudų ir naudos vertinimą ir ištirti galimą didelio apmokestinimo poveikį kapitalo, gauto iš mažus mokesčius taikančių trečiųjų šalių, repatriacijai; ragina Komisiją ir Tarybą įvertinti atidėto mokesčio mokėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose taisykles, galimą naujosios administracijos paskelbtą mokestinę amnestiją ir tikėtiną tarptautinio bendradarbiavimo susilpnėjimą;

162.

pabrėžia geresnio dvišalio trečiųjų šalių ir ES FŽP keitimosi informacija svarbą;

163.

primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimui remti teikiamos pagalbos suma tebėra maža, ir primygtinai ragina Komisiją remti besivystančių šalių pastangas kovoti su mokesčių vengimu bei padidinti finansinę ir techninę paramą jų nacionalinėms mokesčių institucijoms, laikantis įsipareigojimų pagal Adis Abebos veiksmų darbotvarkę;

Besivystančios šalys

164.

ragina ES atsižvelgti į konkrečius teisinius ypatumus ir susijusį besivystančių šalių pažeidžiamumą, pvz., institucijų, atsakingų už kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pajėgumų trūkumą; pabrėžia, kad reikia nustatyti atitinkamus pereinamuosius laikotarpius besivystančioms šalims, kurios neturi pajėgumų rinkti ir tvarkyti informaciją, kurią pateikti reikalaujama pagal automatinį keitimąsi informacija, ir ja keistis;

165.

atkreipia dėmesį į tai, kad numatant veiksmus ir politiką, kuriais būtų kovojama su mokesčių vengimu, ypatingas dėmesys nacionaliniu, ES ar tarptautiniu lygmenimis turėtų būti skiriamas besivystančių šalių ir, visų pirma, mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios paprastai patiria didžiausią pelno mokesčio vengimo poveikį ir turi labai siauras mokesčių bazes ir mažą mokesčių ir BVP santykį, padėčiai; pabrėžia, kad tie veiksmai ir politika turėtų padėti gauti viešųjų lėšų, proporcingų jų teritorijoje sukurtai pridėtinei vertei, kad susijusioms šalims būtų sudarytos galimybės tinkamai finansuoti savo vystymosi strategijas;

166.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga siekiant užtikrinti, kad Afrikos Sąjungos konvencijoje dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja būtų aiškiai nurodytos kovos su neteisėtais finansiniais srautais priemonės;

167.

ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti šios srities politikos suderinamumą vystymosi labui ir pakartoja savo raginimą atlikti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinio poveikio analizę siekiant įvertinti jos poveikį besivystančioms šalims atsižvelgiant į sudarytas mokesčių sutartis ir ekonominės partnerystės susitarimus;

168.

ragina valstybes nares tinkamai užtikrinti, kad, derantis dėl mokesčių sutarčių, su besivystančiomis šalimis būtų elgiamasi sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą mokestinių teisių paskirstymą pajamų šaltinio ir gyvenamosios vietos valstybėms; šiuo atžvilgiu ragina laikytis JT pavyzdinės sutarties dėl apmokestinimo ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą;

169.

ragina teikti daugiau tarptautinės paramos besivystančioms šalims siekiant kovoti su korupcija ir slaptumu, nes jie palengvina neteisėtus finansinius srautus; pabrėžia, kad kovojant su neteisėtais finansiniais srautais reikia glaudžiai bendradarbiauti tarptautiniu mastu ir koordinuoti išsivysčiusių ir besivystančių šalių veiksmus, įgyvendinant partnerystę su privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene; pabrėžia, kad būtina padėti stiprinti mokesčių administratorių pajėgumus ir žinių perdavimą šalims partnerėms;

170.

ragina viešąją paramą vystymuisi labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles;

171.

apgailestauja dėl to, kad dabartinis EBPO mokesčių komitetas nėra pakankamai įtraukus; primena savo pasiūlymą (20) JT organizacijoje įsteigti pasaulinę įstaigą, turinčią tinkamą įrangą ir pakankamai papildomų išteklių, siekiant užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių politiką;

172.

apgailestauja dėl to, kad besivystančios šalys, nenorėdamos būti priskirtos prie nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, privalo mokėti, kad būtų laikomos EBPO pasaulinio skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumo, kuriame vertinama šalių praktika pagal kriterijus, kuriuos nustatant jos visateisiškai nedalyvavo, dalyvėmis;

173.

pabrėžia, kad regioninės organizacijos ir regioninis bendradarbiavimas turi atlikti esminį vaidmenį vykdant tarpvalstybinius mokesčių auditus, atsižvelgiant į subsidiarumo ir papildomumo principus; ragina bendrai parengti pavyzdinę sutartį dėl apmokestinimo, kuri padėtų panaikinti dvigubą apmokestinimą, taigi užkirstų kelią piktnaudžiavimui; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu bus labai svarbus įvairių informavimo tarnybų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija;

174.

pažymi, kad mokesčių rojai grobsto pasaulinius gamtos išteklius, ypač besivystančių šalių; ragina ES remti besivystančias šalis kovojant su korupcija, nusikalstama veika, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu; ragina Komisiją bendradarbiaujant ir keičiantis informacija padėti šioms šalims kovoti su mokesčio bazės erozija ir pelno perkėlimu į mokesčių rojus bei bankus, taikančius banko paslaptį; pabrėžia, kad visos šios šalys turi laikytis pasaulinių standartų, kuriais reglamentuojamas automatinis keitimasis banko sąskaitų informacija;

175.

ragina Komisiją į būsimą ES ir AKR šalių santykių po 2020 m. susitarimą įtraukti nuostatas dėl kovos su mokesčių slėpimu, mokestiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu;

176.

ragina Komisiją nedelsiant nustatyti papildomas priemones siekiant sustiprinti ES teisės aktus dėl konfliktų zonų naudingųjų iškasenų; pabrėžia, kad taikant šias priemones turi būti sukurtas integruotas požiūris, pagal kurį bus sustiprintas vykstantis dialogas su daug naudingųjų iškasenų turinčiomis šalimis, ir taip skatinama laikytis tarptautinių išsamaus patikrinimo ir skaidrumo standartų, pvz., apibrėžtų EBPO rekomendacijose;

177.

mano, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant parlamentus, turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų sukurta veiksminga ir skaidri mokesčių ir prekybos politika; ragina užtikrinti, kad veiksmai, kurių tarptautiniu lygmeniu imasi EBPO, G 20, G 8, G 77, Afrikos Sąjunga, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Azijos plėtros bankas, būtų nuoseklesni ir geriau koordinuojami;

6.    Informatoriai

178.

baiminasi, kad informatorių persekiojimas siekiant išlaikyti paslaptį gali atgrasyti nuo neteisėtos praktikos atskleidimo; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta apsauga siekiant apsaugoti asmenis, veikiančius viešojo intereso labui, ir išvengti informatorių nutildymo, tuo pačiu metu atsižvelgiant į teisės aktuose įtvirtintas įmonių teises;

179.

ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti išsamų galimo teisinio pagrindo tolesniems veiksmams ES lygmeniu vertinimą ir prireikus pasiūlyti išsamų teisės aktą, kuris apimtų viešąjį ir privatųjį sektorius, įskaitant paramos informatoriams priemones, siekiant kuo greičiau užtikrinti jiems veiksmingą apsaugą ir pakankamą finansinę paramą; teigia, kad informatoriai turėtų turėti galimybę anonimiškai pateikti informaciją arba teikti skundus visų pirma pasitelkiant pranešimų teikimo mechanizmus susijusios organizacijos viduje arba kreipiantis į kompetentingas institucijas ir kad jie turėtų būti apsaugoti nepaisant savo pasirinkto informavimo kanalo;

180.

rekomenduoja Komisijai išnagrinėti informatorių programų, kurios jau įgyvendinamos kitose pasaulio šalyse, geriausią praktiką ir surengti viešas konsultacijas siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimų teikimo mechanizmus;

181.

atkreipia dėmesį į tiriamosios žurnalistikos vaidmenį ir ragina Komisiją savo pasiūlyme užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams būtų suteikiama tokia pati apsauga kaip ir informatoriams;

182.

mano, kad darbdaviai turėtų būti skatinami pradėti taikyti vidaus pranešimų teikimo procedūras ir kad kiekvienoje organizacijoje turėtų būti asmuo, kuriam būtų pavesta rinkti informaciją; mano, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti paskiriant į šias pareigas; rekomenduoja, kad ES institucijos rodytų pavyzdį ir nedelsiant įdiegtų vidaus informatorių apsaugos sistemą;

183.

pabrėžia, kad svarbu didinti darbuotojų ir kitų asmenų informuotumą apie teigiamą informatorių vaidmenį ir jau taikomas teisines informavimo apie pažeidimus sistemas; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo kampanijas; mano, kad būtina nustatyti informatorių apsaugos nuo prieš juos nukreiptos atsakomųjų veiksmų ir destabilizavimo praktikos priemones ir visišką jų patirtos žalos kompensavimą;

184.

ragina Komisiją parengti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti informatorių apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos, ir todėl ragina įsteigti bendrą fondą, kuris iš dalies būtų finansuojamas susigrąžintų lėšų ar skirtų baudų pajamomis ir iš kurio būtų deramai finansiškai remiami informatoriai, kuriems dėl atitinkamų faktų atskleidimo sunku pragyventi;

7.    Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

7.1.   Bendradarbiavimas su Tyrimo komitetu pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (PANA)

185.

pakartoja, kad svarbu laikytis lojalaus ES institucijų bendradarbiavimo principo;

186.

mano, kad ES institucijų keitimasis informacija turėtų būti išplėstas, visų pirma kalbant apie atitinkamos informacijos, kuri turi būti suteikta tyrimo komitetams, teikimą;

187.

apgailestauja dėl to, kad Taryba, jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) ir kai kurios valstybės narės vangiai reagavo į PANA komiteto prašymus bendradarbiauti; mano, kad didesnis valstybių narių įsipareigojimas yra nepaprastai svarbus siekiant sutelkti pastangas ir pasiekti geresnių rezultatų; priima sprendimą vykdyti Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) veiklos ir pažangos stebėseną reguliariai rengiant klausymus; ragina Komisiją iki 2018 m. vidurio pagal SESV 116 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei iki to laiko valstybės narės nebus patvirtinusios Elgesio kodekso grupės įgaliojimų reformos;

188.

prieštarauja tam, kad net ir dokumentai, kurie jau yra viešai prieinami, jo tyrimo komitetui buvo pateikti ne visi;

189.

primena, kad 2015 m. gruodžio mėn. ECOFIN taryba paragino Apmokestinimo aukšto lygio darbo grupę padaryti išvadas dėl poreikio pagerinti bendrą valdymą, skaidrumą ir darbo metodus, taip pat baigti Elgesio kodekso grupės reformą Nyderlandų pirmininkavimo ES Tarybai metu; primena, kad 2016 m. kovo mėn. ECOFIN taryba paragino Aukšto lygio darbo grupę peržiūrėti naujus valdymo, skaidrumo ir darbo metodus, ypač susijusius su sprendimų priėmimo proceso efektyvumu, taip pat atsižvelgiant į plataus sutarimo taisyklės naudojimą 2017 m.; susidomėjęs laukia šių veiksmų rezultatų;

7.2.   Europos Parlamento tyrimo teisė

190.

pabrėžia, kad galiojanti teisinė sistema, reglamentuojanti Europos Parlamento tyrimo komitetų veiklą, yra pasenusi ir nesudaro reikiamų sąlygų, kuriomis Parlamentas galėtų veiksmingai naudotis savo tyrimo teise;

191.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į laikiną tyrimo pobūdį, dėl įgaliojimų trūkumo ir ribotų galimybių susipažinti su dokumentais buvo labai trikdomas ir vėlinamas tyrimo darbas ir kliudoma visapusiškai įvertinti tariamus ES teisės pažeidimus;

192.

pažymi, kad keliems pastaruoju metu įsteigtiems tyrimo komitetams ir specialiesiems komitetams (įskaitant PANA komitetą) Komisija ir Taryba tam tikrais atvejais nepateikė prašomų dokumentų, o kitais atvejais prašomi dokumentai buvo pateikti labai pavėluotai; ragina pradėti taikyti atskaitomybės mechanizmą siekiant užtikrinti, kad Parlamentui nedelsiant ir garantuotai būtų perduodami dokumentai, kurių paprašė tyrimo komitetas arba specialusis komitetas ir su kuriais jie turi teisę susipažinti;

193.

mano, kad tyrimo teisė yra svarbi Parlamento kompetencijos sritis; ragina ES institucijas, remiantis SESV 226 straipsnio nuostatomis, stiprinti Parlamento tyrimo teises; yra tvirtai įsitikinęs, kad galimybė pasikviesti dominančius asmenis ir susipažinti su atitinkamais dokumentais yra būtina tam, kad parlamentiniai tyrimo komitetai veiktų tinkamai;

194.

pabrėžia, kad norint užtikrinti demokratinę vykdomosios valdžios kontrolę, labai svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, kurie atitiktų ES valstybių narių nacionalinių parlamentų įgaliojimus; mano, kad, siekiant vykdyti demokratinę priežiūrą, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus; mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus; pakartoja, kad remia poziciją, išdėstytą 2012 m. pasiūlyme šiuo klausimu (21);

195.

siekia įsteigti nuolatinį tyrimo komitetą pagal JAV Kongreso pavyzdį;

196.

ragina Parlamento frakcijas nuspręsti įsteigti laikiną specialų komitetą, kuris per šią Parlamento kadenciją tęstų PANA komiteto veiklą ir tirtų neseniai atskleistus mokesčių rojų dokumentus;

197.

nedarant poveikio jokiai kitai tinkamai priemonei, prašo, kad generalinis sekretorius, remdamasis Parlamento darbo tvarkos taisyklių 116a straipsnio 3 dalimi, panaikintų ilgalaikį leidimą įeiti į pastatus asmenims iš bet kurio subjekto, kuris atsisakė paklusti oficialiam kvietimui atvykti į tyrimo komiteto posėdį;

198.

ragina valstybes nares skubiai padidinti Elgesio kodekso grupės darbo metodų skaidrumą, atskaitomybę ir veiksmingumą;

199.

prašo Elgesio kodekso grupės parengti metinę ataskaitą, kurioje būtų įvardijamos ir apibūdinamos žalingiausios valstybėse narėse taikytos mokesčių priemonės ir nurodoma, kokių atsakomųjų priemonių imtasi;

200.

ragina užbaigti būtiną Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) reformą, užtikrinant visapusišką skaidrumą ir visų ES institucijų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą; prašo, kad vykdant šią reformą būtų iš esmės pertvarkyta Elgesio kodekso grupės valdymo ir skaidrumo struktūra, įskaitant jos įgaliojimus ir darbo tvarkos taisykles, taip pat sprendimų priėmimo procesus ir valstybių narių priimtų žalingų mokesčių priemonių nustatymo kriterijus;

7.3.   Kitos institucijos

201.

teigiamai vertina tai, kad pirmiausia įsteigta viena nepriklausoma Europos prokuratūra, ir ragina visas valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos;

202.

ragina suteikti Komisijai didesnius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, siekiant garantuoti efektyvų ir nuoseklų Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse ir didesnį Europos Parlamento vykdomą tikrinimą;

203.

ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris šalintų sisteminius kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo visoje ES trūkumus;

204.

ragina labai sustiprinti Europolo tinkle FIU.net vykdomą bendradarbiavimą ir siūlo susieti šią veiklą su siūlomu įsteigti Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centru tikintis sukurti „mokesčių Europolą“, kuris galėtų koordinuoti valstybių narių mokesčių politiką ir stiprinti valstybių narių valdžios institucijas joms tiriant ir atskleidžiant neteisėtas tarptautines mokesčių schemas;

205.

ragina valstybes nares, keičiant Sutartis, pritarti tam, kad sprendimai dėl mokesčių politikos būtų priimami Taryboje kvalifikuota balsų dauguma ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą;

o

o o

206.

paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją ir galutinį tyrimo komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)  OL L 113, 1995 5 19, p. 1.

(2)  OL L 166, 2016 6 24, p. 10.

(3)  OL C 366, 2017 10 27, p. 51.

(4)  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

(5)  OL C 399, 2017 11 24, p. 74.

(6)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).

(7)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija A4.

(8)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(9)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija B5.

(10)  OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(11)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje. Rekomendacija C3.

(12)  Žr. pranešimą A8-0056/2017.

(13)  2017 m. sausio 24 d. Panamos dokumentų tyrimo (PANA) komiteto klausymas dalyvaujant Brooke Harrington ir kitiems ekspertams.

(14)  „Panamos dokumentai: kaip pasaulio turtingieji ir galingieji slepia savo pinigus“ (angl. The Panama Papers: Breaking the Story of How the World’s Rich and Powerful Hide their Money), Obermayer and Obermaier, 2016.

(15)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL L 158, 2014 5 27, p. 196) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 77).

(16)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(17)  Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritys, Voliso ir Futūnos salos, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilai (Boneras, Kiurasao, Saba, Sint Eustatijus, Sint Martenas), Angilija, Kaimanų Salos, Folklando Salos, Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo Salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Indijos Vandenyno Britų Sritis, Terkso ir Kaikoso Salos, Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, Bermuda.

(18)  AR: Kanarų salos, Reunjonas, Prancūzijos Gviana, Martinika, Gvadelupa, Majotas, Sint Martenas, Azorai ir Madeira.

(19)  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:62014CJ0132&from=LT

(20)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310).

(21)  OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41