P8_TA(2017)0427

Sanglaudos politikos priemonių taikymas regionuose reaguojant į demografinius pokyčius

2017 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos priemonių taikymo regionuose reaguojant į demografinius pokyčius (2016/2245(INI))

(2018/C 356/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 ir 175 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (2),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (3),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ypatingos salų padėties (6),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006 (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ES kalnuotuose regionuose (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl ataskaitos dėl 2012-ųjų Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų įgyvendinimo, rezultatų ir bendro įvertinimo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl naujų teritorinio vystymosi priemonių 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruota teritorinė investicija (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl demografinių pokyčių ir jų padarinių būsimai ES sanglaudos politikai (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl demografijos problemos ir kartų solidarumo (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl kalnuotų vietovių, salų ir retai apgyvendintų vietovių ekonomikos ir socialinio vystymosi (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 21 d. rezoliuciją dėl Europos demografijos ateities (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 23 d. rezoliuciją dėl demografinių iššūkių ir kartų solidarumo (16),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „2015 m. ataskaita dėl senėjimo. Ekonominės ir biudžeto prognozės 28 ES valstybėms narėms (2013–2060 m.)“ (European Economy 3/2015),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: vystymosi ir gero valdymo ES regionuose ir miestuose skatinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą (2009 m. pranešimas apie visuomenės senėjimą)“ (COM(2009)0180),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“ (COM(2007)0244),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“ (COM(2006)0571),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. kovo 16 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“ (COM(2005)0094),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl ES atsako į demografinius iššūkius (17),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B skyriaus tyrimą „Kaip įgyvendinant regioninę ir sanglaudos politiką galima išspręsti demografines problemas?“,

—	atsižvelgdamas į ESPON publikaciją „Teritorinio potencialo atskleidimas ir naujos politikos formavimas ES specifinio pobūdžio teritorijose: salų, kalnų, retai gyvenamose vietovėse ir pakrantės regionuose“ (18),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0329/2017),

kadangi demografiniai pokyčiai, kartu su užimtumo problemomis, nekontroliuojama globalizacija, klimato kaita, perėjimu prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir uždaviniais, kylančiais dėl pramoninių ir technologinių pokyčių ir socialinės ir ekonominės įtraukties, yra rimta problema Europoje ir visame pasaulyje ir pagrindinis iššūkis ne tik apskritai, bet ir atsižvelgiant į dabartinę ES vietos vystymosi ir teritorinės plėtros politiką;

kadangi, kaip ir daugelyje poindustrinių visuomenių, jau keletą dešimtmečių ilgėja Europos gyventojų gyvenimo trukmė ir yra žemas gimstamumo lygis, o dėl to turbūt kis gyventojų struktūra ir amžiaus piramidė ir atsiras šalutinis mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus ir gyventojų senėjimo poveikis; kadangi ekonomikos krizė, kilusi visoje Europos Sąjungoje, padarė didelį poveikį daugeliui vietovių ir regionų, ypač kaimo vietovėms, ir visų pirma lėmė skurdą bei gyventojų skaičiaus mažėjimą; kadangi dėl išliekančio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ir didėjančio pensijų skirtumo labai varžomas moterų dalyvavimas darbo rinkoje;

C.	kadangi dėl spartaus gyventojų skaičiaus didėjimo besivystančiose šalyse ir demografinio ES gyventojų nuosmukio prognozuojama, kad Europos Sąjungai tenkanti pasaulio gyventojų skaičiaus dalis nuo 6,9 proc. 2015 m. sumažės iki 5,1 proc. 2060 m. (19);

D.	kadangi manoma, kad 132 iš 273 NUTS 2 lygio regionų gyventojų skaičius 2015–2050 m. mažės (20); kadangi šis mažėjimas ypač darys poveikį vietos administraciniams vienetams;

E.	kadangi Europos Sąjungos ir visų valstybių narių prioritetinis tikslas yra skatinti augimą, kuris būtų pažangus, tvarus ir įtraukus;

F.	kadangi dėl geografinių ar demografinių ypatumų didėja vystymosi problemos; kadangi dėl šios priežasties Lisabonos sutartyje ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslai papildyti teritorine sanglauda;

kadangi demografinių pokyčių poveikis visose šalyse ir regionuose yra nevienodas dėl šių pokyčių natūralios dinamikos ir migracinio judėjimo, nes dauguma miesto ir ypač metropolinių vietovių patiria gyventojų skaičiaus augimą, o dauguma kaimo ir atokių vietovių – mažėjimą, be to, padėtis atokiausiuose regionuose labai įvairi; kadangi šis pusiausvyros sutrikimas kelia didelių iššūkių tiek teritorijoms, kuriose mažėja gyventojų skaičius, tiek teritorijoms, patiriančioms jų antplūdį; kadangi izoliuotoms vietovėms ir vietovėms, prie kurių prieiga yra ribota, kyla didžiausia demografinio nuosmukio rizika; kadangi, kita vertus, dėmesys turėtų būti atkreiptas į kėlimosi į priemiesčius poveikį, nes šis reiškinys dėl didelio gyventojų skaičiaus judėjimo iš didelių miestų į jų apylinkes daro spaudimą vietos ir regioninės valdžios institucijoms;

kadangi Europos regionai nėra vienarūšės teritorijos; kadangi juose gali būti zonų, kuriose vyrauja nedarbas ir skurdas, ir jie gali patirti tam tikrų sunkumų, visų pirma susijusių su demografiniais pokyčiais, todėl būtina parengti priemones, skirtas subregioniniams skirtumams mažinti ir sudaryti palankesnes sąlygas geresnei teritorinei miestų, priemiesčių ir kaimo vietovių pusiausvyrai;

I.	kadangi moterims, ypač vienišoms motinoms, gresia didesnė skurdo ir atskirties rizika;

kadangi dėl demografinių pokyčių iškyla sunkumų siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą ir visų gyventojų gerovę, taip pat siekiant skatinti subalansuotą ekonominį vystymąsi; kadangi demografiniai pokyčiai turi pasekmių infrastruktūrai ir paslaugų prieinamumui bei kokybei, o tai lemia sujungiamumo skirtumus arba medicininės priežiūros trūkumą ir dažnai yra nepakankamo miesto ir kaimo gyventojų ryšio pasekmė;

kadangi dėl demografinių pokyčių kyla labai didelių iššūkių įvairių sričių politikai, susijusiai su įvairiomis sanglaudos politikos sritimis; kadangi regioninė politika ir Europos struktūriniai ir investicijų (ESI) fondai, įskaitant Sanglaudos fondą, yra pagrindinė priemonė, kuria galima valdyti šiuos pokyčius;

L.	kadangi neurbanizuotose Europos Sąjungos teritorijose gyvena 113 milijonų žmonių, yra 12 milijonų ūkių ir 172 milijonai hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir jos plačiu mastu prisideda prie Europos šalių ekonomikos, kultūros ir ekosistemų;

M.	kadangi tinkama infrastruktūra ir aptarnavimo lygis yra svarbūs gyventojų struktūros valdymo veiksniai retai apgyvendintuose ar nuo emigracijos kenčiančiuose regionuose, kuriuose didesnė investicijų ir darbo vietų svarba;

N.	kadangi tinkama infrastruktūra, galimybė gauti viešąsias paslaugas ir kokybišką darbo vietą yra svarbūs veiksniai, lemiantys sprendimą pasilikti arba nepasilikti tam tikroje teritorijoje;

O.	kadangi moterims gresia didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika, palyginti su vyrais, ypač joms sulaukus vyresnio nei 60 metų amžiaus;

P.	kadangi demografiniai pokyčiai turi reikšmingesnį poveikį menkiau išsivysčiusiems regionams;

Q.	kadangi demografiniai pokyčiai, darantys poveikį kaimo vietovėms, lemia ne tik didelius demografinius, bet ir ekonominius bei socialinius padarinius, teritorijų susiskaidymą ir poveikį gyvenimo kokybei bei aplinkai;

R.	kadangi lyčių lygybė yra pagrindinė teisė, bendra ES vertybė ir būtina sąlyga ES ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės sanglaudos tikslams pasiekti;

S.	kadangi lyčių lygybė – svarbi ekonominės plėtros ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė;

T.	kadangi dėl neigiamų demografinių pokyčių didėja didesnio kartų solidarumo poreikis;

Bendrieji klausimai

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai daro didelį ekonominį, socialinį, fiskalinį ir aplinkosauginį spaudimą valstybių narių vyriausybėms ir regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, susijusį su viešųjų paslaugų, ypač gerovės ir socialinių paslaugų, teikimu, infrastruktūros kūrimu ir valdymu, taip pat su ekosistemų išsaugojimo užtikrinimu, vykdant tvarų teritorijų planavimą; pabrėžia, kad šį spaudimą dar labiau didins darbingo amžiaus žmonių skaičiaus mažėjimas ir didesnis priklausomybės dėl amžiaus santykis; pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį atlieka aukštos kokybės viešosios ir privačiosios paslaugos; pabrėžia prieinamų aukštos kokybės ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų paslaugų svarbą, nes jos – tai priemonė lyčių lygybei užtikrinti;

mano, kad demografinių pokyčių problemą reikėtų spręsti koordinuotai, visoms Europos, nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms imantis veiksmų ir vadovaujantis prisitaikymo strategijomis, kuriomis atsižvelgiama į vietos ir regionines realijas, taip pat užtikrinant veiksmingą daugiapakopį valdymą tiek rengiant šias konkrečias politikos priemones, skirtas tam tikriems regionams, tiek jas įgyvendinant; laikosi nuomonės, kad tokiu koordinuotu ir integruotu atsaku turėtų būti siekiama pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir suteikti jiems geresnių ekonominių galimybių ir turėtų būti siekiama investuoti į atitinkamų regionų socialinių ir viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą ir įperkamumą; be to, laikosi nuomonės, kad turėtų būti įtraukti pilietinės visuomenės atstovai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad bet koks visapusiškas požiūris turėtų atspindėti miestų, kaimo vietovių, žvejybos ir pakrančių zonų vaidmenį, taip pat vietovių, patiriančių konkrečių su jų geografine ar demografine padėtimi susijusių problemų, vaidmenį, todėl taikant tokį požiūrį taip pat reikėtų atsižvelgti į konkrečias problemas, kylančias dėl atokiausių regionų, labiausiai į šiaurę nutolusių regionų, kuriuose ypač mažas gyventojų tankis, ir salų, pasienio bei kalnuotų regionų, kaip aiškiai pripažįstama Lisabonos sutartyje; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į įvairių sričių politikos poveikį lyčių lygybei ir demografiniams pokyčiams;

pripažįsta, kad nors dėl demografinių pokyčių kyla naujų iššūkių, tačiau jie teikia ir plėtros galimybių vietos lygiu, nes pasikeitė miestų visuomenių poreikiai, ypač susiję su mityba, laisvalaikiu ir poilsiu, naudojantis žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektorių teikiamomis galimybėmis gaminti kokybiškus, saugius ir išskirtinius produktus; laikosi nuomonės, kad kaimo turizmas apskritai, o konkrečiai ekologinis turizmas, e. prekyba, bendruomeninės paslaugos ir senjorų ekonomika taip pat suteikia plėtros galimybių vietos lygiu ir didina vietos žemės ūkio ir ne žemės ūkio produktų, tokių kaip rankų darbo gaminiai, siuvinėjimai ir keramikos dirbiniai, vertę taikant Europos geografinių nuorodų apsaugos sistemą; šiuo požiūriu pabrėžia pažangiosios specializacijos strategijų svarbą padedant regionams ir vietos teritorijoms nustatyti didelės pridėtinės vertės veiklą ir kurti patrauklias inovacijų ekosistemas, remiantis tikra daugiafunkcės kaimo plėtros strategija, pagal kurią į regioninį planavimą įtraukiama žiedinė ekonomika; pažymi, kad taip pat svarbus yra kaimo turizmo sektorius, kuris padeda palaikyti dinamišką gyvenimo būdą kaimo vietovėse; pabrėžia, kad svarbu vykdyti socialinį dialogą ir įtraukti socialinius partnerius ir kitus vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus bei valdžios institucijas į visus ESI fondų paramos programavimo ir įgyvendinimo etapus, siekiant geriau numatyti demografinių pokyčių poveikį vietos darbo rinkoms ir parengti naujas strategijas tiems iššūkiams atremti;

Demografinių pokyčių ES ypatumai

pažymi, kad pagrindinės daugeliui ES regionų šiuo metu dėl demografinių pokyčių kylančios problemos yra senėjimas, kurį lemia amžiaus piramidės irimas, mažėjantis gimstamumas, taigi ir drastiškas vaikų ir jaunimo skaičiaus mažėjimas, nuolatinis gyventojų skaičiaus mažėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, darbo vietų stoka, jaunimas, išvykstantis ieškoti darbo galimybių, ir demografinės struktūros pokyčiai; pripažįsta, kad dabartinė žemės ūkio politika, tradicinės veiklos, produktų, gamybos sistemų, darbo jėgos ir vietos praktinės patirties praradimas, nematomas moterų darbas, verslumo stoka, atsiliekantys ar nesugebantys konkuruoti dėl investicijų trūkumo regionai arba biologinės įvairovės praradimas, miškų virtimas brūzgynais ir gaisrų rizika taip pat yra didelės problemos, susijusios su demografiniais pokyčiais; pabrėžia, kad šių tendencijų poveikis įvairiuose regionuose labai skiriasi, iš dalies dėl žmonių judėjimo į didelius miestų centrus ieškant darbo;

pabrėžia, kad vienu iš pagrindinių ES demografinės politikos tikslų turėtų būti visų demografinės pusiausvyros sutrikimą patiriančių teritorijų ir jų ypatumų paisymas, prie ko ilgą laiką stengtasi pritaikyti sanglaudos politiką, ir reikės dėti dar daugiau pastangų siekiant ją pritaikyti po 2020 m.; pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai daro poveikį visoms – tiek kaimo, tiek miesto – vietovėms, tačiau jų poveikis nevienodas ir priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, pokyčių intensyvumo ir greičio arba to, ar jie daro poveikį regionams, į kuriuos imigruoja daugiau žmonių nei iš jų emigruoja, arba regionams, kuriuose mažėja gyventojų;

pabrėžia, kad reikia skatinti ir remti kalnuose ir kaimo vietovėse esančius mažuosius ir vidutinius ūkius, kurie, naudodami tradicines technologijas ir gamybos būdus, kuriuos taikant integruotai ir tausiai naudojami gamtos ištekliai, pvz., ganyklos ir įvairių rūšių pašariniai augalai, gamina ypatingų kokybės savybių turinčius produktus ir galėtų prisidėti prie gyventojų skaičiaus mažėjimo sustabdymo arba mažinimo tose teritorijose;

pabrėžia, kad Sąjungos patiriami demografiniai reiškiniai nėra nauji, tačiau dabar jie padidėjo kaip niekad intensyviai, daugiausia dėl socialinio ir ekonominio spaudimo; atkreipia dėmesį į nuolatinį vyresnio amžiaus gyventojų skaičiaus augimą (kasmet 60 metų sulaukia apie 2 mln. žmonių), kuris turi poveikį teritoriniam, būsto ir transporto planavimui ir kitokio pobūdžio infrastruktūrai ir paslaugoms; susirūpinęs pažymi, kad ypač didelį neigiamą demografinių pokyčių poveikį patirs regionai, kuriuose smarkiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius; pripažįsta, kad investicijų trūkumas, prasta infrastruktūra, žemas sujungiamumo lygis, ribotos galimybės naudotis socialinėmis paslaugomis ir darbo vietų trūkumas yra vieni iš pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimą skatinančių veiksnių; pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai visų pirma gali turėti didelį poveikį pensijoms ir aplinkos tvarumui, nes ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir didėjanti urbanizacija turi poveikį ekosistemoms, gamtos apsaugai ir gamtos išteklių naudojimui ir ypatingų padarinių žemės naudojimui, infrastruktūrai, būsto rinkoms ir žalumai miestų teritorijose;

mano, kad demografinių pokyčių lyčių aspektą reikėtų vertinti kompleksiškai, nes demografinį nuosmukį patiriantys regionai taip pat kenčia nuo migracijos iš kaimo vietovių nulemto lyčių ir amžiaus pusiausvyros sutrikimo; mano, kad demografinių pokyčių keliami iššūkiai gali ir turi būti atremti taikant politikos sistemą, kuria skatinama lyčių lygybė, todėl lyčių aspektą būtina įtraukti į diskusijas visais su demografinėmis problemomis susijusiais klausimais; todėl mano, kad ateityje lyčių aspektas turėtų būti dar tvirčiau integruojamas į visus ESI fondus;

primena, kad strategijoje „Europa 2020“ demografinės problemos sprendžiamos daugumoje iš septynių strategijos pavyzdinių iniciatyvų, parengtų siekiant įveikti problemas ir nustatyti svarbiausius Sąjungos prioritetus užimtumo, inovacijų, švietimo, skurdo mažinimo, klimato ir energetikos srityse; pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją ir jos pavyzdines iniciatyvas daugiausia remiamasi sanglaudos politikos priemonių finansine parama, įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama spręsti gyventojų pokyčių ir senėjimo problemą, ir kad šiems aspektams turėtų būti skiriama labai daug dėmesio visose Europos Sąjungos priemonėse;

10.

mano, kad gyventojų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų senėjimo problemoms spręsti reikės objektyviai, nuodugniai ir visapusiškai iš naujo įvertinti daugelį nustatytų ekonominės, socialinės ir politinės srities politikos priemonių ir programų, į kurias reikės įtraukti ilgalaikę perspektyvą;

ES politikos koordinavimas

11.

ragina stiprinti ES priemonių, ypač bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), ESI fondų, įskaitant Sanglaudos fondą, Europos teritorinio bendradarbiavimo, Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės, koordinavimą siekiant užtikrinti visapusiškesnį požiūrį į demografinius pokyčius; mano, kad atsižvelgiant į tai, jog taikant iki šiol naudojamus mechanizmus nepavyko užkirsti kelio demografinio disbalanso didėjimui, būtina persvarstyti galiojančias politikos priemones ir visų minėtų mechanizmų veikimą; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina pastangas kuo labiau padidinti ESI fondų ir ESIF sąveiką; dar kartą ragina Komisiją pasiūlyti strategiją dėl demografinių pokyčių, kurioje pirmenybė būtų teikiama šioms sritims: deramam darbui ir darbo santykių kokybei, ypatingą dėmesį skiriant naujų formų darbui ir jo socialiniam vaidmeniui; ekonominės veiklos ir užimtumo skatinimo politikos teritoriniam aspektui; infrastruktūros, kuri būtų veiksnys steigiant įmones tam tikroje vietoje, rėmimui, kad teritorijos, kuriose yra demografinių problemų, taptų prieinamos ir konkurencingos; plačiai informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aprėpčiai, kuri turėtų būti konkurencinga kokybės ir kainos požiūriu, teritorijose, kuriose gyventojų tankis mažesnis; pagrindinių gerovės valstybės paslaugų teikimui teritorijose, kuriose yra demografinių problemų; vietos viešajam transportui siekiant užtikrinti galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis; politikos priemonėms, kurios skirtos geresnei šeimos ir profesinių įsipareigojimų pusiausvyrai, tvariam kartų atsinaujinimui ir tinkamai priklausomų asmenų priežiūrai užtikrinti; politikos priemonėms dėl migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, priėmimo, integracijos ir grąžinimo ir plačiam naujų ir patrauklesnių informavimo apie gyvenimą kaimo vietovėse sistemų naudojimui; pabrėžia tokių esamų iniciatyvų, kaip Europos inovacijų partnerystė vyresnių žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje, iniciatyva „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų skaitmeninėje ir sveikatos srityse bendruomenės, svarbą; ragina Komisiją atsižvelgti į šiomis iniciatyvomis jau sukurtus sprendimus sprendžiant demografines problemas, su kuriomis susiduria Europos regionai; pabrėžia, kokia svarbi Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandara, skirta švietimui ir mokymui vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, remti; mano, kad pagal geresnio reglamentavimo darbotvarkę turėtų būti reikalaujama atlikti poveikio vertinimą prieš imantis bet kokios ES teisėkūros iniciatyvos, siekiant įtraukti galimą šios iniciatyvos demografinį poveikį;

12.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES įtrauktų demografinius aspektus į visas politikos priemones, be kita ko, į savo biudžeto išlaidų kategorijas, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti tas politikos priemones, ypač sanglaudos, užimtumo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, informacinės visuomenės, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, užimtumo, švietimo, socialinės politikos ir transporto srityse; mano, kad demografinio poveikio ataskaitų išvados turi būtų įtrauktos rengiant jos politikos priemones ir demografiniai kriterijai turi būti įtraukti į tų politikos priemonių rezultatų ir nepageidaujamo poveikio vertinimus, siekiant teikti pirmenybę tokiam požiūriui į demografinius pokyčius, kuris apimtų regioninių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kaimo vietovėms, kuriose šios demografinės problemos yra ypač stipriai juntamos; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į iniciatyvos „Pažangieji kaimai“ potencialą, nes ją įgyvendinant ir diegiant šiuolaikines technologijas, pvz., 5G ir inovacijas, gali būti atgaivintos kaimo bendruomenės; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti kaimo ir miesto vietovių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad svarbu suteikti visuotinę galimybę naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis viešosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, be kita ko, skaitmeninėmis viešiosiomis paslaugomis ir infrastruktūra, ypač vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, siekiant skatinti socialinę įtrauktį, užtikrinti lyčių lygybę ir sušvelninti demografinių pokyčių padarinius; pabrėžia, kad svarbu visų pirma vietovėse, kurioms kyla gyventojų skaičiaus mažėjimo grėsmė, suteikti naujų apmokamo darbo galimybių, siekiant išsaugoti bendruomenes ir sudaryti sąlygas lengviau rasti tinkamą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; mano, kad svarbu primygtinai raginti laikytis visuotinės geografinės vizijos, pagal kurią miesto ir kaimo vietovės būtų laikomos viena kitą papildančiomis funkcinėmis zonomis; pabrėžia, kad reikia sukurti didesnę įvairių fondų integraciją, siekiant užtikrinti tikrą dalyvaujamąją ir tvarią vietos plėtrą; pažymi, jog turėtų būti siekiama, kad ES demografinė politika būtų išsamesnė ir labiau koordinuojama su valstybėmis narėmis ir horizontaliai; primena, kad Europos Sąjunga ne tik teikia lėšų regioninei plėtrai, bet ir plačiu mastu formuoja vietos ir regioninių valdžios institucijų gebėjimą naudoti nuosavas lėšas siekiant kovoti su socialine ir teritorine nelygybe; pabrėžia, kad nors vykdant valstybės pagalbos modernizavimo procesą buvo supaprastintos išimtys, apie kurias nereikia pranešti, ir padidintas jų skaičius, dabartinė sistema mažesnėms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms vis dar yra labai sudėtinga ir sukuria didelę naštą; mano, kad nors 2014 m. viešųjų pirkimų taisyklės buvo supaprastintos, vis dar yra pernelyg daug kliūčių, kad mažos vietos ir regioninės valdžios institucijos galėtų gerinti šių pažeidžiamų vietovių ekonomiką;

13.

mano, kad ES, siekdama kuo labiau sumažinti neigiamas demografines tendencijas, turėtų remti migracijos ir integracijos politiką valstybėse narėse, atsižvelgdama į tų valstybių narių teises ir kompetenciją, taip pat į subsidiarumo principą; atkreipia dėmesį į svarbų šeimos kūrimo ir šeimos rėmimo politikos vaidmenį; mano, kad vietos ir regioniniams organams turėtų būti suteikti įgaliojimai sėkmingai įgyvendinti integracijos politikos priemones vietoje; mano, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos turėtų aktyviai dalyvauti taikant kovos su demografiniais sunkumais priemones; ragina metiniame augimo tyrime ir konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose atsižvelgti į regionų skirtumus ir pusiausvyros sutrikimus tarp tam tikros valstybės narės regionų; mano, kad pasienio regionuose toks bendradarbiavimas turi atspindėti tarpvalstybinių iniciatyvų poreikius ir aprėptį; rekomenduoja kurti šios srities mokymo programas, kad būtų pasiekta didesnio supratimo ir informuotumo apie šias problemas; mano, kad sprendžiant demografines problemas būtina vadovautis vientisu požiūriu visoje Europoje ir kad problemos sprendimas vienoje žemyno dalyje neturėtų turėti neigiamo poveikio kitoms Europos teritorijoms; ragina visos Europos lygmeniu sukurti keitimosi geros praktikos pavyzdžiais ir patirtimi tinklus, kuriuose vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės suinteresuotieji subjektai galėtų vieni kitus šviesti, kaip spręsti demografinių pokyčių keliamas problemas;

Europos fondų veiksmingumo didinimas

14.

pabrėžia, kad reikia didinti ESI fondų veiksmingumą, ateinančiu programavimo laikotarpiu sprendžiant dėl demografinių pokyčių kylančias problemas: didesnį ir konkretesnį dėmesį galutiniuose reglamentuose ir gairėse skiriant demografiniams pokyčiams kaip prioritetinei sričiai, kad būtų remiamos valstybės narės, regionai ir vietos valdžios institucijos tiriant ESI fondų galimybes siekiant spręsti dėl demografinių pokyčių kylančias problemas ir rengti bei įgyvendinti asociacijos susitarimus ir veiksmų programas; taikant aktyvesnį požiūrį į demografinės politikos formavimą ir keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei patirtimi institucijų mokymosi srityje; teikiant techninę paramą valdymo institucijoms ir vietos suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų įgyvendinama veiksminga politika, pagal kurią tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu sprendžiamos dėl demografinių pokyčių kylančios problemos ir įpareigojant vietos valdžios institucijas aktyviai dalyvauti rengiant ir valdant fondų įgyvendinimo programas, taip pat atliekant jų vidaus vertinimą, ir būtinai NUTS 3 ir vietos administracinių vienetų (LAU) lygiu nustatant regionus, kuriose kyla demografinių problemų; ragina teikti vietos lygmens suinteresuotiesiems subjektams ir vadovaujančiosioms institucijoms techninę paramą ir mokymo paslaugas, kurių reikia siekiant nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis įgyvendinti veiksmingą politiką, padedančią spręsti demografinių pokyčių problemas; mano, kad kai kuriose valstybėse narėse NUTS 2 lygmeniu teikiamos subsidijos dažnai slepia socialinę ir teritorinę, regionų vidaus ir net viršregioninę nelygybę; ragina ES žemėlapiuose taikyti tinkamą skalę siekiant atspindėti su teritorija susijusias problemas, kad šie žemėlapiai padėtų paramą skirti vietovėms, kurių padėtis nepalankiausia;

15.

ragina užtikrinti, kad Europos regioninės plėtros fondo lėšomis (ERPF) būtų labiau prisidedama prie to ir teikiama daugiau paramos tam, kad vietovės, kuriose yra aukšti visuomenės senėjimo rodikliai, daug kaimo vietovių ir iš kurių išvyksta daug gyventojų, galėtų pagerinti savo transporto ir telekomunikacijų infrastruktūrą, sumažinti skaitmeninę atskirtį (be kita ko, tarp kartų) ir užtikrinti geresnes viešąsias paslaugas; todėl pabrėžia e. sveikatos sektoriaus reikšmę; ragina valstybes nares ir regionus tikslingiau panaudoti turimas investicijas su demografiniais pokyčiais ir jų poveikiu susijusioms problemoms spręsti;

16.

primygtinai ragina Komisiją naudoti sanglaudos politikos priemones siekiant pažaboti didėjančią migraciją iš retai apgyvendintų regionų, kuriuose tinkama infrastruktūra ir aptarnavimo lygis yra esminės išankstinės sąlygos, visų pirma siekiant užtikrinti, kad šeimos su vaikais liktų juose gyventi;

17.

pabrėžia, kad turėtų būti intensyviau vykdoma Europos socialinio fondo (ESF) veikla, susijusi su jaunimo mokymu ir švietimu, ir jo lėšomis turėtų būti skatinamas įsidarbinamumas ir padedama žmonėms surasti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat kovoti su pagyvenusių žmonių socialine ir skaitmenine atskirtimi; pabrėžia, kad fondo lėšomis, įgyvendinant nuosmukį patiriančių regionų gyventojams skirtas parengiamąsias programas ir skatinant moterų, jaunimo bei vyresnio amžiaus piliečių socialinę ir skaitmeninę įtrauktį, turėtų būti gerinamos užimtumo perspektyvos; šiuo požiūriu pabrėžia, kad remiant atokiausius regionus ESF lėšomis bus skiriama daugiau dėmesio siekiant užtikrinti geresnę darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyrą; ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų numatyti konkretaus paketo, įtraukto į esamų fondų taikymo sritį, kuris būtų skirtas teritorijų, kuriose nuolat labai nepalankios demografinės sąlygos, problemoms spręsti; prašo, kad fondo lėšos būtų paskirstytos laikantis tvarkos, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama trumpalaikėms, vidutinės trukmės ir ilgalaikėms veiklos kryptims; pabrėžia, kad svarbu įtraukti Sanglaudos fondą į būsimas strategijas demografinių pokyčių problemai spręsti, primindamas, kad fondas įsteigtas siekiant stiprinti ES ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; mano, kad svarbu teikti daug didesnę paramą ESF lėšomis mažoms organizacijoms, kurios rengia ir įgyvendina novatoriškus socialinius projektus ir visos ES masto tarpvalstybinius bandomuosius projektus, kuriais sprendžiami socialiniai ir užimtumo klausimai, kad būtų sudarytos palankios sąlygos novatoriškam regioniniam, tarpvalstybiniam, tarptautiniam ir makroregioniniam bendradarbiavimui ir taip reaguojama į demografinių pokyčių keliamus iššūkius;

18.

apgailestauja dėl to, kad, kaip pabrėžiama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017, įgyvendinant ES jaunimo garantijų iniciatyvą, kuria turėtų būti siekiama padėti darbo neturinčiam jaunimui, suteikti jiems mokymą ar išsilavinimą, padaryta nedidelė pažanga ir jos rezultatai nepateisina pradinių lūkesčių;

19.

mano, kad siekiant išvengti teritorinio susiskaidymo, ESIF turėtų būti naudingas prasčiausiomis demografinėmis tendencijomis pasižymintiems regionams, didinant investicijas į tokias ES prioritetines sritis, kaip energetika, transportas, švietimas, verslas, inovacijos, moksliniai tyrimai, MVĮ, švietimas ar socialinė infrastruktūra; mano, kad formuojant sanglaudos politiką po 2020 m. turėtų būti apsvarstytas specialaus statuso suteikimas regionams, kurių padėtis demografiniu požiūriu yra nepalankiausia;

Sanglaudos politikos ateitis reaguojant į demografinius pokyčius

20.

mano, kad pagal sanglaudos politiką suteikiama tinkamų priemonių siekiant spręsti demografinių pokyčių problemą, ypač derinant su kitomis ES, nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis, tiek visuomenės senėjimo, tiek gyventojų skaičiaus mažėjimo požiūriu, todėl ji turi atlikti svarbesnį vaidmenį remiant regionus ir suteikiant lankstumo prisitaikant prie demografinių pokyčių; mano, kad tai turėtų būti atspindėta ir su fondu susijusiuose reglamentuose dėl demografinių pokyčių problemos sprendimo, kaip dalis jo aiškių įgaliojimų, nustatytų SESV 174 straipsnyje; prašo tiksliai apibrėžti sąvoką „dideli ir nuolatiniai demografiniai trūkumai“, kuri pateikiama SESV 174 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 121 straipsnyje, kad būtų galima statistiškai įvertinti demografines problemas; pabrėžia miesto ir kaimo sąsajų svarbą ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę papildyti integruotos tvarios miestų plėtros strategijas partnerystėmis siekiant tvarios miesto ir kaimo plėtros; mano, kad Komisija turi imtis aktyvių priemonių, siekdama išvengti neigiamo demografinių pokyčių poveikio ir suteikti techninę paramą regionams, kuriuose labiausiai mažėja gyventojų skaičius;

21.

pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti skatinamas moterų, ypač motinų, kurioms sunku rasti darbą, įsidarbinamumas ir įtrauktis; todėl ragina suteikti moterims galimybę dalyvauti mokymo ir mokymosi programose; tačiau pažymi, kad įgytos kvalifikacijos turėtų atitikti darbo rinkos poreikius; pabrėžia, kad svarbu padėti jaunoms motinoms grįžti į darbą, teikiant patikimas įvairaus amžiaus vaikams skirtas visos dienos vaiko priežiūros paslaugas, įskaitant ikimokyklinį ugdymą, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą;

22.

mano, kad siekiant spręsti demografines problemas regionai turėtų aktyviau naudotis ESI fondais, kad būtų kovojama su jaunimo nedarbu ir jaunimui suteikiama galimybė pradėti tinkamą karjerą; pažymi, kad tai būtų galima pasiekti remiant jaunimo mokymo programas ir verslumą;

23.

ragina pagal būsimą Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR) sukurti teisinę sistemą, siekiant pripažinti didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų turinčius regionus; pabrėžia, kad reikia laikytis aktyvesnio ir tikslingesnio požiūrio į demografinės politikos formavimą, nes dėl demografinių tendencijų skirtumų regionuose Europos teritorijose veikiausiai bus daromas didelis nevienodas socialinis ir ekonominis poveikis, kuris galėtų dar labiau padidinti regioninius skirtumus ES; ragina stiprinti ir administraciniu požiūriu supaprastinti naujas priemones, kuriomis siekiama plėsti požiūrį „iš apačios į viršų“ ir daugiapakopį valdymą, pavyzdžiui, bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ir integruotas teritorines investicijas, siekiant dar labiau įtraukti į veiklą vietos ir regionų lygmens subjektus, taikant integruotą ir holistinį požiūrį į regionų vystymąsi; ragina kurti portalais grindžiamas paslaugas, kurios padės esamoms kaimo verslo įmonėms geriau susijungti su savo mieste veikiančiais partneriais; pabrėžia, kad įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką svarbu labiau atsižvelgti į konkrečius teritorinius požymius, išryškėjančius subregionų lygmenimis; pabrėžia, kad didelė kliūtis siekiant sėkmingai įgyvendinti ESIF programas, kylanti daugeliui vietos ir regioninių valdžios institucijų, yra gebėjimų ir tvirto valdymo trūkumas, ir todėl ragina numatyti gebėjimų stiprinimo priemones;

24.

ragina Komisiją apsvarstyti, kad reikėtų apibrėžti naujus kriterijus, kuriuos taikant būtų galima atskirti demografinių problemų patiriančias teritorijas, taikant demografinius, ekonominius, poveikio aplinkai ir prieinamumo kintamuosius, ir atlikti tyrimus dėl galimų socialinių ir ekonominių ir aplinkosaugos rodiklių, kurie papildytų BVP rodiklį, nustatant socialinį kapitalą, gyvenimo trukmę ir aplinkos kokybę apimančius kriterijus; mano, kad BVP ir gyventojų tankis nėra rodikliai, kurių vienų pakaktų, kad būtų galima klasifikuoti teritorijas, kuriuose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų; ragina Komisiją į sanglaudos politiką be BVP rodiklio įtraukti naujus, dinaminius rodiklius, pvz., demografinį rodiklį ir ypač ES regioninės socialinės pažangos indeksą, kad būtų galima pateikti išsamesnę informaciją apie konkrečius šių regionų sunkumus, arba apsvarstyti galimybę skirti šiems regionams papildomą asignavimą, kuris būtų panašus į dabartiniu programavimo laikotarpiu retai apgyvendintiems regionams skirtą asignavimą (BNR VII priedo 9 punktas); pabrėžia, kad būtina taikant konkrečias priemones stebėti ir vertinti tikrą ESI fondų poveikį sprendžiant dėl demografinių pokyčių kylančias problemas – rengiant gaires ir vėliau kuriant tinkamus demografinius rodiklius; pabrėžia, kad svarbu turėti patikimus, naujausius ir suskirstytus statistinius duomenis veiksmingesnio ir objektyvesnio politinio administravimo tikslais, visų pirma siekiant nuodugniau suprasti įvairiems ES retai apgyvendintiems regionams būdingas ypatybes; todėl ragina Eurostatą suteikti išsamesnius statistinius duomenis, į kuriuos būtų svarbu atsižvelgti rengiant tinkamą Europos demografinę politiką, ypač demografinius, su šeima susijusius ir socialinius ir ekonominius rodiklius, ir todėl primygtinai ragina išskirstyti juos bent subregioniniu, t. y. NUTS 3, lygmeniu;

25.

mano, kad pagal būsimą sanglaudos politiką turėtų būti numatytos konkrečios priemonės didžiausių demografinių sunkumų patiriantiems regionams, taip pat didesnis lankstumas nustatant teminius tikslus arba bendro finansavimo normas, siekiant koordinuoti regionų vidaus ir tarpregioninės strategijas toje pačioje valstybėje narėje, dalyvaujant vietos subjektams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę laikyti nacionalinės demografinės plėtros strategijos parengimą nauja ex ante sąlyga;

26.

ragina Komisiją į strategiją „Europa 2020“ įtraukti pavyzdinę iniciatyvą demografijos klausimu, kuri būtų finansuojama esamų ESI fondų lėšomis ir į kurią būtų įtrauktos trijų kategorijų priemonės: pažangus augimas, vykdant veiksmus, kuriais demografinių sunkumų patiriantiems regionams teikiama parama IRT, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų bei MVĮ srityje; integracinis augimas, vykdant konkrečius veiksmus, kuriais siekiama skatinti jaunimą likti savo regione, užtikrinant tvarų kartų atsinaujinimą, savarankišką darbą ir socialinės įtraukties priemones, skirtas imigrantams ir pabėgėliams, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir tvarus augimas, taikant priemones, pagal kurias šiems regionams padedama investuoti į žaliąją ekonomiką, įskaitant tvarias transporto sistemas; teigiamai vertina ES pažangiųjų kaimų iniciatyvą, pagal kurią raginama taikant politikos priemones ypatingą dėmesį skirti kaimo ir miesto vietovių skaitmeninės atskirties mažinimui ir kaimo vietovių sujungiamumo ir skaitmeninimo teikiamų galimybių plėtojimui ir kuria remiama Pažangiosios salos iniciatyva, kaip požiūriu „iš apačios į viršų“ grindžiamos pastangos, kurias deda Europos salų institucijos ir bendruomenės, siekdamos pagerinti gyvenimą salose pateikiant tvarių ir integruotų sprendimų;

27.

mano, kad laikotarpio po 2020 m. daugiametė finansinė programa turėtų duoti tvirtą ir ryžtingą postūmį pastangoms siekiant spręsti demografines problemas, atsižvelgiant į dabartinę demografinę padėtį ir tendencijas, ir ja turėtų būti skatinami sprendimai taikant tikslines priemones, pvz., prireikus, finansavimą pagal biudžeto punktą; ragina įgyvendinant BŽŪP antrąjį ramstį, skirtą kaimo plėtrai skatinti ir finansuojamą Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, stiprinti paslaugas ir infrastruktūrą, kuriomis remiama socialinė ir skaitmeninė įtrauktis, taip pat pakeisti socialinio ir ekonominio nuosmukio ir gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas vietovėse, kuriose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas keistis patirtimi, geriausios praktikos pavyzdžiais ir naujais metodais, kuriais siekiama išvengti neigiamų demografinių pokyčių padarinių; mano, kad transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) ir jūrų greitkeliai turėtų apimti vietoves, kuriose yra didelių ir nuolatinių demografinių trūkumų;

28.

atkreipia dėmesį į visiems ESI fondams bendros bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodologijos, taikomos kuriant ir įgyvendinant integruotus ir pritaikytus sprendimus pagal principą „iš apačios į viršų“, pridėtinę vertę; vis dėlto apgailestauja, kad bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principas yra privalomas tik naudojant EŽŪFKP lėšas ir kad naudojantis ERPF, ESF ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF) vis rečiau taikomi vietiniai ir dalyvavimu grindžiami požiūriai; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad bendruomenės inicijuotos vietos plėtros principo taikymas būtų privalomas naudojantis visų ESI fondų lėšomis;

o o

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289.

(3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0049.

(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 281.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0099.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0213.