P8_TA(2017)0359

Programos „Erasmus+“ ateitis

2017 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl programos „Erasmus+“ ateities (2017/2740(RSP))

(2018/C 337/19)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“ (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (4),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl programos „Erasmus+“ ateities (O-000062/2017 – B8-0326/2017),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

kadangi, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, 30-osios programos „Erasmus+“ metinės turėtų būti ne tik šventė, bet ir proga pamąstyti, kaip galėtų būti pasiekta, kad programa būtų prieinamesnė ir įtraukesnė ir skatintų Europos piliečių ir organizacijų, veikiančių švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto srityse, vystymąsi;

B.	kadangi švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir viešoji gėrybė, kuri turėtų būti prieinama visiems dėl jo besikreipiantiems asmenims, ypač mažesnes pajamas gaunantiems studentams;

pabrėžia, kad programa „Erasmus+“ yra viena iš sėkmingiausių ES programų ir būtina priemonė siekiant remti veiklą švietimo, mokymo, jaunimo bei sporto srityse ir suartinti Europą ir jos piliečius; atkreipia dėmesį į labai teigiamą poveikį, kurį padarė ši programa daugiau kaip 9 000 000 dalyvių Europoje ir už jos ribų, įskaitant kaimynines šalis ir šalis kandidates, asmeniniam ir profesiniam gyvenimui per pastaruosius 30 metų;

pabrėžia programos „Erasmus+“ vaidmenį: įgyvendinant judumą ir strateginį bendradarbiavimą pagal šią programą, ji padėjo gerinti švietimo ir mokymo institucijų kokybę ES, didinti Europos švietimo sektoriaus konkurencingumą, kurti tvirtą Europos žinių ekonomiką ir siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

mano, kad pagal programą „Erasmus+“ ir ją pakeisiančią programą didžiausias dėmesys visų pirma turėtų būti skiriamas mokymuisi visą gyvenimą ir judumui, apimant formalųjį ir neformalųjį švietimą bei savaiminį mokymąsi, ir kad šitaip įgyvendinamos programos galėtų padėti plėtoti įgūdžius ir bendrąsias kompetencijas, reikalingas savirealizacijai ir socialinių bei profesinių lūkesčių patenkinimui, įskaitant demokratinių vertybių skatinimą, socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą ir migrantų bei pabėgėlių integraciją, sudarant galimybes plėtoti platesnį kultūrų dialogą;

pabrėžia, kad reikalingas nuoseklus požiūris į švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto politiką visuose mokymosi sektoriuose, visų pirma pasinaudojant kompleksinių veiksmų galimybėmis ir sąveika su kitais ES fondais ir programomis; todėl pažymi, kad būsimas Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos atnaujinimas – puiki galimybė suderinti programą „Erasmus+“ pakeisiančios programos prioritetus su naująja ES jaunimo strategija ir kitomis ES finansuojamomis programomis;

mano, kad programa „Erasmus+“ taip pat turėtų būti laikoma pagrindine ES strategijos, kuria siekiama skatinti darnaus vystymosi tikslus visame pasaulyje, priemone;

pažymi, kad, atsižvelgiant į didelio masto mainus tarp švietimo įstaigų ir organizacijų žemyne ir Jungtinėje karalystėje bei judumo šių mainų tikslais svarbą, derybose dėl „Brexit“ turėtų būti pasiektas abipusiai naudingas susitarimas dėl ES studentų ir dėstytojų, dalyvaujančių „Erasmus+“ judumo programose Jungtinėje Karalystėje, ir atitinkamų Jungtinės Karalystės studentų ir dėstytojų Europos Sąjungoje statuso;

Jaunimo nedarbas, savirealizacija ir socialinių lūkesčių patenkinimas

mano, kad programa „Erasmus+“ labai pasikeitė ir sudarytos galimybės didesniam skaičiui dalyvių pasinaudoti šia programa bei padėti jiems patobulinti savo žinias ir užpildyti savo įgūdžių ir kompetencijų spragas, visų pirma išplečiant programą „Erasmus+“ ir įtraukiant savanorišką veiklą, savaiminio mokymosi bei neformaliojo švietimo ir mokymo sektorius, taip pat išplečiant jos geografinę aprėptį už ES ribų;

pažymi, kad judūs aukštųjų mokyklų studentai dukart dažniau būna įsidarbinę praėjus metams po aukštosios mokyklos baigimo nei jų nejudūs kolegos ir kad beveik 90 proc. (5) visų besimokančiųjų profesinio rengimo ir mokymosi įstaigose, dalyvaujančių judumo programose, teigia, kad dėl šios patirties jų įsidarbinamumas padidėjo; vis dėlto apgailestaudamas pažymi, kad jaunimas yra asmenys, kurie patiria didžiausią nedarbo riziką; todėl pripažįsta, kad pagal programą „Erasmus+“ būtina tvirtai remti veiksmus, kuriais siekiama sudaryti geresnes užimtumo galimybes;

pabrėžia, kad savanoriška veikla skatina piliečių dalyvavimo ir aktyvaus pilietiškumo vystymąsi ir kartu padeda suteikti dalyviams daugiau galimybių susirasti darbą; todėl pabrėžia, kad finansavimas pagal programą „Erasmus+“ turėtų būti platesnio masto politikos, kuria būtų siekiama Europoje sukurti savanoriškai veiklai palankią aplinką, dalis, tačiau juo turėtų būti stiprinamos, o ne dubliuojamos esamos sėkmingos iniciatyvos; vis dėlto primena, kad potencialiai kokybiškos darbo vietos niekada negali būti pakeistos neatlygintina savanoriška veikla;;

10.

pabrėžia, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama inovacijoms ir technologinei plėtrai ir daugiau dėmesio skiriama pagrindinių įgūdžių ir bendrųjų kompetencijų, kaip antai pasitikėjimo savimi, kūrybiškumo, verslumo, gebėjimo prisitaikyti, kritinio mąstymo, bendravimo įgūdžių, gebėjimo dirbti komandoje ir gebėjimo gyventi ir dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, stiprinimui; pabrėžia, kad šias kompetencijas galima išplėtoti labiau, taikant subalansuotą formaliojo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi derinį, ir kad bendrųjų kompetencijų įgijimas yra gyvybiškai svarbus jau labai jauname amžiuje ir turėtų būti toliau stiprinamas teikiant didesnį finansavimą veiksmams, kuriais siekiama judumo ankstyvesniais švietimo ir mokymo etapais;

11.

pažymi, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ turėtų būti skatinami tvirtesni švietimo ir mokymo įstaigų bei verslo bendruomenės ryšiai siekiant pagerinti šios programos dalyvių įgūdžius ir įsidarbinamumą bei Europos ekonomikos konkurencingumą;

12.

pabrėžia programos „Erasmus+“ profesinio rengimo ir mokymo veiklos vaidmenį padedant dalyviams plėtoti įgūdžius ir įgyti patirties, reikalingos darbo rinkoje, taip prisidedant prie didesnio įsidarbinamumo ir socialinės integracijos; ragina tobulinti programos „Erasmus+“ profesinio rengimo ir mokymo veiklą siekiant, kad profesinis rengimas ir mokymas taptų šiuolaikiškesnis, prieinamesnis, paprastenis ir labiau pritaikytas skaitmeniniam amžiui;

13.

pripažįsta, kad esama didelių galimybių plėsti profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų judumą pagal trumpalaikes ir ilgalaikes stažuotes (programa „Erasmus Pro“), siekiant padidinti ES indėlį į kovą su jaunimo nedarbu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares didinti profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių asmenų judumo galimybes ir stiprinti programos pameistrystės aspektą pripažįstant pameistrystei būdingą vertę bei skatinti nacionalines reformas, kuriomis būtų siekiama toliau plėtoti profesinį mokymą ir kvalifikacijas bei skatinti jų pripažinimą; taip pat dar kartą patvirtina, kad stažuotė yra galimybė ugdyti įgūdžius, kuri negali pakeisti apmokamo darbo;

Socialinė įtrauktis ir prieinamumas

14.

apgailestauja, kad dėl socialinių ir ekonominių veiksnių, riboto finansavimo, didėjančios nelygybės tarp valstybių narių ir valstybių narių viduje, taip pat dėl sudėtingų paraiškų teikimo procedūrų ir administracinio valdymo programa pasinaudoja mažiau kaip 5 proc. jaunųjų europiečių; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa būtų atviresnė ir prieinamesnė, suteiktų daugiau privalumų galutiniams naudos gavėjams, ir skirti maksimalią paramą, ypač asmenims, kilusiems iš sunkiai besiverčiančių šeimų, ir turintiems specialiųjų poreikių;

15.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus+“ būtų dar įtraukesnė, siekiant įtraukti kuo daugiau jaunimo taikant įvairias priemones, visų pirma skaitmenines, ir organizacijas, be kita ko, visų lygmenų formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijas, jaunimo organizacijas, meno ir mėgėjų sporto organizacijas, savanorių organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, integruojant įtraukties ir įvairovės strategiją į visą programą ir sutelkiant dėmesį į asmenis, kurie turi specialiųjų poreikių arba mažiau galimybių;

16.

primena, kad tai, jog nekoordinuojamos teisės, užtikrinamos pagal ES socialinės apsaugos sistemas, ir jos negali būti perkeliamos iš vienos sistemos į kitą, yra didelė kliūtis neįgaliųjų judumui, nepaisant pastangų siekti, kad programa „Erasmus+“ ir kitos judumo iniciatyvos būtų įtraukesnės; ragina Komisiją ir valstybes nares tvirčiau bendradarbiauti ir taip užtikrinti didesnį pažeidžiamų asmenų judumą;

17.

pripažįsta, kad viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių įtraukti daugiau studentų į aukštųjų mokyklų studentų judumo veiklą, yra tai, jog nesama aiškumo ir nuoseklumo pripažįstant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) kreditus, sukauptus judumo laikotarpiu; ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas, visų pirma aukštojo mokslo įstaigas, visapusiškai įgyvendinti mokymosi susitarimus, kaip privalomą judumo proceso dalį, ir užtikrinti sklandų ECTS kreditų, sukauptų programos „Erasmus+“ aukštojo mokslo judumo laikotarpiais, pripažinimą;

18.

mano, kad jaunoji karta turėtų turėti geresnes galimybes kurti programos ateitį atsižvelgdama į savo dabartinius ir būsimus poreikius ir problemas, kurias patiria, kai dirba, užsiima savanoriška veikla ir studijuoja, nes jų padėtis siekiant stiprinti programos viziją ir perkelti ją į kitą lygį yra geresnė;

19.

ragina kuriant naują programą taikyti tam tikrą lankstumą, siekiant užtikrinti, kad pagal šią programą būtų galima greitai atsižvelgti į kylančius uždavinius ir strateginius prioritetus Europos ir tarptautiniu lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad visos naujos iniciatyvos turėtų papildyti esamas ir joms turėtų būti skirta pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių iniciatyvų veikimas;

Europos tapatybė ir aktyvus pilietiškumas

20.

yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant programą „Erasmus+“ ir toliau turėtų būti skatinamas aktyvus pilietiškumas, pilietinis ugdymas ir kultūrų tarpusavio supratimas bei vystomas Europos tapatybės jausmas; todėl primygtinai ragina, kad pagal visą programos „Erasmus+“ lėšomis finansuojamą judumo veiklą švietimo ir mokymo bei formaliojo ir neformaliojo mokymo srityse taip pat būtų didinamas jaunimo informuotumas apie Europos bendradarbiavimo švietimo srityje pridėtinę vertę ir jaunimas būtų skatinamas dalyvauti diskusijose ES klausimais;

21.

mano, kad tais atvejais, kai tinkama, su švietimu susijusio judumo įtraukimas, kaip aukštojo mokslo ir profesinio mokymo programų dalis, galėtų būti naudingas ir studentų asmenybės, ir karjeros raidai, taip pat siekiant skatinti kultūrų tarpusavio supratimą;

22.

ragina Komisiją sukurti Europos studento e. kortelę, kuria naudodamiesi studentai galėtų gauti paslaugas visoje Europoje;

Programos finansavimas

23.

apgailestauja, jog tai, kad sėkmės sulaukia nedaug projektų, pradėtų pagal tam tikrus programos „Erasmus+“ veiksmus, ribotos dotacijos ir didelė dalyvavimo programoje paklausa gali pakenkti programos „Erasmus+“, kaip pavyzdinės ES programos, sėkmei; tvirtai tiki, kad programa „Erasmus+“ galiausiai turėtų būti skirta visiems jauniems žmonėms ir kad šie aukštesni siekiai kitu programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpiu turi būti suderinti su dideliu papildomu finansavimu, kurį atspindėtų didesnis biudžetas, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti šia programa; todėl ragina valstybes nares, Komisiją ir susijusius suinteresuotuosius subjektus užtikrinti tvirtesnę ir matomesnę paramą programai „Erasmus“ laukiant būsimų derybų dėl daugiametės finansinės programos (DFP);

24.

pabrėžia, kad svarbu sklandžiai įdiegti naują programą „Erasmus+“, kurios biudžetas turėtų būti strategiškai planuojamas nuo pat pradžių; ragina panaudoti regioninius ir socialinius fondus valstybių narių finansiniam įnašui į programos „Erasmus+“ judumo dotacijas didinti; primena, kad nuoseklus programos taisyklių taikymas visose agentūrose, įskaitant bendrų kokybės standartų ir projektų vertinimo bei administracinių procedūrų laikymąsi, būtinas, siekiant užtikrinti nuoseklų programos „Erasmus+“ įgyvendinimą;

o o

25.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50.

(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0018.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.

(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.

(5) Programos „Erasmus+“ rodiklių suvestinė, 2017 m. kovo 28 d. duomenys. Žr.: http://www.ecvet-secretariat.eu/en/system/files/documents/3727/eu-vet-policy-context.pdf, p. 29.