P8_TA(2017)0099

Moterys ir jų vaidmens kaimo vietovėse

2017 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (2016/2204(INI))

(2018/C 298/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (1),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (2),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (4),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (5),

—	atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 7 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į savo 2008 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl moterų padėties ES kaimo vietovėse (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje (9),

—	atsižvelgdamas į JT Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto 2016 m. spalio 17 d. rekomendacijas dėl gyvulininkystės ir aprūpinimo maistu pasaulyje, ypač į rekomendacijas dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją „Kaip BŽŪP gali pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse“ (10),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0058/2017),

Moterų vaidmens kaimo vietovėse daugiafunkciškumas

A.	kadangi pastaraisiais dešimtmečiais gerokai pasikeitė socialinės ir ekonominės aplinkybės ir jos gana smarkiai skiriasi tiek įvairiose valstybėse narėse, tiek valstybių narių viduje;

kadangi moterys svariai prisideda prie kaimo ekonomikos ir kadangi įvairinimo priemonės ir daugiafunkciškumo koncepcija, kaip tvirtas pagrindas darnaus vystymosi strategijoms, nors ne visose srityse išnaudojamos iki galo, dėl inovacijų ir naujų idėjų, leidžiančių padidinti žemės ūkio sektoriaus dinamiškumą, moterims atvėrė naujų galimybių;

C.	kadangi moterys labai dažnai skatina plėtoti papildomą, su žemės ūkio gamybą nesusijusią veiklą ūkyje arba už jo ribų ir suteikia galimybių realiai padidinti veiklos kaimo vietovėse pridėtinę vertę;

D.	kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys nėra vienarūšė grupė, atsižvelgiant į tai, kad jų padėtis, profesija, indėlis į visuomenę ir, galiausiai, jų poreikiai ir interesai įvairiose valstybėse narėse ir jų viduje skirtingi;

E.	kadangi moterys aktyviai dalyvauja žemės ūkio, verslo ir turizmo veikloje ir atlieka svarbų vaidmenį išsaugant kultūros tradicijas kaimo vietovėse, o tai gali prisidėti prie tokių vietovių regioninės tapatybės kūrimo ir (arba) stiprinimo;

kadangi lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių principų, o jos skatinimas – vienas iš pagrindinių ES tikslų; kadangi lyčių lygybė yra ES sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje pripažinta pagrindinė vertybė ir ES išsikėlė ypatingą uždavinį integruoti lyčių lygybę visoje savo veikloje; kadangi lyčių aspekto integravimas yra svarbi šio principo įtraukimo į ES politikos sritis, priemones ir veiksmus priemonė, kuria siekiama skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija, kad padidėtų aktyvus moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir ekonominėje bei socialinėje veikloje; kadangi ši priemonė taip pat taikoma ES struktūriniams ir investicijų fondams, įskaitant EŽŪFKP;

kadangi šeimos ūkiai yra dažniausiai naudojamas ūkininkavimo modelis 28 ES valstybėse narėse: 76,5 proc. darbų atlieka ūkininkas arba jo šeimos nariai (11), todėl jis turėtų būti remiamas ir saugomas; kadangi šeimos ūkiai skatina kartų solidarumą ir socialinę atsakomybę bei atsakomybę už aplinką, vadinasi, prisideda prie tvarios kaimo vietovių plėtros;

H.	kadangi didėjant urbanizacijai labai svarbu išlaikyti aktyvius, dinamiškus ir pasiturinčius gyventojus kaimo vietovėse, ypatingą dėmesį skiriant vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių, nes nuo to priklauso aplinkos ir kraštovaizdžio išsaugojimas;

kadangi senėjanti visuomenė drauge su ūkininkavimo atsisakymu ir ekonomikos nuosmukiu ES kaimo vietovėse yra keletas iš pagrindinių gyventojų mažėjimo ir moterų išvykimo iš kaimo vietovių priežasčių, o tai veikia ne tik darbo rinką, bet ir socialinę infrastruktūrą; kadangi tokia raida gali būti sustabdyta tik tuo atveju, jei Europos institucijos ir vyriausybės imsis visų galimų priemonių, kad užtikrintų didesnį jų darbo ir teisių pripažinimą ir aprūpintų kaimo vietoves paslaugomis, kurių reikia, kad būtų įmanoma pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

J.	kadangi kaimo turizmas, kuris apima šeimos įmonių ir kooperatyvų vykdomą prekių ir paslaugų teikimą kaime, yra nedidelės rizikos sektorius, jis kuria darbo vietas, sudaro sąlygas derinti asmeninį ir šeimos gyvenimą su darbu ir skatina kaimo gyventojus, ypač moteris, likti kaime;

kadangi ekonomikos krizė paveikė Europos Sąjungą ir turėjo ypač sunkių padarinių daugeliui kaimo vietovių ir regionų; kadangi krizės padariniai vis dar matomi ir kaimo vietovių jaunimo nedarbo, skurdo ir gyventojų mažėjimo lygiai dideli, o tai ypač veikia moteris; kadangi moterys, valdydamos ūkius ir namų ūkius, tiesiogiai patiria krizės poveikį;

L.	kadangi tokia padėtis kelia rimtų problemų bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP), kuri turėtų užtikrinti kaimo vietovių plėtrą, didinant jų potencialą;

M.	kadangi reikia išsaugoti tvarų ir gyvybingą ūkininkavimo sektorių kaip esminį kaimo vietovių ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį pagrindą, kuris prisidėtų prie kaimo plėtros, tvarios maisto produktų gamybos, biologinės įvairovės ir darbo vietų kūrimo;

kadangi turi būti pagerintas smulkiųjų ir šeimos ūkių, kaip pagrindinių maisto produktų gamintojų, statusas ir išsaugota jų ūkininkavimo ir gyvulininkystės veikla skatinant inovacijas ir teikiant pakankamai finansinių išteklių bei taikant priemones ES lygmeniu; kadangi 2005–2010 m. ES išnyko 2,4 mln. ūkių – daugiausia tai buvo smulkieji ar šeimos ūkiai –, todėl kaimo vietovėse padidėjo nedarbas;

O.	kadangi skatinant naudoti įvairinimo priemones ir kuriant trumpas tiekimo grandines, taip pat skatinant gamintojų organizacijas galima padidinti sektoriaus atsparumą, kuriam kenkia tokios problemos kaip nesąžininga prekybos praktika ir vis smarkiau svyruojančios rinkos;

P.	kadangi svarbu remti ir skatinti moterų dalyvavimą žemės ūkio maisto produktų vertės grandinėje, nes jų vaidmuo dažniausiai sutelktas į gamybos ir perdirbimo sritis;

Q.	kadangi mokymosi visą gyvenimą galimybės, neformaliai įgytų įgūdžių pripažinimo galimybė ir galimybė persikvalifikuoti ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima panaudoti dinamiškai besivystančioje darbo rinkoje, yra būtinos sąlygos norint padidinti moterų užimtumą kaimo vietovėse;

R.	kadangi kooperatyvai, savitarpio pagalbos fondai, socialinės įmonės ir kiti verslo modeliai turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir moterų ekonominį įgalinimą kaimo vietovėse ir žemės ūkio sektoriuje;

kadangi mergaičių ir moterų įtraukimas į švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse, ir į verslumą yra būtinas norint pasiekti lyčių lygybę žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuose, taip pat turizmo ir kitose veiklos srityse kaimo vietovėse;

Moterims kaimo vietovėse kylantys sunkumai

kadangi ES kaimo vietovėse moterys sudaro šiek tiek mažiau nei 50 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų, tačiau tik maždaug 45 proc. visų ekonomiškai aktyvių gyventojų; kadangi daugelis niekada nebuvo registruotos kaip bedarbės ar įtrauktos į nedarbo statistiką ir nėra tikslių duomenų apie moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje – kaip ūkio savininkių ar kaip darbuotojų;

kadangi ES regionuose, kuriuose didelę dalį sudaro kaimo vietovės, 2009 m. dirbo tik 61 proc. 20–64 metų amžiaus moterų (12); kadangi daugelyje valstybių narių moterys kaimo vietovėse turi ribotas galimybes gauti darbą ir jų galimybės dirbti ūkiuose yra palyginti nedidelės, tačiau jos vis tiek atlieka svarbų vaidmenį kaimo plėtros ir kaimo vietovių socialinės struktūros srityse, pasirūpindamos namų ūkio pajamomis ar gerindamos gyvenimo sąlygas;

kadangi 2014 m. moterų dirbtas laikas žemės ūkio sektoriuje sudarė 35 proc. viso dirbto laiko, jų dirbtas laikas dirbant ne visą darbo laiką – 53,8 proc., o dirbant visą darbo laiką – 30,8 proc., todėl jos reikšmingai prisidėjo prie žemės ūkio gamybos; kadangi sutuoktinių ir kitų moteriškosios lyties šeimos narių atliekamas darbas ūkiuose dažnai būtinas ir iš tiesų yra nematomas darbas dėl to, kad jos neturi užimtumo statuso, kuris leistų tą darbą pripažinti ir sudarytų sąlygas atitinkamoms moterims užsiregistruoti socialinės apsaugos sistemoje, taip užkertant kelią galimam teisių, pvz., į laikinojo nedarbingumo atostogas ir motinystės atostogas, praradimui ir užtikrinama finansinė jų nepriklausomybė;

kadangi kai kuriose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Prancūzijoje) esama skirtingų teisinių statusų, taikomų nuolat ūkyje dirbančioms sutuoktinėms (ūkio bendradarbės, darbuotojos arba ūkio valdytojos), o tai leidžia užtikrinti realią socialinę apsaugą įvairiomis nenumatytomis asmeninio ir profesinio gyvenimo aplinkybėmis;

X.	kadangi ES vidutiniškai tik 30 proc. ūkių valdo moterys; kadangi nemaža žemės ūkio darbuotojų dalis yra moterys, bet jos dažniausiai priskiriamos įmonės savininko sutuoktinio kategorijai; iš visų 2007 m. įmonės savininko sutuoktinio kategorijai priskirtų asmenų moterys sudarė 80,1 proc. (13);

kadangi ūkio savininkas yra vienintelis asmuo, nurodomas banko dokumentuose ir siekiant gauti subsidijas bei pasinaudoti įgytomis teisėmis, ir asmuo, kuris atstovauja ūkiui asociacijose ir grupėse; kadangi nebūti ūkio savininku reiškia neturėti jokių su savininko statusu susijusių teisių (teisių į bendrąsias išmokas, į priemokas už karves žindenes, teisių sodinti vynuogynus, į pajamas ir kt.) ir kadangi dėl to moterys ūkininkės atsiduria pažeidžiamoje ir nepalankioje padėtyje,

kadangi tam, kad moterys galėtų pasinaudoti žemės ūkio sektoriuje dirbančioms moterims palankiomis pozityviosios paramos sistemomis, jos turėtų būti pripažįstamos kaip savininkės ar bendraturtės; kadangi Europos Sąjunga turėtų skatinti moteris tapti ūkių savininkėmis ar bendraturtėmis, nes tai teigiamai paveiktų jų padėtį darbo rinkoje, socialines išmokas ir ekonominę nepriklausomybę, taigi būtų užtikrintas didesnis jų matomumas (ir jų indėlio į ekonomiką ir pajamas pripažinimas) kaimo vietovėse ir daugiau galimybių naudotis žeme;

AA.	kadangi būtina užtikrinti didesnį su moterų kaimo vietovėse susijusios Europos, nacionalinės ir regioninės statistikos matomumą siekiant atspindėti jų padėtį ir atliekamą vaidmenį;

AB.	kadangi padidinus galimybes jaunimui ir moterims naudotis žeme pagerėtų kartų atsinaujinimas žemės ūkyje, būtų paskatintas ekonomikos augimas ir socialinė gerovė;

AC.

kadangi kokybiškų ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų paslaugų, įskaitant vaikų ir pagyvenusių žmonių bei kitų išlaikomų asmenų priežiūrą, teikimas yra svarbus visiems kaimo vietovių gyventojams; kadangi tokios paslaugos yra ypač svarbios palengvinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, visų pirma moterims, nes jos dažniau užsiima jaunųjų, išlaikomų ir pagyvenusių šeimos narių priežiūra;

AD.	kadangi moterys kaimo vietovėse atlieka daug funkcijų ir todėl tokios paslaugos suteiktų joms galimybių dirbti ir toliau siekti karjeros užtikrinant teisingą su šeima ir priežiūrą susijusių pareigų paskirstymą;

AE.

kadangi gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo pagrindas yra galimybė naudotis infrastruktūra, pvz., transporto jungtimis, prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio interneto, įskaitant judriojo ryšio duomenų perdavimo paslaugas, taip pat energijos tiekimo ir kokybiškomis socialinėmis, sveikatos priežiūros bei švietimo paslaugomis;

AF.

kadangi visose 28 ES valstybėse narėse plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimo vietovėse vis dar nesiekia nacionalinio aprėpties vidurkio; kadangi 2015 m. 98,4 proc. namų ūkių kaimo vietovėse turėjo prieigą bent prie vienos plačiajuosčio ryšio technologijos, bet tik 27,8 proc. turėjo prieigą prie naujos kartos paslaugų; kadangi skaitmeninė struktūra, kuri ne visose ES kaimo vietovėse išplėtota iki galo, gali daug padėti siekiant pasinaudoti informacija ir švietimo galimybėmis, kaimo vietovių moterims dalytis informacija ir keistis gerąja patirtimi, ji taip pat gali būti pagrindinis paramos, kurios reikia norint išlaikyti moteris kaimo vietovėse, elementas;

AG.	kadangi švietimas yra pagrindinė priemonė siekiant didinti lygybės vertę ir ji turi būti skatinama visose srityse ne tik mokyklose, bet ir vykdant profesinį mokymą, visų pirma tokį, kurį vykdant dėmesys skiriamas pirminiam sektoriui;

AH.	kadangi pagerinus bendras sąlygas kaimo vietovėse bus lengviau pagerinti ir moterų statusą tose vietovėse;

AI.

kadangi didelis moterų indėlis į vietos ir kaimo plėtrą nepakankamai atspindimas joms dalyvaujant atitinkamuose sprendimų priėmimo procesuose, nes moterims dažnai nepakankamai atstovaujama sprendimus priimančiose įstaigose, kaip antai žemės ūkio kooperatyvuose, profesinėse sąjungose ir savivaldos institucijose; kadangi labai svarbu padidinti atstovavimą moterims tokiose įstaigose;

AJ.

kadangi moterys kaimo vietovėse dažnai kenčia nuo vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų, kurie kai kuriose valstybėse narėse didėja; kadangi dėl to reikia skirti daugiau dėmesio tam, kad būtų parengti aktualūs statistiniai duomenys apie moterų užimtumą ir darbo bei gyvenimo sąlygas kaimo vietovėse;

AK.

kadangi kol kas nėra parengta teminių paprogramių „Moterys kaimo vietovėse“ ir kadangi nedaug moterų dalyvavo naudojantis priemonėmis, numatytomis pagal kaimo plėtros programas iki 2014 m.; kadangi iš 6,1 mln. mokymo priemonių dalyvių tik 28 proc. buvo moterys; kadangi iš tų, kuriems buvo suteikta parama materialioms investicijoms į ūkių valdų modernizavimą, tik 19 proc. buvo moterys, o iš įvairinimo priemonėmis pasinaudojusių naudos gavėjų 33 proc. buvo moterys; kadangi tik 38 proc., darbo vietų, kurios buvo sukurtos taikant 3 krypties priemones (ekonomikos diversifikavimas kaimo vietovėse), užėmė moterys;

pabrėžia aktyvų moterų vaidmenį kaimo vietovėse ir pripažįsta moterų, kaip verslininkių, šeimos verslo įmonių vadovių ir darnaus vystymosi skatintojų, indėlį į ekonomiką šiose vietovėse; mano, kad socialiniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu moterų verslumas yra didelis darnaus vystymosi ramstis kaimo vietovėse ir todėl turėtų būti propaguojamas, skatinamas ir remiamas pagal kaimo plėtros strategijas ir ypač pasitelkiant švietimą ir profesinį mokymą, skatinant moteris tapti savininkėmis, skatinant verslininkių tinklus ir galimybes pasinaudoti investicijomis ir kreditais, skatinant atstovavimą joms valdymo organuose ir sudarant galimybes, būtinas siekiant remti jaunas, savarankiškai dirbančias, ne visą darbo laiką dirbančias ir dažnai mažą užmokestį gaunančias moteris;

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis remti sėkmingo darbo ir šeimos gyvenimo derinimo pavyzdį, prisidėti prie naujų darbo galimybių kūrimo, geresnės gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir paskatinti moteris įgyvendinti savo idėjas;

palankiai vertina paramą moterims kaimo vietovėse rengiant iniciatyvas, kuriomis skatinamas bendruomenės pripažinimas ar tinklų kūrimas; ypač pabrėžia esminį vaidmenį, kurį atlieka moterys, priklausydamos smulkiesiems ar šeimos ūkiams – pagrindinei socialinei ir ekonominei kaimo vietovių ląstelei, kuri užtikrina maisto produktų gamybą, tradicinių žinių ir gebėjimų išsaugojimą, regioninį tapatumą bei aplinkos apsaugą; laikosi nuomonės, kad ūkininkėms tenka svarbus vaidmuo norint išlaikyti perspektyvią smulkiųjų ir šeimos ūkių veiklą;

laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į skirtingą moterų vaidmenį, profesijas ir padėtį kaimo vietovėse, siekiant gerinti jų įsidarbinimo galimybes reikia teikti tikslinę paramą ir pagalbą atsižvelgiant į jų poreikius ir interesus;

ragina Komisiją ir valstybes nares ateityje vykdant kaimo plėtros politiką prioritetine tvarka remti, skatinti, lengvinti ir propaguoti moterų prieigą prie darbo rinkos kaimo vietovėse ir apibrėžti tikslus, susijusius su ilgalaikiu mokamu užimtumu šioje srityje; ragina valstybes nares į savo kaimo plėtros programas įtraukti strategijas, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas moterų indėliui siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

pažymi, kad moterų dalyvavimas darbo rinkoje kaimo vietovėse apima įvairias užimtumo sritis, ne tik tradicinį žemės ūkį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad moterys kaimo vietovėse gali būti pokyčių pereinant prie tvaraus ir ekologiško žemės ūkio varomoji jėga ir gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas;

ragina valstybes nares tikslingiau naudoti Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ ir plačiau informuoti apie ją, naudoti EŽŪFKP numatytas moterų užimtumo skatinimo priemones, skatinti ir stiprinti įvairias moterų darbo formas atsižvelgiant į specifines sąlygas kaimo vietovėse, suteikti įvairių tipų paskatų siekiant paremti pradedančiųjų įmonių tvarumą bei plėtrą ir MVĮ, taip pat pradėti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama kurti naujas ir išlaikyti esamas žemės ūkio sektoriaus darbo vietas ir padaryti jas patrauklesnes jaunoms moterims;

ragina valstybes nares reguliariai stebėti moterų padėtį kaimo vietovėse ir kaip galima geriau išnaudoti konkrečias pagal BŽŪP numatytas ir esamas bendro pobūdžio priemones siekiant padidinti moterų, kaip paramos gavėjų, dalyvavimą ir taip pagerinti jų padėtį;

rekomenduoja, kad Komisija, ateityje reformuojant bendrą žemės ūkio politiką, išsaugotų ir patobulintų temines paprogrames „Moterys kaimo vietovėse“, sutelkiant šių programų dėmesį, be kita ko, į produktų rinkodarą, tiesioginį pardavimą ir reklamą vietos arba regiono lygmenimis, nes šie dalykai gali būti svarbūs kuriant užimtumo galimybes moterims kaimo vietovėse;

10.

pažymi, kad lyčių lygybė yra vienas iš svarbiausių ES ir jos valstybių narių tikslų; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų įtraukiama į visas ES programas, veiksmus ir iniciatyvas, ir ragina integruoti lyčių aspektą į BŽŪP ir kaimo sanglaudos politiką; siūlo imtis naujų tikslinių veiksmų, kuriais, naudojantis EŽŪFKP, būtų siekiama skatinti kaimo vietovių moterų dalyvavimą darbo rinkoje;

11.

tikisi, kad geresnės žinios apie kaimo vietovių moterų padėtį vidutiniu laikotarpiu leis parengti Europos ūkininkių chartiją, kurioje būtų apibrėžiama ši koncepcija, tiesioginės ir netiesioginės kaimo vietovių moterų diskriminacijos formos ir pozityviosios diskriminacijos priemonės, kuriomis būtų siekiama ją panaikinti;

12.

ragina valstybes nares, atsižvelgiant į sąlygas, susijusias su lyčių lygybe – tai ES ir valstybių narių pareiga ir pagrindinis tikslas – ir su nediskriminavimu, užtikrinti didesnę sąveiką naudojantis priemonėmis, numatytomis pagal EŽŪFKP, „Leader+“, „Horizontas 2020“ ir Europos socialinio fondo programas siekiant sudaryti geresnes sąlygas gyventi ir dirbti kaimo vietovėse, vykdyti specialiai pritaikytą politiką, kuria siekiama moterų ir mergaičių, ypač priklausančių pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, socialinės ir ekonominės įtraukties ir įgalinimo, ir didinti informuotumą apie visas pagal galiojančius teisės aktus moterims tokiose vietovėse teikiamas galimybes;

13.

pabrėžia, kad svarbu apsvarstyti galimybes parengti konkrečias priemones, kuriomis būtų skatinamas pažeidžiamiausių moterų grupių, turinčių specialių poreikių, pvz., neįgaliųjų, migrančių, įskaitant sezonines migrantes, pabėgėlių ir mažumoms priklausančių moterų, nuo smurto dėl lyties nukentėjusių moterų, išsilavinimo neturinčių ar menką išsilavinimą turinčių moterų, moterų, kurios vienos augina vaikus, ir kt., mokymas, užimtumas ir teisių apsauga;

14.

pabrėžia esminį vaidmenį, kurį moterys paprastai atlieka tvarkydamos šeimos ūkių buhalteriją, ir atsižvelgdamas į tai nurodo, kad trūksta paramos (konsultacijų forma), kai ūkis susiduria su finansiniais sunkumais;

15.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad moterų dalyvavimas ūkių valdyme būtų visapusiškai pripažįstamas ir kad jos būtų skatinamos ir joms būtų sudaroma daugiau galimybių tapti ūkių savininkėmis ar bendraturtėmis;

16.

primygtinai ragina valstybes nares skatinti informavimo ir techninės pagalbos priemones ir keistis valstybių narių gerosios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su žemės ūkio sektoriuje dirbančių sutuoktinių pagalbininkų, užimtumo statuso nustatymu, nes tai leistų joms naudotis asmens teisėmis, ypač motinystės atostogomis, socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, galimybe mokytis ir teisėmis į pensiją;

17.

ragina Europos institucijas sudaryti tokios BŽŪP galimybes, pagal kurią parama būtų paskirstoma proporcingai, užtikrinant paramą smulkiesiems ūkiams;

18.

pabrėžia, kad svarbu remti moterų dalyvavimą priimant sprendimus kaimo vietovėse pasitelkus mokomąją veiklą, kuria siekiama paskatinti jų dalyvavimą tose srityse ir sektoriuose, kuriuose joms atstovaujama nepakankamai, taip pat vykdyti kampanijas, per kurias būtų didinamas informuotumas apie aktyvaus moterų dalyvavimo kooperatyvų veikloje – tiek kaip narių, tiek einant vadovaujamąsias pareigas – svarbą;

19.

ragina valstybes nares skatinti lyčių lygybę įvairiuose valdymo ir atstovaujamuosiuose organuose siekiant skatinti vienodą dalyvavimą ir didesnį atstovavimą moterims kaimo plėtros darbo grupėse ir stebėjimo komitetuose, taip pat visų tipų organizacijose, asociacijose ir viešosiose institucijose, kad sprendimų priėmimo procese atsispindėtų ir moterų, ir vyrų nuomonės, ir skatinti jas dalyvauti vietos veiksmų grupėse ir pagal programą „Leader“ vystyti vietos partnerystes;

20.

ragina remti moterų ir ūkininkų organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatinant ir pradedant įgyvendinti naujas plėtros ir įvairinimo programas;

21.

ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamus teisės aktus, susijusius su vienodu požiūriu į moteris ir vyrus, be kita ko, sprendžiant socialinės apsaugos, motinystės ir vaiko priežiūros atostogų klausimus; skatina jas patobulinti teisės aktus dėl lyčių lygybės darbo rinkoje ir užtikrinti kaimo vietovėse dirbančių vyrų ir moterų socialinę apsaugą;

22.

ragina Komisiją stebėti, kaip į nacionalinę teisę perkeliami teisės aktai siekiant spręsti kaimo vietovėse gyvenančioms ir dirbančioms moterims kylančias problemas ir diskriminacijos atvejus;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis veiksmingų priemonių siekiant sumažinti esamus vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamomis regioninėmis valdžios institucijomis formuojant specialias ES kaimo plėtros strategijos priemones atsižvelgti į daugialypį pensijų skirtumų pobūdį, nes įvairūs veiksniai, įskaitant užimtumo ir atlyginimų skirtumus, karjeros pertraukas, darbą ne visą darbo dieną, neoficialų sutuoktinių pagalbininkų darbą, pensijų sistemų struktūrą ir mažesnes įmokas, gali prisidėti prie pensijų skirtumų didėjimo;

24.

be to, ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų skiriama derama pensija, įskaitant minimalią nacionalinę pensiją, kuria visų pirma būtų siekiama padėti moterims kaimo vietovėse išlaikyti ekonominę nepriklausomybę, kai jos pasiekia pensinį amžių;

25.

pabrėžia, kad įgyvendinant ES politiką, susijusią su moterų kaimo vietovėse gyvenimo sąlygomis, taip pat reikia atsižvelgti į moterų, dirbančių kaip sezoninės žemės ūkio darbuotojos, gyvenimo ir darbo sąlygas, visų pirma į jų socialinės apsaugos, sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros poreikius; pabrėžia, kad šių moterų atliekamas darbas turi būti itin aukštai vertinamas;

26.

primygtinai ragina valstybes nares stiprinti socialinių partnerių ir socialinės gerovės organizacijų, dirbančių kartu su institucijomis prižiūrint, kaip įgyvendinami darbo teisės aktai, taikomos nedeklaruoto darbo prevencijos priemonės ir ar laikomasi socialinių teisių ir saugos standartų, kuriais skatinama socialinė ir ekonominė visų moterų samdomųjų darbuotojų, įskaitant darbuotojas migrantes, sezonines darbuotojas ir pabėgėles, integracija, vaidmenį;

27.

ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas sukurti informacines duomenų bazes ir tinklus valstybių narių lygmeniu siekiant išsiaiškinti socialinę ir ekonominę moterų kaimo vietovėse padėtį ir padidinti informuotumą apie tai;

28.

todėl ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti savo statistinius planus siekiant įtraukti mechanizmus, kuriais būtų matuojamas bendras moterų indėlis į kaimo pajamas ir kaimo ekonomiką, kai įmanoma, išskirstant rodiklius pagal lytis, ir geriau naudoti duomenis apie moterų ekonominę ir socialinę padėtį kaimo vietovėse ir jų dalyvavimą vykdomoje veikloje, kad būtų galima geriau pritaikyti politines priemones;

29.

ragina pagerinti reguliaraus BŽŪP stebėjimo, duomenų rinkimo ir vertinimo rodiklius siekiant nustatyti moterų vaidmenis žemės ūkio sektoriuje ir jų atliekamą vadinamąjį nematomą darbą;

30.

pabrėžia, kad būtina skirti daugiau dėmesio aktualių statistinių duomenų apie moterų nuosavybės teises į žemę rengimui;

31.

ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis ne tik teikti tinkamą informacinę medžiagą apie paramos galimybes, skirtas konkrečiai ūkininkėms ir kaimo vietovėse gyvenančioms moterims, bet ir užtikrinti visapusiškas galimybes įgyti išsilavinimą ir eiti profesinį mokymą žemės ūkio srityje ir visuose susijusiuose sektoriuose, įskaitant antrosios pakopos mokymą ir specialius verslininkams ir žemės ūkio produktų gamintojams skirtus kursus, ir taip suteikti moterims verslo plėtojimo įgūdžių, žinių ir galimybių pasinaudoti finansavimu ir mikrofinansavimu siekiant pradėti ar intensyvinti verslo veiklą, taip pat sudaryti joms galimybes dalyvauti įvairioje kaimo gamybos veikloje ir didinti jų konkurencingumą ūkininkavimo srityje ir kaimo vietovėse, taip pat kaimo turizmo srityje, susijusioje su komercinio ūkininkavimo sektoriais;

32.

ragina teikti plataus pobūdžio konsultacijas profesinio ir verslo įvairinimo klausimais ir imtis veiksmų siekiant padidinti moterų ekonominę galią, skatinti kooperatyvus, savitarpio pagalbos fondus, socialines įmones ir alternatyvius verslo modelius, taip pat pagerinti jų verslumą bei įgūdžius;

33.

šiuo klausimu primena, kad Komisijos naujų įgūdžių darbotvarkė yra galimybė valstybėms narėms geriau nustatyti ir pripažinti ne formaliojo švietimo ir profesinio mokymo sistemoje įgytus gebėjimus siekiant kovoti su socialine atskirtimi ir skurdo rizika;

34.

ragina skatinti ir remti aukštą kvalifikaciją turinčių moterų dalyvavimą žemės ūkio, gyvulininkystės ir miškininkystės srityse, vykdant mokymo programas, kuriomis siekiama plėtoti su konsultavimo paslaugų ūkiams teikimu ir inovacijomis susijusią veiklą;

35.

siūlo į mokymo programas, skirtas specialiai ūkininkavimui, laipsniškai įtraukti lygybės klausimo modulius, įtraukti šį aspektą rengiant didaktinę medžiagą, skatinti viešąsias kampanijas už lygybę kaimo vietovėse ir skirti ypatingą dėmesį lygybės svarbai kaimo vietovių mokyklose;

36.

pabrėžia, jog svarbu konsultuoti ir remti moteris, kad jos galėtų vykdyti ūkininkavimo ir kitų tipų novatorišką veiklą kaimo vietovėse;

37.

pabrėžia, kad svarbu skatinti ir remti kaimo vietovių moterų organizacijas, įskaitant tinklų, centrų, duomenų bankų ir asociacijų veiklos skatinimą, kaip pagrindinį ekonominės ir kultūros plėtros veiksnį, nes taip kuriami informacijos, mokymo ir užimtumo tinklai ir kanalai, stengiamasi aktyviau keistis patirtimi ir geriausia praktika visais lygmenimis ir skatinamas didesnis informuotumas apie moterų socialinę ir ekonominę padėtį kaimo vietovėse; skatina kurti verslo įmones, asociacijas, kooperatyvus ir organizacijas, atstovaujančias moterims;

38.

ragina regionų subjektus, naudojant antrojo ramsčio finansinius išteklius, vykdyti informuotumo didinimo programas, kuriomis būtų siekiama pabrėžti visų profesijų neutralumą lyties atžvilgiu ir panaikinti vis dar labai tradicinį užduočių pasiskirstymą verčiantis ūkininkavimo veikla;

39.

ragina valstybes nares suteikti vienodas galimybes moterims naudotis žeme, užtikrinti jų nuosavybės ir paveldėjimo teises ir sudaryti geresnes galimybes gauti kreditą siekiant padrąsinti jas įsikurti kaimo vietovėse ir atlikti savo vaidmenį žemės ūkio sektoriuje; be to, ragina valstybes nares spręsti žemės grobimo ir žemės koncentracijos problemą ES lygmeniu;

40.

palankiai vertina naujus žemės ūkio kreditų modelius, kurie tapo įmanomi glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir Europos investicijų bankui, ir rekomenduoja valstybėms narėms juos taikyti kiek įmanoma plačiau;

41.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas pasirūpinti prieinamomis geros kokybės įstaigomis ir viešosiomis bei privačiosiomis paslaugomis, skirtomis kasdieniam gyvenimui kaimo vietovėse, visų pirma sveikatos, švietimo ir priežiūros srityse; pažymi, kad jos turėtų apimti vaikų priežiūros infrastruktūros objektus, sveikatos priežiūros paslaugas, švietimo įstaigas, priežiūros įstaigas pagyvenusiems ir išlaikomiems asmenims, pavadavimo ligos ar motinystės atveju paslaugas ir kultūros paslaugas;

42.

pabrėžia, jog siekiant išsaugoti kaimo bendruomenes ir drauge sudaryti sąlygas, kuriomis būtų lengviau pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, svarbu suteikti daugiau mokamo užimtumo galimybių, ypač moterims;

43.

primygtinai ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas naudoti struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą siekiant išplėsti kaimo vietovių transporto infrastruktūrą ir ją pagerinti, taip pat pasirūpinti saugiu energijos tiekimu ir patikima sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūra bei paslaugomis kaimo vietovėse; pabrėžia skaitmeninės plėtros kaimo vietovėse ir holistinio metodo (vadinamojo skaitmeninio kaimo) sukūrimo svarbą;

44.

ragina Komisiją pripažinti, kaip svarbu išplėsti skaitmeninę darbotvarkę ir ją taikyti kaimo vietovėms, nes skaitmeninė plėtra gali reikšmingai prisidėti kuriant naujas darbo vietas, palengvinant savarankiško darbo pradžią, skatinant konkurencingumą ir turizmo plėtojimą ir geriau užtikrinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

45.

ragina vietos ir nacionalines valdžios institucijas bei kitas institucijas užtikrinti migrantų bei sezoninių darbuotojų ir jų šeimų pagrindines žmogaus teises, visų pirma moterų ir ypač pažeidžiamų asmenų žmogaus teises, ir skatinti jų integraciją į vietos bendruomenes;

46.

atkreipia dėmesį į galimybių pasinaudoti vaiko priežiūros paslaugomis skirtumus miesto ir kaimo vietovėse, taip pat į regioninius skirtumus įgyvendinant Barselonos tikslus, susijusius su vaikų priežiūros infrastruktūra;

47.

smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir pažymi, kad pagalba smurto aukoms yra itin svarbi; ragina valstybes nares bei regionų ir vietos valdžios institucijas skleisti aiškią žinią dėl visiško smurto prieš moteris netoleravimo, taip pat įgyvendinti politines priemones ir siūlyti paslaugas, pritaikytas prie kaimo vietovėse esančių sąlygų, siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, taigi užtikrinti, kad moterys galėtų gauti pagalbą;

48.

todėl ragina valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas smurto prieš moteris aukoms kaimo ir atokiose vietovėse užtikrinti vienodas galimybes gauti pagalbą ir primena savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms kuo skubiau ratifikuoti Stambulo konvenciją;

49.

primena savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl ES direktyvos dėl smurto prieš moteris;

50.

pabrėžia, kad valstybių narių kaimo vietovės atlieka labai svarbų ekonominį ir aprūpinimo maistu vaidmenį mūsų šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje daugiau kaip 12 mln. ūkininkų tiekia pakankamą kiekį sveikų ir saugių maisto produktų pusei milijono vartotojų visoje Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad šiose vietovėse ypač svarbu išlaikyti gyvybingas bendruomenes skatinant moteris ir šeimas jose pasilikti;

51.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad BŽŪP būtų tvirta ir tinkamai finansuojama, kad būtų naudinga Europos ūkininkams ir vartotojams, švelnintų klimato kaitos padarinius ir saugotų bei gerintų natūralią aplinką, drauge užtikrindama aukštos kokybės ir saugaus maisto tiekimą ir kurdama daugiau darbo vietų;

52.

pažymi, kad kaimo vietovėse dažnai yra gamtos ir kultūros paveldo objektų, kuriuos reikia apsaugoti ir plėtoti kartu plėtojant turizmą ir aplinkosaugos švietimą;

53.

pabrėžia daugiafunkciškumo koncepcijos svarbą, pagal ją atsižvelgiama į kitą kaimo vietovėse vykdomą ekonominę, socialinę, kultūrinę ir aplinkosaugos veiklą, kuria papildoma žemės ūkio gamybos funkcija, todėl atsiranda užimtumo galimybių, visų pirma moterims; todėl ragina valstybes nares skatinti priemones, kuriomis siekiama įvairinti veiklą, pavyzdžiui, tiesioginį pardavimą, socialines paslaugas, priežiūros paslaugas ir kaimo turizmą; kadangi nuolat auga susidomėjimas šios rūšies turizmu, mano, kad reikėtų sukurti šiam sektoriui skirtą tinklą ir dalytis geriausia praktika;

54.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.

(2) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(3) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(4) OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(5) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.

(6) OL C 66 E, 2009 3 20, p. 23.

(7) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 13.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2015)0290.

(10) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0427.

(11) Pagal Eurostato ūkių struktūrų tyrimą.

(12) Europos Komisija (2011), „Agriculture and Rural Development. EU Agricultural Economic Briefs. Rural Areas and the Europe 2020 Strategy – Employment“ (liet. „Žemės ūkis ir kaimo plėtra. ES trumpa informacija apie žemės ūkį ir ekonomiką. Kaimo vietovės ir strategija „Europa 2020“ – užimtumas“, informacinis pranešimas Nr. 5, 2011 m. lapkričio mėn.

(13) Europos Komisija (2012), „Agricultural Economic Briefs. Women in EU agriculture and rural areas: hard work, low profile“ (liet. „Trumpa informacija apie žemės ūkį ir ekonomiką. Moterys ES žemės ūkio srityje ir kaimo vietovėse – sunkus darbas ir pripažinimo trūkumas“, trumpa informacija Nr. 7, 2012 m. birželio mėn.