11.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/7

Pranešėjas

Petru Sorin Dandea

1.1.

Skaitmeninimas sukūrė naujas užimtumo formas, kurios daro didelį spaudimą socialinės apsaugos sistemoms. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos teismams reglamentuoti šias naujas užimtumo formas, kad būtų galima aiškiai nustatyti darbdavį ir darbuotoją. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja pasinaudoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią darbuotojo statusą turinčiais pripažinti asmenys, kurie vykdo veiklą pagal priklausomybės santykį ir už ją gauna atlyginimą, nors neturi įprastinės darbo sutarties.

1.2.

Daugeliu atveju dabartinių socialinio draudimo sistemų finansavimo pagrindas – individualios darbo sutartys. Daugelis naujų ekonominės veiklos ir užimtumo formų, atsiradusių dėl skaitmeninių technologijų plėtros, atrodo, nepatenka į darbo sutarties taikymo sritį. EESRK manymu, tai yra rimtas pavojus tokiomis sąlygomis veiklą vykdantiems darbuotojams, nes jiems nebebus užtikrinama apsauga pagal darbo užmokestį, darbo sąlygas ir socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

1.3.

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų pagalvoti, ar nereikėtų į savo teisės aktus, reglamentuojančius pensijų sistemas, įtraukti reikalavimą, pagal kurį visi profesinių pajamų gaunantys asmenys privalėtų mokėti įmokas. Tai yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju, darbuotojams, dirbantiems, kurių veikla susijusi su skaitmeninimo paskatintomis naujomis darbo formomis, nėra tinkamai taikomi šiuo metu galiojantys pensijų sistemas reglamentuojantys teisės aktai.

1.4.

EESRK mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sujungti atitinkamas nacionalinių pensijų sistemų ir sveikatos draudimo valdytojo elektronines sistemas su mokesčių administratorių sistema. Taip jos galėtų greitai nustatyti asmenis, kurie, nors ir gauna pajamų iš profesinės veiklos, niekada nesinaudojo apdraustojo statusu pagal valstybės pensijų ir sveikatos draudimo sistemą.

1.5.

Valstybių narių socialinės apsaugos sistemose yra ir kitų reglamentuojamų teisių, pagal kurias jomis besinaudojantiems gali būti mokamos išmokos. Tarp jų: vaiko priežiūros atostogos, šeimos išmokos, išmokos vaikui ir kitų rūšių išmokos. Nors šios teisės dažnai yra neįmokinio pobūdžio, išmokos skiriamos atsižvelgiant į teisę jas gauti, o tai reiškia, kad daugeliu atvejų, potencialus išmokos gavėjas turi samdomojo darbuotojo statusą. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ieškoti sprendimų siekiant užtikrinti, kad šios išmokos būtų tinkamai mokamos darbuotojams, dirbantiems naujos užimtumo formos sąlygomis.

1.6.

EESRK mano, kad būtų galima rasti visapusišką sprendimą pagal naujas užimtumo formas dirbantiems darbuotojams, siekiant spręsti su socialiniu draudimu susijusias jų teisių pripažinimo problemas vykdant bendrą finansavimo sistemos reformą. EESRK ragina valstybes nares ieškoti sprendimų, kaip būtų galima finansuoti socialinės apsaugos sistemas taikant priemones, kurios užtikrintų jų tvarumą ir atitiktų poreikį sudaryti galimybes šiomis sistemomis naudotis pagal naujas darbo formas dirbantiems asmenims. Siekiant ir ateityje užtikrinti socialinių sistemų tvarumą ir sumažinti darbo apmokestinimo naštą, būtų galima apsvarstyti galimybę šiam tikslui panaudoti dalį skaitmeninimo dividendų.

1.7.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į Europos Komisijos pradėtą diskusiją dėl Europos socialinių teisių ramsčio kūrimo, būtinai reikėtų į šias diskusijas įtraukti ir pagal naujas darbo formas dirbančių darbuotojų padėties klausimą, visų pirma, kaip pripažinti jų statusą ir užtikrinti jiems galimybę tinkamai naudotis socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemomis.

2.1.

Perėjimas prie skaitmeninimo lėmė didelius pokyčius ekonomikoje, darbo rinkose ir apskritai visuomenėje, šalyse, įvairiuose regionuose ir visame pasaulyje. Pripažįstami visi akivaizdūs su juo susiję privalumai, tačiau aišku, kad dėl skaitmeninimo teks keisti daugelį visuomenės ir ekonomikos struktūrų ir jis gali turėti neigiamą poveikį kai kuriems sektoriams, jei jie neprisitaikys prie šios naujos aplinkos. Viena sričių, kuriame skaitmeninimo poveikis gali būti neigiamas, yra socialinio draudimo sistema.

2.2.

Socialinio draudimo sistemos, kokios jos yra šiandieną, sukurtos daugiau kaip prieš šimtą metų. Jos didele dalimi grindžiamos tiesiogine sąsaja su darbo rinka ir iš esmės yra finansuojamos darbuotojų ir darbdavių įmokomis ir skirtingu mastu mokesčių pajamomis. Daugelyje valstybių narių oficialiai įregistruota individuali darbo sutartis yra esminė būtina sąlyga suteikti samdomajam darbuotojui apdraustojo asmens statusą pagal tris socialinio draudimo sistemos ramsčius: pensijų draudimą, sveikatos draudimą ir nedarbo draudimą.

2.3.

Skaitmeninimas lėmė svarbių pokyčių darbo rinkoje ir šie pokyčiai tęsiasi. Dėl šių pokyčių vis įvairesnės tampa užimtumo formos, kurios vis labiau skiriasi nuo pastaraisiais dešimtmečiais užimtumo srityje dominavusių individualia nuolatinio darbo sutartimi grindžiamų darbo formų. Būtent siekiant atsisakyti klasikinių sąvokų „darbuotojas“, „darbdavys“ ar „savarankiškai dirbantis asmuo“ supratimo, sukurtos tam tikrais atvejais šios naujos užimtumo formos, įvardijamos kaip „nepriklausomas rangovas“ arba „partneris“ (1). Taigi reikės pritaikyti socialinio draudimo sistemas, kad jos išliktų tvarios ir tinkamai pritaikytos ilguoju laikotarpiu.

2.4.

Vadinamosios „gimstamumo bumo“ kartos darbuotojams palikus darbo rinką ir juos tam tikru mastu pakeitus darbuotojais, kurie dirbs pagal naujas darbo formas (pavyzdžiui, pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, pagal budėjimo sutartis arba civilinės teisės sutartis), socialinės apsaugos sistemos patirs didelį spaudimą. Šis spaudimas tik dar labiau didės dėl Europos gyventojų senėjimo.

2.5.

Todėl akivaizdu, kad socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemos turės būti pritaikytos prie darbo rinkos pasikeitimų, kurie jau joje vyksta dėl skaitmeninimo. Kai kuriose valstybėse narėse socialiniai partneriai pradėjo dialogą siekiant nustatyti įvairias politikos pasirinktis ir priemones, kurių reikia imtis, kad jos būtų įgyvendintos, norint užtikrinti, kad socialinės gerovės sistema išliktų gyvybinga ir pakankama naujoje skaitmeninėje eroje. Taip pat reikalingos gairės, kurios paaiškintų su apmokestinimu ir socialiniu draudimu susijusius užimtumo statuso aspektus, kurie yra neaiškūs.

2.6.

Gali būti, kad vis didesnė dalis dirbančiųjų į nustatytas socialinio draudimo sistemas nemokės įmokų – nedarbo, sveikatos draudimo ar pensinių įmokų – ir negalės jomis pasinaudoti. Socialiniai partneriai ir valstybių narių Vyriausybės turėtų ryžtingai spręsti su tokia padėtimi susijusius klausimus. Šios diskusijos turėtų vykti visoje ES ir į jose turėtų dalyvauti vietos valdžios institucijos, kiti pilietinės visuomenės subjektai, asociacijos ir teikėjai, siekiant nustatyti perspektyvias ir tvarias politikos ir teisėkūros priemones ir papildomas priemones, kuriomis būtų užtikrinta atitinkama socialinė apsauga visiems dirbantiesiems, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis.

3.1.

Skaitmeninimas lėmė svarbių pokyčių darbo rinkoje ir šie pokyčiai tęsiasi. Šiuo metu yra daug užimtumo formų, kurios nepriklauso tradiciniams darbdavių ir darbuotojų santykiams, pavyzdžiui, platformų darbuotojai, kurie dažnai laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Dėl šio reiškinio socialinės apsaugos sistemos patiria didelį spaudimą. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms atsižvelgti į šiuos reiškinius ir prireikus reglamentuoti juos reformuojant darbo rinką ir socialinės apsaugos sistemas.

3.2.

Daugumoje valstybių narių konkrečiai su darbo rinka susijusiuose teisės aktuose nustatyta, kad darbo santykių pagrindas – individuali darbo sutartis. Daugelio naujų užimtumo formų, atsiradusių dėl naujų technologijų plėtros, atveju darbo sutartys nebetaikomos. EESRK mano, kad reikėtų išaiškinti šių darbuotojų padėtį, kad jie būtų tinkamai apsaugoti pagal pagrindinius nacionalinių sistemų principus, taikomus darbo rinkai ir socialinei apsaugai Praradę darbą šie darbuotojai iš karto pateks į skurstančių kategoriją, nes jie neturi teisės pasinaudoti socialinės apsaugos sistema.

3.3.

Valstybių narių valstybinės pensijų sistemos pagrįstos kartų solidarumo principu. Tačiau profesinės pensijos dydis dažniausia yra apskaičiuojamas pagal įnašus, kuriuos moka darbuotojas ir darbdavys per visą darbo laikotarpį. Iš to darytina išvada, kad darbuotojams, kurie vykdė netipinę veiklą, nepagrįstą įprastine darbo sutartimi, daugeliu atvejų bus sunku už atitinkamą laikotarpį sukaupti adekvačių pensinių teisių. Kadangi ilgesnį laiką jie dirbo ne pagal darbo sutartį, jų senatvės pensija bus labai maža, todėl kyla rizika, kad jie atsidurs žemiau skurdo ribos. EESRK mano, kad valstybės narės turėtų pagalvoti, ar nereikėtų į savo teisės aktus, reglamentuojančius pensijų sistemas, įtraukti reikalavimą, pagal kurį visi asmenys, gaunantys pajamų iš profesinės veiklos, privalėtų mokėti įmokas.

3.4.

Pagal daugumos valstybių narių pensijas reglamentuojančius teisės aktus reikalaujama, kad savarankiškai dirbantys asmenys mokėtų pensijų įmokas. Sąvokos „savarankiškai dirbantis asmuo“ ir „samdomas darbas“ apibrėžiamos pagal mokesčių teisę arba darbo teisę. Tačiau daugeliu atvejų valdžios institucijoms sunku nustatyti darbo pobūdį, ypač tais atvejais, kai darbuotojai dirba pagal naujas užimtumo formas. EESRK rekomenduoja, kad valstybės narės patikslintų savo teisės aktus, kai tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų galima lengviau nustatyti samdomo darbo formas. Taip galima būtų lengviau nustatyti internete ir pagal kitas naujas formas dirbančius asmenis, o valstybės narės galės geriau apsaugoti jų sukauptas pensijų teises.

3.5.

Siekiant lengviau nustatyti tuos darbuotojus, kurie dėl to, kad tam tikru metu dirbo naujos formos darbą, neturi apdraustojo statuso pagal valstybinę pensijų sistemą, EESRK mano, kad valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę susieti atitinkamas elektronines nacionalinių pensijų sistemas su mokesčių administratorių sistemomis. Taip jos galės greitai nustatyti asmenis, kurie, nors ir gauna pajamų iš profesinės veiklos, niekada nesinaudojo apdraustojo statusu pagal valstybės pensijų ir sveikatos draudimo sistemą. Taip valstybės narės galės greitai juos įtraukti tarp apdraustų asmenų.

3.6.

Nedarbo draudimo klausimu EESRK rekomenduoja, be kita ko, nuodugniau išnagrinėti aptariamą pasiūlymą sukurti ES lygmeniu (2) veikiantį visuotinį draudimą, jei tokia draudimo sistema būtų finansuojama visų ES įmonių mokamomis įmokomis. Be to, reikėtų apsvarstyti galimybę nacionalinėse nedarbo sistemose taikyti ES būtiniausius standartus, kad, pavyzdžiui, bet kuris darbo ieškantis asmuo, taip pat tie darbuotojai, kurie vykdė veiklą pagal naujas užimtumo formas, galėtų pasinaudoti finansine parama.

3.7.

ES nacionalinės sveikatos draudimo sistemos yra sistemos, kuriomis užtikrinamas beveik visuotinis draudimas. Savarankiškai dirbantys asmenys yra teisiškai įpareigoti mokėti įmokas į valstybinę sveikatos draudimo sistemą, taigi, jiems suteikiamas apdraustojo arba apsaugos gavėjo statusas. Tačiau tam tikriems darbuotojams, kurie vykdo veiklą pagal naują darbo formą ir oficialiai nedeklaruoja savo profesinės veiklos pajamų, kyla pavojus neturėti apdraustojo asmens statuso pagal valstybinę sveikatos draudimo sistemą. EESRK ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad asmenys, esantys tokioje situacijoje, būtų apdrausti.

3.8.

Be teisių į socialinį draudimą, kurios grindžiamos samdomojo darbuotojo ir jo darbdavio mokamomis įmokomis, kai kurios valstybės narės savo socialinės apsaugos sistemose yra numatę kitas reglamentuojamas teises, pagal kurias jomis besinaudojantys gali gauti išmokas. Tarp jų: vaiko priežiūros atostogos, šeimos išmokos, išmokos vaikui arba kt. Nors šios teisės yra neįmokinio pobūdžio, išmokos skiriamos atsižvelgiant į teisę jas gauti, o tai reiškia, kad daugeliu kai kuriose valstybėse narėse ir tam tikrais atvejais, potencialus išmokų gavėjas turi samdomojo darbuotojo statusą. Dėl tokios padėties naujų formų darbą dirbantiems asmenims faktiškai užkertamas kelias tokiomis teisėmis pasinaudoti.

3.9.

EESRK mano, kad ES institucijos ir valstybės narės turėtų dėti pastangas ir rasti būdų, kaip pripažinti darbuotojo statusą asmenims, užsiimantiems nauja su skaitmeninėmis technologijomis susijusia profesine veikla, statusą. Šiuo tikslu EESRK rekomenduoja pasinaudoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pagal kurią darbuotojo statusą turinčiais pripažinti asmenys, kurie vykdo veiklą pagal priklausomybės santykį ir už ją gauna atlyginimą, nors neturi įprastinės darbo sutarties. Šiems darbuotojams suteikus darbuotojo statusą būtų galima išspręsti problemą, susijusią su galimybe naudotis socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistema kaip ir įprastiems darbuotojams.

3.10.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pradėtas diskusijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Būtinai reikėtų į šias diskusijas įtraukti ir pagal naujas darbo formas dirbančių darbuotojų padėties klausimą, visų pirma, kaip pripažinti jų statusą ir užtikrinti jiems galimybę tinkamai naudotis socialinio draudimo ir socialinės apsaugos sistemomis.

3.11.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms kurti platformas, kuriose dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos ir kurios pateiktų pasiūlymų, kaip pritaikyti darbo rinką prie skaitmeninio amžiaus. EESRK mano, kad norint įveikti skaitmeninio amžiaus keliamus iššūkius, būtina darbo rinką pritaikyti prie naujų realijų užtikrinant laisvą darbuotojų judėjimą ir kartu galimybę darbuotojams naudotis socialinio draudimo sistemomis ir darbo sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais.

3.12.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, kurioje yra atsidūrę pagal naujas skaitmeniniam amžiui būdingas veiklos formas dirbantys darbuotojai, būtų galima rasti visapusišką su socialiniu draudimu susijusių jų teisių pripažinimo problemų sprendimą įgyvendinus sistemų finansavimo reformą. Todėl EESRK ragina valstybes nares ieškoti sprendimų, kaip būtų galima finansuoti socialinės apsaugos sistemas taikant priemones, kurios užtikrintų jų tvarumą ir atitiktų poreikį sudaryti galimybes šiomis sistemomis naudotis asmenims, dirbantiems naujų formų darbą. Siekiant ir ateityje užtikrinti socialinių sistemų tvarumą ir sumažinti darbo apmokestinimo naštą, būtų galima apsvarstyti galimybę šiam tikslui panaudoti dalį skaitmeninimo dividendų.