EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 06

COM(2017) 822 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

NAUJOS BIUDŽETO PRIEMONĖS SĄJUNGOS SISTEMOJE EURO ZONOS STABILUMUI UŽTIKRINTI

1.ĮVADAS

2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį ir prie jo pridedamame ketinimų rašte Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris pranešė apie Komisijos ketinimą pateikti konkrečius pasiūlymus dėl specialios euro zonos biudžeto eilutės ES biudžete sukūrimo. Ši eilutė būtų numatyta:
1) paramai vykdant struktūrines reformas pagal Komisijos struktūrinių reformų rėmimo programą; 2) stabilizavimo funkcijai; 3) bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonei; 4) konvergencijos priemonei, siekiant valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą, suteikti pasirengimo narystei pagalbą.

Šios idėjos patikslinamos šiame komunikate, įtrauktame į Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo iniciatyvų rinkinį 1 . Visų pirma, rinkinys grindžiamas 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimu dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo 2 ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos diskusijoms skirtu dokumentu dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities 3 .

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas ir ES viešųjų finansų modernizavimas – pagrindinės temos debatuose apie Europos ateitį, kuriuos inicijavo 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltoji knyga 4 . Tai darsyk buvo akcentuota 2017 m. birželio 28 d. diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities 5 . Dabartinėmis sąlygomis yra puiki proga pateikti konkrečių pažangių pasiūlymų tiek dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, tiek dėl to, kaip ES viešieji finansai ateityje galėtų padėti spręsti nustatytas problemas.

Europos pridėtinė vertė – debatų apie Europos viešuosius finansus dėmesio centre. ES ištekliais turėtų būti finansuojamos Europos viešosios gėrybės. Tokios gėrybės teikia naudos visai ES ir negali būti veiksmingai užtikrintos pavienių valstybių narių. Laikydamasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, ES turėtų imtis veiksmų siekdama užtikrinti, kad kiekvienas mokesčių mokėtojo euras būtų kuo geriau išleistas, palyginti su veiksmais, vykdomais vien nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu.

Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas naudingas tiek euro zonai, tiek visai ES. Labiau integruota ir efektyvesnė euro zona lems didesnį stabilumą ir klestėjimą visoje ES, kartu užtikrindama, kad ekonominis Europos balsas būtų aiškiai girdimas pasauliniame kontekste. Šiame komunikate pristatomomis naujomis biudžeto priemonėmis siekiama tenkinti kai kuriuos konkrečius euro zonos valstybių narių ir valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, poreikius, kartu atsižvelgiant į platesnio masto ES valstybių narių poreikius ir siekius. Tokiu būdu taip pat siekiama kuo labiau naudotis dabartinių priemonių ir būsimų priemonių, kurias 2018 m. gegužės mėn. pristatys Komisija, teikdama savo pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės programos po 2020 m., sąveika.

2.DABARTINIAI ES VIEŠIEJI FINANSAI

ES viešuosius finansus sudaro ES biudžetas ir keletas kitų euro zonos ir Europos mechanizmų ir finansavimo priemonių. Jie padeda valstybių narių ekonominei ir socialinei plėtrai ir remia bendrus ES lygmens prioritetus (žr. apžvalgą priedėlyje).

Vienas iš šių prioritetų – ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimas. Norint tai pasiekti reikia ryžtingų atskirų valstybių narių veiksmų ir tinkamos paramos naudojant ES biudžeto ir politikos koordinavimo priemones. Šiame komunikate pateikiami pasiūlymai ir idėjos, kaip tinkamiau naudoti ES biudžetą siekiant didinti mūsų tarpusavyje susijusių ekonomikų atsparumą. Tiek euro zonos, tiek jai nepriklausančių šalių padaryta pažanga įgyvendinant reformas ir didinant konvergenciją duos naudos visiems.

ES biudžete jau numatyta įvairiausių galimų priemonių – nuo dotacijų iki finansinių priemonių, darančių reikšmingą poveikį, tačiau pats biudžetas išlieka palyginti mažas. ES biudžetas, siekiantis maždaug 1 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto, yra riboto dydžio, palyginti su nacionaliniais biudžetais, ir yra papildomai varžomas metinio balanso reikalavimo. Vis dėlto ES priemonės daro reikšmingą strateginį ir ekonominį poveikį keliose valstybėse narėse ir sektoriuose. Šiuo metu ES biudžetas tai dažniausiai atlieka teikdamas dotacijas ūkinės veiklos vykdytojams arba viešosioms institucijoms, kurias išmoka Europos institucijos pačios arba kartu su valstybėmis narėmis. Visų pirma, kai kuriose valstybėse narėse Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansavimas pastaraisiais metais sudarė daugiau nei pusę visų viešųjų investicijų ir reikšmingai paskatino ekonominio ir socialinio atsigavimo procesą Europos regionuose ir šalyse. Be to, ES biudžeto parama pasiskirsto per keletą metų, todėl jis ilgainiui daro tam tikrą stabilizuojamąjį poveikį viešųjų investicijų lygiui ir, kaip parodė Graikijos ekonomikai suteikta parama, ekonominiu sunkmečiu gali tapti stabilizuojančia jėga 6 . Taip pat esama keleto, nors ir riboto dydžio, ES lygmens priemonių, skirtų konkrečiai nacionalinio ar vietos lygmens ekonominiams sukrėtimams švelninti 7 . 

Nuo dabartinės Komisijos kadencijos pradžios Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir kitas atitinkamas programas papildė Europos strateginių investicijų fondas. Įgyvendinant Investicijų planą Europai pradėtos remti privačiojo sektoriaus investicijos visoje Europoje ir sudarytos lanksčios sąlygos padidinti ribotų viešųjų lėšų poveikį pritraukiant privačiojo sektoriaus investicijas 8 .

Labai ypatingais atvejais ES turi įgaliojimus skolintis ir skolinti. Visų pirma tai pasakytina apie paskolų, teikiamų pagal mokėjimų balanso priemonę 9 euro zonai nepriklausančioms šalims remti, kai šios patiria mokėjimų balanso sunkumų, valdymą. Be to, tai taikoma paskoloms, teikiamoms pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę 10 . Kadangi gautos lėšos ir atitinkamos paskolos yra kompensacinės operacijos, tiesioginio poveikio ES biudžetui nėra tol, kol paskolas gavusios valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus.

Be dotacijų ir paskolų, ES parama vis dažniau teikiama techninės paramos pavidalu. 2015 m. įsteigusi Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą, Komisija išplėtė teikiamą techninę paramą: padeda pagalbos paprašiusioms valstybėms narėms vykdyti pagrindinių politikos sričių reformas ir stiprinti jų viešojo administravimo institucijas.

Tiesiogiai ES biudžeto remiamus veiksmus papildo kelios Europos ar euro zonos priemonės ir įstaigos. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Europos investicijų bankas, veikia ES institucinėje struktūroje, tačiau ES biudžetu nesinaudoja. Kitos, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas, veikia ne pagal Sąjungos teisinę sistemą. Europos investicijų bankas remia projektus, kuriais padedama kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą Europoje ir kitur, o Europos stabilumo mechanizmas teikia finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms, patiriančioms didelių finansinių sunkumų.

ES lygmens lėšos ir finansinės priemonės šiandien

Šaltinis: Europos Komisija. EFSM – Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė. MB – mokėjimų balansas.

Nors ES biudžeto lėšomis socialinės ir ekonominės konvergencijos didinimo siekis buvo remiamas visada, o reaguojant į ypatingas aplinkybes ES lygmens skolinimo priemonės pastaraisiais metais buvo išplėstos, makroekonominis stabilizavimas iki šiol nebuvo apibrėžtas kaip aiškus ES biudžeto uždavinys. Krizės laikotarpio patirtis taip pat parodė, kad ES viešųjų finansų struktūra ir dydis dar nevisiškai atitinka konkrečius ekonominės ir pinigų sąjungos – tiek euro zonos valstybių narių, tiek valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, – poreikius.

Šias problemas nebūtina iš karto spręsti finansinėmis priemonėmis. Jau daug nuveikta ir reikės nuveikti dar daugiau siekiant tobulinti ES ir nacionalinio lygmens reglamentavimo sistemą ir politikos sistemą. Tolesnių veiksmų planas įtrauktas į šios dienos teisės aktų rinkinį 11 .

Tačiau iš ilgainiui išmoktų pamokų matyti, kad ES viešieji finansai turi būti tikslingiau skiriami trims susijusiems ir aiškiai apibrėžtiems iššūkiams:

1)    skatinti ir remti struktūrines reformas valstybėse narėse siekiant didesnio ekonominių struktūrų atsparumo ir didesnės ekonominių rezultatų konvergencijos. Visų pirma tai aktualu šalims, naudojančioms bendrąją valiutą, tačiau taip pat ir valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą, nes atsparios struktūros yra būtinos sklandžiam dalyvavimui euro zonoje. Krizės metas aiškiai parodė, kad, siekiant išvengti dar didesnio ekonominio ar socialinio nuosmukio, svarbu turėti modernias ekonomines ir socialines struktūras, gebančias skubiai reaguoti į sukrėtimus. Be to, šis metas padarė didelį poveikį, kuris kai kuriose Europos dalyse buvo ypač žalingas, ekonominiams rezultatams, nedarbui, investicijoms ir bankų gelbėjimui viešosiomis lėšomis. Tik dabar, prabėgus beveik dešimtmečiui po krizės, matyti atsigaunančios gyvenimo lygio konvergencijos ilgalaikio proceso ženklų;

2)    remti euro zonos valstybes nares, kad šios galėtų geriau reaguoti į sparčiai kintančias ekonomines aplinkybes ir stabilizuoti savo ekonomiką stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju. Dėl pinigų politikos vienodinimo bendrosios valiutos zonoje dalyvaujančių valstybių narių turimos makroekonominės politikos priemonės nebėra vienodos. Kadangi visos šalys skirtingos, o tikimybė patirti sukrėtimą priklauso nuo ekonomikos dydžio ir struktūros, krizė išryškino, kokios ribotos atskiroms euro zonos valstybėms narėms prieinamos priemonės stiprių asimetrinių sukrėtimų poveikiui atlaikyti, – kai kurios valstybės narės prarado galimybę gauti finansavimą iš rinkos. Kai kuriais atvejais tai lėmė užsitęsusį ekonomikos nuosmukį ir neigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms;

3)    panaikinti sąsają tarp valstybės skolos ir bankų padėties, sumažinti sisteminę riziką ir stiprinti kolektyvinio atsako pajėgumą galimais didelio banko įsipareigojimų nevykdymo atvejais, taip pat užkirsti kelią neigiamo poveikio plitimui. Jau 2013 m. iš esmės susitarta didinti Bendro pertvarkymo fondo (BPF) pajėgumą vykdyti bankų pertvarkymą nustatant finansinio stabilumo priemonę. Ši finansinio stabilumo priemonė turėtų būti naudojama kraštutiniu atveju ir yra svarbi siekiant toliau didinti pasitikėjimą Europos bankų sistema.

Atsižvelgiant į tai, esama būdų plėtoti bendras ES lygmens biudžeto priemones, kuriomis galima padėti užtikrinti euro zonos stabilumą ir taip pat teikti naudos visai ES. Siekiant užtikrinti šių priemonių sėkmingą naudojimą ir veiksmingumą, taip pat kuo labiau padidinti jų naudingumą mokesčių mokėtojams, jas rengiant būtina siekti visiškos sąveikos su kitomis biudžeto priemonėmis, taikomomis pagal platesnę Sąjungos sistemą. ES viešųjų finansų modernizavimas pagal 2018 m. gegužės mėn. pateiksimus Komisijos pasiūlymus taps unikalia proga ES ir euro zonai apsirūpinti reikiamomis priemonėmis.

3.MODERNIZUOTI IR PAŽANGŪS VIEŠIEJI FINANSAI

Diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities padėjo pamatus moderniai ir pažangiai biudžeto sistemai po 2020 m. Remiantis Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimu apie Sąjungos padėtį, šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama keturioms specialioms funkcijoms:

·Šis komunikatas pristato naują per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą nustatytų nacionalinių reformų rėmimo būdą, grindžiamą tiek biudžeto, tiek technine parama. Pirmuosius 2018–2020 m. siūlomus vykdyti veiksmus sudarytų Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomo Bendrųjų nuostatų reglamento tiksliniai pakeitimai ir dabartinės struktūrinių reformų rėmimo programos stiprinimas. Komisija ketina pristatyti į daugiametę finansinę programą po 2020 m. įtrauktiną naują reformų įgyvendinimo priemonę valstybių narių patvirtintiems reformų įsipareigojimams remti. Be to, ji pasiūlys stiprinti techninę paramą laikotarpiu po 2020 m., remiantis struktūrinių reformų rėmimo programos patirtimi.

·Šiuo komunikatu siūloma nustatyti specialiąją konvergencijos priemonę valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą, remti. Komisija siūlo 2018–2020 m. laikotarpiu nustatyti specialią darbo tvarką pagal struktūrinių reformų rėmimo programą. Po 2020 m. ji turėtų tapti specialiąją priemone. Galimi reformų prioritetai būtų aptariami ir stebimi įgyvendinant Europos semestrą.

·Šiuo komunikatu nustatomi bankų sąjungos finansinio stabilumo priemonės pagrindiniai bruožai. Ją sudaro Europos stabilumo mechanizmo ir (arba) Europos valiutos fondo tiesiogiai Bendram pertvarkymo fondui teikiama kredito linija arba garantijos.

·Šiame komunikate pristatomi keli stabilizavimo funkcijos plėtojimo siekiant išlaikyti investicijų lygį stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju pagrindiniai bruožai. Stabilizavimo funkcija yra skirta euro zonos valstybėms narėms, bet turėtų būti numatyta galimybė ja pasinaudoti ir kitoms ES valstybėms narėms. Į tai reikėtų atsižvelgti galutiniame finansiniame projekte.

Šios funkcijos išsamiau aprašytos tolesniuose skirsniuose. Tačiau prieš nagrinėjant išimtis reikėtų atsižvelgti į keletą bendrųjų principų.

·Visų pirma, nors tam tikros funkcijos yra skirtos, viena vertus, konkretesniems euro zonos valstybių narių, o, kita vertus, euro zonai nepriklausančių valstybių narių poreikiams, visi šie poreikiai yra įtvirtinti bendrajame ES požiūryje ir platesnės ES sistemos vizijoje. Kuriant šias priemones būtinas aiškus bendras dabartinių ir būsimų ES viešųjų finansų vaizdas, padėsiantis stiprinti visų subjektų ir finansavimo priemonių sąveiką, išvengti dubliavimosi ir galiausiai užtikrinti didesnę kiekvieno kolektyviai išleisto euro grąžą. Tai dar labiau būtina, nes, kaip primenama šiandienos teisės aktų rinkinio dokumentuose, euro zonos ir jai nepriklausančių valstybių narių ateitis yra glaudžiai susipynus, todėl atskiras jų traktavimas ilgainiui nebetenka prasmės.

·Antra, nors šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama ES viešųjų finansų išlaidoms, ateityje naudos galėtų duoti ir modernizuota nuosavų išteklių sistema. Pavyzdžiui, ES biudžeto pajamos, visų pirma BNP pagrįsti nuosavi ištekliai, sudarantys beveik 75 proc. visų nuosavų išteklių ir atspindintys santykinius ūkinės veiklos rezultatus 12 , jau užtikrina tam tikro masto ekonominį stabilumą. Ilgainiui ES biudžeto išlaidos kito, tad reikėtų apsvarstyti ir tolesnius pajamų patobulinimo būdus 13 . Pavyzdžiui, Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais nustatė galimus papildomų pajamų šaltinius 14 . Šios idėjos šiame tekste neplėtojamos, tačiau bus nagrinėjamos rengiant daugiametę finansinę programą po 2020 m. Jos gali papildyti toliau pristatomas idėjas.

·Trečia, šios funkcijos turėtų derėti su Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro nustatyta politine sistema, įskaitant Stabilumo ir augimo paktą. Europos semestras – pagrindinė ES lygmens valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo priemonė. Jis sudaro sąlygas valstybėms narėms aptarti savo ekonomikos, socialinius ir biudžeto prioritetus ir reguliariais intervalais per metus stebėti pažangą. Įgyvendinant Europos semestrą, užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir užkirsti kelią perviršinio makroekonominio disbalanso rizikai padeda Stabilumo ir augimo paktas ir makroekonominio disbalanso procedūra. Nustačius ex ante ir makroekonomines sąlygas taip pat padaryta pažanga glaudžiau susiejant Europos semestro ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų prioritetus 15 . Be to, optimaliai naudodamasi dabartinėse Stabilumo ir augimo pakto taisyklėse numatytomis lankstumo nuostatomis, Komisija sustiprino investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės sąsają ir tinkamiau atsižvelgia į ciklines ekonomines sąlygas valstybėse narėse 16 . Ateityje bus svarbu toliau stiprinti visų šių priemonių derinimą ir poveikį.

·Ketvirta, čia aptariamos keturios funkcijos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Jas galima laikyti visuotinio požiūrio į modernizuotą ES sistemą dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia dėmesio skiriama ekonominei ir pinigų sąjungai, paprastai paaiškinimai susiję su ES prioritetais ir finansavimo priemonėmis, susijusiais su darbo vietomis, ekonomikos augimu, investicijomis ir makroekonominiu stabilumu. Tačiau neatmetama galimybė, kad 2018 m. gegužės mėnesio pasiūlymuose dėl daugiametės finansinės programos bus ir kitų elementų.

Laikotarpiui po 2020 m. galima parengti ES viešųjų finansų poveikio didinimo planą. Šio plano santrauka pateikiama tolesnėje diagramoje. Daugelis elementų yra gerai žinomi: kaip ir dabar, be kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui numatytųjų Investicijų plane Europai ir kituose ES lygmens dokumentuose, toliau egzistuos ir tikrą konvergenciją skatins keli ES fondai ir, visų pirma, Europos struktūriniai ir investicijų fondai. Nepriklausomai nuo tikslaus finansavimo šaltinio, parama ir toliau bus teikiama trimis pagrindiniais būdais – kaip techninė parama, dotacijos ar paskolos.

Nacionalinių reformų prioritetus ir toliau nustatys valstybės narės savo metinėse nacionalinėse programose, teikiamose vykdant Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą. Kaip paaiškinta 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje 17 , reikia toliau dėti pastangas įgyvendinant jau pradėtas reformas, o tam dažnai prireikia laiko ir diskusijų. Štai todėl Komisija pasisako už labiau daugiametį požiūrį ir labiau kolektyvinę reformų įsipareigojimų apžvalgą.

Be nacionalinių reformų prioritetų, valstybės narės rengs savo investavimo prioritetus, kurie galėtų būti pateikti nacionalinėje investicijų platformoje. Šios platformos sutelktų atitinkamus skirtingus įgaliojimus turinčius subjektus kiekvienoje valstybėje narėje, kad šie apibrėžtų daugiamečius investavimo prioritetus, prižiūrėtų projektų, galinčių įeiti į Europos projektus, eigą ir nustatytų finansavimo šaltinius ir paramą, įskaitant ES paramą.

ES viešųjų finansų poveikio didinimas. Galima perspektyva

Šaltinis: Europos Komisija

Nors ši sąranga palyginti panaši į dabartinę, būtų įtraukti du nauji elementai. Pirmasis – reformų įgyvendinimo priemonė, pagal kurią būtų teikiamos papildomos dotacijos siekiant remti nacionalines pastangas įgyvendinant reformas, per Europos semestrą įvardytas kaip prioritetines. Antrasis – stabilizavimo funkcija, kuri galėtų teikti skubią paramą ir pagalbą, kad būtų išlaikytas nacionalinis investicijų lygis stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju, dažniausiai padengiant iš anksto nustatyto projektų srauto finansavimo deficitą ir (arba) remiant kvalifikacijos kėlimą. Šie du nauji elementai paaiškinami toliau.

4.STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ RĖMIMAS

Tinkama nacionalinė politika yra būtina sklandžiam integruotesnės ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Nors daugelis svarbiausių politikos sričių, darančių lemiamą įtaką, yra iš esmės valdomos valstybių narių, jų koordinavimas ir reformų sekos nustatymas vykdant Europos semestrą yra labai svarbus siekiant optimizuoti jų veiksmingumą ne tik nacionaliniu, bet ir ES lygmeniu.

Didesnė parama struktūrinėms reformoms galėtų būti teikiama naudojant dvi papildomas priemones:

a) reformų įgyvendinimo priemonę valstybių narių reformų įsipareigojimams remti ir

b) techninę paramą konkretiems veiksmams, suteikiamą valstybėms narėms paprašius.

Reformų įgyvendinimo priemonė valstybių narių reformų įsipareigojimams remti

Komisija ketina pasiūlyti į daugiametę finansinę programą po 2020 m. įtraukti naują reformų įgyvendinimo priemonę siekiant paskatinti valstybes nares įgyvendinti struktūrines reformas, nurodytas įgyvendinant Europos semestrą. Ši nauja priemonė būtų teikiama valstybėms narėms, įsipareigojusioms vykdyti reformas, aptartas su Komisija ir patvirtintas reformų įsipareigojimų planuose.

Šia nauja reformų įgyvendinimo priemone būtų siekiama remti įvairiausias reformas. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms reformoms, kurios gali labiausiai prisidėti prie vidaus ekonomikos atsparumo ir daryti teigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms. Tai produktų ir darbo rinkų reformos, mokesčių reformos, kapitalo rinkų plėtrai skirtos reformos, verslo aplinkos gerinimo reformos, investicijų į žmogiškąjį kapitalą reformos ir viešojo administravimo reformos.

Remtinos reformos būtų nurodytos daugiamečiuose reformų įsipareigojimų planuose, kurie būtų teikiami ir stebimi kartu su nacionalinėmis reformų programomis. Reformų įsipareigojimų planus, kurie apimtų reformų priemones su aiškiais etapais ir tikslais (žr. toliau), siūlytų pačios valstybės narės. Valstybės narės, turinčios perviršinį disbalansą, nustatytą vykdant makroekonominio disbalanso procedūrą, būtų raginamos teikti tokius reformų įsipareigojimų planus nurodytoms problemoms spręsti. Įgyvendinant tarpusavio vertinimo procesą būtų užtikrinta, kad reformų pasiūlymai būtų patobulinti remiantis kitų valstybių narių patirtimi ir Komisijos vertinimu.

Patvirtinus reformų įsipareigojimų planą, jo įgyvendinimo etapų stebėjimas ir susijusių ataskaitų teikimas būtų suderinti su Europos semestru. Informacijos apie pažangą šaltiniu taptų nacionalinės reformų programos, kuriose būtų apžvelgiami reformų užbaigimo etapai. Komisijos tarnybų rengiamose metinėse šalių ataskaitose būtų teikiamas atnaujintas reformų pažangos vertinimas. Paramos pagal šią priemonę skyrimo procesas turėtų būti atidžiai sustyguotas, kad sprendimas ją skirti būtų priimtas laiku, o su juo susijusi atsakomybė būtų pakankama. 

Tokia sistema galėtų būti išbandoma bandomuoju etapu 2018–2020 m. suteikiant valstybėms narėms galimybę pasinaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų einamojo veiklos lėšų rezervo dalimi struktūrinėms reformoms, o ne konkretiems projektams, remti. Todėl šiandien pristatomas teisės aktų rinkinys apima Bendrųjų nuostatų reglamento pakeitimą.

Techninė parama konkretiems veiksmams, suteikiama valstybėms narėms paprašius

Komisija planuoja papildomai labai padidinti techninę paramą, teikiamą valstybėms narėms reformoms rengti ir įgyvendinti. Įsigaliojus struktūrinių reformų rėmimo programai, valstybių narių prašoma parama gerokai pranoko programos metiniams ciklams numatytą finansavimo sumą (žr. teksto laukelį toliau).

Pirmiausia Komisija siūlo padvigubinti dabartinei struktūrinių reformų rėmimo programai skirtą finansinį paketą, kad jo vertė laikotarpiui iki 2020 m. siektų 300 mln. EUR, taip pat siekiant padengti valstybių narių, kurios rengiasi įsivesti eurą, poreikius (žr. toliau). Tai leistų sparčiai teikti papildomą techninę paramą numatytoms struktūrinėms reformoms pagal dabartines sąlygas. Remdamasi šia patirtimi, Komisija taip pat ketina siūlyti daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. numatyti struktūrinių reformų rėmimo programos pažangos stebėjimo programą.

5.SPECIALIOJI KONVERGENCIJOS PRIEMONĖ VALSTYBĖMS NARĖMS, KURIOS RENGIASI ĮSIVESTI EURĄ

Euras yra ES valiuta 18 ir visos valstybės narės, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, yra teisiškai įsipareigojusios ilgainiui prisijungti prie euro zonos. 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkas J.-C. Junckeris nurodė: „Euras turi būti bendra visos Europos Sąjungos valiuta. Visos mūsų valstybės narės, išskyrus dvi, privalo ir turi teisę įsivesti eurą, kai įvykdys visas sąlygas. Valstybės narės, kurios nori įsivesti eurą, turi būti pajėgios tai padaryti.“

Kaip numatyta Sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje, kad galėtų įsivesti eurą valstybės narės privalo būti pasiekusios aukštą tvarios konvergencijos lygį. Jis vertinamas pagal tai, ar įvykdyti keturi konvergencijos kriterijai, išvardyti 140 straipsnyje ir prie Sąjungos Sutarčių pridėtame Protokole Nr. 13. Be šių formaliųjų kriterijų, siekiant sklandžiai įsivesti eurą ir dalyvauti euro zonoje, o ypač atlaikyti sukrėtimus, būtinas ekonominių struktūrų atsparumas.

Ekonomikos atsparumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Valstybės narės turėtų savo biudžetus valdyti laikydamosi patikimo viešųjų finansų valdymo principų, tinkamu laiku nustatydamos fiskalinius rezervus ir užtikrindamos didelę viešųjų išlaidų grąžą, pasitelkdamos ir sklandžiai veikiančias viešojo administravimo institucijas. Jų reguliavimo ir priežiūros institucijos turėtų būti pasirengusios dalyvauti bankų sąjungoje. Tinkamai veikiančios darbo ir produktų rinkos turėtų sudaryti sąlygas sparčiai naujos veiklos plėtrai, dideliam užimtumui ir našumui.

Komisija siūlo vykdant techninės paramos veiklą nustatyti specialią darbo tvarką, pagal kurią valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą, būtų siūloma tikslinė parama. Paprašius techninė parama bus teikiama įvairioms politikos sritims, galinčioms padėti siekti aukšto konvergencijos lygio, pavyzdžiui, parama reformoms šiose srityse: viešųjų finansų valdymas, verslo aplinka, finansų sektorius, darbo ir produktų rinkos ir viešasis administravimas.
Ši techninė parama bus finansuojama pagal struktūrinių reformų rėmimo programą. Ji bus visiškai savanoriška ir siūloma nereikalaujant jokio valstybės narės naudos gavėjos bendro finansavimo. Į šį pasiūlymą atsižvelgta Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento pakeitime, pristatomame šiame rinkinyje.

Laikotarpiui po 2020 m. Komisija valstybėms narėms, kurios vykdo konkrečius veiksmus rengdamosi sklandžiai dalyvauti euro zonoje, pasiūlys specialiąją konvergencijos priemonę, taikytiną vykdant struktūrinių reformų rėmimo programos pažangos stebėjimą. Ši priemonė nepriklauso nuo specialios stebėsenos proceso 19 dalies – oficialaus euro įsivedimo proceso. 

Susijusios valstybės narės taip pat jau dabar gali nuspręsti perskirti dalį savo techninės paramos biudžeto, finansuojamo iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, projektams, kuriuos remtų Paramos struktūrinėms reformoms tarnyba. Vietos reformų, įskaitant su reformų įgyvendinimo priemone susijusias reformas, įgyvendinimo pažanga toliau bus stebima įgyvendinant Europos semestrą.

6.BANKŲ SĄJUNGOS FINANSINIO STABILUMO PRIEMONĖ

2013 m. valstybės narės susitarė sukurti Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo priemonę ir ja papildė politinį susitarimą dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 20 . Pertvarkant bankus ja būtų pasinaudota apsidraudimui kraštutiniu atveju – tik tada, kai Bendro pertvarkymo fondo išteklių nepakaktų atitinkamo banko arba bankų pertvarkymui finansuoti. Ši priemonė padidintų visų suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą veiksmais, kurių imasi Bendra pertvarkymo valdyba.

Prabėgus ketveriems metams ši finansinio stabilumo priemonė dar netaikoma. Tiek 2017 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį, tiek 2017 m. spalio mėn. Komunikate dėl bankų sąjungos sukūrimo 21 pabrėžiama būtinybė skubos tvarka pradėti taikyti tokią finansinio stabilumo priemonę.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities nustatyti tam tikri kriterijai, kuriuos turėtų atitikti finansinio stabilumo priemonė, kad ja būtų galima pasinaudoti krizės atveju. Ji turėtų būti tinkamo masto, kad galėtų atlikti savo funkciją, ir sparčiai pradedama naudoti įvykus krizei. Be to, ji turėtų būti fiskaliniu požiūriu neutrali, nes Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente nurodoma, kad bankų sąjungos bankų sektorius privalo atlyginti visas galimas išmokas iš Bendro pertvarkymo fondo.

Europos stabilumo mechanizmo ir (arba) Europos valiutos fondo bendra finansinio stabilumo priemonė

Šiandien Komisija pateikia pasiūlymą įsteigti Europos valiutos fondą. Šiame pasiūlyme numatoma, kad būsimasis Europos valiutos fondas turėtų teikti kredito liniją arba garantijas tiesiogiai Bendram pertvarkymo fondui.

Dauguma valstybių narių pritarė finansinio stabilumo priemonės funkcijos integravimui į Europos stabilumo mechanizmą. Komisija palankiai vertina techninį parengiamąjį darbą, jau atliktą to siekiant. Be to, tai yra pragmatiškiausias ir veiksmingiausias sprendimas. Europos stabilumo mechanizmas (ateityje Europos valiutos fondas) vadovautųsi jau įgyta patirtimi ir gebėjimu naudotis rinkos ištekliais net ir sudėtingomis sąlygomis.

Ši tvarka prireikus turėtų būti pradėta taikyti visiems bankų sąjungos nariams vienodomis sąlygomis. Kiekvienu atveju, kai valstybė narė prisijungia prie bankų sąjungos, bet neįstoja į euro zoną, ji turėtų pateikti nacionalinę atitinkamą priemonę, naudojamą kartu su Europos valiutos fondo parama Bendram pertvarkymo fondui. Tinkama valdymo tvarka bus užtikrinta, kad būtų atsižvelgiama į euro zonai nepriklausančių valstybių narių, dalyvaujančių bankų sąjungoje, teisėtus interesus. Tai numatyta šiandienos pasiūlyme dėl Europos valiutos fondo įsteigimo.

Valdymas

Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamente pripažįstama, kaip svarbu valdyti banko žlugimą, kartu išvengiant bet kokio šalutinio poveikio ar finansinio stabilumo sutrikdymo, ir numatoma specialioji sprendimų priėmimo tvarka. Sprendimų dėl pertvarkymo schemos priėmimo procedūros turi būtų vykdomos skubiai, siekiant jas (prireikus ir per naktį) užbaigti prieš ryte prasidedant rinkų darbui 22 .

Finansinio stabilumo priemone turėtų būti galima pasinaudoti tuo metu, kai įsigalioja pertvarkymo schema. Tuo atveju, jei, be jau prieinamų Bendro pertvarkymo fondo lėšų, prireikia papildomų sumų (t. y. finansinio stabilumo priemonės), Europos valiutos fondo sprendimas dėl finansinio stabilumo priemonės panaudojimo turi būti priimtas skubiai ir nuspėjamu būdu. Šiam panaudojimui, be Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento reikalavimų 23 , neturi būti taikomos papildomos sąlygos. Todėl atitinkama valdymo tvarka turi būti įgyvendinama skubiai ir patikimai ir turi užtikrinti vienodas sąlygas visoje bankų sąjungoje.

7.STABILIZAVIMO FUNKCIJA

Europos lygmens stabilizavimo funkcija sudarytų sąlygas skubiai panaudoti išteklius sukrėtimams, kurių neįmanoma suvaldyti atskiros valstybės lygmeniu, įveikti. Penkių pirmininkų pranešime ir diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities nustatytas tokios priemonės loginis pagrindas ir svarbūs principai, kurie vis dar aktualūs 24 . Galimybė pasinaudoti stabilizavimo funkcija būtų teikiama pagal tinkamumo kriterijus ir sutartą jos naudojimo mechanizmą. Toliau šiame skirsnyje numatoma euro zonos valstybėms narėms skirta stabilizavimo funkcija, prieinama ir visoms pageidaujančioms dalyvauti valstybėms narėms.

Stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju tokia stabilizavimo funkcija tik papildytų nacionalinių biudžetų atliekamą stabilizavimo vaidmenį. Atsižvelgiant į pagrindinį nacionalinių biudžetų vaidmenį ekonomikoje, jie ir toliau išliks pagrindine fiskalinės politikos priemone, kuria valstybės narės naudosis prisitaikydamos prie kintančių ekonominių aplinkybių. Štai todėl valstybėms narėms reikia toliau kaupti ir palaikyti tinkamus fiskalinius rezervus, ypač ekonominio pakilimo laikotarpiu, kaip numatyta Stabilumo ir augimo pakte 25 . Nuosmukio laikotarpiu valstybės narės pirmiausia naudotųsi automatinėmis stabilizavimo priemonėmis ir diskrecine fiskaline politika pagal paktą. Tik jei šių rezervų ir stabilizavimo priemonių nepakaktų, stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju būtų leista naudotis stabilizavimo funkcija Europos lygmeniu.

Tokia funkcija padėtų sušvelninti asimetrinių sukrėtimų poveikį ir leistų išvengti neigiamo šalutinio poveikio plitimo pavojaus. Jos paskirtis – suteikti išteklių patyrusiai sukrėtimą valstybei narei, kuri priešingu atveju būtų priversta galbūt sudėtingomis sąlygomis ieškoti finansavimo rinkoje, kuris galėtų daryti poveikį atitinkamos valstybės narės deficito ir (arba) skolos dydžiui.

Pagrindiniai stabilizavimo funkcijos bruožai

Siekiant veiksmingumo stabilizavimo funkcija turėtų atitikti keletą kriterijų. Visų pirma ji turėtų:

·skirtis nuo dabartinių ES viešųjų finansų rinkinio priemonių ir jas papildyti. 
Tokia funkcija panaikintų spragą tarp, viena vertus, dabartinių iš ES biudžeto finansuojamų priemonių, skirtų darbo vietoms, ekonomikos augimui ir investicijoms, o, kita vertus, ypatingais atvejais teikiamos finansinės Europos valiutos fondo pagalbos. Žvelgiant į ateitį, taip pat svarbu apsvarstyti dabartinių ES biudžeto priemonių funkcijas, turinčias tam tikrą stabilizavimo poveikį 26 . Jas būtų galima taip pat patobulinti ir ateityje daug veiksmingiau pasitelkti sukrėtimams įveikti, papildant čia pristatomas priemones. Panašiai vertėtų apsvarstyti galimybę laikinai padidinti ES bendro finansavimo dalį ir (arba) numatyti galimybę priklausomai nuo aplinkybių koreguoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų išankstinio finansavimo lygį 27 .

·būti neutrali vidutiniu laikotarpiu ir neturėtų lemti nuolatinių pervedimų tarp valstybių narių. Stabilizavimo funkcija turėtų būti parengta taip, kad visos dalyvaujančios valstybės narės turėtų vienodą tikimybę ja pasinaudoti ir turėtų nuolat skirti jai įnašus;

·stiprinti patikimą fiskalinę politiką ir mažinti neatsakingo elgesio riziką. Paramai nebūtų taikoma papildomų sąlygų, tačiau stabilizavimo funkcija pasinaudoti būtų galima tik pagal griežtus, iš anksto nustatytus tinkamumo kriterijus, grindžiamus patikima makroekonomine politika. Pagal bendrą taisyklę galimybė pasinaudoti šia funkcija turėtų būti suteikta tik toms valstybėms narėms, kurios laikotarpį iki stipraus asimetrinio sukrėtimo laikėsi ES priežiūros sistemos. Taip bus išvengta neatsakingo elgesio rizikos ir papildomai skatinama laikytis patikimos fiskalinės ir struktūrinės politikos;

·stiprinti finansinį stabilumą. Taikant šią funkciją sumažėtų rizika, kad valstybei narei naudos gavėjai prireiks naudotis Europos valiutos fondo programa;

·būti ekonomiškai prasminga stabiliomis sąlygomis. Ji turėtų būti pakankamo dydžio, kad valstybių narių lygmeniu užtikrintų realų stabilizavimą. Remiantis skaičiavimais, norint veiksmingai naudoti tokią funkciją, pagal ją numatomos bendros grynosios išmokos turėtų būti ne mažesnės kaip 1 proc. bendrojo vidaus produkto. Be to, stabilizavimo funkcijos patikimumą užtikrintų pakankami turimi ištekliai, net ir nuosmukio įkarštyje. Išteklius būtų galima užsitikrinti numatant tam tikros formos galimybę skolintis, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ES biudžeto balansą;

·vykdoma laiku ir veiksmingai. Valstybės narės, atitinkančios tinkamumo pasinaudoti stabilizavimo funkcija kriterijus, turėtų galėti stabilizavimo funkcija pasinaudoti automatiškai ir skubiai, kai pasiekiami iš anksto nustatyti parametrai (pavyzdžiui, didelio laikino neigiamo nukrypimo nuo jų nedarbo ar investicijų tendencijų atveju);

·apimti paramos biudžetui ir (arba) dotacijos galimybę. Vien paskolų sistema grindžiama parama galėtų turėti ribotą poveikį, nes valstybė narė galėtų paprasčiausiai pasiskolinti rinkose arba pasinaudoti viena iš siūlomų prevencinių kredito linijų. Kita vertus, paskolos galimybė praverstų sprendžiant kai kurias galimas likvidumo problemas be nuolatinių pervedimų rizikos. Stabilizavimo priemonė, kuriai naudojama dotacijų sistema, greičiau padarytų stipresnį poveikį makroekonomikai.

Tokia stabilizavimo funkcija galėtų būti teikiama įvairiais būdais. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities Komisija aprašė tris skirtingus variantus.
Pirma, Europos investicijų apsaugos sistema nuosmukio laikotarpiu galėtų apsaugoti investicijas, remdama aiškiai nustatytus prioritetus ir jau suplanuotus projektus ar veiklą nacionaliniu lygmeniu, kaip antai infrastruktūros ar gebėjimų ugdymo veiksmus. Antra, Europos nedarbo perdraudimo sistema galėtų veikti kaip nacionalinių nedarbo sistemų perdraudimo fondas. Trečia, juodos dienos fonde būtų galima reguliariai kaupti valstybių narių lėšas ir mokėti išmokas iš anksto nustatytais atvejais. Šie variantai turi savo privalumų ir ilgainiui gali būti derinami.

Komisija numato stabilizavimo funkciją, kuria galima remti investicijų lygį nacionaliniu lygmeniu ir kurią ilgainiui galima plėtoti, pradedant nuo paskolų ir gan ribotų dotacijų. Tai patvirtintų šios kadencijos Komisijos skiriamą dėmesį investicijoms, kaip ilgalaikio ekonomikos augimo varikliui, ir, palyginti su kitais dviem variantais, sudarytų sąlygas spartesniam funkcijos diegimui. Atsižvelgiant į ES biudžeto struktūrą ir sandarą (metinis balansas ir nuosavų išteklių ribotumas), stabilizavimo funkcija turėtų būti suplanuota taip, kad visą potencialą pasiektų per tam tikrą laikotarpį, visų pirma įgytų reikiamą finansinį svarumą.

Stabilizavimo funkcija – specialioji priemonė, sutelkianti ES viešuosius finansus, kad būtų galima reaguoti į stiprius asimetrinius sukrėtimus

Tokios sandaros specialioji Komisijos valdoma priemonė galėtų veiksmingai sutelkti įvairius Europos lygmens finansavimo šaltinius, kad užtikrintų stabilizavimo funkciją. Šia priemone, grindžiama Europos investicijų apsaugos sistemos principais, būtų siekiama remti aiškiai nustatytus prioritetus ir jau suplanuotus projektus ar veiklą nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui nustatytuosius minėtose nacionalinėse investicijų platformose.

Įvykdžiusi griežtus tinkamumo kriterijus valstybė narė, patirianti stiprų asimetrinį sukrėtimą, galėtų automatiškai naudotis pagalba, teikiama pagal stabilizavimo funkciją. Būtų pradėta teikti mišri pagalba, kurią sudarytų paskolos ir parama biudžetui ir kuri galėtų būti grindžiama trimis palaipsniui plėtojamais elementais:

·Iš ES biudžeto ir Europos valiutos fondo nukentėjusiai valstybei narei galėtų būti teikiamos paskolos, garantuojamos ES biudžeto lėšomis. Europos valiutos fondas galėtų administruoti stabilizavimo funkciją, teikdamas prevencines paskolas trumpalaikei likvidumo paramai. Jas papildytų kompensacinės paskolos, garantuojamos ES biudžeto lėšomis (tam daugiametėje finansinėje programoje po 2020 m. 28 galėtų būti numatyta ribota galimybė skolintis). Valstybė narė naudos gavėja šias paskolas grąžintų stabilizavimo funkcijos priemonei. 

·Iš ES biudžeto būtų galima teikti tam tikrą ribotą kasmet į biudžetą įtraukiamą dotacijų paramą susijusioms valstybėms narėms. Atitinkami įsipareigojimų asignavimai būtų įtraukiami į specialią biudžeto eilutę, galbūt kaip Europos struktūrinių ir investicijų fondų dalis dalyvaujančioms valstybėms narėms. Ši biudžeto eilutė kasmet papildytų stabilizavimo funkciją, kad būtų sukauptas jos kapitalas. Siekiant išvengti išteklių perskyrimo kitoms ES politikos sritims, susijusios biudžete numatytos išlaidos būtų apskaičiuojamos pagal maržą tarp daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių viršutinės ribos 29 .

·Draudimo mechanizmą, grindžiamą savanoriškais valstybių narių įnašais, ilgainiui galėtų papildyti stabilizavimo funkcijos dotacijų parama. Valstybės narės galėtų kasmet skirti įnašus šiam specialiam fondui, neįtrauktam į ES biudžetą, ir (arba) galėtų susitarti dėl specialios išteklių paskirstymo tvarkos nustatymo. Kai valstybės narės įsipareigos skirti įnašus ir bus sukaupta pakankamai išteklių, šis mechanizmas sustiprintų stabilizavimo funkcijos pajėgumą.

Europos stabilizavimo funkcija investicijoms remti

Šaltinis: Europos Komisija

Komisija toliau vertins galimą poveikį ES biudžetui, rengdama daugiametę finansinę programą po 2020 m., ir pateiks reikiamus pasiūlymus.

8.IŠVADOS

Šiuo komunikatu Komisija pristato naujų biudžeto priemonių, skirtų stabiliai euro zonai, pagal Sąjungos sistemą, idėjas.

2018–2020 m. laikotarpiu Komisija siūlo:

·užtikrinti, kad skubiai iki 2018 m. vidurio būtų susitarta dėl Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo priemonės, o 2019 m. ji būtų pradėta taikyti. Šis pasiūlymas pateiktas pasiūlyme įsteigti Europos valiutos fondą, įtvirtintą Sąjungos teisės sistemoje;

·stiprinti Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos veiklą siekiant remti reformas visose valstybėse narės ir parengti specialiąją darbo tvarką, skirtą valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą. Tai numatyta pasiūlyme iš dalies keisti Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamentą siekiant padvigubinti laikotarpio iki 2020 m. Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos biudžetą;

·plėsti galimybę naudotis Europos struktūrinių ir investicijų fondų einamuoju veiklos lėšų rezervu struktūrinėms reformoms remti, kad būtų išbandyta reformų įgyvendinimo priemonės idėja bandomuoju laikotarpiu. Tai numatyta Europos struktūriniams ir investicijų fondams taikomo Bendrųjų nuostatų reglamento tiksliniame pakeitime.

2018 m. gegužės mėn. kartu su daugiamete finansine programa po 2020 m. Komisija ketina pristatyti savo pasiūlymus laikotarpiui po 2020 m. dėl:

·reformų įgyvendinimo priemonės valstybių narių reformų įsipareigojimams remti;

·papildomos techninės paramos konkretiems veiksmams, teikiamos valstybėms narėms paprašius;

·specialiosios konvergencijos priemonės valstybėms narėms, kurios rengiasi įsivesti eurą;

·stabilizavimo funkcijos, skirtos euro zonos valstybės narėms, bet stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju prieinamos visoms valstybėms narėms.

1 priedėlis. Turimų lėšų ir finansinių užkardų apžvalga

Šaltinis: Europos Komisija

(1)      COM(2017) 821, 2017 m. gruodžio 6 d.

(2)      „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“, Jeano-Claude’o Junckerio pranešimas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Donaldu Tusku, Jeroenu Dijsselbloemu, Mario Draghi’u ir Martinu Schulzu, 2015 m. birželio 22 d.

(3)      COM(2017) 291, 2017 m. gegužės 31 d.

(4)      COM(2017) 2025, 2017 m. kovo 1 d.

(5)      COM(2017) 358, 2017 m. birželio 28 d.

(6)

   2015 m. liepos 15 d. Komisija pristatė komunikatą „Naujas postūmis kurti darbo vietas ir augti ekonomikai Graikijoje“ (COM(2015) 400) ir pasiūlė keletą išskirtinių priemonių, padėjusių padidinti ES lėšų įsisavinimą realiajai Graikijos ekonomikai remti.

(7)

   Kiti tokie mechanizmai – Jaunimo užimtumo iniciatyva, pagal kurią remiamos valstybės narės ir regionai, kuriems būdingas didelis jaunimo nedarbas; Europos Sąjungos solidarumo fondas, teikiantis finansinę paramą valstybėms narėms ir (arba) regionams, nukentėjusiems nuo didelių nelaimių; Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, kurio lėšomis remiami žmonės, atleisti iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.

(8)

   Iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos pagal Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) patvirtintus susitarimus finansavimas siekė 49,6 mlrd. EUR ir buvo teikiamas 28 valstybėse narėse, o iš viso ESIF planuoja pritraukti 251,6 mlrd. EUR investicijų. Manoma, kad geresnėmis sąlygomis gauti finansavimą pasinaudos apie 528 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ).

(9)       2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo (OL L 53, 2002 2 23, p. 1).

(10)    Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė buvo įsteigta 2010 m. gegužės 11 d. pagal 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010 (OL L 118, 2010 5 12, p. 1). Ji veikia panašiai kaip mokėjimų balanso priemonė, bet ja gali naudotis visos valstybės narės, įskaitant euro zonos valstybes nares. 

(11)      COM(2017) 821, 2017 m. gruodžio 6 d.

(12) Tai, kad šie įnašai yra grindžiami kiekvienos valstybės narės bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, reiškia, kad absoliuti jų suma laikui bėgant kinta priklausomai nuo ekonomikos sąlygų, nors kitos sąlygos nesikeičia.

(13)      Skirtingai nuo nacionalinių biudžetų, ES biudžetas negali turėti skolos, nes turi būti išlaikytas jo pajamų ir išlaidų metinis balansas. Todėl biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais. Šiuo metu nuosavi ištekliai yra trijų pagrindinių rūšių: valstybių narių įnašai pagal jų pajamų lygį, matuojamą bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis, pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) pagrįsti įnašai ir prie Sąjungos išorės sienų surinkti muitai.

(14)      Žr. 2017 m. birželio 28 d. diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities, kuriame taip pat atsižvelgta į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais 2016 m. gruodžio mėn. galutinę ataskaitą ir rekomendacijas. Šią grupę, kuriai pirmininkavo buvęs Italijos ministras pirmininkas ir ES Komisijos narys Mario Monti, sudarė Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos skirti nariai.

(15)    Dar žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos bendrųjų nuostatų reglamento (ES) Nr. 1303/2013 4 straipsnį.

(16)    COM(2015) 12, 2015 m. sausio 13 d.

(17)      COM(2017) 690, 2017 m. lapkričio 22 d.

(18)      Lisabonos sutarties deklaracijoje Nr. 52 šešiolika valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Slovakija) pareiškė, kad, jų manymu, „euras kaip Europos Sąjungos valiuta“ išliks bendro piliečių priklausymo Europos Sąjungai ir jų ryšio su ja simbolis. 2017 m. lapkričio 27 d. Prancūzijos Respublikos Nacionalinei Asamblėjai paskelbus parlamento rezoliuciją Prancūzija žengė žingsnius, kad laikytųsi šios deklaracijos.

(19)    Kaip numatyta Sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje, Komisija ir Europos Centrinis Bankas bent kas dvejus metus teikia ataskaitą. Pateikti kitas ataskaitas numatyta 2018 m. gegužės mėn.

(20)

   2013 m. gruodžio 18 d. Euro grupės ir Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos ministrų pareiškimas dėl bendro pertvarkymo mechanizmo finansinio stabilumo priemonės.

(21)

   COM(2017) 592, 2017 m. spalio 11 d.

(22)

   Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamento 18 straipsnis.

(23)      2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010; žr. 18 straipsnį.

(24)      Pateikta keletas pagrindinių principų. Stabilizavimo priemonė i) turėtų sumažinti neatsakingo elgesio riziką ir neturėtų lemti nuolatinių pervedimų; ii) turėtų griežtai priklausyti nuo aiškių kriterijų ir nuolatinės patikimos politikos, ypač tokios, kuri padėtų užtikrinti didesnę konvergenciją euro zonoje; iii) turėtų būti kuriama remiantis ES teisine sistema; iv) turėtų būti atvira ir skaidri visoms ES valstybėms narėms; v) neturėtų dubliuoti Europos stabilumo mechanizmo, arba būsimo Europos valiutos fondo, kaip krizės valdymo priemonės, funkcijų.

(25)

   Pastaraisiais metais Stabilumo ir augimo paktas buvo patobulintas siekiant atsižvelgti į tai, kas svarbu konkrečiai valstybei narei konkrečiomis jos ekonomikos sąlygomis, pavyzdžiui, vengti ribojančios politikos, kai pagal aplinkybes reiktų priešingų veiksmų. Stabilumo ir augimo pakte numatyti papildomi rezervai, kaupiami ekonominio pakilimo laikotarpiu, ir mažesnės fiskalinės pastangos sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis.

(26)      Žr. 7 išnašą. Ten, visų pirma, rasite dabartinių ES priemonių, skirtų sukrėtimams švelninti ir (arba) įveikti, pavyzdžių.

(27)      Pastaraisiais metais tokių išskirtinių priemonių buvo imtasi Graikijai remti. Bendro finansavimo dydžio koregavimas galėtų turėti vienkartinį stabilizavimo poveikį, nes padėtų nemažinti viešųjų investicijų, kurių priešingu atveju valstybės narės nebesugebėtų finansuoti. Koreguojant išankstinio finansavimo lygį būtų galima, pavyzdžiui, paankstinti visai daugiametei finansinei programai skirtų mokėjimų išmokėjimą, o vėliau būtų mokamos mažesnės išmokos.

(28)      Reikia pažymėti, kad priklausomai nuo numatomos sumos gali prireikti padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą.

(29)      Sprendimas dėl nuosavų išteklių ir Daugiametės finansinės programos reglamentas turės būtų atitinkamai pakeisti.