EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 22

COM(2017) 800 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendras 2018 m. biudžeto planų projektų vertinimas

Santrauka Šiuo komunikatu apibendrinamas Komisijos atliktas 2018 m. biudžeto planų projektų (BPP) vertinimas: šiuos planus pateikė aštuoniolika euro zonos valstybių narių (EZ 18, neįskaitant Graikijos, kuriai taikoma Europos stabilizavimo mechanizmo ekonominio koregavimo programa). Austrija ir Vokietija pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus planus, kadangi juos pateikiant šių šalių vyriausybės neturėjo visų biudžeto srities įgaliojimų. Ispanija pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą planą dėl biudžeto proceso vėlavimo. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013 nuostatomis, šiame komunikate įvertinami valstybių narių biudžeto planų projektai ir visos euro zonos bendra biudžeto būklė bei fiskalinės politikos kryptis. Toliau pateikiamas apibendrintas 2018 m. euro zonos biudžeto planų projektų ir bendros fiskalinės politikos krypties vertinimas. 1.Valstybės narės ir Komisija nuo pavasario iš esmės padidino augimo projekcijas. Ekonomikos augimui pranokstant savo potencialą, 2017 m. bendras gamybos apimties atotrūkis toliau mažėja ir tikimasi, kad 2018 m. jis taps teigiamas. Vis dėlto atsigavimui euro zonoje būdingos tam tikros netipinės savybės: maža grynoji infliacija ir lėtas darbo užmokesčio augimas, neatspindintys pagerėjimo darbo rinkoje, kurį rodo standartiniai darbo rinkos rodikliai, didelis einamosios sąskaitos perteklius ir įsisenėjęs, nors ir mažėjantis investicijų deficitas. 2.Valstybių narių biudžeto planai rodo, kad dėl ciklinio pagerėjimo bendras nominalus deficitas toliau mažėja. Pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozę euro zonos deficitas sumažėja nuo 1,6 % BVP 2016 m. iki 1,1 % BVP 2017 m. 2018 m., valstybėms narėms įgyvendinus savo biudžeto planus, euro zonos nominalus deficitas bus 0,9 % BVP, ir tai taip pat patvirtina Komisijos prognozė. 3.Įgyvendinus BPP euro zonos skolos santykis sumažėtų nuo 88 % BVP 2017 m. iki kiek didesnio nei 86 % BVP dydžio 2018 m., poveikio tam turėtų ciklinis pakilimas ir vis dar mažos palūkanų normos. Prima facie pagal Komisijos prognozės projekcijas nenumatoma, kad 2017 ar 2018 m. Belgija ir Italija laikysis skolos mažinimo kriterijaus. Taip yra ir Prancūzijos atveju, kuriai nuo 2018 m. būtų taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, jeigu jai pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį. 4.Po nedidelio struktūrinio pagerėjimo 2017 m. BPP rodo nedidelį euro zonos struktūrinio deficito padidėjimą 0,1 % BVP 2018 m., o pagal naujausias stabilumo programas vis dar planuotas bendras 0,2 % BVP pagerėjimas. Komisija euro zonai taip pat numato 0,1 proc. punkto pagerėjimą 2018 m. Tačiau už to slypi labai dideli Komisijos prognozės ir atskirų valstybių narių BPP skirtumai. 5.Kiek tai susiję su fiskalinio koregavimo struktūra, valstybės narės prognozuoja nuosaikų pagal ciklą pakoreguoto išlaidų santykio sumažėjimą. Šį pokytį lemia mažėjančios palūkanų išlaidos (–0,1 % BVP), taip pat tai, kad pirminės išlaidos auga kiek lėčiau nei potencialus augimas. Nenumatytos lėšos dėl mažesnių palūkanų išlaidų turėtų būti naudojamos sparčiau skolai mažinti. Planuojama, kad, 2010–2016 m. stabiliai mažėjusios, viešosios investicijos 2018 m. kiek padidės. Numatoma, kad dėl pajamas mažinančių priemonių (–0,1 % BVP) ir –0,2 % BVP sudarančio pajamų trūkumo pajamų santykis mažės. 6.Euro zonos fiskalinės politikos kryptis, vertinant pagal bendro struktūrinio balanso pokytį, 2018 m. bus iš esmės neutrali. Palyginti su struktūriniu balansu, struktūrinis pirminis balansas rodo, kad 2018 m. politikos kryptis bus kiek labiau ekspansinė, kadangi į jį neįtrauktas dabartinis palūkanų išlaidų mažėjimas. Be to, diskrecinės fiskalinės pastangos, į Stabilumo ir augimo pakto išlaidų kriterijų panašus rodiklis, rodo, kad politikos kryptis 2017 ir 2018 m. bus labiau ekspansinė tiek pagal BPP, tiek remiantis Komisijos prognoze. 7.Iš esmės neutrali bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis yra tinkama, atsižvelgiant į dabartinį euro zonos ekonomikos atsigavimą, kuriam būdingos tam tikros netipinės savybės, nuo krizės likusi skola ir ECB numatomas turto pirkimo rekalibravimas. 8.Ši bendra situacija neparodo labai didelių skirtumų tarp valstybių narių: kai kurioms iš jų reikalingas konsolidavimas, o kitos turi fiskalinio manevravimo galimybių. Taigi skirtingų šalių nacionalinę fiskalinę politiką reikia diferencijuoti, kad būtų subalansuoti du tikslai: ekonomikos stabilizavimo ir viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo ilguoju laikotarpiu. 9.Apskritai valstybių narių pozicijos jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų atžvilgiu labai skiriasi. Pagal Komisijos prognozę šešios euro zonos valstybės narės 2017 m. laikosi savo vidutinio laikotarpio tikslo (Lietuva) arba jį viršija (Kipras, Vokietija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai). Numatoma, kad tokią padėtį jos išlaikys ir 2018 m., o kai kurios iš jų, kaip numatoma, pasinaudos kai kuriomis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis. Remiantis Vokietijos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtu BPP, tikimasi, kad šalis pasinaudos kai kuriomis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis. Numatoma, kad Airija savo vidutinio laikotarpio tikslą pasieks 2018 m., o Slovakija padarys esminę pažangą jo siekdama. Kita vertus, kai kurioms valstybėms narėms, kurios nuo savo vidutinio laikotarpio tikslo yra vis dar labai toli, Komisija nenumato jokio didelio pagerėjimo (Ispanijai, Italijai, Portugalijai ir Slovėnijai) ar net numato struktūrinio balanso pablogėjimą (Belgijai ir Prancūzijai). Išskyrus Slovėniją, šių valstybių narių skolos santykiai taip pat didžiausi. 10.Kad subalansuotų stabilizavimo poreikius ir galimus tvarumo uždavinius, Komisija, vertindama nuokrypį nuo reikalaujamo fiskalinio koregavimo, gali naudotis jai suteikta diskrecija. Visų pirma Komisija padarė išvadą, kad fiskalinis koregavimas, kuriuo nukrypstama nuo reikalavimo, gali būti laikomas pakankamu Italijai ir Slovėnijai, jeigu šios šalys 2018 m. veiksmingai užtikrins tokį fiskalinį koregavimą. Vis dėlto pagal Komisijos prognozę toks koregavimas veikiausiai nebus įvykdytas. Komisijos atliktą atskirų valstybių narių planų vertinimą galima apibendrinti taip: Nenustatyta nė vieno 2018 m. BPP, kuris labai neatitiktų Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reikalavimų. Vis dėlto keliais atvejais Komisija mano, kad planuojamas fiskalinis koregavimas yra mažesnis arba kyla rizika, kad bus mažesnis už reikalaujamą Stabilumo ir augimo pakte. Šešiolika šalių, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: - šešių šalių (Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo, Suomijos ir Nyderlandų) BPP atitinka SAP reikalavimus 2018 m.; - penkių šalių (Estijos, Airijos, Kipro, Maltos ir Slovakijos) BPP iš esmės atitinka SAP reikalavimus 2018 m. Iš šių valstybių narių BPP matyti, kad gali būti kiek nukrypta nuo kiekvienos jų vidutinio laikotarpio tikslo arba jam pasiekti skirto koregavimo plano; - penkių šalių (Belgijos, Italijos, Austrijos, Portugalijos ir Slovėnijos) BPP gali neatitikti SAP reikalavimų 2018 m. Iš šių valstybių narių BPP matyti, kad gali būti labai nukrypta nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama atitinkamų vidutinio laikotarpio tikslų. Taip pat numatoma, kad Belgija ir Italija gali nesilaikyti skolos mažinimo kriterijaus. Dvi šalys, kurioms šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis (perviršinio deficito procedūra): - Prancūzijos (šiai šaliai nuo 2018 m. gali būti pradėta taikyti prevencinė dalis, jeigu jai pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį) BPP gali neatitikti SAP reikalavimų 2018 m., nes Komisijos 2017 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo ir nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus; - Ispanijos BPP iš esmės atitinka SAP reikalavimus 2018 m., nes Komisijos 2017 m. rudens prognozėje numatoma, kad nominalus deficitas 2018 m. bus mažesnis nei Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė, nors nenumatoma, kad nominalaus deficito tikslas bus pasiektas, o fiskalinių pastangų lygis, palyginti su rekomenduotu lygiu, yra kur kas mažesnis.

1. Įvadas

ES teisės aktuose numatyta, kad, siekiant pagerinti nacionalinės fiskalinės politikos koordinavimą ekonominėje ir pinigų sąjungoje, euro zonos valstybės narės Komisijai iki spalio 15 d. teikia ateinančių metų biudžeto planų projektus (BPP) 1 .

Šiuose planuose apibendrinami biudžeto projektai, kuriuos vyriausybės teikia nacionaliniams parlamentams. Komisija pateikia nuomonę dėl kiekvieno plano, įvertindama, ar jis atitinka valstybei narei pagal Stabilumo ir augimo paktą (SAP) nustatytus įpareigojimus.

Be to, reikalaujama, kad Komisija pateiktų bendrą visos euro zonos biudžeto būklės ir perspektyvų vertinimą.

Aštuoniolika euro zonos valstybių narių (toliau – EZ 18 arba euro zona) 2 iki spalio 16 d. Komisijai turėjo pateikti savo 2018 m. BPP, laikydamosi dviejų dokumentų rinkinio nuostatų 3 . Graikija, kuriai taikoma Europos stabilumo mechanizmo makroekonominio koregavimo programa, biudžeto plano teikti neprivalo, nes programoje jau numatyta nuodugni fiskalinė stebėsena.

Vadovaudamosi dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso nuostatomis dvi šalys, Austrija ir Vokietija, pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus BPP, nes šiose šalyse veikė laikinosios vyriausybės, po neseniai įvykusių rinkimų neturinčios visų biudžeto srities įgaliojimų 4 . Tikimasi, kad naujosios vyriausybės visą BPP pateiks, kai tik pradės kadenciją. Ispanija taip pat pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą BPP, kadangi tvirtinant centrinės valdžios ir socialinės apsaugos biudžetus buvo atsilikta nuo įprasto tvarkaraščio. Tikimasi, kad šalis visą BPP pateiks kuo greičiau.

Komisija, paisydama valstybių narių kompetencijos biudžeto srityje, savo nuomonėse teikia patvirtintais faktiniais duomenimis pagrįstus patarimus dėl politikos, visų pirma nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams, kad padėtų įvertinti, ar biudžeto projektuose laikomasi ES fiskalinių taisyklių. Dviejų dokumentų rinkinyje dabar yra numatytas visapusiškų priemonių rinkinys siekiant ekonomikos ir biudžeto politiką laikyti bendru euro zonos interesu, kaip numatyta Sutartyje.

Be to, 2015 m. liepos mėn. Taryba paragino Euro grupę stebėti ir koordinuoti euro zonos valstybių narių fiskalinę politiką ir bendrą visos euro zonos fiskalinės politikos kryptį siekiant užtikrinti ekonomikos augimą skatinančią ir diferencijuotą fiskalinę politiką 5 . Taryba rekomendavo, kad euro zonos valstybės narės, nedarydamos poveikio SAP reikalavimų laikymuisi, „koordinuotų fiskalinę politiką siekiant užtikrinti, kad bendra euro zonos fiskalinės politikos kryptis atitiktų riziką tvarumui ir ciklo sąlygas“.

2016 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė atnaujintą rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos, kurią 2017 m. kovo 10 d. Europos Vadovų Tarybos posėdyje patvirtino ES vadovai, o 2017 m. kovo 21 d. priėmė Taryba 6 . Šia rekomendacija Komisija grindė savo vertinimą. Laikydamasi metinio Europos semestro ciklo, Komisija kartu su šiuo dokumentų rinkiniu taip pat siūlo naują rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos 2018–2019 m. 7 .

2017 m. liepos mėn. Taryba priėmė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriose nurodytas Komisijos numatomas valstybių narių, kurių atveju matrica rodo 0,5 % BVP arba didesnį fiskalinį koregavimą, traktavimas 8 . Konstatuojamosiose dalyse teigiama, kad vertinant 2018 m. biudžeto planų projektus, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus, reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti valstybių narių viešųjų finansų tvarumą. Šiame kontekste Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija ketina atlikti bendrą vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1466/97, visų pirma atsižvelgdama į valstybės narės ciklinę padėtį.

Šio komunikato tikslas dvejopas. Pirma, remiantis horizontaliu BPP vertinimu, siekiama pateikti bendrą euro zonos biudžeto politikos vaizdą. Šis vertinimas atitinka pavasarį atliekamą stabilumo programų horizontalų vertinimą, tačiau dėmesys kreipiamas į ateinančius metus, o ne į vidutinio laikotarpio fiskalinius planus. Antra, siekiama pateikti BPP apžvalgą šalių lygmeniu, paaiškinant Komisijos metodą, taikytą vertinant jų atitiktį SAP reikalavimams. Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, ir tos, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis, vertinamos atskirai, taip pat atsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su valdžios sektoriaus skolos dydžiu ir pokyčiais.

2. Svarbiausios su euro zona susijusios išvados.

Ekonominės perspektyvos pagal valstybių narių planus ir Komisijos prognozę

Valstybės narės ir Komisija nuo pavasario iš esmės padidino augimo projekcijas. Remiantis BPP pateiktomis makroekonominėmis prielaidomis, dabar tikimasi, kad bendras euro zonos (išskyrus Graikiją) realusis BVP išaugs 2,2 % 2017 m. ir 2,0 % 2018 m. Tai yra daug didesnis dydis nei tų metų augimo perspektyvos, kuriomis grindžiamos naujausios stabilumo programos (žr. 1 lentelę) ir kurios abejais metais atitiko 1,7 %. Pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozės projekcijas euro zonai numatomos panašios augimo normos, t. y. 2,2 % 2017 m. ir 2,1 % 2018 m. Apskritai BPP pateiktos ekonominės prielaidos yra labai artimos Komisijos prognozei (žr. IV priedo 1 lentelę). Tai taip pat gali būti susiję su faktu, kad visos valstybės narės, išskyrus Vokietiją ir Belgiją, laikosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 reikalavimo, kad biudžeto projektas, vadinasi, ir BPP, būtų pagrįstas nepriklausomos įstaigos patvirtintomis arba parengtomis makroekonominėmis prognozėmis.

Ekonomikos augimui pranokstant savo potencialą, 2017 m. gamybos apimties atotrūkis toliau mažėja ir tikimasi, kad 2018 m. jis taps teigiamas. Remiantis ir Komisijos prognoze, ir biudžetų planais, bendras gamybos apimties atotrūkis 2018 m. taps teigiamas. Visuose BPP daroma prielaida, kad (perskaičiuotas) gamybos apimties atotrūkis 2018 m. bus teigiamas arba, kaip Prancūzijos ir Suomijos atveju, tik šiek tiek neigiamas 9 . 

Ir valstybės narės, ir Komisija tikisi, kad bendroji infliacija išliks stabili ir neviršys 2 % lyginamosios normos. Pagal planus bendroji infliacija euro zonoje turėtų pasiekti 1,5 % 2017 m. ir 1,4 % 2018 m. Tai iš esmės nepakitusi situacija, palyginti su stabilumo programose pateiktomis prielaidomis, o pagal Komisijos prognozės projekcijas euro zonai numatoma identiška infliacijos norma. Infliacija turėtų viršyti 2 % tik Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Euro zonos ekonominė plėtra tęsiasi, tačiau jai būdingos tam tikros netipinės savybės. Euro zonos atsigavimas sustiprėjo ir, stabiliai didėjant užimtumui ir gerėjant verslo nuotaikoms, apima vis daugiau šalių. Vis dėlto jam būdingos tam tikros netipinės savybės. Konkrečiai, grynoji infliacija ir darbo užmokesčio augimas tebėra nedideli ir neatspindi pagerėjimo darbo rinkoje, kurį rodo standartiniai darbo rinkos rodikliai. Panašu, kad lėtą darbo užmokesčio augimą visų pirma lemia kai kurių šalių darbo rinkoje išlikęs vangumas, mažos infliacijos lūkesčiai, į kuriuos atsižvelgiama derybose dėl darbo užmokesčio, ir menkas produktyvumo augimas. Galiausiai, panašu, kad atsigavimą vis dar skatina išimtiniai palankūs veiksniai, tokie kaip ECB skatinamoji pinigų politika. Atsižvelgiant į tai, augimo skatinimą politikos priemonėmis reikia mažinti tik palaipsniui. Iš tiesų, Komisija paskelbė ketinanti naudotis jai suteikta diskrecija, atsižvelgdama į valstybių narių ciklinę padėtį (žr. 1 langelį).

1 lentelė. 2017–2018 m. suvestinių ekonomikos ir biudžeto rodiklių apžvalga (EZ 18)

Šaltinis: 2017 m. stabilumo programos, 2018 m. biudžeto planų projektai, Europos Komisijos 2017 m. rudens prognozė.

Fiskalinės perspektyvos pagal valstybių narių planus ir Komisijos prognozę

Tikimasi, kad dėl ciklinio pagerėjimo bendras nominalus deficitas toliau mažės. Pagal Komisijos prognozę euro zonos deficitas sumažės nuo 1,6 % BVP 2016 m. iki 1,1 % BVP 2017 m. BPP numatoma, kad 2017 m. deficito rodiklis bus šiek tiek aukštesnis, t. y. 1,2 %, ir tai yra 0,15 proc. punkto geresnis rodiklis nei siekiamas stabilumo programose, kurias valstybės narės pateikė 2017 m. pavasarį, kai augimo prielaidos vis dėlto buvo daug mažiau dinamiškos. 2017 m. deficito tikslas, palyginti su stabilumo programa, smarkiai padidinamas tik Slovakijai. 2018 m., valstybėms narėms įgyvendinus savo biudžeto planus, euro zonos nominalus deficitas bus 0,9 % BVP. Tai patvirtina bendrą nominalų deficitą pagal 2017 m. pavasario stabilumo programas, nepaisant geresnio, nei anksčiau tikėtasi, 2017 m. rodiklio ir esminio 2018 m. augimo perspektyvos padidinimo. Tai reiškia, kad struktūrinio koregavimo rodikliai šiek tiek sumažinti, palyginti su naujausiomis stabilumo programomis (žr. toliau). Nors esama atskirų valstybių narių biudžeto planų ir Komisijos prognozės skirtumų (žr. IV priedo 2 lentelę), 2018 m. bendras deficitas pagal Komisijos prognozę visiškai atitinka biudžeto planus.

Septynios iš 18 valstybių narių 2018 m. planuoja nominalų perteklių. Iš deficitą turinčių valstybių narių savo nominalų deficitą planuoja padidinti tik Latvija ir Suomija. Nė viena valstybė narė neplanuoja, kad 2018 m. deficitas viršys 3 % BVP pamatinę vertę. Kaip rekomendavo Taryba, Prancūzija planuoja 2017 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį, o Ispanija ją ištaisyti planuoja iki nustatyto 2018 m. termino. Slovakija, Italija, Belgija ir Prancūzija planuoja iš esmės didesnį deficitą, nei numatyta jų stabilumo programose.

Bendras euro zonos pirminis balansas, gautas iš nominalaus balanso pašalinus palūkanų išlaidas, yra perteklinis. Planuojama, kad jis toliau gerės nuo 0,8 % BVP 2017 m. iki 0,9 % BVP 2018 m. Prancūzija, Latvija ir Suomija yra vienintelės euro zonos valstybės narės, kurios 2018 m. planuoja pirminį deficitą.

Vertinant pagal bendro struktūrinio balanso 10 pokytį, biudžeto planuose 2017–2018 m. fiskalinio koregavimo beveik nenumatoma. Apskritai pagal Komisijos prognozę tikimasi, kad 2017 m. euro zonos struktūrinis balansas išliks stabilus. Pagal (perskaičiuotus) biudžeto planų rodiklius 2017 m. numatomas nedidelis struktūrinis pagerėjimas, atitinkantis stabilumo programas. Iš biudžeto planų projektų 2018 m. matyti nedidelis euro zonos struktūrinio balanso pablogėjimas, sudarantis 0,1 % BVP, o pagal naujausias stabilumo programas dar buvo planuojamas bendras 0,2 % BVP pagerėjimas (žr. IV priedo 3 lentelę). Panašiai kaip ir biudžeto planuose, euro zonai Komisija taip pat numato 0,1 proc. punkto pagerėjimą 2018 m. Vis dėlto už šio rodiklio slypi esminiai skirtumai, palyginti su atskirų valstybių narių BPP. Visų pirma Komisija numato daug mažesnį struktūrinį koregavimą Belgijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje (žr. toliau). Vertinant euro zoną bendrai, tai nusveria stabilus struktūrinis balansas Vokietijoje, palyginti su 0,5 % BVP ekspansija, nurodyta Vokietijos BPP.

Apskritai valstybių narių pozicijos jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų atžvilgiu vis dar labai skiriasi (žr. IV priedo 5 diagramą). Pagal Komisijos prognozę, šešios euro zonos valstybės narės 2017 m. laikosi savo vidutinio laikotarpio tikslo (Lietuva) arba jį viršija (Kipras, Vokietija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai) 11 . Numatoma, kad tokią padėtį jos išlaikys ir 2018 m., o kai kurios iš vidutinio laikotarpio tikslą viršijančių valstybių narių, kaip numatoma, pasinaudos kai kuriomis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis 12 . Remiantis Vokietijos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtu BPP, tikimasi, kad šalis pasinaudos kai kuriomis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis 13 . Numatoma, kad iš savo vidutinio laikotarpio tikslo dar nepasiekusių valstybių narių 2018 m. jį pasieks Airija, o Slovakija padarys esminę pažangą. Kita vertus, kai kurioms valstybėms narėms, kurios nuo savo vidutinio laikotarpio tikslo yra vis dar labai toli, Komisija šiuo metu beveik nenumato pagerėjimo (Ispanijai, Italijai, Portugalijai ir Slovėnijai) ar net numato pablogėjimą (Belgijai ir Prancūzijai). Išskyrus Slovėniją, šių valstybių narių skolos santykiai taip pat didžiausi (žr. toliau). Pagal (perskaičiuotus) BPP rodiklius planuojamas didesnis koregavimas, palyginti su šioms valstybėms narėms skirta prognoze, sudarantis nuo 0,0 % proc. punkto BVP Prancūzijos atveju iki 0,5 % BVP Slovėnijos atveju. Be to, numatoma, kad Estija, Austrija, Suomija ir Latvija taip pat kiek nutols nuo savo vidutinio laikotarpio tikslo, tačiau tas atotrūkis neviršys 1 proc. punkto BVP.

Palyginti su struktūriniu balansu, diskrecinės fiskalinės pastangos (DFP), apskaičiuotos remiantis Komisijos prognoze, 2017 ir 2018 m. yra šiek tiek daugiau ekspansinės 14 Pagal savo koncepciją DFP yra artimos ES fiskalinės sistemos išlaidų kriterijui; jos nurodo planuojamų pajamų priemonių ir pirminių išlaidų pokyčių, palyginti su (vidutinio laikotarpio) potencialaus augimo norma, sumą. DFP yra apskaičiuotos pagal prognozę ir 2017 m. rodo beveik 0,4 % BVP ekspansiją. Tokį rezultatą pirmiausiai lemia vidutinio laikotarpio potencialų augimą viršijantis pirminių išlaidų augimas, tuo tarpu diskrecinės pajamų priemonės 2017 m. yra neutralios. Skirtumą, palyginti su struktūrinio balanso pokyčiu, iš dalies galima paaiškinti tuo, kad apskaičiuojant DFP neatsižvelgiama į palūkanų sumažėjimą 15 . 2018 m. DFP, apskaičiuotos remiantis biudžeto planais, patvirtina struktūrinio balanso duomenis ir rodo, kad bendra politikos planų kryptis bus beveik neutrali. Numatoma, kad pirminių išlaidų augimas euro zonoje šiek tiek viršys vidutinio laikotarpio potencialų augimą, o diskrecinės pajamų priemonės yra tik šiek tiek ekspansinio pobūdžio (žr. toliau). DFP, apskaičiuotos remiantis Komisijos prognoze, sudaro 0,25 % BVP ir 2018 m. rodo kiek daugiau ekspansinę fiskalinės politikos kryptį (žr. IV priedo 4 diagramą) 16 . 

Tikimasi, kad dėl ciklinio pakilimo ir vis dar mažų palūkanų normų valdžios sektoriaus skola toliau mažės. Tikimasi, kad euro zonos valdžios sektoriaus skola, 2014 m. pasiekusi didžiausią vertę – beveik 93 % BVP, sumažės nuo 89,6 % BVP 2016 m. iki kiek mažesnio nei 88 % BVP dydžio 2017 m., remiantis ir Komisijos prognoze, ir valstybių narių biudžeto planais. Vertinant planus bendrai, matyti, kad 2018 m. skola dar labiau sumažės – iki kiek didesnio nei 86 % BVP dydžio. 2018 m. sumažėjimą lemia skolą mažinantis sniego gniūžtės poveikis ir pirminis perteklius, o planuojamo atsargų ir srautų koregavimo poveikis yra priešingas. Pagal Komisijos prognozę skolos santykis sumažės šiek tiek daugiau.

Visos valstybės narės, išskyrus Prancūziją, 2017–2018 m. planuoja skolos santykio su BVP mažėjimą (žr. IV priedo 6 lentelę). Prancūzijos atveju tikimasi, kad skola stabilizuosis ties kiek mažesniu nei 97 % BVP dydžiu. Visos valstybės narės junta skolą mažinantį sniego gniūžtės poveikį, be to, mažinantį poveikį turi ir daugumos valstybių narių planuojamas pirminis perteklius (žr. IV priedo 6 diagramą). Apskritai 2018 m. skolos pokyčių skirtumai tarp Komisijos prognozės ir BPP yra santykinai nedideli, išskyrus Kiprą ir Slovėniją, kurių planai yra optimistiškesni, ir Vokietiją, dėl kurios Komisija pateikė optimistiškesnę prognozę. Italija ir Portugalija tebėra tos valstybės narės, kurių valdžios sektoriaus skola yra didžiausia, t. y. viršija 120 % BVP, o Belgijos, Kipro, Prancūzijos ir Ispanijos skola siekia maždaug 100 % BVP. Dešimčiai euro zonos valstybių narių, pateikusių BPP, šiuo metu taikomas skolos mažinimo kriterijus 17 . Prima facie pagal Komisijos prognozę nenumatoma, kad 2018 m. Belgija ir Italija jo laikysis. Taip yra ir Prancūzijos atveju, kuriai nuo 2018 m. būtų taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, jeigu jai pavyks laiku ir tvariai ištaisyti perviršinio deficito padėtį.

Fiskalinio koregavimo struktūra

Valstybės narės prognozuoja nuosaikų pagal ciklą pakoreguoto išlaidų santykio sumažėjimą, kurį visiškai atsveria panašus pajamų santykio sumažėjimas. Pagal biudžeto planus tikimasi, kad, mažėjant palūkanų išlaidoms, o pirminėms išlaidoms augant kiek lėčiau nei potencialus augimas, pagal ciklą pakoreguotas išlaidų santykis sumažės 0,25 proc. punkto. Kita vertus, Komisijos prognozėje numatomi kiek dinamiškesni pirminių išlaidų pokyčiai, lemiantys stabilų pagal ciklą pakoreguotą išlaidų santykį. Valstybės narės planuoja, kad socialinių išmokų ir atlygio darbuotojams sąnaudos augs mažiau nei nominalus BVP, ir tai prisidės prie išlaidų santykio sumažėjimo (žr. IV priedo 8 diagramą). Kita vertus, planuojama, kad, 2010–2016 m. stabiliai mažėjusios, viešosios investicijos 2018 m. kiek padidės. Komisijos prognozė patvirtina šį nedidelį viešųjų išlaidų perbalansavimą. Tiek pagal biudžeto planus, tiek pagal Komisijos prognozę palūkanų išlaidos sumažėja 0,1 proc. punkto ir 2018 m. pasiekia 1,9 % BVP. 2012 m., valstybių skolos krizės įkarštyje, palūkanų išlaidos sudarė 3,0 % BVP. Visos valstybės narės, išskyrus Kiprą, daro prielaidą, kad numanoma negrąžintos skolos palūkanų norma toliau mažės. Numanoma palūkanų norma, kuria grindžiami BPP, vidutiniškai sumažėja nuo 2,25 % 2017 m. iki 2,15 % 2018 m., panašiai, kaip numatyta pagal Komisijos prielaidas.

Numatoma, kad dėl pajamas mažinančių priemonių ir pajamų trūkumo pajamų santykis mažės. Remiantis biudžeto planais, visas pajamų priemonių, apie kurias pranešta, deficitą mažinantis poveikis sudaro 0,1 % BVP, tačiau valstybės narės taip pat numato beveik 0,2 % BVP pajamų trūkumą, palyginti su dydžiu, kurio būtų galima tikėtis pagal nominalaus augimo perspektyvą (žr. IV priedo 8 lentelę) 18 . Pajamų santykio sumažėjimą daugiausiai lemia socialinių įmokų sumažėjimas ir nemokestinių pajamų sumažėjimas. Pagal biudžeto planus ir tiesioginiai, ir netiesioginiai mokesčiai, kaip BVP procentinė dalis, lieka nepakitę. Komisijos prognozėje numatomas panašus pajamų priemonių ir pajamų trūkumo poveikis.

Fiskalinės politikos orientacijos euro zonoje vertinimas

Apskritai tikimasi, kad euro zonos fiskalinės politikos kryptis 2017–2018 m. išliks iš esmės neutrali. Atlikus reikšmingą fiskalinį konsolidavimą 2011–2013 m., vėlesniais metais bendra fiskalinės politikos kryptis tapo iš esmės neutrali. Numatoma, kad tokia ji išliks ir 2017 m. Vertinant pagal struktūrinio balanso pokytį, ir valstybių narių BPP (juos vertinant bendrai), ir Komisijos prognozė rodo, kad politikos kryptis bus iš esmės neutrali ir 2018 m., o struktūrinis balansas tik šiek tiek pablogės. Struktūrinio pirminio balanso raida rodo, kad 2018 m. politikos kryptis bus kiek daugiau ekspansinė (žr. IV priedo 4 lentelę), kadangi į jį neįtrauktas dabartinis palūkanų išlaidų mažėjimas. Tai taip pat patvirtina diskrecinės fiskalinės pastangos (žr. pirmiau), apskaičiuotos remiantis Komisijos prognoze (žr. IV priedo 4 diagramą).

Iš esmės neutrali fiskalinės politikos kryptis bendru euro zonos lygmeniu vis dar yra tinkama, atsižvelgiant į dabartinį stiprėjantį, tačiau vis dar nevisišką ekonomikos atsigavimą. Tai yra dar aktualiau atsižvelgiant į įsisenėjusią nuo krizės likusią skolą. Labai svarbi tinkama pusiausvyra: užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, atsižvelgiant į konkrečių šalių sąlygas, ir kartu remti ekonomikos atsigavimą. Iš tiesų 2017–2018 m. fiskalinės padėties orientacija turėtų būti vertinama pagal dvigubą tikslą – ilgalaikį tvarumą ir trumpalaikį makroekonominį stabilizavimą. Siekiant ilgalaikio tvarumo reikia, kad valstybės skola būtų tvarkoma tvariai, atsižvelgiant į dabartinį skolos lygį ir numatomas būsimas su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas. Makroekonominį stabilizavimą galima užtikrinti tinkamu tempu mažinant gamybos apimties atotrūkį trumpuoju laikotarpiu, tačiau turėtų būti atsižvelgiama ir į kitus ekonominius elementus, pavyzdžiui, infliacijos lygį, darbo rinkos vangumą ir poreikį augimo išorės šaltinius pakeisti vidaus šaltiniais.

1 diagrama. Reali ilgalaikė palūkanų norma (%) ir diskrecinės fiskalinės pastangos (% potencialaus BVP), euro zona

Šaltinis: Komisijos 2017 m. rudens prognozė.

Pastaba. Reali ilgalaikė palūkanų norma, atitinkanti +1,0, yra laikoma iš esmės atitinkančia potencialų augimą prognozės laikotarpiu.

Fiskalinės politikos kryptimi turėtų būti deramai atsižvelgta į labai palankią skatinamąją pinigų politiką esant mažai infliacijai. Pastaruosius kelerius metus euro zonoje vykdoma labai palanki skatinamoji pinigų politika. ECB taikė įvairias skatinamąsias pinigų politikos priemones, įskaitant orientacinių normų sumažinimą iki neigiamo dydžio, tikslines ilgalaikes refinansavimo operacijas, turto pirkimo programas ir išankstines nuorodas. Apskritai šios priemonės suteikė esminių pinigų politikos paskatų. Neseniai ECB nusprendė nuo 2018 m. sausio mėn. rekalibruoti savo turto pirkimo programą, atsižvelgdamas į vis stabilesnį ir platesnio masto euro zonos ekonomikos augimą. Tačiau buvo manoma, kad didelio masto pinigų politikos paskatas tebereikia taikyti, kadangi vidaus kainų spaudimas apskritai vis dar prislopęs, o ekonominės perspektyvos ir infliacijos tendencijos vis dar priklauso nuo tolesnio rėmimo pinigų politikos priemonėmis. Nepaisant prielaidos, kad palankios finansavimo sąlygos tęsis, pagal naujausias ECB ekspertų makroekonomines projekcijas numatoma, kad bendroji infliacija euro zonoje didės labai pamažu ir 2017–2019 m. laikotarpiu išliks daug mažesnė nei 2 %. Tai iš esmės atitinka naujausią Europos Komisijos parengtą infliacijos prognozę.

Bendrą pinigų ir fiskalinės politikos (politikos priemonių derinio) orientaciją netiesiogiai galima įvertinti atitinkamai pagal finansavimo sąlygų (pvz., realios ilgalaikės palūkanų normos) ir fiskalinių pastangų (pvz., diskrecinių fiskalinių pastangų) raidą. Kaip parodyta 1 diagramoje, dėl ECB intervencijos reaguojant į krizę 2011–2012 m. finansavimo sąlygos tapo daug lengvesnės. Finansavimo sąlygos, nors ir mažiau, toliau lengvėjo ir po 2013 m. Faktiškai, nors ECB ir sugebėjo papildomomis priemonėmis padaryti spaudimą mažinti nominalias ilgalaikes palūkanų normas, ilgalaikės infliacijos lūkesčiai taip pat sumažėjo ir pradėjo didėti tik 2016 m. pabaigoje. Tikimasi, kad 2018 m., galutinai dingus, kaip numatoma, euro zonos gamybos apimties atotrūkiui, finansavimo sąlygos taps ne tokios lanksčios. Numatoma, kad 2018 m. vidutinės realios ilgalaikės palūkanų normos didės, kadangi tikėtiną palaipsnį nominalių normų didėjimą paskui lydės santykinai lėčiau didėjantys infliacijos lūkesčiai 19 . Vis dėlto, tikimasi, kad apskritai finansavimo sąlygos išliks labai palankios.

Vis dėlto bendra euro zonos situacija neparodo labai didelių skirtumų tarp valstybių narių: kai kurioms iš jų reikalingas konsolidavimas, o kitos turi fiskalinio manevravimo galimybių (žr. 2 ir 3 diagramas). Nors tikimasi, kad 2018 m. daugumoje valstybių narių gamybos apimties atotrūkis bus teigiamas, kelių valstybių narių ekonomika tebėra labai vangi 20 . Kita vertus, kai kuriose valstybėse narėse kyla didelė rizika tvarumui. Remiantis 2017 m. Komisijos rudens prognoze, atliktas rizikos tvarumui vertinimas, atsižvelgiant, be kita ko, į dabartinius skolos lygius ir pirminį balansą, taip pat numatomą visuomenės senėjimo kainą 21 . Trumpalaikė rizika tvarumui nekyla nė vienoje valstybėje narėje. Remiantis skolos tvarumo analize, taip pat rodiklio S1 apskaičiavimu, didelė vidutinio laikotarpio rizika kyla Belgijai, Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Portugalijai ir Suomijai, o Kiprui, Lietuvai, Austrijai ir Slovėnijai kylanti vidutinio laikotarpio rizika įvertinta kaip vidutinė 22 .

Taigi skirtingų šalių nacionalinę fiskalinę politiką reikia diferencijuoti, kad būtų subalansuoti du tikslai: ekonomikos stabilizavimo ir viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo ilguoju laikotarpiu. Vis dėlto, remiantis Komisijos prognoze, numatomas fiskalinis koregavimas yra santykinai ribotas arba kai kurių labai didelę skolą turinčių valstybių narių, tokių kaip Italija, Portugalija, Belgija, Ispanija ir Prancūzija, atveju – net neigiamas. Šių valstybių narių planai yra kiek optimistiškesni, tačiau reikia papildomų priemonių, kad valstybės narės pasiektų savo BPP nustatytą pastangų tikslą. Žvelgiant į ateitį, valstybėms narėms, kurių skolos santykis su BVP yra didelis, gali prireikti papildomų fiskalinių pastangų, ypač tuo atveju, jei nuosaikaus augimo perspektyvos išliks ilgą laiką, o palūkanų normos, atsižvelgiant į dabartinius istoriškai žemus lygius, didės.

2 diagrama. 2018 m. euro zonos fiskalinė schema

 Pastaba. Remiantis Komisijos 2017 m. rudens prognoze. Palankios (nepalankios) ekonominės sąlygos vertinamos pagal 2018 m. gamybos apimties atotrūkį (% potencialaus BVP), apskaičiuotą taikant bendrai sutartą metodiką. Konsolidavimo poreikis arba fiskalinės galimybės yra matuojami Komisijos parengtu rizikos tvarumui rodikliu S1 ir išreiškiami kaip % BVP, remiantis 2017 m. rudens prognozėje pateiktais skaičiavimais ir kaip ataskaitinius metus naudojant 2017 metus.

3 diagrama. Struktūrinio pirminio balanso pokytis 2018 m. pagal biudžeto planų projektus, lyginant su tvarumo ir stabilizavimo poreikiais (% BVP)

Šaltinis: Europos Komisija, remiantis Komisijos 2017 m. rudens prognoze ir biudžeto planų projektais.

Kaip turėtų būti aiškinama ši diagrama:

tvarumo kriterijus yra grindžiamas rodikliu S1 ir juo daroma prielaida, kad 25–50 % nurodyto struktūrinio pirminio balanso pokyčio yra įgyvendinta 2017 m.; tai daugiau ar mažiau atitinka konsolidavimo pastangų sutelkimą laikotarpio pradžioje, jeigu S1 yra teigiamas. Toms šalims, kurių S1 yra neigiamas, tai reiškia, kad, atsižvelgiant į galimus stabilizavimo poreikius, yra galimybių vykdyti ekspansinę politiką.

Stabilizavimo kriterijus vertinamas kaip struktūrinio pirminio balanso pokytis, dėl kurio vykdant fiskalinę politiką gamybos apimties atotrūkis, kuris 2018 m. atsirastų pagal neutralios fiskalinės politikos scenarijų, sumažėja 25 % (trumpas mėlynas brūkšnys) arba 50 % (ilgas mėlynas brūkšnys). Kitaip tariant, gamybos apimties atotrūkio sumažėjimas 25 % arba 50 % papildo Komisijos 2017 m. rudens prognozėje numatytą neskatinamą gamybos apimties atotrūkio mažėjimą (pakoreguotą pagal neutralios fiskalinės politikos krypties prielaidą). Tai leidžia daryti prielaidą, kad fiskalinė politika visada atlieka anticiklinį vaidmenį, t. y. arba remia gamybos apimties atotrūkio mažėjimą, arba mažina jo didėjimą. Jeigu pagal neutralios fiskalinės politikos prielaidą matyti, kad gamybos apimties atotrūkis keičia kryptį į priešingą, tuomet nustačius stabilizavimo tikslą gamybos apimties atotrūkio sumažėjimas apribojamas ties 100 %, taip išvengiant procikliškumo.

Raudoni kryželiai rodo planuojamus struktūrinio pirminio balanso pokyčius, kuriuos valstybės narės nurodė savo 2017 m. biudžeto planų projektuose, o Komisija perskaičiavo taikydama bendrai sutartą metodiką pagal potencialią gamybos apimtį. Žali taškai rodo struktūrinio pirminio balanso pokytį pagal Komisijos 2017 m. pavasario prognozę, kuri parengta pagal nesikeičiančios politikos prielaidą.

3. Biudžeto planų projektų apžvalga

Komisijos nuomonėse dėl BPP daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip laikomasi SAP ir tuo pagrindu pateiktų rekomendacijų. Valstybėms narėms, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra (PDP), skirtose Komisijos nuomonėse įvertinama pažanga, padaryta taisant perviršinio deficito padėtį, kiek tai susiję tiek su nominalaus deficito, tiek su struktūrinių pastangų tikslais. Valstybėms narėms, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis, skirtose Komisijos nuomonėse vertinama, kaip jos atitinka vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą arba kokią pažangą padarė siekdamos savo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų, taip pat ar laikosi skolos taisyklės, siekiant patikrinti, ar planai atitinka SAP ir Tarybos 2017 m. liepos 11 d. pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.  23  

Visos programoje nedalyvaujančios euro zonos valstybės narės savo BPP pateikė laiku, vadovaudamosi Reglamento (ES) Nr. 473/2013 6 straipsniu. Vadovaudamosi dviejų dokumentų rinkinio elgesio kodekso nuostatomis dvi šalys, Austrija ir Vokietija, pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtus BPP, nes jose veikė laikinosios vyriausybės. Tikimasi, kad naujosios vyriausybės visą BPP pateiks, kai tik pradės kadenciją. Ispanija taip pat pateikė pagal nesikeičiančios politikos scenarijų parengtą BPP, nors šalies vyriausybė nėra laikina. 2017 m. spalio 27 d. raštu Komisija paragino Ispaniją kuo greičiau pateikti atnaujintą BPP. Kadenciją baigianti Nyderlandų vyriausybė BPP pateikė laiku, o kadenciją pradedanti vyriausybė BPP papildė informacija apie naujas priemones. Į papildymą neįtrauktos lentelės, kurios atitiktų Elgesio kodekso reikalavimus, todėl valdžios institucijos turėtų nedelsdamos pateikti atnaujintas lenteles.

Nė vieno BPP atveju nebuvo nustatyta, kad tai būtų „itin rimtas [SAP nustatytų] įpareigojimų nevykdymo atvejis“, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 473/2103 7 straipsnio 2 dalyje. Vis dėlto keli pateikti planai kelia susirūpinimą. 2017 m. spalio 27 d. Komisija nusiuntė raštus Belgijai, Prancūzijai, Italijai ir Portugalijai, kuriuose paprašė papildomos informacijos ir pateikė kelias su biudžeto plano projektu susijusias preliminarias pastabas. Spalio mėn. pabaigoje atitinkamos valstybės narės į šį prašymą atsakė. Į raštuose pateiktą informaciją atsižvelgta Komisijos atliktame biudžeto pokyčių ir rizikos vertinime. Italijos atveju susirūpinti verčia 130 % BVP viršijantis skolos santykis. Gerėjančios makroekonominės ir finansinės sąlygos suteikia unikalią progą paspartinti valdžios sektoriaus skolos mažinimą. Vis dėlto reikia daugiau informacijos apie vyriausybės bendrą strategiją ir konkrečius žingsnius, kuriais planuojama užtikrinti tvirtą skolos santykio mažėjimo tendenciją, kuri užtikrintų, kad būtų laikomasi skolos kriterijaus. 2017 m. fiskalinė perspektyva vis dar labai neaiški, todėl Komisija ketina 2018 m. pavasarį iš naujo įvertinti Italijos atitiktį skolos kriterijui, remdamasi 2017 m. rezultatų duomenimis ir galutiniu biudžetu, kurį parlamentas turi priimti 2017 m. gruodžio mėn.

2a ir 2b lentelėse apibendrinami atskirų valstybių narių BPP vertinimai remiantis lapkričio 22 d. Komisijos priimtomis nuomonėmis ir pateikiamas pažangos vykdant fiskalines struktūrines reformas vertinimas. Šie vertinimai pagrįsti Komisijos 2017 m. rudens prognoze. Kad būtų lengviau lyginti, planų vertinimas apibendrinamas pagal tris plačias kategorijas, kurios turi skirtingas reikšmes priklausomai nuo to, ar valstybei narei taikoma PDP.

·Atitinka. Pagal Komisijos prognozę biudžeto planų vykstant nacionalinei biudžeto procedūrai pritaikyti, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP taisykles, nereikia.

·Iš esmės atitinka. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2018 m. tikimasi, kad BPP bus iš esmės užtikrintas SAP taisyklių laikymasis.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: nors Komisijos prognozėje dėl 2018 m. numatoma, kad tarpinis nominalaus deficito tikslas bus pasiektas arba kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku, fiskalinių pastangų lygis, palyginti su rekomenduojamu lygiu, yra akivaizdžiai nepakankamas, todėl gali būti nesilaikoma PDP rekomendacijos.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: Komisijos prognozėje dėl 2018 m. numatomas tam tikras nukrypimas nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba jam pasiekti skirto koregavimo plano, tačiau, palyginti su reikalavimu, nukrypimas nuo rekomenduojamo koregavimo nebus didelis. Pagal vertinimą šios valstybės narės laikosi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

·Gali neatitikti. Remiantis Komisijos prognoze dėl 2018 m., BPP greičiausiai nebus užtikrintas SAP taisyklių laikymasis.

Valstybės narės, kurioms taikoma PDP: Komisijos prognozėje dėl 2018 m. numatoma, kad rekomenduojamas fiskalinių pastangų lygis arba tarpinis nominalaus deficito tikslas nebus pasiektas arba kad perviršinio deficito padėtis nebus ištaisyta laiku.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis: Komisijos prognozėje dėl 2018 m. numatoma, kad bus labai nukrypta nuo vidutinio laikotarpio tikslo arba jam pasiekti skirto reikalaujamo koregavimo plano ir (arba) nebus laikomasi skolos mažinimo kriterijaus, jei jis taikomas.

Nė viena valstybė narė nepaprašė papildomo lankstumo pagal Bendrai sutartą poziciją dėl lankstumo taikant Stabilumo ir augimo paktą, kurią 2016 m. vasario 12 d. patvirtino Taryba. Primenama, kad 2017 m. Taryba leido taikyti lankstumą Suomijai, Latvijai ir Lietuvai pagal struktūrinės reformos išlygą, o Suomijai taip pat pagal investicijų išlygą. Suomijai lankstumas suteiktas, atsižvelgiant į įgyvendinamas svarbias struktūrines reformas, turinčias teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui, ir į nacionalines išlaidas projektams, kuriuos ES bendrai finansuoja iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų. Latvijai lankstumas suteiktas dėl sveikatos priežiūros reformos. Lietuva naudojasi lankstumu, atsižvelgiant į svarbias struktūrines darbo rinkos ir pensijų sistemos reformas, turinčias teigiamą poveikį ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui.

Kelios valstybės narės paminėjo padidėjusio atvykstančių pabėgėlių srauto ir papildomų saugumo priemonių poveikį biudžetui. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas leidžiama laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, kad būtų užtikrintos lėšos tokioms papildomoms išlaidoms, jeigu pabėgėlių srautas, taip pat grėsmės saugumui, yra išskirtiniai įvykiai, jų poveikis viešiesiems finansams yra reikšmingas ir nebūtų pažeistas tvarumas. Komisija 2015 ir 2016 m. svarstė laikino nuokrypio taikymo galimybę (Belgijai, Italijai, Austrijai, Slovėnijai ir Suomijai) dėl su pabėgėliais susijusių išlaidų. 2017 m. Austrijai, Italijai ir Slovėnijai ex ante leista taikyti papildomą nuokrypį dėl su pabėgėliais susijusių išlaidų. Nors su pabėgėliais susijusios išlaidos taip pat minimos Italijos 2018 m. BPP ir atsakyme 24 į Komisijos prašymą paaiškinti Italijos planuojamas fiskalines pastangas, papildomo lankstumo prašyta nebuvo. Lankstumas dėl su saugumu susijusių išlaidų 2016 ir 2017 m. suteiktas Belgijai, Italijai ir Austrijai; 2018 m. BPP papildomo lankstumo neprašyta. Komisija galutinį vertinimą, be kita ko, reikalavimus atitinkančių sumų, atliks remdamasi stebėtaisiais duomenimis; juos valdžios institucijos pateiks 2018 m. pavasarį. 2017 m. pavasarį Komisija preliminariai laikė, kad dėl prevencinio investicijų plano, skirto nacionalinės teritorijos apsaugai nuo seisminės rizikos, poveikio biudžetui Italija atitinka reikalavimus, kad jai būtų galima leisti nuokrypį remiantis neįprasto įvykio išlyga. Šį poveikį biudžetui patvirtina 2018 m. BPP. Vis dėlto 2018 m. pavasarį nuokrypis bus ex post vertinamas iš naujo, remiantis Italijos valdžios institucijų pateiktais stebėtaisiais duomenimis, visų pirma atsižvelgiant į su investicijų plano įgyvendinimu susijusį neapibrėžtumą.

Kai kurių valstybių narių (Kipro, Suomijos, Italijos ir Slovėnijos) 2017 m. gamybos apimties atotrūkio rodikliai, apskaičiuoti taikant bendrai sutartą metodiką, yra susiję su ypatingu neapibrėžtumu, kaip rodo Komisijos tikėtinumo vertinimo priemonė. Tokiais atvejais, atsižvelgdama į 2016 m. balandžio mėn. Amsterdame vykusiame neformaliame ECOFIN tarybos posėdyje pateiktą prašymą patobulinti metodiką, vertindama BPP Komisija išsamiau išanalizavo gamybos apimties atotrūkio įverčius pagal vadinamąjį riboto vertinimo metodą. Komisijos taikytas metodas yra toks pat, kaip ir taikytas vertinant 2017 m. biudžeto planų projektus ir 2017 m. stabilumo ir konvergencijos programas. Dėl Kipro ir Suomijos Komisija, atsižvelgusi į visus svarbius veiksnius, neturėjo pakankamo pagrindo nukrypti nuo įverčių, apskaičiuotų taikant bendrą metodiką, nors tikėtinumo vertinimo priemonė parodė ypatingo neapibrėžtumo požymių. Riboto vertinimo metodą taikant Italijai būtų padaryta išvada, kad gamybos apimties atotrūkis yra neigiamas, palyginti su teigiamu gamybos apimties atotrūkiu, apskaičiuotu taikant bendrą metodiką. Dėl Slovėnijos nustatyta, kad dėl labiau tikėtino įverčio 2018 m. ji priartėtų prie ribos tarp palankių ir įprastų ekonominių sąlygų. Nė vienai iš šių dviejų valstybių narių ši išvada neturėtų poveikio prevencinės dalies reikalavimų laikymuisi. Taigi ji nedarytų poveikio jų BPP vertinimui.

Galiausiai Komisija preliminariai įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant fiskalines struktūrines reformas, nurodytas 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijose. BPP vertinimus galima suskirstyti į šias penkias pagrindines kategorijas: nepadarė pažangos, padaryta nedidelė pažanga, tam tikra pažanga, esminė pažanga ir visiškai įvykdyta. Išsamus pažangos, padarytos įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, vertinimas bus pateiktas 2018 m. šalių ataskaitose ir 2018 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, kurias Taryba priims 2018 m. gegužės mėn.

2a lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis

Valstybės narės	Bendra BPP atitiktis SAP		Pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. konkrečioms šalims skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį
	Bendra išvada dėl atitikties 2018 m., remiantis Komisijos 2017 m. rudens prognoze	SAP prevencinės dalies reikalavimų laikymasis 2017 ir 2018 m.
BE*	Gali neatitikti	2017 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, remiantis 2016–2017 m. duomenimis; prima facie nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, prima facie nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus.	Tam tikra pažanga
DE***	Atitinka	2017 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; laikomasi skolos mažinimo kriterijaus; 2018 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;	Nedidelė pažanga
EE	Iš esmės atitinka	2017 m. nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, nenukrypstama. 2018 m. tam tikras nukrypimas nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.	Netaikoma
IE	Iš esmės atitinka	2017 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, remiantis 2016–2017 m. duomenimis; laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės. 2018 m. tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, remiantis 2017–2018 m. duomenimis; laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės.	Tam tikra pažanga
IT**	Gali neatitikti	2017 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, prima facie nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, prima facie nesilaikoma skolos mažinimo kriterijaus.	Tam tikra pažanga
CY	Iš esmės atitinka	2017 m. tam tikro nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika; laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės. 2018 m. tam tikro nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika, laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės.	Tam tikra pažanga
LT	Atitinka	2017 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; 2018 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas.	Tam tikra pažanga
LV	Atitinka	2017 m. nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, nenukrypstama. 2018 m. nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, nenukrypstama.	Tam tikra pažanga
LU	Atitinka	2017 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; 2018 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas.	Nedidelė pažanga
MT	Iš esmės atitinka	2017 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; 2018 m. tam tikro nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika.	Tam tikra pažanga
NL****	Atitinka	2017 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas; 2018 m. vidutinio laikotarpio tikslas viršytas.	Tam tikra pažanga
AT***	Gali neatitikti	2017 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, remiantis 2016–2017 m. duomenimis; laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, remiantis 2017–2018 m. duomenimis; laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.	Tam tikra pažanga
PT	Gali neatitikti	2017 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika; laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės, atsižvelgiant į leidžiamą metinį nuokrypį. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės, atsižvelgiant į leidžiamą metinį nuokrypį.	Nedidelė pažanga
SK	Iš esmės atitinka	2017 m. tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo rizika; 2018 m. tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo rizika;	Tam tikra pažanga
SI	Gali neatitikti	2017 m. tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, laikomasi pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės.	Tam tikra pažanga
FI*	Atitinka	2017 m. nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, nenukrypstama, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. 2018 m. nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, nenukrypstama, laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.	Tam tikra pažanga

*    Pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį 2017 m. gegužės 22 d. Komisija paskelbė valstybei narei skirtą ataskaitą. Ataskaitoje padaryta išvada, kad įvertinus visus atitinkamus veiksnius laikytina, jog skolos kriterijaus laikomasi.

**    Pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį 2017 m. vasario 22 d. Komisija paskelbė valstybei narei skirtą ataskaitą, kurioje padarė išvadą, kad jeigu papildomos struktūrinės priemonės, kurių vertė bent 0,2 % BVP ir kurias vyriausybė įsipareigojo priimti vėliausiai 2017 m. balandžio mėn., iki to laiko nebus patikimai įgyvendintos, kad būtų sumažintas 2017 m. (ir 2016 m.) didelis SAP prevencinės dalies reikalavimų laikymosi atotrūkis, turėtų būti laikoma, kad šiuo etapu skolos kriterijaus nesilaikoma. 2017 m. gegužės 22 d. Komisija padarė išvadą, kad reikiamos papildomos 2017 m. skirtos konsolidavimo priemonės įgyvendintos.

***    Laikinoji vyriausybė pateikė BPP, parengtą pagal nesikeičiančios politikos scenarijų.

****    Kadenciją baigiančios vyriausybės pateiktą BPP papildė nauja vyriausybė.

2b lentelė. Atskirų Komisijos nuomonių dėl biudžeto planų projektų apžvalga. Valstybės narės, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis

Valstybės narės	Bendra BPP atitiktis SAP		Pažanga, padaryta įgyvendinant 2017 m. konkrečioms šalims skirtų fiskalinių rekomendacijų struktūrinę dalį
	Bendra išvada dėl atitikties 2018 m., remiantis Komisijos 2017 m. rudens prognoze	Atitiktis korekcinės dalies (arba prevencinės dalies, jei taikoma) reikalavimams 2017 ir 2018 m.
ES	Iš esmės atitinka	2017 m. tarpinis nominalus tikslas pasiektas, o fiskalinių pastangų lygis nepasiektas; 2018 m. numatoma, kad nominalus deficitas nesieks 3 %, nominalus tikslas ir fiskalinių pastangų lygis nepasiektas.	Tam tikra pažanga
FR*	Gali neatitikti	2017 m. numatoma, kad nominalus deficitas bus šiek tiek mažesnis nei 3 %, nominalus tikslas ir fiskalinių pastangų lygis nepasiektas. 2018 m. didelio nukrypimo nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio tikslo, rizika, prima facie nesilaikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės.	Nedidelė pažanga

*     Prancūzijai šiuo metu taikoma SAP korekcinė dalis, tačiau jei perviršinio deficito padėtis būtų laiku ir tvariai ištaisyta, nuo 2018 m. jai galėtų būti pradėta taikyti prevencinė dalis. 

(1)

     Kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų. Tai vienas iš dviejų reglamentų, sudarančių dviejų dokumentų rinkinį, įsigaliojusį 2013 m. gegužės mėn.

(2)

     Todėl toliau šiame komunikate terminu „euro zona“ vadinamos visos euro zonos valstybės narės, išskyrus Graikiją.

(3)

     Kadangi pateikimo terminas – spalio 15 d. – 2017 m. buvo sekmadienis, remiantis taikomomis teisės normomis šis terminas buvo pratęstas iki pirmadienio, 2017 m. spalio 16 d.

(4)

     „Dviejų dokumentų rinkinio įgyvendinimo sąlygos ir biudžeto planų projektų, ekonominės partnerystės programų ir pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją formos ir turinio gairės“, ECOFIN tarybos patvirtintos 2013 m. liepos 9 d. ir iš dalies pakeistos 2014 m. lapkričio 7 d. Galima rasti  http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/2014-11-07_two_pack_coc_amended_en.pdf .

(5)

     2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, bendrų ekonominės politikos gairių įgyvendinimo (OL C 272, 2015 8 18, p. 100).

(6)

     Žr. 2017 m. kovo 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (OL 2017/C92/01):
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017H0324(01)&from=LT .

(7)

     Žr. COM(2017) 770 final.

(8)

     Matrica, pagal kurią nustatomas metinis fiskalinis koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo pagal SAP prevencinę dalį, kaip nustatyta 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikate „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“, žr.: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52015DC0012&from=LT .

(9)

     Gamybos apimties atotrūkį, grindžiamą biudžetų planų projektais, Komisija perskaičiavo remdamasi planuose pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką. Iš Belgijos, Prancūzijos ir Italijos biudžeto planų gautas nominalus gamybos apimties atotrūkio rodiklis tebėra neigiamas.

(10)

     Struktūrinis balansas yra pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones. Biudžeto planų projektuose nurodytą struktūrinį balansą Komisija perskaičiavo remdamasi programoje pateikta informacija ir taikydama bendrai sutartą metodiką.

(11)

     Remiantis biudžeto planais, 2017 m. Estija taip pat laikysis savo vidutinio laikotarpio tikslo. Šalis planuoja išlaikyti tokią padėtį, tačiau perskaičiuoti duomenys šių planų nepatvirtina.

(12)

     Visų pirma Kipras, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai.

(13)

 Vis dėlto ši fiskalinė ekspansija nėra patvirtinta Komisijos prognozėje, kurioje numatomas stabilus struktūrinis balansas. Vertinant euro zoną bendrai, Komisijos prognozėje nurodytą mažiau ekspansinę Vokietijos politikos kryptį nusveria prognozuojama daug daugiau ekspansinė arba mažiau ribojanti politikos kryptis, palyginti su kai kurių valstybių narių (visų pirma Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos ir Slovėnijos) biudžetų planais.

(14)

     Diskrecinės fiskalinės pastangos (DFP) yra fiskalinių pastangų rodiklis. Jomis išlaidų priemonių vertinimo metodas „iš viršaus į apačią“ derinamas su pajamų priemonių vertinimo metodu „iš apačios į viršų“ (aprašomuoju metodu). Trumpai tariant, DFP sudaro pirminių išlaidų, atėmus su ekonominiu potencialu susijusius ciklinius komponentus ir diskrecines pajamų priemones (neįskaitant vienkartinių priemonių), padidėjimas. Žr. Europos Komisija (2013). „Measuring the fiscal effort, Report on Public Finances in EMU“, 3 dalis http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/2013/pdf/ee-2013-4.pdf .

(15)

     Be to, svarbi ir DFP apskaičiavimą pagrindžianti skirtinga orientacinė augimo norma.

(16)

     Skirtumą, palyginti su planais, lemia dinamiškesnis pirminių išlaidų modelis, o diskrecinės pajamų priemonės (neįskaitant vienkartinių priemonių) yra iš esmės neutralios, kaip ir planuose. Labiau ekspansinę politikos kryptį pagal DFP, palyginti su struktūrinio balanso duomenimis, galima paaiškinti tuo, kad jos neapima nenumatytai mažesnių palūkanų ir yra grindžiamos mažesne orientacine augimo norma, o tai tik iš dalies atsveria pajamų trūkumą, turintį poveikio struktūrinio balanso pasikeitimui.

(17)

     Arba ištaisius perviršinio deficito padėtį trejus metus taikoma pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė.

(18)

     Ir pagal biudžeto planus, ir pagal Komisijos prognozę bendras pajamų santykio su BVP elastingumas yra maždaug 0,9, palyginti su standartiniu pajamų santykio su gamybos apimties atotrūkiu elastingumo rodikliu, t. y. 1.

(19)

     Ilgalaikės palūkanų normos išvedamos iš 10 metų palūkanų apsikeitimo sandorių normos, sumažintos infliacijos lūkesčių suma.

(20)

     Kaip minėta 3 skirsnyje, kai kurių valstybių narių gamybos apimties atotrūkio įverčiai yra susiję su ypatingu neapibrėžtumu.

(21)

     Fiskaliniam tvarumui kylančiai rizikai įvertinti taikyta metodika pateikta Europos Komisijos 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitoje (European Economy Institutional Paper, no. 018, January 2016) ir Europos Komisijos dokumente „Debt Sustainability Monitor 2016“ (European Economy Institutional Paper, no. 047, January 2017). Šie atnaujinti rezultatai, grindžiami Komisijos 2017 m. rudens prognoze, bus pateikti Europos Komisijos rengiamame dokumente „Debt Sustainability Monitor 2017“.

(22)

     Komisijos tvarumo rodiklis S1 rodo visas pastangas, kurių reikės 2020–2024 m. (penkerius metus pasibaigus prognozės laikotarpiui), kad iki 2032 m. skola būtų sumažinta iki 60 % BVP, atsižvelgiant į neapibrėžtuosius įsipareigojimus, susijusius su visuomenės senėjimu. Tai rodo, kad per šiuos penkerius metus euro zonoje (išskyrus Graikiją) reikės papildomo 1,8 % BVP koregavimo. Tam 2020–2024 m. reikia užtikrinti papildomą metinį maždaug 0,4 % BVP koregavimą.

(23)

     2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijos (OL 2017/C261)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=OJ:C:2017:261:TOC

(24)

     2017 m. spalio 30 d. Italijos ekonomikos ir finansų ministro raštas, atsiųstas atsakant į 2017 m. spalio 27 d. Komisijos raštą.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 22

COM(2017) 800 final

PRIEDAI

prie

Komisijos komunikato

Bendras 2018 m. biudžeto planų vertinimas

I PRIEDAS. Konkrečių šalių BPP vertinimas

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP prevencinė dalis

Planai, atitinkantys šalies įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Vokietijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos mažinimo kriterijus, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Pasinaudodama palankia biudžeto būkle, Vokietija gali padengti su galimo augimo skatinimu susijusias papildomas išlaidas, be kita ko, vykdydama viešąsias investicijas į infrastruktūrą, švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas, kaip rekomendavo Taryba per Europos semestrą, ir sumažinti susikaupusį investicijų trūkumą, ypač savivaldybių lygmeniu. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Vokietija padarė nedidelę pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Lietuvos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2018 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Latvijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2018 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Latvija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Liuksemburgo, kuriam šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2018 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Liuksemburgas padarė nedidelę pažangą, įgyvendindamas per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų, kuriems šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2018 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Nyderlandai padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindami per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Suomijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos mažinimo kriterijus, biudžeto plano projektas atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas vykdyti 2018 m. biudžetą. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Suomija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Planai, iš esmės atitinkantys šalies įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Estijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Komisijos rudens prognozėje 2018 m. numatoma tam tikro nukrypimo nuo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis tolesnių priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP.

Komisija laikosi nuomonės, kad Airijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamasis laikotarpis, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis tolesnių priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Airija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Kipro, kuriam šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamasis laikotarpis, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozę 2017 ir 2018 m. numatoma tam tikro nukrypimo nuo vidutinio laikotarpio tikslo rizika. Prognozuojama, kad 2017 ir 2018 m. Kipras atitiks skolos kriterijų. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP, ir trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu įdėmiai stebėti išlaidų pokyčius dėl rizikos, kuri siejama su išlaidų, finansuojamų iš nenumatytų pajamų, padidėjimu. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Kipras padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindamas per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Maltos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Nors 2018 m. numatomas nominalus struktūrinis perteklius, remiantis Komisijos prognoze atrodo, kad esama rizikos, susijusios su viešųjų išlaidų dinamika. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis tolesnių priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Malta padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Komisija laikosi nuomonės, kad Slovakijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą pasirengti imtis tolesnių priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovakija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Planai, kurie gali neatitikti šalies įsipareigojimų

Atsižvelgusi į poreikį užtikrinti priemonių, kuriomis siekiama dviejų tikslų: stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, pusiausvyrą, Komisija laikosi nuomonės, kad Belgijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos mažinimo kriterijus, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Visų pirma, Komisija numato, kad ir 2017, ir 2018 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP, ir panaudoti nenumatytas pajamas, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP. Pagrindinis svarbus veiksnys vertinant, ar laikomasi skolos kriterijaus, yra prevencinės dalies reikalavimų laikymasis. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Belgija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Atsižvelgusi į poreikį užtikrinti priemonių, kuriomis siekiama dviejų tikslų: stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, pusiausvyrą, Komisija laikosi nuomonės, kad Italijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos mažinimo kriterijus, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Komisijos 2017 m. rudens prognozėje 2018 m. prognozuojamas fiskalinis koregavimas nėra pakankamas, atsižvelgiant į Italijai kylančius tvarumo uždavinius. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP, ir panaudoti nenumatytas pajamas, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP. Pagrindinis svarbus veiksnys vertinant, ar laikomasi skolos kriterijaus, yra prevencinės dalies reikalavimų laikymasis. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Italija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Atsižvelgdama į tai, kad jos projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos scenarijumi, Komisija laikosi nuomonės, kad Austrijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos mažinimo kriterijus, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Austrija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Atsižvelgusi į poreikį užtikrinti priemonių, kuriomis siekiama dviejų tikslų: stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, pusiausvyrą, Komisija laikosi nuomonės, kad Portugalijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio priemonės dėl skolos mažinimo kriterijaus laikymosi, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Visų pirma, Komisija numato, kad ir 2017, ir 2018 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Portugalija padarė nedidelę pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas sparčiau siekti pažangos.

Atsižvelgusi į poreikį užtikrinti priemonių, kuriomis siekiama šių tikslų: stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, pusiausvyrą, Komisija laikosi nuomonės, kad Slovėnijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamasis laikotarpis, kad būtų padaryta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus, biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Turint omenyje Slovėnijos spręstinus vidutinio laikotarpio tvarumo uždavinius, 2018 m. fiskalinis koregavimas, numatomas pagal Komisijos prognozę, nėra pakankamas. Nominalaus deficito ir skolos santykio su BVP pagerėjimas iš dalies gali būti paaiškintas palankia ekonomine aplinka. Stiprėjantis atsigavimas sudaro sąlygas Slovėnijai sukaupti pakankamai fiskalinių rezervų, reikalingų norint atlaikyti būsimus nuosmukius. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Slovėnija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, todėl ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

Valstybės narės, kurioms taikoma SAP korekcinė dalis

Planai, iš esmės atitinkantys šalies įsipareigojimus

Komisija laikosi nuomonės, kad Ispanijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, biudžeto plano projektas iš esmės atitinka šio pakto nuostatas, nes Komisijos 2017 m. rudens prognozėje numatoma, kad perviršinio deficito padėtis bus ištaisyta laiku. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad biudžeto plano projekto projekcijos grindžiamos nesikeičiančios politikos scenarijumi, nei Komisijos prognozėje, nei biudžeto plano projekte nenumatoma, kad 2018 m. bus pasiektas Tarybos sprendime nustatytas nominalaus deficito tikslas. Be to, nenumatoma, kad reikalaujamos fiskalinės pastangos 2018 m. bus pasiektos su didele atsarga. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Ispanija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendime ir per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, kurioje raginama stiprinti šalies fiskalinę ir viešųjų pirkimų politikos sistemas.

Planai, kurie gali neatitikti šalies įsipareigojimų

Atsižvelgusi į poreikį užtikrinti priemonių, kuriomis siekiama dviejų tikslų: stiprinti vykstantį atsigavimą ir užtikrinti fiskalinį tvarumą, pusiausvyrą, Komisija laikosi nuomonės, kad Prancūzijos, kuriai šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis, o nuo 2018 m. gali būti taikoma jo prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė, 2018 m. biudžeto plano projektas gali neatitikti šio pakto nuostatų. Visų pirma, Komisija numato, kad 2018 m. bus labai nukrypta nuo reikalaujamo koregavimo plano siekiant vidutinio laikotarpio tikslo. Todėl Komisija ragina valdžios institucijas sudarant nacionalinį biudžetą imtis būtinų priemonių, kad 2018 m. biudžetas atitiktų SAP, ir panaudoti nenumatytas pajamas, kad būtų greičiau mažinamas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP. Pagrindinis svarbus veiksnys vertinant, ar laikomasi skolos kriterijaus, yra prevencinės dalies reikalavimų laikymasis. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad Prancūzija padarė tam tikrą pažangą, įgyvendindama per 2017 m. Europos semestrą 2017 m. liepos 11 d. Tarybos rekomendacijoje pateiktų fiskalinės politikos rekomendacijų struktūrinę dalį, ir ragina valdžios institucijas siekti tolesnės pažangos.

II PRIEDAS. Metodika ir prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2017 m. rudens prognozė

Pagal Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnio 4 dalį „prie bendro įvertinimo pridedama Komisijos tarnybų naujausių ekonominių prognozių kiekvienai valstybei narei metodika (įskaitant modelius) ir prielaidos, taip pat visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas“. Prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2017 m. rudens prognozė, kurią nepriklausomai parengė Komisijos tarnybos, paaiškintos pačiame prognozės dokumente 1 .

Biudžeto duomenys iki 2016 m. yra pagrįsti valstybių narių Komisijai iki 2017 m. spalio 1 d. pateiktais ir Eurostato spalio 23 d. patvirtintais duomenimis. Eurostatas neatliko duomenų, kuriuos valstybės narės pateikė per 2017 m. rudens pranešimų laikotarpį, pakeitimų. Eurostatas atšaukė išlygą dėl Liuksemburgo pateiktų duomenų, susijusių su ligoninių sektoriaus klasifikavimu, kokybės, taip pat dėl techninių problemų, pavyzdžiui, gautinų ir mokėtinų sumų registravimo, statistinių neatitikimų PDP lentelėse dydžio ir vietos valdžios duomenų nepateikimo. Eurostatas pareiškė išlygą dėl Prancūzijos pateiktų duomenų, susijusių su tam tikrų „Agence Française de Développement“ operacijų registravimu, kokybės. Eurostatas paliko galioti išlygą dėl Belgijos pateiktų duomenų, susijusių su ligoninių sektoriaus klasifikavimu, kokybės. Eurostatas taip pat paliko galioti išlygą dėl Vengrijos pateiktų duomenų, susijusių su „Eximbank“ sektoriaus klasifikavimu, kokybės. Kita vertus, Eurostatas atšaukė išlygą dėl Vengrijos pateiktų duomenų, susijusių su teisės aktų nustatytais draudimo fondais ir bendrovės „Hungarian Restructuring and Debt Management“ sektoriaus klasifikavimu, kokybės.

Finansinį stabilumą remiančios priemonės į prognozę buvo įtrauktos pagal 2009 m. liepos 15 d. Eurostato sprendimą 2 . Išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė pateikė kitus duomenis, kapitalo injekcijos, apie kurias turima pakankamai informacijos, buvo įtrauktos į prognozę kaip finansiniai sandoriai, t. y. jais didinama skola, bet ne deficitas. Bankų įsipareigojimams ir indėliams suteiktos valstybės garantijos neįtrauktos kaip valdžios sektoriaus išlaidos, jei rengiant galutinę prognozę neturima įrodymų, kad jomis buvo pasinaudota. Tačiau pažymėtina, kad vyriausybės arba kitų prie valdžios sektoriaus priskirtų subjektų bankams suteiktos paskolos paprastai į valdžios sektoriaus skolą įtraukiamos.

Prognozėje buvo atsižvelgta į visus priimtus arba nacionaliniams parlamentams pateiktus 2018 m. biudžetus ir visas kitas priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos. Visų pirma rudens prognozėje atsižvelgta į visą informaciją, įtrauktą į BPP, pateiktus iki spalio mėn. vidurio. 2019 m. prognozės parengtos pagal nesikeičiančios politikos scenarijų, ekstrapoliuojant pajamų bei išlaidų tendencijas ir įtraukiant priemones, apie kurias turima pakankamai informacijos.

Europos valdžios sektoriaus skolos suvestiniai 2017–2019 m. prognozių duomenys skelbiami nekonsoliduoti (t. y. nepatikslinti atsižvelgiant į tarpvyriausybines paskolas). Siekiant užtikrinti laiko eilučių nuoseklumą, ankstesnių metų duomenys taip pat skelbiami tokiu pat būdu. Atskirų valstybių narių 2017–2019 m. valdžios sektoriaus skolos projekcijose atsižvelgiama į garantijų Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF), dvišalių paskolų kitoms valstybėms narėms ir dalyvavimo formuojant ESM kapitalą, kaip planuota galutinę prognozės duomenų dieną, poveikį 3 .

Pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozę biudžeto priemonės, nurodytos 2018 m. BPP, šiek tiek mažina bendrą deficitą (mažesnis nei 0,1 % BVP poveikis). Tai lemia vien tik išlaidų priemonių bendras poveikis, o pajamų priemonių poveikis yra neutralus. Apskritai numatoma, kad mechaninis poveikis BVP augimui trumpuoju laikotarpiu bus nedidelis.

Šį įvertį reikia vertinti atsargiai:

·nieko nedarant fiskaliniam disbalansui sumažinti gali padidėti finansinio turto nestabilumas, tai gali lemti didesnius palūkanų normų skirtumus ir skolinimosi normas ir neigiamai paveikti ekonomikos augimą.

·Reglamentu siekiama įvertinti priemonių, kurios numatytos BPP, poveikį. Todėl priemonės, kurių buvo imtasi ir kurios įsigaliojo iki BPP, į vertinimą neįtrauktos (net jei jos gali turėti papildomą poveikį 2018 m. viešųjų finansų projekcijoms).

·2018 m. įsigaliosiančiomis priemonėmis taip pat gali būti kompensuotas esamų priemonių, kurios 2017 m. daro vienkartinį poveikį, poveikis arba kai kurių išlaidų straipsnių didėjimo tendencija. Iš tiesų, pats pagrindinis scenarijus, su kuriuo lyginamos minėtosios išlaidų priemonės, savaime reiškia ekspansinę kryptį. Tai patvirtina ir faktas, kad, nepaisant nedidelio BPP priemonių deficitą mažinančio poveikio, 2018 m. bendra fiskalinės politikos kryptis yra šiek tiek ekspansinė.

III PRIEDAS. Jautrumo analizė

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsniu ƒ„į bendrą įvertinimą įeina jautrumo analizės, kuriose nurodoma rizika valstybės finansų tvarumui, esant nepalankioms ekonominėms, finansinėms ar biudžeto aplinkybėms“. Todėl šiame priede pateikiama valstybės skolos raidos, kuriai gali daryti poveikį makroekonominiai sukrėtimai (augimas, palūkanų normos ir valdžios sektoriaus pirminis balansas), jautrumo analizė, atlikta remiantis tikimybinių skolos projekcijų rezultatais 4 . Analizė leidžia įvertinti galimą nominalaus BVP augimo sulėtėjimo ir pagreitėjimo rizikos poveikį valstybės skolos dinamikai, teigiamų arba neigiamų pokyčių poveikį finansų rinkoms, dėl kurio sumažėja arba padidėja valdžios sektoriaus skolinimosi išlaidos, ir valdžios sektoriaus biudžeto būklę veikiančius fiskalinius sukrėtimus.

Pagal tikimybines projekcijas būsimų makroekonominių sąlygų neapibrėžtumas įvertinamas analizuojant valstybės skolos dinamiką remiantis pagrindiniu skolos projekcijos scenarijumi, kuris dviejuose toliau pateiktos EZ 18 rezultatų diagramos languose atitinka Komisijos 2017 m. rudens prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų prognozių scenarijų (abiem atvejais daroma įprastinė prielaida, kad po prognozių laikotarpio fiskalinė politika nesikeis) 5 . Pagrindinio scenarijaus makroekonomines sąlygas (trumpalaikes ir ilgalaikes valstybės obligacijų palūkanų normas, augimo tempą, valdžios sektoriaus pirminį balansą) veikia sukrėtimai, ir toliau pateikiamame grafike gaunamas kūgio pavidalo galimų skolos raidos variantų pasiskirstymas (skirstinys). Kūgis atitinka įvairias galimas susijusias makroekonomines sąlygas ir ne mažiau nei 2 000 sukrėtimų, kuriais remiantis modeliuojamas poveikis augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui. Sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas 6 . Tai reiškia, kad remiantis metodika neįvertinamas tikrojo laiko netikrumas, kuris šiuo metu gali būti didesnis, visų pirma dėl gamybos apimties atotrūkio. Todėl toliau pateikiamose vėduoklės formos diagramose pateikiama tikimybinė informacija apie EZ 18 skolos dinamiką, parengta atsižvelgiant į galimus augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankius sukrėtimus, kurie savo dydžiu ir koreliacija atitinka anksčiau buvusius sukrėtimus.

Vėduoklės formos diagramose projektuojama skolos raida pagal pagrindinį scenarijų (pagal kurį modeliuojami makroekonominiai sukrėtimai) pažymėta brūkšnine linija, o skolos projekcijų trajektorija, kuri visas galimas trajektorijas, gautas modeliuojant sukrėtimus, dalija į dvi dalis (mediana), pažymėta ištisine juoda linija kūgio viduryje. Pats kūgis apima 80 % visų galimų skolos raidos variantų, gautų modeliuojant 2 000 augimui, palūkanų normoms ir pirminiam balansui nepalankių sukrėtimų (žemutinė ir viršutinė kūgio ribas žyminčios linijos atitinkamai atitinka 10-ą ir 90-ą skirstinio procentilį); taigi, į patamsintoje srityje pateikiamus modeliuojamus skolos raidos variantus (20 % visų galimybių) neįtraukiami labiau kraštutiniai (mažiau tikėtini) sukrėtimai arba nuokrypių zonos įvykiai. Skirtingai patamsintos kūgio sritys atitinka skirtingas bendro galimų skolos raidos variantų skirstinio dalis. Tamsiai mėlyna sritis (apribota 40-u ir 60-u procentiliais) apima 20 % visų galimų pagrindiniam scenarijui artimesnių skolos raidos variantų.

III.1. diagrama. Tikimybinių valstybės skolos projekcijų pagal Komisijos prognozės scenarijų ir biudžeto planų projektų (BPP) prognozės scenarijų diagramos vėduoklės forma

Pagal Komisijos ir BPP prognozės scenarijus, kuriuose atsižvelgiama į valdžios sektoriaus pirminio balanso, augimo bei finansų rinkų sąlygų pablogėjimo ir pagerėjimo riziką, yra 80 % tikimybė, kad EZ 18 skola 2018 m. sieks nuo maždaug 83 % iki 89 % BVP (nes kūgis apima 80 % visų galimų modeliuojamų skolos raidos variantų). Todėl 2018 m. skolos santykio intervalo žemutinė ir viršutinė ribos pagal Komisijos scenarijų būtų visai panašios kaip pagal BPP scenarijų dėl labai nedidelio atitinkamų pagrindinių scenarijų, pagal kuriuos modeliuojami sukrėtimai, prognozių skirtumo (maždaug 86 % skolos santykis ir Komisijos, ir BPP scenarijaus atveju).

Po 2018 m., kuriais baigiasi esamų BPP laikotarpis, modeliavimo rezultatai rodo, kad pagal Komisijos ir BPP scenarijus prognozuojamų skolos santykių, jei būtų sukrėtimų, skirtumas išlieka gana nedidelis. Vėduoklės formos diagramų apimamo projekcijų laikotarpio pabaigoje (2022 m.) būtų 50 % tikimybė, kad skolos santykis būtų didesnis nei maždaug 79 % ir 80 % BVP atitinkamai pagal BPP scenarijų ir Komisijos scenarijų. Šį nedidelį skirtumą daugiausia lemia tai, kad struktūrinis pirminis balansas BPP scenarijaus atveju išlaikomas šiek tiek didesnės vėliausiai prognozuojamo pertekliaus vertės, palyginti su Komisijos scenarijumi.

Pažymėtina, kad, kadangi sukrėtimų dydis ir koreliacija atitinka kintamųjų istorines tendencijas, metodika neatspindi tikrojo laiko netikrumo, kuris gali būti visų pirma vertinant gamybos apimties atotrūkį. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, susijusią su dideliu gamybos apimties atotrūkio įverčių koregavimu, dažnai potencialią gamybos apimtį sumažinant, palyginti su ta, kokia buvo numatoma tikruoju laiku, tai reiškia papildomą būsimos skolos raidos rizikos šaltinį, kuris neatspindimas ankstesnėje analizėje.

IV PRIEDAS. Diagramos ir lentelės

IV.1 lentelė. EZ 18 realiojo BVP augimas (%) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

IV.2 lentelė. EZ 18 nominalaus balanso tikslai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

IV.1. diagrama. Nominalaus valdžios sektoriaus balanso (% BVP), prognozuoto 2018 metams Komisijos 2017 m. rudens prognozėje (KOM) ir biudžeto planų projektuose (BPP), palyginimas

Pastaba. Diagramoje parodytas 2018 m. nominalus biudžeto balansas pagal BPP (horizontalioji ašis), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognozėje pateiktomis projekcijomis (vertikalioji ašis). Diagramoje valstybės narės išdėstytos aukščiau (žemiau) dalijančios linijos pagal tai, ar Komisijos prognozėje nominalus balansas yra mažesnis (didesnis) nei BPP.

IV.2. diagrama. 2018 m. nominalaus balanso tikslų (% BVP) skirtumo tarp Komisijos 2017 m. rudens prognozės ir biudžeto planų projektų elementai

Pastaba. Diagramoje 2018 m. nominalaus balanso skirtumas tarp BPP ir Komisijos prognozės yra išskaidytas į skirtingo atskaitos taško poveikį (2017 m. bazės efektas), skirtingų augimo prielaidų poveikį (nominalaus augimo efektas) ir likutinį poveikį, be kita ko, dėl politikos atotrūkio, susijusio su planuojamu priemonių poveikiu. Teigiamas skaičius reiškia, kad Komisijos prognozė yra optimistiškesnė.

IV.3 lentelė. EZ 18 struktūrinio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

IV.4 lentelė. EZ 18 struktūrinio pirminio balanso pokyčiai (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

 

IV.3. diagrama. Struktūrinio balanso pokytis 2018 m. (% potencialiojo BVP). Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognoze (KOM)

IV.4. diagrama. Diskrecinės fiskalinės pastangos 2018 m. (% BVP). Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Apskaičiuojant diskrecines fiskalines pastangas remiantis BPP, Komisijos prognozėje nurodytas dešimties metų vidutinis potencialaus augimo tempas naudojamas kaip vidutinio laikotarpio ekonomikos augimo lyginamasis rodiklis.

IV.5 lentelė. EZ 18 2017 m. stabilumo programose nurodyti vidutinio laikotarpio biudžeto tikslai ir nuo 2018 m. šioms šalims taikomi minimalūs kriterijai

IV.5a. diagrama. Valstybių narių padėtis jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų atžvilgiu pagal Komisijos 2017 m. rudens prognozę (% BVP)

IV.5b. diagrama. Valstybių narių padėtis jų vidutinio laikotarpio biudžeto tikslų atžvilgiu pagal 2018 m. biudžeto planų projektus (% BVP)

Pastaba. Diagramoje pateikta valstybių narių pažanga, padaryta siekiant jų atitinkamų vidutinio laikotarpio tikslų 2017–2018 m., remiantis Komisijos prognoze (viršutinė diagrama) ir biudžeto plano projektais (apatinė diagrama). Rodyklės galas rodo struktūrinio balanso pradinę padėtį 2017 m, o jos smaigalys – prognozuojamą arba planuojamą (perskaičiuotą) struktūrinį balansą 2018 m. Taigi, žaliosios (raudonosios) rodyklės ilgis atitinka struktūrinio balanso pagerėjimą (pablogėjimą) 2017–2018 m. Galiausiai, tamsūs kvadratai rodo kiekvienos valstybės narės 2018 m. vidutinio laikotarpio tikslą.

IV.6 lentelė. EZ 18 skolos santykis su BVP (% BVP) pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

IV.6. diagrama. Skolos santykio pokyčius 2017–2018 m. lemiantys veiksniai remiantis BPP (% BVP)

Pastaba. Diagramoje skolos santykio su BVP pokyčiai suskirstyti pagal pirminio balanso, planuojamo atsargų ir srautų koregavimo ir „sniego gniūžtės“ poveikį. „Sniego gniūžtės“ poveikis – prognozuojamų augimo tempo ir palūkanų normų skirtumas.

IV.7 lentelė. 2017 ir 2018 m. EZ 18 fiskalinio konsolidavimo struktūra pagal stabilumo programas (SP), biudžeto planų projektus (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozę (KOM)

IV.7. diagrama. Prognozuojami pagal ciklą pakoreguotų išlaidų santykių pokyčiai 2018 m. biudžeto planų projektuose (BPP) ir Komisijos 2017 m. rudens prognozėje (KOM)

IV.8. diagrama. Prognozuojami EZ 18 pagrindinių rūšių išlaidų pokyčiai (% BVP) 2018 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai išlaidų komponentai veikia prognozuojamus išlaidų santykių su BVP pokyčius.

IV.9. diagrama. Investicijos (% BVP) 2018 m. pagal euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektus

IV.10. diagrama. Diskrecinės pajamų priemonės ir kiti pajamų santykio pokyčiai 2018 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognoze (KOM)

IV.11. diagrama. Prognozuojami EZ 18 pagrindinių rūšių mokestinių pajamų pokyčiai (% BVP) 2018 m. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su Komisijos 2017 m. rudens prognoze (KOM)

Pastaba. Diagramoje parodoma, kaip pagrindiniai pajamų komponentai veikia prognozuojamus pajamų santykių su BVP pokyčius.

IV.8 lentelė. Trumpalaikis elastingumas, kuriuo grindžiamos 2018 m. EZ 18 pajamų projekcijos. Biudžeto planų projektai (BPP), palyginti su 2017 m. Komisijos rudens prognoze (KOM) ir EBPO apskaičiuotais standartiniais elastingumo dydžiais

Pastaba. Pagal BPP ir Komisijos prognozę apskaičiuotus elastingumo dydžius ir EBPO elastingumo dydžius reikėtų lyginti atsargiai. Pirmieji du grynojo elastingumo dydžiai yra susiję su BVP augimu, o trečiasis elastingumo dydis iš esmės apskaičiuotas atsižvelgiant į gamybos apimties atotrūkį. Apskritai skirtumai yra nedideli.

IV.9 lentelė. Tvarumo rodikliai remiantis Komisijos 2017 m. rudens prognoze

Pastaba. Remiantis Europos Komisijos 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitoje ir dokumente „Debt Sustainability Monitor 2016“ naudota metodika. Šie rezultatai, atnaujinti remiantis Europos Komisijos 2017 m. rudens prognoze, bus paskelbti dokumente „Debt Sustainability Monitor 2017“.

(1)

     Metodinės prielaidos, kuriomis grindžiama Komisijos 2017 m. rudens ekonominė prognozė, paskelbtos http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/eeip/forecasts_en.htm ).

(2)

     Paskelbta http://ec.europa.eu/eurostat/documents/1015035/2041337/FT-Eurostat-Decision-9-July-2009-3--final-.pdf .

(3)

     Pagal 2011 m. sausio 27 d. Eurostato sprendimą dėl operacijų, kurias vykdo EFSF, statistinės apskaitos, kurį galima rasti http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/5034386/2-27012011-AP-EN.PDF .

(4)

     Šiame dokumente naudota tikimybinių valstybės skolos projekcijų metodika pateikiama Europos Komisijos 2015 m. fiskalinio tvarumo ataskaitos 1.3.2 skirsnyje ir Berti K. (2013) veikale „Tikimybinės valstybės skolos projekcijos, parengtos naudojant istorinį variacijos ir kovariacijos matricos metodą ES šalyse“ („Stochastic public debt projections using the historical variance-covariance matrix approach for EU countries“), European Economy, Economic Paper, Nr. 480.

(5)

     Tai reiškia, kad laikoma, jog EZ 18 struktūrinis pirminis balansas likusiu projekcijų laikotarpiu pagal BPP scenarijų 2018 m. išliks vėliausiai prognozuotos 0,8 % pertekliaus vertės, o ne 0,6 % pertekliaus 2019 m. pagal Komisijos scenarijų.

(6)

     Daroma prielaida, kad sukrėtimai atitinka bendrą normalųjį skirstinį.