EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 12 06
COM(2017) 738 final
KOMISIJOS ATASKAITA
dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais taikymo 2016 m.
Įvadas
2016 m. Komisija toliau vykdė savo tvirtą įsipareigojimą didinti skaidrumą ir atskaitomybę. Skatinimas veiksmingai naudotis teise susipažinti su ES institucijų dokumentais 1 yra vienas iš būdų, kuriuo ji vykdo šį įsipareigojimą. Ši teisė yra įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 3 dalyje ir Reglamente (EB) Nr. 1049/2011 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 2 .
Platesnė skaidrumo darbotvarkė
Komisija ėmėsi kelių svarbių veiksmų, kad padidintų teisėkūros ir politikos įgyvendinimo procesų skaidrumą ir savo ryšių su suinteresuotaisiais subjektais bei lobistais skaidrumą.
2016 m. Komisija tęsė savo geresnio reglamentavimo darbotvarkės, kuria siekiama pagerinti Europos Sąjungos veikimą ir didesnio skaidrumo, įgyvendinimą, visų pirma stengdamasi supaprastinti savo procedūras ir jas taikyti tik tuomet, kai tai yra svarbu piliečiams. Įgyvendinant Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) toliau buvo užtikrinama, kad ES teisės aktai duotų rezultatų piliečiams ir įmonėms veiksmingai, efektyviai ir mažiausiomis sąnaudomis. 2016 m. sausio mėn. oficialiai pradėjo veikti REFIT platforma, kuri leidžia nacionalinėms valdžios institucijoms, piliečiams ir kitoms suinteresuotosioms šalims prisidėti prie ES teisės aktų patobulinimo skaidriu būdu.
2016 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi Komisijos pasiūlymu, priėmė Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Remiantis susitarimu toliau didinamas skaidrumas įgyvendinant įvairias ES sprendimo priėmimo proceso atvirumą gerinančias priemones.
Nuo tada, kai 2014 m. lapkričio mėn. buvo priimti sprendimai C(2014) 9048 ir 9051 3 , Europos institucijų svetainėje „Europa“ buvo pateikta informacija apie daugiau nei 11 000 dvišalių Komisijos narių, kabinetų narių ir generalinių direktorių susitikimų su interesų grupių atstovais. Paprastai šie susitikimai gali vykti tik su interesų grupių atstovais, registruotais Skaidrumo registre 4 . Skaidrumo registras ir toliau buvo nuolat pildomas, dabar jame yra daugiau kaip 11 000 įrašų. Nuo 2016 m. sausio mėn. įregistruota daugiau kaip 3 500 naujų subjektų 5 .
2016 m. gegužės mėn. Komisija priėmė naujas ekspertų grupių taisykles 6 , kuriose sugriežtinti skaidrumo reikalavimai ir užtikrinta didesnė sąveika su Skaidrumo registru.
2016 m. rugsėjo mėn. Komisija, atsižvelgdama į viešųjų konsultacijų dėl Skaidrumo registro ateities rezultatus, priėmė pasiūlymą dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo Skaidrumo registro. Tai yra svarbus žingsnis siekiant įgyvendinti bendrą ir privalomą skaidrumo tvarką ES lygmeniu. Komisija pakvietė Europos Parlamentą ir Tarybą pradėti derybas, kad toks visoms trims institucijoms skirtas registras būtų kuo skubiau sudarytas.
Siekdama reaguoti į visuomenės prašymus dėl didesnio skaidrumo galimo „sukamųjų durų“ reiškinio atvejais Komisija 2016 m. gruodžio mėn. paskelbė savo antrą metinį komunikatą 7 , kuriame pateikė informaciją apie vyresniuosius pareigūnus, kurie išėjo iš Komisijos į naujas darbo vietas, ir išsamiai apibūdino jų ankstesnes pareigas, naują veiklą už Komisijos ribų ir atitinkamą Paskyrimų tarnybos sprendimą. Skaidrumas yra taip pat užtikrinamas visuose sprendimuose dėl kadenciją baigusių buvusių Komisijos narių veiklos: šie sprendimai skelbiami tam skirtame svetainės „Europa“ puslapyje 8 .
Prieiga prie dokumentų
Kaip numatyta platesnėje skaidrumo darbotvarkėje, teisė susipažinti su dokumentais sudaro didelę Komisijos skaidrumo metodo dalį. Komisija ne tik suteikė prieigą prie savo dokumentų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, bet ir aktyviai skelbė daug naudotojams patogiai prieinamos informacijos ir dokumentų įvairiomis kalbomis, o taip pat interneto svetainėje.
Ataskaita parengta pagal Reglamento Nr. 1049/2001 17 straipsnio 1 dalį. Joje pateikiama apžvalga, kaip 2016 m. Komisija taikė taisykles dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Ataskaita pagrįsta statistiniais duomenimis, kurie apibendrinami Priede 9 . Statistiniai duomenys rodo 2016 m. gautų paraiškų ir į jas patektų atsakymų skaičių. Jie nerodo, kiek dokumentų buvo prašyta arba su kiek leista (iš dalies) susipažinti – tokių atvejų yra žymiai daugiau. Tais atvejais, kai pareiškėjai gali prašyti leisti susipažinti su vienu dokumentu, jie dažniau prašo susipažinti su keliais dokumentais arba net ištisais dokumentų rinkiniais, susijusiais su konkrečia tema ar procedūra 10 . Remiantis statistiniais duomenimis, teisė susipažinti su dokumentais yra svarbi Komisijos bendros skaidrumo politikos dalis. Su prašomais dokumentais jau pirminiame etape leista susipažinti visa apimtimi arba iš dalies 81,3 % atvejų, o išsamiau ar net visa apimti leista susipažinti kartotinių paraiškų etape 52 % atvejų.
1.Registrai ir interneto svetainės
11 12 13 2016 m. į Komisijos dokumentų registrą buvo įtraukti 18 523 nauji C, COM, JOIN, OJ, PV, SEC arba SWD kategorijų dokumentai (Žr. priedo 1 lentelę). 2016 m. Komisija nesukūrė ir negavo nė vieno tų kategorijų slapto pobūdžio dokumento.
14 2016 m. „Europa“ svetainės galimybės susipažinti su dokumentais puslapyje užregistruotas nežymus apsilankymų skaičiaus padidėjimas (19 191, palyginti su 18 939 2015 m.), tuo tarpu lankytojų ir peržiūrėtų puslapių skaičius nekito (žr. priedo 2 lentelę).
2.Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, kurioms taikomas reglamentas
2016 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija administraciniu lygmeniu toliau reguliariai rengė techninius posėdžius, kad keistųsi patirtimi, nustatytų geriausios praktikos pavyzdžius ir užtikrintų nuoseklų Reglamento Nr. 1049/2001 taikymą.
3.Paraiškos dėl galimybės susipažinti su dokumentais
3.1.Paraiškų skaičius
2016 m. pirminių paraiškų skaičius sumažėjo beveik 10 % (nuo 6 752 2015 m. iki 6 077). Kita vertus, pirminių atsakymų pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 skaičius išaugo daugiau kaip 2 % (nuo 5 819 2015 m. iki 5 944 2016 m. – tai yra didžiausias atsakymų skaičius per pastaruosius penkerius metus).
Kiti 1 193 atsakymai buvo pateikti ne pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 arba buvo patvirtinta, kad prašomų dokumentų Komisija neturi (žr. priedo 3 lentelę).
Kartotinių paraiškų, kuriose prašoma, kad Komisija peržiūrėtų paraišką, atveju pirminių atsakymų, kuriuose buvo visiškai ar iš dalies neleista susipažinti su dokumentais, skaičius išaugo 4 % (nuo 284 2015 m. iki 295 2016 m.); skaičiai tendencingai didėja nuo 2012 m. Kita vertus, atsakymų į kartotines paraiškas pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 skaičius šiek tiek sumažėjo (nuo 230 2015 m. iki 219 2016 m.), nes kai kuriose paraiškose buvo tik prašoma pateikti informacijos.
Kitais atvejais keli vieno pareiškėjo prašymai buvo pergrupuoti pateikiant informaciją viename atsakyme (žr. priedo 5 lentelę).
3.2.Paraiškų pagal Komisijos generalinius direktoratus (tarnybas) dalis (priedo 10 lentelė)
Daugiausiai pirminių paraiškų gavo Generalinis sekretoriatas (SG) (8,6 % palyginti su 8,7 % 2015 m.), o antroje vietoje buvo Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (SANTE): jo gauta paraiškų dalis sumažėjo nuo 9,2 % 2015 m. iki 8 % 2016 m. Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato (GROW GD) gautų pirminių paraiškų skaičius (pagal jį šis GD užima trečią vietą) sumažėjo nuo 8,6 % iki 7,6 % 2016 m.
Konkurencijos GD (COMP GD) (7,2 % paraiškų) ir Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato (FISMA GD) (5,6 % paraiškų) buvo vieninteliai kiti generaliniai direktoratai, gavę po daugiau kaip 5 % visų pirminių paraiškų. Likę Komisijos padaliniai gavo po 4 % ar mažiau pirminių paraiškų.
Kalbant apie Generalinio sekretoriato gautas kartotines paraiškas, didžiausią dalį pirminių atsakymų sudarė COMP GD pateikti atsakymai (15,9 % 2016 m., palyginti su 16,2 % 2015 m.). Antroje vietoje – SANTE GD (10,2 % palyginti su 2015 m. pateiktais 7 % atsakymų) ir GS (6,8 % palyginti su pateiktais 10,2 % atsakymų 2015 m.).
Ketvirtoje vietoje – Teisingumo ir vartotojų reikalų GD (DG JUST) ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD (GD TAXUD) (abu 6,1 % palyginti su 2015 m. pateiktais atitinkamai 7,4 % ir 6,3 % atsakymų). Kitų dviejų Komisijos padalinių pirminiai atsakymai tapo daugiau kaip 5 % visų kartotinių paraiškų tema (GROW GD ir Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) atvejais). Kiekvieno likusio Komisijos padalinio atsakymų dalis sudarė mažiau kaip 5 % visų kartotinių paraiškų.
3.3.Pareiškėjų socialinis ir profesinis profilis 15 (priedo 8 lentelė)
2016 m., kaip ir seniau, didžiąją dalį pirminių paraiškų pateikė piliečiai. Jie sudarė beveik 40 % visų paraiškų (38,3 % palyginti su 24,7 % 2015 m.). Antroje vietoje pagal aktyvumą buvo akademinės įstaigos ir moksliniai institutai: jie pateikė 16 % pirminių paraiškų (palyginti su 21,3 % 2015 m.)
Trečia vieta teko teisininkams (13,5 % palyginti su 12,7% 2015 m.), po jų – pilietinės visuomenės atstovams (NVO) (11,9 %, palyginti su 15,2 % 2015 m.), įmonėms (9,7 %, palyginti su 2 % 2015 m.) ir žurnalistams (5,9 % 2016 m., palyginti su 7,1 % 2015 m.).
Daugiausiai kartotinių paraiškų 2016 m. pateikė piliečiai. Tokios paraiškos sudarė beveik 30 % visų paraiškų (30,2 % palyginti su 24,3 % 2015 m.). Teisininkai, kurių paraiškos sudarė 26,4 % visų paraiškų (palyginti su 27,8 % 2015 m.), buvo antra pagal aktyvumą kategorija.
Nuo jų nedaug atsiliko pilietinės visuomenės atstovai (NVO), kurių paraiškos sudarė 24,7 % visų paraiškų (24,6 % 2015 m.). Žurnalistams, pateikusiems 8,1 % visų paraiškų (13 % 2015 m.) teko ketvirta vieta, o akademinėms institucijoms ir moksliniams institutams, pateikusiems 4,4 % visų paraiškų (5,6 % 2015 m.) – penkta vieta.
3.4.Pareiškėjų geografinė kilmė (priedo 9 lentelė)
Kalbant apie pirminių paraiškų geografinį pasiskirstymą, didžiausia dalis paraiškų ir toliau buvo gaunama iš Belgijos (27,2 % palyginti su 26,8 % 2015 m.), po jos sekė Vokietija (12,6 % palyginti su 11,7 % 2015 m.) ir Jungtinė Karalystė (paraiškų skaičius iš jos reikšmingai padidėjo: nuo 7,6 % 2015 m. iki 10 % 2016 m.). Toliau sekė po 5 % paraiškų pateikusios Prancūzija, Ispanija, Italija ir Nyderlandai. Likusi 21 valstybė narė pateikė mažiau nei po 2 % visų paraiškų.
Teise susipažinti su dokumentais taip pat toliau naudojosi pareiškėjai, gyvenantys trečiosiose šalyse arba jose turintys registruotą buveinę, – jų pirminės paraiškos sudarė 4,1 % visų pirminių paraiškų (4,4 % 2015 m.).
Kalbant apie kartotinių paraiškų geografinį pasiskirstymą, neabejotinai didžiausia dalis paraiškų ir toliau buvo gaunama iš Belgijos (33,2 % palyginti su 30,3 % 2015 m.), po jos sekė Vokietija (13,2 % palyginti su 15,1 % 2015 m.). Italija (9,8 %), Ispanija (8,8 %), Nyderlandai (6,4 %), JK (5,8 %) ir Prancūzija (5,1 %) buvo vienintelės šalys, iš kurių buvo gauta daugiau nei 5 % paraiškų.
Iš likusios 21 šalies gautos paraiškos kiekvienos šalies atveju sudarė 2 % arba mažiau visų paraiškų. Galiausiai pareiškėjų, gyvenančių arba turinčių registruotą būstinę trečiosiose šalyse, paraiškos sudarė 3,7 % visų paraiškų (palyginti su 2,5 % 2015 m.).
4.Teisės susipažinti su dokumentais išimčių taikymas
4.1.Galimybės susipažinti su dokumentais būdai
2016 m. leista visa apimtimi ar iš dalies susipažinti su dokumentais daugiau kaip 80 % visų atvejų dar pirminiame etape (81,3 % palyginti su 84,7 % 2015 m.). Galimybė visa apimtimi susipažinti su dokumentais buvo toliau suteikiama beveik 61 % visų atvejų. Palyginti su praėjusiais metais (68,8 %) tokia galimybė mažėjo (tendencingas mažėjimas pasireiškia nuo 2012 m.) ir tai iš dalies galima paaiškinti griežtesniu Komisijos duomenų apsaugos politikos taikymu.
Dėl tos pačios priežasties reikšmingai – 30 % – padidėjo iš dalies teigiamų atsakymų skaičius (2016 m. buvo 20,4 %, palyginti su 15,9 % 2015 m.). Visiškai atmesta 18,7 % paraiškų (palyginti su 15,3 % 2015 m.) – žr. priedą (4 lentelė).
2016 m. kas antras pirminis atsakymas, dėl kurio buvo pateikta kartotinė paraiška, buvo (visapusiškai arba iš dalies) panaikintas kartotinės paraiškos etape (skaičiai reikšmingai padidėjo nuo 41,3 % 2015 m. iki 52 % 2016 m.). 47 % atvejų buvo suteikta platesnė prieiga nei pirminės paraiškos etape (skaičiai, palyginti su 31,7 % 2015 m., reikšmingai padidėjo. Kartotinės paraiškos etape pirminis visapusiškas atmetimas buvo patvirtintas tik 48 % atvejų (palyginti su 58,7 % 2015 m.).
Kita vertus, kartotinių paraiškų, į kurias suteiktas visapusiškai teigiamas atsakymas, buvo mažiau nei 2015 m. (5 % palyginti su 9,6 % 2015 m. – žr. priedą (6 lentelė).
4.2.Teisei susipažinti su dokumentais taikytos išimtys (priedo 7 lentelė)
Asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga išliko pagrindine (visiško arba dalinio) atsisakymo suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pirminiame etape priežastimi – ši priežastis nuolat nurodoma beveik 30 % visų atsisakymų. Antra dažniausiai taikyta priežastis buvo institucijos sprendimų priėmimo proceso apsauga (ši priežastis, palyginti su 20,3 % atvejų 2015 m., 2016 m. nurodoma šiek tiek dažniau – 21,7 % visų atsisakymų). Trečia pagal dažnumą, tačiau taikyta daug rečiau nei 2015 m. (6,2 % 2016 m. palyginti su 20,9 % 2015 m.), priežastis – išimtis, kurią taikant siekiama apsaugoti patikrinimų, tyrimų ir audito tikslus.
Išimtis, kurią taikant siekiama apsaugoti komercinius interesus, buvo nurodyta santykinai rečiau (13,7 % 2016 m., palyginti su 14,7 % 2015 m.), tačiau liko ketvirtoje vietoje. Daugiausiai išaugo išimties taikymo atvejų, kai siekiama apsaugoti viešąjį interesą visuomenės saugumo tikslais (7,3 % atvejų 2016 m., palyginti su 2,4 % 2015 m.).
Kartotinės paraiškos etape (visiškas arba dalinis) atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais dažniausiai buvo grindžiamas asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga: tokių atvejų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 45 % (nuo 15,6 % 2015 m. iki 28,3 % 2016 m.). Antroje pagal dažnumą vietoje buvo išimtis siekiant apsaugoti sprendimų priėmimo procesą (22,3 % atvejų palyginti su 16,4 % 2015 m.). Išimtis, taikoma siekiant apsaugoti tikrinimų, tyrimų ir audito tikslą, buvo nurodoma kur kas rečiau (20,3 % 2016 m. palyginti su 37,7 % 2015 m.) ir pagal dažnumą buvo trečioje vietoje.
Ketvirta ir penkta pagal dažnumą buvo atitinkamai išimtys, taikomos siekiant apsaugoti komercinius interesus (15,9 % palyginti su 13,1 % 2015 m.), o taip pat teismo procesus ir teisines konsultacijas (5,6 % palyginti su 4,9 % 2015 m.).
5.Skundai Europos ombudsmenui
16 17 18 2014 m. ombudsmenas išnagrinėjo 21 skundą prieš Komisiją dėl paraiškų leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimo. 6 skundai buvo išnagrinėti pateikiant papildomas arba kritines pastabas. Palyginimui, 2015 m. ombudsmenas išnagrinėjo 23 skundus, iš kurių dėl 6 buvo pateiktos kritinės pastabos.
2016 m. ombudsmenas pradėjo 12 naujų tyrimų dėl atvejų, kai skundo pagrindinė arba antrinė tema buvo galimybė susipažinti su dokumentais (tokių atvejų, palyginti su 2015 m., kuriais buvo pradėta 11 naujų tyrimų, šiek tiek padaugėjo).
6.Teisminė peržiūra
2016 m. ES teismai nustatė svarbią naują teismo praktiką, kuri turės poveikį Komisijos praktikai pagal Reglamentą Nr. 1049/2001.
6.1.Teisingumo Teismas
Teisingumo Teismas priėmė 3 sprendimus apeliacinėse bylose, kuriose Komisija buvo viena iš proceso dalyvių.
Byloje Internationaler Hilfsfonds 19 dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su humanitarinės pagalbos sutartimi, Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo teismo nutartį, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys Komisijai.
Byloje SeaHandling Teisingumo Teismas priėmė sprendimą 20 , kuriame patvirtino bendrosios prielaidos buvimą, jog valstybės pagalbos tyrimo administracinės bylos dokumentų atskleidimas iš esmės susilpnina tyrimo veiklos tikslo apsaugą. Jis taip pat nusprendė, kad galimas interesas gauti dokumentą teismo proceso tikslais negali būti viršesnis nei viešasis informacijos atkleidimo interesas. Be to, jis paaiškino, kad gavęs pavėluotą atsakymą ieškovas gali pateikti skundą ombudsmenui arba pradėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kad užtikrintų savo teisę susipažinti su dokumentais ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Teisingumo Teismas Stichting Greenpeace Nederland sprendime
21
nustatė, kad sąvoka „dujų ar teršalų išmetimas į aplinką“ pagal Reglamentą Nr. 1367/2006
22
neapsiriboja faktiniu teršalų išmetimu, bet taip pat apima numatomą teršalų išmetimų į aplinką įprastinėmis arba realistiškomis šio produkto arba šios medžiagos naudojimo sąlygomis. Teismas taip pat nurodė, kad informacija, kuri „yra susijusi su teršalų išmetimu į aplinką“ yra informacijaapie teršalų išmetimą arba apie jį užsimenanti,o ne informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai turinti ryšį su teršalų išmetimu į aplinką.
6.2.Bendrasis Teismas
23 24 Bylose, kuriose Komisija buvo viena iš proceso dalyvių, Bendrasis Teismas priėmė 12 sprendimų, susijusius su teise susipažinti su dokumentais. Dviejose bylose Bendrasis Teismas nusprendė, kad prašymas panaikinti Komisijos sprendimą yra nepriimtinas. Vienoje byloje nebuvo priimtas joks sprendimas.
25 26 Šešiose bylose Bendrasis Teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl Komisijos patvirtinamojo sprendimo dėl teisės susipažinti su dokumentais panaikinimo, patvirtindamas Komisijos poziciją. Trejose bylose Bendrasis Teismas iš dalies panaikino Komisijos sprendimą.
Dėl asmens duomenų Bendrasis Teismas priėmė sprendimą, kad Komisija negali redaguoti pareiškėjo asmens duomenų, jei yra aišku, kad pareiškėjas sutinka, kad tie duomenys būtų atskleisti. Jis taip pat išaiškino, kad institucija neturi įvertinti, ar nėra pažeidžiami duomenų subjekto teisėti interesai, jei pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir pagrįstų įrodymų ir kokio nors įtikinamo argumento, kurie patvirtintų šių asmens duomenų perdavimo būtinybę 27 .
Dėl komercinių interesų Bendrasis Teismas priminė bendrąją prezumpciją neatskleisti konkurso dalyvių viešųjų pirkimų procedūrose pateiktų pasiūlymų, nes jų atskleidimas pakenktų konkurso laimėtojo komerciniams interesams ir sąžiningai konkurso dalyvių konkurencijai.
Dėl tyrimų tikslų Bendrasis Teismas patvirtino bendrąją galimybės susipažinti su vykdomų ir tam tikrais atvejais užbaigtų OLAF tyrimų dokumentais nesuteikimo prezumpciją. Jis taip pat nurodė, kad neteisėto konfidencialios informacijos atskleidimo atvejai patys savaime nepateisina šių dokumentų atskleidimo pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Bendrasis Teismas taip pat laikėsi nuomonės, kad net tada, kai pareiškėjas turi prašomus dokumentus (dalį jų), Komisija gali neatsisakyti nagrinėti jo paraišką pagal Reglamentą Nr. 1049/2001
28
.
Be to, Bendrasis Teismas dar kartą patvirtino bendrosios prezumpcijos buvimą, kad pažeidimo procedūros bylos dokumentai neturėtų būti atskleidžiami tos procedūros ikiteisminiu etapu, nes jų atskleidimas iš principo susilpnintų tyrimų tikslų apsaugą 29 .
Dėl dokumentų, tiesiogiai susijusių su ES lygmeniu neišspręstu teisminiu ginču arba su nacionaliniais procesais, dėl kurių gali būti priimtas prejudicinis sprendimas, Bendrasis Teismas priėmė sprendimą, kad tokie dokumentai turi būti saugomi nuo atskleidimo. Tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinės lygybės ir patikimo teisingumo administravimo principų ir kartu – teismo proceso apsaugos 30 .
Be to, Bendrasis Teismas patvirtino, kad siekiant taikyti išimtį dėl teisinės konsultacijos apsaugos, laikas ir būdas (oficialus ar neoficialus), kuriuo buvo suteiktos konsultacijos, nėra svarbūs. Jis taip pat pripažino, kad teisinės konsultacijos apsaugą sudaro ir Komisijos Teisės tarnybos pozicija ginant Komisijos poziciją Teisingumo Teisme tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitoms šalims. Galiausiai, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad vien to fakto, jog teisinė konsultacija buvo parengta vykstant teisėkūros procesui, savaime nepakanka, kad būtų nustatytas viršesnis viešasis interesas 31 .
Dėl sprendimų priėmimo proceso Bendrasis Teismas nustatė, kad Komisija turi teisę konkrečiai ir individualiai nenagrinėdama dokumentų, sudarytų rengiantis poveikio vertinimui, daryti prielaidą, jog kiekvieno tokio dokumento atskleidimas iš principo gali reikšmingai pakenkti jos sprendimų priėmimo procesui rengiant politinį pasiūlymą 32 .
Bendrasis Teismas taip pat pripažino, kad yra svarbu, jog ES darbuotojai turėtų galimybę nepriklausomai pareikšti savo nuomonę. Jis patvirtino, kad jų nuomonės atskleidimas vidaus reikmėms, kai vyksta svarstymai ir išankstinės konsultacijos, galėtų stipriai pakenkti Komisijos sprendimų priėmimo procesui, nes darbuotojai bijotų nepriklausomai išreikšti savo nuomonę, kad nebūtų netinkamai paveikti galimybės, jog jų nuomonė gali būti plačiau atskleista, jei būtų paviešinami duomenis apie instituciją, kurioje jie dirba 33 .
Kitame sprendime Bendrasis Teismas išaiškino, kad turi būti tikrai nustatytas realus išorės spaudimas sprendimo priėmimo procesui ir kad turi būti pateikta įrodymų siekiant parodyti, kad buvo pagrįstai numatoma rizika, jog tas išorės spaudimas turės didelį poveikį procesui 34 .
2016 m. Bendrasis Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylas dėl apskųstų Tarnautojų Teismo sprendimų, kuriose Komisija buvo viena iš proceso dalyvių, nepriėmė jokių sprendimų, susijusių su teise susipažinti su dokumentais.
6.3.Nauji ieškiniai
35 36 2016 m. Bendrajam Teismui pateikta19 naujų ieškinių dėl Komisijos sprendimų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Be to, Teisingumo Teismui apeliacine tvarka apskųsti dar keturi Bendrojo Teismo sprendimai bylose, kuriose Komisija buvo viena iš proceso dalyvių.
7.Išvados
2016 m. Komisija toliau vykdė savo įsipareigojimą didinti skaidrumą tiek pagal Reglamentą Nr. 1049/2001, tiek įgyvendinant platesnę skaidrumo darbotvarkę.
Tai inter alia atsispindėjo jai laipsniškai įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, sistemingai skelbiant informaciją apie Komisijos politinių lyderių ir vyresniųjų pareigūnų susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais, teikiant Tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro pasiūlymą ir jos politikoje dėl „sukamųjų durų“ reiškinio.
Komisija taip pat toliau aktyviai skelbė daug naudotojams patogiai prieinamos informacijos ir dokumentų, susijusių su įvairia jos teisėkūros ir kita veikla.
Teisė pateikus paraišką susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, Sutartyse ir Reglamente Nr. 1049/2001, tebėra svarbi priemonė, kurią pasitelkdama Komisija įgyvendina įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą.
2016 m. Komisija gavo daugiau kaip 6 000 pirminių paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir beveik 300 kartotinių paraiškų. Tai rodo, kad ES piliečiai ir kiti paramos gavėjai aktyviai naudojasi teise susipažinti su Komisijos turimais dokumentais.
Komisija neabejotinai išlieka institucija, kuri gauna daugiausia prašymų leisti susipažinti su dokumentais. Dėl paraiškų leisti susipažinti su dokumentais skaičiaus ir didelio atskleistų dokumentų kiekio vieša prieiga suteikta daugeliui dokumentų. Šie dokumentai papildė Komisijos dokumentus ir informaciją, kurie 2016 m. jau buvo paskelbti arba jau yra viešai prieinami įvairiuose Komisijos tinklalapiuose ir viešuosiuose registruose.
- (1) Teisę susipažinti su dokumentais turi ES piliečiai ir asmenys, gyvenantys ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje. Be to, trečiųjų šalių piliečiai ir juridiniai asmenys, negyvenantys valstybėje narėje ir neturintys joje registruotos buveinės, taip pat gali naudotis šia teise.
- (2) Oficialusis leidinys L 145, 2001 5 31, p. 43 (toliau – Reglamentas Nr. 1049/2001).
- (3) 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas dėl informacijos apie Komisijos generalinių direktorių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014) 9048 final) ir 2014 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas dėl informacijos apie Komisijos narių ir organizacijų ar savarankiškai dirbančių asmenų susitikimus skelbimo (C(2014) 9051 final).
- (4) Taisyklė „nėra registracijos, nebus ir susitikimo“ nustatyta Pirmininko komunikate Komisijai „2014–2019 m. Europos Komisijos darbo metodai“ (C(2014) 9004), p. 9.
- (5) Duomenys pagrįsti 2017 m. sausio 1 d. gautais skaičiais.
- (6) 2016 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimas C(2016) 3301, kuriuo nustatomos Komisijos ekspertų grupių kūrimo ir veiklos horizontaliosios taisyklės.
- (7) Komunikatas Komisijai dėl informacijos apie buvusių vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą išėjus iš tarnybos skelbimo (Pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio 3 ir 4 dalys), C(2016) 8928, paskelbtas http://ec.europa.eu/civil_service/docs/2016_annual_report_en.pdf .
- (8) https://ec.europa.eu/info/about-european-union/principles-and-values/ethics-and-integrity/ethics-and-integrity-eu-commissioners/former-european-commissioners-authorised-occupations_en
- (9) Jei nenurodyta kitaip, šioje ataskaitoje pateikti statistiniai duomenys grindžiami 2017 m. gegužės 3 d. iš Komisijos kompiuterinių programų gautais duomenimis. Ataskaitos aprašomojoje dalyje pateikti procentiniai dydžiai suapvalinti iki dešimtųjų.
- (10) Jei paraiškose prašoma susipažinti su šimtais (o kai kuriais atvejais net tūkstančiais) dokumentų, tais atvejais, kai su pareiškėjas tinkamai susitariama, paraiškos yra paprastai nagrinėjamos etapais, kai atskiras etapas apima tam tikrą skaičių dokumentų, kuriuos galima išnagrinėti per Reglamente Nr. 1049/2001 nustatytus terminus.
- (11) Panašus skaičius kaip 2015 m. (18 945).
- (12) C – Komisijos autonominio pobūdžio aktai; COM – Komisijos teisės aktų pasiūlymai ir kiti dokumentai, kurie kartu su parengiamaisiais dokumentais yra pateikiami kitoms institucijoms; JOIN – Komisijos ir vyriausiojo įgaliotinio bendrieji aktai; OL – Komisijos posėdžių darbotvarkės; PV – Komisijos posėdžių protokolai; SEC – Komisijos dokumentai, kurių negalima priskirti jokiai kitai serijai; SWD – Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai.
- (13) Reglamente (EB) Nr. 1049/2011 slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi dokumentai, kurie, klasifikuojami kaip „TRÈS SECRET/TOP SECRET“ (YPATINGAI SLAPTI), „SECRET“ (SLAPTI) arba „CONFIDENTIEL“ (KONFIDENCIALŪS) (žr. Reglamento Nr. 1049/2011 9 straipsnio 1 dalį).
- (14) Galimybė susipažinti su dokumentais. http://ec.europa.eu/transparency/access_documents/index_en.htm .
- (15) Paraiškose pareiškėjai gali (bet neprivalo) nurodyti savo socialinį ir (arba) profesinį profilį (t. y. pasirinkti vieną iš septynių nurodytų kategorijų). Statistikos tikslais „piliečių“ profilis apima pareiškėjus, kurie pagal profilį nurodė esantys „piliečiai“, o taip pat pareiškėjus, kurie savo socialinio ir (arba) ekonominio profilio nenurodė (t. y. nepasirinko nė vienos iš 7 kategorijų).
- (16) Statistiniai duomenys apima visų Komisijos padalinių, išskyrus OLAF, ombudsmeno bylas.
- (17) Dėl 6 bylų pateiktos papildomos / kritinės pastabos: 2012/0803/TN (+ 2013/369/TN), 2014/0852/LP, 2014/1871/JN, 2014/2063/PMC ir 2015/437/OMB. 3 bylos buvo baigtos pateikiant pasiūlymus dėl patobulinimų, o 12 bylų užbaigta nesiimant tolesnių veiksmų.
- (18) 2015 m. metinėje ataskaitoje pateikti statistiniai duomenys yra susiję tik su kartotinių paraiškų bylomis; šiuos duomenis centralizuotai tvarko generalinis sekretoriatas (gauta 16 skundų, iš kurių 2 išnagrinėti pateikiant kritinę pastabą). Kiti Komisijos padaliniai nagrinėjo dar 7 skundus, iš kurių 4 išnagrinėti pateikiant kritinę pastabą).
- (19) 2016 m. sausio 21 d. Teismo nutartis byloje Internationaler Hilfsfonds eV / Komisija, C-103/15 P.
- (20) 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje likviduojama bendrovė Sea Handling SpA, buvusi Sea Handling SpA, / Komisija, C-271/15 P.
- (21) 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C-673/13 P.
- (22) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13–19).
- (23) Bendrojo Teismo sprendimai bylose (1) PITEE / Komisija, T-674/15 (pateikta apeliacija), ir (2) Anikó Pint / Komisija, T-660/16 (pateikta apeliacija).
- (24) Bendrojo Teismo sprendimas byloje TMG Landelijke Media BV ir Menzo Willems / Komisija, T-189/15, EU:T:2016:22.
- (25) IMG / Komisija, T-110/15; Philip Morris Ltd / Komisija, T-796/14 ir T-800/14; Herbert Smith Freehills / Komisija, T-755/14; Syndial SpA / Komisija, T-581/15 ir Secolux / Komisija, T-363/14.
- (26) Sprendimai bylose PAN Europe / Komisija, T-51/15; Philip Morris Ltd / Komisija, T-18/15 ir Strack / Komisija, T-221/08.
- (27) 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Strack / Komisija, T-221/08 ir 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Secolux / Komisija, T‑363/14.
- (28) 2016 m. gegužės 26 d. sprendimas byloje IMG / Komisija, T-110/15 ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas byloje Strack / Komisija, T-221/08.
- (29) 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas byloje Syndial SpA / Komisija, T-581/15.
- (30) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai Philip Morris Ltd / Komisija, T-18/15, T-796/14 ir T-800/14.
- (31) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimai bylose Herbert Smith Freehills / Komisija, T-755/14, ir Philip Morris / KomisijaT-796/14 ir T-800/14.
- (32) 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimas bylose ClientEarth / Komisija, T-424/14 ir T-425/14 (pateikta apeliacija).
- (33) 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Philip Morris Ltd. / Komisija, T-18/15.
- (34) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) / Europos Komisija, T-51/15.
- (35) Steven Verschuur / Komisija, T-877/16; Falcon Technologies Int. LLC / Komisija, T-875/16; Access Info Europe / Komisija, T-852/16 ir T-851/16; Anikó Pint / Komisija, T-660/16; Malte / Komisija, T-653/16 ir T-653/16R; ClientEarth / Komisija, T-644/16; Verein Deutsche Sprache e.V. / Komisija, T-468/16; Fabio De Masi / Komisija, T-423/16, T-341/16 ir T-11/16; MS / Komisija, T-314/16; CEE Bankwatch Network / Komisija, T-307/16; Pagkyprios organismos ageladotrofon (POA) Dimosia Ltd / Komisija, T-74/16; European Environmental Bureau (EEB) / Komisija, T-38/16; Association Justice & Environment, z.s. / Komisija, T-727/15; PITEE / Komisija, T-674/15; Stichting Greenpeace Nederland and Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) / Komisija, T-545/11RENV.
- (36) ClientEarth / Komisija, C-57/16 P; Syndial / Komisija, C-410/16 P; PITEE / Komisija, C-464/16 P ir Pint / Komisija, C-625/16 P.