EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2017 11 29

COM(2017) 712 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI

ES požiūris į esminius standartų patentus

Įvadas

Patentų ir standartų sąveika svarbi inovacijoms ir ekonomikos augimui. Standartais užtikrinama, kad sąveikios ir saugios technologijos būtų plačiai naudojamos bendrovių ir vartotojų. Dėl patentų sukuriamos paskatos MTTP sektoriuje, o novatoriškos įmonės gali gauti tinkamą investicijų grąžą. Standartuose 1 dažnai nurodomos patentais saugomos technologijos. Patentas, kuriuo saugoma standartui būtina technologija, vadinamas esminiu standarto patentu (ESP). Todėl ESP saugomos technologijos, būtinos, kad būtų užtikrinta atitiktis techniniams standartams, ir siekiant prekiauti tokiais standartais grindžiamais produktais.

Standartais prisidedama prie inovacijų ir ekonomikos augimo Europoje, visų pirma užtikrinant skaitmeninių technologijų, kurios sudaro bendros skaitmeninės rinkos pamatą, sąveikumą. Pavyzdžiui, kompiuteriai, išmanieji telefonai ar planšetės prie interneto ar kitų įrenginių prisijungia naudojant standartizuotas technologijas, pavyzdžiui, ilgalaikės raidos technologijas (angl. long-term evolution (LTE)), belaidį vietinį tinklą (WiFi) ar technologiją Bluetooth, kurios visos saugomos ESP. Be plataus tokių standartizuotų technologijų naudojimo, toks tarpusavio junglumas būtų neįmanomas 2 .

Hipersaitų eroje tarpusavio junglumo svarba dar didesnė. Kad vartotojai galėtų naudotis papildomais produktais ir paslaugomis (pvz., išmaniaisiais buities įrenginiais) ir būtų sukurta naujų verslo galimybių Europos įmonėms, reikia tarpusavyje sujungti daugybę naujų produktų.

Ekonomikos skaitmeninimas suteikia puikių galimybių ES pramonei. Numatoma, kad žmonėms, namams, biurams, gamykloms, statybvietėms, mažmeninės prekybos vietoms, miestams, transporto priemonėms ir naudojimui lauko sąlygomis skirtų įrenginių daiktų interneto taikomųjų programų ekonominis potencialas išsivysčiusiose šalyse iki 2025 m. pasieks iki 9 trln. EUR per metus 3 . Per ateinančius penkerius metus dėl produktų ir paslaugų skaitmeninimo Europos ekonomikos pajamos kasmet gali būti daugiau nei 110 mlrd. EUR didesnės 4 . Siekiant kuo didesnio ekonominio potencialo, būtina, kad sujungti įrenginiai ir sistemos galėtų kartu veikti. Jeigu nebūtų standartais užtikrinamo sąveikumo, 40 proc. galimos daiktų interneto sistemų teikiamos naudos būtų nepanaudota 5 . Jeigu nebūtų oficialios standartizacijos ir ESP, nebūtų, pavyzdžiui, susietųjų transporto priemonių. Taip pat nebūtų galima teikti nuotolinės diagnostikos paslaugų ar atlikti nuotolinių operacijų, bendradarbiaujant su nutolusiomis ligoninėmis, arba keistis informacija apie pacientus.

Patentų savininkai teikia technologijas standartizacijos organizacijoms, kad šios parengtų standartus. Parengus standartą ir ESP savininkams įsipareigojus suteikti jų licencijas sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (angl. FRAND) sąlygomis, galimybė naudotis standarte nurodyta technologija turėtų būti suteikta visiems galimiems standarto naudotojams. Todėl siekiant užtikrinti sąžiningą, pagrįstą ir nediskriminacinę prieigą prie standartizuotų technologijų ir atlygį patentų savininkams, kad jie ir toliau investuotų į MTTP bei standartizavimo veiklą, būtina sklandi licencijavimo tvarka. Tai, savo ruožtu, atlieka svarbų vaidmenį plėtojant internetu besinaudojančią visuomenę, kurioje naujiems rinkos dalyviams – ne tradicinių IRT sektorių atstovams (buitinių įrenginių, susietųjų transporto priemonių ir kt. gamintojams) – reikalinga prieiga prie standartizuotos technologijos.

Vis dėlto patirtis rodo, kad licencijavimas ir ESP teisių gynimas ne visuomet vyksta sklandžiai ir dėl to gali kilti konfliktų. Technologijų naudotojai ESP savininkus kaltina tuo, kad jie nustato per didelius licencijų mokesčius, grindžiamus silpnais patentų portfeliais, ir grasina kreiptis į teismą. ESP savininkai teigia, kad technologijų naudotojai nemokamai naudojasi jų inovacijomis ir sąmoningai pažeidžia intelektinės nuosavybės teises bei atsisako dalyvauti sąžiningose derybose dėl licencijos 6 . Ypač didelių problemų gali kilti, kai naujų pramonės sektorių dalyviams, neturintiems žinių apie tradicinį IRT verslą, prireikia prieigos prie standartizuotų technologijų. Dėl tarp technologijų naudotojų ir savininkų kilusių ginčų ir užsitęsusių derybų svarbios standartizuotos technologijos gali būti vėliau pradėtos naudoti plačiai. Tai gali kliudyti vystyti tarpusavyje susietus produktus Europoje ir galiausiai daryti neigiamą poveikį ES ekonomikos konkurencingumui.

2016 m. balandžio mėn. komunikate „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ 7 Komisija nurodė tris pagrindines sritis, kuriose būtų galima pagerinti ESP licencijavimą: neaiški informacija apie priklausomumą nuo ESP; neaiškus patentuotų technologijų vertės nustatymas, remiantis standartais ir FRAND sąlygų apibrėžtimi, ir netikrumo, susijusio ESP teisų gynimu, rizika. Taip pat reikėtų įvertinti atvirojo kodo bendruomenių vaidmenį rengiant standartus.

Todėl ES reikalinga aiški, proporcinga ir pagrįsta ESP politika, kuria būtų siekiama prisidėti prie daiktų interneto vystymo ir Europos lyderystės stiprinimo šioje srityje.

Dėl nesutampančių suinteresuotųjų subjektų interesų tam tikrose standartizacijos organizacijose šioms organizacijoms gali būti sudėtinga pateikti veiksmingas gaires tokiais sudėtingais teisiniais ir intelektinės nuosavybės politikos klausimais. Šios srities licencijavimo platformos iniciatyvos dar tik pradedamos plėtoti ir jų dar nėra priėmę naudotojai, kurie gali delsti tai daryti dėl netikrumo, susijusio su dabartiniu ESP reguliavimu, ir kurie turi nedaug paskatų sudaryti sandorius tokiomis aplinkybėmis.

Be to, 5G technologijos ir daiktų interneto standartizacija – pasaulio masto klausimas. Europos pramonė išlaiko pirmaujančią poziciją daugelyje pasaulio rinkų sektorių. Komisija pažymi Europos standartizacijos svarbą pasaulyje 8 .

Todėl, Komisijos nuomone, būtina kuo greičiau nustatyti pagrindinius principus, kuriais būtų grindžiama proporcinga, sklandi ir nuspėjama ESP sistema. Šiais pagrindiniais principais siekiama dviejų svarbiausių tikslų: paskatinti kurti pažangiausias technologijas ir įtraukti jas į standartus, išlaikant teisingą ir tinkamą grąžą už šią veiklą, ir užtikrinti sklandžią bei plačią standartizuotų technologijų sklaidą sąžiningos prieigos sąlygomis. Proporcinga ir sėkminga ESP licencijavimo politika turėtų būti naudinga Europoje veikiančioms pradedančiosioms įmonėms ir visiems ES piliečiams, nes ji turėtų suteikti prieigą prie veiksmingiausia standartizuota technologija pagrįstų produktų ir paslaugų.

Komunikate visi ESP licencijavimo srityje veikiantys dalyviai raginami prisiimti atsakomybę, o visi suinteresuotieji subjektai skatinami prisidėti, kad ši sistema veiktų praktiškai. Juo nesiekiama nustatyti teisės ir nedaromas poveikis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ES teisės aiškinimui. Juo Komisija neįpareigojama taikyti ES konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsnių.

1.Didinti skaidrumą, susijusį su priklausomumu nuo ESP

Informacija apie ESP egzistavimą, apimtį ir aktualumą labai svarbi siekiant sąžiningų derybų dėl licencijos ir suteikiant galimybę galimiems naudotojams nustatyti, koks jų priklausomumo nuo ESP mastas, taip pat – būtinus licencijavimo partnerius. Vis dėlto šiuo metu vienintelę naudotojams prieinamą informaciją apie ESP galima rasti tik standartizacijos organizacijų administruojamose deklaracijų duomenų bazėse, kurioms gali trūkti skaidrumo. Dėl tokios padėties pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ gali būti itin sunku dalyvauti derybose dėl licencijos ir numatyti su ESP susijusią riziką. Deklaracijomis visų pirma siekiama užtikrinti standartizacijos organizaciją ir visas trečiąsias šalis, kad technologija bus prieinama visiems naudotojams, paprastai įsipareigojant licenciją suteikti FRAND sąlygomis.

Standartizacijos organizacijų duomenų bazėse gali būti registruota dešimtys tūkstančių ESP, susijusių su vienu standartu; ši tendencija stiprėja 9 . Deklaracijos grindžiamos patento savininko įsivertinimu ir nėra peržiūrimos, siekiant patikrinti deklaruoto patento esmingumo kriterijų, nors toks tikrinimas gali būti atliekamas vykdant standarto priėmimo procedūrą. Be to, suinteresuotieji subjektai nurodo, kad net vedant derybas dėl konkrečios licencijos licenciarai nesugeba pateikti tikslesnės informacijos savo teiginiams pagrįsti. Tokia padėtis ypač nepatenkinama kalbant apie daiktų internetą, nes į ryšių rinką nuolat žengia nauji dalyviai, turintys mažai su ESP licencijavimu susijusios patirties. Todėl, Komisijos nuomone, siekiant gerinti informaciją apie ESP reikalingos toliau nurodytos priemonės.

1.1.Standartizacijos organizacijų duomenų bazėse užregistruotos informacijos kokybės ir prieigos prie jos gerinimas

Komisijos nuomone, siekiant stiprinti ESP licencijavimo sistemą, standartizacijos organizacijos savo duomenų bazėse turėtų teikti išsamią informaciją. Nors standartizacijos organizacijų duomenų bazėse sukaupiama daug su deklaracijomis susijusių duomenų 10 , dažnai suinteresuotosios šalys neturi patogios prieigos prie jų ir jie neatitinka būtinų kokybės reikalavimų. Todėl Komisija mano, kad turėtų būti gerinama duomenų bazių kokybė ir prieiga prie jų 11 . Pirmiausia, duomenys turėtų būti lengvai prieinami naudojant patentų savininkams, jų naudotojams ir trečiosioms šalims patogias sąsajas. Turėtų būti įmanoma atlikti visos deklaruotos informacijos paiešką pagal atitinkamus standartizacijos projektus; tai reiškia, kad gali prireikti senesnius duomenis konvertuoti į šiuolaikinius formatus. Vykdant kokybės užtikrinimo procesus turėtų būti panaikintas dubliavimasis ir kiti akivaizdūs trūkumai. Galiausiai, turėtų būti pateiktos nuorodos į patentų biurų duomenų bazes, kuriose būtų galima rasti informaciją apie atnaujintą patento statusą, patento savininką ir patento savininko teisių perleidimą. Gerinant duomenų bazes taip pat reikėtų griežčiau tikrini, kaip laikomasi deklaracija prisiimtų įsipareigojimų, apibrėžtų pagal dabartinę standartizacijos organizacijų politiką, kad būtų išvengta neišsamių deklaracijų 12 .

1.2.Informacijos rinkimo priemonės kūrimas, siekiant padėti vesti derybas dėl licencijos

Komisija pažymi, kad dabartine standartizacijos organizacijų naudojama deklaracijų sistema remiamas techninis standartų nustatymo procesas, tačiau ji nėra orientuota į būsimą ESP licencijavimą. Vis dėlto aišku, kad dabartinių deklaravimo ir duomenų bazių tvarkymo praktikos bei tikslo naudojimas kuriant naujas skaidrumo užtikrinimo priemones, kuriomis galima labai supaprastinti derybas dėl licencijos, neprarandant pagrindinio jų tikslo, duoda grynosios naudos. Šiomis aplinkybėmis itin svarbu atsižvelgti į proporcingumo kriterijus. Nors turėtų būti vengiama užkrauti pernelyg didelę naštą suinteresuotiesiems subjektams, reikėtų nepamiršti, kad vedant konkrečias derybas dėl licencijos patentų savininkai turi skirti lėšų, kad pagrįstų ESP naudotojams, kodėl patentai iš patentų savininko portfelio yra esminiai standartui arba kokie yra su šiais patentais susiję pažeidimai 13 . Todėl Komisija yra įsitikinusi, kad siūlomais laipsniškais, didelių sąnaudų nereikalaujančiais patobulinimais galima labai sumažinti bendras sandorio sąnaudas, patiriamas per derybas dėl licencijos, taip pat pažeidimų riziką, taip suteikiant naudą abiem derybų šalims 14 .

1.2.1.Daugiau naujausia informacija pagrįstų ir tikslių deklaracijų

Deklaracijos pateikiamos ankstyvame standartizacijos proceso etape, ir paprastai vėliau neperžiūrimos. Vis dėlto derybose dėl standarto siūlomi techniniai sprendimai plėtojami tol, kol susitariama dėl galutinio standarto 15 . Nors dauguma deklaracijų susijusios su patentų paraiškomis, galutinio patento, suteikto priėmus standartą, apibrėžtys gali labai skirtis, nes jų turinys gali labai pasikeisti 16 per suteikimo procesą. Todėl galutinio standarto priėmimo (bei vėlesnių reikšmingų jo taisymų) ir galutinio sprendimo dėl patento suteikimo metu teisių turėtojai turėtų peržiūrėti savo deklaracijų aktualumą.

Deklaracijose taip pat turėtų būti pateikta pakankamai informacijos, kad būtų galima įvertinti priklausomumą nuo patento. Patentų savininkai turėtų nurodyti bent su ESP susijusį standarto skirsnį ir ryšį su patentų šeima. Deklaracijose taip pat turėtų būti aiškiai nurodyti deklaruoto ESP savininko / licenciaro kontaktiniai duomenys.

Galiausiai, reikėtų pažymėti, kad dėl su pagrindinėmis technologijomis susijusių ESP dažniau bylinėjamasi 17 . Susijusi informacija yra svarbi visiems suinteresuotiesiems licenciatams ir dėl jos gali sumažėti ginčų nagrinėjimo galimybė ateityje. Todėl standartizacijos organizacijos turėtų suteikti galimybę patentų savininkams ir technologijų naudotojams pateikti bylos nuorodą ir nurodyti pagrindines galutinių sprendimų išvadas (teigiamas ar neigiamas) dėl deklaruoto ESP (įskaitant dėl esmingumo kriterijaus ir patento galiojimo). Kadangi bendrovės paprastai bylinėjasi tik dėl kelių vertingų patentų iš patentų portfelio, ir tiek patentų savininkai, tiek naudotojai turėtų būti suinteresuoti pranešti apie jiems palankius sprendimus, su šia priemone susijusi našta nebūtų didelė.

1.2.2.Esmingumo kriterijaus tikrinimas

Iš patirties matyti, kad kyla plataus ir pernelyg dažno deklaravimo rizika, todėl reikalingas didesnis patikimumas, susijęs su ESP esmingumo kriterijumi 18 . Suinteresuotieji subjektai nurodo, kad užregistravus deklaracijas derybose su licenciatais de facto sukuriama esmingumo prielaida 19 . Dėl šios priežasties visiems suinteresuotiems licenciatams, visų pirma MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, kyla didelių sunkumų norint patikrinti daugelio derybose dėl licencijos aktualių ESP esmingumo kriterijų.

Todėl yra poreikis griežčiau tikrinti esmingumo teiginius Tokį tikrinimą tinkamu metu turėtų atlikti nepriklausoma šalis, kuri turi techninių pajėgumų ir yra pripažįstama rinkoje. Vis dėlto reikalavimo atlikti tokius ESP tikrinimus nustatymas turėtų būti proporcingas sąnaudoms 20 . Tačiau taikant laipsniško įgyvendinimo principą, pagal kurį tikrinimas atliekamas teisių turėtojų arba galimų naudotojų prašymu, pritaikant tikrinimo išsamumo lygį ir apsiribojant vieno patento iš patentų šeimos ir imties tikrinimu, būtų galima užtikrinti šios priemonės sąnaudų ir naudos pusiausvyrą 21 .

1.2.3.Įgyvendinimo priemonės

Didesnis skaidrumas suteikia akivaizdžią naudą, tačiau susijusi našta turėtų išlikti proporcinga. Todėl priemonių taikymo sritis galėtų būti didinama laipsniškai – jos galėtų būti taikomos tik naujiems ir pagrindiniams standartams, pvz., 5G.

Pirmuoju etapu suinteresuotieji subjektai galėtų būti skatinami vertinti didesnį skaidrumą, pavyzdžiui, jų deklaruotiems ESP portfeliams galėtų būti suteikiami atitikties skaidrumo kriterijams sertifikatai. Tokiais sertifikatais vėliau būtų galima pasinaudoti derybose dėl licencijos ir nagrinėjant ginčus. Be to, neseniai Komisijos užsakymu atliktame tyrime nurodyta, kad standartizacijos organizacijos svarsto galimybę nustatyti (nedidelį) mokestį už ESP deklaracijų patvirtinimą po standartų paskelbimo ir patentų suteikimo, siekdamos paskatinti ESP savininkus peržiūrėti ir palikti galioti tik reikalavimus atitinkančias deklaracijas 22 .

Svarstant galimybę tikrinti esmingumo kriterijų, nurodoma, kad patentų biurai taip pat gali tinkamai išnaudoti sinergiją ir padėti sumažinti sąnaudas 23 . Komisija rems tolesnę tokio tikrinimo įvykdomumo analizę, siekdama užtikrinti veiksmingus ir proporcingus sprendimus. Atsižvelgiant į šio projekto rezultatus, nepriklausomai Europos įstaigai galėtų būti pavesta atlikti ESP esmingumo kriterijaus vertinimą.

2.Bendrieji ESP licencijavimo FRAND sąlygomis principai 

Komisijos nuomone, geriausias būdas šalims susitarti dėl sąžiningų licencijavimo sąlygų ir tinkamo atlyginimo – vesti sąžiningas derybas. Šiuo metu licencijavimą apsunkina neaiškus ir nevienodas sąžiningų, pagrįstų ir nediskriminacinių (FRAND) sąlygų reikšmės aiškinimas. Ypač daug diskusijų kyla dėl vertinimo principų. Skiriantis nuomonėms dėl licencijavimo FRAND sąlygomis ir dėl su FRAND sąlygomis susijusių ginčų, kyla rizika, kad bus vėluojama įsisavinti naujas technologijas, vykdyti standartizavimo procesą ir diegti daiktų internetą Europoje. Todėl Komisija mano, kad reikia ir naudinga nustatyti pirmąjį pagrindinių FRAND koncepcijos gairių rinkinį, siekiant sukurti stabilesnę licencijavimo aplinką, patarti šalims joms vedant derybas ir sumažinti ginčų nagrinėjimo atvejų skaičių.

Toliau išdėstytos gairės pagrįstos viešųjų konsultacijų rezultatais 24 , geriausios patirties analize 25 , tyrimais 26 ir nacionaline teismų praktika 27 . Komisija ragina suinteresuotuosius subjektus vesti tarpusavio dialogą ir dialogą su Komisija, kad būtų pasiektas didesnis aiškumas ir suformuota geriausia praktika. Komisija stebės daromą pažangą ir prireikus imsis papildomų veiksmų dėl licencijavimo FRAND sąlygomis.

2.1.Licencijavimo principai

Kaip patvirtino ESTT: „įsipareigojimas suteikti licencijas FRAND sąlygomis sukuria trečiųjų asmenų teisėtų lūkesčių, kad su standartu susieto patento savininkas iš tiesų suteiks jiems licencijas tokiomis sąlygomis“ 28 .

Abi šalys turi norėti vesti sąžiningas derybas, siekdamos nustatyti sąžiningas, pagrįstas ir nediskriminacines licencijavimo sąlygas. Sąžiningai derėdamosi ESP licencinės sutarties šalys geriausiai gali nustatyti konkrečiai jų situacijai tinkamiausias FRAND sąlygas.

Turėtų būti atsižvelgiama į efektyvumo aspektus, pagrįstus abiejų šalių lūkesčius dėl licencinio mokesčio ir paprastesnį įsisavinimą naudotojams, siekiant skatinti kuo didesnę standarto sklaidą. Šiuo kausimu reikia pabrėžti, kad kalbant apie FRAND sąlygas nėra vieno visiems tinkančio sprendimo – tai, kas laikoma sąžininga ir pagrįsta, gali skirtis atsižvelgiant į sektorių ir laiką. Dėl šios priežasties Komisija skatina suinteresuotuosius subjektus siekti diskusijų pagal sektorius, kad būtų suformuota bendra licencijavimo praktika, pagrįsta šiame komunikate nurodytais principais.

Komisijos nuomone, turėtų būti atsižvelgiama į toliau nurodytus intelektinės nuosavybės vertinimo principus.

·Licencijavimo sąlygose turi būti nurodytas aiškus ryšys su patentuotos technologijos ekonomine verte. Ši vertė pirmiausia turi būti nustatoma atsižvelgiant į pačią technologiją ir, iš esmės, neturėtų apimti jokių elementų, atsirandančių dėl sprendimo įtraukti technologiją į standartą. Tais atvejais, kai technologija kuriama pirmiausia dėl standarto ir jos rinkos vertė be standarto yra nedidelė, reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvius vertinimo metodus, pavyzdžiui, nustatyti santykinę į standartą įtrauktos technologijos svarbą, palyginus ją su kitomis standarto sudėtinėmis dalimis. 

·Kad vertė būtų nustatyta FRAND sąlygomis, turėtų būti reikalaujama atsižvelgti į dabartinę patentuotos technologijos pridėtinę vertę 29 . Ši vertė neturėtų priklausyti nuo produkto sėkmės rinkoje, nes ji nesusijusi su patentuota technologija.

·Vertinimas FRAND sąlygomis turėtų užtikrinti tęstines paskatas ESP savininkams pateikti standartizuoti geriausias savo turimas technologijas.

·Galiausiai, kad būtų išvengta autorinių atlyginimų sumavimo, nustatant vertę FRAND sąlygomis atskiras ESP negali būti nagrinėjamas neatsižvelgus į kontekstą. Šalys turi atsižvelgti į pagrįstą bendrą standarto kainą, įvertindamos bendrą technologijos pridėtinę vertę 30 . Šį tikslą jau dabar galima remti įgyvendinant su ESP skaidrumu susijusias priemones. Taip pat galima, nepažeidžiant ES konkurencijos teisės taikymo srities, kurti pramonės licencijavimo platformas ir patentų fondus arba atsižvelgti į standartizacijos procedūrose dalyvaujančių subjektų nurodytą didžiausią galimą bendrą kainą, kurią galima pagrįstai numatyti arba kurios galima pagrįstai tikėtis.

2.2.Efektyvumas ir nediskriminavimas

FRAND sąlygų nediskriminacinis elementas reiškia, kad teisių turėtojai negali diskriminuoti naudotojų, kurių „padėtis panaši“ 31 .

FRAND sąlygos ne visiems vienodos – sprendimai gali skirtis priklausomai nuo sektoriaus ir atitinkamo verslo modelio.

Kaip minėta pirmiau, FRAND sąlygomis grįstos derybos reiškia sąžiningas abiejų šalių derybas. Taip pat gali būti svarbu atsižvelgti į efektyvumo aspektus. Su derybomis dėl licencijos susijusios sandorio sąnaudos turėtų būti kuo mažesnės. Be to, sektoriuose, kuriuose paplitusi abipusio licencijavimo praktika, turėtų būti atsižvelgiama į su tokia praktika susijusį didesnį efektyvumą. Į šiuos aspektus reikia atsižvelgti kiekvienu atveju atskirai vertinant, ar pasiūlymas dėl licencijos atitinka FRAND sąlygas.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą požiūrį, Komisija laikosi nuomonės, kad tie patys efektyvumo principai taikytini licencijuojant ESP portfelį, susijusį su visame pasaulyje platinamais produktais 32 . Kaip nurodyta neseniai paskelbtame teismo sprendime, licencijavimas kiekvienoje šalyje atskirai 33 gali būti neefektyvus ir gali neatitikti konkrečiame sektoriuje pripažintos komercinės praktikos. 

2.3.Patentų fondai ir licencijavimo platformos, siekiant supaprastinti ESP licencijavimą

Turėtų būti skatinama kurti patentų fondus ar kitas licencijavimo platformas, atsižvelgiant į ES konkurencijos teisės taikymo sritį. Tokios priemonės gali padėti išspręsti daugelį su ESP licencijavimu susijusių problemų – sudaryti sąlygas geriau patikrinti esmingumo kriterijų, užtikrinti didesnį aiškumą dėl bendros licencijų mokesčių sumos ir pasiūlyti vieno langelio principu pagrįstus sprendimus. Daiktų interneto pramonėje veikiančioms įmonėms ir ypač MVĮ, kurioms pirmą kartą tenka spręsti ginčus dėl ESP licencijavimo, tai suteiks daugiau aiškumo dėl konkrečiame sektoriuje taikomų ESP savininkų licencijavimo sąlygų.

Turėtų būti skatinama taikyti priemones, kuriomis skatinama kurti pagrindinių standartizuotų technologijų patentų fondus, t. y. supaprastinama prieiga prie fondų valdymo pasiūlymų ir užtikrinama standartizacijos organizacijų teikiama techninė pagalba 34 . Jei šios pastangos daiktų interneto pramonės sektoriuose nebus veiksmingos, Komisija apsvarstys tolesnes priemones.

2.4.Naudojimasis su FRAND sąlygomis susijusia praktine patirtimi ir jos didinimas

Būtina suteikti daugiau galimybių pasinaudoti su FRAND sąlygų nustatymu susijusia bendro pobūdžio, praktine ir pažangiąja patirtimi. Per daugelį metų, remiantis licencinėmis sutartimis, dalyvaujant tarpininkavimo bei arbitražo procesuose ir iš teismo sprendimų, įgyta vertingų žinių ir parengta metodika. Patentams ir technologijoms aiškinti, analizuoti ir įvertinti skirta daug išteklių ir pastangų. Nėra vienos bendros tokios praktinės patirties saugyklos, todėl darbas ir moksliniai tyrimai gali būti be reikalo dubliuojami, o susijusios šalys gali patirti didelių sąnaudų. Dėl prieinamesnės su FRAND sąlygomis susijusios informacijos įmonėms, pavyzdžiui, veikiančioms daiktų interneto srityje, galėtų būti užtikrintas didesnis nuspėjamumas, apskritai supaprastintas licencijavimo procesas ir suteikta parama bei nurodyti lyginamieji kriterijai ginčų sprendimo srityje.

Todėl Komisija įsteigs ekspertų grupę, kuriai bus pavesta rinkti informaciją apie pramonės praktiką ir papildomą praktinę patirtį, susijusią su licencijavimu FRAND sąlygomis. Be to, Komisija naudosis visomis turimomis tinkamomis priemonėmis, siekdama gauti papildomos informacijos, kad jos formuojama politika būtų pagrįsta pakankamais įrodymais.

3.Nuspėjama ESP teisių gynimo aplinka

Ginčai dėl ESP yra svarbus licencijavimo sistemos veiksnys, kai žlunga derybos. Proporcinga ir nuspėjama teisių gynimo aplinka labai teigiamai veikia šalių elgesį derybų metu, o tai, savo ruožtu, gali padėti paskatinti standartizuotų technologijų sklaidą. Vis dėlto daiktų interneto sektoriuje veikiantys suinteresuotieji subjektai nurodo, kad teisių gynimo sistemai būdingas netikrumas ir neproporcingumas daro didelį poveikį patekimui į rinką. Dėl ESP ginčai kyla dažniau nei dėl kitų patentų 35 , todėl poreikis sukurti aiškią šios srities ginčų nagrinėjimo sistemą yra dar didesnis. Šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama konkrečioms gairėms dėl esminių standartų patentų, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairėse 36 bendriau paaiškinamas INTGD režimas. Teisių gynimo galimybė – vienas iš svarbiausių intelektinės nuosavybės teisių aspektų 37 . ESP srityje daugiausia diskusijų kyla dėl galimybės pareikšti ieškinį dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo. Tokiu įpareigojimu siekiama apsaugoti ESP savininkus nuo pažeidėjų, kurie nenori susitarti dėl licencijos FRAND sąlygomis. Kartu būtinos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užkardyta grėsmė, kad sąžiningi technologijos naudotojai, kuriems grasinama ieškiniu dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo, sutiks su FRAND sąlygų neatitinkančiomis licencijų sąlygomis, arba, blogiausiu atveju, neturės galimybės rinkai pateikti savo produktų (veiklos sustabdymas).

3.1.Galimybė pareikšti ieškinį dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo, nustatyta sprendimu Huawei prieš ZTE

ESTT sprendime Huawei 38 , vertindamas, ar ESP savininkas gali, nepažeisdamas SESV 102 straipsnio, pareikšti ieškinį galimam licenciatui dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo, nustatė abiejų ESP licencinės sutarties šalių prievoles. ESP savininkai negali pareikšti ieškinio dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo naudotojams, kurie pasirengę pradėti derybas dėl licencijos suteikimo FRAND sąlygomis; ESTT nustatė elgesio kriterijus, pagal kuriuos vertinama, kada galima manyti, kad galimas licenciatas pasirengęs derėtis dėl tokios licencijos.

Komisijos nuomone, toliau nurodyti aspektai, susiję su nacionaline teismų praktika, įtvirtinta taikant Huawei sprendimą 39 , yra naudingos papildomos gairės suinteresuotiesiems subjektams.

Keli teismai pabrėžė, kad galimas ESP licenciatas turi gauti pakankamai išsamią ir aktualią informaciją, kad galėtų nustatyti ESP portfelio aktualumą ir atitiktį FRAND sąlygoms 40 . Kiekvienu atskiru atveju konkretūs reikalavimai gali skirtis, tačiau Komisija įsitikinusi, kad siekiant įvertinti FRAND sąlygomis pateiktą pasiūlymą ir pateikti tinkamą kitos šalies pasiūlymą, būtina pateikti konkrečius paaiškinimus dėl: standarto esmingumo kriterijaus, ESP naudotojo produktų, kuriais, kaip įtariama, pažeidžiamas patentas, siūlomo autorinio atlyginimo apskaičiavimo ir FRAND sąlygų nediskriminacinio elemento.

Remiantis sprendimu Huawei, kitos šalies teikiamas pasiūlymas turėtų būti konkretus ir aiškus, t. y. juo negali būti tik užginčijamas ESP savininko pasiūlymas ir bendrai nurodyta, kad autorinį atlyginimą nustato trečioji šalis. Jame taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tikslų standarto panaudojimą konkrečiame produkte. Vis dėlto šalių pasirengimas leisti trečiajai šaliai nustatyti FRAND sąlygas – tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ESP savininko pasiūlymas (ar kitos šalies pasiūlymas) jų neatitinka – yra požymis, kad FRAND sąlygų bus laikomasi.

Negalima nustatyti bendro kriterijaus dėl galimo licenciato pasiūlymo pateikimo termino, nes kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į konkrečius aspektus, be kita ko, užginčytų ESP skaičių ir ieškinyje dėl pažeidimo pateiktus duomenis. Vis dėlto galimas kompromisas, atsižvelgiant į laikotarpį, kuris laikomas pagrįstu priimti pasiūlymą, ir ESP savininko pirminiame pasiūlyme pateiktos informacijos išsamumą bei kokybę. Šioje srityje labai teigiamą poveikį teisių gynimo sistemai darys priemonės, kuriomis didinamas skaidrumas, susijęs su priklausomumu nuo ESP 41 .

Jeigu, kaip pabrėžta 1 skirsnyje, nuo pat pradžių deklaracijų sistemoje būtų pateikiama daugiau patikimos informacijos apie ESP, labai sumažėtų deklaruojamų ESP skaičius. Į tai turėtų būti atsižvelgiama vertinant, koks terminas tinkamas ESP naudotojams priimti FRAND sąlygomis pateiktą pasiūlymą.

Kalbant apie ESP naudotojo pateiktinas garantijas, kuriomis užtikrinama apsauga nuo ieškinio dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo, turėtų būti nustatyta tokia suma, kuri atgrasytų nuo patento užlaikymo (angl. patent hold-out) strategijos. Panašūs argumentai galėtų būti taikomi vertinant žalos dydį. Komisija rems ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų keitimąsi geriausia praktika, susijusia su žalos apskaičiavimo metodais, taikomais bylose dėl ESP.

3.2.Proporcingumo kriterijai

Vertindami galimybės pateikti ieškinį dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo buvimą teismai privalo atsižvelgti į Intelektinės nuosavybės teisių gynimo direktyvos 42 3 straipsnio 2 dalį, ypač į reikalavimą, kad ieškinys dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti priemonė. Atsižvelgiant į galimą didelį ieškinio dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo poveikį įmonėms, vartotojams ir viešajam interesui, ypač skaitmeninės rinkos sąlygomis, proporcingumas turi būti atidžiai vertinamas kiekvienu atskiru atveju. Komisija laikosi nuomonės, kad turėtų būti atsižvelgiama į santykinę ginčijamos technologijos svarbą atitinkamai taikomajai programai ir galimą ieškinio dėl pažeidimo veiksmų nutraukimo poveikį trečiosioms šalims.

3.3.Ginčai dėl patentų portfelių

Remdamiesi sprendimu Huawei, kuriame nurodyti toje srityje nusistovėję verslo papročiai 43 , nacionaliniai teismai taip pat konstatavo, kad už nacionalinės teritorijos ribų suteiktos portfelių licencijos atitinka FRAND sąlygas, jeigu portfelį sudaro visi ESP, kurie licenciatui reikalingi jo produktui gaminti ir (arba) parduoti rinkoje (žr. 2.2 skirsnį). Šiomis aplinkybėmis ESP savininkai gali pasiūlyti daugiau patentų, įskaitant ir ne esminius standartų patentus, tačiau negali reikalauti, kad licenciatas sutiktų įsigyti ir šių kitų patentų licenciją. Bendras nenoras ar nesutikimas pateikti arba priimti pasiūlymą dėl visų licenciatui reikalingų ESP gali būti nesąžiningumo požymis. Kad būtų laikomas atitinkančiu FRAND sąlygas, kitos šalies pasiūlymas turi būti susijęs su visais licenciatui reikalingais ESP ir negali būti grindžiamas tik atskiru (-ais) patentu (-ais). Tačiau portfeliuose neturėtų būti su konkuruojančiomis technologijomis susijusių patentų, bet prireikus gali būti su papildančiomis technologijomis susijusių patentų 44 . Nors galimi licenciatai visuomet gali kvestionuoti atskirų patentų galiojimą ir (arba) jų esmingumo kriterijų, visų licenciatui reikalingų ESP licencijavimas gali būti ypač efektyvus. Todėl Komisija bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais (kai tinkama, be kita ko, su teismais, arbitrais ir tarpininkais), kad būtų sukurta ir naudojama nuosekli metodika, pavyzdžiui, atranka, kuri leistų veiksmingai ir efektyviai spręsti ginčus dėl ESP, laikantis pramonės praktikos patentų portfelio licencijavimo srityje.

3.4.Alternatyvus ginčų sprendimas

Komisijos nuomone, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmai, pavyzdžiui, tarpininkavimas ir arbitražas, gali padėti greičiau ir pigiau išspręsti ginčus 45 . Nors negalima šalių įpareigoti naudotis alternatyviu ginčų sprendimu, Komisija įsitikinusi, kad šiuo metu šios priemonės teikiama nauda nepakankamai išnaudojama.

Rinktis alternatyvų ginčų sprendimą dažnai vengiama dėl nenuspėjamumo, ir šis būdas kritikuojamas dėl nepakankamo ankstesnių sprendimų skaidrumo. Tokių mechanizmų sėkmingumas priklauso ne tik nuo tinkamų procedūrų, bet ir nuo ekspertų kokybės. Veiklą pradėjus Bendram patentų teismui turėtų pradėti veikti šiam tikslui skirtas arbitražo ir tarpininkavimo centras, galėsiantis naudotis šioje srityje besispecializuojančių teisėjų komandos paslaugomis, taip užtikrinant aukštos kokybės ir veiksmingus procesus, nuoseklią praktiką ir ribotas galimybes ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo. Kaip Komisija paskelbė 2016 m. lapkričio mėn. MVĮ skirtoje strategijoje dėl intelektinės nuosavybės, ji kartu su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) rengia intelektinės nuosavybės srities tarpininkavimo ir arbitražo priemones, siekdama supaprastinti tolesnę intelektinės nuosavybės srities tarpininkavimo ir arbitražo paslaugų, visų pirma skirtų MVĮ, plėtrą 46 .

Komisija laikosi nuomonės, kad ginčų sprendimo rezultatai taip pat turėtų būti įtraukiami į standartizacijos organizacijų duomenų bazes, kaip nurodyta skirsnyje dėl skaidrumo 47 .

3.5.Pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančios įmonės ir ESP

Pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančios įmonės (angl. patent assertion entity (PAE)) 48 vis aktyviau veikia ESP licencijavimo rinkoje. Tyrimai 49 rodo, kad Europos ginčų nagrinėjimo sistema, įskaitant sistemą, kuri netrukus turi būti sukurta įsteigus Bendrą patentų teismą, turi pakankamai apsaugos priemonių, kad būtų apsisaugota nuo galimo žalingo tam tikrų pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančių įmonių veiklos poveikio ES 50 . Pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančioms įmonėms turėtų būti taikomos tokios pat taisyklės kaip ESP savininkams, taip pat ir po to, kai patentų savininkai perduoda ESP pretenzijas dėl patentinių teisių reiškiančioms įmonėms. Užtikrinus didesnį skaidrumą ir nuspėjamumą turėtų dar labiau sumažėti galimybių piktnaudžiauti. Dar viena apsaugos priemonė – teismų taikomas proporcingumo principas. Komisija atidžiai stebės, kokį nuolatinį poveikį šie rinkos žaidėjai darys ESP licencijavimo rinkai Europoje, visų pirma, kai pradės veikti ES bendrojo patento sistema.

3.6.Informuotumo didinimas

Reikia, kad susiję suinteresuotieji subjektai, visų pirma standartizacijos organizacijos ir ESP savininkai, aktyviai didintų informuotumą apie licencijavimo FRAND sąlygomis procesą ir jo poveikį, ypač MVĮ (tiek patentų savininkėms, tiek įgyvendinančioms standartus). Komisija rems veiksmus, kuriais bus didinamas informuotumas šiuo klausimu.

4. Atvirasis kodas ir standartai

Esant dabartinei technologijų pažangai inovacijos skatinamos ne tik standartais, bet ir diegiant atvirojo kodo programinę įrangą, kurios sklaida, be kita ko, IRT standartų srityje, vis didesnė. Atvirojo kodo projektų ir standartų rengimo procesų integracija duoda abipusę naudą. Viena vertus, suderinus atvirojo kodo ir standartizacijos procedūras galima paspartinti standartų rengimo procesą ir IRT standartų priėmimą (visų pirma MVĮ atveju); kita vertus, standartais galima užtikrinti įdiegtos atvirojo kodo programinės įrangos sąveikumą 51 . Įvairios standartizacijos organizacijos dirba šia linkme 52 .

Atvirojo kodo ir standartizacijos procesai turi ir panašumų (pvz., bendradarbiavimu pagrįsti atvirieji procesai, indėlis į inovacijas), ir skirtumų (intelektinės nuosavybės politika, lankstumas, priežiūra, skaidrumas, procesų pusiausvyra ir kt.). Todėl reikia skirti dėmesio atvirojo kodo bendruomenės projektų ir standartizacijos organizacijų procesų sąveikai.

Komisija remia atvirojo kodo sprendimus – pagal programą „Horizon 2020“ finansuoja mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Lanksti ir veiksminga standartizacijos organizacijų ir atvirojo kodo bendruomenių sąveika paskatins ir paspartins pažangiųjų technologijų pokyčių įsisavinimą.

Komisija toliau bendradarbiaus su suinteresuotaisiais subjektais, atvirojo kodo bendruomenėmis ir standartizacijos organizacijomis, siekdama skatinti veiksmingus standartizacijos ir atvirojo kodo ryšius. Ji taip pat skirs lėšų tyrimams, kuriais bus analizuojama, kaip šie du procesai papildo vienas kitą, kokie yra jų sąveikos būdai ir skirtumai, taip pat teiks rekomendacijas dėl šių dviejų bendruomenių sklandaus bendradarbiavimo.

5. Išvada

Kad Europa pasinaudotų visokeriopa bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos teikiama nauda, reikalinga proporcinga intelektinės nuosavybės teisių sistema, kuria remiama darni ir veiksminga standartizacijos sistema ir ESP licencijavimo aplinka.

Šiame komunikate siūlomas holistinis požiūris ir išdėstomi pagrindiniai ESP licencijavimo principai, atsižvelgiant į tai, kaip veikia pramonės sektoriai, ir į veiksmingumo aspektus. Siekiant sėkmingai įgyvendinti principus ir užtikrinti, kad paskelbti veiksmai atneštų konkrečius rezultatus, bus būtina bendradarbiauti su visais suinteresuotaisiais subjektais, būtent skatinti pradedančiąsias įmones dalyvauti diegiant daiktų internetą. Todėl Komisija ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti įgyvendinimo procese.

Komisija atidžiai stebės ESP licencijavimo rinkas ir ypač daug dėmesio skirs daiktų interneto technologijoms; tuo tikslu ji naudosis ekspertų grupės, kuri bus įsteigta, paslaugomis ir prireikus vykdys tolesnius tyrimus. Ji apžvelgs padarytą pažangą ir įvertins poreikį imtis tolesnių priemonių, kad būtų užtikrinta proporcinga sistema, kuria grindžiamas sklandus, veiksmingas ir efektyvus ESP licencijavimas.

(1)

Sąvokos „standartas“ ir „techninė specifikacija“ apibrėžtos Reglamente (ES) 1025/2012 dėl Europos standartizacijos. Siekiant glaustumo, šiame dokumente sąvoka „standartas“ vartojama abiem prasmėmis.

(2)

Pavyzdžiui, įmonė X, prekiaujanti gyvenamųjų namų apsauginėmis signalizacijos sistemomis, kurios prie interneto prijungiamos naudojant tiek WiFi, tiek LTE, kad vartotojams būtų užtikrintas didesnis saugumas nutrūkus elektros energijos tiekimui, turėtų turėti šių standartizuotų technologijų licenciją.

(3)

 McKinsey (2015 m.). Taip pat žr. Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio nustatytą tikslą dėl 5G ir daiktų interneto, nurodytą 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį.

(4)

 PricewaterhouseCoopers (2015 m.) ir Boston Consulting Group (2015 m.). Taip pat žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/digitising-european-industry#usefullinks.

(5)

 Žr. McKinsey (2015 m.).

(6)

Ekonominiai interesai labai dideli, pavyzdžiui, pajamos iš autorinių atlyginimų už 2G, 3G ir 4G standartus siekia apie 18 mlrd. EUR per metus (CRA, 2016 m.).

(7)

 Iš 2014 m. Komisijos rengtų viešųjų konsultacijų rezultatų aiškiai matyti, kad nuomonės dėl iššūkių ir sprendimų, susijusių su ESP aplinka, skiriasi. Žr.  http://ec.europa.eu/growth/tools-databases/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=7833 .

(8)

Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) deklaruoti patentai sudaro 70 proc. visų pasaulio ESP (IPlytics, 2017 m.).

(9)

Pavyzdžiui, daugiau kaip 23 500 patentų deklaruoti kaip esminiai pasaulinės judriojo ryšio sistemos standartui ir 3G arba universaliosios judriojo ryšio sistemos standartams, kuriuos parengė Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI). Tokie standartai taikomi visiems išmaniesiems telefonams ir įrenginiams, turintiems judriojo ryšio jungtį. Daugiau informacijos pateikta leidiniuose „Landscaping study on SEPs' IPlytics“ (2017 m.) ir „Patents and Standards - A modern framework for IPR-based standardization“, ECSIP (2014 m.).

(10)

Kai kurios standartizacijos organizacijos reikalauja atskleisti konkrečią su patentu susijusią informaciją, nes pripažįsta tokių deklaracijų naudą, kitos leidžia teikti bendro pobūdžio deklaracijas. Šiame komunikato skirsnyje kalbama apie standartizacijos organizacijas, kurios reikalauja atskleisti konkrečią su patentu susijusią informaciją.

(11)

Žr., pavyzdžiui, ilgalaikį projektą „DARE“, kurio tikslas – tobulinti ETSI duomenų bazę.

(12)

Daugiau informacijos pateikta Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD 2015 m. surengtų viešųjų konsultacijų apibendrinamojoje ataskaitoje http://ec.europa.eu/DocsRoom/documents/14482/attachments/1/translations/en/renditions/native.

(13)

Žr. CRA (2016 m.).

(14)

 Dėl veiksmingo įgyvendinimo žr. 3 skirsnį.

(15)

Pavyzdžiui, galimo patento arba patento paraiškos, kurie iš pradžių buvo nurodyti su teikiama technologija susijusioje deklaracijoje, paskelbtame standarte gali nebelikti, arba deklaruota patento paraiška gali būti patikslinta per suteikimo procesą.

(16)

Pavyzdžiui, 71 proc. deklaruotų ESP, nurodytų didžiosioms standartizacijos organizacijoms (ETSI atveju – 73 proc.) pateiktose deklaracijose, suteikiami tik po standarto paskelbimo (IPlytics, 2017 m.).

(17)

Žr. ECSIP (2014 m.).

(18)

Žr. IPlytics (2017 m.) ir CRA (2016 m.) ir Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD viešųjų konsultacijų dėl ESP santrauką (2015 m.).

(19)

Keliuose tyrimuose, susijusiuose su įvairiomis pagrindinėmis technologijomis, teigiama, kad atlikus išsamų tikrinimą nustatoma, kad tik 10–50 proc. deklaruotų patentų yra esminiai (CRA (2016 m.) ir IPlytics (2017 m.)).

(20)

Esmingumo kriterijaus tikrinimo sąnaudos gali būti nedidelės, palyginus su pajamomis, gaunamomis iš pagrindinių technologijų licencijavimo (Žr. CRA (2016 m.)).

(21)

Dėl sąnaudų ir naudos analizės žr. IPlytics (2017 m.).

(22)

Žr. CRA (2016 m.).

(23)

Žr. IPlytics (2017 m.).

(24)

Viešosios konsultacijos dėl patentų ir standartų. „Šiuolaikiška standartizacijos sistema ir intelektinės nuosavybės teisės“.

(25)

 Licensing Terms of Standard Essential Patents: A Comprehensive Analysis of Cases, JRC (2017 m.).

(26)

 Study on Transparency, Predictability and Efficiency of SDO-based Standardization and SEP Licensing, paskelbtas 2016 m. gruodžio 12 d. (CRA tyrimas).

(27)

Žr. visų pirma Unwired Planet prieš Huaweï [2017], EWHC 711 (Pat).

(28)

Sprendimo Huawei Technologies, C-170/13, EU:C:2015:477, 53 punktas.

(29)

 Dabartinė vertė – tai licencinės sutarties sudarymo metu diskontuota vertė. Svarbu leisti laikui bėgant diskontuoti vertę, kadangi licencinių sutarčių aktualumas trunka kelerius metus keleriais metais kartais sparčiai technologiškai kintančioje verslo aplinkoje.

(30)

Dėl autorinių atlyginimų sumavimo žr. CRA tyrimą.

(31)

 Unwired Planet prieš Huaweï [2017], EWHC 711 (Pat).

(32)

Vis dėlto licencijuojant FRAND sąlygomis atlygį reikalaujama apskaičiuoti taip, kad naudotojai, norintys produktą plėtoti konkrečioje, geografiškai ribotoje teritorijoje, nepatirtų žalos.

(33)

 Unwired Planet prieš Huaweï [2017], EWHC 711 (Pat).

(34)

Pavyzdžiui, kurti fondus gali būti skatinama, pavyzdžiui, stiprinant standartizacijos organizacijų ir fondų ryšius, teikiant paskatas dalyvauti fonduose ir geriau informuoti universitetus bei MVĮ apie naudą, kurią galima gauti tapus fondo licenciaru (ECSIP, 2015 m.).

(35)

ECSIP (2014 m.).

(36)

COM(2017) 708.

(37)

2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, OL L 195, 2004 6 2, 3 konstatuojamoji dalis.

(38)

Sprendimas Huawei Technologies, C-170/13, EU:C:2015:477.

(39)

Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 102 straipsnį reikia aiškinti taip, kad su standartu susieto patento savininkas, standartizacijos organizacijai įsipareigojęs suteikti licencijas tretiesiems asmenims sąžiningomis, teisingomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, t. y. vadinamosiomis FRAND („fair, reasonable and non-discriminatory“) sąlygomis, pareikšdamas ieškinį dėl patento pažeidimo ir jame reikalaudamas nutraukti patento pažeidimo veiksmus arba atšaukti produktus, kurių gamybai šis patentas naudotas, nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, jei:

1) prieš pareikšdamas tokį ieškinį, pirma, informavo pažeidėją apie jam inkriminuojamą pažeidimą ir nurodė minėtą patentą bei tai, kaip jis buvo pažeistas, ir, antra, po to, kai pažeidėjas pareiškė norą sudaryti licencinę sutartį sąžiningomis, teisingomis ir nediskriminacinėmis (FRAND) sąlygomis, pateikė jam konkretų licencinės sutarties pasiūlymą raštu, kuriame numatytos šios sąlygos ir, be kita ko, konkrečiai nurodytas autorinio atlyginimo dydis ir jo apskaičiavimo tvarka,

2) pažeidėjas toliau naudoja atitinkamą patentą, bet nepriima šio pasiūlymo, kaip reikalaujama pagal toje srityje nusistovėjusius verslo papročius, ir nesielgia sąžiningai, o tai vertinama atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir visų pirma reiškia, kad negali būti jokios vilkinimo taktikos.

(40)

OLG Düsseldorf, byla I-15 U 66/15, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis ir OLG Karlsruhe, byla 6 U 58/16, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis.

(41)

Žr. 1 skirsnį.

(42)

2004 m. balandžio 29 d. Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo, OL L 195, 2004 6 2, p. 16.

(43)

Sprendimo Huawei Technologies, C-170/13, EU:C:2015:477, 65 punktas.

(44)

Žr., mutatis mutandis, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo technologijų perdavimo susitarimams gairių (OL C 89, 2014 3 28, p. 3) 250–255 punktus.

(45)

Jau egzistuoja įvairių alternatyvaus ginčo sprendimo mechanizmų, kaip antai Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Arbitražo ir tarpininkavimo centras.

(46)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Putting intellectual property at the service of SMEs to foster innovation and growth, SWD(2016) 373, 2016 11 22.

(47)

Žr. 1.2.1 skirsnį.

(48)

Sąvoką bandyta apibrėžti JTC tyrimo Patent Assertion Entities in Europe 3 skyriuje. http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC103321/lfna28145enn.pdf  

(49)

  http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC103321/lfna28145enn.pdf  

(50)

Minėtas JTC tyrimas.

(51)

Dėl debesijos kompiuterijos žr. Report on standards and open source: bridging the gap.

(52)

OASIS, ECMA, ITU-T, ETSI ir kt.