EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2017 10 24
COM(2017) 651 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EMPTY
Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų
{SWD(2017) 675 final}
1.Įvadas. Geresnis reglamentavimas Komisijoje
Šios Komisijos kadencija jau įpusėjo. Komisija toliau kryptingai įgyvendina prioritetines iniciatyvas, kuriomis remiami dešimt į Sąjungos piliečių gerovę orientuotų jos prioritetų 1 , taip pat skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas, gerinamas vidaus rinkos veikimas, mažinamos grėsmės saugumui, ginami vartotojai ir darbuotojai ir gerinama visuomenės sveikatos bei aplinkos būklė. 2018 m. darbo programoje 2 Komisija vėl sutelkė dėmesį į svarbiausius klausimus, kuriems būtini Europos lygmens sprendimai. Į programą įtrauktos priemonės, padėsiančios kurti bendrąją skaitmeninę rinką ir energetikos sąjungą, užtikrinti sąžiningą bendrovių apmokestinimą ir socialinį teisingumą, baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą, stiprinti ekonominę ir pinigų sąjungą bei bankų sąjungą, tęsti kovą su terorizmu ir rengti kitos Sąjungos daugiametės finansinės programos projektą.
Geresniu reglamentavimu grindžiamas visas Komisijos darbas siekiant užtikrinti, kad ES imtųsi to, ko reikia, ir darytų tai tinkamai. Tuo tikslu 2015 m. 3 ši Komisija parengė proporcingų principų ir priemonių rinkinį, orientuotą į tris pagrindinius elementus:
–poveikio vertinimą: drauge su naujais pasiūlymais teikiami poveikio vertinimai, kuriuose nagrinėjama, kaip politikos tikslus pasiekti kuo efektyviau ir neužkraunant nereikalingos naštos;
–principą „pirmiausia įvertinti“: per kiekvieną esamo teisės akto peržiūrą remiantis analizėmis ir suinteresuotųjų subjektų nuomone vertinama, ar galima būtų teisės aktą supaprastinti ir sumažinti nereikalingas išlaidas;
–suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą: geresnis reglamentavimas yra grindžiamas aktyviu pilietinės visuomenės dalyvavimu – suinteresuotieji subjektai raginami visais politikos ciklo etapais reikšti nuomonę. Tai jie gali daryti naudodami įvairias grįžtamojo ryšio priemones ir per konsultacijas.
Šiam reglamentavimo gerinimo metodui pritarė dauguma suinteresuotųjų subjektų, įskaitant Europos Parlamentą 4 ir Tarybą 5 . Jau 2015 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Komisijos poveikio vertinimo ir ex post vertinimo sistemoms skyrė atitinkamai trečią ir penktą vietą EBPO narių tokio tipo priemonių reitingų sąraše 6 . Nuo tada Komisija 2015 m. gegužės mėn. šias sistemas dar patobulino, o 2016 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija priėmė Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros 7 . Be to, 2016 m. gruodžio mėn. Komisija pristatė strategiškesnį ES teisės aktų vykdymo užtikrinimo planą 8 . 2017 m. Komisijos geresnio reglamentavimo planas sulaukė dar trijų reikšmingų postūmių.
–Pirma, Komisija ėmė intensyviau didinti savo darbo skaidrumą, pagrįstumą ir atskaitomybę, ypač susijusius su konsultacijų procesu ir suinteresuotųjų subjektų galimybėmis teikti nuomonę apie jos pasiūlymus (žr. 2.2 skirsnį). Iki 2017 m. pabaigos bus užbaigta kurti dalyvavimo teisėkūros darbe svetainė 9 . Ji padės suinteresuotiesiems subjektams visapusiškai dalyvauti Komisijos darbe visais politikos ciklo etapais.
–Antra, 2017 m. Komisija iš esmės atnaujino visiems politikos ciklo etapams skirtas geresnio reglamentavimo gaires ir priemones 10 . Pagrindinė šių gairių ir priemonių funkcija – paaiškinti ir išnaudoti įvairių politikos formavimo etapų sąsajas Komisijos viduje ir padėti Komisijos tarnyboms gerinti reglamentavimą, tačiau jos yra prieinamos ir Europos Parlamentui, Tarybai, valstybėms narėms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams. Jų tikslas – sudaryti sąlygas visiems šiems dalyviams aktyviau įsitraukti į Sąjungos politikos formavimo procesą.
–Trečia, 2017 m. pradžioje Reglamentavimo patikros valdyba baigė darbinti savo personalą. Jį dabar sudaro ir trys Europos institucijoms nepriklausantys nariai. Ši nepriklausoma valdyba 11 tikrina poveikio vertinimų ir ex post vertinimų kokybę ir visas savo nuomones skelbia viešai. Paprastai, kad iniciatyva būtų įgyvendinama, dėl jos poveikio vertinimo valdyba turi pareikšti teigiamą nuomonę. Jei tokios nuomonės nepareikšta, bet Komisija vis viena nusprendžia imtis veiksmų, ji turi viešai išdėstyti tokio sprendimo priežastis. Be to, valdyba teikia praktines metodines konsultacijas Komisijos departamentams. Dabar ji taip pat nagrinėja atrinktus ex post vertinimus ir sistemingai tikrina, ar iš dalies keičiant teisės aktą buvo atliktas poveikio vertinimą papildantis ex post vertinimas, kaip reikalauja principas „pirmiausia įvertinti“.
1 paveiksle pateikiama pagrindinės reglamentavimo gerinimo veiklos apžvalga ir parodomas per pastaruosius dvylika mėnesių atliktas reikšmingas darbas. Likusioje šio komunikato dalyje pateikiama išsamesnė informacija apie šią raidą ir dabartinį darbą su REFIT platforma, kurį sudaro suinteresuotųjų subjektų nuomonių apie esamų teisės aktų paprastinimo galimybes rinkimas, analizavimas ir panaudojimas. Skelbdama šį komunikatą Komisija taip pat vykdo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (ypač jo 48 dalį), ir atsiliepia į Tarybos išvadas 12 . Jame taip pat glaustai išdėstomi tolesni veiksmai, kuriais bus įgyvendinama plataus užmojo Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkė. Su šiuo komunikatu susijusiame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama daugiau informacijos apie paprastinimo darbą.
1 pav. Reglamentavimo gerinimo veiklos, vykdytos nuo pat jos pradžios Komisijoje, apžvalga
|
2016 m. rugpjūčio 31 d. |
2017 m. rugpjūčio 31 d. |
|
|
Ex post vertinimai |
688 |
798 |
|
Poveikio vertinimai |
975 |
1028 |
|
Viešos konsultacijos |
704 |
814 |
|
REFIT platformos nuomonės |
17 |
58 |
2.Reglamentavimo gerinimas: svarbiausi rezultatai
2.1.Daugiausia dėmesio svarbiems dalykams: atitiktis subsidiarumo ir proporcingumo principams
J.-C. Junckerio vadovaujama Komisija daugiausia dėmesio skiria pagrindiniam dešimties politikos prioritetų rinkiniui ir lieka įsipareigojusi ES lygmeniu veikti tik tuomet, kai tai būtina, ir siūlyti tik tai, ko reikia norimiems rezultatams pasiekti. Remdamasi įvairiomis reglamentavimo gerinimo priemonėmis surinkta informacija ji imasi veiksmų tuomet, kai jų reikia ir jie suteikia pridėtinės vertės. Šis Komisijos principas iliustruojamas 2 paveiksle. Jis taip pat padeda į visas politikos sritis integruoti horizontaliuosius tikslus, kaip antai darnumo siekį. Galiausiai, tais atvejais, kai keliose srityse taikomas sektorinis požiūris, pvz., energetikos ir klimato, transporto, bendrosios skaitmeninės rinkos ir vidaus rinkos, reglamentavimo gerinimo priemonės padeda užtikrinti nuoseklumą ir išvengti šiuose sektoriuose nereikalingų ar besidubliuojančių išlaidų.
Didžiajai daugumai iniciatyvų buvo parengti poveikio vertinimai. Tačiau, jei veiksmų imamasi, kai reikia neatidėliotino politinio reagavimo, ne visuomet spėjama atlikti jų poveikio vertinimui parengti reikalingą darbą ir surinkti reikiamą informaciją. Tokių pavyzdžių pastaraisiais metais pasitaikė migracijos ir saugumo srityse. Bet net ir tokiais atvejais Komisija surinko kiek galėdama daugiau informacijos savo pasiūlymams pagrįsti, o jei tai visai nebuvo įmanoma, ji paaiškino priežastis.
2 pav. J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos įgyvendinamų prioritetinių iniciatyvų skaičius 2015–2018 m., palyginti su paskutiniais ankstesnės Komisijos kadencijos metais
|
|
Komisija ne tik telkia pastangas į pagrindinius prioritetus, bet ir toliau stengiasi užtikrinti, kad jos veiksmai būtų proporcingi. Ji kasmet teikia ataskaitą apie savo reikšmingą darbą subsidiarumo ir proporcingumo srityje. Svarbi priemonė yra nepriklausomas politikos galimybių tikrinimas, kurį prieš Komisijai priimant pasiūlymus atlieka Reglamentavimo patikros valdyba. Valdyba tikrina, ar išnagrinėtos teisės akto supaprastinimo galimybės ir visas susijęs poveikis (pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms), galintys padėti laikytis efektyvesnio, veiksmingesnio ir proporcingesnio požiūrio ir išvengti nereikalingų išlaidų. 1 lauke pateikiama pavyzdžių.
|
1 laukas. Atvejų, kai geresnis reglamentavimas padėjo laikytis proporcingesnio požiūrio, pavyzdžiai ·Pasiūlymas dėl laisvo duomenų judėjimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2017) 495). Reglamentavimo patikros valdyba suabejojo, ar intervencija į įmonių tarpusavio sutartis siekiant užtikrinti efektyvesnį duomenų perdavimą (perkeliamumą) tarp debesijos paslaugų teikėjų yra būtina ir proporcinga. Todėl Komisija pasirinko verčiau skatinti priimti savitvarkos taisyklių sąvadus dėl informacijos, kuri turi būti teikiama duomenų saugojimo arba kitokių jų tvarkymo paslaugų naudotojams. Ji taip pat nusprendė, kad paslaugų teikėjo keitimo ir duomenų perkėlimo klausimai turėtų būti sprendžiami savitvarka susikurtais geriausiais darbo metodais. ·Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją pasiūlymas (COM(2016) 767). Kaip paaiškinta pasiūlymo aiškinamajame memorandume, Reglamentavimo patikros valdybai pareiškus abejonių dėl priemonių, kuriomis skatinama šildymo ir vėsinimo sektoriuose naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, proporcingumo (ir atitikties subsidiarumo principui), buvo pasiūlytos ne tokios invazinės priemonės. ·ES standartizacijos politika. Suinteresuotieji subjektai vykdydami savo operacijas kliaunasi ES suderintais techniniais standartais. Yra kilę problemų dėl pavėluoto nuorodų į šiuos standartus skelbimo ES oficialiajame leidinyje. Remdamosi REFIT platformos rekomendacijomis Komisija ir Europos standartizacijos organizacijos susitarė dėl šios problemos sprendimo veiksmų plano. |
2.2.Skaidrumas, pagrįstumas ir atskaitomybė
2016 ir 2017 m. Komisija ypač siekė didinti savo veiksmų pagrįstumą. Ji yra įsipareigojusi demokratinio teisėtumo labui laikytis aukščiausių skaidrumo ir atskaitomybės standartų, kaip numatyta pagal jos Politinių gairių 10 prioritetą („Demokratinių pokyčių Sąjunga“). Visuomenė ir suinteresuotieji subjektai pagrįstai tikisi galimybės patys daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui, nagrinėti informaciją ir žinoti, kas dar siekia daryti tokią įtaką. Komisija savo pavyzdžiu parodė, kad skaidriai bendrauja su interesų grupių atstovais, laikydamasi principo, pagal kurį Komisijos nariai, jų kabinetų nariai ir generaliniai direktoriai gali susitikti tik su tais lobistais, kurie yra užsiregistravę Skaidrumo registre ir savo svetainėse skelbia informaciją apie tuos susitikimus. Be to, registracijos Skaidrumo registre reikalavimas dabar taikomas ir suinteresuotųjų subjektų organizacijoms bei bendrajam interesui atstovaujantiems individualiems ekspertams, skiriant juos Komisiją konsultuojančių ekspertų grupių nariais. 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pristatė pasiūlymą dėl teisiškai privalomo tarpinstitucinio susitarimo dėl privalomo skaidrumo registro, kuris apimtų Komisiją, Europos Parlamentą ir – pirmą kartą – Tarybą. Tai bus svarbus žingsnis siekiant skaidresnio lobizmo.
Komisija yra tvirtai įsipareigojusi per visą politikos ciklą bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais 13 ir nemažai investavo į įvairias priemones, labiau įtraukiančias juos į jos veiklą. Bet net ir pasitelkus šias priemones akivaizdu, kad dalyvavimo potencialas nevisiškai išnaudojamas ir kai kurie suinteresuotieji subjektai dar nenori ar negali bendradarbiauti. Šiai problemai spręsti Komisija ėmėsi papildomų priemonių, visų pirma:
·reaguodama į suinteresuotųjų subjektų, įskaitant REFIT platformos 14 , nusiskundimus dėl to, kad dažnai nėra aišku, kaip panaudojamas jų indėlis, Komisija savo poveikio vertinimuose, ex post vertinimuose ir konsultacijų ataskaitose pateiks daugiau informacijos, kaip atsižvelgta į pateiktas nuomones;
·siekdama užtikrinti, kad dėl nuomonės ir svarbių duomenų būtų kuo efektyviau kreipiamasi į tinkamiausius suinteresuotuosius subjektus, Komisija savo tarnyboms skirtose gairėse patikslino, kaip kiekvienai iniciatyvai, kuri bus pristatoma veiksmų planuose ir įžanginiuose poveikio vertinimuose, parengti aiškią konsultacijų strategiją;
·siekiant aprėpti kuo platesnę auditoriją ir palengvinti grįžtamąjį ryšį viešos konsultacijos dėl svarbių iniciatyvų dabar bus prieinamos visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o dėl kitų iniciatyvų – bent anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Tai atsakas į Europos Parlamento, Europos ombudsmeno, suinteresuotųjų subjektų ir piliečių pareikštą pageidavimą;
·2016 m. liepos 1 d. Komisija pristatė svetainę, kuri yra piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams skirta pagrindinė prieigos prie informacijos apie politikos formavimą paieškos ir dalyvavimo šiame procese vieta 15 . Per ją jiems paprasčiau pareikšti savo nuomonę, o politikos formavimo procesas tampa skaidresnis, nes nuomonės automatiškai skelbiamos. Taip Komisija vykdo svarbų 2015 m. geresnio reglamentavimo darbotvarkėje nusistatytą įsipareigojimą;
·dabar vienoje svetainėje gali būti teikiami atsiliepimai apie ankstyvas naujų iniciatyvų (veiksmų planų ir įžanginių poveikio vertinimų) idėjas, priimtus pasiūlymus ir tretinės teisės aktų (deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų) projektus. Pastaruoju žingsniu smarkiai padidintas proceso, kuris anksčiau buvo sudėtingas ir neaiškus ir kuriame dalyvaudavo tik valstybių narių atstovai ir ekspertai, skaidrumas ir konsultacijų kokybė. 3 paveiksle apžvelgiama dabartinė padėtis.
3 pav. Svetainė „Dalyvaukite teisėkūros darbe“. Apžvalga nuo jos veikimo pradžios 2016 m. liepos 1 d.
|
Aktai, paskelbti svetainėje „Europa“ siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomones |
2017 m. rugpjūčio 31 d. |
|
Deleguotųjų aktų projektai |
98 |
|
Įgyvendinimo aktų projektai |
126 |
|
Veiksmų planai ir įžanginiai poveikio vertinimai |
225 |
|
Komisijos priimti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto |
194 |
Komisija suinteresuotuosius subjektus aktyviau dalyvauti pasiūlymų, ypač prioritetinių, priėmimo procese toliau ragins ir per socialinius tinklus (#EUHaveYourSay). Tai jau padėjo stabiliai augti svetainės „Dalyvaukite teisėkūros darbe“ lankytojų skaičiui: 2017 m. rugpjūčio mėn. jis viršijo 47 000 (4 pav.). Gautos nuomonės, pavyzdžiui, paskatino Komisiją pakoreguoti pasiūlymą dėl sąžiningo mobiliųjų telekomunikacijų tarptinklinio ryšio naudojimo taisyklių 16 arba suteikė teisėkūros institucijai svarbios informacijos, kaip antai priimant pasiūlymą dėl šaunamųjų ginklų 17 .
Iki 2017 m. pabaigos Komisija ketina svetainę dar patobulinti – joje atsiras tvarkaraštis, kuriame bus teikiama ankstyvesnė ir išsamesnė informacija apie visas numatytas iniciatyvas ir suteikiama prieiga prie visų per metus skelbiamų internetinių viešų konsultacijų.
|
4 pav. Svetainės „Dalyvaukite teisėkūros darbe“ lankytojų skaičiaus pokytis
|
2.3.Teisės aktų paprastinimas ir nereikalingų išlaidų mažinimas
Nuo pat kadencijos pradžios ši Komisija pabrėžia, kad kruopščiai tvarkyti esamus ES teisės aktus yra taip pat svarbu kaip ir rengti naujas iniciatyvas. Būtina užtikrinti, kad teisės aktai nuolat atitiktų paskirtį ir duotų tokių rezultatų, kokius numatė ES teisės aktų leidėjai. Pagrindinis Komisijos vykdomo teisės aktų paprastinimo tikslas – mažinti nereikalingas išlaidas ir šalinti administracinę naštą nekliudant siekti politikos tikslų. Paprastinant teisės aktus ir mažinant naštą gerėja įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, taigi ir galutiniai rezultatai.
Komisijos įsitikinimu, nereikalingas išlaidas geriausia mažinti kiekvienu atveju atskirai, kad būtų visiškai išlaikyti numatyti teisės akto tikslai. Ji nuosekliai laikosi nuomonės, kad geresnis reglamentavimas nereiškia jo panaikinimo. Jei reglamentavimo akivaizdžiai reikia siekiant svarbių visuomeninių tikslų – pavyzdžiui, darbo rinkų, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos srityse arba sprendžiant naujų technologijų poveikio privatumui klausimus – Komisija jo imsis su reikiamu užmoju. Norint užtikrinti teisės aktų veiksmingumą kai kurių išlaidų neįmanoma išvengti ir jos turi būti vertinamos atsižvelgiant į bendrą teisės akto naudą. Siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą svarbu, kad politinis sprendimas, kurio vykdymo išlaidos yra pagrįstos norint pasiekti politinius tikslus, būtų grindžiamas informacija, paimta iš atskiro atvejo vertinimo, kuriame būtų atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų ir piliečių nuomonę.
Skirtingai nuo daugelio valstybių narių, Komisijos požiūris grindžiamas principu „pirmiausia įvertinti“. Ji yra įsipareigojusi prieš peržiūrėdama esamus teisės aktus ar pristatydama naujus įvertinti, ar galima būtų supaprastinti jau priimtas nuostatas ir sumažinti išlaidas. Tokie ex post vertinimai gali apimti pavienius teisės aktus arba keletą jų, jei jie visi taikomi konkrečiame sektoriuje (tinkamumo patikros). Juose įvardijamos sritys, kuriose galima būtų sumažinti konkretaus teisės akto taikymo išlaidas. Tuomet ši analizė perkeliama į poveikio vertinimo procesą, per kurį nagrinėjama, kaip tuos pakeitimus geriausiai įgyvendinti, ir, jei įmanoma, pateikiami kiekybiniai skaičiavimai. Šie procesai grindžiami informacija, surinkta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, REFIT platformos darbą ir iš atsiliepimų, kuriuos galima teikti svetainėje „Palengvinkite naštą“ 18 . Tai labai svarbu norint užtikrinti, kad procesas būtų visapusiškai pagrįstas ir kad pastangos sumažinti išlaidas nekliudytų įgyvendinti politikos tikslų. 2016 m. ex post vertinimai atlikti šiek tiek mažiau kaip pusei poveikio vertinimų, o 2017 m. šis skaičius padidėjo beveik iki 70 proc. Taigi nuo koncepcijos įvedimo padaryta didžiulė pažanga.
|
2 laukas. 2016–2017 m. atlikti svarbūs ex post vertinimai ir tinkamumo patikros ·ES aplinkos politikoje taikomų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų tinkamumo patikra ·2011–2013 m. Išorės sienų fondo ex post vertinimas ·Programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimas ·Reglamento dėl prekių abipusio pripažinimo ex post vertinimas ·Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatų dėl rinkos priežiūros ex post vertinimas ·Vartotojų teisės tinkamumo patikra ·Statybos pramonės sektorinė tinkamumo patikra ·Kvietimas teikti informaciją apie ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos veikimą |
Pagrindinis uždavinys yra pakankamai tiksliai apskaičiuoti siūlomų pakeitimų išlaidas ir naudą. Tai padaryti nelengva, juo labiau kad dažnai trūksta duomenų, taip pat ir teisės akto veiksmingumo duomenų, kuriuos galėtų rinkti valstybės narės. Dėl to sunku gauti patikimų poveikio 28 valstybėse narėse įverčių. Nepaisant sunkumų Komisijai pavyksta kiekybinės informacijos pateikti maždaug pusėje poveikio vertinimų ir beveik visuose poveikio vertinimuose, įtrauktuose į REFIT programą. Apskritai Komisijos kiekybinio prognozavimo praktika labai atitinka kitur taikomus principus ir yra labai pažengusi politikos naudos vertinimo atžvilgiu.
Šis požiūris duoda rezultatų. Pagal savo reglamentavimo kokybės programą Komisija nuo 2015 m. paskelbė 137 paprastinimo iniciatyvas. REFIT platforma atliko svarbų vaidmenį telkiant Komisijos darbą į suinteresuotiesiems subjektams svarbiausius klausimus. Nuo pat 2016 m. pradžios REFIT platforma priėmė 58 nuomones ir padėjo paprastinti bendrą žemės ūkio politiką, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, PVM taisykles ir bendrosios rinkos srities nuostatas. 3 lauke pateikiama pavyzdžių, kaip Komisija padedant REFIT platformai rado būdų sumažinti išlaidas įmonėms, taip pat piliečiams ir nacionalinėms administracijoms. Išsamesnė informacija apie šiuos ir visus kitus REFIT pasiūlymus pateikta drauge su šiuo komunikatu skelbiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente. 2018 m. darbo programoje išvardyti pagrindiniai nereikalingų išlaidų mažinimo pasiūlymai, kuriuos Komisija ketina pateikti iki kadencijos pabaigos.
|
3 laukas. Esamų teisės aktų paprastinimo pavyzdžiai 19 ·Pasiūlymas dėl tarpvalstybinei įmonių e. prekybai su vartotojais taikomo PVM modernizavimo (COM(2016) 757). Pasiūlymu siekiama supaprastinti sudėtingas su tarpvalstybine e. prekyba susijusias PVM prievoles ir užtikrinti, kad ES įmonės turėtų tokias pačias sąlygas kaip ir trečiųjų šalių įmonės, kurios dažnai prekes ar paslaugas neteisėtai parduoda be PVM mokesčio. Tikimasi, kad įgyvendinus šį pasiūlymą įmonių patiriamos PVM prievolių vykdymo išlaidos nuo 2021 m. sumažės po 2,3 mlrd. EUR per metus, o valstybių narių gaunamos PVM pajamos tuo pat metu padidės po 7 mlrd. EUR. ·Reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo informacijai teikti, procedūroms atlikti ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugoms teikti pasiūlymas (COM(2017) 256). Piliečiams ir įmonėms, siekiantiems persikelti į kitą ES šalį arba kitoje ES šalyje pardavinėti gaminius ar teikti paslaugas, kyla didelių kliūčių. Labai svarbu, kad subjektai, norintys naudotis bendrosios rinkos teikiamais pranašumais, galėtų internete rasti aktualią, tikslią ir suprantamą informaciją, kad internete jiems būtų prieinamos administracinės procedūros ir jie galėtų jas atlikti, deja, dažnai tai vis dar būna sudėtinga (jei apskritai įmanoma), tam reikia skirti daug laiko ir lėšų. Pasirinkus tinkamiausią galimybę, informacijos devyniais verslo srities klausimais ieškančios įmonės šiam tikslui skiriamas išlaidas galėtų sumažinti po 11–55 mlrd. EUR per metus, o 1,5 mln. valandų, kurias šiuo metu internete praleidžia į užsienį važiuoti ketinantys piliečiai ieškodami informacijos septyniais pagrindiniais klausimais, sumažėtų 60 proc. ·Reglamento dėl Europos verslo statistikos pasiūlymas (COM(2017) 114). Esama Europos verslo statistikos rengimo sistema suskaidyta per atskirus konkrečioms sritims skirtus teisės aktus. Todėl duomenys renkami nenuosekliai ir rengiami neveiksmingai. Naujuoju pasiūlymu bus panaikinta dešimt esamų teisės aktų ir sukurta bendra verslo statistikos rengimo ir rinkimo teisinė sistema. Tikimasi, kad pasiūlymas padės gerinti statistikos kokybę, taip pat racionalizuoti nacionalinius statistikos rengimo procesus ir mažinti duomenis teikiantiems respondentams tenkančią statistinę naštą. Tikimasi, kad naujasis pasiūlymas įmonėms tenkančią administracinę naštą padės sumažinti bent po 13,5 proc. per metus, – iš esmės dėl to, kad teks mažiau rengti ES vidaus prekybos statistikos. ·Europos rinkos infrastruktūros reglamento (ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų taisyklių) peržiūra (COM(2017) 208). Pasiūlyme pristatomi tikslingi esamo reglamento pakeitimai, visų pirma siekiama supaprastinti taisykles ir panaikinti mažoms finansų sektoriaus bendrovėms tenkančias neproporcingas išlaidas ir naštą nesumažinant finansinio stabilumo. Visų tinkamiausių galimybių suminis rezultatas, apskaičiuotas vien poveikio vertinimo reikmėms, bus 2,3–6,9 mlrd. EUR mažesnės pastoviosios (vienkartinės) išlaidos ir 1,1–2,66 mlrd. EUR mažesnės veiklos išlaidos. ·Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo pasiūlymas (COM(2016) 759). Pasiūlymas padės smarkiai sumažinti valstybėms narėms, Komisijai ir kitoms ES institucijoms tenkančią administracinę naštą racionalizuojant dabartinius energetikos ir klimato sričių planavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, kurie išsklaidyti po įvairias teisines priemones, kuriose nustatyti skirtingi ataskaitų teikimo ciklai. Pasiūlymu sujungiama, racionalizuojama arba panaikinama daugiau kaip 50 esamų atskirų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos įpareigojimų. Numatoma, kad jis padės sumažinti administracines išlaidas daugiau kaip 3,4 mln. EUR. ·Direktyvos dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus Sąjungoje, pasiūlymas (COM(2017) 280). Pasiūlymu siekiama gerinti prastą Europos kelių rinkliavos sistemų sąveikumą ir infrastruktūrą sudarant sąlygas naujiems paslaugų teikėjams lengviau patekti į rinką ir leidžiant transporto priemonių savininkams montuotis techniškai paprastesnę įrangą (ne GPS). Įvertinta, kad dėl prasto sąveikumo per metus patiriama 334 mln. EUR nereikalingų išlaidų. ·Pasiūlymas dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo koregavimo (COM(2017) 38). Siūlomomis priemonėmis ketinama atkurti antrinę rinką ir padidinti kai kurios įrangos atsarginių dalių prieinamumą. Jas įgyvendinus sumažėtų įmonėms ir valdžios institucijoms tenkančios išlaidos ir administracinė našta, atsirastų naujų galimybių rinkoje remonto ir antrinio pardavimo įmonėms, teigiamą poveikį pajustų socialinis sektorius, įskaitant ES ligonines, kurioms galimybė perparduoti ir pirkti naudotas medicinos priemones padėtų po 2019 m. sutaupyti apie 170 mln. EUR. Į direktyvos taikymo sritį neįtrauktus vamzdinių vargonų, iki 2025 m. būtų išsaugota iki 90 proc. darbo vietų šiame sektoriuje ir išvengta iki 65 mln. EUR metinių nuostolių. |
2.4.Alternatyvių būdų paprastinti teisės aktus ir mažinti išlaidas vertinimas
Mažinti nereikalingą reglamentavimo naštą yra politinis šios Komisijos prioritetas, kuris įgyvendinamas taikant metodą, pagal kurį sprendžiamos suinteresuotųjų subjektų keliamos realios problemos, užtikrinama tinkama demokratinė atskaitomybė ir skatinamas tikslus kiekybinis prognozavimas, tačiau vien juo nesikliaujama. Vis dėlto vykdydama pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros prisiimtą įsipareigojimą Komisija išnagrinėjo ir alternatyvius metodus, įskaitant naštos mažinimo konkrečiuose sektoriuose tikslų nustatymą. Jos išvados apibendrintos 4 lauke ir išsamiau išdėstytos prie šio komunikato pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.
|
4 laukas. Alternatyvūs reglamentavimo paprastinimo metodai ·Vienas iš reglamentavimo išlaidų mažinimo būdų yra nustatyti ex ante naštos mažinimo tikslus visai ekonomikai arba atskiriems sektoriams. Kad tokie tikslai būtų tikėtini ir veiksmingi, juos reikia grįsti bendro išlaidų lygio nustatymo metodika ir skaičiavimais, kiek realiai įmanoma jas sumažinti (atskaitos scenarijus). Tokios informacijos rinkimas yra brangus, reikalauja daug laiko ir nebūtinai duoda tikslų vaizdą, nes duomenų dažnai nepakanka. Dėl tokio netikrumo labai sunku apibrėžti ex ante tikslų užmojį tiek visai ekonomikai, tiek konkrečiam sektoriui. Tai dar sudėtingiau Europos lygmeniu, kaip parodė pačios Komisijos patirtis mažinant administracinę naštą 2007–2013 m. 20 ·Kai kurie suinteresuotieji subjektai pasiūlė tikslus nustatyti ne pagal metodiką, o politiniu lygmeniu, tačiau aiškiai nenurodė nei jų įgyvendinimo išlaidų apskaičiavimo metodo, nei priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti taikomi tik tam tikruose sektoriuose. Komisija baiminasi, kad toks požiūris sąlygotų spaudimą naikinti reglamentavimą ir trukdytų jai vykdyti politinį įsipareigojimą imtis to, ko reikia, ir tada, kai to reikia (kaip ji darė praeityje, pavyzdžiui, kai kilo būtinybė reaguoti į finansų krizę arba kai vėliau prireikė spręsti saugumo klausimus, atremti migracijos iššūkius arba mažinti naujų technologijų keliamą grėsmę privatumui). Ji taip pat nemano, kad šiam požiūriui pritartų daug suinteresuotųjų subjektų. Nuomonių dėl ex ante tikslų nustatymo įvairovę gerai parodo REFIT platformos konsultacijų rezultatai 21 . ·Tokie patys svarstymai kyla ir dėl sistemos „vienas vietoj kito“, pagal kurią priėmus vieną naują teisės aktą, vienas esamas teisės aktas peržiūrimas arba panaikinamas ir jo išlaidos sumažinamos tiek, kiek padidėja išlaidų dėl naujo teisės akto. Reglamentavimo išlaidos turėtų būti mažinamos remiantis faktine informacija, o ne skaitiniais tiksliniais rodikliais. Komisijai pasiūlius panaikinti teisės aktą teisėkūros institucija gali nepritarti, o ir pats panaikinimas gali virsti 28 atskirais galimai skirtingais nacionaliniais variantais. |
Pačios Komisijos patirtis ir kitų sistemų taikymo stebėjimas rodo, kad ex ante mažinimo tikslais grindžiamas metodas nebūtinai duos geresnių rezultatų mažinant nereikalingas išlaidas ir užtikrinant apčiuopiamą naudą suinteresuotiesiems subjektams nei dabartinis metodas. Šis metodas grindžiamas individualiu esamų teisės aktų ex post vertinimu, kuris padeda konkrečiai nustatyti, kas gali būti supaprastinta, racionalizuota ar panaikinta. Komisijos metodas grindžiamas informacija, o jo pagrįstumą užtikrina aktyvus suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. Šis metodas padeda išvengti nepagrįsto reglamentavimo naikinimo rizikos ir neigiamo poveikio pagrindiniams politikos tikslams.
Todėl Komisija telks pastangas į šo metodo tobulinimą. Visų pirma remdamasi savo atliktais esamų teisės aktų ex post vertinimais Komisija įsipareigoja užtikrinti, kad kiekviename teisės akto peržiūrą papildančiame poveikio vertinime būtų aiškiai nurodomas kuo tiksliau kiekybiškai įvertintas išlaidų mažinimo potencialas ir tokiu būdu nustatomas aiškus naštos mažinimo tikslas, į kurį savo svarstymuose turi atsižvelgti Europos Parlamentas ir Taryba 22 . Komisija ragina abi institucijas tais atvejais, kai jos koreguoja Komisijos pasiūlymą ir šalina paprastinimo elementus arba jų prideda, skaidriai išaiškinti, kam to reikia, ir įvertinti savo pakeitimų poveikį atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros. Šis naštos mažinimo tikslas taip pat pasitarnaus valstybėms narėms perkeliant į savo teisę ir įgyvendinant Sąjungos teisės aktus.
Be to, Komisija geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį papildė savo tarnyboms skirtomis išsamiomis gairėmis dėl kiekybinių prognozių ir patobulino viduje rengiamus mokymus. Komisija taip pat ketina per savo konsultacijas, susijusias su ex post arba poveikio vertinimais, sistemingiau konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl teisės aktų paprastinimo poreikio arba potencialo.
Siekdama geriau įgyvendinti tarpinstitucinio susitarimo 22 ir 23 punktus ji taip pat bendradarbiaus su abiem institucijomis siekdama sukurti sistemingesnį esamų teisės aktų veiksmingumo stebėjimo ir vertinimo metodą, kuris padėtų gauti tinkamiems ex post vertinimams ir patikimoms kiekybinėms prognozėms rengti būtinų duomenų. Komisija į savo pasiūlymus įtrauks reikiamų nuostatų.
Be to, valstybės narės turi didelę laisvę savo nuožiūra spręsti, kaip įgyvendinti Sąjungos teisę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Skirtingų Sąjungos šalių verslo sektoriai labai nevienodai suvokia reglamentavimo naštą – tai rodo, kad ši laisvė turi daug reikšmės. Komisija ir toliau šiuo klausimu bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, pavyzdžiui, teikdama įgyvendinimui palengvinti skirtus įgyvendinimo planus. Atsižvelgdamos į tarpinstituciniame susitarime paskelbtą raginimą valstybės narės, perkeldamos Sąjungos teisės aktus į savo teisę, turėtų aiškiai nurodyti pridedamus su tuo teisės aktu nesusijusius elementus.
2.5.Naujas požiūris į Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą
Siekiant ES teisėje numatytų rezultatų reikia tą teisę taikyti veiksmingai. Būtina, kad valstybės narės prisiimtų atsakomybę laikytis savo bendrai priimtų taisyklių ir užtikrinti jų vykdymą. Komisija toliau padės valstybėms narėms perkelti, taikyti ir įgyvendinti ES teisę. Tuo pat metu, kaip Sutarčių sergėtoja, Komisija stiprins pastangas užtikrinti atitiktį ES teisei.
Laikydamasi 2016 m. paskelbtų prioritetų ji komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ 23 pristatė naują vykdymo užtikrinimo politiką. Tame komunikate išdėstytas strategiškesnis požiūris į Komisijos kovos su pažeidimais politiką – jis orientuotas į sistemines problemas, kurias sprendžiant Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmai gali duoti realios naudos. Šios politikos prioritetas bus nagrinėti atvejus, kai valstybės narės į nacionalinę teisę netinkamai perkelia ES teisės aktus arba visai jų neperkelia. Sugriežtintas požiūris į tokiais atvejais skiriamas finansines sankcijas rodo, kiek reikšmės Komisija teikia tam, kad Sąjungos teisė būtų perkelta laiku. Komisija taip pat imsis griežtų veiksmų tais atvejais, kai valstybės narės nesilaiko Teisingumo Teismo sprendimo, smarkiai pažeidžia ES finansinius interesus arba neatsižvelgia į ES išimtinę kompetenciją. Dėl tokių pažeidimų piliečiai ir įmonės negali naudotis savo teisėmis ir negauna naudos, kurią garantuoja Europos teisė. Laikydamasi šios naujos politikos Komisija baigs nagrinėti bylas tuomet, kai tai laikys tinkama pagal politikos nuostatas. Vykdymo užtikrinimo veiklos raidą iliustruoja nauja informacijos suvestinė, pridėta prie Pirmininko pranešimo apie Sąjungos padėtį 24 .
Komisijos naujos kovos su pažeidimais politikos tikslas – aktualiose srityse atitiktį reikalavimams užtikrinti sparčiau, kad nebūtų trukdoma įgyvendinti jos politinių prioritetų. Ši nauja kovos su pažeidimais politika nėra atskira iniciatyva, ji artimai susijusi su įvairiais kitais veiksmais, kurių Komisija imsis padėdama valstybėms narėms įgyvendinti ES teisę ir glaudžiai bendradarbiaudama su jomis, kad užtikrintų, jog įgyvendinimas vyktų laiku, tinkamai ir veiksmingai. Komisija ketina užmegzti su valstybėmis narėmis sistemingesnį reglamentavimo gerinimo dialogą dėl atitikties ES teisei ir platesnių vykdymo užtikrinimo klausimų bei politinių svarstymų įvairiose teisėkūros srityse.
Prastas Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas reiškia, kad realiai gaunama ne visa numatyta nauda. Pavyzdžiui, visiškai įgyvendinus ES aplinkos apsaugos teisės aktus ES ekonomika sveikatos priežiūros išlaidas ir tiesiogines aplinkos srities išlaidas kasmet galėtų sumažinti po 50 mlrd. EUR. Aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra 25 pradėta kaip nauja priemonė, padėsianti geriau įgyvendinti Europos aplinkos politiką ir bendrai sutartas taisykles. Ja drauge su valstybėmis narėmis pradedamas naujas procesas, kuriuo bus siekiama įvardyti ir šalinti įgyvendinimo trūkumų priežastis ir bandyti ieškoti sprendimų problemoms dar neįsisenėjus. 2017 m. vasario mėn. Komisija paskelbė pirmąsias 28 šalių ataskaitas, kuriose išdėstomi nacionaliniai įgyvendinimo pranašumai, galimybės ir spragos. Drauge su jomis paskelbtas ir komunikatas, kuriame įvardijami bendri uždaviniai ir siūlomi gerinamieji veiksmai visoms ES valstybėms narėms 26 . Jei ši koncepcija duos teigiamų rezultatų, ją bus galima plačiau taikyti ir kitose politikos srityse.
2.6.Darbas su kitomis institucijomis
Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros pripažįstama, kad visos ES institucijos yra bendrai atsakingos už Sąjungos teisės aktų kokybę. Komisija savo ruožtu per pastaruosius 12 mėnesių palaipsniui įvykdė daugumą pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų. Ji laukia pirmosios politinės inventorizacijos su Europos Parlamentu ir Taryba. Inventorizacija parodys, kokių dar pastangų reikia ES reglamentavimo gerinimo procesams tobulintiir teisės aktų tinkamumui didinti.
|
5 laukas. Pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros Komisijos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas ·Šiuo metu įgyvendinama 2017 m. drauge su Europos Parlamentu ir Taryba sutarta bendra politinių prioritetų deklaracija. ·Pateikti pasiūlymai dėl Sąjungos aktuose nustatytų komitologijos taisyklių atnaujinimo pagal Lisabonos sutarties reikalavimus. ·Jau galioja naujos konsultacijų su valstybių narių ekspertais, rengiamų ruošiant deleguotuosius aktus, taisyklės. Pradėtos Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos dėl deleguotųjų aktų ribų apibrėžimo kriterijų nustatymo. ·Iki 2017 m. pabaigos numatyta pradėti vykdyti IT projektą, kuriuo siekiama sukurti naują deleguotųjų aktų registrą. ·Visos trys institucijos parengė ir ketina pristatyti naujo bendro tarpinstitucinio internetinio portalo, kuris padės didinti teisėkūros procedūros skaidrumą, planą. ·Pradėtos Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos derybos dėl tarptautinių derybų vykdymo praktinės tvarkos nustatymo. ·Peržiūrėtos Komisijos geresnio reglamentavimo gairės ir priemonių rinkinys ir dabar jie apima visus į tarpinstitucinį susitarimą įtrauktus klausimus, kaip antai išdėstymą nauja redakcija, kodifikavimą, ES masto veiksmų nebuvimą, teisės nuostatų įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą ir kt. ·Sukurta IT sistema, kuri priima valstybių narių ataskaitas apie tokias nacionalines perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, kurios viršija Sąjungos teisės reikalavimus. ·Šiame komunikate kalbama apie įsipareigojimus paprastinti teisės aktus ir vertinti, ar įmanoma nustatyti nereikalingų išlaidų mažinimo pagrindiniuose sektoriuose tikslus. |
3.Išvados ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimo baigimo veiksmai
Šiandien kaip niekad reikia užtikrinti, kad politika būtų formuojama remiantis faktais ir informacija. Pasaulis ir jame kylančios problemos yra pernelyg sudėtingi ir sprendimus galime rasti tik planingai ir išsamiai išnagrinėję informaciją.
Šis Komisijos požiūris pasiteisino ir davė teigiamų rezultatų. Geresnis reglamentavimas – tai priemonė, kuria remiantis galima laiku rasti patikimų politinių sprendimų, padedančių įgyvendinti politikos prioritetus, kurie skatina Komisiją spręsti šiandien ES kylančius uždavinius. Viešos konsultacijos, ex post vertinimai, poveikio vertinimai ir REFIT programa padeda kiekvieną naują pasiūlymą parengti ar esamą teisės aktą pakoreguoti taip, kad būtų užtikrinti laukiami rezultatai ir išvengta nereikalingų reglamentavimo išlaidų. Šis metodas padeda remiantis turima informacija visapusiškai ir sistemingai įvertinti teisės aktų privalumus. Jis yra pakankamai lankstus ir leidžia Komisijai sutelkti dėmesį į tuos aktus, kurių tobulinimo pageidauja suinteresuotieji subjektai.
Taip užtikrinama, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis geresnio reglamentavimo principais, o jų priėmimas būtų labiau pagrįstas ir pasižymėtų didesne atskaitomybe. Šis metodas skatina politikos formuotojus ir suinteresuotuosius subjektus diskutuoti remiantis informacija ir numatytais rezultatais ir suteikia įvairiausių priemonių vaisingai bendradarbiauti su visomis visuomenės dalimis.
Nors jau daug pasiekta, Komisija yra visuomet pasirengusi geresnio reglamentavimo politiką dar tobulinti. Visų pirma atsižvelgdama į REFIT programą ji nusprendė atidžiau skaičiuoti kiekybinį savo pasiūlymų poveikį ir užtikrinti, kad per visas esamų teisės aktų peržiūras būtų sistemingai svarstoma, ar juos būtų galima supaprastinti ir sumažinti nereikalingas išlaidas. Tai išdėstyta peržiūrėtose geresnio reglamentavimo gairėse ir jo priemonių rinkinyje, kurie įsigaliojo šių metų liepos mėn. Nuo lapkričio 1 d. visuose poveikio vertinimuose turėtų būti kiek įmanoma kiekybiškai prognozuojami ir nuosekliai išdėstomi su REFIT susijusio darbo rezultatai ir pateikiama visa informacija apie iniciatyvos išlaidas ir naudą.
Komisija pateiks bendrą Geresnio reglamentavimo darbotvarkės įgyvendinimo per jos kadenciją įvertinimą.
|
6 laukas. Tolesni veiksmai ·Peržiūrint esamus teisės aktus kiekviename poveikio vertinime bus aiškiai nurodomas kiek įmanoma kiekybiškai įvardytas išlaidų mažinimo potencialas ir tokiu būdu nustatomas aiškus naštos mažinimo tikslas, į kurį turi atsižvelgti Europos Parlamentas ir Taryba vykdydami teisėkūros procedūrą ir valstybės narės perkeldamos ir įgyvendindamos teisės aktus. ·Be to, 2017 ir 2018 m. bus pateikta svarbių pasiūlymų, į kuriuos įtrauktas reikšmingas paprastinimo elementas, įskaitant: –dėl apmokestinimo ir PVM. Iniciatyvų dėl galutinės PVM sistemos ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms skirtų nuostatų paprastinimo rinkinys, kuris padės mažinti joms tenkančią administracinę naštą, kurti jų augimui ir tarpvalstybinei prekybai palankią aplinką ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas; –dėl įmonėms tenkančios naštos mažinimo. Bendrovių teisės rinkinys padės paprastinti su bendrovių teise susijusias procedūras ir mažinti bendrovėms ir viešosioms institucijoms tenkančią susijusią administracinę naštą (pvz., pereinant prie skaitmeninių procedūrų); –dėl paramos viešosioms institucijoms. Aplinkos teisės aktuose nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai bus racionalizuoti remiantis faktais ir tinkamumo patikromis; –dėl pagalbos vartotojams. Su vartotojais susijusio teisyno, pavyzdžiui, teisės aktų dėl informacijai keliamų reikalavimų ir nuotolinio bendravimo su vartotojais, taisyklių paprastinimas. Tai padės kiek sumažinti išlaidas ir palengvinti administracinę naštą. ·Toliau bus periodiškai atliekami Sąjungos teisės aktų ex post vertinimai siekiant išlaikyti jų tinkamumą pagal paskirtį. Šiuo metu atliekami tokių svarbių sričių, kaip cheminiai produktai ir jūrų reikalai, teisės aktų ir bendrųjų maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų ex post vertinimai.. ·Siekiama užtikrinti, kad būtų sistemingai klausiama suinteresuotųjų subjektų nuomonės apie teisės aktų paprastinimo poreikį ir potencialą (pavyzdžiui, per viešas konsultacijas, rengiamas atliekant ex post vertinimus ir poveikio vertinimus). ·Komisija ketina drauge su Europos Parlamentu ir Taryba dėti daugiau pastangų įgyvendinti Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatas ir į naujus teisės aktus įtraukti proporcingos stebėsenos ir vertinimo tvarką. |
