EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 06

COM(2017) 642 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

pridedama prie programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimo

{SWD(2017) 355 final}
{SWD(2017) 356 final}

1.    Įvadas

2014–2020 m. programa LIFE yra ES veiksmų aplinkos ir klimato kaitos srityje finansavimo priemonė. Bendrasis programos LIFE tikslas – padėti įgyvendinti ir rengti ES aplinkos ir klimato politiką ir teisės aktus bendrai finansuojant projektus, turinčius Europos pridėtinę vertę.

Pagal bendrąsias geresnio reglamentavimo gaires 1 šiame laikotarpio vidurio vertinime nagrinėjamas programos LIFE aktualumas ir Europos pridėtinė vertė. Jame nagrinėjama, ar programa tebėra aktuali sprendžiant klausimus, kuriuos siekiama ja spręsti, ir ar ja sukuriama pridėtinė vertė, palyginti su tais rezultatais, kuriuos valstybės narės būtų pasiekusios veikdamos vienos. Taip pat įvertinama, ar įgyvendinant programą LIFE šių tikslų siekiama veiksmingai ir efektyviai ir ar jos nuostatos dera su kitomis programomis.

Šioje ataskaitoje apibendrinami pagrindiniai atliekant vertinimą nustatyti faktai, pateikiamos išvados ir rekomendacijos imtis tolesnių veiksmų. Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame atliekant vertinimą nustatyti faktai pateikiami išsamiau.

2.    Pagrindiniai faktai

1992 m. pradėta įgyvendinti programa LIFE per 25 savo gyvavimo metus įvertinta daugelį kartų. Dabartinė programa (2014–2020 m.) yra šių vertinimų rezultatas ir yra parengta remiantis ankstesnių programų įgyvendinimo patirtimi.

Dabartiniu LIFE reglamentu (ES) Nr. 1293/2013 nustatoma ES finansinė priemonė, pagal kurią visoje ES remiami aplinkos, gamtos išsaugojimo ir veiksmų klimato kaitos srityje projektai.

Jos bendrieji tikslai:

1.padėti pereiti prie klimatui atsparios mažo anglies dioksido kiekio ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos, gerinti aplinkos kokybę ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip pat nukreipti šią tendenciją priešinga linkme;

2.gerinti ES aplinkos ir klimato politikos bei teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, taip pat greitinti, skatinti ir remti aplinkos ir klimato tikslų integravimą ir įtraukimą į kitas Sąjungos politikos sritis;

3.remti geresnį aplinkos ir klimato valdymą visais lygmenimis, įskaitant didesnį pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir vietos subjektų dalyvavimą;

4.remti 7-osios aplinkos veiksmų programos įgyvendinimą.

Dabartinės programos LIFE biudžetas – 3,4 mlrd. EUR.

Atsižvelgiant į programos LIFE dydį, ja neįmanoma išspręsti visų aplinkos ir klimato problemų, todėl jai veikiau turėtų būti skirtas katalizatoriaus vaidmuo siekiant paspartinti pokyčius.

3.    Metodika

Laikotarpio vidurio vertinimas apima pirmuosius dvejus programos metus (2014–2015 m.) ir daugiausia grindžiamas nepriklausomo konsultanto atliktu išorės tyrimu (šį tyrimą reikalaujama atlikti pagal LIFE reglamentą). Tyrimas buvo atliekamas 2016 m. kovo mėn. – 2017 m. sausio mėn. Jis buvo grindžiamas išsamia dokumentų patikra, taip pat duomenimis ir rodikliais iš projektų duomenų bazių, specialiai sukurtų LIFE pasiūlymams ir projektams valdyti.

Taip pat buvo surengtos konsultacijos su pagrindinėmis suinteresuotųjų subjektų grupėmis 2 , atlikti penki papildomi tyrimai, surengta daugiau kaip 120 pokalbių ir organizuotos viešos konsultacijos.

Laikotarpio vidurio vertinime analizuojami nauji programos LIFE aspektai ir nagrinėjama, kaip juos įvertino programos LIFE suinteresuotieji subjektai, analizuojami preliminarūs rezultatai, juos palyginant su pirminiais lūkesčiais.

4.    Įgyvendinimo būklė

Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, didžioji biudžeto dalis tenka tradiciniams ir integruotiesiems projektams, mažiau – viešiesiems pirkimams ir (arba) administracinei paramai ir finansinėms priemonėms.

Biudžeto lėšų sumos atitinka Reglamente nustatytą viršutinę ribą, pagal kurią bent 81 proc. turi būti skiriamas dotacijų veiksmams projektams ir atitinkamais atvejais finansinių priemonių operacijoms.

1 diagrama. 2014–2015 m. programos LIFE lėšų paskirstymas

a.Dotacijos

Tradicinių projektų finansavimo poreikis yra labai didelis. Vidutinis pateiktų pasiūlymų ir atrinktų finansuoti projektų santykis yra 9:1, pradedant santykiu 12:1 prioritetinėje aplinkos valdymo srityje ir baigiant santykiu 5:1 klimato kaitos švelninimo srityje.

Dotacijos skiriamos daugybei įvairių organizacijų: pradedant didelėmis ir mažomis įmonėmis (iš viso 44 proc., iš jų 33 proc. yra mažosios ir vidutinės įmonės) ir baigiant privačiosiomis nekomercinėmis organizacijomis (24 proc.) ir viešosiomis įstaigomis (32 proc.).

Pagal dabartinę programą pirmą kartą įtraukti integruotieji projektai 3 . Nuo pat pradžios visuose dotacijų skyrimo proceso etapuose integruotiesiems projektams buvo prašoma daugiau lėšų, negu turėta išteklių. Iš 66 pateiktų koncepcijos dokumentų 2014–2015 m. finansavimas skirtas 15-ai projektų.

2014 ir 2015 m. gautuose pasiūlymuose dėl integruotųjų projektų bendrai prašoma 283 mln. EUR bendro finansavimo pagal programą LIFE ir kitas programas. Šia bendro finansavimo suma turėtų būti sudarytos sąlygos koordinuotai panaudoti iš viso apie 3,6 mlrd. EUR.

Veiklai, kuria valstybėms narėms padedama stiprinti savo gebėjimus veiksmingiau dalyvauti programoje LIFE, remti įgyvendinta keturiolika gebėjimų stiprinimo projektų. Pasiūlymus pateikė beveik visos, išskyrus vieną, reikalavimus atitinkančios valstybės narės.

Dotacijų valdymo srityje įvestos naujovės:

­2014 m. Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomajai įstaigai (EASME) buvo pavesta valdyti dotacijas veiklai ir tradicines dotacijas, gebėjimų stiprinimo projektus pagal du paprogramius ir integruotuosius bei techninės pagalbos projektus pagal klimato politikos paprogramį;

­siekiant stebėti projektų rezultatus ir poveikį, į 2014–2017 m. daugiametę darbo programą LIFE įtrauktas išsamus kiekybinių ir kokybinių rodiklių rinkinys. Duomenys apie šių rodiklių vertes renkami projekto lygmeniu ir naudojami siekiant įvertinti tikėtiną projekto poveikį aplinkai ir klimatui dotacijos skyrimo etape, taip pat stebėti ir vertinti projekto einamuosius rezultatus jį įgyvendinant. Jie taip pat apibendrinami, kad būtų galima įvertinti programos veiklos rezultatus.

b.Finansinės priemonės

Į dabartinę programą novatoriškiems metodams išbandyti įtrauktos dvi bandomosios finansinės priemonės – Gamtos turtų finansavimo priemonė (toliau – GTFP) ir Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (toliau – EVEPFP).

Per finansų tarpininkus pagal EVEPFP remiamos investicijos, skirtos valstybių narių energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų planams įgyvendinti.

Iki šiol 4 pagal EVEPFP pasirašyti šeši susitarimai su tarpininkaujančiais vietos bankais. Iš pradžių pagal EVEPFP tikėtasi, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus sieks 540 mln. EUR. Tačiau dabar, atsižvelgdamas į šiuos rezultatus ir kitus dar nepasirašytus vertinamus susitarimus, Europos investicijų bankas (EIB) yra apskaičiavęs, kad investicijos sieks 1 mlrd. EUR (430 mlrd. EUR iš EIB ir 570 mlrd. EUR iš finansų tarpininkų). Taigi numatoma, kad pagal programą LIFE skirto 80 mln. EUR finansavimo sverto poveikis bus 12,5.

GTFP skirta įrodyti, kad įgyvendinant gamtinio kapitalo projektus galima gauti pajamų ar sutaupyti lėšų. Pagal šią priemonę ketinama nustatyti bankams patrauklias operacijas, kurias galima kartoti (jos taps koncepcijos pagrįstumo įrodymais), ir taip galimiems investuotojams parodyti tokių operacijų, kuriomis tiesiogiai įgyvendinami biologinės įvairovės ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, patrauklumą.

Nuo tada, kai 2015 m. vasario mėn. minėtos priemonės pradėtos įgyvendinti, EIB apsvarstė nemažai galimų operacijų. Pirmoji operacija pasirašyta 2017 m. balandžio mėn., o per likusius 2017 m. mėnesius planuojama pasirašyti dar dvi ar tris papildomas operacijas.

Kelios galimos apsvarstytos operacijos nebuvo pasirašytos visų pirma dėl to, kad buvo sunku jas ekonomiškai pagrįsti. Iš to galima spręsti, kad ex ante vertinime nustatyti sunkumai pasitvirtino.

Kad finansuojamų operacijų skaičius būtų didesnis, siekiama užtikrinti, kad būtų intensyviau naudojama GTFP techninės pagalbos priemonė, vykdoma kryptingesnė skatinamoji ir kita paramos veikla.

5.     Vertinimas

Šiame skirsnyje pateikta vertinimo santrauka. Daugiau informacijos galima rasti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 5 .

a.Veiksmingumas

Šiame ankstyvajame programos įgyvendinimo etape rezultatų dar nėra. Tačiau yra įrodymų, kad numatomais įgyvendinamų projektų ir vykdomos veiklos rezultatais bus prisidedama prie visų programos tikslų įgyvendinimo.

Remiantis išorės tyrimo rezultatais, numatoma, kad įgyvendinamais projektais prie didesnio veiksmingumo užtikrinimo bus prisidedama įvairiai, taip pat ir:

­gerinant buveinių, rūšių ir „Natura 2000“ teritorijų išsaugojimo būklę;

­per penkerius metus sumažinus neigiamą cheminių medžiagų poveikį maždaug 1,6 mln. asmenų sveikatai ir aplinkai;

­mažinant energijos suvartojimą (apie 600 000 MWh per metus) pagal geriausia patirtimi pagrįstus sprendimus;

­didinant energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių (apie 500 000 MWh per metus iš įvairių išteklių).

Atlikus preliminarią vykdomų 2014 ir 2015 m. projektų analizę, nustatyta, kad jais jau prisidedama prie 70 proc. pirmojoje daugiametėje darbo programoje nurodytų tarpinių tikslų, kuriuos reikia pasiekti 2017 m., įgyvendinimo. Šie numatomi rezultatai suteikia pagrindą tvirtinti, kad 2014–2020 m. programa LIFE bus reikšmingai prisidėta prie daugiametės darbo programos bendrųjų tikslų įgyvendinimo.

Remiantis pirmaisiais atliekant vertinimą nustatytais faktais ir tam tikrais ankstesnės programos LIFE+ duomenimis, matyti, kad dabartinė programa LIFE gerai atlieka savo vaidmenį. Įgyvendinant šią programą skatinama finansuoti projektus, dalytis geriausia patirtimi ir remti veiksmus, kuriais siekiama gerinti esamą padėtį ir spartinti pokyčius.

Pagal programą strategija „Europa 2020“ remiama finansuojant projektus – kaip numatyta, šiais projektais bus prisidedama prie efektyvesnio išteklių naudojimo bei tvaraus augimo ir bus skatinamos inovacijos. Pagal ją taip pat finansuojami projektai, kuriais, kaip numatyta, bus prisidedama prie užimtumo didinimo ir taip, įgyvendinant pagrindinius programos LIFE tikslus, bus teikiama svarbi papildoma nauda.

Tikimasi, kad, įgyvendinus kai kuriuos iš naujausių politikos pokyčių, kurių parengiamieji darbai finansuoti pagal programą LIFE, t. y. 2015 m. priimtą žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, 2014 m. priimtą 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, 2016 m. ratifikuotą Paryžiaus susitarimą, taip pat ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, bus prisidėta prie Europos ekonomikos ateities kūrimo ateinančiais dešimtmečiais.

Pagrindines programos ypatybes, darančias teigiamą įtaką tikslų įgyvendinimui, galima apibendrinti taip:

­programa yra lanksti ir pagal ją galima greitai reaguoti į naujus poreikius ir prioritetus;

­programa turi daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, vertinančių ją už jos veiksmų, kuriais tenkinami konkretūs vietos poreikiai, aktualumą ir kokybę;

­jos veiksmų derinys yra ypač veiksmingas. Tai yra veiklos, grindžiamos per 25 metus įgyta patirtimi, rūšių, pvz., tradicinių projektų, ir naujų veiksmų, pvz., integruotųjų, gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos projektų bei finansinių priemonių, kuriais tikimasi padidinti programos veiksmingumą, derinys.

Programos tikslus sunkiau įgyvendinti dėl dviejų veiksnių:

­poreikio atsižvelgti į daugelį prioritetų ir naujų pagrindinių iššūkių, pvz., žiedinę ekonomiką, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslų, kuriems pasiekti reikia įvesti esmines naujoves, įgyvendinimą, Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, galimą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos peržiūrą, poreikį įgyvendinti Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą 6 , 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės ir darnaus vystymosi tikslų 7 įgyvendinimą, neviršijant turimų finansinių išteklių, o tai reiškia, kad atitinkami projektai gali apimti ne visus tikslus ir prioritetines sritis ir

­poreikio įveikti tam tikras kliūtis, pvz., to, kad paramos gavėjams trūksta finansinių išteklių ir (arba) gebėjimų ar žmogiškųjų išteklių investicijoms planuoti, todėl ribojama galimybė kartoti ir perduoti projekto rezultatus, – ši problema sprendžiama imantis pagal poreikius pritaikytų arba ad hoc pagalbinių priemonių.

b.Efektyvumas

Išorės tyrime atsižvelgta į numatomus kai kurių projektų, atrinktų pagal 2014 m. kvietimus teikti paraiškas, rezultatus ir apskaičiuota, kad jų teikiama nauda visuomenei sieks 1,7 mlrd. EUR. Tai keturis kartus viršija bendro 2014 m. programos LIFE biudžeto sąnaudas.

Dėl programos LIFE valdymo išorės tyrime padaryta išvada, kad programos LIFE valdymo sąnaudos yra mažesnės nei kitų ES finansuojamų programų. Šiuo atveju atsižvelgiama į EASME skirtų finansinių išteklių sumą, išreikštą pagal įvairias programas išorės projektams skirtų lėšų procentine dalimi.

Iš pradžių apskaičiuota, kad, EASME perėmus programos valdymą iš Komisijos („veiklos perdavimas išorės vykdytojui“), valdymo efektyvumas 2014–2020 m. laikotarpiu, palyginti su scenarijumi, pagal kurį už dotacijų valdymą tebebūtų atsakinga Komisija, turėjo padidėti, nes būtų sutaupyta 8,2 mln. EUR. Remiantis naujausiais duomenimis, grindžiamais faktinėmis pirmųjų trejų programos įgyvendinimo metų EASME sąnaudomis, numatomas efektyvumo padidėjimas turėtų būti šiek tiek didesnis.

Visi programos LIFE suinteresuotieji subjektai EASME darbą laiko vertingu.

Atlikus išorės tyrimą, nustatytas poreikis supaprastinti LIFE dotacijų skyrimo procedūras. Jame numatytos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti pasiūlymų bei ataskaitų teikimo reikalavimus ir rodiklius. Tai bus išnagrinėta kitoje daugiametėje darbo programoje. Atlikus tyrimą, taip pat nustatytos sritys, kuriose nacionaliniai informacijos centrai galėtų pagerinti savo veiklos rezultatus užtikrindami būtiniausius pagalbos standartus visose valstybėse narėse ir imdamiesi aktyvesnių veiksmų. Taip pat, taikant LIFE komunikacijos strategiją, turėtų būti geriau palaikomi ryšiai su tikslinėmis auditorijomis ir teikiama su konkrečiais tikslais ir uždaviniais susijusi esminė informacija, taip užtikrinant sistemingesnį dalyvių veiksmų koordinavimą.

c.Suderinamumas

Remiantis preliminariais rezultatais, programos LIFE vidaus struktūra atitinka ES politiką ir prioritetus ir sudaro sąlygas spręsti esamus ir naujus uždavinius.

Atlikus išorės tyrimą, nustatyta, kad vykdomais projektais dažnai prisidedama daugiau kaip prie vienos prioritetinės srities įgyvendinimo, todėl taip užtikrinama jų sąveika ir daromas bendras poveikis. Pavyzdžiui, klimato švelninimo projektais dažnai padedama prisitaikyti prie klimato kaitos, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę, užtikrinti oro kokybę ir efektyvų išteklių naudojimą.

Programa LIFE skirta kitoms ES finansavimo programoms papildyti.

Palyginti su kitomis ES finansavimo programomis, LIFE yra vienintelė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aplinkai ir veiksmams klimato kaitos srityje: nors kitomis programomis sprendžiamos su aplinka ir (arba) klimato kaita susijusios problemos, pagal jas remiamais veiksmais siekiama įgyvendinti kitus bendruosius tikslus (pvz., susijusius su moksliniais tyrimais ar kaimo plėtra). Taip ribojamas galimas veiksmų dubliavimasis.

Remiantis vertinimo rezultatais, patvirtinta, kad programa LIFE ir programa „Horizontas 2020“ prie bendrų tikslų įgyvendinimo prisidedama įvairiais, o kai kuriais atvejais ir vienas kitą papildančiais būdais. Per šiuos pirmuosius programų įgyvendinimo metus jos abi buvo vykdomos taip, kad papildė viena kitą.

Programa LIFE turi mechanizmą, pagal kurį LIFE projektų vykdytojai skatinami naudotis su aplinka ir klimatu susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo rezultatais, gautais įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ ir ankstesnes bendrąsias programas. Taip galima įgyvendinti ir tobulinti vykdant ES finansuojamą mokslinių tyrimų veiklą sukurtus, išbandytus ir taikomus sprendimus bei įgytas žinias.

Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir programos LIFE tarpusavio papildomumas pripažintas Bendrųjų nuostatų reglamente ir sistemingai tikrinamas visuose programavimo dokumentuose (pvz., partnerystės sutartyse ir veiksmų programose).

Nors šiame ankstyvajame visų programų įgyvendinimo etape sunku įvertinti, ar šis mechanizmas veikia ir kokiu mastu:

­tikimasi, kad, investavus 153 mln. EUR pagal programą LIFE, integruotieji projektai pritrauks dar apie 1,98 mlrd. EUR finansavimo iš kitų ES programų (EŽŪFKP, ERPF, INTERREG, ESF, EJRŽF, „Horizontas 2020“). Tai reiškia, kad, įgyvendinant programą LIFE, sėkmingai sujungti įvairūs ES finansavimo šaltiniai dešimtyje valstybių narių, pasirinkusių įgyvendinti įvairius aplinkos, t. y. gamtos, oro, vandens ir atliekų, aspektus apimančius integruotuosius projektus ir veiksmų klimato kaitos srityje projektus, kuriais sprendžiamos žemės naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos problemos;

­iš kai kurių duomenų matyti, kad šios rūšies mechanizmas anksčiau buvo sėkmingai taikomas kaimo plėtros ir INTERREG projektams, kuriuos iš pradžių buvo bandoma įgyvendinti pagal ankstesnes programas LIFE.

d.Aktualumas

Duomenys rodo, kad programa LIFE veiksmingai ir efektyviai sprendžiami prioritetiniai klausimai ir padedama apibrėžti priemones, kurių reikia imtis naujai iškilusiems uždaviniams spręsti, pvz., ES biologinės įvairovės strategiją, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriai įgyvendinti reikia įvesti esmines naujoves, Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, galimą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos peržiūrą ir žiedinės ekonomikos iniciatyvą.

Kaip nustatyta remiantis išorės tyrimo rezultatais, programa LIFE atitinka daugelio paramos gavėjų, pateikusių pasiūlymus, kuriems prašoma finansavimo pagal programą LIFE, poreikius, nors pagal ją taikoma mažesnė bendrojo finansavimo norma, nei pagal kitas programas. Iš tiesų programa LIFE sudarytos sąlygos spręsti klausimus ir problemas, kurie nėra sprendžiami įgyvendinant kitas programas.

Remiantis per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais gauta informacija, be programos paramos būtų pradėta įgyvendinti arba realizuota labai nedaug laimėjimų, pasiektų įgyvendinant LIFE projektus. Tai ypač taikytina gamtos apsaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo sritims: išskyrus „Natura 2000“ tiesiogines išmokas ūkininkams 8 , kurioms būdinga kitokia taikymo sritis ir finansavimo struktūra, kitų specialių finansavimo šaltinių nei programa LIFE nėra, kaip per pokalbius pabrėžė projektų paramos gavėjai.

Anot suinteresuotųjų subjektų, programos LIFE nutraukimo padariniai būtų tokie:

­sumažėtų valstybių narių gebėjimas, o kai kuriais atvejais ir pasiryžimas siekti ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos tikslų, o tai taip pat neigiamai paveiktų užimtumą ir ekonomikos augimą;

­būtų mažiau remiami novatoriški aplinkos problemų sprendimai 9 .

e.Europos pridėtinė vertė

Remiantis per išorės tyrimą nustatytais faktais, tikimasi, kad programa LIFE turės didelę Europos pridėtinę vertę, nes:

­ja užtikrinamas ES aplinkos ir klimato srities teisės aktų ir politikos suderinamumas, o tai padeda juos įgyvendinti ir užtikrinti jų vykdymą;

­skatinama veiksmingiau dalytis žiniomis: tai yra keitimosi geriausia patirtimi ir žiniomis apie ES teisės aktų ir politikos įgyvendinimą platforma. Pagal programą LIFE subjektai visoje ES gali mokytis iš vienas kito patirties ir atitinkamai veiksmingiau ir efektyviau spręsti konkrečias aplinkos ir klimato problemas;

­sudaromos sąlygos solidarumui ir atsakomybės pasidalijimui užtikrinti, nes aplinkos ištekliai, kurie yra viešosios gėrybės, yra netolygiai pasiskirstę visoje ES;

­veiksmingiau sprendžiami tarpvalstybiniai uždaviniai, kai mažai tikėtina, kad valstybė narė galėtų juos išspręsti savarankiškai; ir

­programa turi skatinamąjį ir sverto poveikį – pašalinamos pradinės ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo kliūtys ir išbandomi nauji būsimos veiklos išplėtimo metodai.

Nors galutinių rezultatų dar nėra:

­taikomos priemonės, kurių paskirtis – atrinkti projektus, kurių teikiama Europos pridėtinė vertė yra aktualiausia, ir juos patikrinti visais projektų gyvavimo ciklo etapais;

­programos teikiama Europos pridėtinė vertė patvirtinta ankstesnių vertinimų rezultatais, ją taip pat patvirtino didžioji dauguma viešų konsultacijų respondentų.

f.Ligšiolinis projektų tvarumas, poveikis ir (arba) galimybė juos kartoti

Taikant programos įgyvendinimo procedūras, atidžiai tikrinamos projektų tvarumo galimybės ir (arba) galimybės juos kartoti per visą jų gyvavimo ciklą.

Kaip matyti iš neseniai parengtos ataskaitos 10 , vidutiniškai 83 proc. projektų, pasibaigus finansavimui pagal programą LIFE, yra finansiškai tvarūs 11 . Ši analizė pagrįsta LIFE+ projektų rezultatais ir joje neatsižvelgiama į dabartinės programos LIFE patobulinimus. Be to, iš atsakymų, surinktų atliekant tyrimą, matyti, kad galimybės demonstruoti ir kitose srityse pritaikyti daugumą (78 proc.) LIFE projektų rezultatų yra geros arba labai geros.

Viešų konsultacijų respondentų taip pat buvo klausiama, ar pagal programą LIFE įgyvendinami projektai turi ilgalaikį teigiamą poveikį. Daugiau kaip 80 proc. respondentų manė, kad projektai turi vidutinės trukmės arba ilgalaikį teigiamą poveikį.

Tačiau per konsultacijas paaiškėjo, kad kliūtys tęsti projektą pasibaigus ES finansavimui yra susijusios su tuo, kad paramos gavėjams trūksta lėšų, gebėjimų ir (arba) žmogiškųjų išteklių investicijoms planuoti (įskaitant, pvz., galimas paskolas). Taip pat trūksta dalyvaujančių šalių iniciatyvos ir informacijos bei ryšių palaikymo įgyvendinant programą.

Nors reikalavimas projekto pabaigoje parengti veiklos vykdymo pasibaigus LIFE finansavimui planus laikomas teigiamu pokyčiu, vykdant sistemingą visų projektų stebėjimą geriausiai patirčiai nustatyti, taikant taupymo priemones ir perspektyviausiems projektams teikiant visapusišką pagal poreikius pritaikytą paramą būtų galima padidinti galimybes juos kartoti ir (arba) užtikrinti jų tvarumą.

6.    Išvados

Šis vertinimas atliktas ankstyvajame programos įgyvendinimo etape: dauguma projektų dar nepradėti įgyvendinti ir tik keli jau užbaigti, turint omenyje, kad vidutinė LIFE projekto trukmė yra 4–5 metai. Pirmųjų tikrų rezultatų tikimasi sulaukti 2019–2020 m.

Štai kodėl vertinime daugiausia dėmesio skirta programos LIFE tikslams pasiekti įdiegtiems procesams, vykdomai veiklai (pvz., jau finansuojamoms sutartims ir (arba) projektams) ir, jeigu taikytina, numatomiems rezultatams.

Nepaisant šių apribojimų, nepriklausomas išorės vertinimas yra pakankamas užtikrinimas, kad programa įgyvendinama tinkama linkme.

Iš ligi šiol surinktų įrodymų matyti, kad programą LIFE galima apibūdinti taip:

­tai vienintelė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aplinkai ir veiksmams klimato kaitos srityje: kitomis programomis taip pat sprendžiamos su aplinka ir (arba) klimato kaita susijusios problemos, tačiau siekiama kitų bendrųjų tikslų;

­tai yra lanksti priemonė, pagal kurią finansuojami įvairaus dydžio projektai ir pritraukiamos mažosios, vidutinės ir didžiosios įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, taip pat įvairios NVO. Kaip neseniai įrodyta įgyvendinant Europos solidarumo korpuso iniciatyvą 12 , kurioje numatyta konkreti pagal programą LIFE finansuojama aplinkos ir veiksmų klimato kaitos srityje kryptis, taikant programą LIFE galima labai greitai reaguoti į kintančius politinius ir visuomeninius poreikius;

­ja reaguojama į esamus poreikius ir didinamas jos veiksmingumas. Kaip matyti iš to, kad buvo daug norinčių teikti paraiškas, LIFE reglamentu nustatyti nauji programos aspektai, ypač veiksmams klimato kaitos srityje skirtas paprogramis (jo metiniame kvietime teikti paraiškas leidžiama finansuoti naujus prioritetus) ir integruotieji bei gebėjimų stiprinimo projektai, labai sudomino suinteresuotuosius subjektus. Be to, integruotiesiems projektams įgyvendinti sutelkti labai dideli papildomi finansiniai ištekliai, o tai įrodo, kad programa gerai atlieka katalizatoriaus vaidmenį;

­programa garsėja pagal ją vykdomos veiklos aktualumu ir kokybe – šia veikla tenkinami vietos poreikiai, ji yra suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės matoma ir vertinama visoje ES;

­tikimasi, kad programa bus ekonomiškai naudinga; galima įrodyti, kad iki šiol ji turėjo tiesioginį ir išmatuojamą poveikį, pvz., išmetamo teršalų kiekio ir energijos suvartojimo mažinimui ar biologinės įvairovės apsaugai gerinant rūšių išsaugojimo būklę;

­programa labai vertinama už teikiamą Europos pridėtinę vertę, nes ja užtikrinama, kad ES aplinkos ir klimato srities teisės aktai ir politika būtų nuosekliai taikomi visoje ES. Įgyvendinant šią programą taip pat sprendžiami tarpvalstybiniai ir tarptautiniai uždaviniai, kai mažai tikėtina, kad valstybė narė galėtų juos išspręsti savarankiškai. Ja sudaromos sąlygos užtikrinti geresnį atsakomybės pasidalijimą ir skatinamas solidarumas ES aplinkos išteklių valdymo ir (arba) išsaugojimo srityje. Tai yra ES lygmens platforma, kurioje galima keistis geriausia patirtimi ir vykdyti parodomąją veiklą;

­ji yra gerai pritaikyta tam, kad prisidėtų prie ekonomikos augimo šiais būdais:

­skatinant ES pramonę toliau plėtoti žaliųjų technologijų pajėgumus, kurie yra vienas iš ES konkurencinių pranašumų;

­įgyvendinant labiau rinkos poreikius atitinkančius projektus nei kiti fondai; demonstruojant aplinkai skirtus sprendimus, kuriuos galima plačiau įgyvendinti rinkoje arba pasinaudojus kitų fondų lėšomis, ir taip sukuriant daugiau žaliųjų darbo vietų; ir

­remiant ilgalaikį ekonominį gyvybingumą ir stabilumą darnaus vystymosi skatinimo priemonėmis.

Kai kurie iš naujausių politikos pokyčių, pradėtų įgyvendinti kartu su programa, pvz., žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas ir galima ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos peržiūra turės poveikį Europos ekonomikos vystymuisi ateinančiais dešimtmečiais;

­kaip matyti iš labai mažo klaidų lygio, programa yra gerai valdoma. Tai reiškia, kad lėšos naudojamos pagal finansines taisykles ir jomis pasiekiama išmatuojamų rezultatų, turinčių reikšmingą poveikį vietos mastu. Tai užtikrinama taikant stebėsenos sistemą, kuria sudaromos sąlygos laiku priimti valdymo sprendimus.

7.    Rekomendacijos

Šiame vertinime taip pat pateikiamos kelios rekomendacijos, ką reikėtų patobulinti:

­reikia sutelkti dėmesį į esamus ir naujus prioritetus: žiedinę ekonomiką, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos įgyvendinimą, ypač skatinant inovacijas, Paryžiaus susitarimo įgyvendinimą, galimą ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos peržiūrą, gamtos apsaugos direktyvų tikslų pasiekimą ir 2030 m. darbotvarkės bei darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą, neviršijant finansinių išteklių. Į šiuos prioritetus bus atsižvelgta koreguojant kiekvienai prioritetinei sričiai skiriamą finansavimą;

­atsižvelgiant į tai, kad ne visos iš pradžių pasiūlytos numatytos supaprastinimo priemonės buvo įtrauktos į dabartinį reglamentą, vis dar reikia tam tikru mastu supaprastinti LIFE dotacijų skyrimo procedūras, visų pirma pasiūlymų ir ataskaitų teikimo etapus;

­komunikacijos strategija turi būti grindžiama siekiu aktyviau imtis veiksmų ir veiksmingiau reaguoti, kad būtų geriau palaikomi ryšiai su tikslinėmis auditorijomis ir teikiama su konkrečiais tikslais ir uždaviniais susijusi esminė informacija. Taip būtų užtikrintas sistemingesnis dalyvių veiksmų koordinavimas;

­turėtų būti sudarytos geresnės galimybės kartoti ir pritaikyti projektus kitose srityse, pašalinant kliūtis, trukdančias tęsti veiklą projektui pasibaigus (pvz., investicijoms planuoti reikalingų lėšų, gebėjimų ir (arba) žmogiškųjų išteklių trūkumą), ir taip parengiant projektus, į kuriuos galėtų būti investuojama iš kitų Sąjungos ir privačiojo sektoriaus šaltinių;

­kad visose valstybėse narėse būtų užtikrintas būtinasis paslaugų lygis, nacionaliniams informacijos centrams turi būti skirtas didesnis vaidmuo ir jie turi būti aktyvesni.

Remiantis šiais faktais, nustatytais atliekant programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimą, bus parengta 2018–2020 m. daugiametė darbo programa ir laikotarpio po 2020 m. daugiametė finansinė programa.

(1)

   SWD(2015) 111 final, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Geresnio reglamentavimo gairės“.

(2)

     Projektų paramos gavėjai, stebėsenos grupės ekspertai, neatrinkti pareiškėjai, nacionaliniai informacijos centrai (NIC) ir pagrindiniai nacionaliniai centrai (PNC), Komisija, EASME ir EIB pareigūnai.

(3)

     Tai yra projektai, pagal kuriuos, kaip reikalaujama Sąjungos teisės aktais, didelėje teritorijoje įgyvendinamos aplinkos ar klimato strategijos.

(4)

     2017 m. sausio mėn.

(5)

     SWD(2017) XXX.

(6)

   Įrodymais, surinktais neseniai užbaigus Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos vertinimą (tinkamumo patikrą), patvirtinta didelė šių direktyvų svarba ir strateginis programos LIFE vaidmuo remiant šių direktyvų įgyvendinimą, taip pat poreikis iš esmės pagerinti jų įgyvendinimą.

(7)

   Žr. COM(2016) 739 final.

(8)

   Šios iš EŽŪFKP finansuojamos išmokos skirtos „ūkininkams kompensuoti už nustatytose „Natura 2000“ teritorijose taikomus suvaržymus ir apribojimus“. Žr. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005.

(9)

   Anot LIFE projektų paramos gavėjų, bus „mažiau novatoriškų bandomųjų ar parodomųjų techninių projektų, mažiau aplinkai svarbių inovacijų diegimo veiklos, visų pirma vykdomos MVĮ“, ir „nebebus remiama išankstinio novatoriškų aplinkos problemų sprendimų bandymo ir (arba) pasirengimo komercializacijai (rizikos pasidalijimo) veikla“.

(10)

   Ankstesnio, dabartinio ir būsimo programos LIFE indėlio į užimtumą ir ekonomikos augimą ataskaita – programos LIFE veiksmingumas ir galimybė ją kartoti (NEEMO, 2016 m.).

(11)

   Tvarumas laikomas gebėjimu tęsti veiklą, vykdytą projekto įgyvendinimo laikotarpiu, arba stebėti jos pažangą; t. y. projekto perspektyvumu pasibaigus finansavimui pagal programą LIFE, – veiklos tęstinumą arba pažangos stebėjimą užtikrina pats paramos gavėjas, jo partneris arba teisių perėmėjas.

(12)

    Žr. COM(2016) 942 final. Programa LIFE padedama suteikti jaunimui galimybių dalyvauti savanoriškoje veikloje, susijusioje su aplinka ir veiksmais klimato kaitos srityje, pvz., biologinės įvairovės apsauga „Natura 2000“ teritorijose, miškų naikinimo bei miškų gaisrų prevencija ir kitomis sritimis.