1. Įžanga

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) buvo įsteigtas, kad teiktų paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl esminių su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos tendencijų pokyčių ir neigiamo pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikio užimtumui.

Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006 1 įsteigtas EGF siekia derinti atviros prekybos teikiamą bendrą ilgalaikę naudą ekonomikos augimui ir užimtumui su galimu trumpalaikiu neigiamu globalizacijos poveikiu, visų pirma pažeidžiamiausių ir mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų užimtumui.

Atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos ir finansų krizę, EGF valdymą reglamentuojančios taisyklės pirmiausia 2009 m. buvo iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 546/2009 2 , o nuo 2014 m. sausio mėn. – Reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 3 . Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 į EGF paraiškas vėl grąžintas finansų ir ekonomikos krizės kriterijus. Dar vienas svarbus pokytis – įtrauktos naujos paramos gavėjų kategorijos, pvz., laikinieji ir per agentūras įdarbinti darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys, o iki 2017 m. pabaigos – nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (vadinamieji NEET) 4 .

Iš EGF bendrai finansuojamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių imasi valstybės narės, siekdamos padėti atleistiems darbuotojams vėl rasti darbą. Fondas papildo nacionalines darbo rinkos priemones tais atvejais, kai dėl staigaus kolektyvinio atleidimo valstybinės užimtumo tarnybos patiria neįprastai didelį spaudimą, – taigi, pažeidžiamiausiems atleistiems darbuotojams gali suteikti geriau prie asmens poreikių pritaikytą ir tikslingesnę pagalbą.

Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje iš Komisijos reikalaujama kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama EGF pasiektiems rezultatams, pirmiausia – informacijai apie:

·pateiktas paraiškas,

·priimtus sprendimus,

·finansuotus veiksmus, įskaitant jų ir kitų Sąjungos fondų, pirmiausia – ESF, lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą,

·baigimą naudoti skirtą finansinę paramą.

Ataskaitoje taip pat turėtų būti nurodomos dėl lėšų stokos ir neatitikties kriterijams atmestos paraiškos ir analizuojami per ataskaitinį laikotarpį baigti įgyvendinti veiksmai, o ne pavienės paraiškos jų įgyvendinimo laikotarpiu. Todėl kiekviename ataskaitos skirsnyje nagrinėjamos skirtingos paraiškos.

2. 2015 m. ir 2016 m. EGF veiklos apžvalga

2015 ir 2016 m. Komisija gavo 20 paraiškų dėl EGF paramos (2015 m. – 12, 2016 m. – 8) 5 . Biudžeto valdymo institucija nusprendė skirti EGF lėšas 17 atvejų, o tris paraiškas atsiėmė valstybės narės 6 . Pagal šias 17 paraiškų valstybės narės iš EGF prašė iš viso 51 171 249 EUR (2015 m. – 35 400 623 EUR, 2016 m. – 15 770 626 EUR). Išsami informacija apie gautas paraiškas pateikta 3.1 skirsnyje, taip pat 1 ir 2 lentelėse.

Biudžeto valdymo institucija priėmė 25 sprendimus skirti EGF lėšas (įskaitant dešimt iki 2015 m. sausio 1 d. gautų paraiškų), iš viso – 70 392 546 EUR 7 iš 2015 ir 2016 m. EGF biudžeto. Išsami informacija apie 2015 ir 2016 m. suteiktą paramą pateikta 3.2 skirsnyje, taip pat 3 ir 4 lentelėse.

Komisija gavo 26 galutines ataskaitas dėl EGF paramos įgyvendinimo 2015 ir 2016 m. Rezultatai aprašyti 3.4 skirsnyje ir 5 lentelėje. 2015 ir 2016 m. baigta teikti parama pagal 34 EGF paraiškas. Išsami informacija apie paramos teikimo užbaigimą pateikta priedo 3 lentelėje.

Komisijos iniciatyva teikta techninė pagalba (Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 11 straipsnis) aprašyta 3.6.2 ir 3.7 skirsniuose, taip pat 6 ir 6.1 lentelėse.

EGF 2014–2020 m. laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai turėtų būti paskelbti 2017 m. viduryje (žr. 3.7.4 skirsnį).

Į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES 8 , Komisija įtraukė dalinius Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 pakeitimus, susijusius su nukrypti leidžiančios nuostatos dėl nesimokančio ir nedirbančio jaunimo taikymo pratęsimu (šiuo metu ji galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ir su vidaus procedūromis, kad būtų galima sparčiau priimti sprendimus. Šie daliniai pakeitimai šiuo metu aptariami atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą.

3. 2015 m. ir 2016 m. EGF veiklos analizė

3.1. Gautos paraiškos

2015 ir 2016 m. Komisija gavo 20 paraiškų iš šių 11 valstybių narių: Belgijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos ir Švedijos. Estija paraišką dėl EGF finansavimo pateikė pirmąkart, o kitos dešimt valstybių narių paraiškas dėl EGF finansavimo jau buvo teikusios anksčiau. Išsami informacija apie šias paraiškas pateikta 1 lentelėje.

Į 3.1.1–3.1.6 skirsniuose pateiktą informaciją neįtraukti su atsiimtomis paraiškomis susiję duomenys.

3.1.1. Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijų

2015 ir 2016 m. paraiškoms taikytas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013; jame nurodyti du intervencijos kriterijai:

1.su globalizacija susiję esminiai struktūriniai pasaulio prekybos tendencijų pokyčiai.

Pagal prekybos kriterijų buvo pateikta trylika paraiškų; trys iš jų buvo pagrįstos išskirtinėmis aplinkybėmis;

2.ekonomikos ir finansų krizė.

Dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės neigiamų padarinių buvo pateiktos keturios paraiškos.

3.1.2. Gautos paraiškos pagal sektorių

Septyniolika gautų ir priimtų paraiškų buvo susijusios su atleidimu iš darbo dvylikoje skirtingų sektorių. Daugiausia gautų paraiškų buvo susijusios su automobilių sektoriumi (keturios paraiškos); po jo ėjo kompiuterių programavimo; mažmeninės prekybos; kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių sektoriai (po dvi paraiškas). Pirmoji paraiška buvo pateikta dėl darbuotojų atleidimo kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos sektoriuje.

1 diagrama. Paraiškų skaičius pagal sektorių (NACE 2 red.) 2015–2016 m.*

*EGF/2016/003 EE/Petroleum and chemicals paraiška susijusi su dviem skirtingais sektoriais (19 ir 20), todėl pirmiau pateiktoje diagramoje buvo priskaičiuota du kartus.

1 lentelė. 2015 ir 2016 m. gautos paraiškos pagal valstybę narę

3.1.3. Gautos paraiškos pagal prašytos paramos dydį

2015–2016 m. vienuolika valstybių narių iš EGF prašė 51 171 249 EUR. Didžiausios sumos prašė Suomija (11 994 000 EUR, keturios paraiškos), po jos rikiuojasi Belgija (9 188 149 EUR, trys paraiškos) ir Vokietija (6 958 623 EUR, viena paraiška). Prašytos EGF paramos suma svyravo nuo 442 293 EUR iki 6 958 623 EUR ir sudarė vidutiniškai 3 010 073 EUR vienai paraiškai ir 4 651 932 EUR vienai valstybei narei.

Kiekviena EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą priemonių paketą, geriausiai tinkantį tiksliniams paramos gavėjams, ir nuspręsti, kokios paramos prašyti iš EGF. Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nustatyta maksimali 60 proc. Komisijos bendro finansavimo norma.

2 diagrama. Visa iš EGF prašytos paramos suma pagal valstybę narę 2015–2016 m.

Visa vienuolikos valstybių narių iš EGF prašytos paramos suma 2015–2016 m. – 51 171 249 EUR

Vidutinė valstybių narių iš EGF prašytos paramos suma 2015–2016 m. – 4 651 932 EUR

3.1.4. Gautos paraiškos pagal paramos gavėjų, kuriems numatyta teikti paramą, skaičių

EGF paramą numatyta skirti iš viso 19 354 paramos gavėjams 9 . Tikslinių paramos gavėjų skaičius vienai paraiškai svyravo nuo 184 iki 4 500, šešiose paraiškose buvo numatyta remti daugiau kaip 1 000, o trijose – mažiau nei 500 paramos gavėjų. Pagal kiekvieną iš 2015 ir 2016 m. gautų 17 paraiškų buvo numatyta remti vidutiniškai po 1 138 paramos gavėjus.

Iš 19 354 tikslinių paramos gavėjų 18 303 buvo atleisti darbuotojai, o 1 051 – nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai (NEET). Didžiausiam darbuotojų skaičiui (5 400) EGF paramos prašė Belgija, po jos – Suomija (3 962) ir Vokietija (2 692). Vidutinis vienos valstybės narės tikslinių darbuotojų skaičius buvo 1 664. Keturias paraiškas, pagal kurias taip pat buvo numatyta remti NEET, pateikė Belgija (2 paraiškas, iš viso 400 NEET), Graikija (543 NEET) ir Airija (108 NEET).

3 diagramoje matyti tikslinių darbuotojų pasiskirstymas pagal valstybę narę.

3 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal valstybę narę 2015–2016 m.

Bendras valstybių narių tikslinių darbuotojų skaičius 2015–2016 m. – 18 303

Vidutinis vienos valstybės narės tikslinių darbuotojų skaičius 2015–2016 m. – 1 664

Daugumoje gautų paraiškų darbuotojai, kuriuos numatyta remti pasiūlytomis bendrai iš EGF finansuojamomis priemonėmis, iš viso sudaro vidutiniškai 78 proc. visų atleistų darbuotojų. Tai galima paaiškinti tuo, kad valstybė narė gali nuspręsti skirti EGF paramą daugiausia tik konkrečioms asmenų grupėms, pvz., pažeidžiamiausiems darbuotojams, tiems, kuriems itin sunku išlikti darbo rinkoje ir (arba) kuriems paramos reikia labiausiai. Kad atleisti darbuotojai galėtų greitai grįžti į darbo rinką, kai kada gali pakakti jiems valstybėse narėse teikiamos standartinės paramos arba darbuotojai gali nuspręsti anksčiau išeiti į pensiją.

3.1.5. Gautos paraiškos pagal tikslinių kiekvieno sektoriaus darbuotojų skaičių

Ataskaitiniu laikotarpiu priimtos 17 paraiškų susijusios su 12 sektorių. Daugiausia darbuotojų siekta remti variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių sektoriuje (7 942), po jo rikiuojasi kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos sektorius (2 641) ir sausumos transporto bei transportavimo vamzdynais sektorius (2 132).

4 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorių (NACE 2 red.) 2015–2016 m.*

*EGF/2016/003 EE/Petroleum and chemicals paraiška susijusi su dviem skirtingais sektoriais (19 ir 20), todėl šios paraiškos 800 tikslinių darbuotojų į sąrašą įtraukti du kartus.

3.1.6. Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam paramos gavėjui

Kiekviena EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą geriausiai prie remtinų darbuotojų poreikių pritaikytą priemonių paketą ir nuspręsti, kokio dydžio paramos prašyti iš EGF. EGF reglamentu bendra prašoma suma neribojama. Todėl vienam tiksliniam paramos gavėjui gali būti prašoma nevienodų sumų, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo atvejo rimtumą, padėtį susijusioje darbo rinkoje, tikslinių paramos gavėjų asmenines aplinkybes, valstybės narės jau taikomas priemones ir paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje arba regione išlaidas.

Tuo galima paaiškinti, kodėl vienam paramos gavėjui prašomos paramos suma 2015 m. ir 2016 m. svyravo nuo 1 393 EUR iki 7 689 EUR (žr. 1 lentelę). 2015 ir 2016 m. paraiškas EGF paramai gauti pateikusios valstybės narės vienam tiksliniam paramos gavėjui vidutiniškai prašė po 2 644 EUR. Didžiausios sumos vienam paramos gavėjui prašė Italija (7 689 EUR), po jos rikiuojasi Graikija (5 880 EUR) ir Švedija (4 311 EUR).

5 diagrama. Didžiausia kiekvienos valstybės narės vienam paramos gavėjui prašyta EGF suma 2015–2016 m.

Vidutinė 11 valstybių narių vienam paramos gavėjui prašyta EGF suma 2015–2016 m. – 2 644 EUR

3.2. Skirta parama

2015 ir 2016 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 25 sprendimus mobilizuoti EGF finansavimą (įskaitant dešimt iki 2015 m. sausio 1 d. gautų paraiškų). Suteiktos paramos ir susijusių darbuotojų apžvalga pateikta 3 ir 4 lentelėse 10 . 2015 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 16 spendimų, o 2016 m. – 9 sprendimus. Dauguma atvejų (22) suteiktos paramos bendro finansavimo norma buvo 60 proc. Trijų paraiškų, kurioms taikytas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 11 , bendro finansavimo norma buvo 50 proc.

25 suteiktos paramos įnašais vienuolikoje valstybių narių siekta remti 25 353 paramos gavėjus (iš jų 1 251 NEET); skirta EGF finansavimo suma iš viso sudarė 70 392 546 EUR 12 (vidutiniškai 2 776 EUR vienam tiksliniam paramos gavėjui).

3.2.1. EGF lėšomis finansuoti veiksmai

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnį EGF finansinė parama gali būti skiriama siekiant įgyvendinti suderintame prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete nustatytas aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis tiksliniams paramos gavėjams, pirmiausia – palankių sąlygų neturintiems, vyresnio amžiaus ir jauniems nedirbantiems asmenims, padedama grįžti į darbo rinką arba pradėti dirbti savarankiškai. Priemonėmis, kurioms leista 2015 ir 2016 m. skirti 25 EGF paramos įnašus, į darbo rinką siekta grąžinti 25 353 paramos gavėjus. Iš esmės šias priemones sudarė:

·intensyvi, prie individualių poreikių pritaikyta darbo paieškos pagalba ir bylų tvarkymas,

·įvairios profesinio mokymo, aukštojo mokslo programų, kalbų mokymo, įgūdžių gerinimo ir perkvalifikavimo priemonės;

·įvairios laikinos finansinės paskatos ir (arba) išmokos, teikiamos taikant aktyvias darbo rinkos priemones;

·pagalbos priemonės iki darbuotojo faktinio grįžimo į darbo rinką;

·kuravimas pradiniu etapu naujoje darbo vietoje;

·kitokia veikla, pvz., verslumo skatinimas ir (arba) verslo kūrimas;

·vienkartinės užimtumo ir (arba) įdarbinimo paskatos.

Rengdamos paramos paketus valstybės narės atsižvelgė į atitinkamų paramos gavėjų veiklos sektorių, patirtį ir išsilavinimą, judumo galimybes ir esamas ar tikėtinas perspektyvas įsidarbinti atitinkamuose regionuose.

3.2.2. Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuojamų veiksmų papildomumas

EGF tikslas – didinti įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti greitą tikslinių paramos gavėjų įtraukimą į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones. Taip papildoma ESF, kuris yra pagrindinė ES užimtumo skatinimo priemonė, veikla. Apskritai šie fondai vienas kitą papildo, nes suteikia galimybę tuos pačius klausimus spręsti dviem skirtingais laiko momentais: EGF paprastai teikia paramą atleistiems darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims konkretaus masinio darbuotojų atleidimo per trumpą laikotarpį atveju, o ESF lėšomis pagal daugiametes programas remiami ilgalaikiai strateginiai tikslai (pvz., žmogiškojo kapitalo stiprinimas, pokyčių valdymas) ir dėl masinio darbuotojų atleidimo susidariusiomis krizinėmis aplinkybėmis skirti jo lėšų paprastai negalima. Kartais EGF ir ESF priemonės viena kita papildomos, kad būtų galima pasiūlyti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius sprendimus. Svarbiausias kriterijus – galimybė turimomis priemonėmis padėti tiksliniams paramos gavėjams, o pasirinkti ir parengti nustatytiems tikslams pasiekti tinkamiausias priemones ir veiksmus turi parengti pačios valstybės narės.

EGF suteikia galimybę užtikrinti intensyvias prie individualių poreikių specialiai pritaikytas priemones, skirtas atleistiems darbuotojams, o ESF parama paprastai yra bendresnio pobūdžio ir skirta platesnei tikslinei grupei (tiek darbuotojams, tiek bedarbiams). Be to, ESF daugiau dėmesio skiria integruotam darbo jėgos paklausos ir pasiūlos (paramos gavėjų įgūdžių, poreikių ir siekių) integruotam rėmimui, o EGF tradiciškai orientuotas į pasiūlą.

Iš EGF bendrai finansuotino suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo, kurį dėl kiekvienos paraiškos sudaro konkrečios prie individualių poreikių pritaikytos paslaugos ir prie poreikių pritaikyta parama, turinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti. Iš EGF bendrai finansuojamos priemonės – tai ne tik standartiniai kursai ir veiksmai. Praktika rodo, kad EGF suteikia valstybėms narėms galimybę pasiūlyti tiksliniams paramos gavėjams geriau pritaikytą ir visapusiškesnę pagalbą, kuri be EGF būtų neįmanoma, įskaitant priemones, kuriomis jie paprastai negalėtų pasinaudoti (pvz., antrosios ar trečiosios pakopos išsilavinimą). EGF suteikia valstybėms narėms galimybę itin daug dėmesio skirti pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., nekvalifikuotiems arba migrantų kilmės žmonėms, užtikrinti geresnį konsultantų ir paramos gavėjų santykį ir (arba) teikti paramą ilgesnį laiką, nei būtų įmanoma be EGF pagalbos. Visa tai suteikia paramos gavėjams didesnių galimybių pagerinti savo padėtį. Pagal iki 2017 m. pabaigos taikomą nukrypti leidžiančią nuostatą EGF reglamentu (ES) Nr. 1309/2013 valstybėms narėms suteikiama galimybė taip pat remti NEET tuose regionuose, kuriose jaunimo nedarbo lygis yra didelis. Taip siekiama padėti įgyvendinti Tarybos 2013 m. balandžio mėn. patvirtintą Jaunimo garantijų iniciatyvą 13 .

Kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 9 straipsnio 5 dalyje, visos valstybės narės privalo nustatyti reikiamus mechanizmus, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo pagal ES finansines priemones. Daugumoje valstybių narių ESF vadovaujančioji institucija taip pat atsako už EGF paramos įgyvendinimą, todėl užtikrinama galimybė išvengti finansavimo perkėlimo poveikio. Taip pat suteikiama galimybė siekti įvairių intervencinių priemonių papildomumo. Valstybėms narėms suteikta atsakomybė užtikrinti, kad pagal ESF veiksmų programas ir EGF priemones teikiamas finansavimas nebūtų perkeltas. Nei valstybių narių galutinėse ataskaitose pateikiama informacija (apie skirtingų fondų lėšų įgyvendinimo sinergiją), nei laikotarpio vidurio vertinimo rezultatai (grindžiami nedideliu galutinai įgyvendintų paraiškų skaičiumi) nerodo, kad būtų kilę EGF ir ESF tarpusavio papildomumo problemų. Paraiškų lygmeniu EGF paprastai remiasi esamomis nacionalinėmis arba ESF priemonėmis ir jas viršija arba siūlo skirtingas, papildomas priemones.

Vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybės narės lygmeniu nustatytas EGF priemonių derinys iš esmės papildo svarbiausią ESF siekį remti sugrįžimą į darbo rinką. Sprendimas, kokio finansavimo – ESF ar EGF – prašyti, priimamas valstybės narės lygmeniu, su sąlyga, kad tokia ESF parama yra leidžiama pagal su Komisija suderintą ESF veiksmų programą. Pačios valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos sąlygas duotuoju laiku, sprendžia, kaip joms geriausia derinti ESF ir EGF tarpusavio papildomumą.

Vis dėlto, atrodo, neturima duomenų apie tai, kad paraiškų lygmeniu būtų taikomas integruotas ES lėšų naudojimo požiūris. Atrodo, kad taip yra dėl ilgalaikio Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programavimo. Tai, kad EGF nėra taikoma daugiametė programa, neišvengiamai daro poveikį procedūrų eigai ir kai kuriais atvejais restruktūrizavimo bylose pirmiausia imamasi jau suplanuotų ESF veiksmų.

Laikotarpio vidurio vertinimo išvados rodo, kad EGF, asmeniškai ir lanksčiai rėmęs atleistus darbuotojus ir konsultacijose itin daug dėmesio skyręs holistiniam požiūriui į žmogų, Europai suteikė nemažos naudos.

3.3. Atmestos arba atsiimtos paraiškos

Komisija neatmetė nė vienos iš dvidešimties 2015 ir 2016 m. gautų paraiškų; tris paraiškas atsiėmė valstybės narės. Paraiška EGF/2015/008 EL/Supermarket Larissa buvo atsiimta dėl techninių priežasčių; ji buvo patikslinta (EGF/2015/011 EL/Supermarket Larissa) ir vėl pateikta 2015 m. lapkričio mėn. Paraiškos EGF/2016/006 FI/Helsinki-Uusimaa Education ir EGF/2016/007 NL/Gelderland-Overijssel Social Work buvo atsiimtos dėl trūkstamos sąsajos tarp darbuotojų atleidimo ir globalizacijos ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės. Jos iš naujo nepateiktos.

2 lentelė. 2015 ir 2016 m. atsiimtos paraiškos

3 lentelė. Išsami informacija apie 2015 ir 2016 m. skirtą paramą

(biudžeto valdymo institucijos parašo data 2015 ir 2016 m.)

4 lentelė. 2015 ir 2016 m. skirta EGF parama.

Darbuotojų (išskyrus nedirbantį ir nesimokantį jaunimą) duomenys

3.4. EGF veiklos rezultatai

Pagrindiniai informacijos apie gautus EGF rezultatus šaltiniai – valstybių narių teikiamos galutinės ataskaitos. Jos papildomos informacija, kuria valstybės narės dalijasi palaikydamos tiesioginius ryšius su Komisija, posėdžiuose ir konferencijose, taip pat atliekant auditą.

2015 ir 2016 m. Komisija gavo 26 galutines ataskaitas 14 dėl EGF bendrai finansuotos paramos, kurią 12 valstybių narių įgyvendino iki 2016 m. vidurio 15 .

2015 m. ir 2016 m. tų valstybių narių pateikti pagrindiniai rezultatai ir duomenys apibendrinami šiame skirsnyje ir 5 lentelėje.

Komisija gavo iš viso su 121 EGF paraiška susijusias galutines ataskaitas (nuo 2008 m., kai buvo gauti pirmosios EGF paraiškos rezultatai, iki 2016 m. gruodžio mėn.) – tai sudaro 82 proc. visų iki 2016 m. pabaigos gautų (147) paraiškų.

Remdamasi valstybių narių galutinėse ataskaitose pateikta informacija Komisija gali daryti išvadą, kad EGF puikiai papildo valstybių narių veiksmus, kuriais padedama tiksliniams paramos gavėjams vėl rasti darbą. EGF suteikia galimybę valstybėms narėms taikyti kokybiškesnes priemones didesniam tikslinių paramos gavėjų skaičiui ilgesnį laiką, nei tai būtų įmanoma be EGF paramos.

3.4.1. 2015 ir 2016 m. praneštų rezultatų santrauka

Iš 2015 ir 2016 m. 12 valstybių narių pateiktų 26 galutinių ataskaitų matyti, kad įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje iki EGF įgyvendinimo laikotarpio pabaigos naują darbą rado 9 072 darbuotojai, arba 47 proc. iš 19 434 paramos gavėjų (7 601 samdomas darbuotojas, 1 471 savarankiškai dirbantys asmenys).

Maždaug 3 proc. dar mokėsi, 48 proc. dėl įvairių priežasčių nedirbo arba buvo neaktyvūs, o apie 2 proc. paramos gavėjų užimtumo statusą informacijos neturėta.

Pažymėtina, kad EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis remiami paramos gavėjai paprastai yra daugiausia sunkumų darbo rinkoje patiriantys asmenys. Grįžimo į darbo rinką rezultatams turi įtakos įsidarbinimo galimybės vietos ir regionų darbo rinkose po pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Grįžimo į darbo rinką rodiklis atitinkamų paramos panaudojimo laikotarpių pabaigoje rodo paramos gavėjų užimtumo padėtį tik duomenų rinkimo momentu. Jis nesuteikia informacijos apie rasto darbo pobūdį arba kokybę, o ji per trumpą laikotarpį gali labai pakisti. Remiantis iš kelių valstybių narių gauta informacija, grįžimo į darbo rinką rodiklis mėnesiais, einančiais po to, kai priemonės baigiamos įgyvendinti, paprastai padidėja ir vidutinės trukmės laikotarpiu toliau didėja. Dauguma EGF bendrai finansuojamos paramos papildomą teigiamą poveikį daro per ilgesnį laikotarpį.

3.4.2. 2015 ir 2016 m. pateiktų galutinių ataskaitų kokybinis vertinimas

Į paramos paketus, kuriuos 12 valstybių narių pasiūlė tiksliniams paramos gavėjams, įtrauktos įvairios prie individualių poreikių pritaikytos darbo paieškos, įdarbinimo ir (per)kvalifikavimo priemonės. Didžiausios sumos išleistos trijose kategorijose:

·darbo ieškantiems asmenims skirtų išmokų 16 – 48,8 mln. EUR (41 proc. visos sumos, skirtos prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms pagal nurodytas 26 paraiškas);

·individualaus bylų tvarkymo – 24,2 mln. EUR (20 proc. visos sumos, skirtos prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms pagal nurodytas 26 paraiškas);

·mokymo ir perkvalifikavimo – 23,3 mln. EUR (19 proc. visos sumos, skirtos prie individualių poreikių pritaikytoms paslaugoms pagal nurodytas 26 paraiškas).

Kvalifikacijos ir mokymo programos buvo pritaikytos prie tikslinių paramos gavėjų poreikių ir norų, atsižvelgiant į vietos arba regionų darbo rinkų reikalavimus ir į būsimą perspektyvių sektorių potencialą.

2015–2017 m. Komisija, siekdama įvertinti, kokiu mastu ir ar apskritai EGF pasiekia savo tikslus, atliko EGF laikotarpio vidurio vertinimą. Vertinimo ataskaita dar nepaskelbta, todėl rezultatai laikytini preliminariais.

Į vertinimą įtrauktos visos 2014 ir 2015 m. gautos 29 paraiškos. 17 Į vertinimą neįtrauktos ankstesniu programavimo laikotarpiu pateiktos paraiškos.

Iš EGF vertinimo (2007–2013 m. ex post ir 2014–2020 m. laikotarpio vidurio) rezultatų matyti, kad teikiant EGF pagalbą paramos gavėjams (atleistiems darbuotojams arba NEET) padedama įgyti daugiau pasitikėjimo ne tik teikiant intensyvias orientavimo ir konsultavimo paslaugas, bet ir pirmiausia taikant prie asmens poreikių pritaikytas mokymo priemones. EGF paramos gavėjams taip pat dažnai suteikia galimybes naudotis šiomis priemonėmis, teikdamas tokią paramą kaip judumo išmokos arba remdamas vaikų priežiūros paslaugas.

Nors iš surinktų duomenų matyti, kad EGF paramos gavėjų naujo darbo radimo rodikliai, palyginti su ankstesniu finansavimo laikotarpiu, padidėjo (nuo 49 proc. iki 56 proc.), šie rezultatai vertintini atsargiai, nes dabartinis įgyvendinimo laikotarpis dukart ilgesnis nei anksčiau. Be to, iš turimų duomenų matyti, kad naujo darbo radimo rodikliai konkrečiu atveju labai skiriasi ir priklauso, pvz., nuo konkrečios ekonominės padėties atitinkamoje vietovėje. Todėl sunku ne tik lyginti su paraiškomis susijusius naujo darbo radimo rodiklius, bet ir nustatyti kitus tinkamus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima lyginti panašias priemones.

Nukrypti leidžianti nuostata dėl NEET taikyta dviejose paraiškose (EGF/2014/001 EL/Nutriart ir EGF/2014/006 IE/Andersen Ireland) – jų galutinės ataskaitos buvo gautos 2015 ir 2016 m. Iš turimų duomenų matyti, kad siūlyta pagalba plačiai naudojosi jauni tiksliniai asmenys ir kad tokios pagalbos kitu atveju jie nebūtų gavę. Vis dėlto EGF paramą įgyvendinę subjektai dažnai abejojo tuo, ar EGF yra tinkamas tokios pagalbos teikimo mechanizmas. Iš to matyti, kad nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui galbūt būtų naudingiau, jei pagalba būtų ne siejama su EGF paramos skyrimo kriterijus atitinkančiu darbuotojų atleidimu atitinkamame regione, bet teikiama kiekvienu reikšmingu restruktūrizavimo atveju.

Valstybių narių instituciniai gebėjimai ir paramos teikimo patirtis restruktūrizavimo atvejais labai svarbūs skatinant EGF sėkmę. Vis dėlto nedaug patirties turinčioms arba visai jos neturinčioms valstybėms narėms EGF galėtų būti labai naudingas, jei būtų išbandyti ir taikomi jo įgyvendinimo mechanizmai. Kitas labai svarbus sėkmės veiksnys – paramos gavėjų ir jų atstovų įsitraukimas nuo pat pradžių rengiant ir įgyvendinant EGF paramą.

3.5. DFP peržiūra. Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 vėl sugrąžinamas krizės kriterijus, todėl paraišką dėl EGF paramos galima grįsti dabartine arba būsima ekonomikos ir finansų krize. Taip pat išplėsta EGF taikymo sritis – dabar paramą gali gauti laikinieji darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys. Siekiant remti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą, Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nustatyta iki 2017 m. pabaigos galiojanti nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią leidžiama teikti paramą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui regionuose, atitinkančiuose Jaunimo užimtumo iniciatyvos kriterijus.

Nors EGF į daugiametę finansinę programą (DFP) neįtrauktas, jam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymas dėl reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES 18 .

Komisija pasiūlė EGF reglamente pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, taip pat kelis pakeitimus, kuriais būtų palengvinta su EGF mobilizavimu susijusi biudžeto procedūra.

5 lentelė. 2015 ir 2016 m. gautos galutinės ataskaitos

*Šioje lentelėje nurodytas darbuotojų statusas darbo rinkoje atitinka padėtį įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, tačiau kai kuriais atvejais pateikti duomenys atitinka padėtį keliais mėnesiais vėliau.

**„Neaktyvus“ gali reikšti, kad asmuo iš darbo rinkos pasitraukė dėl įvairių asmeninių priežasčių, pvz., pensijos.

3.6. Finansinis vykdymas

3.6.1. Iš EGF skirtos lėšos

2015 ir 2016 m. biudžeto valdymo institucija patvirtino 25 paramos iš EGF įnašus – iš viso 70 392 546 EUR 19 (žr. 2 lentelę); iš jų 2015 m. mobilizuota 42 754 375 EUR, o 2016 m. – 27 638 171 EUR.

Kalbant apie 2014–2020 m. pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa, 20 12 straipsnyje nustatyta maksimali metinė finansinė riba ir leidžiama naudoti ne didesnę kaip 150 mln. EUR iš EGF skiriamą didžiausią metinę sumą (2011 m. kainomis). Todėl 2015 m. į EGF rezervą įsipareigojimų asignavimams buvo perkelta 162 365 000 EUR, o 2016 m. – 165 612 000 EUR 21 . Biudžeto valdymo institucijai patvirtinus kiekvieną mobilizavimą, įsipareigojimų asignavimai išmokoms abejais metais buvo pervesti iš EGF rezervo į EGF biudžeto išlaidų kategoriją.

2015 ir 2016 m. į EGF biudžeto išlaidų kategoriją buvo pervesta iš viso 105 923 969 EUR mokėjimų asignavimų. 2015 m. išankstiniai 22 mokėjimai sudarė iš viso 78 285 798 EUR 23 , o 2016 m. išmokėta 27 638 171 EUR patvirtintų mobilizuotų EGF lėšų suma. Dalis šios sumos finansuota susigrąžintomis sumomis, kurių valstybės narės baigimo etapu nebuvo panaudojusios.

3.6.2. Techninės pagalbos išlaidos

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 11 straipsnio 1 dalį iki 0,5 proc. metams skirtų finansinių išteklių (2015 m. – 811 825 EUR, 2016 m. – 828 060 EUR) Komisijos iniciatyva gali būti naudojami kaip techninė pagalba EGF reglamentui įgyvendinti būtinai veiklai, kaip antai parengiamiesiems veiksmams, stebėsenai, informavimui, žinių bazės kūrimui, administracinei ir techninei pagalbai, auditui, kontrolei ir vertinimui.

Remdamasi Komisijos pasiūlymais dėl 2015 ir 2016 m., biudžeto valdymo institucija techninei pagalbai skyrė atitinkamai 630 000 EUR ir 380 000 EUR.

6 lentelė. Techninės pagalbos išlaidos 2015 m.

6.1 lentelė. Techninės pagalbos išlaidos 2016 m.

3.6.3. Pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2015 ir 2016 m. Komisijai apie pažeidimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 arba Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 nepranešta.

3.6.4. EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

EGF finansinės paramos teikimo užbaigimo procedūros nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 18 straipsnyje. 2015 m. ir 2016 m. baigta teikti parama pagal 34 paraiškas, kurios buvo įgyvendinamos 2009–2015 m. Išsami informacija apie šias paraiškas pateikta priedo 3 lentelėje.

EGF paramos teikimas baigiamas, kai Komisijai išsiunčiama galutinė ataskaita su visa reikiama informacija, išmokamos visos numatytos sumos ir jei valstybės narės arba Komisija neturi imtis jokių papildomų veiksmų, išskyrus prievolę trejus metus saugoti visus patvirtinamuosius dokumentus, kad su jais galėtų susipažinti Komisija ir Audito Rūmai (Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 21 straipsnio 5 dalis).

Vidutinis baigtų įgyvendinti paraiškų biudžeto vykdymo lygis buvo 57,6 proc. ir svyravo nuo 9 proc. iki 100 proc. biudžeto lėšų panaudojimo. Iš viso Komisijai grąžintos nepanaudotos šioms 34 paraiškoms skirtos lėšos sudarė 60 573 926 EUR (42,4 proc. visos šioms 34 paraiškoms skirtos EGF paramos). Komisija toliau teikia valstybėms narėms biudžeto vykdymo gerinimo gaires.

Valstybės narės ne visomis skirtomis lėšomis pasinaudojo dėl įvairių priežasčių. Nors valstybės narės nuolat raginamos teikti realistiškas suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo biudžeto sąmatas, gali pritrūkti tikslaus ir informacija pagrįsto planavimo. Atliekant pradinius skaičiavimus atsargumo sumetimais numatomos per didelės sumos, o vėliau paaiškėja, kad tai nebuvo reikalinga. Planavimo etapu nustatomas pernelyg didelis siūlomomis priemonėmis norinčių pasinaudoti darbuotojų skaičius. Kai kurie darbuotojai vietoj brangesnių rinkosi pigesnes priemones, ne ilgalaikes, bet trumpalaikes priemones arba susirado naują darbo vietą greičiau nei manyta iš pradžių. Kitos mažo naudojimosi skirtomis lėšomis priežastys – vėlavimas pradėti įgyvendinti priemones ir nesinaudojimas visomis suteikto lankstumo galimybėmis perskirstyti skirtingų biudžeto išlaidų kategorijų lėšas įgyvendinant prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą.

Tikimasi, kad turėdamos daugiau patirties valstybės narės geriau parengs priemonių išlaidų sąmatas ir numatys darbuotojų dalyvavimą 24 mėnesių laikotarpiu. Komisija pastebi ir kitokią pažangą – trumpėja laikotarpis, per kurį EGF parama patenka į tikslinę vietovę, gerėja įvairių koordinavimo ir įgyvendinimo struktūrų gebėjimai ir nacionalinių bei regionų ir (arba) vietos lygmens ryšių kokybė. Valstybės narės aktyviau naudojasi galimybe persvarstyti savo biudžetus ir perskirstyti išlaidas tarp įvairių priemonių ir (arba) įgyvendinimo išlaidų. Dabar Komisija taip pat ragina valstybes nares persvarstyti biudžetus paraiškų teikimo etapu. Galiausiai, ES institucijos taip pat stengiasi spartinti sprendimų priėmimo ir EGF lėšų išmokėjimo procedūras, kad būtų sutaupyta laiko ir kuo geriau būtų panaudotos lėšos. Kad būtų galima greičiau naudotis lėšomis, Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nustatyti griežti EGF paraiškų vertinimo terminai ir biudžeto procedūra. Laikydamosi finansinės paramos apribojimo valstybės narės įgyvendinimo etapu gali į biudžetą įtraukti ir Komisijai sutikus nustatyti naujas reikalavimus atitinkančias priemones.

3.7. Komisijos teikiama techninė pagalba

3.7.1. Informavimas ir viešinimas. Interneto svetainė

Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija parengia ir prižiūri visomis Bendrijos kalbomis veikiančią interneto svetainę, kurioje teikiama informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, naujinama informacija apie priimtas ir atmestas paraiškas ir pabrėžiamas biudžeto valdymo institucijos vaidmuo.

2015 ir 2016 m. Komisijos EGF interneto svetainė 24 buvo reguliariai naujinama aktualia informacija.

3.7.2. Susitikimai su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir EGF suinteresuotaisiais subjektais

2015 ir 2016 m. kovo ir spalio mėn. buvo surengti 15-asis, 16-asis, 17-asis ir 18-asis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenų ryšiams, kurie yra EGF atstovai valstybėse narėse, ekspertų grupės posėdžiai. Dalis kiekvieno posėdžio buvo skirta esamoms ir numatomoms EGF paraiškoms, bendro lėšų valdymo sistemai (SFC2014), EGF 2014–2020 m. laikotarpio vidurio vertinimui, teisiniams ir audito klausimams ir įvairiems kitiems darbotvarkės punktams.

2015 ir 2016 m. surengti trys tinklaveikos seminarai. Per šiuos seminarus aptartas naudojimasis EGF technine pagalba, EGF 2014–2020 m. laikotarpio vidurio vertinimo procesas, nacionalinių institucijų vaidmuo jame ir atleistų darbuotojų motyvacijos didinimo strategijos. Be to, seminarai buvo papildyti vizitais į projektų vietas, per kuriuos buvo galima tarpusavyje keistis patirtimi ir susitikti su paramos gavėjais. Visuose trijuose seminaruose gausiai dalyvavo valstybių narių atstovai, suinteresuotieji subjektai ir EGF įgyvendinančiosios institucijos.

3.7.3. Žinių bazės kūrimas

2014 m. Komisija toliau siekė supaprastinti procedūras ir šiuo tikslu įtraukė EGF į Komisijos ir valstybių narių IT komunikacinę sistemą – bendrą lėšų valdymo sistemą (SFC2014). Nuo 2015 m. balandžio mėn. naudodamosi šia sistema valstybės narės teikia paraiškas internetu pagal specialų paraiškų teikimo procesą. Taikant šią sistemą, turėtų būti pateikiamos tikslesnės ir išsamesnės paraiškos, nes platformoje valstybėms narėms suteikiama galimybė dalytis su Komisija duomenimis dar prieš oficialiai pateikiant paraišką. Taip pat lengviau rinkti bei apdoroti duomenis ir sparčiau pranešti EGF rezultatus. Taikant šią patobulintą procedūrą, sutrumpėjo laikas nuo to momento, kai valstybė narė pateikia paraišką, iki tol, kol Komisijos pateiktą pasiūlymą priima Europos Parlamentas ir Taryba.

Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. sistemoje SFC2014 taip pat pradėjo veikti EGF galutinių ataskaitų modulis, o valstybės narės per SFC2014 jau pradėjo teikti galutines 2014–2020 m. programavimo laikotarpio ataskaitas. Iš kitų SFC2014 parinkčių paminėtinas duomenų teikimo modulio rengimas („Infoview“), galimybė atsiimti paraišką ir galimybė Komisijai tiesiai sistemoje SFC2014 parengti pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo projektą ir Komisijos įgyvendinimo sprendimą (kalbant apie jame pateikiamus duomenis).

3.7.4. 2014–2020 m. EGF laikotarpio vidurio vertinimas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 20 straipsnį Komisija iki 2017 m. birželio 30 d. savo iniciatyva turi atlikti EGF laikotarpio vidurio vertinimą. 2015 m. taikydama kvietimo teikti paraiškas procedūrą preliminariajai sutarčiai sudaryti Komisija atrinko išorės paslaugų teikėją. Subjektui, su kuriuo sudaryta sutartis, pavesta per 2016 m. atlikti vertinimo tyrimą ir pateikti ataskaitą, kurioje, paviešinant nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas, būtų atsakyta į vertinimo klausimus. Prie šios ataskaitos taip pat reikėjo pridėti priedus, kuriuose pateikta informacija apie pavienes paraiškas (paraiškų ataskaitos).

Šioje ataskaitoje darant išvadas remtasi įvairia kokybine ir kiekybine informacija ir naudotasi įvairiais informacijos šaltiniais.

Galutinę šios ataskaitos redakciją Komisija patvirtino 2016 m. gruodžio mėn.

Galutiniai vertinimo proceso rezultatai bus paskelbti išorės konsultantų pateikta ataskaita grindžiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (KTDD).

Reglamente (ES) Nr. 1309/2013 nurodyta įvertinti EGF veiksmingumą ir tvarumą. Be to, 2015 m. priimtomis geresnio reglamentavimo gairėmis padidintas atitinkamų intervencinių priemonių veiksmingumas, darna, svarba ir ES pridėtinė vertė. Atliktas EGF laikotarpio vidurio vertinimas nuo pat pradžių buvo parengtas taip, kad apimtų visus pirmiau nurodytus aspektus, todėl visiškai atitinka geresnio reglamentavimo gairių reikalavimus. Per šį procesą – internetines viešas konsultacijas, tikslines konsultacijas ir tinklaveikos seminarą – plačiai konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais.

4. Suvestiniai 2007–2016 m. duomenys

Kasmet surenkama vis daugiau duomenų, kuriais remiantis galima nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir susidaryti bendrą vaizdą apie fondo veiklos kryptį. Toliau pateiktose diagramose ir priedo 1 ir 2 lentelėse nurodyti duomenys susiję su 2007–2016 m. valstybių narių pateiktomis 147 paraiškomis 25 .

Kol kas 140 545 tiksliniams paramos gavėjams 26 skirtoms priemonėms prašyta iš viso 592 894 194 EUR.

6 diagrama. 2007–2016 m. gautų paraiškų skaičius 27

Reglamentu (EB) Nr. 546/2009 įtraukus krizės kriterijų padarytas nemažas poveikis Komisijos gautų paraiškų skaičiui: nuo 2009 m. (kai įsigaliojo minėti pakeitimai) iki 2011 m. gruodžio 31 d. paraiškų skaičius gerokai išaugo.

2007–2016 m. Komisija gavo 77 su krize susijusias paraiškas ir 70 su prekybos pokyčiais susijusių paraiškų. Bendras kasmet gaunamų paraiškų skaičius svyruoja – per metus gaunama vidutiniškai apie 15 paraiškų.

Kaip nurodyta priedo 2 lentelėje, daugiausia paraiškų pateikusi valstybė narė yra Ispanija (21), po jos rikiuojasi Nyderlandai (17), Italija (13) ir Belgija (12). Iki 2016 m. pabaigos EGF paramos dar nebuvo prašiusios septynios 28 valstybės narės: Kipras, Kroatija, Vengrija, Liuksemburgas, Latvija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė.

7 diagrama. Kiekvienos valstybės narės iš EGF prašytos paramos sumos 2007–2016 m.

Bendra valstybių narių prašyta 29 EGF paramos suma – 592 894 194 EUR

Vidutinė vienos valstybės narės iš EGF prašytos paramos suma – 29 644 710 EUR

2007–2016 m. 20 valstybių narių iš EGF prašė iš viso 592 894 194 EUR. Didžiausios EGF bendro finansavimo sumos prašė Prancūzija (89 760 859 EUR, aštuonios paraiškos), po jos – Airija (67 720 204 EUR, dešimt paraiškų), Danija (63 680 782 EUR, dešimt paraiškų) ir Italija (60 537 811 EUR, trylika paraiškų).

Išsami informacija apie paraiškas pagal metus ir valstybę narę pateikta priedo 2 lentelėje.

8 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal valstybę narę 2007–2016 m.

Bendras visų valstybių narių tikslinių darbuotojų skaičius – 137 601

Vidutinis vienos valstybės narės tikslinių darbuotojų skaičius – 6 880

2007–2016 m. iš 20 valstybių narių gautos paraiškos (išskyrus atsiimtas arba atmestas paraiškas) buvo skirtos 137 601 darbuotojui. Praėjusį dešimtmetį didžiausiam darbuotojų skaičiui paramos prašė Prancūzija (17 586), po jos rikiuojasi Vokietija (14 517), Ispanija (14 468) ir Belgija (14 162).

2014–2016 m. trijų valstybių narių pateiktos devynios paraiškos buvo skirtos 2 944 NEET. Paraiškas dėl paramos NEET pateikė šios valstybės narės: Belgija (dvi paraiškas dėl 400 NEET), Graikija (keturias paraiškas dėl 2 098 NEET) ir Airija (tris paraiškas dėl 446 NEET).

Išsami informacija apie paraiškas pagal metus ir valstybes narę pateikta priedo 2 lentelėje.

9 diagrama. Paraiškų skaičius pagal sektorių (NACE 2 red.) 2007–2016 m.*

*EGF/2016/003 EE/Petroleum and chemicals paraiška susijusi su dviem skirtingais sektoriais (19 ir 20), todėl buvo priskaičiuota du kartus.

Bendras sektorių skaičius – 34

2007–2016 m. Komisija gavo 147 EGF paraiškas, susijusias su pačiais įvairiausiais sektoriais (34). Daugiausia paraiškų gauta dėl variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių sektoriaus (23 paraiškos), po jo rikiuojasi kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių sektorius (16 paraiškų) ir niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos sektorius (14 paraiškų).

Išsami informacija apie gautas paraiškas pagal sektorių pateikta priedo 1 lentelėje.

10 diagrama. Tikslinių darbuotojų skaičius pagal sektorių (NACE 2 red.) 2007–2016 m.*

*EGF/2016/003 EE/Petroleum and chemicals paraiška susijusi su dviem skirtingais sektoriais (19 ir 20). Todėl šios paraiškos 800 tikslinių darbuotojų nurodyti du kartus.

Bendras tikslinių darbuotojų skaičius 34 sektoriuose – 137 601

2007–2016 m. Komisija gavo 20 valstybių narių pateiktas paraiškas dėl 34 sektoriuose atleisto 137 601 darbuotojo. Daugiausia darbuotojų siekta remti variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių sektoriuje (33 202), po jo rikiuojasi kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių sektorius (19 488) ir tekstilės sektorius (12 008).

11 diagrama. Vidutinė kiekvienos valstybės narės vienam paramos gavėjui prašyta EGF suma 2007–2016 m.

Vidutinė kiekvienos valstybės narės vienam paramos gavėjui prašyta EGF suma – 4 229 EUR

Kiekviena iš dvidešimties 2007–2016 m. paraiškas EGF paramai gauti pateikusių valstybių narių vienam tiksliniam paramos gavėjui vidutiniškai prašė 4 219 EUR. Vienam tiksliniam paramos gavėjui gali būti prašoma nevienodų sumų, atsižvelgiant į atleidimo iš darbo atvejo rimtumą, padėtį šalies darbo rinkoje, remtinų paramos gavėjų asmenines aplinkybes, valstybės narės jau taikomas priemones ir paslaugų teikimo atitinkamoje valstybėje narėje arba regione išlaidas. Didžiausios sumos vienam paramos gavėjui prašė Austrija (14 343 EUR), po jos – Danija (10 215 EUR).

(1)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

(2)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, buvo nustatyta laikina nukrypti leidžianti nuostata, kuria išplėtus EGF taikymo sritį pradėta teikti parama nukentėjusiesiems nuo pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, o EGF bendro finansavimo dalis padidinta iki 65 proc. visų išlaidų. Ši nuostata taikyta visoms 2009 m. gegužės 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. pateiktoms paraiškoms.

(3)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006.

(4)

Komisija pasiūlė pratęsti šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą iki 2014–2020 m. programavimo laikotarpio – ši galimybė aptariama atliekant DFP peržiūrą.

(5)

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. gautos paraiškos.

(6)

Išsami informacija apie atsiimtas paraiškas pateikta 3.3 skirsnyje.

(7)

Į šią sumą neįtraukti techninės pagalbos sprendimai.

(8)

COM(2016) 605 final.

(9)

Paramos gavėjais šioje ataskaitoje vadinami tiksliniai darbuotojai ir nesimokantys bei nedirbantys jaunuoliai.

(10)

2 lentelėje pateikta išsami informacija apie 2015 ir 2016 m. suteiktą paramą, o 1 lentelėje – apie 2015 ir 2016 m. gautas paraiškas. Į kiekvieną lentelę įtrauktos paraiškos gali skirtis.

(11)

Trys paraiškos – EGF/2013/007 BE/Hainaut Steel, EGF/2013/009 PL/Zachem ir EGF/2013/011 ir BE/Saint-Gobain Sekurit – buvo gautos iki 2014 m., todėl vis dar taikytas senasis Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006.

(12)

Į šią sumą neįtraukti techninės pagalbos sprendimai.

(13)

2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 120, 2013 4 26). EGF lėšomis remiamų nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius negali viršyti tikslinių paramos gavėjų skaičiaus.

(14)

Paraiškos EGF/2012/006 FI/Nokia Salo rezultatai buvo pristatyti ankstesnėje dvimetėje ataskaitoje, nes galutinė ataskaita buvo pateikta 2014 m., nors jos pateikimo terminas buvo 2015 m.

(15)

Galutinės ataskaitos turi būti pateikiamos per šešis mėnesius nuo priemonių įgyvendinimo pabaigos.

(16)

Nuo Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 įsigaliojimo išmokos negali viršyti 35 proc. visų išlaidų.

(17)

Pažymėtina, kad tai kitos nei šioje dvimetėje ataskaitoje aptariamos paraiškos. Ši ataskaita apima 2015 ir 2016 m. EGF veiklą; į ją įtrauktos dar pagal Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 pateiktos EGF paraiškos, o laikotarpio vidurio vertinimas apima visas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 pateiktas paraiškas.

(18)

COM(2016) 605 final.

(19)

Į šią sumą neįtraukti techninės pagalbos sprendimai.

(20)

OL L 347, 2013 12 20.

(21)

Šios sumos susijusios su patvirtintu biudžetu.

(22)

EGF paramos įnašas valstybei narei per 15 dienų nuo biudžeto valdymo institucijos EGF mobilizavimo sprendimo patvirtinimo išmokamas vienu mokėjimu kaip 100 proc. išankstinis finansavimas.

(23)

Įskaitant keturis 2014 m. priimtus lėšų mobilizavimo sprendimus, pagal kuriuos lėšos išmokėtos 2015 m.

(24)

http://ec.europa.eu/egf – visomis 23 ES kalbomis, įskaitant airių kalbą.

(25)

Pridėjus 19 atsiimtų arba atmestų paraiškų, šis skaičius padidėtų iki 166. Atsiimtų ir atmestų paraiškų duomenys į statistinius duomenis neįtraukti.

(26)

Valstybių narių apskaičiuotas tikslinių paramos gavėjų skaičius.

(27)

2007, 2008, 2012 ir 2013 m. vienintelis reikalavimus atitinkantis kriterijus buvo prekyba.

(28)

Bulgarija pateikė paraišką EGF/2009/022 Kremikovtsi AD Basic metals, bet ji buvo atmesta.

(29)

Bulgarija prašė 1 082 337 EUR, bet ši parama neskirta, nes paraiška buvo atmesta. Todėl į šią bendrą sumą Bulgarijos prašyta suma neįtraukta.