EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 19

COM(2017) 604 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Reglamento (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnio 3 dalį

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Reglamento (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 29 straipsnio 3 dalį

1.Įvadas

Reglamentu (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo siekiama užtikrinti geresnį šešėlinės bankininkystės (ne bankų vykdomo kredito tarpininkavimo) supratimą ir valdyti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) keliamą įvairią riziką.

VPĮFS yra užtikrinti finansavimo arba skolinimo sandoriai, reiškiantys laikiną apsikeitimą turtu, kai viena iš sandorio dalių veikia kaip garantija (užtikrinimo priemonė). Atpirkimo sandoriai yra svarbiausia VPĮFS kategorija pagal neapmokėtas sumas ir apyvartą. Juos paprastai motyvuoja poreikis skolintis pinigus. Vertinant skolininko požiūriu, sandorį sudaro vertybinių popierių pardavimas už pinigus, iš anksto susitariant atpirkti vertybinius popierius iš anksto nustatyta kaina. Parduodamus vertybinius popierius pirkėjas (pinigų mokėtojas) laiko kaip atpirkimo sandorio užtikrinimo priemonę. Vertybinių popierių skolinimą, antrąją pagal dydį VPĮFS kategoriją, daugiausia lemia tam tikrų vertybinių popierių paklausa rinkoje, pvz., skolintų vertybinių popierių pardavimo arba atsiskaitymo tikslais. Tokiu sandoriu viena sandorio šalis skolina vertybinius popierius už tam tikrą mokestį ir užtikrinimo priemonę, kitos sandorio šalies įmokamą pinigais ar kitais vertybiniais popieriais.

VPĮFS bankams ir nebankiniams rinkos dalyviams suteikia galimybę naudotis trumpalaikiu užtikrintu finansavimu ir (arba) skolinimu, o taip sukuriamos mažai rizikingos investicijų ir finansavimo galimybės. Todėl VPĮFS yra sudedamoji dabartinės finansų ekosistemos dalis. Gerai veikiančios VPĮFS rinkos yra itin svarbios, kad pinigai ir vertybiniai popieriai judėtų tarp rinkos dalyvių, t. y. finansų ir ne finansų įstaigų. Šie sandoriai taip pat padeda atskleisti įvairių vertybinių popierių kainą ir likvidumą antrinėje rinkoje ir padeda įgyvendinti rizikos valdymo ir užtikrinimo priemonės valdymo strategijas 1 . Be to, atpirkimo sandorių rinkos atlieka ypatingą vaidmenį – jos yra Europos centrinių bankų pinigų politikos operacijų sudedamoji dalis. Nepaisant to, VPĮFS gali sudaryti sąlygas didinti svertą ir procikliškumą, kaip paaiškėjo formuojantis 2007–2008 m. finansų krizei. VPĮFS taip pat stiprina įvairiausių rinkos dalyvių veiklos tarpusavio sąsają ir atitinkamai gali didinti plintantį neigiamą finansinį poveikį.

Pasauliniu lygmeniu už tokių rūšių rizikos nustatymą ir rekomendacijų, kaip ją valdyti tarptautiniu mastu koordinuojamu būdu, parengimą yra atsakinga Finansinio stabilumo taryba (FST). 2013 m. rugpjūčio mėn. FST patvirtino politikos strategiją 2 , kaip valdyti su vertybinių popierių skolinimo ir atpirkimo sandoriais susijusią šešėlinės bankininkystės riziką. Ši strategija apima tam tikras politikos rekomendacijas, ją 2013 m. rugsėjo mėn. patvirtino Didžiojo dvidešimtuko (G 20) lyderiai. Kai kuriomis rekomendacijomis siekiama didinti VPĮFS rinkų skaidrumą dažnai teikiant detalius teisės aktais numatytus duomenis. ES lygmeniu į šias rekomendacijas reaguojama Reglamentu dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo.

2015 m. lapkričio mėn. FST savo politikos rekomendacijas 3 išplėtė nustatydama VPĮFS, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, vadinamojo vertės sumažinimo reguliavimo sistemą. Vertės sumažinimas yra pateiktos užtikrinimo priemonės vertės nuolaida, kuria atsižvelgiama į rinkos riziką. Vertės sumažinimais siekiama užkirsti kelią pernelyg dideliam svertui ir sušvelninti koncentracijos ir įsipareigojimų neįvykdymo riziką.

2.Ataskaitos tikslas ir suinteresuotųjų subjektų pateikta informacija

Pagal Reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo 29 straipsnio 3 dalį Komisija privalo pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos dedant tarptautines pastangas su VPĮFS susijusiai rizikai sumažinti, įskaitant FST rekomendacijas dėl VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo, ir dėl tų rekomendacijų tinkamumo Sąjungos rinkoms.

Siekiant atsižvelgti į FST rekomendacijas ir reaguoti į Komisijos komunikate dėl kvietimo teikti informaciją 4 prisiimtą įsipareigojimą, šioje ataskaitoje taip pat bus trumpai įvertintos Europos VPĮFS rinkos.

Kaip reikalaujama Reglamente dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), bendradarbiaudama su Europos bankininkystės institucija (EBI) ir Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), parengė ataskaitą 5 , kurioje įvertinama:

·ar dėl VPĮFS naudojimo labai padidėja svertas, kurio šis reglamentas nereguliuoja;

·kai tinkama, turimos galimybės reguliuoti tokį didėjimą;

·ar reikalingos papildomos priemonės to sverto procikliškumui sumažinti.

Be to, rengiant šią ataskaitą atsižvelgta į įvairius kitus politikos dokumentus ir į pateiktą informaciją, ypač į minėtuosius FST dokumentus, ESRV ataskaitas 6 7 ir Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) ataskaitą 8 .

3.VPĮFS rinkos

3.1.Europos VPĮFS rinkų veikimas

Šiandienos finansų sistemoje VPĮFS rinkos atlieka esminį vaidmenį – padeda rinkos dalyviams patenkinti užtikrinto finansavimo ir užtikrinimo priemonės pateikimo poreikius. Atpirkimo sandoriai yra itin svarbūs tarpbankinių rinkų veikimui – jie teikia neužtikrinto tarpbankinio skolinimo ir terminuotųjų indėlių alternatyvą atsargų reikalavimams padengti ir likvidumo poreikiams valdyti.

Nuo finansų krizės laikotarpio padidėjo sandorio šalies rizikos mažinimo svarba, todėl rinkos dalyviams vis dažniau reikia užtikrinimo priemonių. Taigi, pastebimas akivaizdus perėjimas nuo neužtikrinto prie užtikrinto skolinimo rinkų. 2015 m. užtikrinto skolinimo rinkos apyvarta buvo 10 kartų didesnė negu neužtikrinto skolinimo rinkos apyvarta, palyginti su 2008 m. dar buvusiu 1,6 koeficientu 9 . Pagal rinkos apimtį neapmokėtų sumų Europos atpirkimo sandorių rinkose buvo 5,6 trln. EUR, tai atitinka maždaug 13 proc. ES bankų viso turto arba 25 proc. neapmokėtų eurais denominuotų obligacijų ir biržinių akcijų 10 .

Atpirkimo sandoriai ne tik padeda gauti užtikrintą finansavimą. Instituciniai investuotojai ir ne finansų sandorio šalys atpirkimo sandorių rinkomis naudojasi pinigams laikyti ir palūkanoms uždirbti. Be to, bankai ir nebankiniai rinkos dalyviai dažnai siekia gauti vertybinių popierių, kuriuos būtų galima naudoti kaip užtikrinimo priemonę kitokiems nei pinigų skolinimasis ar skolinimas finansiniams sandoriams palengvinti. Tai galima pasiekti atvirkštiniais atpirkimo sandoriais, kurie reiškia, kad parduodamas ir perparduodamas finansinis turtas, arba vertybinių popierių skolinimo sandoriais, dar viena svarbia VPĮFS klase. VPĮFS ilgą laiką buvo naudojami kaip vertybinių popierių šaltinis, pvz., skolintiems vertybiniams popieriams parduoti. Kadangi užtikrinimo priemonės vis dažniau naudojamos ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, t. y., be kita ko, pereinama prie pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos, ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorių naudojimas tapo vis labiau susietas su užtikrinimo priemonės prieinamumu. Ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandorius sudarantys rinkos dalyviai dažnai vykdo vertybinių popierių atpirkimo sandorius pinigams gauti, kad įvykdytų garantinės įmokos reikalavimus, o pagrindinės sandorio šalys gali naudotis atvirkštiniais atpirkimo sandoriais piniginei užtikrinimo priemonei laikyti, todėl abiejose atpirkimo sandorių rinkos pusėse atsiranda papildoma paklausa.

Neseniai atpirkimo sandorių rinkose pastebėta nemažų pokyčių. Vertybinių popierių, kaip užtikrinimo priemonės, paklausa gerokai padidėjo, o aukštos kokybės užtikrinimo priemonių pasiūla, suinteresuotųjų subjektų teigimu, sumažėjo, bent jau tam tikrais laikotarpiais. Tai tapo akivaizdu, nes neapmokėtos atvirkštinių atpirkimo sandorių sumos yra didesnės negu paprastų atpirkimo sandorių sumos, o už specialiąsias užtikrinimo priemones imamos didesnės priemokos 11 .

Galbūt įtakos turto pasiūlai turėjo valstybių skolų krizė, nes pablogėjo tam tikrų vyriausybių obligacijų kreditingumas – jų rinkos dalyviai nebelaiko aukštos kokybės užtikrinimo priemone. Rinkos dalyvių suvokimu, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) vykdoma turto, ypač vyriausybių obligacijų, pirkimo programa prisideda prie aukštos kokybės užtikrinimo priemonių trūkumo ir mažos finansavimo eurais kainos, palyginti su finansavimu JAV doleriais. Pastarasis aspektas gali turėti netiesioginį poveikį vertybinių popierių paklausai – tampa pelninga vykdyti USD ir EUR apsikeitimo sandorius ir pelną investuoti į EUR denominuotą turtą. Pozicionavimas rinkoje konkrečiu metu taip pat yra svarbus: daugėjant trumpųjų pozicijų didėja ir vertybinių popierių paklausa.

Be to, suinteresuotieji subjektai teigia, kad poveikį veiklai užtikrinimo priemonių rinkose galėjo turėti ne tik makroekonominė politika, bet ir reguliavimas. Rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad susitarimu Bazelis III buvo transformuota ir pakeista atpirkimo sandorių rinkų struktūra ir dinamika, jau nekalbant apie tai, kad pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos reikalavimai nulėmė bendrą užtikrinimo priemonių paklausos padidėjimą. Manoma, kad sverto koeficientas, rizikos kapitalo reikalavimai, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis ir grynasis pastovaus finansavimo rodiklis turėjo kaupiamąjį poveikį likvidumui atpirkimo sandorių rinkose. Laikoma, kad kiekvienu iš šių elementų buvo apribotas atpirkimo sandorių sudarymas arba padidintos jo sąnaudos.

Įtampos atpirkimo sandorių rinkose ženklai neseniai tapo akivaizdūs, ypač artėjant teisės aktais numatytų duomenų teikimo terminams ir netrukus jiems praėjus: 2016 m. pabaigoje ir šiek tiek mažesniu mastu ketvirčių pabaigoje kai kurios finansų įstaigos laikinai sumažino arba visiškai nutraukė veiklą atpirkimo sandorių rinkose. Kai kuriais atvejais, nors rinkos dalyviai ir numatė aukštos kokybės užtikrinimo priemonių pasiūlos trūkumą, jis buvo toks pastebimas, kad tam tikromis dienomis labai padidėjo priemokos už negausias užtikrinimo priemones. Sudėtinga nustatyti, ar tai turėjo poveikį kainoms ir likvidumui platesnėje obligacijų rinkoje, kol kas atrodo, kad tas poveikis buvo ribotas ir trumpalaikis.

3.2.Svertas ir galimybės valdyti jo susidarymą

Padėdami didinti kreditavimą, VPĮFS kuria svertą 12 už bankų sistemos su jos prudenciniu reguliavimu ribų. Be to, reinvestuodami piniginę užtikrinimo priemonę ir pakartotinai naudodami nepiniginę užtikrinimo priemonę, rinkos dalyviai gali pakartotinai naudoti svertą savo pozicijoms 13 . Kai kuriais atvejais taip gali susidaryti perteklinis svertas, savo ruožtu galintis kelti pavojų finansiniam stabilumui, ypač dėl netiesioginio procikliško poveikio. Paprastai svertas prisideda prie balanso augimo stiprios ekonomikos etapais ir apsunkina finansinio įsiskolinimo mažinimą ekonomikos nuosmukių laikotarpiais 14 .

Konkretų VPĮFS įnašą į sverto susidarymą sunku įvertinti, nes trūksta detalizuotų duomenų (pvz., duomenų apie garantinės įmokos skolinimo sandorių apimtį, duomenų apie užtikrinimo priemonių reinvestavimą ir pakartotinį naudojimą) ir galbūt skiriasi VPĮFS sudarymo tikslai. Reglamentu dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo nustatyta prievolė teikti sandorių lygmens duomenis sudarys valdžios institucijoms sąlygas ateityje generuoti šiuos duomenis ir geriau išnagrinėti VPĮFS padarinius sverto kūrimui.

Kalbant apie sverto susidarymo valdymą, pirmiausia pažymėtina, kad esama įvairių sverto priemonių. Pavyzdžiui, siekiant suprasti sverto poveikį finansiniam stabilumui, aktualūs bendrojo ir grynojo sverto skirtumai. Šioje srityje stengiamasi parengti sverto priemones, nuosekliai taikytinas įvairiose jurisdikcijose ir sektoriuose 15 .

Įvairiais ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemos elementais siekiama riboti svertą ir procikliškumą. Tai ypač taikytina bankų sektoriui pagal sistemą Bazelis III 16 , net jeigu kai kurios šios sistemos priemonės nustatytos tik neseniai ir dar nėra iki galo įgyvendintos. Tam tikros priemonės ir reikalavimai, kurių tikslas – valdyti svertą, taip pat taikomos draudimo bendrovėms, pagrindinėms sandorio šalims ir investiciniams fondams. Šiuo metu nėra ES masto dokumentų, kuriais būtų siekiama apriboti sverto susidarymą visuose finansiniuose sektoriuose.

Be minėtųjų sektorinių priemonių, garantinės įmokos ir vertės sumažinimai konkrečioje VPĮFS srityje gali būti tinkamos priemonės sverto susidarymui ir ypač pakartotiniam sverto taikymui apriboti. FST paskelbė rekomendacijas dėl užtikrinimo priemonių vertės sumažinimų, kurios išsamiau aprašomos tolesnėje ataskaitos dalyje (žr. 4.6 skirsnį).

Nors nustačius vertės sumažinimus gali būti suvaržytas sverto susidarymas, pati ši praktika gali turėti prociklišką poveikį. Pakilimo laikotarpiais rinkos dalyviai gali taikyti mažesnius vertės sumažinimus, nes tikisi mažesnės užtikrinimo priemonių realizavimo rizikos. Nuosmukių laikotarpiais rinkos dalyviai gali būti linkę didinti vertės sumažinimus, kad būtų atsižvelgta į didesnius tikėtinus užtikrinimo priemonės realizavimo kainų svyravimus 17 . Vis dėlto šiuo etapu nėra aiškių įrodymų, kokį ir kokio masto poveikį tokie vertės sumažinimai turi turto kainoms, svertui ir finansiniams ciklams 18 .

4.Tarptautinės pastangos sušvelninti VPĮFS riziką

4.1.Pagrindiniai faktai

2013 m. rugpjūčio mėn. 19 ir 2015 m. lapkričio mėn. 20 FST paskelbė ataskaitas, kuriose išdėstytos rekomendacijos, kaip valdyti su VPĮFS susijusią finansinio stabilumo riziką. Šiomis rekomendacijomis iš esmės siekiama:

·didinti vertybinių popierių įsigijimo finansavimo rinkų skaidrumą nustatant pareigą dažnai teikti detalius teisės aktais numatytus duomenis ir atskleisti informaciją;

·nustatyti piniginių užtikrinimo priemonių reinvestavimo reguliavimo standartus;

·nustatyti klientų turto pakartotinio įkeitimo principus;

·nustatyti užtikrinimo priemonių vertinimo ir (arba) valdymo reguliavimo standartus ir

·nustatyti kokybinius standartus, pagal kuriuos būtų sudaromos užtikrinimo priemonių vertės sumažinimų apskaičiavimo metodikos, ir įgyvendinti kiekybinių vertės sumažinimo ribų sistemą.

Tolesniuose skirsniuose trumpai aprašomos rekomendacijos ir įvertinama jų įgyvendinimo būklė ir ES, ir tarptautiniu lygmeniu. Atitinkamais atvejais siūlomi galimi tolesni veiksmai.

4.2.VPĮFS rinkų skaidrumas (FST 1–5 rekomendacijos)

Valdžios institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos laiku gauti išsamią informaciją apie VPĮFS pozicijas tarp finansų įstaigų, įskaitant informaciją apie pagrindinių užtikrinimo priemonių sudėtį ir raidą. Tuo tikslu turėtų būti dažnai renkami labai detalizuoti duomenys apie VPĮFS prekybos lygį ir apie pozicijas. Duomenų rinkimo proceso – standartų apibrėžties ir taikymo – nuoseklumas turėtų sudaryti sąlygas regioniniu ir pasauliniu mastu apibendrinti surenkamus duomenis. Galiausiai, kadangi VPĮFS plačiai naudoja investiciniai fondai, tokių fondų valdytojai turėtų būti įpareigoti savo galutiniams investuotojams teikti tinkamą informaciją apie VPĮFS sudarymo veiklą.

Į šias rekomendacijas reaguojama 2015 m. lapkričio mėn. priimtu Reglamentu dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo. Jį sudaro trys pagrindiniai elementai:

·reikalavimai VPĮFS sandorio šalims apie visus VPĮFS pranešti centrinėms sandorių duomenų saugykloms;

·reikalavimai investiciniams fondams savo reguliariai teikiamuose duomenyse ir ikisutartiniuose dokumentuose atskleisti investuotojams informaciją apie VPĮFS naudojimą;

·pagal VPĮFS gautos užtikrinimo priemonės pakartotinio naudojimo skaidrumo minimalios sąlygos, pvz., pareiga atskleisti atitinkamą riziką bei padarinius ir išankstinis užtikrinimo priemonę teikiančios sandorio šalies sutikimas (imamasi veiksmų pagal FST 7 rekomendaciją dėl pakartotinio įkeitimo, žr. 4.4 skirsnį).

Reglamentu dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo iki galo įgyvendinamos FST rekomendacijos dėl skaidrumo. Pagal Reglamentą dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo pateiktini duomenys apie pozicijas ir prekybos lygį taip pat atitinka FST reikalavimus. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), atsakinga už Reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo techninių įgyvendinimo standartų parengimą, atsižvelgė į FST darbą ir į siūlomą duomenų teikimo sistemą įtraukė reikiamus duomenų elementus. Komisija ir ESMA toliau artimai bendradarbiauja su FST ir į FST darbą atsižvelgiama šiuo metu baigiant rengti Reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo įgyvendinimo priemones. Tikimasi, kad duomenys bus pradėti teikti 2019 m. Praėjus dvejiems metams nuo duomenų teikimo pradžios Komisija įvertins Reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo veiksmingumą.

4.3.Piniginės užtikrinimo priemonės reinvestavimas (FST 6 rekomendacija)

Už vertybinių popierių skolinimo veiklą vykdančius nebankinius subjektus (pagrindinius skolintojus ir skolinimo tarpininkus) atsakingos valdžios institucijos turėtų savo jurisdikcijose įgyvendinti reguliavimo tvarką, atitinkančią FST minimalius piniginių užtikrinimo priemonių reinvestavimo standartus, kad būtų apribota tokios veiklos keliama likvidumo rizika. Minimalūs standartai apima aukšto lygio valdymo principus ir priemones likvidumo rizikai, įsipareigojimų įgyvendinimo terminų keitimui, koncentracijai ir kredito rizikai valdyti.

2014 m. rugpjūčio mėn. ESMA patvirtino Biržinių fondų (ETF) ir kitų kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) klausimų sprendimo gaires 21 , kuriose numatytos piniginių užtikrinimo priemonių reinvestavimo taisyklės vertybinių popierių skolinimo sandorius vykdantiems KIPVPS turto valdytojams. Taisyklėse nurodyti likvidumo, vertinimo, diversifikavimo, tinkamumo, koreliacijos ir kiti reinvestuojamai piniginei užtikrinimo priemonei taikytini kriterijai. Nors gairės nėra privalomos, kompetentingos institucijos ir finansų rinkos dalyviai turi kuo labiau stengtis laikytis tų gairių ir rekomendacijų arba paaiškinti, kodėl neketina jų laikytis.

Be to, ES reglamentu dėl pinigų rinkos fondų (PRF) 22 tiesiogiai draudžiama tokiems fondams sudaryti vertybinių popierių skolinimo susitarimus.

4.4.Klientų turto pakartotinis įkeitimas 23 (FST 7–8 rekomendacijos)

FST pateikė keletą su klientų turto pakartotiniu naudojimu susijusių rekomendacijų. Pirmiausia finansų tarpininkai turėtų klientams atskleisti pakankamai informacijos apie jų turto pakartotinį įkeitimą, kad klientai galėtų suprasti savo pozicijas tarpininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Antra, klientų turtą tarpininkas gali pakartotinai įkeisti siekdamas finansuoti ilgąsias klientų pozicijas ir padengti trumpąsias pozicijas, tačiau šis turtas neturėtų būti pakartotinai įkeičiamas paties tarpininko savo sąskaita vykdomai veiklai finansuoti. Trečia, klientų turtą pakartotinai įkeisti turėtų būti leidžiama tik tiems subjektams, kurių likvidumo rizika yra tinkamai reglamentuota.

Kalbant apie informacijos atskleidimą klientams, Reglamento dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo 15 straipsnyje numatyta, kad, norint įgyti teisę pakartotinai naudoti užtikrinimo priemonę, užtikrinimo priemonės teikėjas turi būti informuojamas apie galimą teisės naudoti užtikrinimo priemonę suteikimo riziką ir pasekmes. Be to, teisė pakartotinai naudoti užtikrinimo priemonę atsiranda tik tuo atveju, jeigu užtikrinimo priemonės teikėjas iš anksto duoda tiesioginį sutikimą.

Kalbant apie klientų turto naudojimą savo sąskaita vykdomai veiklai, FPRD I 24 numatyta, kad investicinės įmonės ir kredito įstaigos turi išsaugoti klientų nuosavybės teises ir užkirsti kelią kliento priemonės naudojimui savo sąskaita, išskyrus atvejus, kai gaunamas tiesioginis kliento sutikimas. Šie reikalavimai nuo 2018 m. sausio mėn. pagal FPRD II 25 bus dar labiau sugriežtinti – pastarojoje direktyvoje draudžiama su mažmeniniais klientais sudaryti nuosavybės teisės į užtikrinimo priemonę perdavimo susitarimus ir nustatomos sąlygos, kaip šiuos susitarimus sudaryti su profesionaliais klientais, ypač pabrėžiant atitinkamą riziką ir poveikį kliento finansinėms priemonėms ir lėšoms. Galiausiai, kalbant apie KIPVPS, ESMA parengtose ETF ir kitų KIPVPS klausimų sprendimo gairėse ir PRF reglamente numatyta, kad gauta nepiniginė užtikrinimo priemonė neturėtų būti parduodama, reinvestuojama ar įkeičiama.

Finansų įstaigos (t. y. investicinės įmonės ir kredito įstaigos), kurioms pirmiau aprašytomis sąlygomis leidžiama pakartotinai įkeisti klientų turtą, bet kuriuo atveju privalo laikytis likvidumo rizikos reglamentavimo, išdėstyto ES kapitalo reikalavimų sistemoje.

4.5.Užtikrinimo priemonės vertinimas ir valdymas (FST 9 rekomendacija)

Užtikrinimo priemones gaunančios VPĮFS sandorio šalys turėtų imti tik tokių rūšių užtikrinimo priemones, kurias jos, jeigu sandorio šalis neįvykdytų savo įsipareigojimų, galėtų laikyti tam tikrą laikotarpį nepažeisdamos įstatymų ar kitų teisės aktų, tinkamai nustatyti jų vertę ir valdyti jų riziką. Jos taip pat turėtų turėti nenumatytų atvejų planus, ką daryti, jeigu didžiausios rinkoje jų sandorio šalys neįvykdytų įsipareigojimų, be kita ko, ir nepalankių sąlygų rinkoje laikotarpiu.

Jeigu sumos viršija minimalią priimtiną ribą, bent kartą per dieną turėtų būti atliekamas užtikrinimo priemonės ir paskolintų vertybinių popierių vertinimas rinkos kainomis ir bent kartą per dieną turėtų būti renkama kintamoji garantinė įmoka.

Minimalūs užtikrinimo priemonės vertinimo ir valdymo standartai teisės aktais buvo nustatyti KIPVPS ir PRF, tam tikroms kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, taip pat draudimo bendrovėms ir profesinių pensijų fondams.

KIPVPS taikytinos užtikrinimo priemonės valdymo taisyklės yra numatytos ESMA parengtose ETF ir kitų KIPVPS klausimų sprendimo gairėse. Gauta užtikrinimo priemonė turėtų būti labai likvidi ir ja turėtų būti skaidriomis kainomis prekiaujama reguliuojamose rinkose arba daugiašalėse prekybos platformose, kad ją būtų galima greitai parduoti. Ji turėtų būti vertinama bent kartą per dieną, o turtas, kurio kaina labai svyruoja, neturėtų būti priimamas, nebent būtų taikomi tinkamai konservatyvūs vertės sumažinimai. Be to, PRF reglamente numatytos griežtesnės užtikrinimo priemonės valdymo taisyklės, ypač susijusios su ypatingu PRF pobūdžiu. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nurodomi gautai užtikrinimo priemonei taikytini kiekybinio ir kokybinio likvidumo ir kredito kokybės reikalavimai.

Kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kurios minimaliems VPĮFS kapitalo reikalavimams apskaičiuoti naudoja vidaus modelio metodus, ES kapitalo reikalavimų sistemoje numatyta sukurti užtikrinimo priemonės valdymo skyrių. FPRD II reikalaujama, kad investicinės įmonės ir kredito įstaigos: i) visų klientų atžvilgiu užtikrintų, kad klientų finansinių priemonių skolininkas pateiktų tinkamą užtikrinimo priemonę ir ii) stebėtų nuolatinį užtikrinimo priemonės tinkamumą ir imtųsi veiksmų, būtinų siekiant išlaikyti pusiausvyrą su klientų priemonių verte.

Draudimo ir perdraudimo įmonėms Direktyvoje Mokumas II 26 nustatytas rizikos ribojimo principas, reiškiantis, kad draudimo įmonės investuoja tik į tą turtą ir priemones, kurių riziką jos gali tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti. Draudikai gali sudaryti VPĮFS, jeigu tai atitinka rizikos ribojimo principą. Šiuo atveju užtikrinimo priemonė turi būti vertinama pagal Direktyvą Mokumas II ir jos deleguotąjį aktą. Profesinių pensijų fondams panašus rizikos ribojimo principas nustatytas Direktyvoje dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros 27 . Be to, siekiant subalansuoti investavimo laisvę nustatoma tinkama rizikos valdymo sistema. Kalbant apie draudikus, pensijų fondai gali sudaryti VPĮFS, jeigu tai atitinka rizikos ribojimo principą.

4.6.Piniginės užtikrinimo priemonės vertės sumažinimai (FST 12–18 rekomendacijos)

FST vertės sumažinimų reguliavimo sistemoje rekomenduojamas dviejų krypčių metodas:

1.kokybiniai standartai, taikomi metodikoms, kurias rinkos dalyviai naudoja užtikrinimo priemonių vertės sumažinimams apskaičiuoti, ir

2.kiekybinės vertės sumažinimo ribos, taikomos VPĮFS, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir pagal kuriuos, kaip nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje, ne bankams suteikiamas finansavimas už užtikrinimo priemonę, neapimančią valstybės skolos priemonių.

Kiekybinės vertės sumažinimo ribos, taikomos vertybinių popierių įsigijimo už pinigus sandoriams

Likutinis užtikrinimo priemonės terminas	Vertės sumažinimo lygis
	Įmonės emitentės ir kiti emitentai	Vertybiniais popieriais pakeisti produktai
≤ 1 metų skolos vertybiniai popieriai ir kintamosios palūkanų normos obligacijos	0,5 %	1 %
> 1 metų, ≤ 5 metų skolos vertybiniai popieriai	1,5 %	4 %
> 5 metų, ≤ 10 metų skolos vertybiniai popieriai	3 %	6 %
> 10 metų skolos vertybiniai popieriai	4 %	7 %
Pagrindinio indekso akcijos	6 %
Kitas turtas, kuriam sistema taikoma	10 %

Šaltinis: FST VPĮFS, kurių tarpuskaitos pagrindinės sandorio šalis neatlieka, vertės sumažinimo reguliavimo sistema.

Rekomendacijos dėl metodikos

Minimalūs standartai, taikytini vertės sumažinimams apskaičiuoti naudojamai metodikai, papildo subjekto lygmeniu galiojantį sverto reguliavimą (kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms), jie konkrečiai padeda valdyti ir procikliškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios rekomendacijos taikymo sritis yra plati, ji taikoma visiems rinkos dalyviams, teikiantiems vertybinių popierių finansavimą ir tuo pagrindu gaunantiems užtikrinimo priemonę.

Šiuo metu nėra tokių standartų, kurie būtų taikomi visiems ES rinkos dalyviams. Tačiau pagal ESMA parengtas ETF ir kitų KIPVPS klausimų sprendimo gaires tokie standartai taikomi KIPVPS. Konkrečiau kalbant, KIPVPS turėtų turėti kiekvienos turto, kurį jie gauna kaip užtikrinimo priemonę, klasės aiškią vertės sumažinimo politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į turto savybes, pvz., kreditingumą, vertės svyravimus ir reguliaraus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Rekomendacijos dėl minimalių kiekybinių vertės sumažinimo ribų

Kiekybinėmis vertės sumažinimo ribomis siekiama valdyti sisteminio sverto susidarymą už bankų sistemos ribų. Rekomendacijos dėl kiekybinių vertės sumažinimo ribų taikymo sritis yra siauresnė (VPĮFS, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka ir pagal kuriuos ne bankams suteikiamas finansavimas už užtikrinimo priemonę, neapimančią valstybės skolos priemonių) negu rekomendacijos dėl vertės sumažinimų apskaičiavimo metodikos taikymo sritis. Rekomendacijos dėl vertės sumažinimo ribų papildo sistemą Bazelis III ir yra taikomos bankų su ne bankais sudaromiems VPĮFS ir ne bankų tarpusavyje sudaromiems VPĮFS. Bankų ir investicinių įmonių, kuriems konsoliduotai taikomas tinkamas kapitalo ir likvidumo reguliavimas, gaunamas vertybinių popierių įsigijimo finansavimas (bankų su bankais sudaromi VPĮFS) neįeina į kiekybinių vertės sumažinimo ribų taikymo sritį, nes FST mano, jog taikant vertės sumažinimo ribas tiems sandoriams gali būti dubliuojami galiojantys reikalavimai. FST rekomendacijose numatyta, kad kiekybinės vertės sumažinimo ribos, taikomos bankų su ne bankais sudaromiems VPĮFS, pirmiausia turėtų būti įtraukiamos į sistemą Bazelis III. Tada valdžios institucijos turėtų įgyvendinti sistemą reikalaudamos, kad rinkos dalyviai sandorius sudarytų nepažeisdami vertės sumažinimo ribų. Sistemą būtų galima įgyvendinti arba taikant subjekto lygmens reguliavimą (t. y. pagal sistemą Bazelis III), arba taikant rinkos reguliavimą, kuris apimtų platesnį subjektų, galinčių teikti vertybinių popierių įsigijimo finansavimą ne bankams, ratą; sistemą taip pat būtų galima įgyvendinti derinant abu šiuos metodus.

Šiuo metu ES lygmeniu nėra taikoma FST rekomendacijų sritį atitinkančių reikalavimų dėl bankų su ne bankais arba ne bankų tarpusavyje sudaromų VPĮFS kiekybinių vertės sumažinimo ribų.

Tolesni veiksmai vertės sumažinimo rekomendacijų srityje

Svarstant galimus reguliavimo veiksmus vertės sumažinimų srityje, esama įvairių svarbių argumentų.

Pirmiausia, nors vertės sumažinimai gali padėti apriboti svertą, jų poveikis procikliškumui nėra visiškai aiškus (kaip aprašyta 3.1 skirsnyje) ir gali priklausyti nuo jų įgyvendinimo (pvz., statinės arba dinaminės vertės sumažinimo ribos). Prieš priimant sprendimą dėl galimų kokybinių ar kiekybinių vertės sumažinimo taisyklių, būtų naudinga geriau suprasti vertės sumažinimų ir procikliškumo tarpusavio ryšį. Antra, ESMA ir rinkos dalyvių tarpusavio diskusijos ir tomis aplinkybėmis atskleisti duomenys rodo, kad rinkos dalyviai faktiškai linkę taikyti didesnius vertės sumažinimus arba tokius, kokius siūlo FST, net ir dabartinėmis gana palankiomis rinkos sąlygomis. Taigi, neaišku, kokį praktinį poveikį rinkai turėtų FST rekomendacijų įgyvendinimas. Trečia, VPĮFS, kuriems taikoma FST rekomendacija dėl kiekybinių vertės sumažinimo ribų, sudaro ribotą bendros rinkos dalį 28 ir galėtų būti naudinga remiantis išsamiais duomenimis iš naujo įvertinti galimų veiksmų sritį. Ketvirta, vis dar vėluojama kiekybines vertės sumažinimų ribas, taikomas bankų su ne bankais sudaromiems VPĮFS, integruoti į sistemą Bazelis III – FST iš pradžių rekomendavo tai padaryti 2015 m. pabaigoje, nes tai būtina sąlyga, kad valdžios institucijos galėtų nustatyti vertės sumažinimų ribas. Galiausiai, kitos svarbios jurisdikcijos (pvz., JAV ir Japonija) taip pat yra ankstyvuose savo vertinimų etapuose ir sprendimo dėl vertės sumažinimo ribų dar nepriėmė.

Minėtoje ESMA ataskaitoje pritariama šiai logikai ir pateikiama papildomos informacijos keliais iš pirmiau nurodytų aspektų, ypač dėl kiekybinių vertės sumažinimo ribų 29 . Apibendrinant, atrodo naudinga įvertinti galimą kokybinių standartų ir kiekybinių vertės sumažinimo ribų įvedimą remiantis labiau detalizuotais duomenimis apie VPĮFS, kurie bus prieinami, kai įsigalios Reglamente dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo nustatyti išsamių duomenų teikimo įpareigojimai (pagal dabartinį planavimą – 2019 m.).

5.Bendros išvados

Iš esmės Europos Sąjungoje į FST rekomendacijas dėl VPĮFS atsižvelgta priimant Reglamentą dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir specialiąsias nuostatas sektoriniuose finansinių paslaugų teisės aktuose ir gairėse. Neatrodo, kad šiuo etapu reikėtų papildomų reguliavimo veiksmų.

Kalbant apie tarpsektorinius kokybinius standartus vertės sumažinimams apskaičiuoti ir apie kiekybinių vertės sumažinimo ribų įvedimą, galimų reguliavimo veiksmų poreikis ir mastas šioje srityje turėtų būti grindžiamas išsamiais, detaliais duomenimis apie VPĮFS rinkas, kurie bus prieinami, kai įsigalios įpareigojimas teikti duomenis apie VPĮFS. Be to, dabartinė rinkos dinamika (kaip aprašyta 3 skirsnyje) dar aiškiau rodo, kad svarstant reguliavimo veiksmus, kuriais nustatomi kiekybiniai reikalavimai, reikalingas tam tikras atsargumas ir tvirti įrodymai. Pažanga tarptautiniu lygmeniu yra panaši į pažangą Europos Sąjungoje (t. y. ji yra ankstyvojo vertinimo etape) ir joks kitas regionas šiuo etapu nepriėmė sprendimo dėl vertės sumažinimo ribų reguliavimo veiksmų. Jeigu reikės, kiekybinės vertės sumažinimo ribos idealiu atveju turėtų būti įvedamos koordinuotai visame pasaulyje, kad nebūtų išderintos vienodos sąlygos ir kad rinkos dalyviai, priklausantys jurisdikcijai, kuri pirmoji imsis veiksmų, neatsidurtų blogesnėje konkurencinėje padėtyje.

Komisija toliau atidžiai stebės VPĮFS rinkų ir tarptautinės reguliavimo aplinkos pokyčius. Komisija iš naujo įvertins kokybinių standartų ir vertės sumažinimo ribų pridėtinę vertę remdamasi ataskaita, kurią parengs ESMA, kai bus prieinami išsamūs duomenys apie VPĮFS.

(1)

Finansinio stabilumo taryba, Strengthening Oversight and Regulation of Shadow Banking, 2013 m. rugpjūčio 29 d. http://www.fsb.org/2013/08/r_130829c/ .

(2)

Ten pat.

(3)

FST, Transforming Shadow Banking into Resilient Market-based Finance, 2015 m. lapkričio 12 d. http://www.fsb.org/2015/11/regulatory-framework-for-haircuts-on-non-centrally-cleared-securities-financing-transactions-2/ .

(4)

COM(2016) 855 final

(5)

ESMA, Report on securities financing transactions and leverage in the EU, 2016 m. spalio 4 d. https://www.esma.europa.eu/press-news/esma-news/esma-reports-shadow-banking-leverage-and-pro-cyclicality .

(6)

ESRV, Opinion to ESMA on securities financing and leverage, 2016 m. spalio 4 d. https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/other/20161004_esrbopinion.en.pdf? .

(7)

ESRV, The macroprudential use of margins and haircuts, 2017 m. vasario 16 d. https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/reports/170216_macroprudential_use_of_margins_and_haircuts.en.pdf?8115a0e7c89b631df250abdcf9ad008a .

(8)

TAB, CGFS Papers No 59 Repo market functioning, 2017 m. balandžio 12 d.  https://www.bis.org/publ/cgfs59.pdf .

(9)

ECB pinigų rinkos tyrimas https://www.ecb.europa.eu/stats/financial_markets_and_interest_rates/money_market/html/index.en.html .

(10)

Tarptautinės kapitalo rinkos asociacijos (ICMA) rinkos tyrimas https://www.icmagroup.org/assets/documents/Market-Info/Repo-Market-Surveys/No.-32-December-2016/RepoSurvey-140217.pdf .

(11)

Ten pat.

(12)

Svertas reiškia pasiskolintų lėšų naudojimą turtui įsigyti.

(13)

ESRV (2016), p. 5.

(14)

ESMA (2016), p. 48.

(15)

ESMA (2016), p. 49.

(16)

Dokumente ESMA (2016), p. 25, paminėti įvairūs dokumentai, įgyvendinti pagal sistemą Bazelis III – per Kapitalo reikalavimų direktyvą (Direktyvą 2013/36/ES, KRD) ir pagal Kapitalo reikalavimų reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, KRR). Šios priemonės apima aukštesnius nuostolių padengimo ir aukštos kokybės kapitalo reikalavimus; griežtesnius kapitalo reikalavimus sandorio šalies kredito rizikos pozicijoms, susidarančioms iš išvestinių finansinių priemonių ir VPĮFS; sverto koeficiento, padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio ir grynojo pastovaus finansavimo rodiklio įvedimą; geresnį rizikos valdymą, valdymo ir atlygio struktūras.

(17)

ESRV (2016), p. 10.

(18)

ESRV (2017), p. 35.

(19)

FST (2013).

(20)

FST (2015).

(21)

  https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/2015/11/esma-2014-0011-01-00_en_0.pdf.

(22)

2017 m. birželio 14 d. Reglamentas (ES) 2017/1131.

(23)

Vartojant FST terminiją, pakartotinis naudojimas apibrėžiamas kaip bet koks vienu sandoriu perduotų vertybinių popierių naudojimas kitam sandoriui užtikrinti. Pakartotinis įkeitimas siauriau apibrėžiamas kaip klientų turto pakartotinis naudojimas.

(24)

2004 m. balandžio 21 d. Direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų.

(25)

2014 m. gegužės 15 d. Direktyva 2014/65/ES.

(26)

2009 m. lapkričio 25 d. Direktyva 2009/138/EB.

(27)

2016 m. gruodžio 14 d. Direktyva (ES) 2016/2341.

(28)

Remiantis apytikriais ESMA (2016 m.) vertinimais, 8–35 proc. ES atpirkimo sandorių rinkos ir iki 25 proc. ES vertybinių popierių skolinimo rinkos. Tai yra viršutinės ribos, atsižvelgiant į tai, kad duomenys apima bankų sandorius su bankais.

(29)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), prisidėdama prie ESMA ataskaitos, savo nuomonėje laikosi konservatyvesnio požiūrio ir rekomenduoja FST kiekybinių vertės sumažinimo ribų sistemą įgyvendinti anksčiau, negu taps prieinami papildomi duomenys. Tačiau ji pripažįsta, kad apskritai trūksta duomenų ir kad reikalinga tolesnė empirinė ir koncepcinė analizė.