EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 30

COM(2017) 601 final

KOMISIJOS ATASKAITA

2016 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS
IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI

KOMISIJOS ATASKAITA

2016 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS

IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI

1. ĮVADAS

2014 m. Pirmininkas J.-C. Junckeris, pristatydamas politines gaires, kuriose buvo išdėstyti jo vadovaujamos Komisijos darbo pagrindai, pabrėžė santykių su nacionaliniais parlamentais svarbą, visų pirma užtikrinant subsidiarumo principo laikymąsi. Antraisiais pilnais kadencijos metais Komisija toliau stengėsi sustiprinti šiuos svarbius santykius su nacionaliniais parlamentais, kad Europos Sąjunga taptų artimesnė piliečiams.

Santykiams su nacionaliniais parlamentais Komisijos skiriamą reikšmę Pirmininkas J.-C. Junckeris pabrėžė įgaliojamuosiuose raštuose, kuriuos jis adresavo visiems savo kolegoms Komisijos nariams, o vėliau dar kartą patvirtino 2016 m. rugsėjo 14 d. savo kalboje apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente, kurios metu jis pažymėjo, kad „Europa gali būti sukurta tik su valstybėmis narėmis, o ne prieš jas“. Pirmininkas J.-C. Junckeris nurodė keletą Komisijos narių susitikimų su nacionalinių parlamentų atstovais, surengtų nuo kadencijos pradžios, kurie pasitarnavo, kad Europa taptų artimesnė piliečiams ir jų nacionaliniams atstovams. Jis taip pat paskelbė, kad Komisija ketina toliau stiprinti šiuos santykius, pavesdama Komisijos nariams pateikti pranešimą apie Sąjungos padėtį nacionaliniams parlamentams. Tokiu būdu pranešimas apie Sąjungos padėtį buvo pateiktas ir aptartas beveik visuose nacionaliniuose parlamentuose.

Be šių tiesioginių ryšių tarp Komisijos narių ir nacionalinių parlamentų, Komisija aktyviai raštu keitėsi informacija su nacionaliniais parlamentais vykstant politiniam dialogui ir taikant subsidiarumo kontrolės mechanizmą.

Šioje dvyliktoje metinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Komisijos dialogui su nacionaliniais parlamentais, kurį Komisija pradėjo 2006 m. siekdama paskatinti nacionalinius parlamentus dalyvauti formuojant bei įgyvendinant ES politiką. Subsidiarumo kontrolės mechanizmas, kuriuo nacionaliniams parlamentams suteikiama teisė įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai nepriklausančiose srityse yra suderinami su subsidiarumo principu, aptariamas 2016 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo 1 . Ta ataskaita, kuri skelbiama tuo pačiu metu, turėtų būti laikoma papildančia šią ataskaita.

2. RAŠYTINĖS NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ NUOMONĖS

a. Bendrosios pastabos 

2016 m. gerokai padidėjo nuomonių (įskaitant pagrįstas nuomones), kurias Komisijai pateikė nacionaliniai parlamentai, skaičius. Apskritai, nacionaliniai parlamentai per tuos metus pateikė 620 nuomonių, o tai yra 77 proc. daugiau, palyginti su 2015 m., kai nacionaliniai parlamentai pateikė 350 nuomonių. Vertinant vien tik pagrįstas nuomones, jų skaičius išaugo nuo 8 nuomonių 2015 m. iki 65 nuomonių 2016 m., taigi – daugiau nei 700 proc. 2

 

b. Dalyvavimas ir taikymo sritis

Kaip ir ankstesniais metais, įvairių nacionalinių parlamentų Komisijai išsiųstų nuomonių skaičius išliko nevienodas. 10 aktyviausių rūmų pateikė maždaug 73  proc. nuomonių (t. y. 452 nuomones) – tai panaši procentinė dalis, kaip ir nustatyta 2015 m., kai 70 proc. nuomonių pateikė 10 aktyviausių rūmų.

Priešingai negu ankstesniais metais, kai aktyviausi rūmai buvo Portugalijos Respublikos Asamblėja, 2016 m. daugiausia nuomonių pateikę rūmai buvo Italijos Respublikos Senatas. Jo 81 nuomonė sudarė apie 13 proc. visų gautų nuomonių. Kiti nacionaliniai parlamentai arba rūmai, kurie pateikė dešimt ar daugiau nuomonių, buvo Rumunijos Deputatų Rūmai (70 nuomonių), Portugalijos Respublikos Asamblėja (57 nuomonės), Vokietijos Bundesratas (47 nuomonės), Čekijos Senatas (46 nuomonės), Rumunijos Senatas (43 nuomonės), Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja (33 nuomonės), Italijos Deputatų Rūmai (27 nuomonės), Prancūzijos Senatas (25 nuomonės), Švedijos Riksdagas (23 nuomonės), Čekijos Atstovų Rūmai (19 nuomonių), Lenkijos Senatas (17 nuomonių), Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai (17 nuomonių), Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas (13 nuomonių) 3 ir Austrijos Bundesratas (11 nuomonių).

c. Pagrindinės politinio dialogo temos

Ypatingo nacionalinių parlamentų dėmesio susilaukė, be kita ko, šie toliau nurodyti Komisijos dokumentai (išsamesnė informacija pateikta 2 priede).

1. Komunikatas „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ 4

2. Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 5

3. Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) 6

4. Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų 7 ir pasiūlymas dėl Direktyvos dėl tam tikrų elektroninio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų 8

Pasiūlymas dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos sulaukė 14 pagrįstų nuomonių ir dėl jos – tik trečią kartą nuo įsigaliojimo – buvo pradėta procedūra pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį, kuri yra žinoma kaip geltonosios kortelės procedūra. Dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija), buvo pateiktos aštuonios pagrįstos nuomonės. Metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo pateikiamas išsamesnis aprašymas.

·Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ 

Laikantis politinėse gairėse prisiimto įsipareigojimo sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose Europos Sąjunga gali padaryti tikrą pažangą, 2016 m. darbo programoje buvo pateiktas nedidelis skaičius naujų iniciatyvų dėl dešimties prioritetų, kuriuos savo kadencijos pradžioje nustatė Pirmininkas J.-C. Junckeris. Kaip ir ankstesniais metais, į 2016 m. darbo programą taip pat buvo įtrauktas nagrinėjamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuos siūloma atšaukti, sąrašas, taip pat pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie turi būti persvarstyti pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT), sąrašas.

2015 m. spalio 27 d. priimtą 2016 m. darbo programą pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas išsiuntė visų nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkams su papildomu raštu, kuriame jis patvirtino, kad Komisijos nariai pasirengę apsilankyti nacionaliniuose parlamentuose, jiems to paprašius, siekiant pristatyti ir aptarti darbo programą.

Komisija iš viso gavo 25 nuomones dėl 2016 m. darbo programos, iš jų – 9 rūmų individualias nuomones 9 ir bendrą nuomonę, pateikta Nyderlandų Antrųjų Rūmų 16 rūmų vardu 10 , kurioje kiekvieni parlamento rūmai nurodė, kurias Komisijos siūlomas iniciatyvas laiko prioritetinėmis. Beveik visi bendrą nuomonę pasirašę rūmai prioritetiniais laikė energetikos sąjungos dokumentų rinkinį ir geresnį migracijos valdymą. Kitos iniciatyvos, kurioms dauguma rūmų teikė prioritetą, buvo žiedinės ekonomikos teisės aktų rinkinys, 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos peržiūra, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimas, darbuotojų judumo dokumentų rinkinys, bankų sąjungos sukūrimas ir sienų valdymo dokumentų rinkinys.

Komisija savo atsakymuose į gautas nuomones palankiai įvertino nacionalinių parlamentų susidomėjimą darbo programa ir džiaugėsi dėl jų nuolatinio pritarimo Komisijos principui orientuotis į nedidelį skaičių iniciatyvų, kurios Europos lygmeniu turi pridėtinės vertės. Be to, ji palankiai įvertino tai, kad pristačius darbo programą atsirado galimybė iš anksto pasikeisti nuomonėmis su nacionaliniais parlamentais dėl prioritetų.

·Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje 

2016 m. kovo 8 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl 1996 m. tikslinės Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūros. 11 Iš esmės peržiūros tikslas – užtikrinti, kad laisvė teikti paslaugas Sąjungoje būtų įgyvendinama laikantis vienodų bendrovių veiklos sąlygų ir užtikrinant darbuotojų teisių apsaugą. Pasiūlymu numatyta pokyčių šiose trijose pagrindinėse srityse: komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio, įskaitant subrangos atvejus, per laikinojo įdarbinimo įmones įdarbintiems darbuotojams taikomų taisyklių ir ilgalaikių komandiruočių. Visų pirma, pasiūlyme numatyta, kad komandiruoto darbuotojo darbo užmokesčiui yra taikomos visos priimančiojoje valstybėje narėje privalomos taikyti taisyklės.

Komisija gavo 23 nuomones 12 dėl pasiūlymo, įskaitant 14 pagrįstų nuomonių, dėl kurių buvo pradėta procedūra pagal prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 2 dalį (vadinamoji geltonosios kortelės procedūra). Pagrįstų nuomonių turinys ir Komisijos atsakymas į nacionalinių parlamentų pastabas dėl subsidiarumo išsamiau aprašytas 2016 m. metinėje subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitoje. Apskritai, gautos nuomonės parodė, kad yra didelių skirtumų tarp nacionalinių parlamentų pozicijų: kai kurie rūmai griežtai kritikavo pasiūlymą, o kiti – pritarė šiai iniciatyvai. Nacionalinių parlamentų pateiktos kritiškos pastabos, be kita ko, buvo susijusios su pasirinktu teisiniu pagrindu, pasiūlymo atitiktimi proporcingumo principui, galimu kišimusi į socialinių partnerių kompetenciją sudaryti kolektyvines sutartis arba į nacionalinių vyriausybių kompetenciją sudaryti visuotinai taikomas kolektyvines sutartis.

Komisija atsakė visiems suinteresuotiesiems rūmams, atsižvelgdama į jų individualias pastabas, susijusias su kitais, ne tik subsidiarumo, klausimais. Pastabos, susijusios su subsidiarumo klausimais, buvo aptartos 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate 13 .

·Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) 

2016 m. gegužės 4 d. Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos reformavimo 14 . Pasiūlyme dėl Dublino reglamento peržiūros 15 pateiktas naujas „taisomojo paskirstymo mechanizmas“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nė vienos valstybės narės prieglobsčio sistemai netektų neproporcingai didelis spaudimas. Remiantis šiuo mechanizmu, neproporcingai didelio migracijos spaudimo valstybei narei atveju pradėtų veikti automatizuota sistema, pagal kurią prieglobsčio prašytojai būtų perkeliami į kitas Europos Sąjungos šalis. Valstybės narės gali laikinai sustabdyti savo dalyvavimą mechanizme; tokiu atveju jos privalo pateikti 250 000 EUR finansinį įnašą už kiekvieną prieglobsčio prašytoją, kurį jos būtų turėjusios priimti.

2016 m. dėl pasiūlymo pateikta 14 nuomonių 16 , įskaitant aštuonias pagrįstas nuomones. Pagrįstų nuomonių turinys ir Komisijos atsakymas į nacionalinių parlamentų pastabas dėl subsidiarumo išsamiau aprašytas 2016 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo. Vertinant nuomonėse pateiktus argumentus, kurie nebuvo susiję su subsidiarumu, daugelis rūmų nurodė, kad 250 000 EUR finansinis įnašas yra neproporcingas ir suma nėra pagrįsta. Keletas nacionalinių parlamentų taip pat tvirtino, kad turėtų būti iš dalies pakeistos nuostatos dėl nelydimų nepilnamečių, atsižvelgiant į vaiko interesus ir atitinkamas apsaugos priemones. Galiausiai, kai kurie rūmai iškėlė abejonių dėl pasiūlymo teisinio pagrindo.

Atsiliepdama į tai, Komisija paaiškino, kad vienam pareiškėjui tenkanti solidarumo įnašo suma padengia kelerių metų laikotarpio prieglobsčio prašytojų priėmimo išlaidas. Komisija taip pat pažymėjo, kad atgrasomuoju įnašo aspektu siekiama pasiūlyme nustatyto tikslo užtikrinti visapusišką valstybių narių dalyvavimą teisingumo mechanizme.

Nelydimų nepilnamečių klausimu Komisija pažymėjo, jog siekiant užtikrinti, kad nelydimiems nepilnamečiams būtų suteikta neatidėliotina galimybė pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, pasiūlyme patikslinama, kad atsakinga valstybė narė turėtų būti ta šalis, kurioje nepilnametis pirmiausia yra pateikęs tarptautinės apsaugos prašymą, nebent įrodoma, kad tai neatitiktų nepilnamečio interesų. Komisija pabrėžė, kad išlieka galioti principas, pagal kurį, vykdant visas Dublino reglamente numatytas procedūras, pirmiausia vadovaujamasi vaiko interesais. 

Dėl pasiūlymo teisinio pagrindo Komisija pažymėjo, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 2 dalies e punktu nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendros Europos prieglobsčio sistemos priemones, kurias sudaro, inter alia, kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstybė narė yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį arba papildomą apsaugą išnagrinėjimą, ir kad, kaip ir galiojantis Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 („Dublinas III“), pasiūlymas išdėstyti šį reglamentą nauja redakcija yra grindžiamas ta nuostata.

·Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų ir pasiūlymas dėl Direktyvos dėl tam tikrų elektroninio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų

Įgyvendindama bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją, 2015 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė du pasiūlymus, kuriais siekia geriau apsaugoti internetu visoje ES apsiperkančius vartotojus ir padėti įmonėms plėsti internetinę prekybą. Pagrindinis šių dviejų pasiūlymų tikslas – pašalinti su sutarčių teise susijusias kliūtis, kurios trukdo tarpvalstybinei prekybai internetu, suteikiančiai naudą tiek įmonėms, tiek vartotojams.

Komisija gavo 11 nuomonių dėl Direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų 17 pasiūlymo ir 12 nuomonių dėl Direktyvos dėl tam tikrų elektroninio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų 18 pasiūlymo; iš jų aštuonios nuomonės buvo susijusios su abiem pasiūlymais 19 . Viena iš nuomonių, apimančių abu pasiūlymus, buvo pagrįsta nuomonė, kurią pateikė Prancūzijos Senatas.

Daugumoje nacionalinių parlamentų nuomonių buvo sutariama dėl būtinybės teikiant skaitmeninį turinį užtikrinti atitinkamo lygio vartotojų apsaugą ES mastu. Pasiūlymo dėl Direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų klausimu keletas nacionalinių parlamentų pateikė pastabų dėl šio pasiūlymo suderinamumo su kitais ES vartotojų, intelektinės nuosavybės ar duomenų apsaugos teisės aktais ir su tiekėjų galimybe išvengti atsakomybės už neatitiktį arba su skaitmeninio turinio, teikiamo mainais už duomenis, įtraukimu į šio pasiūlymo taikymo sritį.

Savo atsakymuose Komisija pažymėjo, kad bendrų taisyklių rinkinys užpildytų teisinį vakuumą, suteikdamas teisinį aiškumą, ir kartu būtų užkirstas kelias bendrosios rinkos susiskaidymui. Iš esmės, nors pasiūlyme teisinės garantijos laikotarpis skaitmeninio turinio produktams nenustatytas, nes jie nesidėvi, neribotas prievolės įrodyti perkėlimas kitai šaliai padėtų užtikrinti labai aukštą vartotojų apsaugos lygį. Dėl skaitmeninio turinio pasiūlymo ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento santykio Komisija atsakė, jog pasiūlyme paaiškinama, kad direktyva nebus pažeistos duomenų apsaugos taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su nepilnamečių apsauga.

Pasiūlymo dėl elektroninio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo klausimu keletas nacionalinių parlamentų pažymėjo, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik elektroniniam ir kitokiam nuotoliniam prekių pardavimui, bet ne įprastiniam pardavimui. Be to, nacionaliniai parlamentai pateikė pastabų dėl siūlomų naujų taisyklių, susijusių su prievolės įrodyti perkėlimu, atsakomybe už žalą, taip pat dėl siūlomo teisinės garantijos laikotarpio.

Savo atsakymuose Komisija pabrėžė, kad būtina pašalinti skirtumus tarp nacionalinių vartotojų sutarčių teisės taisyklių pagrindinėse srityse, įskaitant, pavyzdžiui, garantijos laikotarpio trukmę ir prievolės įrodyti perkėlimą. Komisija taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti nuoseklią teisinę sistemą visoje ES abiem atvejais – tiek elektroninio / nuotolinio, tiek įprastinio prekių pardavimo srityje. Be to, Komisija nurodė, kad ji pradėjo ES vartotojų ir rinkodaros teisės, kuri apima šešias direktyvas, įskaitant vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų direktyvą, tinkamumo patikrą. Galiausiai, Komisija pabrėžė, kad bendras vartotojų apsaugos lygis išliktų labai aukštas visose valstybėse narėse, nes galima mažesnė vartotojų apsauga nacionaliniu lygmeniu dėl kelių konkrečių aspektų kai kuriose valstybėse narėse tam tikra apimtimi būtų kompensuojama kitomis pasiūlyme siūlomomis taisyklėmis, kuriomis užtikrinama aukštesnio lygio vartotojų apsauga, pvz., pratęsiant prievolės įrodyti perkėlimo terminą nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.

Prancūzijos Senatui išreiškus susirūpinimą dėl subsidiarumo, Komisija priminė, kad visiško suderinimo pasirinkimas Europos lygmeniu, kartu su aukšto lygio vartotojų apsauga, yra vienintelis būdas pasiekti du tikslus: teisinį aiškumą ir vartotojų pasitikėjimą. Komisija pabrėžė, kad valstybės narės negalėtų savo iniciatyva pakankamu mastu pašalinti nacionaliniuose įstatymuose esančių kliūčių, susijusių su sutartimis. Skirtingos sutarčių taisyklės, pvz., dėl teisinės garantijos laikotarpio arba atitikties, būtent ir yra tos kliūtys, kurioms įveikti parengtas Komisijos pasiūlymas.

d. Politinio dialogo rezultatai

Teisėkūros procesas, kurio metu priimti du Komisijos pasiūlymai, 2016 m. susilaukę daug nacionalinių parlamentų pastabų, buvo baigtas tais pačiais metais. Todėl šioje ataskaitoje galima palyginti Komisijos pirminius pasiūlymus su priimtais galutiniais tekstais. Kadangi dalyvių daug, neįmanoma nustatyti tiesioginio ryšio tarp atskiro nacionalinio parlamento pozicijos ir teisėkūros proceso rezultatų. Vis dėlto nacionalinių parlamentų nuomonės buvo neįkainojamas įžvalgų ir analizės šaltinis Komisijai bendraujant su kitomis institucijomis.

·Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentas (EB) Nr. 863/2007 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB

2015 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė pasiūlymą sukurti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas 20 , stengdamasi užtikrinti tvirtą ir pasidalijamąjį Europos Sąjungos išorės sienų valdymą. Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos, kurios yra viena iš priemonių, siūlomų pagal Europos migracijos darbotvarkę 21 , suburs draugėn Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, sudarytą iš FRONTEX ir už sienų valdymą atsakingų valstybių narių institucijų, kuri toliau vykdys kasdienį išorės sienų valdymą.

Komisija gavo dešimt nuomonių dėl pasiūlymo 22 . Dauguma rūmų pritarė tam, kad būtų sukurtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos. Kartu dauguma rūmų išreiškė susirūpinimą dėl nuostatų, kuriomis Agentūros kompetencija galėtų turėti įtakos valstybių narių kompetencijai saugoti savo sienas, palaikyti vidaus saugumą ir viešąją tvarką. Dauguma rūmų pareiškė abejonių dėl Komisijos pasiūlymo 18 straipsnio nuostatų, pagal kurias tam tikrose situacijose, kuriose reikia imtis skubių veiksmų prie išorės sienų (pvz., neproporcingai didelis migracijos spaudimas), Komisija, pasikonsultavusi su Agentūra, gali priimti sprendimą, nustatantį priemones, kurias turi įgyvendinti Agentūra, ir reikalaujantį atitinkamos valstybės narės bendradarbiauti su Agentūra įgyvendinant šias priemones. Rūmų nuomone, ne Komisija ir Agentūra, o Taryba turėtų būti atsakinga už tokių priemonių priėmimą, o valstybės narės turėtų joms pritarti.

Po diskusijų Europos Parlamente ir Taryboje siūlomas reglamentas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d. 23 , tuo parodant ES institucijų gebėjimą greitai reaguoti į skubius uždavinius. Pagal reglamentą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgos bus sujungtos į naują sustiprintą Agentūrą, besivadovaujančią pagrindiniais FRONTEX nustatytais principais, turinčią galimybę panaudoti privalomą greitojo reagavimo sienos apsaugos pareigūnų rezervą. Reglamente nustatyta, kad valstybės narės išlaiko pagrindinę atsakomybę už joms priklausančių Sąjungos išorinių sienų dalių valdymą. Valstybės narės ir toliau išlaikys savo kompetenciją ir viršenybę dėl savo sienų ir toliau kasdien valdys savo išorines sienas. Pagal reglamentą, tam tikrose situacijose, kuriose reikia imtis skubių veiksmų prie išorės sienų, būtinus sprendimus turi priimti Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Agentūra Tokie sprendimai gali apimti priemones, skirtas rizikai sumažinti prie valstybės narės sienų, kurias turi įgyvendinti Agentūra, bendradarbiaudama su atitinkama valstybe nare pagal bendrai suderintą veiklos planą.

·Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančios vidaus rinkos veikimą, taisyklės 

2016 m. sausio 28 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos, kuris yra Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinio 24 dalis. 2016 m. birželio 20 d. Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės 25 . Siekdama sukurti visapusišką sistemą, susijusią su šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, taip pat trečiųjų šalių atžvilgiu, Komisija 2016 m. spalio 25 d. pateikė pasiūlymą papildyti esamą taisyklę dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų (COM(2016) 687 final). Taisyklėmis dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų siekiama užkirsti kelią įmonėms pasinaudoti nacionalinės teisės aktų skirtumais ir išvengti apmokestinimo.

Kovos su mokesčių vengimu direktyva apima penkias privalomas kovos su piktnaudžiavimu priemones, kurias turėtų taikyti visos valstybės narės, susidūrusios su bendrai paplitusiomis agresyvaus mokesčių planavimo formomis. Į penkias priemones įeina taisyklės, kuriomis siekiama užkirsti kelią pelno perkėlimui į mažų mokesčių arba mokesčių netaikančias šalis, išvengti tam tikrų pajamų dvigubo neapmokestinimo, užkirsti kelią įmonėms išvengti mokesčio perkeliant turtą, atgrasyti nuo dirbtinių skolos susitarimų, skirtų mokesčiams mažinti, ir neutralizuoti agresyvų mokesčių planavimą, kai kitos taisyklės yra netaikomos.

Komisija iš viso gavo septynias nacionalinių parlamentų nuomones dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos pasiūlymo, įskaitant dvi pagrįstas nuomones, gautas iš Maltos Atstovų rūmų ir Švedijos Riksdago 26 . Atstovų rūmai laikėsi nuomonės, kad kova su mokesčių vengimu neturėtų būti pagrįsta vienodomis bendromis taisyklėmis, nesuteikiant jokio lankstumo. Riksdagas, nors pritarė pasiūlymo tikslams, kritikavo Komisiją už tai, kad ši parengė pasiūlymą skubotai, neatlikusi poveikio vertinimo.

Komisija laikėsi nuomonės, kad suderintos taisyklės kovojant su mokesčių vengimu yra svarbios bendrosios rinkos veikimui, ir pabrėžė, kad skirtingi nacionaliniai požiūriai galėtų sukurti naujas spragas agresyvių mokesčių planuotojams ir paskatinti valstybių narių konkuravimą, taip pakenkiant šalių mokesčių taisyklių veiksmingumui. Prie pasiūlymo pridėtame tarnybų darbiniame dokumente buvo pateikta daug ekonominių įrodymų ir pabrėžti veiksniai, susiję su agresyviu mokesčių planavimu.

Vokietijos Bundesratas, nors iš esmės pritarė Komisijos pasiūlymui, kritikavo, kad direktyva apimtų tik įmones, kurios apmokestinamos pelno mokesčiu, ir pareikalavo įtraukti įmones, kurios veikia kaip ūkinės bendrijos arba individualios įmonės. Tačiau priimtos direktyvos taikymo sritis išliko tokia pati, kaip siūlė Komisija, t. y. buvo įtrauktos tik įmonės, kurios apmokestinamos pelno mokesčiu. Bundesratas taip pat pageidavo, kad būtų vengiama nustatyti išimtis konkretiems sektoriams. Komisija pasiūlė taisyklių, taikomų kontroliuojamosioms užsienio bendrovėms, netaikyti toms bendrovėms, kurių pagrindinės klasės akcijomis buvo reguliariai prekiaujama vienoje ar daugiau pripažintų akcijų biržų. Priimtoje direktyvos redakcijoje ši nuostata nebuvo išlaikyta. Bundesratas išreiškė susirūpinimą dėl taisyklės, pagal kurią apribojamas palūkanų atskaitymas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, poveikio. Atskaitymai, viršijantys skolinimosi išlaidas, pagal priimtą direktyvą yra ribojami iki 3 mln. EUR, palyginti su 1 mln. EUR, kaip numatyta Komisijos pirminiame pasiūlyme.

Galiausiai, Bundesratas pasiūlė, kad šalių mokestinės tvarkos neatitikimų atveju reikia apsvarstyti, ar nebūtų priimtiniau perimti diferencijuotus metodus, pateiktus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešime dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimo. Rengiant 2016 m. birželio 20 d. galutinį kompromisinį pasiūlymą dėl Kovos su mokesčių vengimu direktyvos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba paskelbė pareiškimą dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų. Šiame pareiškime ECOFIN taryba paprašė Komisijos iki 2016 m. spalio mėn. pateikti pasiūlymą dėl šalių mokestinės tvarkos neatitikimų, susijusių su trečiosiomis valstybėmis, siekiant nustatyti taisykles, atitinkančias EBPO pranešime dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimo rekomenduotas taisykles ir ne mažiau už jas veiksmingas, kad iki 2016 m. pabaigos būtų pasiektas susitarimas. 2016 m. spalio 25 d. Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Kovos su mokesčių vengimu direktyvą 27 , kuriame remiasi EBPO pranešime dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemų sprendimo 2-ame veiksme „Susitarimų pasinaudoti šalių mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ pateiktomis rekomendacijomis.

3. KITA VEIKLA

·Antroji „žalioji kortelė“

Pastaraisiais metais keletas nacionalinių parlamentų reiškė pageidavimą, kad būtų suteikta teisė prašyti Komisijos pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba siūlyti iš dalies keisti esamus teisės aktus, naudojant patobulintos formos politinį dialogą, labiau žinomą kaip „žalioji kortelė“. 2016 m. liepos 11 d. aštuoneri parlamento rūmai 28 Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos iniciatyva bendrai pasirašė „žaliąją kortelę“, ragindami Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo Europos lygmeniu, kuris būtų taikomas visoms įmonėms, turinčioms būstines Europos Sąjungoje, ir apimtų tiksliai apibrėžtus įsipareigojimus ir sankcijas. 2016 m. liepos 26 d. prie jų prisijungė devinti rūmai 29 . Tai buvo antroji „žaliosios kortelės“ iniciatyva po 2015 m. iniciatyvos dėl maisto atliekų mažinimo 30 .

Savo atsakyme Komisija padėkojo rūmams už jų indėlį sprendžiant šį svarbų klausimą ir pabrėžė, kad ji ir toliau aktyviai sieks skatinti įmonių socialinę atsakomybę įgyvendinant visas politikos kryptis. Ji pabrėžė daug veiksmų, kurių ėmėsi įmonių socialinės atsakomybės srityje, visų pirma reglamentavimo požiūriu (Europos Sąjungos medienos reglamentas, Reglamentas dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų, persvarstyta Viešųjų pirkimų direktyva, Direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo, pasiūlymas dėl persvarstytos Akcininkų teisių direktyvos ir pasiūlymas iš dalies pakeisti direktyvą dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo), taip pat rengdama bendrosios politikos dokumentus, savanoriškas rekomendacijas ir konsultavimo iniciatyvas.

2016 m. lapkričio mėn. Komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ 31 Komisija pabrėžė, kad ji aktyviau dirbs atsakingo įmonių elgesio srityje, daugiausia dėmesio skirdama konkretiems veiksmams, kuriais bus siekiama spręsti dabartinius ir būsimus socialinius, aplinkosauginius ir valdymo uždavinius, remiantis 2011 m. ES strategijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės nurodytais pagrindiniais principais ir metodais. Be šių veiksmų, Komisija atidžiai stebi, glaudžiai bendradarbiaudama su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, kaip šis klausimas sprendžiamas valstybėse narėse ir tarptautinėse institucijose, dalyvaujančiose įmonių socialinės atsakomybės procese.

·Regioninių parlamentų vaidmuo

Regioniniai parlamentai netiesiogiai prisideda prie Komisijos santykių su nacionaliniais parlamentais. Pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2, atlikdami ES teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų subsidiarumo patikrą ir teikdami pagrįstas nuomones, nacionaliniai parlamentai prireikus konsultuojasi su regioniniais parlamentais, turinčiais teisėkūros galią 32 .

Regioniniams parlamentams taip pat atstovaujama Regionų komitete. Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo Komitetui buvo suteikta daugiau įpareigojimų, susijusių su subsidiarumu, kurie, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 33 5 straipsnio 3 dalyje, aiškiai apima vietinį ir regioninį aspektus. Regionų komitetas vykdo stebėseną per Subsidiarumo stebėsenos tinklą ir jo internetinę platformą, kuria skatinamas regioninių parlamentų naudojimasis išankstinio perspėjimo mechanizmu dėl subsidiarumo (Regioninių parlamentų sąveikos priemonė, REGPEX). Regionų komiteto veikla, susijusi su subsidiarumo kontrole, išsamiau aptariama 2016 m. metinėje ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo.

Nors Sutartyse nėra aiškios nuostatos dėl tiesioginės Komisijos ir regioninių parlamentų sąveikos, kai kurie regioniniai parlamentai, visų pirma, Austrijos ir Vokietijos žemių parlamentai, 2016 m. pateikė keletą nuomonių Komisijai, komentuodami įvairius Komisijos pasiūlymų aspektus. Regioninių parlamentų, kurie yra pasirašę „Heiligendamo deklaraciją“ 34 , delegacija 2016 m. sausio mėn. susitiko su pirmuoju Komisijos pirmininko pavaduotoju F. Timmermansu, kad apsikeistų nuomonėmis. Be to, tais metais Pirmininkas J.-C. Junckeris susitiko su daugelio regionų, įskaitant Šiaurės Reino-Vestfaliją, Brandenburgą, Žemutinę Saksoniją, Šlėzvigą-Holšteiną, Reino kraštą-Pfalcą ir Heseną (Vokietija), Provansą-Alpes-Žydrąjį Krantą ir Elzasą-Šampanę-Ardėnus-Lotaringiją (Prancūzija), Tirolį ir Štiriją (Austrija), Valoniją (Belgija) ir Trentino-Alto Adidžę (Italija), vyriausybių ir valdžios institucijų atstovais. Kiti Komisijos nariai, visų pirma už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Creţu, taip pat dalyvavo panašiuose susitikimuose.

4. DVIŠALIAI PASITARIMAI IR VIZITAI

Kaip ir ankstesniais metais, 2016 m. Komisijos nariai surengė vizitus į beveik visus 28 nacionalinius parlamentus. Pirmininkas J.-C. Junckeris, pirmasis pavaduotojas, pirmininkų pavaduotojai ir Komisijos nariai daugumoje rūmų apsilankė daugiau nei vieną kartą. Be to, kai kurie nacionaliniai parlamentai nusiuntė delegacijas į Briuselį arba ten surengė komitetų posėdžius ir pasinaudojo proga susitikti su Komisijos nariais. Iš viso 2016 m. įvyko beveik 180 vizitų ir susirinkimų.

Šiuo atžvilgiu ypač svarbūs buvo Komisijos narių vizitai nacionaliniuose parlamentuose, kuriuose buvo pristatytas Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimas apie Sąjungos padėtį 35 . Komisijos nariai aplankė beveik visus rūmus po jo kalbos Europos Parlamente. Komisija mano, kad tokie vizitai ir susitikimai su nacionalinių parlamentų nariais yra itin vertingi, nes jais skatinamas geresnis Sąjungos politikos supratimas ir rėmimas. Savo kalboje apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris paskelbė, kad ateityje bus vykdoma dar daugiau vizitų ir susitikimų su nacionalinių parlamentų atstovais, siekiant parodyti, kad Europa gali būti kuriama tik su valstybėmis narėmis, o ne prieš jas.

Visus 2016 m. Komisijos pareigūnai dalyvavo daugiau negu aštuoniasdešimtyje nacionalinių parlamentų komitetų posėdžių, kad aptartų pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų labiau techniniu lygmeniu. Be to, Komisijos pareigūnų buvo dažnai prašoma pristatyti pagrindines iniciatyvas susitikimuose su nacionalinių parlamentų nuolatiniais atstovais Briuselyje. Komisijos atstovybėse valstybėse narėse dirbantys Europos semestro pareigūnai taip pat nuolat rengė susitikimus su nacionalinių parlamentų atstovais, kuriuose aptarė Europos semestrą ir kitus ekonominius klausimus.

5. PAGRINDINIAI SUSITIKIMAI IR KONFERENCIJOS

Komisija išlaikė aukštą bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais laipsnį visus 2016 m., dalyvaudama svarbiuose tarpparlamentiniuose susitikimuose ir konferencijose, įskaitant Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC), Europos parlamentų savaitę ir tarpparlamentines bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijas.

Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC)

Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC), kuri yra vienintelis tarpparlamentinis forumas, įtvirtintas Sutartyse 36 , vyko du kartus kiekvienoje valstybėje narėje, kuri rotacijos principu pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai 2016 m. Europos Parlamento, kuris yra visateisis COSAC narys, atstovai dalyvavo visuose susitikimuose. Komisijai, kuri turi stebėtojos statusą, taip pat buvo atstovaujama visuose COSAC susirinkimuose, ir ji pateikė raštišką atsakymą į COSAC pozicijas, priimtas dviejuose 2016 m. surengtuose plenariniuose susitikimuose 37 .

2016 m. vasario 8 d. Hagoje vykusiame COSAC pirmininkų susitikime deleguotieji atstovai aptarė parlamentinės kontrolės organizavimą ir bendradarbiavimą remdamiesi atvejo tyrimu, didžiausią dėmesį skirdami Europolo bei ES 2016 m. ir vėlesniems prioritetams, o pagrindinius pranešimus skaitė tuometinė už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgieva ir Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas. Birželio mėn. vykusiame LV plenariniame susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas, buvo tęsiamos diskusijos dėl nacionalinių parlamentų vaidmens, taip pat vyko sesijos, skirtos keistis geriausia patirtimi parlamentinės kontrolės ir parlamentinės diplomatijos srityse, taip pat dėl nacionalinių parlamentų vaidmens saugant teisinę valstybę Europos Sąjungoje. Deleguotieji atstovai taip pat rengė diskusijas migracijos klausimais, kuriose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ES ir Turkijos pareiškimo įgyvendinimui.

2016 m. liepos 11–12 d. Bratislavoje vykęs COSAC pirmininkų susitikimas, Slovakijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai, tapo diskusijų pagrindu dėl Europos Sąjungos socialinio aspekto ir sanglaudos politikos. Už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Komisijos narė Marianne Thyssen savo pranešime išreiškė Komisijos įsipareigojimą stiprinti Europos Sąjungos socialinį aspektą ir paminėjo keletą būsimų Komisijos pasiūlymų šioje srityje, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį ir Europos įgūdžių darbotvarkę. Ji taip pat pasinaudojo galimybe atsakyti į kai kuriuos nacionalinių parlamentų klausimus, iškeltus pagrįstose nuomonėse dėl Komisijos pasiūlymo persvarstyti Darbuotojų komandiravimo direktyvą.

2016 m. lapkričio 14–15 d. Bratislavoje vykusiame galutiniame LVI COSAC plenariniame metiniame susitikime buvo aptartos įvairios temos, įskaitant nacionalinių parlamentų vaidmens stiprinimą (pagrindinį pranešimą skaitė pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas), taip pat Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystę (TTIP), Energetikos sąjungą (dalyvaujant pirmininko pavaduotojui Marošui Šefčovičiui) bei ES išorinių sienų apsaugą vykstant neteisėtai migracijai.

Europos parlamentų savaitė

2016 m. vasario 16–17 d. Europos Parlamente vykusi Europos parlamentų savaitė subūrė nacionalinių parlamentų narius ir jų Europos Parlamento kolegas bendroms diskusijoms dėl 2015–2016 m. Europos semestro ciklų ir dėl stabilumo, ekonominio koordinavimo ir valdysenos Europos Sąjungoje; pastarąsias diskusijas bendrai organizavo ir joms pirmininkavo Nyderlandų parlamentas 38 . Antroji 2016 m. tarpparlamentinė konferencija dėl stabilumo, ekonominio koordinavimo ir valdysenos Europos Sąjungoje vyko 2016 m. spalio 16–18 d. Bratislavoje, kai Slovakija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai 39 .

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija, kasmet vykstanti valstybėje narėje, kuri rotacijos principu pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai antrąjį ankstesnių metų pusmetį, vyko 2016 m. gegužės 22–24 d. Liuksemburge. Savo pagrindiniame konferencijos pranešime Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris aptarė iššūkius, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, taip pat Komisijos ir nacionalinių parlamentų glaudesnio bendradarbiavimo poreikį 40 .

BUSP / BSGP konferencijos

Nacionaliniai parlamentai ir Europos Sąjungos institucijos turėjo galimybę apsikeisti nuomonėmis užsienio politikos klausimais per tarpparlamentines konferencijas dėl bendros užsienio ir saugumo politikos bei bendros saugumo ir gynybos politikos (BUSP / BSGP). Aštuntoji sesija, kurią surengė Nyderlandų parlamentas, įvyko 2016 m. balandžio mėn. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini išsiuntė vaizdo pranešimą Hagos konferencijai, kurioje pranešimus skaitė jos specialusis patarėjas ir Europos išorės veiksmų tarnybos vadovybės atstovai. Rugsėjo mėn. vykusioje devintojoje sesijoje, kurią organizavo Slovakijos Nacionalinė Rada, asmeniškai dalyvavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini ir Europos išorės veiksmų tarnybos vadovybės nariai.

Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas)

Atsižvelgiant į naują Europolo reglamentą, kuris įsigaliojo 2017 m. gegužės 1 d. 41 , nacionaliniai parlamentai kartu su Europos Parlamentu sudarė Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę, kuri siekia užtikrinti tinkamą demokratinę Europolo veiklos priežiūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnio 2 dalį 42 . Pirmasis tarpparlamentinis komitetų susitikimas dėl Europolo įvyko 2016 m. lapkričio 28 d., jame dalyvavo Komisijos narys seras Julianas Kingas.

6. IŠVADOS IR PERSPEKTYVOS

Antraisiais pilnais kadencijos metais Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio vadovaujama Komisija toliau stengėsi plėtoti gilesnius ir glaudesnius ryšius su nacionaliniais parlamentais. Be papildomų dažnų susitikimų Briuselyje su nacionalinių parlamentų atstovais, Komisijos nariai, taip pat Komisijos pareigūnai, tais metais dažnai lankėsi nacionaliniuose parlamentuose, siekdami įsitraukti į dialogą dėl pagrindinių Komisijos politikos sričių ir pasiūlymų. Be to, Komisija ir nacionaliniai parlamentai daug aktyviau keitėsi informacija raštu.

Tačiau sėkmingos Komisijos pastangos užmegzti naują partnerystę su nacionaliniais parlamentais negali būti vertinamos vien tik pagal vizitų, susitikimų ir nuomonių skaičių, nors tam tikra prasme jie yra svarbūs. Kadangi Europos Sąjunga siekia apibrėžti savo ateities su 27 valstybėmis narėmis viziją, praėjus šešiems dešimtmečiams po Romos sutarčių pasirašymo, visame Europos žemyne yra būtinos gilesnės diskusijos. 2017 m. kovo mėn. pateiktoje Baltojoje knygoje dėl Europos ateities 43 apibūdinami penki skirtingi scenarijai, kaip Europa gali vystytis iki 2025 m., ir tai yra Komisijos indėlis į sąžiningas ir atviras diskusijas su Europos piliečiais. Siekdama paskatinti šias diskusijas, Komisija kartu su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis rengs diskusijas dėl Europos ateities įvairiuose Europos nacionaliniuose parlamentuose, miestuose ir regionuose. Kaip 2016 m. rugsėjo mėn. savo pranešime apie Sąjungos padėtį aiškiai pažymėjo Pirmininkas J.-C. Junckeris, nacionaliniai parlamentai turi aktyviai dalyvauti šiame procese ir bus į jį įtraukti.

(1)

     COM(2017) 600 final.

(2)

     Išsamesnė informacija apie pagrįstas nuomones pateikiama 2016 m. metinėje subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitoje – COM(2017) 600 final.

(3)

     Laikoma 13 abiejų parlamento rūmų nuomonių.

(4)

     2015 m. spalio 27 d. COM(2015) 610 final.

(5)

     2016 m. kovo 8 d. COM(2016) 128 final.

(6)

     2016 m. gegužės 4 d. COM(2016) 270 final.

(7)

     2015 m. gruodžio 9 d. COM(2015) 634 final.

(8)

2015 m. gruodžio 9 d. COM(2015) 635 final.

(9)

     Vokietijos Bundesratas, Prancūzijos Senatas, Italijos Respublikos Senatas, Latvijos Saeima, Lietuvos Seimas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Švedijos Riksdagas ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai.

(10)

     Čekijos Atstovų Rūmai ir Senatas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Italijos Respublikos Senatas, Latvijos Saeima, Lietuvos Seimas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Pirmieji Rūmai, Lenkijos Senatas, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai ir Senatas, Slovakijos Nacionalinė Rada ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai.

(11)

     1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1.).

(12)

     Bulgarijos Nacionalinis Susirinkimas, Čekijos Atstovų Rūmai ir Senatas, Danijos Folketingas, Estijos Rygikogas, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja ir Senatas, Ispanijos Deputatų Rūmai ir Senatas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Italijos Deputatų Rūmai ir Italijos Respublikos Senatas, Lietuvos Seimas, Latvijos Saeima, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja, Lenkijos Seimas ir Senatas (pagrįsta nuomonė ir nuomonė), Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai (pagrįsta nuomonė ir nuomonė) ir Senatas, Slovakijos Nacionalinė Rada ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai.

(13)

     2016 m. liepos 20 d. COM(2016) 505 final. Taip pat žr. 2016 m. metinę ataskaitą dėl subsidiarumo ir proporcingumo.

(14)

     2016 m. gegužės 4 d. COM(2016) 270 final, COM(2016) 271 final ir COM(2016) 272 final.

(15)

     2016 m. gegužės 4 d. COM(2016) 270 final.

(16)

     Čekijos Atstovų Rūmai (pagrįsta nuomonė) ir Senatas (pagrįsta nuomonė), Vokietijos Bundesratas, Vengrijos Nacionalinė Asamblėja (pagrįsta nuomonė), Italijos Deputatų Rūmai ir Italijos Respublikos Senatas (pagrįsta nuomonė), Lenkijos Seimas (pagrįsta nuomonė) ir Senatas (pagrįsta nuomonė ir nuomonė), Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai (pagrįsta nuomonė ir nuomonė) ir Senatas ir Slovakijos Nacionalinė Rada (pagrįsta nuomonė).

(17)

     2015 m. gruodžio 9 d. COM(2015) 634 final.

(18)

     2015 m. gruodžio 9 d. COM(2015) 635 final.

(19)

     Čekijos Senatas, Prancūzijos Senatas (pagrįsta nuomonė), Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Nyderlandų Pirmieji Rūmai (dvi nuomonės), Austrijos Bundesratas, Portugalijos Respublikos Asamblėja ir Rumunijos Senatas.

(20)

     2015 m. gruodžio 15 d. COM(2015) 671 final.

(21)

     2015 m. gegužės 13 d. COM(2015) 240 final.

(22)

     Čekijos Atstovų Rūmai ir Senatas, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Deputatų Rūmai ir Italijos Respublikos Senatas, Nyderlandų Antrieji Rūmai, Lenkijos Senatas, Portugalijos Respublikos Asamblėja ir Rumunijos Deputatų Rūmai ir Senatas.

(23)

     2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

(24)

     2016 m. sausio 28 d. COM(2016) 26 final.

(25)

     OJ L 193, 2016 7 19, p. 1.

(26)

     Čekijos Senatas, Vokietijos Bundesratas, Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Maltos Atstovų Rūmai, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Rumunijos Deputatų Rūmai ir Švedijos Riksdagas.

(27)

     2016 m. spalio 25 d. COM(2016) 687 final.

(28)

     Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, Italijos Respublikos Senatas, Latvijos Saeima, Lietuvos Seimas, Nyderlandų Antrieji Rūmai, Portugalijos Respublikos Asamblėja, Slovakijos Nacionalinė Rada ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai.

(29)

     Graikijos Respublikos Parlamentas.

(30)

     Žr. 2015 m. metinę ataskaitą dėl Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių, COM (2016) 471, 2016 m. liepos 15 d., p. 10.

(31)

     2016 m. lapkričio 22 d. COM(2016) 739 final.

(32)

     Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje (pirmoje pastraipoje) nustatyta: Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rūmai per aštuonias savaites nuo teisėkūros procedūra priimamo akto projekto Sąjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikšti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrįstą nuomonę, nurodydami priežastis, dėl kurių, jų manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo principo. Kai reikia konsultuotis su teisėkūros galią turinčiais regionų parlamentais, konsultuojasi kiekvienas nacionalinis parlamentas arba nacionalinio parlamento rūmai.

(33)

     Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalis: Pagal subsidiarumo principą tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų geriau.

(34)

     2015 m. birželio 16 d. „Heiligendamo deklaraciją“ bendrai patvirtino Vokietijos ir Austrijos žemių parlamentų pirmininkai, taip pat Pietų Tirolio žemės parlamento pirmininkas. Deklaracijoje raginama labiau įtraukti įstatymų leidžiamąją valdžią turinčius regioninius parlamentus į subsidiarumo principo priežiūros ir patikros procesą ir prašoma, kad Europos Komisija paminėtų teisėkūros galią turinčių regioninių parlamentų priimtas rezoliucijas dėl subsidiarumo išankstinio perspėjimo sistemos taikymo savo oficialiuose dokumentuose, pvz., metinėse ataskaitose dėl subsidiarumo ir proporcingumo ir metinėse ataskaitose dėl santykių su nacionaliniais parlamentais.

(35)

     http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-16-3043_lt.htm

(36)

     Protokolas Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje.

(37)

     Žr. COSAC interneto svetainę http://www.cosac.eu/en/, kurioje pateiktos išsamios COSAC susitikimų ataskaitos, taip pat COSAC pozicijos ir Komisijos atsakymai į jas.

(38)

     http://www.europarl.europa.eu/relnatparl/en/conferences/european-parliamentary-week.html.

(39)

     http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/conference/getconference.do?id=082dbcc5559418240155963fbfde01d7.

(40)

     http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/euspeakers/getspeakers.do?id=082dbcc54d8d4eaf014d9095cb270339.

(41)

     2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53–114).

(42)

     Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 88 straipsnio 2 dalis: Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, nustato Europolo struktūrą, veiklą, veiksmų ir užduočių sritį. Tos užduotys gali apimti: a) informacijos, ypač perduotos valstybių narių valdžios institucijų arba trečiųjų šalių institucijų ar organų, rinkimą, kaupimą, apdorojimą, analizavimą ir keitimąsi ja; b) valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų arba jungtinių tyrimo grupių, prireikus kartu su Eurojustu, bendrai atliekamų tyrimo ir operatyvinių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą. Šie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamos Europolo veiklos priežiūros procedūras. 

(43)

     COM(2017) 2025 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 06 30

COM(2017) 601 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS

2016 m. metinė ataskaita
Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykiai

1 priedas

2016 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal nacionalinius parlamentus ir (arba) parlamento rūmus (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

Valstybė narė	Parlamento rūmai	Bendras nuomonių skaičius 1	Iš jų – pagrįstos nuomonės (Protokolas Nr. 2) 2
Italija	Respublikos Senatas (Senato della Republica)	81	3
Rumunija	Deputatų Rūmai (Camera Deputaților)	70	2
Portugalija	Respublikos Asamblėja (Assembleia da República)	57	1
Vokietija	Bundesratas (Bundesrat)	47	0
Čekija	Senatas (Senát)	46	3
Rumunija	Senatas (Senat)	43	1
Prancūzija	Nacionalinė Asamblėja (Assemblée nationale)	33	0 3
Italija	Deputatų Rūmai (Camera dei Deputati)	27	0
Prancūzija	Senatas (Sénat)	25	3
Švedija	Riksdagas (Riksdag)	23	12
Čekija	Atstovų Rūmai (Poslanecká sněmovna)	19	4
Lenkija	Senatas (Senat)	17	2
Jungtinė Karalystė	Lordų Rūmai (House of Lords)	17	0
Ispanija	Generaliniai Rūmai (Cortes Generales)	13 4	0
Austrija	Bundesratas (Bundesrat)	11	4
Nyderlandai	Antrieji Rūmai (Tweede Kamer)	8	3
Danija	Folketingas (Folketing)	7	2
Slovakija	Nacionalinė Rada (Národná rada)	7	2
Lietuva	Seimas	7	1
Nyderlandai	Pirmieji Rūmai (Eerste Kamer)	7	1
Мalta	Atstovų Rūmai (Kamra tad-Deputati)	6	5
Bulgarija	Nacionalinis Susirinkimas (Narodno sabranie)	6	3
Vengrija	Nacionalinė Asamblėja (Országgyűlés)	6	2
Liuksemburgas	Deputatų Rūmai (Chambre des Députés)	6	2
Vokietija	Bundestagas (Bundestag)	5	0
Lenkija	Seimas (Sejm)	4	2
Latvija	Saeima (Saeima)	4	1
Kipras	Atstovų Taryba (Vouli ton Antiprosopon)	4	0
Jungtinė Karalystė	Bendruomenių Rūmai (House of Commons)	3	1
Airija	Irachto rūmai (Houses of the Oireachtas)	3	0
Airija	Airijos Atstovų Rūmai (Dáil Éireann)	2	2
Kroatija	Respublikos Susirinkimas (Hrvatski sabor)	2	1
Estija	Rygikogas (Riigikogu)	1	1
Airija	Airijos Senatas (Seanad Éireann)	1	1
Austrija	Nacionalratas (Nationalrat)	1	0
Graikija	Graikijos Respublikos Parlamentas (Vouli ton Ellinon)	1	0
Belgija	Senatas (Sénat de Belgique / Belgische Senaat)	0	0
Belgija	Atstovų Rūmai (Chambre des représentants / Kamer van volksvertegenwoordigers)	0	0
Suomija	Eduskunta (Eduskunta)	0	0
Slovėnija	Valstybės Susirinkimas (Državni zbor)	0	0
Slovėnija	Valstybės Taryba (Državni svet)	0	0
IŠ VISO		620	65

2 priedas

Komisijos dokumentai, dėl kurių 2016 m. Komisija gavo daugiausia nuomonių 5 (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

	Komisijos dokumentas	Pavadinimas	Bendras nuomonių skaičius 6	Iš jų – pagrįstos nuomonės (Protokolas Nr. 2) 7
1	COM(2015) 610	Komunikatas „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“	25	0
2	COM(2016) 128	Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje	23	14
3	COM(2016) 270	Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija)	14 8	8
4	COM(2015) 635	Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų internetinio ir kitokio nuotolinio prekių pardavimo sutarčių aspektų	12 9	1
5	COM(2016) 683	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčių bazės (BKPMB)	11 10	8
6	COM(2016) 685	Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės	11 11	8
7	COM(2015) 634	Direktyvos dėl tam tikrų skaitmeninio turinio teikimo sutarčių aspektų pasiūlymas	11 12	1
8	COM(2016) 52	Pasiūlymas dėl reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010	11 13	1
9	COM(2016) 53	Pasiūlymas dėl sprendimo, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų valstybių energetikos susitarimus bei teisiškai neprivalomus dokumentus mechanizmas, ir panaikinamas Sprendimas Nr. 994/2012/ES	10 14	4
10	COM(2015) 750	Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės	10 15	1
11	COM(2015) 671	Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, Reglamentas (EB) Nr. 863/2007 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB	10 16	0
12	COM(2016) 378	Pasiūlymas dėl direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą	9	3
13	COM(2015) 595	Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų	9 17	2
14	COM(2015) 625	Pasiūlymas dėl direktyvos dėl kovos su terorizmu ir pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu	9 18	0
15	COM(2015) 596	Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų	8 19	1
16	COM(2016) 271	Pasiūlymas dėl reglamento dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 439/2010	8 20	0

3 priedas

2016 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal pagrindines Komisijos tarnybas (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

Pagrindinė Komisijos tarnyba	Bendras nuomonių skaičius 21
Migracijos ir vidaus reikalų GD	113
Generalinis sekretoriatas	59
Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD	58
Teisingumo ir vartotojų reikalų GD	49
Mokesčių ir muitų sąjungos GD	46
Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD	45
Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD	41
Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD	34
Energetikos GD	32
Mobilumo ir transporto GD	25
Aplinkos GD	21
Europos išorės veiksmų tarnyba 22	14
Ekonomikos ir finansų reikalų GD	13
Klimato politikos GD	12
Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD	8
Prekybos GD	7
Eurostatas – Europos Sąjungos statistikos tarnyba	6
Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD	6
Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD	4
Biudžeto GD	3
Sveikatos ir maisto saugos GD	3
Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD	3
Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD	3
Užsienio politikos priemonių tarnyba	3
Konkurencijos GD	1
Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų GD	1
Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD	1
Regioninės ir miestų politikos GD	1
IŠ VISO	612 23

(1)

     Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(2)

     Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.

(3)

     Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja pateikė nuomonę, kurioje nurodyta, kad buvo pažeistas subsidiarumo principas. Tačiau ši nuomonė išsiųsta praėjus daugiau kaip aštuonioms savaitėms nuo Komisijos pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.

(4)

     Laikoma 13 abejų parlamento rūmų nuomonių.

(5)

     Lentelėje pateikti visi Komisijos dokumentai, dėl kurių buvo gautos bent aštuonios nuomonės.

(6)

     Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(7)

     Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisės akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.

(8)

     Viena iš Čekijos Atstovų Rūmų nuomonių dėl šio Komisijos dokumento, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 270, COM(2016) 271 bei COM(2016) 272. Viena iš Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 197, COM(2016) 270, COM(2016) 271 bei COM(2016) 272.

(9)

     Šešios nuomonės, kurias pateikė Čekijos Senatas, Prancūzijos Senatas, Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Austrijos Bundesratas, Portugalijos Respublikos Asamblėja ir Rumunijos Senatas, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 634 bei COM(2015) 635. Nyderlandų Pirmieji Rūmai išsiuntė dvi nuomones, kurios abi, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 633, COM(2015) 634 bei COM(2015) 635.

(10)

     Aštuonios nuomonės, kurias pateikė Danijos Folketingas, Airijos Atstovų Rūmai, Airijos Senatas, Ispanijos Generaliniai Rūmai, Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Maltos Atstovų Rūmai, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Portugalijos Respublikos Asamblėja, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 683 bei COM(2016) 685. Viena nuomonė, kurią pateikė Nyderlandų Pirmieji Rūmai, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 685 bei COM(2016) 687.

(11)

     Aštuonios nuomonės, kurias pateikė Danijos Folketingas, Airijos Atstovų Rūmai, Airijos Senatas, Ispanijos Generaliniai Rūmai, Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Maltos Atstovų Rūmai, Nyderlandų Antrieji Rūmai ir Portugalijos Respublikos Asamblėja, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 683 bei COM(2016) 685. Viena nuomonė, kurią pateikė Nyderlandų Pirmieji Rūmai, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 685 bei COM(2016) 687.

(12)

     Viena Italijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 633 bei COM(2015) 634. Šešios nuomonės, kurias pateikė Čekijos Senatas, Prancūzijos Senatas, Liuksemburgo Deputatų Rūmai, Austrijos Bundesratas, Portugalijos Respublikos Asamblėja ir Rumunijos Senatas, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 634 bei COM(2015) 635. Nyderlandų Pirmieji Rūmai išsiuntė dvi nuomones, kurios abi, be kita ko, yra susijusios su COM(2015) 633, COM(2015) 634 bei COM(2015) 635.

(13)

     Dvi Austrijos Bundesrato ir Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 52 bei COM(2016) 53. Dvi Čekijos Senato ir Čekijos Atstovų Rūmų nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 49, COM(2016) 51, COM(2016) 52 bei COM(2016) 53.

(14)

     Dvi Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos ir Austrijos Bundesrato nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 52 bei COM(2016) 53. Dvi Čekijos Senato ir Čekijos Atstovų Rūmų nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2016) 49, COM(2016) 51, COM(2016) 52 bei COM(2016) 53.

(15)

     Viena Prancūzijos Senato nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 750 bei COM(2015) 624.

(16)

     Viena Rumunijos Deputatų Rūmų nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 671 bei COM(2015) 673.

(17)

     Viena iš Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 593, COM(2015) 594, COM(2015) 595 bei COM(2015) 596. Trys Čekijos Senato, Italijos Respublikos Senato ir Rumunijos Senato nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 593, COM(2015) 594, COM(2015) 595, COM(2015) 596 bei COM(2015) 614. Dvi Prancūzijos Senato ir Lenkijos Senato nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 594, COM(2015) 595 bei COM(2015) 596. Viena Danijos Folketingo nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 595 bei COM(2015) 596.

(18)

     Viena iš Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2013) 534, COM(2015) 185, COM(2015) 624 bei COM(2015) 625.

(19)

     Viena iš Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 593, COM(2015) 594, COM(2015) 595 bei COM(2015) 596. Trys Čekijos Senato, Italijos Respublikos Senato ir Rumunijos Senato nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 593, COM(2015) 594, COM(2015) 595, COM(2015) 596 bei COM(2015) 614. Dvi Prancūzijos Senato ir Lenkijos Senato nuomonės, be kita ko, yra susijusios ir su COM(2015) 594, COM(2015) 595 bei COM(2015) 596. Viena Danijos Folketingo nuomonė, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2015) 595 bei COM(2015) 596.

(20)

     Viena iš Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonių, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 197, COM(2016) 270, COM(2016) 271 bei COM(2016) 272. Viena nuomonė, kurią pateikė Čekijos Atstovų Rūmai, be kita ko, yra susijusi ir su COM(2016) 270, COM(2016) 271 bei COM(2016) 272.

(21)

     Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(22)

     EIVT yra ne Komisijos tarnyba, bet nepriklausoma įstaiga.

(23)

     Viena savo iniciatyva teikiama nuomonė, kurią pateikė Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja, ir septynios savo iniciatyva teikiamos nuomonės, kurias pateikė Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai, buvo išsiųstos tik susipažinti ir nepavestos Komisijos tarnybai.