EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 10

COM(2017) 587 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos

1.Įvadas

ES pesticidų leidimo ir kontrolės sistema 1 yra viena griežčiausių pasaulyje. Nepaisant to, visuomenė labai pageidauja vis labiau pereiti prie tvarios maisto gamybos ir mažinti ar net visai uždrausti naudoti pesticidus. Šiomis aplinkybėmis darnus žemės ūkis, kaip modernios gamybos sistemos dalis, yra vienas JT vystymosi tikslų, o taususis pesticidų naudojimas – vienas iš svarbių veiksmų, kurių imasi ES, remdama JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 2 įgyvendinimą.

Priėmus 2006 m. Tausiojo pesticidų naudojimo teminę strategiją 3 buvo priimta nauja teisės aktų dėl pesticidų patvirtinimo ir naudojimo sistema 4 . Ji apima griežtą sistemą, pagal kurią veikliąsias medžiagas tvirtina Europos Komisija, o augalų apsaugos produktų leidimus suteikia valstybės narės. Jei augalų apsaugos produktai naudojami laikantis patvirtintų naudojimo sąlygų, žmonių ir gyvūnų sveikatai jie nekenkia ir nepriimtino poveikio aplinkai nedaro 5 . Pradėjus taikyti šią griežtą pateikimo rinkai sistemą patvirtintų veikliųjų medžiagų sumažėjo apie 50 proc. 6 . Atliekant pesticidų tiekimo rinkai ir naudojimo kontrolę siekiama užtikrinti, kad patvirtinti pesticidai būtų tiekiami rinkai ir naudojimui laikantis nustatytų sąlygų. Augalai, apdoroti patvirtintais pesticidais pagal etiketėje nurodytą informaciją, gali būti tiekiami rinkai ir vartojami kaip saugus maistas, o pesticidų likučiai juose neviršija ES didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos (toliau – DLK) 7 .

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo 8 (toliau – direktyva), kuri yra šios strategijos dalis, nurodomi įvairūs veiksmai, kaip siekti tausiojo pesticidų naudojimo ES mažinant pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat skatinant vykdyti integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolę (toliau – IKOK) ir taikyti alternatyvius metodus ir technologijas, pavyzdžiui, vietoj pesticidų naudoti nechemines medžiagas.

Valstybių narių buvo paprašyta priimti Nacionalinius veiksmų planus (NVP), kad direktyva pirmą kartą būtų įgyvendinta iki 2012 m. lapkričio mėn. Tuose planuose turėtų būti nustatyti kiekybiniai uždaviniai, tikslai, priemonės ir tvarkaraščiai, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamente dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taip pat yra keletas su direktyva susijusių nuostatų, įskaitant nedidelės rizikos medžiagų supaprastintą patvirtinimą ir tokių produktų naudojimą laikantis IKOK principų.

Direktyvoje nustatytos konkrečios priemonės, kurias valstybių narių prašoma įtraukti į savo planus ir jas tinkamai įgyvendinti. Svarbiausi veiksmai yra susiję su naudotojų, konsultantų ir platintojų mokymu, pesticidų purškimo įrangos technine apžiūra, draudimu purkšti pesticidus iš oro, pesticidų naudojimo pažeidžiamose teritorijose ribojimu ir informuotumo apie pesticidų keliamą grėsmę didinimu. Direktyvos kertinis akmuo yra skatinimas vykdyti integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolę – bendrieji tokios kontrolės principai nustatyti direktyvos III priede. Direktyvoje nustatyti visų minėtų priemonių įgyvendinimo terminai buvo paskirstyti 2011 m. lapkričio mėn. – 2016 mėn. lapkričio mėn. laikotarpiu. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. (nuo tada, kai pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra tampa privaloma) reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų visas atitinkamas direktyvos priemones.

Komisija įsteigė darbo grupę su valstybėmis narėmis, kuri reguliariai posėdžiauja ir aptaria direktyvos įgyvendinimą bei dalijasi gerąja patirtimi. 

Šioje ataskaitoje nagrinėjami ataskaitų teikimo reikalavimai pagal direktyvos 4 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnį. Pagal 4 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl nacionalinių veiksmų planų, apie kuriuos valstybės narės pateikė informaciją, o pagal 16 straipsnį reikalaujama, kad Komisija pateiktų direktyvos įgyvendinimo pažangos  ataskaitą.

Šioje ataskaitoje remiamasi keturiais informacijos šaltiniais:

·2015 m. atliktu nacionalinių veiksmų planų Komisijos vertinimu;

·dviem auditų dėl pesticidų, atliktų 2012–2014 m. (dėl augalų apsaugos produktų kontrolės 9 ) ir 2015–2016 m. (dėl pesticidų tiekimo rinkai ir naudojimo 10 ), serijomis. Tie auditai apima tam tikrus direktyvos įgyvendinimo aspektus;

·apklausa ir klausimynu 11 , išsiųstu visoms valstybėms narėms 2016 m., siekiant atnaujinti informaciją apie pažangą įgyvendinant veiksmų planus.

·2017 m. 12 informacijos rinkimo tikslu apsilankyta šešiose valstybėse narėse – tirta bendra pažanga įgyvendinant direktyvą. Tos valstybės narės buvo pasirinktos siekiant susidaryti bendrą skirtingų valstybių narių iš įvairių geografinių regionų vaizdą. Be individualių misijų ataskaitų, vėliau šiais metais apžvalginėje ataskaitoje bus paskelbti svarbiausi minėtų šešių misijų rezultatai ir pateikta išsamesnė bendro klausimyno rezultatų analizė, įskaitant valstybių narių gerosios patirties įgyvendinant direktyvą pavyzdžius.

NVP, Komisijos ataskaitas, įskaitant audito ataskaitas ir apžvalgines ataskaitas, galima rasti Komisijos tausiojo pesticidų naudojimo tinklalapyje https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/sustainable_use_pesticides_en .

2.Nacionaliniai veiksmų planai

Pagal direktyvos 4 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės priimtų pirmą nacionalinių veiksmų planų paketą ir pateiktų informaciją apie juos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms iki 2012 m. lapkričio 26 d. Šie planai turėtų būti peržiūrimi bent kas penkerius metus. Juose turėtų būti nustatyti kiekybiniai uždaviniai, tikslai, priemonės ir tvarkaraščiai, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Visos valstybės narės tokius planus 13 priėmė; daugeliu atvejų labai pavėluotai. Planai buvo perduoti Komisijai ir paskelbti Komisijos tinklalapyje 14 anglų kalba.

Tai, kaip valstybės narės įgyvendina šią direktyvą, iš esmės kontroliuojama pagal nacionalinius veiksmų planus, tačiau jų išbaigtumas ir apimtis labai skiriasi. Valstybės narės turėtų gerokai patobulinti savo planus, kad pašalintų trūkumus, ir turėtų nusistatyti tikslesnius ir išmatuojamus tikslus.

Skiriasi valstybių narių NVP rengimo pradinė pozicija. Septynios valstybės narės anksčiau jau buvo rengusios veiksmų planus, tuo tarpu visos likusios nacionalinį veiksmų planą rengė pirmą kartą. Iki šiol peržiūrėtus NVP parengė tik Prancūzija ir Lietuva. Veiksmų planų įgyvendinimo lygį bus lengviau įvertinti, kai visos valstybės narės atliks tokias peržiūras ir pateiks jas Komisijai.

NVP teigiamai atsispindi juos rengiant įdėtos valstybių narių pastangos. Vis dėlto išsamūs duomenys, kaip valstybės narės planuoja įgyvendinti priemones pagal direktyvos 5–15 straipsnius, labai skiriasi. Daugeliu atvejų į planus įtraukti ne visi šių straipsnių aspektai. Planuose išsamiai nagrinėjamos kai kurios sritys, pavyzdžiui, pesticidų purškimo įrangos bandymas ir pesticidų naudotojų mokymas, tačiau daugumoje planų per mažai dėmesio skiriama kitoms sritims, kaip antai purškimas iš oro, visuomenės informavimas ar duomenų apie apsinuodijimo atvejus rinkimas.

NVP taip pat yra nenuoseklūs kalbant apie kiekybinių uždavinių, tikslų, priemonių ir tvarkaraščių įvairioms veiksmų sritims nustatymą. Kai kuriose srityse (pavyzdžiui, pesticidų purškimo įrangos bandymo) planai yra nepriekaištingi, nes beveik visuose yra nustatyti konkretūs tikslai, kaip siekti visiškos atitikties. Kita vertus, dauguma valstybių narių nenustatė tikslų ir tvarkaraščių priemonėms, skirtoms apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų.

Be to, apie 80 proc. atvejų, veiksmų planuose nėra nurodyta, kaip tikslų ar uždavinių pasiekimas bus vertinamas. Nesant aiškiai išmatuojamų tikslų, yra sunku vertinti įgyvendinimo pažangą ir nustatyti sritis, kuriose reikalingi tolesni veiksmai.

21 valstybė narė 15 pranešė apie rizikos mažinimo tikslus, o 9 valstybės narės tokių rizikos mažinimo tikslų siekia 16 . Tik penkios valstybės narės turi nustačiusios išmatuojamus tikslus: keturios 17 iš jų siekia mažinti riziką, o viena 18 – mažinti naudojimą. Svarbiausias Prancūzijos nacionalinio veiksmų plano tikslas – iki 2025 m. pesticidų naudojimą sumažinti 50 proc., o iki 2020 m. – 25 proc. ir taip mažinti grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Gerų rizikos mažinimo tikslų pavyzdžių galima rasti Vokietijoje, Nyderlanduose 19 , Suomijoje ir Danijoje, kurios rizikos mažinimo rodiklius nustatė remdamosi pesticidų pavojingumo klasifikacija, t. y. didesnės rizikos pesticidams taikomas didesnis koeficientas.

Visuose NVP nurodytos tam tikros IKOK skatinimo priemonės, visų pirma raginama parengti IKOK gaires, rengti mokymus arba turėti demonstracinės veiklos ūkius. Vis dėlto planuose konkrečiai nenurodyta, kaip galima vertinti ūkininkų taikomą IKOK, taip pat nenustatyti tikslai ir nenurodyta, kaip bus užtikrintas įgyvendinimas. IKOK yra kertinis direktyvos akmuo, o IKOK įgyvendinimas yra numatoma taikyti priemonė siekiant sumažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo tvariame žemės ūkyje, todėl konkrečių veiksmų, kuriuos galima vertinti, matuoti ir vykdyti, trūkumas yra svarbi sritis, kurią valstybės narės turi tobulinti peržiūrėdamos savo nacionalinius veiksmų planus.

3.Direktyvos įgyvendinimas

3.1.Mokymas ir pažymėjimų sistema

Pagal direktyvos 5 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad profesionaliems pesticidų naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas ir užtikrinta pažymėjimų sistema. 6 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad platintojai turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių 5 straipsnyje nurodytą pažymėjimą. Pagal tą straipsnį valstybės narės taip pat turi apriboti pesticidų, kuriuos leista profesionaliai naudoti, pardavimą parduodant juos tik asmenims, turintiems 5 straipsnyje nurodytą pažymėjimą. Galiausiai, 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės reikalautų, kad platintojai, parduodantys pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

Apskritai profesionalių pesticidų naudotojų, platintojų ir konsultantų mokymo ir pažymėjimų sistemos atitiktis yra didžiulė. Vis dėlto tikslių duomenų apie bendrą profesionalių šios srities veiklos vykdytojų skaičių nėra, todėl neaišku, ar jie visi dalyvavo mokymuose.

Dvidešimt šešiuose 20 nacionaliniuose veiksmų planuose yra nuostata apie mokymą, tačiau vienuolikoje iš tų planų pateikiama nepakankamai informacijos 21 .

Mokymo reikalavimo įgyvendinimas buvo vertintas atliekant Komisijos auditus 19 valstybių narių 2012–2014 m. ir per faktų nustatymo vizitus šešiose valstybėse narėse 2017 m. (abiem atvejais apsilankyta 5 valstybėse narėse). 3 iš 20 aplankytų valstybių narių mokymo sistema ūkininkams pradėjo veikti dar nepriėmus direktyvos, o jai įsigaliojus mokymai pradėti rengti ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, platintojams.

Visos valstybės narės (išskyrus Liuksemburgą) iki 2013 m. lapkričio 26 d. sukūrė mokymo ir pažymėjimų sistemas ir, atsakydamos į 2016 m. klausimyną, pranešė, kad išmokyta beveik keturi milijonai profesionalių operatorių. Šešiose valstybėse narėse 22 būta vėlavimų mokant operatorius ir suteikiant jiems pažymėjimus. Be to, trys valstybės narės 23 duomenų nepateikė. Remiantis ūkių struktūros tyrimu 24 , Europoje yra apie 10 mln. žemės ūkio valdų, iš kurių tik 0,3 mln. yra dideli ūkiai, kuriems tenka 50 proc. visos žemės ūkyje naudojamos teritorijos. Paprastai mokymas trunka 2–4 dienas, priklausomai nuo operatoriaus tipo ir pradinių žinių, o mokymą pabaigę operatoriai gauna pažymėjimą, kuris yra privalomas perkant profesionaliam naudojimui skirtus pesticidus.

Šešių valstybių narių, kuriose Komisijos atstovai lankėsi 2017 m., atveju, šis reikalavimas yra įtrauktas į kompetentingų institucijų atliekamos oficialiosios kontrolės taikymo sritį, ir penkiose iš šešių valstybių narių atitiktis sudarė daugiau nei 95 proc. 25 Vis dėlto remiantis klausimyno atsakymais nustatyta, kad pažymėjimų sistema penkiose valstybėse narėse 26 neapima kenksmingųjų organizmų kontrolės konsultantų. Be to, Nyderlanduose nėra reikalavimo, kad konsultantai, kurie nėra tiesiogiai susiję su pesticidų pardavimu, turėtų pažymėjimą – Nyderlandai planuoja peržiūrėti nacionalinius teisės aktus ir suderinti juos su direktyva.

Visose valstybėse narėse yra nustatyti apribojimai, taikomi, kai pesticidai parduodami neprofesionaliems naudotojams, kaip antai sodininkams mėgėjams. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse neprofesionalūs naudotojai pesticidų negali įsigyti laisvai ir pesticidai mažmeninės prekybos vietose privalo būti laikomi už prekystalio.

Komisija 2015 m. ir 2016 m. surengė dvylika „Geresnio mokymo rūpinantis maisto sauga“ (angl. BTSF) 27 kursų valstybių narių ekspertams, apėmusių kai kuriuos direktyvos elementus, įskaitant operatorių mokymą. Kursuose buvo siekiama suteikti dalyviams nuoseklių aukšto lygio žinių apie tai, kaip geriausia įgyvendinti tikslus, ir sudaryti galimybę pasidalyti gerąja patirtimi. Kursuose dalyvavo visos 28 valstybės narės; išmokyti apie 338 asmenys.

3.2.Apsinuodijimas pesticidais

Pagal direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, valstybės narės parengia sistemas, skirtas informacijai apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus, taip pat, jei tai įmanoma, apie ilgalaikio apsinuodijimo raidą rinkti tarp grupių, kurios gali reguliariai patirti pesticidų poveikį, pvz., operatoriai, žemės ūkio darbuotojai ar žmonės, gyvenantys netoli vietovių, kuriose purškiami pesticidai.

Nors valstybės narės paprastai turi sistemas informacijai apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus rinkti, tokių duomenų tikslumas ir jų naudojimas kelia abejonių. Informacijos apie ilgalaikį apsinuodijimą rinkimo sistemos nėra plačiai taikomos.

Aštuoniolikoje NVP aprašomos informacijos apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus atitinkamoje valstybėje narėje rinkimo sistemos, ir tik keturiuose NVP kalbama apie ilgalaikio apsinuodijimo duomenų rinkimą. Kituose planuose duomenų apie apsinuodijimo pesticidais sistemas nėra.

Ši tema nebuvo nagrinėjama atliekant Komisijos auditus 19 valstybių narių 2012–2014 m.; turima informacija gauta iš 2016 m. valstybių narių klausimyno ir surinkta per faktų nustatymo misijas į šešias valstybes nares 2017 m.

Remiantis 2016 m. klausimyno atsakymais, specialią informaciją apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus renka visos valstybės narės, išskyrus penkias. Ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejų, apie kuriuos pranešta, skaičius valstybėse narėse labai skiriasi, todėl tarnybos abejoja duomenų tikslumu. Pavyzdžiui, Švedijoje surinkti duomenys labiau atspindi paklausimų, o ne pačių apsinuodijimo atvejų skaičių. Dešimt valstybių narių 28 turi duomenims apie ilgalaikį apsinuodijimą rinkti skirtas sistemas. Likusiose 17 valstybių narių ilgalaikis apsinuodijimas nėra stebimas sistemingai. Valstybės narės pabrėžė, kad yra ypač sunku rinkti informaciją apie ilgalaikio apsinuodijimo raidą, kadangi ilgalaikį apsinuodijimą labai sudėtinga susieti su pesticidų poveikiu, kuris galėjo būti padarytas prieš daugelį metų.

Siekiant pagerinti informacijos palyginamumą, direktyvos 7 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengtų strateginį gairių dokumentą dėl pesticidų naudojimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai stebėsenos ir tyrimo. Komisija planuoja užbaigti šį gairių dokumentą iki 2017 m. pabaigos. Be to, bus svarstoma sukurti informacijos apie įtariamą apsinuodijimą dėl pesticidų rinkimo sistemą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/625 24 straipsnio 4 dalies b punktą.

3.3.Pesticidų purškimo įranga

Pagal 8 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų visos naudojamos pesticidų purškimo įrangos, t.y. lauko ir sodo purkštuvų, reguliarią techninę apžiūrą ir kad iki 2016 m. lapkričio 26 d. visa naudojama įranga būtų išbandyta bent kartą. Valstybės narės taip pat turi nustatyti pažymėjimų sistemas, pagal kurias būtų galima patikrinti, ar atlikta techninė apžiūra.

Valstybės narės iš esmės sukūrusios reikalingas sistemas, tačiau susidaryti bendrą padėties, kuri valstybėse narėse labai skiriasi, vaizdą yra sudėtinga. Šiuo metu Komisija vertina, kaip padėtis kito nuo 2016 m. lapkričio mėn.

Dvidešimt šešiuose NVP 29 buvo nustatytas tikslas užtikrinti, kad pesticidų purškimo įranga būtų bandoma kaip reikalaujama pagal direktyvą. Penkiolikoje planų nurodyta, kad tam tikra purkštuvų bandymo sistema veikė dar prieš priimant direktyvą.

Siekiant padėti valstybėms narėms šioje srityje, kaip numatyta direktyvos 20 straipsnyje, 2015 m. buvo paskelbtas naujas suderintas pesticidų purškimo įrangos bandymo standartas EN ISO 16122 30 . Šis standartas apima horizontaliuosius purkštuvus su sija, krūmų ir medžių kultūrų purkštuvus ir stacionariuosius bei pusiau mobiliuosius purkštuvus. Jame paaiškinami esminiai sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant patikrą. Šis suderintas standartas turėtų padėti valstybėms narėms lengviau pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, kaip nurodyta direktyvos 8 straipsnio 6 dalyje.

Remiantis 2016 m. klausimynu, dvidešimt šešios valstybės narės turi techninės apžiūros sistemas, o iki 2016 m. lapkričio 26 d. buvo patikrinta apie 900 000 purkštuvų. Tik Malta ir Kipras tokius patikrinimus dar tik rengėsi atlikti. Valstybės narės neturi patikimų duomenų apie bendrą naudojamų purkštuvų skaičių, tačiau, remiantis jų pačių vertinimu, iki 50 proc. purkštuvų ES iki tos dienos nebuvo išbandyti, daugiau nei 95 proc. purkštuvų iki tos dienos nebuvo išbandyti Latvijoje ir Graikijoje ir 70 proc. – Italijoje. Belgija, Nyderlandai ir Suomija nurodė išbandžiusios beveik 100 proc. purkštuvų.

2015 m. ir 2016 m. Komisija surengė šešis „Geresnio mokymo rūpinantis maisto sauga“ kursus apie pesticidų purškimo įrangą; juose dalyvavo 102 inspektoriai iš 25 valstybių narių. Dar 6 kursai bus surengti 2017 m. ir 2018 m. Tai padės išspręsti pirmiau minėtus sunkumus ir suvienodinti įrangos bandymą visose valstybėse narėse.

3.4.Purškimas iš oro

Direktyvos 9 straipsniu draudžiamas purškimas iš oro, išskyrus numatytas išimtis.

Purškimas iš oro yra draudžiamas, o išimtys leidžiamos tik laikantis griežtų sąlygų. Purškiama teritorija yra žema, žemėjanti ir veiksmingai kontroliuojama.

 

Visos valstybės narės uždraudė purškimą iš oro savo nacionaliniuose teisės aktuose, net jei tai nėra aiškiai nurodyta jų nacionaliniuose veiksmų planuose. Nors dvidešimt vienos valstybės narės 31 teisės aktuose nustatyta, kad specialiais atvejais galima taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, 2014 m. ir 2015 m. tokias leidžiančias nukrypti nuostatas taikė tik 14 valstybių narių 32 . Taikant tokias leidžiančias nukrypti nuostatas pesticidais buvo išpurkšta 1,1 mln. hektarų, iš kurių 70 proc. buvo žemės ūkio paskirties žemė ir 30 proc. – miškai. Tai atitinkamai sudaro maždaug 0,2 proc. ir 0,1 proc. visų atitinkamų teritorijų.

2015 m. beveik 95 proc. visų praneštų pesticidų purškimo iš oro atvejų buvo dviejose valstybėse narėse: Ispanijoje (339 000 ha) ir Vengrijoje (88 000 ha) – tai atitinkamai sudaro 0,7 proc. ir 0,9 proc. šių dviejų valstybių narių paviršiaus ploto.

1 paveikslas. Pesticidų purškimo iš oro mažinimas dviejose valstybėse narėse

Komisija šią temą nagrinėjo atlikdama auditus vienuolikoje valstybių narių 2015–2016 m. ir per faktų nustatymo misijas į šešias valstybes nares 2017 m. Visais atvejais, kai buvo taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos, purškimas iš oro buvo atliktas laikantis griežtų tokių nuostatų taikymo reikalavimų, kaip nurodyta direktyvoje. Galiausiai, kaip matyti pirmiau pateiktoje diagramoje, vietovių, apdorotų pesticidais taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, pastaraisiais metais labai sumažėjo.

Nepaisant to, Komisija toliau vertins, kaip valstybės narės vertina prašymus pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą – ji taip pat atkreips į tai dėmesį per auditus. Taip Komisija siekia užtikrinti, kad griežtų leidžiančių nukrypti nuostatų taikymo sąlygų būtų laikomasi ir kad jos būtų tinkamai kontroliuojamos.

3.5.Informavimas ir informuotumo didinimas

Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi priemonių plačiajai visuomenei informuoti ir skatinti bei palengvinti informavimo bei informuotumo didinimo programas ir tikslios bei subalansuotos informacijos apie pesticidus prieinamumą plačiajai visuomenei. 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės į savo planus gali įtraukti nuostatas dėl asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl purškalų dreifo, informavimo.

Ši nuostata kai kuriose valstybėse narėse yra visapusiškai įgyvendinama, tačiau kai kuriose srityse vis dar galima gerinti gerosios patirties sklaidą ir dažniau taikyti šią praktiką, kad būtų informuota visuomenė ir suinteresuotosios šalys.

Į visus NVP yra įtrauktos numatytos priemonės, skirtos skleisti informaciją visuomenei. Šioje srityje aiškiai apibrėžtus tikslus nustatė tik Rumunija ir Ispanija.

Pagrindinė valstybių narių institucijų priemonė teikti plačiajai visuomenei tikslią bei subalansuotą informaciją apie tausųjį pesticidų naudojimą – jų svetainės. Tas nacionalines svetaines papildo speciali Komisijos svetainė, kuri šiuo metu keičiama į portalą su saitais į visų valstybių narių svetaines ir kitus informacijos šaltinius. Portale valstybės narės galės dalytis informacija įvairiomis temomis, jame taip pat bus pateiktos IKOK rekomendacijos ir sprendimų pagrindimo sistemos.

Atsakydamos į 2016 m. klausimyną šešios valstybės narės 33 pranešė Komisijai apie nacionalines nuostatas, pagal kurias ūkininkai privalo informuoti savo kaimynus ir vietos gyventojus prieš purkšdami pesticidus, bent jau esant tokiam prašymui. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Nyderlanduose operatoriai, kurie planuoja naudoti pesticidus teritorijose, prie kurių turi prieigą plačioji visuomenė, privalo pakabinti užrašą su išsamia informacija likus bent savaitei iki numatomo pesticidų purškimo. Per Komisijos faktų nustatymo misijas 2017 m. valstybės narės pateikė tikslinių informavimo kampanijų pavyzdžių, įskaitant visuomenės informavimo kampanijas, per kurias sodininkai mėgėjai informuojami apie pesticidų grėsmę Danijoje, Lenkijoje ir Švedijoje, ir konkursus mokiniams apie pesticidų grėsmę Lenkijoje ir Italijoje.

3.6.VANDENS APLINKA IR GERIAMASIS VANDUO

Pagal direktyvos 11 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad būtų imamasi atitinkamų priemonių vandens aplinkai ir geriamajam vandeniui nuo pesticidų poveikio apsaugoti.

Valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų naudojimo, tačiau pasiektą pažangą vertinti yra sudėtinga, nes daugelyje nacionalinių veiksmų planų nėra nustatyta išmatuojamų tikslų.

Dvidešimt septyniuose nacionaliniuose veiksmų planuose apie tai pateikta nemažai informacijos, ir tik Prancūzija šios temos neaptarinėja. Veiksmai apima keletą sričių. Kalbant apie pesticidų purškimą, priemonės apima dreifą mažinančių technologijų naudojimą ir draudimą purkštuvus pildyti vandentakiuose. Esama finansinių paskatų, įskaitant paskatas buferinėms zonoms, esančioms šalia vandentakių agrarinės aplinkosaugos programose, kapitalo dotacijų pirkti purkštukams, nuo kurių purškalų dreifas yra nedidelis, ir ekologiniams užtvarams statyti siekiant surinkti purkštuvų plovimo nuotėkį. Vis dėlto daugumoje valstybių narių teritorija, kurioje tokios priemonės taikomos, yra labai nedidelė. Kitos priemonės yra susijusios su švietimu ir žinių perdavimu. Nors valstybės narės šioje srityje turi nustačiusios įvairių priemonių, kaip pabrėžta pirmiau, nustatyti tikslai ir terminai labiau susiję su tam tikrų veiksmų įgyvendinimu, pvz., su buferinių zonų šalia vandentakių įrengimu, arba, tam tikrose valstybėse narėse, su vandens kokybės standartų atitikimu vadovaujantis kitais teisės aktais.

Kaip pabrėžta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl žemės ūkio ir tvarios vandentvarkos Europoje 34 , Direktyva dėl tausiojo pesticidų naudojimo yra svarbi priemonė geros vandens būklės tikslams pagal Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB 35 įgyvendinti. Vis dėlto valstybių narių vandens aplinkos apsaugojimo tikslai ir tvarkaraščiai yra ne visada aiškiai susieti su aplinkosaugos tikslais pagal Direktyvą 2000/60/EB. Valstybės narės įgyvendino aplinkosauginės stebėsenos programas pagal Direktyvą 2000/60/EB, Direktyvą 2006/118/EB 36 dėl požeminio vandens, Direktyvą 2008/105/EB 37 dėl paviršinio vandens aplinkos kokybės standartų ir pagal Direktyvą 1998/83/EB dėl geriamojo vandens 38 . Stebėsenos programos ir susiję rodikliai bei tikslai turi apimti kelias sritis, įskaitant biotą ir /arba nuosėdas, kad būtų tinkamai aprėpta junginių, galinčių biologiškai kauptis, keliama rizika. Remiantis vandens stebėsenos rezultatais, pesticidai iš įvairių šaltinių prisideda prie to, kad 16 valstybių narių vandens telkinių kokybė yra bloga; pesticidai daro įtaką 20 proc. požeminio vandens ir 16 proc. upių ir tarpinių vandens telkinių, kurie pagal Europos aplinkos agentūros ataskaitą Nr. 8/2012 „Europos vandenys – būklės ir neigiamo poveikio įvertinimas“ 39 40 priskiriami prastos cheminės būklės vandenims.

Valstybės narės, atsakydamos į 2016 m. klausimyną, Komisijai pranešė, kad 2014 ir 2015 m. iš viso buvo paimta daugiau nei vienas milijonas vandens mėginių pesticidų liekanoms tirti. Tuo tarpu oficialių maisto mėginių pesticidų liekanoms tirti 2015 m. tebuvo paimta 84 000. Vandens mėginiai buvo paimti iš paviršinio, požeminio ir geriamojo vandens. Dauguma mėginių paimti iš geriamojo vandens, kurio tikrinimo rezultatai rodė didelę (99 proc.) ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės, nustatytos Direktyva 1998/83/EB, atitiktį. Vis dėlto mėginiai buvo paimti atlikus visus būtinus pesticidų pašalinimo veiksmus.

Aplinkosauginės stebėsenos programose analizuojamų pesticidų spektras 2017 m. aplankytose valstybėse narėse ir pačiose valstybėse narėse skyrėsi. Vokietija, Nyderlandai ir Danija nustatė aiškius, su šių nuostatų atiktimi susijusius tikslus – tai padeda institucijoms vertinti ir parodyti pasiektą pažangą. Daugumoje Italijos regionų buvo stebimos ne tik Vandens pagrindų direktyvoje išvardytos prioritetinės medžiagos, bet ir papildomos medžiagos. Tuo tarpu Lenkijoje į stebimų pesticidų sąrašą įtrauktos tik ES prioritetinės medžiagos. Tiek Vokietijoje, tiek Danijoje pesticidų požeminiame vandenyje rezultatai daugiausia yra susiję su patvariais pesticidais, kurie ES daugiau nėra leidžiami, parduodami ar naudojami.

3.7.PESTICIDŲ NAUDOJIMO KONKREČIOSE VIETOVĖSE SUMAŽINIMAS

Pagal direktyvos 12 straipsnį valstybės narės užtikrina, kad tam tikrose konkrečiose vietovėse būtų naudojama kuo mažiau pesticidų arba būtų uždrausta juos naudoti. Tai yra vietovės, kuriose lankosi plačioji visuomenė arba pažeidžiamos grupės, saugomos teritorijos ir neseniai pesticidais apdorotos vietovės, kuriose lankosi ar į kurias gali patekti žemės ūkio darbuotojai. Turi būti nustatytos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir pirmiausia turi būti naudojami nedidelės rizikos pesticidai bei biologinės kontrolės priemonės.

Komisija pripažįsta valstybių narių taikomas plataus masto priemones, kuriomis siekiama mažinti pesticidų naudojimą konkrečiose teritorijose, ir jas taikant padarytą pažangą, tačiau taip pat pabrėžia, kad daugelis valstybių narių nėra nustačiusios išmatuojamų tikslų.

26 valstybės narės 41 savo NVP aprašo pesticidų naudojimo viešojoje erdvėje mažinimo priemones, tačiau daugelis valstybių narių nėra nustačiusios konkrečių pesticidų naudojimo viešojoje erdvėje mažinimo tikslų. Vis dėlto yra ir tam tikros gerosios patirties, pavyzdžiui, Danijoje, kuri yra nustačiusi bendrą tikslą mažinti pesticidų naudojimą, be to, nustato kvotas kiekvienam golfo aikštynui. Kitose viešosiose erdvėse pesticidų naudojimą siekiama panaikinti palaipsniui. Tik Latvijos, Maltos, Ispanijos ir Italijos NVP yra konkrečių priemonių, susijusių su žemės ūkio darbuotojų apsauga neseniai apdorotose teritorijose.

Atsakydamos į 2016 m. klausimyną 26 valstybės narės 42 pranešė, kad jos uždraudė ar apribojo pesticidų naudojimą saugomose teritorijose (kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB) ir apsauginėse teritorijose (kaip apibrėžta direktyvose 79/409/EEB 43 ir 92/43/EEB 44 ). Per faktų nustatymo vizitus 2017 m. Komisijos atstovai matė valstybėse narėse taikomų apribojimų pavyzdžių: Lenkija draudžia naudoti kenksmingus, toksiškus arba labai nuodingus pesticidus tokiose viešosiose erdvėse kaip, pavyzdžiui, žaidimų aikštelės, pradinės mokyklos ir vaikų darželiai ir tokais atvejais netaiko jokių leidžiančių nukrypti nuostatų. Kitos valstybės narės uždraudė naudoti glifosato turinčius pesticidus ne žemės ūkio vietovėse (pavyzdžiui, Italija), arba nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose (pavyzdžiui, Vokietija). Vokietijoje per dvejus metus buvo patenkinta tik 17 leidžiančių nukrypti nuostatų prašymų dėl pesticidų naudojimo viešojoje erdvėje. Danija pranešė, kad pesticidų naudojimas viešojoje erdvėje nuo 1995 m. buvo sumažintas 90 proc.

3.8.PESTICIDŲ TVARKYMAS IR SAUGOJIMAS

Direktyvos 13 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad pesticidų tvarkymas bei saugojimas ir jų pakuočių bei likučių apdorojimas nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai.

Nors pesticidų tvarkymo ir saugojimo kontrolės sistemos veikia beveik visose valstybėse narėse, jų veiksmingumą ne visada galima įvertinti, nes nenustatyti išmatuojami tikslai.

Į NVP ši tema paprastai įtraukiama, tačiau tik Italijos plane konkrečiai nagrinėjami visi direktyvos reikalavimai, t. y. pesticidų saugojimas, tvarkymas, skiedimas ir maišymas prieš naudojimą, pesticidų pakuočių tvarkymas, pesticidų likučių ir po purškimo rezervuaruose likusių jų mišinių šalinimas ir įrangos valymas. Su tuščių pesticidų talpų šalinimu susijusios iniciatyvos nurodytos 18 planų, ir tai yra dažniausiai šioje srityje siūlytas veiksmas. Devyniuose planuose yra nuoroda į saugojimo standartus. Kiti planuose aprašyti veiksmai apima peržiūrėtus saugojimo standartus, purškimo įrangos valymą ir saugų senų neregistruotų pesticidų ir (arba) likučių šalinimą.

Šių reikalavimų įgyvendinimas buvo vertintas atliekant Komisijos auditus 19 valstybių narių 2012–2014 m. Tuo metu, kai buvo atliekami auditai, 15 valstybių narių priėmė priemones dėl pesticidų tvarkymo ir saugojimo, įskaitant jų pakuočių ir likučių surinkimą bei šalinimą. Už pakuočių ir likučių surinkimą, gabenimą ir saugų šalinimą buvo atsakingos patvirtintos bendrovės, o keturiose valstybėse narėse institucijos bendradarbiavo su pesticidų pramone. Valstybės narės nacionalinius teisės aktus dėl saugaus pesticidų tvarkymo ir saugojimo papildė saugojimo patalpų tikrinimais.

Atsakymuose į 2016 m. klausimyną 25 valstybės narės 45 nurodė ėmusios taikyti tuščių augalų apsaugos produktų pakuočių ir talpyklų surinkimo bei saugaus šalinimo sistemas. 21 valstybėje narėje tokia surinkimo ir saugaus šalinimo sistema taip pat taikoma nebereikalingiems ir pasenusiems pesticidams ir jų likučiams. Penkiolika valstybių narių įdiegė pesticidų saugojimo patalpų patvirtinimo sistemas, taikomas gamintojams ir platintojams.

3.9.Integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė

Direktyvos 3 straipsnyje pateikiama IKOK apibrėžtis, o pagal 14 straipsnio 4 dalį valstybės narės savo NVP aprašo, kaip jos užtikrina, kad visi profesionalūs naudotojai ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. įgyvendintų IKOK bendruosius principus. Reglamento 1107/2009 55 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant tinkamai naudoti pesticidus, taip pat laikomasi direktyvos nuostatų, visų pirma IKOK bendrųjų principų.

Kas yra IKOK?

·Skatinant ekologinį ūkininkavimą, IKOK yra vienas iš būdų kenksmingųjų organizmų kiekį kontroliuoti naudojant mažai pesticidų.

·IKOK apima integruota požiūrį į augalams kenksmingų organizmų prevenciją ir (arba) slopinimą naudojant visą turimą informaciją, priemones ir augalų apsaugos metodus.

·IKOK siekia naudoti pesticidus ir taikyti kitokias intervencijos formas tik tiek, kiek jos yra ekonomiškai ir ekologiškai pateisinamos ir jei jomis mažinama arba iki minimumo sumažinama grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai.

·Pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, pagal kuriuos naudojamos cheminės medžiagos, jei šios alternatyvos užtikrina pakankamą kenksmingųjų organizmų kontrolę.

Valstybėms narėms reikia nustatyti aiškiai apibrėžtus kriterijus, kad jos galėtų sistemingai vertinti aštuonių IKOK principų įgyvendinimą ir prireikus imtis tinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių. Tokiomis priemonėmis galėtų būti patvirtinta, kad direktyvoje numatyto IKOK rezultato – mažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo – yra siekiama.

Aštuoni IKOK bendrieji principai yra nurodyti direktyvos III priede. Vis dėlto ten nėra aiškiai apibrėžta, kaip tie principai turėtų būti taikomi. Iš dalies dėl klimato nulemtos ES žemės ūkio įvairovės, auginamų kultūrinių augalų, gamybos metodų ir subsidiarumo principo, visoje ES profesionalūs pesticidų naudotojai aštuonis IKOK principus įgyvendina skirtingais būdais. Valstybės narės toliau remia ekologinį ūkininkavimą kaip mažo pesticidų naudojimo sistemą, o ekologinių žemės ūkių skaičius toliau auga. Ekologiniai žemės ūkiai visoje ES 2015 m. sudarė 6,2 proc. visos žemės ūkyje naudojamos teritorijos.

Savo nacionaliniuose veiksmų planuose visos valstybės narės nurodė taikančios įvairias priemones, kuriomis siekiama skatinti IKOK įgyvendinimą. 24 valstybėse narėse 46 veikia viešosiomis lėšomis finansuojamos kenkėjų ir ligų kontrolės prognozavimo, perspėjimo ir ankstyvosios diagnostikos sistemos, taip pat yra nustatytos ekonominės ribinės vertės grėsmingų kenkėjų atveju, kad ūkininkams būtų lengviau priimti sprendimus. Šiuo tikslu oficialiose svetainėse yra tinkamų IT priemonių. Dvylika valstybių narių įsteigė IKOK demonstracinės veiklos ūkių tinklus, kad plėtotų ir skleistų vietos klimato sąlygoms ir auginamiems kultūriniams augalams pritaikytas IKOK technologijas. Be to, profesionalūs naudotojai turi prieigą prie įvairių IKOK gairių, kurias parengė oficialios tarnybos ir profesionalioms grupėms atstovaujančios organizacijos. Valstybių narių yra prašoma įtraukti IKOK bendruosius principus į savo ūkių konsultavimo sistemą pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 47 12 straipsnio 2 dalies e punktą. Valstybės narės pabrėžė, kad oficialios konsultavimo tarnybos, kurios neturi komercinių interesų, yra labai svarbios įgyvendinant IKOK.

Komisija ir valstybės narės bendrai finansavo ENDURE tinklą 48 , kuris padeda dalytis informacija apie žemės ūkio tyrimus, mokymą ir žinių perdavimą, didžiausią dėmesį skiriant IKOK. Pagal Europos Sąjungos septintąją bendrąją programą Komisija parėmė C-IPM projektą 49 , kurio tikslas – sukurti IKOK mokslinių tyrimų ir prioritetų plėtojimo forumą, sujungti mokslinių tyrimų iniciatyvas ir siūlyti naujų mokslinių tyrimų. Daug kitų mokslinių projektų finansavo Komisija 50 . 2014 m. ir 2016 m. Vokietijoje, bendradarbiaudama su Vokietijos institucijomis, ES surengė du seminarus IKOK tema. Pagal programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“ Komisija nuo 2018 m. rengs mokymo kursus valstybių narių ekspertams apie IKOK įgyvendinimą.

Valstybės narės nekonvertavo IKOK principų į griežtesnius ir įvertinamus kriterijus. Jos IKOK iš esmės labiau vertina kaip švietimo priemonę ūkininkams ir neturi būdo įvertinti atitiktį su IKOK principais. Nors valstybės narės įvairiomis priemonėmis skatina IKOK naudojimą, tai nebūtinai užtikrina, kad naudotojai faktiškai įgyvendina svarbias IKOK technologijas. Ūkininkai yra ekonominės veiklos vykdytojai, ir, nors IKOK technologijos yra tvarios ilgalaikėje perspektyvoje, trumpu laikotarpiu IKOK gali reikšti didesnę ekonominę riziką. Pavyzdžiui, dėl ekonominių priežasčių monokultūroje gali būti teikiama pirmenybė kukurūzų arba kviečių auginimui. Vis dėlto toks trumpalaikis žemės tvarkymo metodas kelia didelę riziką ilgalaikiu laikotarpiu, pavyzdžiui, dėl monokultūroje augančios kenksmingųjų organizmų ar piktžolių populiacijos. Galiausiai monokultūra gali sukelti biologinės įvairovės nykimą, dirvožemio eroziją ir net dykumėjimą. Trumpalaikio metodo pavyzdys yra Rumunija, suteikusi leidimą skubos tvarka naudoti neonikotinoidus sėkloms apdoroti neapibrėžtoje kukurūzų teritorijoje, prieš tai neapsvarsčiusi sėjomainos kaip alternatyvos.

Per faktų nustatymo vizitus į valstybes nares 2017 m. Komisija surinko pavyzdžių, kaip buvo vertinamas IKOK įgyvendinimas. Daugeliu atvejų buvo remiamasi pačių ūkininkų vertinimu, kuris parodė, kad IKOK praktika plačiau taikoma auginant daržoves, šiltnamiuose ir daigynuose nei ariamojoje žemėje. Be to, IKOK įgyvendinimas savanoriškoms schemoms ir privačiam sertifikavimui tikrinamas laikantis gerosios ūkininkavimo praktikos standartų.

Visose šešiose aplankytose valstybėse narėse institucijos teigė, kad, jų nuomone, kai kurie IKOK metodai galėtų būti taikomi plačiau, pavyzdžiui, sėjomaina, tinkama sėklų ir sodinamųjų medžiagų atranka ir tinkamų kultivavimo metodų naudojimas. Danijoje atlikta apklausa tokią nuomonę patvirtino – ūkininkų informuotumas apie IKOK technologijas išaugo, tačiau faktinis tokių technologijų taikymas padidėjo visai nežymiai. Remiantis Nyderlanduose atlikta analize, IKOK principus ūkininkai paprastai įgyvendina, tačiau nei vienas IKOK principas nėra įgyvendinamas išnaudojant visą potencialą.

Valstybės narės pabrėžė, kad nedidelės rizikos ir necheminių pesticidų trūkumas kliudo plėtoti IKOK. Vis dėlto paskatos registruoti nedidelės rizikos ir necheminius pesticidus paminėtos tik keliuose nacionaliniuose veiksmų planuose. Todėl nedidelės rizikos ir necheminių pesticidų leidimas ir skatinimas yra kita svarbi kenksmingųjų organizmų kontrolės naudojant mažai pesticidų priemonė. Trijose valstybėse narėse 51 pesticiduose esančių necheminių veikliųjų medžiagų proporcija, palyginti su visomis veikliosiomis medžiagomis patvirtintuose pesticiduose, buvo didelė – 2015 m. ji siekė daugiau nei 10 proc.

3.10.Rizikos rodikliai

Siekiant įvertinti pažangą, padarytą mažinant pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, direktyvos 15 straipsnyje reikalaujama nustatyti suderintus rizikos rodiklius. Direktyvoje taip pat nurodoma, kad valstybės narės turi turėti galimybę naudoti savo nacionalinius rodiklius arba prireikus priimti papildomų rodiklių.

Komisija pranešė valstybėms narėms pradėsianti diskusijas apie tai, ar galima pasiekti susitarimą dėl suderintų rizikos rodiklių nustatymo nepakeičiant papildomų nacionalinių rodiklių.

Iki šiol Komisija nenustatė ES lygmens suderintų rizikos rodiklių. Nors Komisija neseniai nustatė tam tikrų pesticidų statistikos 52 prieinamumo ir kokybės trūkumų (daugelio jų šiuo metu negalima atskleisti dėl konfidencialumo ir teisės aktais nustatytų apribojimų), remiantis patirtimi, rizikos vertinimas yra sudėtingas procesas, ir, remiantis turimais ES lygmens duomenis, to negalima padaryti vien tik nurodant bendrą augalų apsaugos produktų pardavimą. Taip yra dėl to, kad pesticidų keliama grėsmė priklauso nuo įvairių veiksnių, visų pirma nuo sudedamųjų veikliųjų medžiagų, tačiau taip pat nuo to, kaip pesticidai naudojami.

Nesant suderintų rizikos rodiklių, valstybės narės toliau taiko esamus rizikos rodiklius, kaip aprašyta kai kuriuose nacionaliniuose veiksmų planuose. Pavyzdžiui, Danija, sukūrė „Pesticidų taršos indikatorių“, kuris, remiantis pesticidų toksikologine klasifikacija, apskaičiuoja galimą atskirų rinkoje esančių pesticidų taršos lygį aplinkai ir žmonių sveikatai.

3.11.Nedidelės rizikos produktai

Direktyvos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenksmingųjų organizmų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams, kad profesionalūs pesticidų naudotojai teiktų pirmenybę veiklos būdams ir produktams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.

Komisija imasi priemonių, kad paspartintų nedidelės rizikos pesticidų prieinamumą.

Jei medžiagos pripažįstamos nedidelės rizikos medžiagomis, galima taikyti atitinkamas Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytas paskatas. Tai yra ilgesnis 15 m. patvirtinimo laikotarpis (vietoj įprasto 10 m. laikotarpio), ilgesnis duomenų apsaugos laikotarpis ir nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų paspartinto leidimo procedūra (120 dienų vietoj vienerių metų).

Siekdama padidinti nedidelės rizikos medžiagų prieinamumą, Komisija vykdomoje peržiūros programoje 53 pirmenybę teikia galimų nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų vertinimui. Priėmus Reglamentą (ES) 2017/1432 Komisija paaiškino esamus nedidelės rizikos medžiagų nustatymo ir patvirtinimo kriterijus 54 . Šiuo metu iš beveik 500 medžiagų tik dešimt medžiagų yra patvirtintos kaip nedidelės rizikos medžiagos. Vis dėlto manoma, kad tarp pagal Direktyvą 91/414/EEB jau patvirtintų medžiagų yra daugiau nei 70 medžiagų, tikėtinai atitinkančių naujuosius nedidelės rizikos kriterijus. Per ateinančius trejus metus tos medžiagos bus iš naujo įvertintos, siekiant atnaujinti jų patvirtinimo galiojimą ir dėl to tikriausiai išaugs bendras nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų skaičius.

Be nedidelės rizikos produktų, Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 taip pat apima specifines pagrindinių medžiagų nuostatas. Tai yra tokios medžiagos kaip sudėtiniai maisto produktai, paprastai naudojami kitais tikslais nei augalų apsauga (pvz., actas). Jie dažniausiai yra biologiniai / natūralūs ir dažnai tradiciškai naudojami ekologiniuose ūkiuose. Šiuo metu yra 15 Komisijos patvirtintų pagrindinių medžiagų. Valstybės narės yra aktyviai įtraukiamos į tokių patvirtintų medžiagų sąrašo plėtimo darbą. Kitos, vadinamosios biologinės kontrolės medžiagos, kaip antai naudingieji vabzdžiai ar nematodai, gali būti naudojamos kaip alternatyva kenkėjų kontrolės metodams ir į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 taikymo sritį nepatenka.

2 paveikslas. ES patvirtintų alternatyvių medžiagų skaičiaus didinimas

Galiausiai Komisija, vykdydama savo mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, toliau remia įvairius mokslinių tyrimų darbus augalų apsaugos srityje, kad būtų atrasta naujų nedidelės rizikos produktų ir biologinės kontrolės technologijų 55 .

4.Išvados

Europos Sąjungoje jau daugiau nei 20 metų galioja reikšmingi teisės aktai ir yra paramos priemonių, skirtų užtikrinti saugų, tausesnį ir tikslesnį pesticidų naudojimą žemės ūkyje. Direktyva siūlo galimybę gerokai sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę. Vis dėlto, kol valstybės narės ją pradės griežčiau įgyvendinti, pažanga yra nedidelė ir tikrai nepakankama, kad būtų galima pasiekti direktyvoje nustatytus su aplinka ir sveikata susijusius tikslus. Nacionaliniai veiksmų planai, kuriuose nustatyti aiškūs išmatuojami tikslai, gali padėti valstybėms narėms parodyti savo piliečiams, kad jos tinkamai įgyvendina direktyvą ir net daugiau – gali padėti valstybėms narėms pasiūlyti naujoviškų būdų mažinti pesticidų keliamą grėsmę.

4.1 Nacionaliniai veiksmų planai ir direktyvos įgyvendinimas

Nacionaliniuose veiksmų planuose valstybės narės nustato tikslus ir veiksmus, reikalingus direktyvai įgyvendinti; NVP taip pat galima vertinti kaip svarbų žingsnį siekiant tausiojo pesticidų naudojimo. Šiuo metu valstybės narės peržiūri savo pirmuosius planus, o bendrą direktyvos įgyvendinimo vaizdą bus galima susidaryti tik tuomet, kai jie bus patikslinti.

Nepaisant šios reikšmingos pažangos, šioje ataskaitoje nustatyta, kad planuose yra ir didelių trūkumų, pavyzdžiui, susijusių su purškimu iš oro, visuomenės informavimu apie apsinuodijimo atvejus ir su priemonėmis apsaugoti vandens aplinką. Integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė yra kertinis direktyvos akmuo, todėl yra ypač svarbu, kad to dar nepadariusios valstybės narės nusistatytų aiškius tikslus ir užtikrintų direktyvos įgyvendinimą, įskaitant platesnį žemės tvarkymo metodų, pavyzdžiui, sėjomainos, taikymą. Valstybėms narėms būtina pagerinti planų kokybę, pirmiausia nustatant konkrečius ir išmatuojamus tikslus ir pesticidų naudojimo keliamos grėsmės bei poveikio mažinimo ilgalaikės strategijos rodiklius. Šie patobulinimai turėtų būti įtraukti į patikslintus veiksmų planus, kurie valstybėms narėms padės nuolat stebėti įgyvendinimo pažangą ir prireikus patobulinti strategiją.

Komisija raštu kreipėsi į tas valstybes nares, kurių planuose pastebėta praleidimų arba kuriose direktyvos įgyvendinimą reikia gerinti, ir priminė joms jų įsipareigojimus ir direktyvos įgyvendinimo svarbą. Remdamasi šešiais faktų nustatymo vizitais valstybėse narėse 2017 m., Komisija toliau vertins NVP ir stebės, kaip valstybės narės įgyvendina direktyvą, atlikdama auditus, imdamasi kitų priemonių ir tolesnių veiksmų, kad užtikrintų, kad direktyvos tikslų yra siekiama. Prireikus Komisija svarstys galimybę pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą.

4.2 Valstybėms narėms remti skirta Komisijos veikla

Savo ataskaitoje Tarybai Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupė, įsteigta pirmininkaujant Nyderlandams, pristatė įgyvendinimo planą siekiant padidinti nedidelės rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės įgyvendinimą valstybėse narėse 56 . Šį planą Taryba patvirtino 2016 m. birželio mėn. Vienas iš pasiūlytų papildomų veiksmų buvo tai, kad Komisija turėtų esamą direktyvos tinklalapį perkurti į interneto portalą, kuriame būtų pateikta turima svarbi informacija apie IKOK Europos Sąjungos ir valstybės narės lygiu. Portalo kūrimas jau gerokai pasistūmėjo į priekį. Komisijos būsima apžvalginė ataskaita apie šešias misijas, siekiant surinkti informacijos apie direktyvos įgyvendinimą, taip pat bus paskelbta tame portale.

Nors valstybės narės paprastai turi informacijos apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus rinkimo sistemas, jos dar turi didinti gaunamų duomenų tikslumą. Informacijos apie ilgalaikį apsinuodijimą rinkimo sistemos nėra plačiai taikomos. Labai svarbu, kad valstybės narės sukurtų ir naudotų apsinuodijimo pesticidais darbe stebėsenos sistemą kaip atitinkamų prevencinių priemonių pagrindą. Komisija iki 2017 m. pabaigos parengs pesticidų naudojimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai stebėjimo ir priežiūros gaires ir drauge su valstybės narėmis analizuos, kaip tokias sistemas galima tobulinti. Komisija taip pat svarsto galimybę sukurti informacijos apie įtariamą apsinuodijimą dėl pesticidų rinkimo sistemą pagal Reglamento (ES) Nr. 2017/625 24 straipsnio 4 dalies b punktą.

Kai tik ši direktyva bus įgyvendinta visose valstybėse narėse ir bus nustatyti ūkininkams tiesiogiai taikomi įpareigojimai, Komisija nagrinės bendrą Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimą Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 57 , kuriame Komisija raginama įtraukti atitinkamas direktyvos dalis į kompleksinės paramos sistemą. Be to, per tą laiką Komisija padės valstybėms narėms kurti jų metodologijas, skirtas įvertinti atitiktį su aštuoniais IKOK principais, atsižvelgdama į ES žemės ūkio įvairovę ir subsidiarumo principą.

Siekdama įvertinti pažangą, padarytą mažinant pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, Komisija 2017 m. antroje pusėje pradės bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekdama sutarimo dėl suderintų rizikos rodiklių nustatymo.

Komisija taip pat tęs darbą su valstybėmis narėmis – skleis gerosios patirties pavyzdžius darbo grupėse ir mokymuose; pirmenybė bus teikiama programai „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, kad valstybės narės galėtų gerinti savo supratimą apie tausiojo pesticidų naudojimo principus ir juos įgyvendinti.

Priėmus peržiūrėtus nacionalinius veiksmų planus ir turint atnaujintą informaciją, Komisija parengs kitą ataskaitą, leisiančią tiksliau įvertinti direktyvos įgyvendinimo būklę.

(1)

Šioje ataskaitoje terminas „pesticidai“ reiškia augalų apsaugos produktus, kurie apima augalų apsaugai naudojamus herbicidus, fungicidus ir insekticidus.

(2)

http://ec.europa.eu/europeaid/file/50450/download_en?token=KLkUmH5y  

(3)

COM/2006/0372 Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“. 

(4)

Pesticidai yra apibrėžti Direktyvoje 2009/128/EB (3 straipsnis): jie yra arba augalų apsaugos produktai, arba biocidiniai produktai. Šiuo metu direktyva taikoma tik augalų apsaugos produktams (2 straipsnis). Šioje ataskaitoje terminas „pesticidai“ yra plačiai vartojamas bendrąja prasme, tačiau joje nekalbama apie biocidinius produktus.

(5)

 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1–50).

(6)

  http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=homepage&language=LT

(7)

2005 m. vasario 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1–16).

(8)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71–86).

(9)

  http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=79

(10)

http://ec.europa.eu/food/audits-analysis/overview_reports/details.cfm?rep_id=109

(11)

Pateikti apklausos atsakymai ir duomenys buvo neišsamūs, o jos rezultatus reikia toliau nagrinėti su valstybėmis narėmis. JK į klausimyną neatsakė, tačiau pateikė informacijos tam tikromis temomis vėliau. Nustatyta duomenų spragų Bulgarijos, Rumunijos, Graikijos ir Prancūzijos pateiktuose atsakymuose.

(12)

Vokietija, Nyderlandai, Italija, Danija, Lenkija, Švedija.

(13)

Direktyvoje nėra nurodytas nacionalinių veiksmų formatas, todėl Komisijai perduotus planus sudėtinga lyginti. Kai kuriais atvejais juose pateiktos ne visos nacionalinės priemonės, kurių imtasi įgyvendinant direktyvą. Komisijos atliekamas planų vertinimas apsiribojo pačiais planais, o į priemones, kurios į tuos planus neįtrauktos, atsižvelgti nebuvo galima.

(14)

  https://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/sustainable_use_pesticides_en

(15)

Ispanija, Čekijos Respublika, Kipras, Estija, Belgija, Švedija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Latvija, Italija, Portugalija, Kroatija, Austrija, Danija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Airija ir Prancūzija.

(16)

Liuksemburgas, Slovėnija, Kipras, Belgija, Suomija, Vengrija, Lenkija, Vokietija ir Prancūzija.

(17)

Belgija, Danija, Graikija ir Vokietija.

(18)

Prancūzija

(19)

Nyderlandai į NVP jų neįtraukė.

(20)

Belgijos ir Danijos planuose nekalbama apie mokymą ar mokymo tikslus ir tokios veiklos vykdytojų pažymėjimų sistemas.

(21)

Austrija, Čekijos Respublika, Prancūzija, Vokietija Graikija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

(22)

Italija, Čekijos Respublika, Estija, Lietuva, Slovakija ir Malta.

(23)

Bulgarija, Vengrija ir Rumunija.

(24)

  http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Farm_structure_survey_2013_-_main_results#Agricultural_holdings  

(25)

Danija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija.

(26)

Danija, Suomija, Vengrija, Švedija ir JK.

(27)

  https://ec.europa.eu/food/safety/btsf_en  

(28)

Čekijos Respublika, Estija, Lietuva, Nyderlandai, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija ir Bulgarija.

(29)

Danijos ir Švedijos planuose toks tikslas nenurodytas.

(30)

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL C 196, 2015 6 12, p.4–5).

(31)

Belgija, Bulgarija, Kroatija, Kipras, Čekijos Respublika, Danija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

(32)

Bulgarija, Čekijos Respublika, Kroatija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Ispanija, Jungtinė Karalystė. Graikija nepateikė informacijos apie purškimą iš oro, o Bulgarija, Čekijos Respublika ir Prancūzija nepateikė duomenų apie apdorotas teritorijas.

(33)

Ispanija, Kroatija, Švedija, Nyderlandai, Vengrija, Malta.

(34)

 SWD(2017) 153 final:, https://circabc.europa.eu/sd/a/abff972e-203a-4b4e-b42e-a0f291d3fdf9/SWD_2017_EN_V4_P1_885057.pdf

(35)

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1–73).

(36)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19–31).

(37)

 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84–97).

(38)

1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, OL L 330, 1998 12 5, p. 32-54.

(39)

  https://www.eea.europa.eu/publications/european-waters-assessment-2012

(40)

Pagal šiuos duomenis tikriausiai bus nurodyta per maža upių ir tarpinių vandens telkinių, kuriems kyla grėsmė dėl pesticidų, proporcija, nes rengiant ataskaitą apie pirmųjų upių baseinų valdymo planų įgyvendinimą buvo neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią dalį sudaro vandens telkiniai, kuriems kėlė grėsmę pesticidai, nustatyti kaip būdingi teršalai. Šiuo metu Komisija atlieka antrųjų upių baseinų valdymo planų (2016–2021 m.) vertinimą. Atnaujinti duomenys bus paskelbti 2018 m.

(41)

Rumunijos ir Portugalijos planuose tokios priemonės neminimos.

(42)

Airija ir JK atsakymo nepateikė.

(43)

1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos, OL L 103, 1979 4 25, p. 1–18.

(44)

 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, OL L 206, 1992 7 22, p. 7–50.

       

(45)

Graikijoje nėra tuščių pakuočių ir talpyklų surinkimo sistemos, o Bulgarija ir JK atsakymo nepateikė.

(46)

JK atsakymo nepateikė, o Nyderlanduose, Kipre ir Maltoje viešosiomis lėšomis finansuojamų sistemų nebuvo.

(47)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549–607).

(48)

  http://www.endure-network.eu/endure  

(49)

  http://c-ipm.org/  

(50)

Septintoji bendroji programa: CO-FREE, TEAMPEST, BIOCOMES, SharCo, DROPSA, Fruit Breedomics, EU-Berry, INNOVINE, MARS EUPHOROS, VALORAM, PRATIQUE, ISEFOR, QBOL, Q-Detect, TESTA; Programa „Horizontas 2020“: EUCLID, EMPHASIS, BLOSTER: http://cordis.europa.eu/projects/home_en.html.

(51)

Austrija, Italija ir Švedija.    

(52)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017) 109 final).

(53)

 2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimų, kurie nustoja galioti 2019, 2020 ir 2021 m., atnaujinimo paraiškų vertinimo darbo programos sudarymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (OL C 357, 2016 9 29, p. 9–11.).

(54)

 2017 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1432, kuriuo dėl nedidelės rizikos veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 205, 2014 8 8, p. 59–62.).

(55)

Pavyzdžiui, tokie Septintosios bendrosios programos projektai:

AGROCOS (http://cordis.europa.eu/project/rcn/94701_en.html),

PURE ( http://cordis.europa.eu/project/rcn/98869_en.html ),

CO-FREE ( http://cordis.europa.eu/project/rcn/101750_en.html ),

BIOCOMES ( http://cordis.europa.eu/project/rcn/111189_en.html ),

Prolarix (http://cordis.europa.eu/project/rcn/110948_en.html).

(56)

  http://www.consilium.europa.eu/register/en/content/out/?&typ=ENTRY&i=ADV&DOC_ID=ST-10041-2016-ADD-1

(57)

 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, OL L 347/549, 2010 12 20, p. 59.