EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 28

COM(2017) 555 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Kova su neteisėtu turiniu internete

Siekis didinti interneto platformų atsakomybę

1.Įvadas

1 Interneto platformos yra svarbūs skaitmeninės ekonomikos inovacijų ir augimo veiksniai. Jos sudarė sąlygas beprecedentei prieigai prie informacijos ir informacijos mainams, atvėrė naujų rinkos galimybių, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Be to, dauguma žmonių šiandien informaciją ir kitą turinį internete paprastai pasiekia per interneto platformas: naršykles, socialinius tinklus, mažuosius tinklaraščius ar vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformas. Pastaruoju metu keitėsi platformų verslo modeliai – jos vis glaudžiau siejo naudotojus ir turinį, visų pirma tikslinės reklamos reikmėms. Šios platformos jungia milijardus naudotojų su didžiuliais turinio ir informacijos kiekiais ir teikia novatoriškų paslaugų piliečiams ir įmonėms.

2 Tačiau didelį susirūpinimą kelia masinė neteisėto turinio, kurį galima įkelti, taigi ir pasiekti internetu, sklaida. Tam reikia duoti tvirtą ir veiksmingą atkirtį. Kas neteisėta fiziniame pasaulyje, neteisėta ir internete. Terorizmo kurstymas, ksenofobiniai ir rasistiniai pasisakymai, kuriais viešai skatinama neapykanta ir smurtas, taip pat seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga Europos Sąjungoje yra už įstatymo ribų. Didėjantis teroristinės medžiagos prieinamumas internete ir tokio turinio sklaida kelia didelę grėsmę saugumui, saugai ir aukų orumui. Europos Sąjunga reagavo į šį susirūpinimą keletu priemonių. Tačiau nūdienos skaitmeninei visuomenei skubu spręsti neteisėto turinio internete aptikimo ir pašalinimo uždavinį.

3 4 Sunerimusi dėl keliolikos teroristinių išpuolių Europos Sąjungoje ir teroristinės propagandos internete suaktyvėjimo, 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė, jog „tikisi, kad pramonė (...) plėtos naujas technologijas ir priemones, kuriomis būtų pagerintas automatinis turinio, kuriuo skatinama vykdyti teroro aktus, aptikimas ir jo pašalinimas. Prireikus tai turėtų būti papildyta atitinkamomis teisėkūros priemonėmis ES lygmeniu“. Šie raginimai atkartoti pareiškimuose, kuriuos G 7 ir G 20 vadovai paskelbė neseniai įvykusiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose. 2017 m. birželio mėn. Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl interneto platformų taip pat paragino „sugriežtinti kovos su neteisėtu ir žalingu turiniu internete priemones“ šiose platformose ir skatino Komisiją pateikti pasiūlymų šioms problemoms spręsti.

Toms interneto platformoms, kurios daugumai interneto naudotojų yra prieigos prie turinio tarpininkės, tenka didelė atsakomybė prieš visuomenę – apsaugoti naudotojus ir plačiąją visuomenę ir užkirsti kelią nusikaltėliams bei kitiems pažeidimus internete darantiems asmenims piktnaudžiauti jų paslaugomis. Jų suteiktose atvirose skaitmeninėse erdvėse neturi tarpti, pavyzdžiui, teroras, neteisėtos neapykantą kurstančios kalbos, smurtas prieš vaikus ar prekyba žmonėmis. Tos erdvės neturi tapti įstatymo užribiu. Akivaizdu, kad neteisėto turinio plitimas internete gali pakirsti piliečių pasitikėjimą skaitmenine aplinka ir jos patikimumą, be to, jis galėtų kelti grėsmę tolesnei ekonominei platformų ekosistemos plėtrai ir bendrajai skaitmeninei rinkai. Interneto platformos turėtų dėti daug daugiau pastangų spręsti šią problemą: jos už tai atsakingos, nes atlieka vieną svarbiausių visuomenės funkcijų.

Kova su neteisėtu turiniu internete neatsietina nuo tinkamų ir patikimų apsaugos priemonių, kuriomis būtų užtikrinta susijusių įvairių pagrindinių teisių apsauga. Tai, kaip bus pasiekta tokia pusiausvyra, labai priklauso ir nuo interneto platformų, nes jų įtaka suteikiant prieigą prie informacijos vis didėja. Kovojant su neteisėtu turiniu internete Europos Sąjungoje reikėtų remtis ES veiksmais pasaulinėje arenoje ir į juos atsižvelgti.

2.Aplinkybės

6 7 8 9 Reaguodama į neteisėto turinio internete iššūkį, Europos Sąjunga jau ėmėsi ir privalomų, ir neprivalomų priemonių. Tarp šių politikos priemonių – Direktyva dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, Kovos su terorizmu direktyva, autorių teisių ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reformų kontekste siūlomos priemonės.

10 11 12 13 14 15 16 17 Šias galiojančias ir siūlomas teisėkūros priemones papildė įvairios ne teisėkūros priemonės, tokios kaip Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas, ES interneto forumo kovos su teroristų propaganda veikla, Susitarimo memorandumas dėl padirbtų prekių prekybos internetu, Komisijos pranešimas dėl internetu parduodamų gaminių rinkos priežiūros, internetu parduodamų maisto grandinės produktų, ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas, Direktyvos dėl nesąžiningos komercinės veiklos įgyvendinimo gairės arba bendri nacionalinių institucijų veiksmai Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinkle. Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto yra savireguliavimo iniciatyva, kurios tikslas – pagerinti interneto aplinką vaikams ir jaunuoliams, turint omenyje riziką pamatyti tokią medžiagą kaip smurtinis ar seksualinį išnaudojimą rodantis turinys arba patyčios kibernetinėje erdvėje.

18 2016 ir 2017 m. komunikatuose Komisija pabrėžė, kad interneto platformoms reikia veikti atsakingiau ir visoje ES dėti daugiau savireguliavimo pastangų šalinti neteisėtą turinį. Be to, Komisija taip pat įsipareigojo geriau koordinuoti įvairius sektorinius dialogus su platformomis ir išnagrinėti, ar reikia rekomenduoti oficialias pranešimo ir reagavimo procedūras. Tai turėtų būti daroma pasitelkiant (ir jiems nekliudant) jau vykdomus dialogus ir kitose srityse inicijuotus veiksmus, pavyzdžiui, Europos saugumo darbotvarkės įgyvendinimą arba kovą su neteisėtomis neapykantą kurstančiomis kalbomis.

19 20 21 22 Pastarojo meto ataskaitos dėl kai kurių šių sektorinių iniciatyvų rodo tam tikrą pažangą. Kaip rodo 2017 m. birželio mėn. ataskaitos dėl neapykantą kurstančių kalbų, turinio, apie kurį gauta pranešimų, šešių mėnesių imtis keliose ES šalyse rodo, kad pašalinta 28–59 proc. daugiau turinio ir kad esama didelių skirtumų tarp platformų. Nustatyta, kad per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo šalinimo sparta, tačiau 28 proc. atvejų neteisėtas turinys pašalintas tik po savaitės. Tai rodo, kad ne reglamentavimu pagrįstas metodas gali duoti tam tikrų rezultatų, ypač kai kartu su juo taikomos visų atitinkamų veiklos vykdytojų bendradarbiavimą lengvinančios priemonės. ES interneto forumo pastangomis kovoti su teroristiniu turiniu nuo forumo įsteigimo pradžios pašalinta maždaug 80–90 proc. turinio, apie kurį pranešė Europolas. Kalbant apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, karštųjų linijų sistema INHOPE jau 2015 m. nurodė, kad šalinimo veiksmingumas siekia 91 proc. per 72 valandas, o 1 iš 3 turinio vienetų pašalinamas per 24 valandas.

Įvairūs tęstiniai sektoriniai dialogai taip pat atskleidė, kad skirtinguose sektoriuose turinio aptikimui, identifikavimui, šalinimui ir pakartotinio įkėlimo prevencijai taikomos procedūros yra labai panašios. Tomis išvadomis pasinaudota rengiant šį komunikatą.

23 Bendras ES lygmens teisinis pagrindas šalinti neteisėtą turinį yra Elektroninės komercijos direktyva, kuria, inter alia, suderinamos sąlygos, kuriomis tam tikros platformos gali pasinaudoti atsakomybės už visoje bendrojoje rinkoje priglobiamą neteisėtą turinį išimtimis.

24 25 26 Neteisėtas turinys interneto platformose gali būti platinamas visų pirma per internetines paslaugas, kurios leidžia įkelti trečiosios šalies turinį. Tokioms prieglobos paslaugoms tam tikromis sąlygomis taikomas Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnis. Tuo straipsniu nustatyta, kad prieglobos paslaugų teikėjai negali būti atsakingi už informaciją, kurią saugo trečiųjų šalių prašymu tik tada, jei a) neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu nežino apie faktus ar aplinkybes, rodančias, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba b) gavę tokių žinių arba apie tai sužinoję, nedelsdami panaikina šią informaciją arba atima galimybę ją pasiekti. Kita vertus, direktyva turėtų „sukurti tinkamą pagrindą sukurti greitas ir patikimas procedūras, kurios panaikintų arba atimtų prieigą prie neteisėtos informacijos“.

Be to, 15 straipsniu valstybėms narėms neleidžiama nustatyti „teikėjams nei bendros prievolės teikiant (...) [14 straipsniu] reglamentuojamas paslaugas stebėti informaciją, kurią jie perduoda arba saugo, nei bendros prievolės aktyviai domėtis faktais arba aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą.“ Kita vertus, direktyvos 47 konstatuojamojoje dalyje primenama, kad tai taikoma tik bendro pobūdžio stebėjimo prievolėms ir automatiškai „netaikoma priežiūros [=stebėjimo] prievolėms konkrečiu atveju ir ypač neturi įtakos nacionalinės valdžios institucijų sprendimams, išleistiems vadovaujantis nacionaliniais įstatymais.“

Šiame kontekste 2016 m. komunikate dėl internetinių platformų Komisija įsipareigojo išsaugoti subalansuotą ir nuspėjamą interneto platformų atsakomybės režimą, kaip pagrindinę reglamentavimo tvarką, padedančią bendrojoje skaitmeninėje rinkoje kurti ir diegti skaitmenines inovacijas.

Šiuo metu Europos Sąjungoje nėra suderinto ir nuoseklaus metodo neteisėtam turiniui šalinti. Iš tiesų, Europos Sąjungoje taikomi skirtingi požiūriai, priklausomai nuo valstybių narių, turinio kategorijos arba interneto platformos tipo. Metodą labiau suderinus, kova su neteisėtu turiniu taptų veiksmingesnė. Tai būtų naudinga ir bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai, ir sumažintų išlaidas, kurių reikia norint atitikti gausias interneto platformų taisykles, be kita ko, naujiems rinkos dalyviams.

28 Svarbu pabrėžti, kad šioje teisinėje sistemoje neapibrėžta ir juolab nederinama, koks turinys yra neteisėtas. Kas yra neteisėta, nustatoma specifiniais ES lygmens teisės aktais, taip pat nacionalinės teisės aktais. Antai, su terorizmu susijusios medžiagos, neteisėtų neapykantą kurstančių kalbų ar seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos arba su prekyba žmonėmis susijusios medžiagos pobūdis, ypatybės ir žala labai skiriasi nuo intelektinės nuosavybės teisių, produktų saugos taisyklių pažeidimo, neteisėtos komercinės praktikos internete ar šmeižikiškos internetinės veiklos, tačiau visam šiam skirtingų tipų neteisėtam turiniui taikomas tas pats visa apimantis Elektroninės komercijos direktyva nustatytas teisinis pagrindas. Be to, šių skirtingų tipų turinys šalinamas labai panašiai, todėl šiame komunikate aptariamas visų rūšių neteisėtas turinys internete, leidžiant atsižvelgti į sektorinius skirtumus, kai tinka ir yra racionalu.

Europos Sąjungoje teismai ir kompetentingos nacionalinės institucijos, įskaitant teisėsaugos institucijas, yra kompetentingi vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą ir skirti baudžiamąsias sankcijas, laikydamiesi tinkamo su konkrečios internetinės veiklos ar informacijos neteisėtumu susijusio proceso. Be to, interneto platformos turi teisę neleisti, kad jų infrastruktūra ir veikla būtų naudojamasi nusikaltimams vykdyti, yra atsakingos už naudotojų apsaugą ir neteisėto turinio savo platformoje prevenciją ir paprastai turi techninių galimybių identifikuoti ir šalinti tokį turinį. Tai ypač svarbu turint omenyje, kad interneto platformos labai daug investavo į sudėtingas technologijas, kurių paskirtis – iniciatyviai rinkti informaciją apie jų erdvėje cirkuliuojantį turinį ir naudotojų elgseną. Nors svarbu sparčiai priimti sprendimą dėl neteisėto turinio šalinimo, taip pat reikia taikyti adekvačias apsaugos priemones. Tam irgi reikia viešųjų ir privačių subjektų vaidmenų pusiausvyros.

Todėl šiame komunikate išdėstytos rekomendacijos ir principai taikytini ne vien neteisėtam turiniui aptikti ir šalinti; jais taip pat siekiama reaguoti į susirūpinimą dėl teisėto turinio šalinimo, kuris kartais vadinamas persistengimu šalinant ir savo ruožtu turi įtakos saviraiškos laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui. Todėl reikėtų numatyti adekvačias apsaugos ir atitinkamam konkretaus tipo neteisėtam turiniui pritaikytas priemones.

29 Nekyla abejonių, kad visuomenė susirūpinusi dėl turinio, kuris nebūtinai neteisėtas, bet gali pridaryti žalos, pavyzdžiui, melagingos žinios ar nepilnamečiams žalingas turinys. Tačiau šiame komunikate dėmesys sutelktas į neteisėto turinio aptikimą ir šalinimą.

3.Neteisėto turinio aptikimas ir pranešimas apie jį 

Šio skirsnio tikslas – nurodyti, ką turėtų daryti interneto platformos, kompetentingos institucijos ir naudotojai, kad neteisėtas turinys būtų aptiktas greitai ir veiksmingai.

Sužinoti apie atsiradusį neteisėtą turinį interneto platformos gali įvairiais būdais per skirtingus kanalus. Prie tokių pranešimo kanalų priskiriami i) teismo sprendimai ar administraciniai nutarimai; ii) pranešimai iš kompetentingų institucijų, pvz., teisėsaugos institucijų, specializuotų patikimų pranešėjų, intelektinės nuosavybės teisės turėtojų ar eilinių naudotojų arba iii) pačių platformų tyrimai ir žinios.

Interneto platformos ne tik yra teisiškai įpareigotos pagal ES ir nacionalinės teisės aktus ir privalo laikytis rūpestingumo pareigos, jų atsakomybė yra užtikrinti, kad interneto aplinka būtų saugi naudotojams ir nepalanki naudoti nusikalstamu ir kitu neteisėtu būdu ir kad ji atgrasytų nuo nusikalstamos veiklos ir kitų pažeidimų internete ir tam užkirstų kelią.

4.Teismai ir kompetentingos institucijos

30 Pagal ES ir (arba) nacionalinės teisės aktus nacionaliniai teismai ir tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali išleisti privalomus įsakymus ar priimti administracinius sprendimus, skirtus interneto platformoms, reikalaudami, kad jos pašalintų neteisėtą turinį ar užblokuotų prieigą prie jo.

Kadangi dažnai labai svarbu neteisėtą medžiagą pašalinti greitai, kad ji neplistų ir nepridarytų dar augiau žalos, interneto platformos taip pat turėtų turėti galimybę greitai apsispręsti dėl galimo reagavimo į neteisėtą turinį internete, nelaukdamos reikalavimo tai padaryti pagal teismo ar administracinį sprendimą, ypač kai teisėsaugos institucija identifikuoja tariamai neteisėtą turinį ir jas apie tai informuoja. Kita vertus, šiais atvejais elgdamosi pagal savo atsakomybę, interneto platformos turėtų taikyti adekvačias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta naudotojų teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

31 Todėl interneto platformoms reikėtų turėti būtinų išteklių, kad suprastų teisines sistemas, kuriose jos veikia. Jos taip pat turėtų, kai tinka, glaudžiai bendradarbiauti su teisėsaugos ir kitomis kompetentingomis institucijomis, visų pirma užtikrindamos, kad į jas būtų galima greitai ir veiksmingai kreiptis dėl prašymų greitai pašalinti neteisėtą turinį ir kad, kai tinka, jos galėtų informuoti teisėsaugą apie nusikalstomos veiklos internete ženklus. Siekiant išvengti pastangų ir pranešimų dubliavimo, dėl kurio sumažėtų šalinimo proceso efektyvumas ir veiksmingumas, teisėsaugos ir kitos kompetentingos institucijos turėtų dėti visas pastangas bendradarbiauti tarpusavyje, kad nustatytų, kokios veiksmingos skaitmeninės sąsajos padeda greitai ir patikimai perduoti pranešimą, ir užtikrinti veiksmingą neteisėto turinio identifikavimą ir informavimą apie jį. Tam, kad toks bendradarbiavimas tinkamai veiktų, svarbu, kad platformos ir institucijos sukurtų kontaktinius punktus.

32 Kovai su teroristiniu turiniu Europolas įsteigė ES internetinės informacijos žymėjimo padalinį: jo ekspertai įvertina teroristinį turinį ir apie jį praneša interneto platformai (beje, keletas valstybių narių turi savo nacionalinius internetinės informacijos žymėjimo padalinius).

5.Pranešimai

6.Patikimi pranešėjai

Neteisėtas turinys iš interneto pašalinamas greičiau ir patikimiau tada, kai interneto platformos įdiegia mechanizmus, padedančius sudaryti išskirtines sąlygas tiems informatoriams, kurie praneša apie jų svetainėje esantį galimai neteisėtą turinį, pasiremdami ypatinga kompetencija. Tai vadinamieji patikimi pranešėjai, t. y. specializuoti subjektai, turintys specialią kompetenciją identifikuoti neteisėtą turinį, ir specialios tokiam turiniui internete aptikti ir identifikuoti skirtos struktūros.

Palyginti su paprastais naudotojais, iš patikimų pranešėjų galima tikėtis, kad jie pasinaudos savo kompetencija ir dirbs laikydamiesi aukštos kokybės standartų, todėl pateiks kokybiškesnių pranešimų, ir neteisėtas turinys bus pašalintas greičiau. Interneto platformos skatinamos naudotis esamais patikimų pranešėjų tinklais. Pavyzdžiui, kalbant apie teroristinį turinį, Europolo internetinės informacijos žymėjimo padalinys turi reikiamą kompetenciją įvertinti, ar konkretus turinys yra teroristinis arba smurtinis ekstremistinis interneto turinys, ir ja remdamasis atlieka patikimo pranešėjo funkciją, greta teisėsaugos funkcijos. Kitas patikimo pranešėjo pavyzdys – karštųjų linijų, skirtų pranešti apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, tinklas INHOPE, o kovojant su neteisėtų neapykantą kurstančių kalbų turiniu – pilietinės visuomenės organizacijos arba iš dalies viešos organizacijos, kurios specializuojasi identifikuoti neteisėtą rasistinį ar ksenofobinį turinį internete ir apie jį pranešti.

Siekiant užtikrinti aukštą pranešimų kokybę ir greičiau šalinti neteisėtą turinį, sektorius galėtų ES lygmeniu sutarti dėl kriterijų, pagrįstų pirmiausia pagrindinėmis teisėmis ir demokratinėmis vertybėmis. Tai gali būti vykdoma pasitelkiant savireguliavimo mechanizmus arba ES standartizacijos sistemą, pagal kurią konkretus subjektas gali būti laikomas patikimu pranešėju, ir suteikiant pakankamai lankstumo, kad būtų atsižvelgta į turinio ypatumus ir patikimo pranešėjo vaidmenį. Kiti tokie kriterijai galėtų būtų vidaus mokymo standartai, proceso standartai ir kokybės užtikrinimas, taip pat teisinės apsaugos priemonės, susijusios su nepriklausomumu, interesų konfliktais, privatumo ir asmens duomenų apsauga. Kriterijų gali būti ir daugiau. Šios apsaugos priemonės ypač svarbios tais nedaugeliu atvejų, kai platformos gali pašalinti turinį gavusios patikimo pranešėjo žinią ir pačios nepatikrinusios turinio teisėtumo. Tais nedaugeliu atvejų patikimus pranešėjus taip pat būtų galima audituoti pagal šiuo kriterijus, o jų patikimumas galėtų būti patvirtintas naudojantis sertifikavimo schema . Visais atvejais turėtų būti numatyta pakankamai apsaugos priemonių siekiant išvengti piktnaudžiavimo sistema, kaip aprašyta 4.3 skirsnyje.

Kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė, kai tinka, įsitraukti į patikimų pranešėjų pranešimo mechanizmus.

Reikia tinkamai subalansuoti pranešimų, gaunamų iš patikimų pranešėjų, aukštos kokybės užtikrinimą, įvairias papildomas priemones, kurių bendrovės galėtų imtis atsižvelgdamos į patikimus pranešėjus, ir tų kokybės standartų užtikrinimo naštą. Kai patikimų pranešėjų mechanizmais piktnaudžiaujama nusižengiant nustatytiems standartams, patikimo pranešėjo privilegiją reikėtų atimti.

7.Naudotojų pranešimai

Veiksmingai kovojant su neteisėtu turiniu internete, eiliniams naudotojams reikėtų suteikti galių informuoti interneto platformas apie neteisėtą turinį ir įgyti pasitikėjimo, kad pagrįsta informacija bus pastebėta ir pagal ją bus sureaguota.

Kai turinys viešai prieinamas, tokie pranešimo mechanizmai taip pat turėtų būti prieinami plačiajai visuomenei, be būtinybės užsiregistruoti naudotoju. Siekiant pagerinti galimai neteisėto turinio vertinimo veiksmingumą ir tikslumą, tokie mechanizmai turėtų sudaryti sąlygas apie jį lengvai pranešti elektroniniu būdu.

Komisijos pasiūlymu dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos peržiūros siekiama įpareigoti vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformų paslaugos teikėjus sukurti ir įdiegti naudotojams skirtus mechanizmus, kuriais naudojantis būtų galima pranešti ar pažymėti audiovizualinį turinį, kuris gali pakenkti fizinei, protinei ar moralinei nepilnamečių raidai, ir turinį, kuriame yra paskatų smurtui ar neapykantai.

8.Aukštos pranešimų kokybės užtikrinimas

Tokie pranešimų mechanizmai turėtų būti matomi, lengvai pasiekiami, patogūs naudotis ir kontekstiniai. Jie taip pat turėtų būti sudaryti sąlygas lengvai pranešti apie skirtingų tipų turinį, pavyzdžiui, leisti rinktis iš priežasčių, dėl kurių turinys laikomas neteisėtu, kategorijų sąrašo. Kai techniškai įmanoma, galima naudoti funkcijas, pavyzdžiui, leidžiančias nedelsiant pranešti iškart, kai tik susiduriama su medžiaga, arba pakartotinai pasinaudoti prisijungimo duomenimis.

Toks pakankamai pagrįstas ir išsamus pranešimas leidžia platformai greitai surasti galimai neteisėtą turinį, patikimai įvertinti jo neteisėtumą ir prireikus greitai imtis priemonių. Konkretus išsamumo laipsnis, kurio reikia platformoms, kad jos galėtų greitai priimti pagrįstus sprendimus, gali gerokai skirtis priklausomai nuo turinio tipo.

Naudotojams, pranešantiems apie turinį, kurį jie laiko neteisėtu, paprastai neturėtų būti privaloma atskleisti savo tapatybės, nebent šios informacijos reikia siekiant nustatyti, ar turinys teisėtas, pavyzdžiui, kai pareiškiamos teisės į intelektinės nuosavybę. Tai ypač svarbu tada, kai jų saugai gali kilti grėsmė arba asmens tapatybės atskleidimas galėtų turėti teisinių pasekmių. Anonimiškumą platformų atžvilgiu išlaikyti norintys naudotojai turėtų būti skatinami teikti pranešimus per patikimus pranešėjus, kai tokių yra.

Tačiau informatoriams turėtų būti suteikta proga pranešime savanoriškai nurodyti savo duomenis ryšiams, kad interneto platforma turėtų galimybę paprašyti papildomos informacijos arba pranešti informatoriui apie ketinamus tolesnius veiksmus. Tokiu atveju informatorius turėtų gauti gavimo patvirtinimą ir informaciją apie tai, kokių tolesnių priemonių imtasi gavus pranešimą.

Patvirtinus gavimą, informatoriui nebereikia tikrinti, ar į jo prašymą atsižvelgta, be to, gavimo patvirtinimas gali būti naudojamas kaip įrodymas teismo procese ar ginčą nagrinėjant ne teisme pagal tokiems procesams galiojančias taisykles.

9.Interneto platformų iniciatyvios priemonės

10.Iniciatyvios priemonės ir atsakomybės išimtis

Suvokdamos savo esminį vaidmenį, pajėgumus ir susijusią atsakomybę, interneto platformos turėtų pasitvirtinti veiksmingas iniciatyvias priemones, skirtas neteisėtam turiniui internete aptikti ir pašalinti, ir neapsiriboti reagavimu į gaunamus pranešimus. Be to, platformoms tokių iniciatyvių priemonių nesiėmus, gali būti neįmanoma iki galo pasiekti tikslą sumažinti didelės tam tikrų kategorijų neteisėto turinio keliamą žalos riziką.

Komisija mano, kad interneto platformos, imdamosi tokių savanoriškų iniciatyvių priemonių, savaime teisės į Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnyje numatytą atsakomybės išimtį nepraranda.

Pirma, atsakomybės išimtis taikoma tik tiems prieglobos (direktyvoje –„informacijos pateikimo internete“) paslaugų teikėjams, kurie atitinka tos direktyvos 14 straipsnyje nurodytas sąlygas: tokių paslaugų teikėjų veikla – informacijos saugojimas trečiųjų šalių prašymu, ir jie savo iniciatyva nesiima veiksmų, dėl kurių sužinotų tą informaciją ar imtų ją kontroliuoti 33 . 

2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymo dėl Direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje 38 konstatuojamojoje dalyje šiuo klausimu teigiama: „kiek tai susiję su [Elektroninės komercijos direktyvos] 14 straipsniu, reikia patikrinti, ar paslaugų teikėjo vaidmuo yra aktyvus, be kita ko, ar jis gerina įkeltų kūrinių arba objektų pateikimą ir ar juos reklamuoja, nepriklausomai nuo tam tikslui naudojamų priemonių pobūdžio“.

Konkrečiai dėl Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnio byloje L'Oréal v eBay Teisingumo Teismas paaiškino, kad „vien aplinkybė, kad [interneto platforma] savo serveryje saugo pasiūlymus pirkti prekes, nustato savo paslaugos teikimo taisykles, už šią paslaugą ja[i] mokamas atlyginimas ir ji[s] savo klientams suteikia bendro pobūdžio informaciją, neturėtų iš jo[s] atimti galimybės pasinaudoti [Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnyje] numatytomis išimtimis“ 34 . Teismas nusprendė, kad vaidmuo yra aktyvus, „jei [interneto platforma] suteikė pagalbą, skirtą visų pirma patobulinti nagrinėjamų pasiūlymų pirkti prekes teikimą ar juos reklamuoti“ 35 .

Tai leidžia suprasti, kad vien aplinkybė, kad interneto platforma ėmėsi tam tikrų priemonių, susijusių su paslaugų teikimu apskritai, nebūtinai reiškia, kad jos vaidmuo konkrečių jos saugomų turinio vienetų atžvilgiu yra aktyvus ir kad dėl šios priežasties interneto platforma negali pasinaudoti atsakomybės išimtimi. Komisija mano, kad tokioms priemonėms gali ir iš tikrųjų turėtų būti priskirtos ir iniciatyvios priemonės, skirtos neteisėtam turiniui internete aptikti ir šalinti, ypač tais atvejais, kai šių priemonių imtasi įgyvendinant interneto platformos paslaugų teikimo sąlygas. Tai padės išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, kurią užtikrinti siekiama Elektroninės komercijos direktyva 36 . Iš tikrųjų ji primena, kad visiems suinteresuotiesiems subjektams naudinga pasitvirtinti ir sparčiai įgyvendinti greitas ir patikimas neteisėtos informacijos šalinimo ir prieigos prie jos atėmimo procedūras 37 . Nors direktyva interneto platformos neįpareigojamos įsitraukti į bendro pobūdžio aktyvią faktų paiešką, 38 tačiau joje taip pat pripažįstama, kad savanoriškos priemonės yra svarbios 39 .

Be to, pagal Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnį paslaugų teikėjai, kuriems taikoma ta nuostata, gali pasinaudoti atsakomybės išimtimi su dviem sąlygomis, t. y. jei: a) neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą arba informaciją ir reikalavimų atlyginti žalą atžvilgiu nežino apie faktus ar aplinkybes, rodančias, kad verčiamasi neteisėta veikla arba teikiama neteisėta informacija, arba b) gavę tokių žinių arba apie tai sužinoję, nedelsdami pašalina šią informaciją arba atima galimybę ją pasiekti.

Teisingumo Teismas išaiškino, kad tos sąlygos taikomos „bet kokioje situacijoje, kai atitinkama [interneto platforma] vienaip ar kitaip sužino apie tokius [faktus ar aplinkybes, kuriomis remdamasis rūpestingas ūkio subjektas turėjo konstatuoti atitinkamą pažeidimą]“, ir kad, be situacijos, kai apie tai praneša trečioji šalis, tai apima situaciją, kai platforma „sužino apie neteisėtą veiklą ar informaciją savo iniciatyva atlik[usi] tyrimą“ 40 . 

Iš to išplaukia, kad interneto platforma, ėmusis iniciatyvių priemonių siekdama aptikti ir pašalinti neteisėtą turinį, gali įgyti žinių apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą informaciją ar apie tai sužinoti, ir dėl to ji galėtų netekti teisės į atsakomybės išimtį pagal Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies a punktą. Tačiau tokiais atvejais, gavusi tokių žinių ar apie tai sužinojusi, interneto platforma toliau turi galimybę nedelsdama veikti, kad pašalintų atitinkamą informaciją arba atimtų galimybę ją pasiekti. Taip pasielgusiai interneto platformai toliau galioja atsakomybės išimtis pagal 14 straipsnio 1 dalies b punktą. Todėl nerimas netekti teisės į atsakomybės išimtį neturėtų atgrasyti nuo veiksmingų iniciatyvių savanoriškų priemonių taikymo, kurį siekiama skatinti šiuo komunikatu, ar tam užkirsti kelią.

11.Technologijos naudojimas siekiant aptikti neteisėtą turinį

Turint omenyje didžiules medžiagos, kurią skelbiant tarpininkauja interneto platformos, apimtis ir technologinę pažangą informacijos tvarkymo ir automatizuoto intelekto srityje, vis svarbesne kovos su neteisėtu turiniu internete priemone tampa automatinio aptikimo ir filtravimo technologijų taikymas. Daugelis didelių platformų dabar naudojasi kokiais nors atitikties algoritmais. Jie pagrįsti įvairiomis technologijomis: nuo paprasto metaduomenų filtravimo iki turinio saitažodžių (angl. hashing)) ir kontrolinių kodų (angl. fingerprinting).

Elektroninės komercijos direktyvoje paaiškinama, kad nuostatos, susijusios su atsakomybe, neturėtų užkirsti kelio kurti ir efektyviai eksploatuoti apsaugos ir identifikavimo technines sistemas ir technines sekimo priemones, kurias leidžia kurti skaitmeninė technologija 41 . Kaip direktyvoje paaiškinama toliau, tokia eksploatacija turi vykti nenusižengiant galiojančioms ES ir nacionalinės teisės taisyklėms, ypač privatumo ir asmens duomenų apsaugos, apribojimų ir draudimo valstybėms narėms nustatyti bendras stebėjimo prievoles taisyklėms 42 .

Sektoriniais teisės aktais galima nustatyti privalomas taisykles interneto platformoms, kad jos imtųsi priemonių, pavyzdžiui, autorių teisių srityje siekiant užtikrinti neteisėto turinio aptikimą ir pašalinimą taip pat ir tada, kai jos turi teisę į Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnyje numatytą atsakomybės išimtį.

Apskritai tokios technologijos naudojimas ir tolesnė plėtra skatintina, ypač kai gresia didelė žala, ir tai daryti raginta 2017 m. birželio 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 43 . Automatinės priemonės ir filtrai gali būti naudojami siekiant nustatyti galimai teises pažeidžiantį turinį; viešieji ir privatieji moksliniai tyrimai padeda tobulinti tokias priemones. Pavyzdžiui, per kelerius metus automatinis turinio atpažinimas pasiteisino kaip veiksminga autorių teisių srities priemonė.

Komisija remia tolesnius mokslinius tyrimus ir naujoviškus metodus, kurie pranoksta esamus sprendimus siekiant pagerinti neteisėtam turiniui identifikuoti skirtų techninių priemonių tikslumą 44 . Ji taip pat ragina pramonę užtikrinti veiksmingą inovacijų diegimą, kuris galėtų padidinti automatinių aptikimo procedūrų veiksmingumą ir efektyvumą.

Dauguma atvejų pramonės geriausia praktika dabar tokia: naudoti automatines priemones siekiant ginčytino turinio rinkinį sutrumpinti specialistų ekspertizei, o tada šiems gali reikėti įvertinti, ar toks turinys yra neteisėtas. Žmogaus žvilgsnio principas apskritai yra svarbus automatinių procedūrų, kuriomis siekiama nustatyti konkretaus turinio neteisėtumą, elementas, ypač srityse, kuriose klaidų lygis aukštas arba būtinas kontekstualizavimas. 

12.Neteisėto turinio šalinimas 

45 Visa visuomenė suinteresuota tuo, kad platformos kuo greičiau pašalintų neteisėtą turinį. Kita vertus, tokio turinio šalinimas neturėtų kliudyti vykdyti persekiojimą arba imtis bet kurio kito su tuo teisės pažeidimu susijusio tolesnio veiksmo. Todėl svarbu, kad viešosios valdžios institucijos ir interneto platformos laikytųsi politikos viena kitai perduoti įrodymus. Tarpvalstybinę prieigą prie įrodymų reikėtų palengvinti šiam klausimui skirta rengiama teisėkūros iniciatyva. Šalindamos neteisėtą turinį platformos neturėtų paveikti nusikalstamų veikų tyrimų ar persekiojimo pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus.

Be to, turėtų būti prieinamos patikimos apsaugos priemonės, kuriomis būtų apribota rizika pašalinti teisėtą turinį. Jas reikėtų papildyti prasmingų skaidrumo įsipareigojimų rinkiniu siekiant sugriežtinti atskaitomybę už šalinimo procesus.

13.Greito šalinimo užtikrinimas ir teisėsaugos institucijų informavimas apie nusikaltimą

Elektroninės komercijos direktyvoje reikalaujama, kad, sužinojusios apie neteisėtą turinį, interneto platformos, norėdamos toliau naudotis atsakomybės išimtimi, priemonių jam pašalinti imtųsi skubiai. Ką tai reiškia praktiškai, priklauso nuo konkretaus atvejo, ypač nuo neteisėto turinio tipo, pranešimo tikslumo ir galimos padarytos žalos.

Praktiškai, norint nustatyti, ar konkretus turinio vienetas teisėtas, skirtingų tipų turiniui reikia nevienodo kontekstinės informacijos kiekio. Pavyzdžiui, nustatyti, kad vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga yra neteisėta, yra lengviau, o šmeižikiškų pareiškimų neteisėtumui nustatyti paprastai reikia nuodugnios konteksto, kuriame jie atsirado, analizės.

Greitai pašalinti ypač svarbu, kai gali būti padaryta didelė žala, pavyzdžiui, kai kurstoma imtis teroristinių veiksmų. Tokiems atvejams gali būti nustatytas konkretus laikas, per kurį turinys turi būti pašalintas. 

Kai kuriuose savanoriškuose procesuose, tokiuose kaip Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksas, numatyta siektina orientacinė šalinimo trukmė: tame elgesio kodekse daugumai atvejų numatytos 24 valandos.

Visiškai automatinis turinio pašalinimas ar suspendavimas gali būti ypač veiksmingas ir turėtų būti taikomas tada, kai aplinkybės beveik neleidžia abejoti dėl medžiagos neteisėtumo, pavyzdžiui, kai tą medžiagą pašalinti nurodė teisėsaugos institucijos arba kai tai žinomas anksčiau šalintas neteisėtas turinys. Kartu turi būti taikomos 4.3 skirsnyje nurodytos priemonės.

Paprastai šalinti reikėtų sparčiau, kai reaguojama į patikimų pranešėjų pranešimus, nes pranešimo informacija kokybiškesnė ir tikslesnė, o pranešėjas patikimas.

Tada, kai dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo gali būti padaryta ekonominė žala, galima tokio pažeidimo padaryta ekonominė žala gali būti glaudžiai susijusi su turinio pašalinimo greičiu.

Jei platformos teiktų aiškią informaciją, kiek užtruko sureaguoti į pašalinimo prašymus pagal turinio tipą, būtų lengviau įvertinti, ar greitai imtasi priemonių, ir apskritai pagerėtų platformų atskaitomybė. 

Tam tikrai atvejais, ypač kai interneto platformoms atrodo keblu įvertinti konkretaus turinio vieneto teisėtumą ir sprendimas gali sukelti ginčų, joms būtų naudinga dėl abejotinų atvejų kreiptis į trečiąją šalį ir paprašyti patarimo. Įvairiose valstybėse narėse šis vaidmuo tenka savireguliavimo įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms. Toks bendradarbiavimas, kaip glaudesnio interneto platformų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo dalis, labai skatintinas.

46 Galiausiai, gavusios žinių apie baudžiamąsias ar kitas nusikalstamas veikas arba su jomis susidūrusios, interneto platformos turėtų pranešti teisėsaugos institucijoms, siekdamos atkreipti atitinkamų institucijų dėmesį ir sudaryti joms sąlygas ištirti tokį turinį kuriančių asmenų arba paslaugomis piktnaudžiaujančių organizuotų nusikaltėlių ar teroristinių grupių veiklą ir vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą. Tai daryti jos turėtų laikydamosi galiojančių teisinių reikalavimų, įskaitant Reglamentą (ES) 2016/679 dėl asmens duomenų apsaugos. Tai gali būti tikslinga ir tais atvejais, kai siūlomi ES teisės aktų neatitinkantys produktai, jais prekiaujama arba taikoma ES teisės aktų neatitinkanti komercinė praktika.

Turėdamos bendradarbiauti su nusikaltimus tiriančiomis ir už juos baudžiančiomis teisėsaugos institucijomis, tam tikrais atvejais platformos taip pat gali būti priverstos susilaikyti nuo surasto neteisėto turinio šalinimo, kai tai būtina dėl vykstančio konkretaus tyrimo, atidžiai prižiūrint nacionalinėms institucijoms ir griežtai laikantis nacionalinių baudžiamojo proceso taisyklių.

47 48 49 Teisėsaugos institucijos turėtų sukaupti reikiamų pajėgumų, kad galėtų tinkamai reaguoti į šiuos pranešimus. Geriausios su kontaktiniais punktais susijusios patirties pavyzdys yra portalas SIRIUS. Jį sukūrė Europolas siekdamas padėti valstybėms internete vykdyti antiteroristinius tyrimus, be kita ko, palengvinti platformų ir ES teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

14.Skaidrumo didinimas 

15.Interneto platformų turinio politikos skaidrumas

Klausimas, ar turinys teisėtas, ar neteisėtas, reglamentuojamas ES ir nacionalinės teisės aktais. Kita vertus, interneto platformos konkrečių tipų turinį gali laikyti nepageidautinu ar smerktinu savo paslaugų teikimo sąlygose.

50 Interneto platformos turėtų paskelbti išsamias turiniui taikomas taisykles paslaugų teikimo sąlygose ir aiškiai apie jas informuoti naudotojus. Šiose sąlygose reikėtų ne tik nustatyti turinio šalinimo arba prieigos prie jo panaikinimo tvarką, bet ir nurodyti apsaugos priemones, kurios užtikrintų, kad taikant su turiniu susijusias priemones nebūtų pašalinta pernelyg daug turinio. Interneto platformos paslaugų teikimo taisyklėse visų pirma reikėtų aiškiai nurodyti, kaip naudotojai gali ginčyti šalinimo sprendimus. Tai rodytų didesnį platformų bendrųjų šalinimo taisyklių skaidrumą ir turėtų padėti sumažinti galimą neigiamą poveikį naudotojų pagrindinei teisei į saviraiškos laisvę ir informaciją.

16.Pranešimo ir reagavimo procedūrų skaidrumas

Skaidrumo ataskaitose taip pat reikėtų nurodyti, kokių rezultatų pasiekė platformos taikydamos turinio tvarkymo politiką.

Tinkamai atsižvelgiant į turinio nulemtus skirtumus, šias skaidrumo ataskaitas vertėtų šiek tiek standartizuoti visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Tai sudarytų sąlygas geriau stebėti ir elektroniškai telkti tokią informaciją ir galėtų padėti išvengti nereikalingų kliūčių tarpvalstybiniu mastu teikiamoms prieglobos paslaugoms.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad tokius skaidrumo duomenis galėtų teikti mažesnės interneto platformos ir MVĮ, o bet kuri pagalbinė veikla, tokia kaip standartizavimas, užtikrintų, kad administracinė našta liktų minimali.

Per struktūrinius dialogus su sektoriumi Komisija toliau tirs, kiek standartizavimas galėtų padėti tobulinti pranešimo procedūras ir skaidrumo ataskaitas apie šalinimo sistemas ir rezultatus.

17.Apsaugos priemonės siekiant išvengti pernelyg intensyvaus šalinimo ir piktnaudžiavimo sistema

Veikiant greitai, be kita ko, taikant įkeliamo turinio filtravimo priemones ar automatinį aptikimą, skirtą greitam neteisėto turinio pašalinimui užtikrinti, ypač kai tai vyksta be žmogaus priežiūros, gali nukentėti sprendimo tikslumas, pavyzdžiui, kyla rizika pašalinti teisėtą turinį. Todėl svarbu užtikrinti pakankamas apsaugos priemones, kad per klaidą pašalintas turinys galėtų būti sugrąžintas.

18.Pranešimo ginčijimas

Apskritai, tiems, kurie įkėlė turinį, turėtų būti suteikta galimybė užginčyti šį sprendimą kontrapranešimu. Tai galioja ir tada, kai turinys šalinamas automatiškai.

Pavyzdžiui, pagal pasiūlymo iš dalies pakeisti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 28a straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad naudotojų ir vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformų ginčams, susijusiems su atitinkamomis priemonėmis, kurių turi imtis tos platformos, spręsti būtų galima naudotis skundų ir teisių gynimo mechanizmais.

Jei kontrapranešime pateikta pakankamai svarių argumentų nelaikyti veiklos ar informacijos, apie kurią pranešta, neteisėta, platformos paslaugų teikėjas turėtų nedelsdamas sugrąžinti pašalintą turinį ar leisti naudotojui jį iš naujo įkelti pagal platformos paslaugų teikimo taisykles.

Suteikus galimybę ginčyti sprendimus turėtų sumažėti nepagrįstų teisėto turinio šalinimo atvejų ir kartu galėtų atsirasti dokumentuoti įrodymai neteisminio ginčų sprendimo mechanizmams ar apeliacijos teisme procedūroms.

Tam tikromis aplinkybėmis gali būti netikslinga informuoti turinio teikėją ir arba leisti pateikti kontrapranešimą, ypač kai tai būtų nesuderinama su baudžiamųjų veikų prevencijai, nustatymui ir persekiojimui būtinais valstybių narių tyrimo įgaliojimais, pavyzdžiui, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos atveju.

19.Priemonės prieš piktavališkus pranešimus ir kontrapranešimus

52 Kita vertus, veiksmo gavus pranešimą procedūromis kartais galima piktnaudžiauti: veikiant netinkamai arba pikta valia. Reikėtų labai skatinti vengti tokios praktikos, pavyzdžiui, informatorių, kurių didelė dalis pranešimų nepagrįsti arba dėl kurių gaunama daug kontrapranešimų, pranešimų nebenagrinėti prioritetine tvarka arba atšaukti patikimų pranešėjų statusą, laikantis aiškiai suformuluotų ir skaidrių kriterijų. Šios taisyklės turėtų būti aiškiai aprašytos interneto platformos paslaugų teikimo sąlygose ir, siekiant padidinti viešą atskaitomybę, į jas reikėtų atsižvelgti rengiant bendrą interneto platformų skaidrumo ataskaitą. Panašias priemones reikėtų įdiegti piktnaudžiaujančių kontrapranešimų atvejams.

20.Neteisėto turinio pakartotinio paskelbimo prevencija

Aptiktas ir pašalintas neteisėtas turinys internete neturėtų pasirodyti dar kartą. Esama gerąja patirtimi ir tinkamomis apsaugos priemonėmis pagrįsta veiksminga ir efektyvi pakartotinio pasirodymo prevencija yra neatsiejamas sklandžiai veikiančios sistemos elementas. Norint, kad per platformas nebūtų platinama žinoma neteisėta medžiaga, internetinių paslaugų teikėjams reikia glaudžiau bendradarbiauti visapusiškai laikantis galiojančių konkurencijos teisės nuostatų. Taip pat svarbu, kad teisėsaugos institucijos labiau bendradarbiautų su mažomis, ne tokiomis atspariomis įmonėmis, kurios gali tapti mėgstama nusikaltėlių ir kitų pažeidimus internete darančių asmenų platforma, jeigu jos pasirodytų esančios pažeidžiamesnės už kitas.

21.Priemonės prieš pakartotinai pažeidimus darančius asmenis

53 Siekdamos neleisti naudotojams, vis iš naujo įkeliantiems to paties pobūdžio teises pažeidžiantį turinį, vėl jo įkelti, daugelis interneto platformų jau sukūrė priemonių prieš pakartotinai pažeidimus darančius asmenis, tokių kaip paskyros naudojimo suspendavimas ar nutraukimas arba slapto blokavimo priemonės.

Tai turėtų būti taikoma ir tada, kai pažeidėjas tas pats, atitinkamo turinio esmė – to paties pobūdžio ir, kai pateisinama, naudotojas buvo nedelsiant informuotas, kad apie jį gautas pranešimas (-ai) ir jo paskyra netrukus bus suspenduota arba panaikinta. Tai leistų naudotojui ginčyti sprendimą ir lengviau pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis prieš priemonę, jei tai tikslinga pagal naudotojo ir platformos sutartį ir galiojančius teisės aktus. Tokiais atvejais asmens duomenų tvarkymas taip pat visada turi vykti laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių.

Ir šiuo atveju turinio teikėjas neturėtų gauti informacijos ar pranešimo, jei tai būtų nesuderinama su baudžiamųjų veikų prevencijai, nustatymui ir persekiojimui būtinais valstybių narių tyrėjų įgaliojimais, kai tam yra reikiamas teisinis pagrindas.

22.Automatiniai pakartotinio įkėlimo filtrai

Be 3.3 skirsnyje paminėtų technologijų, naudojamų galimai neteisėtam turiniui identifikuoti, technologinės priemonės gali būti naudojamos siekiant dar patikimiau atpažinti pagal kontrolinį kodą ir išfiltruoti turinį (galutinai jį pašalinti), kurį jau identifikavo ir įvertino kaip neteisėtą. Todėl Komisija labai ragina valstybes nares plačiau naudoti tokias priemones, kartu taikant toliau aprašomas apsaugos priemones, tokias kaip grįžtamumas ir išimtys.

Tokia linkme dabar ir dirbama teroristiniam turiniui identifikuoti naudojant ES interneto forumo iniciatyva parengtą saitažodžių duomenų bazę, autorių teisių srityje ar seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos, taip pat produktų, apie kurių neatitiktį jiems taikomiems teisės aktams pranešė teisėsaugos institucijos, atveju. Ši praktika atnešė gerų rezultatų. Tačiau jos veiksmingumas priklauso nuo tolesnio tobulinimo, kuris apribotų turinio identifikavimo klaidas ir padėtų sprendimus susieti su kontekstu, taip pat nuo būtinų grįžtamumą užtikrinančių apsaugos priemonių.

Pavyzdžiui, remiantis turinio automatinio atpažinimo praktika autorių teisių srityje , Komisijos pasiūlyme dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje tokios technologijos pripažįstamos (jei tik jos tinkamos ir proporcingos) kaip priemonės, galinčios, inter alia, sukliudyti per atitinkamas internetines paslaugas pasiekti nelicencijuotą turinį.

Automatinėse galutinio pašalinimo procedūrose turėtų būti numatytos su kontekstu susijusios išimtys ir situacijos, kai pašalintasis turinys buvo pakeistas ir suderintas su teisiniais ar kitais reikalavimais.Nustatant su kontekstu susijusių išimčių apimtį ir taikymo trukmę reikėtų atsižvelgti į specifinį turinio pobūdį ir bet kokią susijusią grėsmę saugumui, taip pat į galimybę laikinai suspenduoti tokį turinį, kol bus atliktas išsamus įvertinimas.

Interneto platformos taip pat turėtų nuolat atnaujinti savo priemones, kad būtų surastas visas neteisėtas turinys, atsižvelgiant į kintančią nusikaltėlių ir kitų pažeidimus internete darančių asmenų taktiką ir elgseną. Teroristinio turinio paieškos priemonės turi būti pritaikytos rasti naują ir seną turinį, užtikrinti greitą jo peržiūrą ir pašalinimą. Toks turinys turėtų būti įtrauktas į daugelio platformų naudojamas priemones, tokias kaip minėtoji saitažodžių duomenų bazė, kuri šiuo metu naudojama kovai su teroristiniu turiniu. Tokia technologinė plėtra turėtų būti vykdoma bendradarbiaujant interneto platformoms, kompetentingoms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę.

23.Išvados

Interneto platformoms priglobiant daugiau neteisėto turinio realiai nukenčia visuomenė, be kita ko, kyla grėsmė mūsų piliečių neliečiamumui, orumui ir sveikatai; nesiėmus tinkamų priemonių, tokia žala pakirstų ir pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis plačiąja prasme, o galiausiai – pasitikėjimą pagrindine inovacijų, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomąja jėga bendrąja rinka. Net jei tokį turinį sukuria ir įkelia trečiosios šalys, interneto platformų, kaip prieigos prie turinio ir informacijos valdytojų, įtaka visuomenei nuolat auga, todėl jų atsakomybė naudotojams ir plačiajai visuomenei didėja. Vadinasi, jos turėtų iniciatyviai šalinti neteisėtą turinį, neleisti jo pakartotinai įkelti, įdiegti veiksmingas pranešimo ir reagavimo procedūras, sukurti sklandžiai veikiančias sąsajas su trečiosiomis šalimis (pavyzdžiui, identifikuoti patikimus pranešėjus) ir ypatingą prioritetą teikti nacionalinių teisėsaugos institucijų pranešimams. Atvejams, kai sprendimą, kuris turinys pagal įstatymą laikytinas neteisėtu, priima interneto platformos, reikėtų sukurti adekvačią kontrolės ir atsvaros sistemą.

Šis komunikatas yra rekomendacinio pobūdžio, nekeičia galiojančios teisinės sistemos ir jame nėra teisiškai privalomų taisyklių; jo pirminis tikslas yra pateikti gairių interneto platformomis, kaip jos galėtų atsakingai kovoti su priglobiamu neteisėtu turiniu. Be to, komunikatu siekiama išpopuliarinti sėkmingai patikrintas įvairioms neteisėto turinio formoms taikomas procedūras, skatinti glaudesnį platformų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Taigi čia išdėstytas europinis metodas, kaip interneto platformoms reaguoti į neteisėtą turinį derinant poreikius greitai ir veiksmingai pašalinti neteisėtą turinį ir vykdyti nusikaltimų prevenciją ir persekiojimą su saviraiškos teisės internete apsauga. Ši rekomendacija papildys ir sustiprins vykstančius sektorinius dialogus.

Ypač reikėtų stengtis užtikrinti, kad mažesnės interneto platformos būtų pajėgios įdiegti tokias procedūras, ir daugelis šio komunikato elementų buvo iškristalizuoti atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius. Vis dėlto Komisija toliau nagrinės, kaip dar ji galėtų padėti taikyti rekomendacijas ir mažesnėms platformoms.

Bendrajai skaitmeninei rinkai reikia, kad viešosios politikos veiksmai būtų nuoseklesni nepriklausomai nuo geografinių sienų. Todėl Komisija žengia pirmą žingsnį ir šiuo komunikatu suteikia bendrą priemonę valstybėms narėms, kuri padėtų spręsti bendrą uždavinį – šalinti neteisėtą turinį.

(1)

Šiuo metu kiekvieną sekundę „Twitter“ paskelbiama apie 8 000 žinučių, į „Instagram“ įkeliama 1 000 nuotraukų, atliekama 60 000 paieškų naršyklėje „Google“ ir peržiūrima 70 000 „YouTube“ vaizdo siužetų. Žr. http://www.internetlivestats.com/    

(2)

Žr. 2 skirsnį.

(3)

2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, ST 8 2017 INIT, 2017 m. gegužės 26 d. G 7 Taorminos pareiškimas ir 2017 m. liepos 8 d G 20 vadovų deklaracija.

(4)

2017 m. birželio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl interneto platformų (2016/2274(INI)).

(5)

Dokumento idėjos parengtos atsižvelgiant į daug viešų ir tikslinių konsultacijų ir į seminarus su suinteresuotaisiais subjektais.

(6)

Žr. pastarojo meto Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje vertinama, kaip įgyvendinamos 2011 m. gruodžio 13 d. Direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija 25 straipsnyje nurodytos priemonės.

(7)

Direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu valstybės narės įpareigojamos imtis priemonių, kad būtų skubiai pašalintas teroristinius veiksmus kurstantis internetinis turinys (21 straipsnis). Šioje srityje ES interneto forumo iniciatyva platformos savanoriškai pašalina teroristinį turinį remdamosi pranešimais, gautais iš Europolo internetinės informacijos žymėjimo padalinio.

(8)

COM(2016) 593

(9)

COM(2016) 287

(10)

http://ec.europa.eu/justice/fundamental-rights/files/hate_speech_code_of_conduct_en.pdf

(11)

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6243_en.htm

(12)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/3/2016/EN/3-2016-3724-EN-F1-1.PDF

(13)

OL C 250, 2017 8 1.

(14)

  http://ec.europa.eu/environment/cites/pdf/WAP_EN_WEB.pdf  

(15)

SWD(2016) 163, 2016 5 25.

(16)

http://ec.europa.eu/internal_market/scoreboard/performance_by_governance_tool/consumer_protection_cooperation_network/index_en.htm

(17)

Komunikatas COM(2012) 196 final (Geresnis internetas vaikams) – https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/alliance-better-protect-minors-online  

(18)

COM(2016)288 ir COM(2017)228.

(19)

  http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-1471_lt.htm  

(20)

http://ec.europa.eu/newsroom/just/item-detail.cfm?item_id=71674

(21)

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-544_en.htm.

(22)

http://www.inhope.org/Libraries/Annual_reports/INHOPE_Annual_Report_2015.sflb.ashx?download=true

(23)

2000 m. birželio 8 d. Direktyva 2000/31/EB (Elektroninės komercijos Direktyva).

(24)

Reikėtų pažymėti, kad Elektroninės komercijos direktyvos 12–14 straipsnių atsakomybės išimtimi gali naudotis tik tie informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurie laikomi tarpinių paslaugų teikėjais, t. y. teikia atitinkamai tik paprasto perdavimo kanalo, spartinimo ar informacijos pateikimo internete (prieglobos) paslaugas. 42 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad atsakomybės išimtys taikomos tik tada, kai veikla yra „tik techninio, automatinio ir pasyvaus pobūdžio, o tai reiškia, kad informacinės visuomenės paslaugų teikėjas neturi žinių apie perduodamą arba saugomą informaciją ir negali jos kontroliuoti“.

(25)

Dauguma interneto platformų teikia naudotojų įkeliamo turinio prieglobos paslaugas.

(26)

Elektroninės komercijos direktyvos 40 konstatuojamoji dalis. Įsidėmėtina, kad šiame komunikate daugiausia dėmesio skiriama prieglobos paslaugų teikėjams, o ne tiems, kurie yra paprastas perdavimo kanalas (12 straipsnis) ar teikia spartinimo paslaugas (13 straipsnis).

(27)

Prieglobos paslauga yra informacinės visuomenės paslauga, kurios esmė yra paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas. Ši kategorija gali aprėpti įvairius subjektus: nuo elektroninių prekyviečių, vaizdo medžiagos bendro naudojimo platformų, socialinių tinklų, tinklaraščių svetainių ar atsiliepimų svetainių iki naudotojų komentarų skyrelių naujienų puslapiuose.

(28)

Tarp sričių, kurioms taikomi (ar siūlomi taikyti) ES teisės aktai, yra terorizmo kurstymas, neteisėta neapykantą kurstanti kalba, seksualinė prievarta prieš vaikus, intelektinės nuosavybės teisės, produktų sauga, maisto bei tabako gaminių ir falsifikuotų vaistų pasiūla ir prekyba jais, vartotojų apsaugos taisyklės ar produktų saugos priemonės ir kt. 2016 m. Komisija taip pat išaiškino interneto platformų skaidrumo ir deramo profesinio stropumo reikalavimus pagal Direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos, kai platformos vartotojų atžvilgiu elgiasi kaip prekiautojos

(29)

Pasiūlyme peržiūrėti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą sprendžiamos su garso ir vaizdo turiniu susijusios problemos.

(30)

Elektroninės komercijos direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje paaiškinta, kad 14 straipsnis „neturi įtakos teismo arba administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybių narių teisinėmis sistemomis reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią“. Pavyzdžiui, Direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 11 straipsnyje nustatyta, kad „[v]alstybės narės taip pat užtikrina, kad teisių turėtojai galėtų prašyti taikyti tokį draudimą, nepažeidžiant Direktyvos 2001/29/EB 8 straipsnio 3 dalies, tarpininkams, kurių paslaugas naudoja trečioji šalis, pažeisdama intelektinės nuosavybės teises“.

(31)

Elektroninės komercijos direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės gali nustatyti prievoles informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nedelsiant informuoti kompetentingas viešąsias institucijas apie įtariamą nelegalią veiklą arba informaciją, kurią pateikia jų paslaugų gavėjai, arba prievolę pateikti kompetentingoms institucijoms, gavus jų prašymą, informaciją, leidžiančią nustatyti jų paslaugos gavėjų, su kuriais jie sudarę informacijos saugojimo sutartis, tapatybę.“

(32)

Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 5 straipsnio prasme.

(33)

Elektroninės komercijos direktyvos 42 konstatuojamoji dalis. Žr. Google France 114 ir 120 punktus; 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo byloje C324/09, L'Oréal v eBay, 113 punktą.

(34)

eBay 115

(35)

eBay 116

(36)

Elektroninės komercijos direktyvos 41 konstatuojamoji dalis.

(37)

Elektroninės komercijos direktyvos 40 konstatuojamoji dalis.

(38)

Elektroninės komercijos direktyvos 15 straipsnio 1 dalis.

(39)

Elektroninės komercijos direktyvos 40 konstatuojamoji dalis.

(40)

eBay 120–121

(41)

Elektroninės komercijos direktyvos 40 konstatuojamoji dalis.

(42)

Elektroninės komercijos direktyvos 40 konstatuojamoji dalis ir 15 straipsnio 1 dalis.

(43)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/06/22-euco-security-defence/

(44)

Šiuo metu pramonė vykdo mokslinius tyrimus ir inovacijas tam, kad plėtotų analitines priemones, padedančias geriau suprasti natūralią kalbą ir pakopinę informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose ir identifikuoti informacijos šaltinius, platinimo schemas ir netikras tapatybes. Komisija taip pat rėmė šios srities mokslinius tyrimus ir inovacijas – finansavo projektus, kuriais siekiama plėtoti automatines tikrinimo priemones, skirtas naudotojų į socialinius tinklus įkelto turinio teisingumui patikrinti. Šios priemonės gali padėti nustatyti galimą tekstų, vaizdų ir filmuotos medžiagos melagingumą ir padėti atsekti melagingas žinias. Tačiau šiuo metu jos funkciškai nepajėgios nustatyti, ar toks turinys neteisėtas.

(45)

Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2017-3896097_en ir https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/policies/organized-crime-and-human-trafficking/e-evidence_en.

(46)

6 straipsnio 1 dalies c punktas kartu su 6 straipsnio 4 dalimi.

(47)

Kaip nurodyta Elektroninės komercijos direktyvos 15 straipsnio 2 dalyje, „valstybės narės gali nustatyti prievoles informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nedelsiant informuoti kompetentingas viešąsias institucijas apie įtariamą nelegalią veiklą arba informaciją, kurią pateikia jų paslaugų gavėjai, arba prievolę pateikti kompetentingoms institucijoms, gavus jų prašymą, informaciją, leidžiančią nustatyti jų paslaugos gavėjų, su kuriais jie sudarę informacijos saugojimo sutartis, tapatybę.“

(48)

 Shaping Internet Research Investigations Unified System akronimas.

(49)

Europolas nori dar labiau palengvinti naujų bendrųjų informacinių centrų steigimą, todėl atitinkamai apmokys teisėsaugos institucijų atstovus šalyse, kuriose bendrasis informacinis punktas dar neįsteigtas.

(50)

Tvarkydamos asmens duomenis, platformos turi užtikrinti skaidrią privatumo politiką pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 12 straipsnį.

(51)

Savo iniciatyva atliktų tyrimų, eilinių naudotojų pranešimų, teisėsaugos institucijų pranešimų ir pan. ataskaitos.

(52)

Faktai rodo, kad tokia informacija naudojasi konkurentai (Notice and Takedown in Everyday Practice, J Urban et al., UC Berkeley, 2016) ir kad automatinio pranešimų kūrimo praktika yra piktnaudžiaujama kuriant sąsajas su dirbtinai sukurtu turiniu („Google“ skaidrumo ataskaita).

(53)

Slaptas blokavimas yra toks naudotojo blokavimas interneto bendruomenėje, kai naudotojas nesuvokia, kad yra blokuojamas.