Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2017 m. Austrijos nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Austrijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą 4 , kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą 5 , kurioje Austrija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos. Tą rekomendaciją Europos Vadovų Taryba patvirtino 2017 m. kovo 9–10 d., o Taryba ją priėmė kovo 21 d. 6 ;

(2)kaip šalis, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į glaudžias ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomikos sąsajas, Austrija turėtų užtikrinti, kad euro zonai skirta rekomendacija būtų visiškai ir laiku įgyvendinta, kaip nurodyta toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(3)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Austrijos ataskaita 7 . Joje įvertinta Austrijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Austrijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(4)2017 m. balandžio 21 d. Austrija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą, o 2017 m. gegužės 2 d. – 2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 8 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 9 ;

(6)šiuo metu Austrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė numatė, kad 2017 m. nominalus deficitas pagerės iki 1,0 % BVP, o tada 2021 m. pasieks 0,3 % BVP. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą – 0,45 % BVP struktūrinį deficitą iki 2016 m. ir 0,5 % BVP vėlesniais metais – numatoma pasiekti 2019 m. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažės: nuo 84,6 % 2016 m. iki 71,0 % 2021 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra palankus: daroma prielaida, kad 2017 ir 2018 m. investicijų ir eksporto augimas bus didelis;

(7)stabilumo programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto ir saugumo priemonių poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio įrodymų. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos dėl išskirtinio atvykusių pabėgėlių srauto 2016 m. sudarė 0,25 % BVP, o dėl saugumo priemonių – 0,04 % BVP. Papildomas saugumo priemonių poveikis 2017 m., palyginti su 2016 m., dabar vertinamas 0,01 % BVP. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra neįprasti įvykiai, jų poveikis Austrijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Todėl 2016 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į papildomas su pabėgėliais ir saugumu susijusias išlaidas. Kalbant apie 2017 m., galutinis vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2018 m. pavasarį, remiantis Austrijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(8)2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Austrijai užtikrinti, kad nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo neviršytų leidžiamos ribos, siejamos su išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto poveikiu biudžetui 10 , ir to siekiant 2017 m. užtikrinti 0,3 % BVP metinį fiskalinį koregavimą, nebent vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas būtų pasiektas mažesnėmis pastangomis. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, reikia, kad 2017 m. struktūrinis balansas išliktų stabilus, atsižvelgiant į leidžiamą ribą. Iš Komisijos prognozės matyti, kad esama rizikos, kad 2017 m. bus kiek nukrypta nuo to reikalavimo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, 2018 m. Austrija turėtų užtikrinti, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 11 neviršytų 2,2 %, o tai atitiktų 0,3 % BVP struktūrinio balanso pagerėjimą 12 . Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. Austrija kiek nukryps nuo reikalavimo. Kartu prognozuojama, kad 2017 ir 2018 m. Austrija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad Austrija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių siekdama užtikrinti, kad 2017 ir 2018 m. būtų laikomasi reikalavimų;

(9)dėl sparčiai senėjančios visuomenės išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūrai kelia vidutinę riziką fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Austrijos viešosios išlaidos pensijoms yra gana didelės, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir numatoma, kad iki 2060 m. jos išaugs 0,5 procentinio punkto BVP. Šį skaičių galima palyginti su ES vidurkiu, kuris, kaip tikimasi, per tą patį laikotarpį sumažės 0,2 procentinio punkto BVP. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių didesnes išlaidas pensijoms, yra faktinis pensinis amžius, kuris, nepaisant pastarojo meto reformų, tebėra mažas. Šiuo metu jis yra 60 metų ir 3 mėnesiai, o tai yra gerokai mažiau už ES vidurkį – 63 metus ir 6 mėnesius vyrams ir 62 metus ir 6 mėnesius moterims (2014 m.). Be to, dabartinis teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius (60 metai) yra vienas žemiausių ES, ir jis bus pradėtas vienodinti su vyrų pensiniu amžiumi tik 2024 m. Susiejus teisės aktais nustatytą pensinį amžių su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčiais, būtų lengviau užtikrinti pensijų tvarumą, atsižvelgiant į demografines sąlygas dėl senėjančios visuomenės, ir tai taip pat prisidėtų prie faktinio pensinio amžiaus didinimo;

(10)numatoma, kad ir taip didelės viešosios išlaidos sveikatos priežiūros srityje vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu labai padidės, t. y. 1,3 procentinio punkto BVP iki 2060 m., palyginti su ES vidurkiu – 0,9 procentinio punkto. Svarbiausias veiksnys, lemiantis dideles sveikatos priežiūros išlaidas, yra didelis ligoninių sektorius, o ne tokia brangia ambulatorine priežiūra naudojamasi nepakankamai. Ligoninių išlaidų dalis, palyginti su bendromis sveikatos priežiūros išlaidomis, yra viena didžiausių ES. Todėl reikia nuodugniai įgyvendinti pastarojo meto iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, be kita ko, remiant naujus finansinius susitarimus tarp sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir socialinės apsaugos fondų. Be to, Austrijos ligoninių sektorius nepakankamai naudojasi veiksmingais viešaisiais pirkimais, pavyzdžiui, ES masto viešaisiais konkursais (0,23 % BVP, palyginti su 0,62 % ES vidurkiu), viešųjų pirkimų sutelkimu ir ne kaina pagrįstais sutarties skyrimo kriterijais;

(11)2017 m. Finansinio subalansavimo įstatymas padėjo supaprastinti finansinius atskirų valdžios lygmenų santykius Austrijoje. Nepaisant to, fiskalinė Austrijos sistema, susijusi su kompetencijomis ir finansiniais susitarimais, tebėra pernelyg sudėtinga ir ją vis dar neigiamai veikia nesuderinamumas tarp vietos ir federalinių žemių vyriausybių ribotų įgaliojimų rinkti mokesčius ir didesnės atsakomybės už išlaidas;

(12)nors per 2016 m. mokesčių reformą mokesčių pleištas sumažėjo nuo 49,5 % iki 46,7 %, tačiau jis tebėra gana didelis, palyginti su 40,6 % ES vidurkiu (skaičiai susiję su vienišu vidutines pajamas gaunančiu vaikų neturinčiu asmeniu). Jei mokesčio laipteliai nebus indeksuojami pagal infliaciją, mokesčių pleištas dėl kasmetinio fiskalinio stabdžio vėl laipsniškai didės. Kita vertus, ekonomikos augimui palankesni pajamų šaltiniai, kaip antai periodiniai nekilnojamojo turto mokesčiai, yra nepakankamai panaudojami, daugiausia todėl, kad mokesčio bazė yra pasenusi. Tačiau Austrijos pajamos iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių 2014 m. buvo labai nedidelės ir sudarė tik 0,2 % BVP, palyginti su 1,6 % ES vidurkiu. Be to, netiesioginis energijos mokesčių tarifas Austrijoje yra palyginti nedidelis, o tai rodo, kad neišnaudojamos galimybės nustatyti aplinkos apsaugos mokesčius, kurie taip pat apima teigiamos elgsenos paskatas;

(13)nors darbo rinkos rezultatai Austrijoje yra geresni nei daugelyje ES šalių, tačiau problemų išlieka. Visų pirma, kaip rodo didelis vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, moterų potencialas darbo rinkoje nėra pakankamai išnaudojamas, be kita ko, dėl to, kad daug moterų dirba ne visą darbo dieną. 2015 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas buvo 21,7 %, palyginti su 16,3 % ES vidurkiu. Tai, kad ne visą darbo dieną dirbančių moterų dalis yra didelė ir viršija vidurkį, didžia dalimi lėmė vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros pareigos. Ankstyvosios jaunesnių nei trejų metų vaikų priežiūros vietų skaičius 2015 m. sudarė 25,5 %, o tai gerokai mažiau už Barselonos tikslą – 33 %;

(14)Austrija jau viršijo pagal strategiją „Europa 2020“ nustatytus švietimo srities tikslus. Vis dėlto, kaip patvirtino 2015 m. EBPO PISA rezultatai, ugdymo rezultatai labai priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėtis. Be to, migrantų kilmės mokinių ugdymo rezultatai yra gerokai prastesni už kitų mokinių. 2015 m. tikimybė užsienyje gimusiems mokiniams nebaigti mokyklos ir neįgyti vidurinio išsilavinimo buvo tris kartus didesnė nei šalyje gimusiems mokiniams. Taip pat sunku integruoti ir Austrijoje gimusius imigrantų vaikus. Be to, Austrija susiduria su sunkumais, susijusiais su daugybės prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių integravimu į jos švietimo sistemą;

(15)bankų sektoriaus pokyčiai rodo, kad padėtis nuolat, nors ir lėtai, gerėja. Austrijos bankų kapitalizacija tebėra mažesnė negu kitų ES šalių bankų, jiems sunku gauti pelno nacionalinėje rinkoje. Kalbant apie tarptautines operacijas, kai kuriose Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos rinkose turto kokybė ir pelningumas dar pagerėjo, tačiau vis dar yra silpnų vietų. Kita vertus, išaugusios nekilnojamojo turto kainos ir atsigavęs hipotekinis skolinimas pabrėžia makroprudencinių priemonių svarbą;

(16)2016 m. Austrijoje investicijos vėl ėmė augti, tačiau MVĮ investicijos ir investicijos į paslaugų sektorių tebebuvo menkos. Austrija pripažino, kad įmonių steigimas ir tvirtas jų augimas yra svarbūs pritraukiant naujas investicijas (t. y. ne tik atnaujinimo investicijas) ir atitinkamai kuriant naujas darbo vietas. Todėl Austrija užsibrėžė plataus užmojo tikslus: sudaryti palankias sąlygas skaitmeninėms permainoms ir padidinti paprastai mažus įmonių steigimo (7,4 %, palyginti su 10,8 % ES vidurkiu) ir įmonių augimo rodiklius (7,3 % sparčiai augančių įmonių, palyginti su 9,2 % ES vidurkiu). Jau paskelbtos kai kurios konkrečios priemonės. Jomis mažinamos kliūtys investicijoms ir gerinamos pagrindinės nuosavo kapitalo finansavimo, verslumo skatinimo ir apmokestinimo lengvatų sąlygos;

(17)didelės reglamentavimo kliūtys išlieka verslo paslaugų sektoriuje, o su reglamentuojamosiomis profesijomis susijusių apribojimų, ypač architektams ir inžinieriams, lygis yra aukštesnis negu ES vidurkis. Be to, šių profesijų atstovų, taip pat ir teisininkų, apskaitininkų ir mokesčių konsultantų, patentinių patikėtinių, nekilnojamojo turto agentų ir gidų veiklos keitimo lygis yra gerokai mažesnis už ES vidurkį, o tai, panašu, rodo gana nedidelę profesinių paslaugų Austrijoje dinamiką ir konkurenciją. Šios kliūtys apima, be kita ko, 1) akcijų valdymo ir juridinės formos apribojimus architektams, inžinieriams ir patentiniams patikėtiniams, 2) daugiadalykius apribojimus architektams ir inžinieriams, taip pat 3) itin platų tik architektams, inžinieriams ir gidams leidžiamos vykdyti veiklos spektrą. Tokias kliūtis sumažinus, būtų galima sukurti didesnę konkurenciją, dėl kurios daugiau įmonių patektų į rinką ir dėl žemesnių kainų tai būtų naudinga vartotojams. Rekomendacijos, kaip spręsti šią problemą, buvo pateiktos 2017 m. sausio mėn. Komisijos komunikate, kuris yra priemonių, kuriomis būtų šalinamos kliūtys paslaugų rinkose, rinkinio dalis 13 ;

(18)Austrija dėjo daug pastangų priimdama prieglobsčio prašytojus ir integruodama pabėgėlius ir kitus imigrantus. Nepaisant to, migrantų kilmės asmenų, ypač ne ES gimusių moterų ir darbo ieškančių pabėgėlių, integracija į darbo rinką išlieka problema;

(19)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Austrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Austrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Austrijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(20)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė 14 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Austrijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.Fiskalinę politiką vykdyti vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimais, o tai reiškia, kad vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą ji turi pasiekti 2018 m., atsižvelgiant į leidžiamą ribą, siejamą su neįprastais įvykiais. Užtikrinti sveikatos priežiūros ir pensijų sistemos tvarumą. Racionalizuoti ir paprastinti įvairių valdžios lygmenų kompetencijas ir derinti jų finansavimo ir išlaidų pareigas.

2.Gerinti moterų rezultatus darbo rinkoje, be kita ko, teikiant nuolatinės priežiūros paslaugas. Kelti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių, visų pirma migrantų kilmės, išsilavinimo lygį. Skatinti investicijas į paslaugų sektorių mažinant administracines ir reglamentavimo kliūtis, sudarant sąlygas lengviau patekti į rinką, o įmonėms – augti.