(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 7 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 8 ;

(5)šiuo metu Vengrijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato nominalaus deficito pablogėjimą nuo 1,8 % BVP 2016 m. iki 2,4 % BVP tiek 2017, tiek 2018 m., o toliau laipsnišką jo gerėjimą iki 1,2 % BVP iki 2021 m. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą – 1,7 % BVP struktūrinį deficitą iki 2016 m., o nuo 2017 m. – patikslintą 1,5 % BVP – planuojama pasiekti iki 2020 m. Tačiau, remiantis perskaičiuotu struktūriniu balansu 9 , vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas programos laikotarpiu nebūtų pasiektas. Konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažės iki beveik 61 % iki 2021 m. pabaigos. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra palankus, o dėl to kyla rizika, kad deficito tikslai nebus įgyvendinti;

(6)2017 m. konvergencijos programoje nurodyta, kad išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto ir saugumo priemonių 2016 ir 2017 m. poveikis biudžetui yra didelis, ir pateikta tinkamų šių papildomų biudžeto išlaidų apimties ir pobūdžio įrodymų. Komisijos nuomone, reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos dėl išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto 2015 m. sudarė 0,04 % BVP, o 2016 m. nebuvo jokių reikalavimus atitinkančių papildomų išlaidų, susijusių su atvykstančių pabėgėlių srautu. 2016 m. reikalavimus atitinkančios papildomos išlaidos dėl saugumo priemonių siekė 0,04 % BVP. Nenumatoma, kad 2017 m. dar labiau didės išlaidos dėl išskirtinio atvykstančių pabėgėlių srauto, o papildomas saugumo priemonių poveikis biudžetui dabar vertinamas 0,14 % BVP. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies nuostatas šios papildomos išlaidos yra priimtinos, atsižvelgiant į tai, kad atvykstančių pabėgėlių srautas, kaip ir terorizmo grėsmės mastas, yra neįprasti įvykiai, jų poveikis Vengrijos viešiesiems finansams yra reikšmingas, o tvarumas nebūtų pažeistas leidžiant laikinai nukrypti nuo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Todėl 2016 m. reikiamas koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo buvo sumažintas siekiant atsižvelgti į papildomas su saugumu susijusias išlaidas. Kalbant apie 2017 m., galutinis vertinimas, į kurį bus įtrauktos reikalavimus atitinkančios sumos, bus atliktas 2018 m. pavasarį, remiantis Vengrijos valdžios institucijų pateiktais stebėjimų duomenimis;

(7)2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Vengrijai 2017 m. užtikrinti 0,6 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2017 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta;

(8)numatoma, kad 2018 m., atsižvelgdama į savo fiskalinę padėtį ir visų pirma skolą, Vengrija toliau vykdys koregavimą siekdama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo – 1,5 % BVP struktūrinio deficito. Remiantis bendrai sutarta koregavimo matrica pagal Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų 10 nominalus augimas 2018 m. neviršytų 2,8 %. Tai atitiktų 1,0 % BVP struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus smarkiai nukrypta. Kartu prognozuojama, kad 2017 ir 2018 m. Vengrija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad nuo 2017 m. reikės papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų; Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus, reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto rezultatus reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį Vengrijos atsigavimą, ir užtikrina šalies viešųjų finansų tvarumą. Atsižvelgdama į tai ir į Vengrijos ciklinę padėtį, Komisija ketina pasinaudoti taikytina diskrecijos riba;

(9)Vengrijos konkurencingumą ir potencialų augimą stabdo menkos privačios investicijos ir mažas našumas. Veiksniai, kurie neigiamai veikia verslo aplinką ir įmonių investicijas, yra ypač susiję su institucijų veiklos efektyvumo ir valdymo trūkumais. Dažnai besikeičianti reglamentavimo ir mokesčių aplinka yra viena didžiausių kliūčių užsiimti verslu Vengrijoje; kitos kliūtys – nepakankamas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir nepakankamai įrodymais grindžiamas politikos formavimas. Reglamentavimo kliūtys paslaugų sektoriuje taip pat riboja rinkos dinamiką ir varžo investavimą. Ribojamojo pobūdžio reglamentavimas, įskaitant mažmeninės prekybos sektoriuje, riboja poveikį konkurenciją paslaugų sektoriuje ir neigiamai veikia verslo aplinką;

(10)Vengrijos bendras mokesčių ir BVP santykis vis dar gerokai didesnis, palyginti su kitomis to paties regiono šalimis, o mokesčių sistemos problemos tebėra neišspręstos. 2017 m. Vyriausybė 5 procentiniais punktais sumažino darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, o 2018 m. planuojama jas sumažinti dar 2 procentiniais punktais. Ši priemonė gerokai sumažino mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims, tačiau jis tebėra didelis. Tai visų pirma pasakytina apie vaikų neturinčius mažas pajamas gaunančius asmenis, nes jų pleištas vis dar yra vienas didžiausių ES. Mokesčių sistema tebėra sudėtinga. Nepaisant to, kad nuo 2013 m. sektoriniai mokesčiai (kai kurie iš jų tebedaro didelį iškraipomąjį poveikį) mažėjo, jie vis dar apsunkina mokesčių sistemą ir silpnina investuotojų pasitikėjimą. Neigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui Vengrijoje ir toliau daro mokesčių sistemos sudėtingumas ir neapibrėžtumas, siejami su didelėmis prievolių vykdymo išlaidomis ir administracine našta;

(11)neigiamai verslo aplinką veikia ir ekonomikos augimo potencialą mažina institucijų veiklos efektyvumo trūkumai. Visų pirma, nepaisant neseniai padarytos pažangos ir Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo, pažanga didinant skaidrumą ir konkurenciją viešųjų pirkimų srityje tebėra ribota ir dar neturima jokių konkrečių įrodymų. Dabartinė e. viešųjų pirkimų strategija – tvirtas pagrindas didinti skaidrumą, tačiau jos įgyvendinimą ir poveikį veiksmingumui bei skaidrumui reikia stebėti. Korupcijos rizika išlieka didelė, o tai neigiamai veikia verslo aplinką, ir priemonės, kurių imtasi šiai problemai spręsti, turi didelių trūkumų. Vengrija taip pat vėluoja įgyvendinti savo e. viešųjų pirkimų strategiją. Dėl to Vengrijoje trukdoma laiku įdiegti e. viešuosius pirkimus ir įgyvendinti tikslą didinti skaidrumą ir konkurenciją;

(12)padėtis Vengrijos paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninės prekybos sektorių, tebėra itin sudėtinga. Per praėjusius metus Vengrijos vyriausybė toliau kišosi į rinkas, kurios iki tol buvo atviros konkurencijai, ir nustatė naujus, griežtesnius reikalavimus keleivinio transporto paslaugoms, kurias teikia nepriklausomi išsiuntimo centrai. Vengrijos vyriausybė nesiėmė jokių svarbių žingsnių, kad pagerintų reglamentavimo aplinką paslaugų sektoriuje, ypač mažmeninės prekybos, viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų, vadovėlių leidybos ir platinimo arba mokėjimo mobiliuoju telefonu sistemų srityse. Mažmeninės prekybos sektoriuje nėra aiškių gairių, kaip suteikti leidimą atidaryti naują, didesnę nei 400 m2 parduotuvę. Tai prisideda prie dar didesnio neskaidrumo ir nenuspėjamumo šiame sektoriuje. Paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninės prekybos sektorių, išliekančios reglamentavimo kliūtys riboja rinkos dinamiką ir varžo investavimą, o kartu tai didina neapibrėžtumą investuotojams, ypač tarptautiniams;

(13)norint vidutinės trukmės laikotarpiu padidinti Vengrijos konkurencingumą ir potencialų augimą, labai svarbus vaidmuo teks struktūrinėms reformoms, kurių tikslas – skatinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros srityse, ir toliau gerinti darbo rinkos veikimą. Socialinio teisingumo skatinimas taip pat bus labai svarbus norint užtikrinti labiau integracinį augimą;

(14)vertinant pagal tarptautinius standartus, pagrindinių gebėjimų ugdymo rezultatai išlieka prasti. 2015 m. PISA švietimo sistemų tyrimas parodė, kad rezultatai labai prastėja, o socialinės ir ekonominės mokinių padėties įtaka mokymosi rezultatams yra viena didžiausių ES. Mokyklos rūšies įtaka mokymosi rezultatams yra labai didelė. Tikėtina, kad nuo 2016 m. sumažinus mokslo disciplinų mokymo vidurinėse profesinio mokymo mokyklose valandų skaičių Vengrijos atsilikimas mokslo disciplinose įgytų gebėjimų srityje tik didės. Pastaruosius penkerius metus mokyklos nebaigusių asmenų dalis nesikeitė ir tebėra itin didelė tarp romų. Palankių sąlygų neturinčių vaikų pasiskirstymas mokyklose yra netolygus, o romų vaikai vis dažniau lanko mokyklas ir klases, kuriose daugumą sudaro romai. Įdiegtos priemonės, skirtos mokytojų rengimui, ankstyvajam ugdymui bei mokymosi rezultatams remti ir mokyklos nebaigiančių romų problemai spręsti. Tačiau trūksta visapusiškų ir sisteminių priemonių segregacijos problemai išspręsti. Nėra pakankamai didelio kandidatų įgyti tretinį išsilavinimą skaičiaus, o mokslus baigusiųjų skaičiaus rodiklis nepakankamai aukštas, kad būtų patenkintas augantis aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Padėtį gali dar labiau pabloginti 2017 m. priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimas;

(15)pastaraisiais metais darbo rinkoje įvyko teigimų pokyčių: nedarbas pasiekė iki prieš krizę buvusį lygį. Dėl privačiajame sektoriuje sukurtų darbo vietų ir viešųjų darbų sistemos, kuri tebėra didžiausio masto aktyvios darbo rinkos politikos priemonė Vengrijoje – joje dalyvauja per 200 000 dalyvių, užimtumo lygis pasiekė istorines aukštumas. Siekiant palengvinti perėjimą iš viešųjų darbų sistemos į pirminę darbo rinką, pastaraisiais metais buvo priimtas priemonių rinkinys. Tačiau sistema dar nėra pakankamai tikslinė, o jos veiksmingumas reintegruojant dalyvius į atvirą darbo rinką tebėra ribotas. Be to, kai kuriuose sektoriuose vis labiau trūksta darbo jėgos. Kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės stiprinamos, iš dalies ES lėšomis, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų palengvintas veiksmingas perėjimas į pirminę darbo rinką. Bedarbių profiliavimo sistema veikia, tačiau dar nėra visiškai veiksminga. Pastaraisiais metais padidėjo vyrų ir moterų užimtumo skirtumas, o motinystės poveikis moterų užimtumui yra vienas didžiausių ES. Dalyvavimui darbo rinkoje įtaką daro palyginti prasti sveikatos priežiūros rezultatai ir nevienodas sveikatos priežiūros prieinamumas. Socialinių partnerių dalyvavimas priimant sprendimus yra ribotas;

(16)kai kurie skurdo rodikliai pasiekė iki prieš krizę buvusį lygį, tačiau jie vis dar aukštesni už ES vidurkį. Nors ir mažėja, tačiau romų ir vaikų skurdo lygis tebėra labai didelis. Didelė dirbančių romų dalis dirba viešųjų darbų sistemoje. Kol kas jų integracija į atvirą darbo rinką nėra labai veiksminga;

(17)socialinės paramos ir nedarbo išmokų adekvatumas ir aprėptis yra riboti. Nedarbo išmokų trukmė (trys mėnesiai) tebėra trumpiausia ES ir trumpesnė nei vidutinis laikotarpis, kurio reikia, kad darbo ieškantis asmuo susirastų darbą. 2015 m. vykdant socialinės paramos reformą išmokų sistema racionalizuota, tačiau nepanašu, kad ji užtikrino vienodą ir bent jau pakankamą gyvenimo lygį žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Savivaldybėms palikta didelė veiksmų laisvė nustatant tinkamumo gauti išmokas kriterijus ir išmokų dydį, todėl išmokų gavėjams kyla neaiškumų. Nedidelis minimalių pajamų išmokų dydis nekito, tačiau valdžios institucijos ketina per ateinančius metus laipsniškai didinti tikslines išmokas pinigais. Jau 2017 m. trys iš šių išmokų buvo šiek tiek padidintos. Papildomos tikslinės priemonės padėtų sumažinti nepalankiausias sąlygas turinčių grupių, ypač vaikų ir romų, materialinį nepriteklių;

(18)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vengrijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Vengrija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vengrijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(19)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė 11 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Vengrijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.Fiskalinę politiką vykdyti vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimais, o tai reiškia, kad 2018 m. reikės didelių fiskalinių pastangų. Imantis politikos veiksmų, atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį Vengrijos atsigavimą, ir užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą.

2.Užbaigti mažinti mokesčių pleištą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir supaprastinti mokesčių struktūrą, visų pirma sumažinant didžiausią iškraipomąjį poveikį darančius sektorinius mokesčius. Didinti skaidrumą ir konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, įgyvendinant visapusišką ir veiksmingą e. viešųjų pirkimų sistemą, ir stiprinti kovos su korupcija sistemą. Didinti reglamentavimo nuspėjamumą, skaidrumą ir konkurenciją, visų pirma paslaugų sektoriuje, ypač mažmeninės prekybos sektoriuje.

3.Pasiekti, kad viešųjų darbų sistema būtų orientuota į tuos, kurie yra labiausiai nutolę nuo darbo rinkos, ir veiksmingai padėti darbo ieškantiems asmenims pereiti į darbo rinką, be kita ko, stiprinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Imtis priemonių mokymosi rezultatams gerinti ir palankių sąlygų neturinčių grupių, visų pirmą romų, aktyvesniam dalyvavimui įtraukioje bendrojo švietimo sistemoje užtikrinti. Padidinti socialinės paramos adekvatumą ir aprėptį bei nedarbo išmokų trukmę.