(3)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Prancūzijos ataskaita 8 . Joje įvertinta Prancūzijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Prancūzijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. 9 Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma Prancūzijai būdingas mažas konkurencingumas ir didelė bei didėjanti valstybės skola esant mažam našumo augimui. Ypač svarbi neigiamų padarinių Prancūzijos ekonomikai rizika ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį, neigiamas šalutinis poveikis ekonominei ir pinigų sąjungai;

(4)2017 m. balandžio 28 d. Prancūzija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 10 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 11 ;

(6)šiuo metu Prancūzijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė, laikydamasi 2015 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijos, tikisi nominaliu 2,8 % BVP deficitu iki 2017 m. panaikinti perviršinį deficitą. Numatoma, kad nominalus deficitas toliau mažės ir 2020 m. sieks 1,3 % BVP. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą – 0,4 % BVP struktūrinį deficitą – planuojama pasiekti iki 2019 m. Tačiau prognozuojama, kad perskaičiuotas 12 struktūrinis balansas 2020 m. bus −1,2 % BVP, todėl vidutinės trukmės tikslas programos laikotarpiu nebus pasiektas. Stabilumo programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP sumažės nuo 95,9 % BVP 2018 m. iki 93,1 % 2020 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Kita vertus, priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2018 m. ir vėliau, nepakankamai konkretizuotos;

(7)2015 m. kovo 10 d. Taryba rekomendavo Prancūzijai 2017 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį ir pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas sudarytų 2,8 % BVP, o tai 2017 m. atitiktų 0,9 % BVP struktūrinio balanso pagerėjimą. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, numatoma, kad 2017 m. nominalus deficitas pasieks 3,0 % BVP – viršys Tarybos rekomenduotą tikslą. Numatoma, kad, jei politika nesikeis, 2018 m. nominalus deficitas sudarys 3,2 % BVP, taigi viršys Sutartyje nustatytą pamatinę vertę ir rodys, kad tvariam perviršinio deficito panaikinimui kyla rizika. Be to, neplanuojama, kad rekomenduojamos fiskalinės pastangos bus įdėtos per perviršinio deficito procedūros laikotarpį, nes Prancūzijos vykdoma konsolidavimo strategija pirmiausia grindžiama pagerėjusiomis ciklo sąlygomis ir išlikusiomis mažų palūkanų sąlygomis, o šių veiksnių valdžios institucijos nekontroliuoja;

(8)jei perviršinis deficitas galiausiai būtų laiku ir tvariai panaikintas, 2018 m. Prancūzijai būtų taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. Atsižvelgiant į Prancūzijos fiskalinę padėtį ir visų pirma jos skolą, numatoma, kad šalis toliau vykdys koregavimą siekdama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo – 0,4 BVP struktūrinio deficito. Remiantis bendrai sutarta koregavimo matrica pagal Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų 13 nominalus augimas 2018 m. neviršytų 1,2 %. Tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Taip pat esama rizikos, jog Prancūzija 2018 m. nesilaikys pereinamojo laikotarpio skolos taisyklės, nes prognozuojama, kad struktūrinis balansas pablogės 0,5 % BVP, palyginti su reikalavimu užtikrinti minimalų tolygų struktūrinį 0,4 % BVP koregavimą. Apskritai Taryba mano, kad Prancūzija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių siekdama užtikrinti, kad 2017 m. būtų laikomasi reikalavimų, ir kad nuo 2018 m. reikės papildomų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus turėtų būti remiamasi valstybės narės biudžeto balansu atsižvelgiant į ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto planų projektą, o vėliau – 2018 m. biudžeto rezultatus reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį Prancūzijos atsigavimą, ir užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą. Atsižvelgdama į tai ir į Prancūzijos ciklinę padėtį, Komisija ketina pasinaudoti taikytina diskrecijos riba;

(9)Prancūzijos viešųjų išlaidų lygis yra vienas iš didžiausių ES. Prognozuojama, kad išlaidų santykis 2017 m. sieks 56,2 % BVP, 9,7 proc. punkto daugiau negu ES. Prancūzija laikėsi išlaidomis grindžiamo konsolidavimo strategijos, kuri daugiausia paremta mažėjančiomis palūkanų normomis ir viešųjų investicijų mažinimu. Tačiau mažai tikėtina, kad mažos palūkanų normos išliks ir vidutinės trukmės laikotarpiu, o pelningų investicijų mažinimas galėtų pakenkti būsimam ekonominiam potencialui. Kita vertus, peržiūrėjus išlaidas, nustatyti keli galimo veiksmingumo didinimo būdai, kurie nebuvo įgyvendinti. Peržiūrėjus išlaidas nustatyta nedidelė dalis – mažiau nei 2 % – sutaupytų visų planuotų išlaidų, t. y. 50 mlrd. EUR per 2015–2017 m. laikotarpį. Tačiau tik dalis jų įtrauktos į faktines 2016 m. biudžeto priemones, o 2017 m. Biudžeto įstatyme numatytos priemonės grindžiamos dar per 2015 m. išlaidų peržiūrą nustatytomis priemonėmis. Po išlaidų peržiūros sutaupytos lėšos galėtų labai padidėti išplėtus peržiūrimas išlaidų sritis ir įgyvendinus daugiametę strategiją, kad nustatytos sutaupytos lėšos visapusiškai taptų konkrečiomis biudžeto priemonėmis;

(10)didelės socialinio draudimo įmokos kartu su dideliais įmones slegiančiais mokesčiais gali atgrasyti nuo privačių investicijų ir trukdyti įmonėms augti ir įdarbinti naujų darbuotojų. Politinės darbo sąnaudų mažinimo priemonės ir toliau įgyvendinamos, o 2016 m. balandžio mėn. pradėtas pagal solidarumo ir atsakomybės paktą planuotas antrasis darbdavių socialinio draudimo įmokų mažinimo etapas. Be to, Vyriausybė 2017 m. padidino mokestines lengvatas konkurencingumui ir užimtumui skatinti (CICE) nuo 6 % iki 7 %. Šios darbo jėgos mokesčių pleišto mažinimo priemonės Prancūzijos konkurencingumą gerino nuo 2013 m., bet anksčiau susikaupę nuostoliai dar nepadengti. 2015 m. vidutiniam darbo užmokesčiui Prancūzijoje tekusi darbdavių socialinio draudimo įmokų dalis, palyginti su visomis darbo sąnaudomis, buvo didžiausia ES, nors ji ir mažėja. Naujausiuose šių priemonių vertinimuose pabrėžiamas jų teigiamas poveikis užimtumui ir įmonių pelno maržoms, tačiau reikia papildomų vertinimų, siekiant visapusiškai įvertinti jų poveikį darbo užmokesčiui, investicijoms, užimtumui ir įmonių maržoms. Naujausi vertinimai taip pat rodo, kad visų darbo sąnaudų mažinimo programų konsolidavimas ir jų pertvarkymas į nuolatinį socialinio draudimo įmokų mažinimą padėtų optimizuoti jų poveikį užimtumui ir investicijoms;

(11)2016 m. efektyvusis vidutinis pelno mokesčio tarifas buvo 38,4 % – didžiausias Europos Sąjungoje, kiti gamybos mokesčiai taip pat buvo labai dideli. Norėdama pažaboti šią tendenciją, Prancūzija paskelbė, kokių veiksmų imsis siekdama 2020 m. įstatymais nustatytą pelno mokesčio normą sumažinti iki 28 %. Be to, vartojimo mokesčių našta ir toliau mažėja mažiau nei kitose ES valstybėse narėse. 2014 m. Prancūzija užėmė 27 vietą ES pagal mokestines pajamas, surenkamas iš vartojimo, kaip procentinę visų mokesčių dalį. PVM sistemai būdingas mažas vidutinis standartinis tarifas ir sumažinti lengvatiniai tarifai, taikomi didelei bazei. Sudėtinga mokesčių sistema yra kliūtis verslo aplinkai gerai veikti. Prancūzijos mokesčių našta didelė, tačiau kartu daug mokesčių lengvatų, sumažintų tarifų ir apmokestinimo sistemų, o dėl to išauga reikalavimų laikymosi sąnaudos ir padidėja netikrumas. Bendros Prancūzijos mokesčių išlaidos – didelės, daugiau kaip 3 % BVP. Mokesčius renkančių mokesčių administratorių administracinės išlaidos taip pat didelės ir viršija ES vidurkį;

(12)2016 m. nedarbo lygis sumažėjo iki 10,1 %. Didesnis jaunimo, žemos kvalifikacijos asmenų ir ne ES gimusių asmenų nedarbas. Tebevykdomos valdymo reformos yra labai svarbios derinant mokymo galimybes su įsidarbinimo perspektyvomis ir ekonominiais poreikiais. Tuo pat metu darbo ieškantys asmenys, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai ir MVĮ darbuotojai nuolat susiduria su sunkumais norėdami gauti galimybių mokytis. Jų dalyvavimui ir teikiamo mokymo aktualumui užtikrinti gali tekti stiprinti jau esamas priemones ir perbalansuoti išteklius. Jaunimui, ypač mažiausiai kvalifikuotam, vis dar sunku patekti į darbo rinką. Atsižvelgiant į tai, iki šiol teigiamų rezultatų sulaukta įgyvendinus pameistrystės rėmimo priemones. Tačiau pirminis profesinis rengimas ir mokymas, ypač teikiamas mokyklose ir kai kuriuose tretiniuose sektoriuose, nėra pakankamai susietas su užimtumo galimybėmis. Be to, palankių sąlygų neturintys mokiniai dažniau nukreipiami į pirminio profesinio rengimo įstaigas, kuriose taip pat didžioji dalis nebaigia mokslo, ir taip didinama nelygybė švietimo srityje. Mokinių socialinės ir ekonominės padėties įtaka ugdymo rezultatams yra viena didžiausių EBPO;

(13)2016 m. dirbo tik 54,5 % ne ES kilmės darbingo amžiaus migrantų. Moterų užimtumo lygis (45,4 %) buvo vienas žemiausių ES. Ne ES gimusių ir Prancūzijoje gimusių asmenų užimtumo atotrūkis 2016 m. padidėjo iki 17,5 proc. punkto (moterų – 23,7 proc. punkto). Dėl prastų ne ES gimusių asmenų užimtumo rezultatų mažėja bendras užimtumo lygis ir tai rodo nuolat nepanaudojamą darbo jėgą. Antros kartos imigrantų užimtumo rezultatai taip pat neigiami, ir to negalima paaiškinti amžiaus, išsilavinimo ir įgūdžių skirtumais. Be to, švietimo rezultatų skirtumai išlieka, nes antros kartos imigrantų rezultatai gerėja tik iš dalies. Siekiant išspręsti šią problemą, reikalinga išsami strategija, įskaitant visų pirma tikslines kalbos įgūdžių, kvalifikacijos kėlimo ir mokymo, profesinio konsultavimo ir kitas tikslines aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Siekiant skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, itin svarbu suteikti galimybę veiksmingai naudotis paslaugomis ir imtis veiksmų prieš diskriminacinę praktiką, kuri turi poveikio įdarbinant ne ES gimusius asmenis ir antros kartos imigrantus;

(14)nuo 2013 m. Prancūzijos minimalus darbo užmokestis indeksuojamas pagal šalies indeksavimo taisykles. Dėl nedidelės infliacijos ir lėtėjančio darbo užmokesčio augimo jo augimas buvo mažesnis nei standartinio darbo užmokesčio. Nors minimalus darbo užmokestis, palyginti su darbo užmokesčio mediana, yra didelis, su minimaliu darbo užmokesčiu susijusios darbo sąnaudos sumažėjo dėl atleidimo nuo socialinių įmokų. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas skatina daugelio kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą ir kelia riziką, kad naujiems darbuotojams bus mokamas didesnis darbo užmokestis nei esamiems. Nors minimalaus darbo užmokesčio indeksavimas yra svarbus siekiant išlaikyti darbuotojų perkamąją galią, dėl dabartinio indeksavimo mechanizmo gali būti vėluojama imtis būtinų bendrų darbo užmokesčio koregavimo priemonių. Be to, šiuo metu esant dideliam nedarbui, kyla rizika, kad su minimaliu darbo užmokesčiu susijusios darbo sąnaudos mažins žemos kvalifikacijos asmenų užimtumo galimybes. Nepriklausomų ekspertų grupė kasmet vertina Prancūzijos minimalų darbo užmokestį ir pateikia neprivalomą nuomonę dėl jo pokyčių. Į šių ekspertų nuomonę dėl darbo užmokesčio ad hoc didinimo iki šiol visada būdavo atsižvelgiama, ir ji atlieka svarbų vaidmenį siekiant tokius ad hoc didinimus kontroliuoti;

(15)2016 m. liepos mėn. priėmusi Įstatymą dėl darbo, socialinio dialogo ir profesinės karjeros, Prancūzija pradėjo įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama gerinti įmonių gebėjimą prisitaikyti prie ekonomikos ciklų ir sumažinti segmentaciją. Įstatymu paaiškinamos pavienių darbuotojų atleidimo iš darbo dėl ekonominių priežasčių taisyklės, išplečiama daugumos įmonės lygmeniu sudaromų sutarčių taikymo sritis ir didinamas kolektyvinių derybų veiksmingumas. Vis dar aukštas nedarbo lygis kelia nedarbo išmokų sistemos tvarumo problemų. Šiuo klausimu socialiniai partneriai 2017 m. kovo mėn. pasiekė susitarimą dėl naujos nedarbo išmokų konvencijos, kurią turi patvirtinti Prancūzijos Vyriausybė ir kurios tikslas – sumažinti deficitą po 1,2 mlrd. EUR per metus;

(16)nors Prancūzija pagerino savo bendrą reguliavimo sistemos veikimą, verslo aplinka ir toliau vertinama vidutiniškai, palyginti su pagrindiniais konkurentais. Visų pirma, nepaisant to, kad toliau dedamos pastangos sistemą paprastinti, įmonės vis dar susiduria su didele reguliavimo našta ir greitai keičiamais teisės aktais. Tai viena iš pagrindinių kliūčių privačioms investicijoms. Įgyvendindama paprastinimo programą, Prancūzija ėmėsi priemonių, kad sumažintų įmonėms tenkančią biurokratizmo naštą, tačiau daug priemonių, priimtų iki 2016 m., dar nebuvo įgyvendintos. Tuo pačiu metu ribos slenksčio efektas ir toliau turi poveikį įmonių plėtojimuisi ir jų ekonominės bei rinkos veiklos rezultatams. Padidintos socialinės ir fiskalinės prievolės, taikytinos įmonėms, kurių darbuotojų skaičius viršija tam tikrą skaičių, gali atgrasyti jas nuo tokios veiklos plėtros, kuri leistų joms eksportuoti arba diegti inovacijas. Šis ribos slenksčio efektas gali savo ruožtu turėti įtakos įmonių našumui, konkurencingumui ir tarptautinimui. Iš tikrųjų, remiantis empiriniais duomenimis, 10 ir 50 darbuotojų ribos yra ypač brangios darbdaviams, o Prancūzijos ekonomikai būdinga neproporcingai maža dalis šias ribas viršijančių įmonių, o tai reiškia, kad tarp abiejų reiškinių yra ryšys;

(17)konkurencija pagerėjo keliuose paslaugų sektoriuose, tačiau kai kuriuose ekonomiškai svarbiuose sektoriuose, pvz., apskaitos, architektūros, priežiūros namuose paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, taksi ir automobilių su vairuotoju nuomos paslaugų, vis dar mažai konkurencijos ir (arba) yra reguliavimo kliūčių. Tebėra kliūčių šias paslaugas teikti, visų pirma pertekliniai norminiai reikalavimai, ir tai atgraso nuo paslaugų teikimo arba riboja veiksmingą konkurenciją. Šias kliūtis sumažinus, esamos arba naujos įmonės galėtų naudotis naujais technologiniais ir skaitmeniniais pokyčiais, didinti savo konkurencingumą ir (arba) patekti į rinkas, ir tai būtų naudinga vartotojams: sumažėtų kainos ir pagerėtų paslaugų kokybė. Kad tai būtų pasiekta, kaip numatyta 2017 m. sausio mėn. priemonių, kuriomis būtų šalinamos kliūtys paslaugų rinkose, rinkinyje 14 , Komisija pradėjo tarpusavio vertinimo procesą ir paragino ES valstybes nares atlikti savo kliūčių verstis tam tikromis profesijomis vertinimą;

(18)inovacijos Prancūzijoje neatitinka Europos inovacijų srities lyderių veiklos rezultatų. Sudėtingumo lygis vis dar aukštas, o bendras koordinavimas – problema. Prancūzijos suteiktos valstybės paramos ir vidutiniškų inovacijų diegimo rezultatų neatitikimas kelia klausimų dėl viešosios paramos mechanizmų veiksmingumo. Visų pirma, viešųjų mokslinių tyrimų centrų ir įmonių bendradarbiavimas nepatenkinamas ir kenkia ekonominiam inovacijų sistemos pajėgumui;

(19)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Prancūzija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(20)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė 15 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

(21)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Prancūzijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų: