(3)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Ispanijos ataskaita 8 . Joje įvertinta Ispanijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Ispanijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. 9 . Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Ispanijoje yra susidaręs tarpvalstybinės svarbos makroekonominis disbalansas. Konkrečiai, dėl einamosios sąskaitos pertekliaus mažėja Ispanijos grynieji išorės įsipareigojimai, nors jie tebėra dideli ir šaliai kelia riziką, susijusią su rinkos nuotaikų pokyčiais. Privačiojo sektoriaus, ypač įmonių, skola labai sumažėjo, tačiau namų ūkių skola tebėra didelė. Pagrindiniu skolos mažinimo veiksniu tapo ekonomikos augimas, bet fiskalinio tvarumo rizika vidutiniu laikotarpiu tebėra didelė. Itin svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamų disbalanso padarinių Ispanijos ekonomikai ir, atsižvelgiant įšalies ekonomikos dydį bei tarpvalstybinę svarbą, visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika. Finansų sektorius išliko ypač stabilus: prie to prisidėjo vykdomas jo restruktūrizavimas, mažos finansavimo sąnaudos ir ekonomikos atsigavimas. Keletą pastarųjų metų sparčiai kurtos darbo vietos ir greitai sumažėjo nedarbas, bet jis tebėra labai didelis. Keletą pastarųjų metų svarbūs spartaus darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo augimo veiksniai buvo darbo rinkos reformos ir darbo užmokesčio augimo ribojimas;

(4)2017 m. balandžio 28 d. Ispanija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą, o 2017 m. balandžio 29 d. – 2017 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 10 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 11 ;

(6)šiuo metu Ispanijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto korekcinė dalis. 2017 m. stabilumo programoje Ispanija, laikydamasi 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos įspėjimo, planuoja perviršinį deficitą panaikinti iki 2018 m. Planuojama, kad nominalus deficitas toliau mažės ir 2020 m. sieks 0,5 % BVP. Programoje pateiktos išlaidų projekcijos apima neapibrėžtųjų įsipareigojimų, kurie susiję su greitkeliais ir finansų sektoriumi ir kurie 2017 ir 2018 m. atitinkamai sudaro beveik 0,4 ir 0,2 % BVP, padengimą. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo – struktūrinio biudžeto balanso – per stabilumo programos laikotarpį pasiekti neplanuojama. Numatoma, kad perskaičiuotas struktūrinis balansas 12 2020 m. sieks −1,9 % BVP. Pagal stabilumo programą numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos su BVP santykis sumažės iki 98,8 % 2017 m., 97,6 % 2018 m. ir 92,5 % 2020 m. Programoje pateiktos makroekonominės prielaidos yra tikėtinos iki 2018 m., o vėliau tampa gana palankios. Apskritai planuojamas tikslų įgyvendinimas vis dar priklauso nuo tvirtos ekonominės perspektyvos, bet tam gresia įvairi rizika. Kita fiskalinių tikslų įgyvendinimui kylanti rizika yra susijusi su abejonėmis dėl pastarųjų mokesčių priemonių poveikio. Be to, atsižvelgiant į numanomą neapibrėžtųjų įsipareigojimų (kurie į Komisijos prognozę neįtraukti) padengimą, programos įgyvendinimas priklauso nuo kur kas didesnio išlaidų ribojimo 2017 ir 2018 m., nei numatoma pagal Komisijos prognozę. Galiausiai priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2018 m., dar nėra konkretizuotos;

(7)2016 m. rugpjūčio 8 d. Taryba Ispanijos paprašė iki 2018 m. ištaisyti perviršinio deficito padėtį ir, konkrečiai, valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,6 % BVP 2016 m., 3,1 % BVP 2017 m. ir 2,2 % BVP 2018 m. Remiantis atnaujinta Komisijos 2016 m. pavasario prognoze, šis valdžios sektoriaus balanso pagerėjimas laikytas atitinkančiu struktūrinio balanso pablogėjimą 0,4 % BVP 2016 m. ir 0,5 % BVP pagerėjimą ir 2017, ir 2018 m. 2016 m. Ispanijos nominalus deficitas pasiekė 4,5 % BVP, t. y. buvo šiek tiek mažesnis už Tarybos nustatytą tikslą. Darant prielaidą, kad politika nesikeis, pagal Komisijos 2017 m. pavasario prognozę numatoma, kad nominalus deficitas sumažės iki 3,2 % BVP 2017 m. ir dar labiau sumažės iki 2,6 % BVP 2018 m., t. y. 0,1 % ir 0,4 % BVP viršys nominalaus deficito tikslus, nustatytus stabilumo programoje ir nurodytus Tarybos. Kitaip nei pagal stabilumo programą, pagal prognozę nėra daroma prielaidos, kad minėtus neapibrėžtuosius įsipareigojimus reikės padengti. Tikimasi, kad bendras 2016–2017 m. fiskalinių pastangų tikslas bus beveik pasiektas, bet (darant prielaidą, kad politika nesikeis) numatoma, kad 2018 m. jos nesieks Tarybos prašyto dydžio. Be to, 2016 m. rugpjūčio mėn. Taryba Ispanijos paprašė imtis fiskalinės sistemos gerinimo priemonių, tačiau stabilumo programoje nepranešama apie planus didinti Stabilumo įstatyme nustatytos išlaidų taisyklės indėlį į viešųjų finansų tvarumą. Apskritai Taryba mano, kad reikės papildomų priemonių, ypač 2018 m., siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų ir visų pirma 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos įspėjimo sąlygų;

(8)Ispanija vis dar neturi aiškios ir nuoseklios viešųjų pirkimų politikos sistemos, kuria būtų užtikrinta teisinė atitiktis, didelė konkurencija ir ekonomiškumas, visų pirma taikant veiksmingus ex ante ir ex post kontrolės mechanizmus, taip pat užtikrinant didesnį skaidrumą ir koordinavimą visose perkančiosiose organizacijose visais valdžios lygmenimis. 2017 m. Vyriausybė pasiūlė priemonių, kuriomis būtų pagerinta viešųjų pirkimų priežiūros sistema ir kurias dar turi patvirtinti Parlamentas;

(9)Ispanija padarė pažangą kovos su korupcija srityje, ypač kiek tai susiję su administracinių sprendimų priėmimo skaidrumu, ir konkrečiau – priimdama teisės aktų dėl partijų finansavimo skaidrumo, turto deklaravimo ir interesų konfliktų. Dabar daugiau dėmesio bus skiriama šioms priemonėms įgyvendinti. Nepaisant korupcijos tyrimų, apimančių vietos ir regioninio lygmenų bylas, suaktyvėjimo, vis dėlto specialiai pritaikytų prevencinių strategijų, kuriomis būtų mažinama korupcijos rizika, tais valdžios lygmenimis neparengta, taip pat nėra ir bendros prevencinės visų valdžios lygmenų strategijos. Dėl kitų trūkumų, pavyzdžiui, informatorių apsaugos teisės aktų nebuvimo, pastaruoju metu įsteigto Interesų konfliktų biuro nepriklausomybės laipsnio ir nepakankamo lobizmo reguliavimo, konkrečių tolesnių veiksmų dar nesiimta. Dar viena problema – ilga su korupcijos bylomis susijusio teismo proceso trukmė. Nors 2015 m. Baudžiamojo proceso įstatymas iš dalies pakeistas, kad būtų apribotas tyrimams skirtas laikas ir sutrumpintas nepagrįstas baudžiamojo proceso vėlavimas, ši priemonė galėtų nulemti nebaudžiamumą sudėtingose korupcijos bylose, kurių iki nustatytų terminų nebūtų įmanoma parengti;

(10)nepaisant ES vidurkį atitinkančio standartinio PVM tarifo, Ispanijos gaunamos PVM pajamos santykinai mažos. Tai daugiausia lemia tai, kad Ispanija per dažnai atleidžia nuo mokesčio arba taiko sumažintą jo tarifą įvairiems produktams ir paslaugoms. Todėl 2014 m. Ispanijos politikos atotrūkis buvo didžiausias ES (59 %, palyginti su maždaug 44 % ES vidurkiu). Ispanijos gaunamos su aplinkosauga susijusių mokesčių pajamos irgi yra vienos mažiausių ES, nors keletą pastarųjų metų imtasi priemonių, daugiausia energetikos sektoriuje. Apmokestinus taršą ir išteklių naudojimą galima gauti daugiau pajamų, o tai labai naudinga visuomenei ir aplinkai. Be to, yra norminių skirtumų, dėl kurių regioniniu lygmeniu nevienodai traktuojami tam tikri aplinkosaugos mokesčiai. Kiek tai susiję su išlaidomis, Vyriausybė įpareigojo Ispanijos nepriklausomą fiskalinę įstaigą AIReF atlikti išlaidų peržiūrą, apimančią visus valdžios sektoriaus lygmenis. Peržiūra gali padėti nustatyti sritis, kuriose lėšų poreikius būtų galima patenkinti efektyviau panaudojant išteklius;

(11)keletą pastarųjų metų sparčiai kurtos darbo vietos, o tą skatino darbo rinkos reformos ir darbo užmokesčio augimo ribojimas. Nedarbas greitai sumažėjo, bet tebėra vienas didžiausių ES, visų pirma jaunimo ir žemos kvalifikacijos asmenų nedarbas, o dėl to kyla atitrūkimo nuo darbo rinkos rizika. Beveik pusė bedarbių darbo neturėjo daugiau nei metus. Ispanija imasi priemonių jaunimui remti, visų pirma išplėsdama Jaunimo garantijų tinkamumo kriterijų taikymo sritį, ir ilgalaikiams bedarbiams skirtai individualiai paramai stiprinti. Jų veiksmingumas taip pat priklauso nuo regioninių užimtumo tarnybų veiklos rezultatų. Yra galimybių stiprinti jų bendradarbiavimą su socialinėmis tarnybomis, siekiant teikti daugiau paslaugų darbo ieškantiems asmenims, visų pirma ilgalaikiams bedarbiams ir pajamų garantavimo schemų dalyviams. Be to, būtų galima stiprinti viešųjų užimtumo tarnybų bendradarbiavimą su darbdaviais, visų pirma didinant užimtumo tarnybų tvarkomų laisvų darbo vietų dalį;

(12)Ispanijoje laikino darbo dalis yra viena didžiausių ES, o daugelio laikinųjų sutarčių trukmė labai trumpa. Perėjimo nuo laikinųjų prie nuolatinių darbo sutarčių rodikliai labai maži, palyginti su ES vidurkiu. Platus laikinųjų sutarčių naudojimas yra susijęs su lėtesniu našumo augimu (be kita ko, rečiau naudojantis mokymo darbo vietoje galimybėmis), prastesnėmis darbo sąlygomis ir didesne skurdo rizika. Atrodo, kad pastarosios darbo rinkos reformos turėjo nedidelį teigiamą poveikį mažinant nuolatinių ir laikinųjų sutarčių segmentaciją, o šiuo metu vykdomas darbo inspekcijų stiprinimas duoda teigiamų rezultatų kovojant su piktnaudžiavimu laikinosiomis sutartimis. Vis dėlto nuo įdarbinimo pagal nuolatines sutartis vis dar gali atgrasyti kai kurios Ispanijos darbo rinkos savybės, įskaitant netikrumą kilus teisiniam ginčui dėl darbuotojo atleidimo, taip pat palyginti dideles išeitines išmokas darbuotojams, turintiems nuolatines sutartis. Be to, įdarbinimo paskatų sistema tebėra padrika ir nėra veiksmingai orientuota į įdarbinimo pagal neterminuotąsias sutartis skatinimą. Nors pastaruoju metu Ispanija ir įsteigė užimtumo kokybės klausimų darbo grupę, pagal 2014 m. Vyriausybės ir socialinių partnerių susitarimą ji dar nėra parengusi visapusiško darbo rinkos segmentacijos mažinimo plano;

(13)pagal atskirus regionus ir pajamų garantavimo schemas vis dar skiriasi tinkamumo naudotis tomis schemomis sąlygos, taip pat sąsaja tarp aktyvumo skatinimo ir apsaugos. Tam tikrų kategorijų pažeidžiamiems namų ūkiams pajamų garantavimo priemonės netaikomos. Ribotą schemų veiksmingumą iš dalies paaiškina dideli regioninių minimaliųjų pajamų schemų adekvatumo ir taikymo sąlygų skirtumai ir nacionalinių išmokų sistemų suskaidymas į daugelį schemų, kurios skirtos įvairių kategorijų darbo ieškantiems asmenims ir kurias valdo skirtingos įstaigos. Dėl suskaidymo atsiranda pertraukų teikiant paramą tiems, kuriems jos reikia, ir sunku įgyvendinti integruotus modelius. Reaguojant į daugelį problemų, vykdomas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti nacionalinių ir regioninių pajamų rėmimo schemų veiksmingumą. Šeimos išmokų tikslingumas prastas. Be to, atsižvelgiant į mokesčių kreditų poveikį, apskritai mokesčių lengvatų sistema šiek tiek regresinė. Naudojimasis vaikų priežiūros paslaugomis labai išauga kartu su šeimos pajamomis, o tai taip pat rodo, kad yra šių paslaugų prieinamumo kliūčių mažas pajamas gaunantiems tėvams. Ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimas gerėja, bet šioje srityje yra regioninių skirtumų ir dabartiniai poreikiai vis dar netenkinami;

(14)ilgesnio laikotarpio našumo augimo Ispanijoje potencialą neigiamai veikia prasti švietimo rezultatai. Nepaisant didelio pagerėjimo per kelerius pastaruosius metus, mokyklos nebaigusių asmenų skaičius išlieka vienas didžiausių ES. Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir moksleivių rezultatai, ypač susiję su pagrindiniais gebėjimais, atskiruose regionuose labai skiriasi. Tarp gerais rezultatais pasižyminčių regionų sėkmingo mokyklinio ugdymo veiksnių – mokytojų mokymas ir parama atskiriems moksleiviams. Ispanijos kurso kartojimo rodiklis antras pagal dydį ES, o dėl to išauga mokyklos nebaigimo rizika, mažėja išsilavinimo lūkesčiai ir daromas poveikis švietimo sąnaudoms. Aukštojo mokslo įstaigų absolventų įsidarbinamumas tebėra palyginti žemas. Bendradarbiavimo su verslo įmonėmis švietimo ar mokslinių tyrimų srityje kliūtys tebėra mažas studentų ir akademinių darbuotojų judumas, ribotos stažuočių galimybės, paskatų stygius ir universitetų valdymo nelankstumas;

(15)siekiant didinti našumą ir konkurencingumą, Ispanijai būtų naudinga papildomai skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Vis dėlto inovacijų veiklos rezultatai blogėjo ir šiuo metu yra prastesni nei 2007 m., o šalies atotrūkis nuo ES vidurkio laikui bėgant padidėjo. Esant prastiems inovacijų veiklos rezultatams, mažėja privačiosios MTTP išlaidos ir ryškėja mokslinių tyrimų bei inovacijų valdymo sistemos trūkumai. 2017 m. pradžioje pradėjo veikti Valstybinė mokslinių tyrimų agentūra, atsakinga už centrinės valdžios mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo valdymą. Iki šiol nėra sistemingo daugiamečio paramos programų biudžeto planavimo. Be to, paramos programų veiksmingumas nėra sistemingai vertinamas, kad būtų pagerinta jų struktūra ir įgyvendinimas. Dėl paskatų stygiaus ir universitetų valdymo nelankstumo viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimas taip pat tebėra silpnas, o mokslininkų judumas iš viešojo į privatųjį sektorių ir atvirkščiai – mažas. Atskirų valdžios lygmenų veiklos koordinavimas nėra optimalus, todėl nėra visiškos nacionalinės ir regioninės politikos sinergijos;

(16)Ispanijos mažųjų įmonių našumas paprastai yra gerokai mažesnis už kitų didelių ES valstybių narių mažųjų įmonių. Turint omenyje mažųjų įmonių gausumą Ispanijoje, tai turi didelį poveikį visos ekonomikos našumui. Todėl, sumažinus įmonių kūrimo, veikimo ir augimo kliūtis, išaugtų investicijos ir našumas. Ispanijos Vyriausybė per pastaruosius kelerius metus patvirtino kelias priemones, skirtas įmonių kūrimo ir augimo sąlygoms pagerinti. Kad jos būtų visapusiškai naudingos, labai svarbu šias reformas konsoliduoti ir iki galo įgyvendinti. 2013 m. priimtas Įstatymas dėl rinkos bendrumo padėjo sumažinti papildomas verslininkams tenkančias sąnaudas, kurių atsiranda dėl didelių regioninių verslo reglamentavimo skirtumų ir sutapimų. Tai, kad įmonės, gindamos savo teises, kurias riboja patekimo į rinką kliūtys, vis dažniau naudojasi šiame įstatyme numatytu skundų nagrinėjimo mechanizmu, rodo, kad galbūt reikėtų dar labiau supaprastinti licencijavimo procedūras. Reikėtų dėti daugiau pastangų koordinuoti atitinkamų viešojo administravimo įstaigų veiklą, be kita ko, per sektorių konferencijas. Tai yra itin svarbu siekiant užtikrinti, kad visų lygmenų esamais ir būsimais teisės aktais būtų veiksmingai šalinamos bereikalingos patekimo į rinką kliūtys, taip pat ir susijusios su naujais dalijimosi ekonomikos verslo modeliais. Mažmeninės prekybos sektoriuje patekimas į rinką toliau be reikalo ribojamas dvigubais leidimais pradėti vykdyti mažmeninės prekybos veiklą. Vairuotojo valdomų transporto priemonių paslaugų sektoriaus teisės aktuose ir trumpalaikės būsto nuomos paslaugų regioniniuose teisės aktuose numatyti patekimo į rinką reikalavimai gali be reikalo trukdyti darniai vystytis dalijimosi ekonomikai. Pirmaisiais 2017 m. mėnesiais Ispanija ėmėsi priemonių Rinkos bendrumo įstatymo poveikiui sustiprinti, pvz., neseniai patvirtintos jo įgyvendinimo gairės ir paskelbtas gerosios ir blogosios jo taikymo patirties pavyzdžių katalogas;

(17)profesinių paslaugų reguliavimas vis dar yra gana varžantis. Protekcionistinės teisės (priskirtos veiklos rūšys) selektyviai suteikiamos kai kuriems paslaugų teikėjams, apeinant kitus, turinčius atitinkamą panašią kvalifikaciją. Daugeliui profesijų taikomas privalomas reikalavimas priklausyti profesinei asociacijai. ES svertinį vidurkį viršija Ispanijoje esamas ribojamojo poveikio statybos inžinierių, architektų ir gidų paslaugoms lygis. Už ES vidurkį jis mažesnis lyginant patentinių patikėtinių ir teisininkų paslaugas, nors galimybės užsiimti pastarąja profesija Ispanijoje yra labiau ribojamos nei galimybė užsiimti bet kuria kita profesija. 13 Vis dar nepriimtas Profesinių paslaugų įstatymo projektas, kuriuo, be kita ko, numatomas narystės profesinėse asociacijose racionalizavimas. Šia reforma taip pat siekiama padidinti profesinių įstaigų skaidrumą ir atskaitomybę, taip panaikinti apribojimus nepagrįstai priskirtoms veiklos sritims ir apsaugoti rinkos bendrumą Ispanijoje profesinių paslaugų naudojimo ir teikimo srityje;

(18)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Ispanijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat tolesnius veiksmus, susijusius su Ispanijai ankstesniais metais pateiktomis rekomendacijomis. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Ispanijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(19)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą, o jos nuomonė 14 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(20)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–3 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Ispanijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.Užtikrinti, kad būtų laikomasi 2016 m. rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimo dėl įspėjimo pagal perviršinio deficito procedūrą, be kita ko, imtis priemonių fiskalinei ir viešųjų pirkimų sistemoms stiprinti. Atlikti visapusišką išlaidų peržiūrą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose būtų galima pagerinti išlaidų efektyvumą.