(3)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Vokietijos ataskaita 8 . Joje įvertinta Vokietijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Vokietijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. 9 Komisijos analizė leidžia daryti išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma, vis dar didelis einamosios sąskaitos perteklius svarbus tarpvalstybiniu mastu ir kartu su tvirta labai konkurencingos pramonės integracija ir veiklos rezultatais tarptautinio darbo pasidalijimo sistemoje atspindi pernelyg dideles santaupas ir vangias investicijas tiek privačiajame, tiek ir viešajame sektoriuose. Einamosios sąskaitos perteklius 2015 m. dar padidėjo, 2016 m. išliko beveik nepakitęs ir numatoma, kad išliks didelis. Pertekliaus klausimo sprendimas gali turėti poveikio likusios euro zonos ir ES perbalansavimo perspektyvoms, nes daug dinamiškesnė vidaus paklausa Vokietijoje gali palengvinti finansinio įsiskolinimo mažinimo poreikio tenkinimą labai įsiskolinusiose valstybėse narėse. Nepaisant žemų palūkanų normų, kurios sudaro palankias finansavimo sąlygas, verslo investicijos, kaip BVP dalis, vis dar yra vangios. Nors privatus vartojimas toliau atsigauna, namų ūkių santaupos pasiekė rekordinį lygį ES. Itin svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamų padarinių Vokietijos ekonomikai ir, atsižvelgiant į šalies ekonomikos dydį bei tarpvalstybinę svarbą, visai ekonominei ir pinigų sąjungai rizika;

(4)2017 m. balandžio 13 d. Vokietija pateikė 2017 m. stabilumo programą, o 2017 m. balandžio 28 d. – 2017 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(5)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 10 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 11 ;

(6)šiuo metu Vokietijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2017 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato 2017–2021 m. pasiekti 0,25–0,5 % BVP biudžeto perteklių. Vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo, t. y. 0,5 % BVP struktūrinio deficito, bus laikomasi su atsarga visą programos laikotarpį. Stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP laipsniškai mažės ir 2021 m. sieks 57 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos ir kurio nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas;

(7)remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2017 m. pasieks 0,6 % BVP perteklių, o 2018 m. – 0,3 % BVP, taigi viršys vidutinio laikotarpio biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola toliau mažės užtikrintai ir sparčiau, nei reikalaujama pagal skolos taisyklę. Apskritai Taryba mano, kad Vokietija 2017 ir 2018 m. turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Be to, dar yra galimybių paremti vidaus paklausą: pasitelkti fiskalinę politiką, visų pirma siekiant, kad investicijos nuolat didėtų, ir sudaryti sąlygas realiajam darbo užmokesčiui sparčiau augti;

(8)viešosios investicijos, kaip BVP dalis, iš esmės liko nepakitusios ir yra mažesnės už euro zonos vidurkį. Viešųjų investicijų trūkumo problema išlieka, ypač savivaldybių lygmeniu, kur grynosios investicijos 2016 m. buvo neigiamos. Taip yra nepaisant priemonių, kurių imtasi per pastaruosius kelerius metus, ir 2015 bei 2016 m. labai padidėjusių viešųjų investicijų valdžios sektoriaus lygmeniu. 2016 m. imtasi papildomų priemonių, kurios turėtų padidinti viešųjų investicijų mastą, įskaitant federalinių žemių ir savivaldybių lygmenimis. Tai, be kita ko, yra federalinių fiskalinių santykių reforma; reformą patvirtinus, ji įsigalios 2020 m. Be to, konsultavimo investicijų į infrastruktūrą planavimo klausimais paslaugų teikimas savivaldybėms turėtų pagerinti jų atliekamą investicijų į infrastruktūrą planavimą ir įgyvendinimą. Tai ypač svarbu, nes investicijų į infrastruktūrą projektai federalinėse žemėse ir savivaldybėse vykdomi tik nedideliu mastu ir jiems poveikį turi pajėgumų ir planavimo apribojimai. Palanki biudžeto būklė paprastai rodo, kad yra fiskalinio manevravimo galimybių, pavyzdžiui, suteikti papildomų lėšų, kurios leistų padidinti viešąsias investicijas visais valdžios lygmenimis;

(9)apskritai viešosios ir privačiosios švietimo ir mokslinių tyrimų srities išlaidos pastaraisiais metais buvo gana stabilios, palyginti su BVP, tačiau jos išlieka mažesnės už ES vidurkį. 2015 m. jos buvo 9,1 % ir nesiekė 10 % BVP nacionalinio tikslo. Papildomos investicijos į švietimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas yra labai svarbios būsimai ekonominei Vokietijos sėkmei ir visų pirma veiksmingai neseniai atvykusių imigrantų integracijai. Šiam tikslui pasiekti Vokietija įsipareigojo dėti daug pastangų, ypač profesinio švietimo ir mokymo srityje. Ateinančiais metais panašių pastangų reikės įdėti ir kituose švietimo sektoriuose;

(10)Vokietijos mokesčių sistema tebėra sudėtinga, mokesčių administravimo išlaidos yra didelės, kelios įmonių apmokestinimo nuostatos gali būti kliūtis privačioms investicijoms. Nepaisant gerokai sumažintų įmonių kapitalo išlaidų, jos Vokietijoje vis dar yra vienos iš didžiausių ES 28. Jei įskaičiuojamas vietos prekybos mokestis (Gewerbesteuer) ir papildomas solidarumo mokestis, didžiausias įstatymais nustatytas pelno mokesčio tarifas 2016 m. buvo 30,2 %. Tai gerokai viršija nesvertinį ES vidurkį – 22,8 %. ES faktinis vidutinis mokesčio tarifas yra 28,2 %, palyginti su nesvertiniu 21,1 % vidurkiu. Įmonių apmokestinimo srityje įsiskolinimui palankus mokesčių iškraipymas 2016 m. buvo septintas pagal dydį ES. Apmokestinimo tvarkos šališkumo mastas panašus ir akcininkų lygmeniu. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurių akcininkai paprastai yra vietos akcininkai. Sumažinus nuosavo kapitalo išlaidas, galėtų didėti privačiosios investicijos ir stiprėti nepakankamai išvystyta Vokietijos rizikos kapitalo rinka. Kiti mokesčių sistemos aspektai, kurie galėtų iškreipti finansavimo ir investavimo sprendimus, yra ne pelno elementų įtraukimas į vietos prekybos mokesčio bazę, nuostolių perkėlimo galimybės apribojimai ir dėl mokesčių atsirandantys iškraipymai, lemiantys teisinės formos pasirinkimą. Papildomos nuostatos, kurios galėtų sumažinti mokesčių sistemos palankumą investicijoms, yra nusidėvėjimo tvarka, palūkanų norma, naudojama atskaitomiems pensijų atidėjiniams apskaičiuoti, kapitalo prieaugio apmokestinimas ir pinigų apskaita pridėtinės vertės mokesčio tikslais. Kaip sutarta vykdant federalinių fiskalinių santykių reformą, federalinei mokesčių administracijai būtų suteikti papildomi bendrieji ir IT funkciniai įgaliojimai, susiję su žemių mokesčių administracijomis, ir, jei ji tuos įgaliojimus vykdytų tinkamai, tai galėtų padėti sparčiau modernizuoti mokesčių administravimą;

(11)Vokietijoje išaugo rizikos kapitalo investicijos, tačiau pagal tarptautinius standartus rinka dar nepakankamai išvystyta. 2015 m. rizikos kapitalo investicijos sudarė maždaug 0,03 % BVP, o tai yra šiek tiek daugiau už ES vidurkį, tačiau vis dar mažiau nei, pavyzdžiui, šiose valstybėse narėse: Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Airijoje ir Prancūzijoje ir gerokai mažiau nei ne ES valstybėse narėse, kaip antai Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Visų pirma, Vokietijos rizikos kapitalo rinka, atrodo, negali užtikrinti didelių vėlesnio etapo investicijų. Todėl federalinė vyriausybė ėmėsi įvairių rizikos kapitalo investicijų rėmimo priemonių. Pavyzdžiui, ji supaprastino investicinių fondų apmokestinimą, pagerino nuostolių perkėlimo galimybes pagal pelno mokesčio sistemą ir išplėtė programą INVEST įtraukdama neformalius investuotojus;

(12)pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, reikės didelių investicijų į elektros energijos paskirstymo tinklus. Tačiau planuojamos investicijos į šalies vidaus elektros energijos infrastruktūrą gerokai vėluoja. Iki 2016 m. vidurio įgyvendinta tik maždaug 35 % didžiausios įtampos tinklo projektų, nurodytų 2009 m. Energetikos tinklo plėtros įstatyme, – daugiausia dėl visuomenės pasipriešinimo. Iš Federaliniame poreikių planavimo įstatyme iš viso numatytų 6 100 km elektros linijų patvirtinta tik apie 6 %, o nutiesta tik 1 %;

(13)išlieka kliūčių, dėl kurių negalima visapusiškai naudotis skaitmenine ekonomika. Pavyzdžiui, Vokietija nepasiekė gerų rezultatų, kad užtikrintų galimybę naudotis didelės spartos ir itin didelės spartos plačiajuosčio ryšio prieiga, ypač gyvenvietėse ir kaimo vietovėse. Jauni vokiečiai kompiuteriais naudojasi palyginti mažai, o daugelyje mokyklų nėra plačiajuosčio ryšio prieigos. Skaitmeninių viešųjų paslaugų rezultatai taip pat žemiau ES vidurkio. Atsilikimą skaitmeninimo srityje visų pirma turi įveikti MVĮ. Tik penktadalis MVĮ turi skaitmeninimo strategiją. Siekiant MVĮ skaitmeninimą sustiprinti ir paspartinti, įsteigtas MVĮ kompetencijos centrų tinklas, o platforma „Industrie 4.0“ suburia visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Nors įmonių investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) didėja ir Vokietija priartėjo prie „Europoje 2020“ jai nustatyto MTTP intensyvumo tikslo, investicijų vis daugiau imasi didelės įmonės, o investuojančių MVĮ dalis mažėja. Be to, per ateinančius metus poveikį verslumui taip pat gali turėti gyventojų senėjimas;

(14)didelių reguliavimo kliūčių tebėra verslo paslaugų ir reglamentuojamųjų profesijų sektoriuje. Apribojimų taikoma daugiau nei vidutiniškai ES, visų pirma architektams, inžinieriams, teisininkams ir apskaitininkams bei mokesčių patarėjams. Be to, šių profesijų keitimo lygis yra gerokai mažesnis už ES vidurkį, tai, panašu, rodo gana mažą profesinių paslaugų Vokietijoje dinamiką ir konkurenciją. Kliūtimis laikytini akcijų valdymo ir įmonės formos apribojimai architektams ir inžinieriams, taip pat įvairių disciplinų apribojimai architektams, inžinieriams ir teisininkams. Šias kliūtis sumažinus, būtų galima padidinti konkurenciją, dėl kurios daugiau įmonių patektų į rinką ir tai būtų naudinga vartotojams dėl žemesnių kainų ir platesnio pasirinkimo. 2017 m. sausio mėn. priemonių, kuriomis būtų šalinamos kliūtys paslaugų rinkose, rinkinyje 12 Komisija pateikė reformų rekomendacijų dėl profesinių paslaugų reglamentavimo;

(15)užimtumas toliau didėjo, o nedarbo lygis sumažėjo iki istoriškai žemo lygio. Tačiau užimtumo padidėjimą iš dalies nulėmė tai, kad padaugėjo ne visą darbo laiką dirbančių asmenų, ypač moterų, ir tai tik iš dalies atsispindėjo bendruose realiojo darbo užmokesčio augimo, kuris 2016 m. sulėtėjo, rodikliuose. Paskatos nedirbti antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir labai paplitęs darbas ne visą darbo dieną trukdo visapusiškai išnaudoti darbo rinkos potencialą. Siekiant padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje labai svarbus svertas yra geresnis kokybiškų ir prieinamų visą dieną teikiamų vaikų priežiūros paslaugų teikimas, visos dienos mokyklos ir ilgalaikė priežiūra. Antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų, daugeliu atvejų moterų, įsidarbinti ar didinti dirbamų valandų skaičių neskatina ir bendras susituokusių porų pajamų apmokestinimas ir nemokamas sveikatos priežiūros draudimas nedirbančiam sutuoktiniui. Be to, mažesnė sąsaja su darbo rinka atsiranda ir dėl didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, kuris 2015 m. sudarė 22 %, palyginti su ES vidurkiu – 16,3 %;

(16)nepaisant to, kad smulkių darbų šiek tiek sumažėjo, jie yra plačiai paplitę: 2016 m. rugsėjo mėn. smulkūs darbai buvo vienintelis darbas apytikriai 4,8 mln. žmonių. Laikinųjų darbuotojų skaičius nuo 2005 m. išaugo keturis kartus – iki maždaug 1 mln. (beveik 3 % visų darbuotojų) 2016 m. birželio mėn. Numatoma, kad apsauga nuo galimo piktnaudžiavimo laikinu darbu ir darbo sutartys pagerės, tačiau pažangą reikia stebėti. Be to, pagal terminuotąsias darbo sutartis darbo užmokesčio atotrūkis – 27 % – atrodo gana didelis, palyginti su užmokesčiu pagal neterminuotąsias sutartis;

(17)mažai uždirbančių darbuotojų mokesčių pleištas yra didelis, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, todėl sumažėja paskatų dirbti, grynasis darbo užmokestis ir vartojimo galimybių. Vokietija padidino minimalias gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, išmokas vaikui ir patikslino pajamų mokesčio laiptelius. Šios priemonės paprastai naudingos mažas ir vidutines pajamas gaunančių grupių gyventojams, tačiau bendras poveikis mokesčių pleištui bus ribotas. Nepaisant to, kad neseniai gerokai padidėjo realiosios disponuojamos pajamos, darbo užmokesčio ir našumo pokyčiai ilgą laiką buvo skirtingi, dėl to susidarė didelis atotrūkis. Didesnis realiojo darbo užmokesčio augimas taip pat padėtų sumažinti didelį išorės disbalansą;

(18)Vokietija dėjo daug pastangų priimdama prieglobsčio prašytojus ir integruodama pabėgėlius ir kitus imigrantus. Padėtis gali toliau gerėti, nes 2016 m. darbo ieškančių pabėgėlių skaičius padidėjo iki 10 % visų bedarbių. Migrantų kilmės asmenų, ypač moterų, integracija į darbo rinką išlieka pagrindinė problema, kuri kartu ir švietimo sistemoje taip pat kyla ir Vokietijoje gimusiems vaikams, kurių tėvai gimę už ES ribų;

(19)ne visi visuomenės nariai vienodai pasinaudojo per pastaruosius penkerius metus įvykusiais bendrais teigiamais ekonomikos ir darbo rinkos pokyčiais. Tam tikrą laiką didėjusi pajamų nelygybė tik neseniai sumažėjo, o turtinė nelygybė tebėra viena didžiausių euro zonoje. Be to, geri darbo rinkos rezultatai nepadėjo sumažinti skurdo rizikos. Vyresnio amžiaus žmonių skurdo rizikos lygis yra didesnis už ES vidurkį, ir numatoma, kad vyresnio amžiaus gyventojų, kuriems kyla skurdo rizika, per ateinančius metus padaugės. Taip pat numatoma, kad valstybinės pensijų sistemos pajamų pakeitimo norma toliau mažės. Tačiau tam, kad būtų visiškai kompensuotas pirmosios pakopos pajamų pakeitimo normos sumažėjimas, dalyvavimo antrojoje arba trečiojoje pensijų sistemos pakopose rodikliai yra per maži. Jei jos nebus galima kompensuoti, numatoma, kad pensijų adekvatumas mažės. Kol kas neaišku, ar naujausi pasiūlymai didinti paskatas vėliau išeiti į pensiją („Flexi-Rente“) bus efektyvūs neutralizuojant 2014 m. pradėtas taikyti paskatas išeiti į pensiją anksčiau;

(20)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Vokietija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(21)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo stabilumo programą ir mano 13 , kad Vokietija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto;

(22)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1 ir 2 rekomendacijose,