Briuselis, 2017 09 13

COM(2017) 490 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2017 m. ES svarbiausių žaliavų sąrašas


Atsižvelgdama į augančią strateginę žaliavų svarbą ES gamybos pramonei 1 , Komisija pagal ES žaliavų iniciatyvą vykdo įvairiausius veiksmus, kuriais siekia užtikrinti saugų bei tvarų tiekimą ir žaliavų įperkamumą. Pagrindinis dėmesys šioje iniciatyvoje skiriamas ES svarbiausių žaliavų sąrašui.

Žaliavų iniciatyva buvo pateikta 2008 m. siekiant spręsti žaliavų tiekimo problemas. Šiame komunikate pateikiamas atnaujintas 2014 m. svarbiausių žaliavų sąrašas. Pagrindinis sąrašo tikslas – nustatyti žaliavas, kurioms būdinga didelė tiekimo rizika ir didelė ekonominė reikšmė ir kurių patikimas bei netrukdomas tiekimas yra aktualus Europos pramonei ir vertės grandinėms. Objektyvia metodika pagrįstas sąrašas – faktinė priemonė, padedanti įgyvendinti prekybos, inovacijų ir pramonės politikos priemones siekiant sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą, laikantis atnaujintos Europos pramonės strategijos 2 , pavyzdžiui:

·nustatant investavimo poreikius, kurie padėtų mažinti Europos priklausomybę nuo žaliavų importo;

·remiant žaliavų tiekimo srities inovacijas pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;

·atkreipiant dėmesį į svarbiausių žaliavų reikšmę pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, efektyvaus išteklių naudojimo ir labiau atliekas perdirbančios žiedinės ekonomikos.

Sąrašas turėtų padėti skatinti svarbiausias žaliavas išgauti Europoje ir sudaryti palankesnes sąlygas perdirbti antrines žaliavas, o prireikus ir imtis naujos kasybos veiklos. Be to, jis padeda geriau suprasti, kaip užtikrinti žaliavų tiekimo saugumą įvairinant tiekimą iš skirtingų geografinių šaltinių, jas išgaunant, perdirbant ar naudojant pakaitalus.

Komisija šiuo sąrašu remiasi derėdamasi dėl prekybos susitarimų, kovodama su prekybą iškreipiančiomis priemonėmis, plėtodama mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir įgyvendindama Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. bei jos darnaus vystymosi tikslus. Siekiant skatinti svarbiausių žaliavų veiksmingą naudojimą ir perdirbimą ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane 3 joms suteiktas prioritetas. Sąrašas taip pat gali būti svarbus atliekant tuo pačiu metu kaip šis komunikatas pasiūlytą tiesioginių užsienio investicijų ES peržiūrą 4 . Be to, valstybės narės, bendrovės ir investuotojai juo gali naudotis savanoriškai, siekdami susipažinti su galima žaliavų tiekimo rizika ir susijusiomis galimybėmis.

Šiame komunikate pateikiamas 27 ES svarbiausių žaliavų sąrašas, atnaujintas atlikus trečią vertinimą. Jis pagrįstas dviem vienas po kito priimtais komunikatais dėl žaliavų, kuriais 2011 m. buvo nustatytas 14 svarbiausių žaliavų sąrašas 5 , o 2014 m. – patikslintas 20 svarbiausių žaliavų sąrašas 6 . ES svarbiausių žaliavų sąrašas turi būti atnaujinamas reguliariai, ne rečiau kaip kartą per trejus metus, siekiant atsižvelgti į gamybos, rinkų ir technologijų pokyčius, tad po kiekvieno atnaujinimo išauga įvertintų žaliavų skaičius.

Po to, kai buvo gautos ad hoc darbo grupės 2014 m. ataskaitoje dėl svarbiausių žaliavų nustatymo pateiktos rekomendacijos 7 , buvo atliktas trečiasis svarbiausių žaliavų vertinimas remiantis patikslinta Komisijos metodika 8 , kartu užtikrinant jos palyginamumą su ankstesnėmis metodikomis (2011 ir 2014 m.). Ekonominė reikšmė ir tiekimo rizika lieka dviem svarbiausiais žaliavos svarbos nustatymo kriterijais. Pagrindiniai dalykai, kurie buvo patobulinti patikslintoje metodikoje, yra susiję su prekyba (priklausomybė nuo importo ir eksporto apribojimai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant tiekimo riziką), su pakeičiamumu, kaip ekonominės reikšmės ir tiekimo rizikos koregavimo veiksniu, ir su išsamiu žaliavų galutinių paskirčių suskirstymu siekiant nustatyti ekonominę reikšmę, atsižvelgiant į pramoninį panaudojimą.

Net jeigu žaliavos ir nėra laikomos svarbiomis, jos yra svarbios Europos ekonomikai, kadangi nuo jų prasideda gamybos vertės grandinės. Jų pasiūla gali greitai keistis, nelygu, kokie būtų prekybos srautų ar prekybos politikos pokyčiai, tad reikėtų pabrėžti visuotinį poreikį įvairinti tiekimą ir didinti visų žaliavų perdirbimo mastą.



1 priedas

ES svarbiausių žaliavų sąrašas

Į toliau pateikiamą sąrašą įtrauktos 27 žaliavos, kurios ES yra svarbios todėl, kad jų tiekimo rizika ir poveikis ekonomikai yra didesni nei daugumos kitų žaliavų. Lentelėje nurodyta, kad kai kurių žaliavų, t. y. hafnio, vidaus gavyba vykdoma ir ES. Tačiau įtakingiausia daugumos svarbiausių žaliavų, kaip antai retųjų žemių elementų, magnio, volframo, stibio, galio ir, be kita ko, germanio, tiekimo šalis pasaulyje yra Kinija. Kelios kitos šalys yra dominuojančios tam tikrų žaliavų tiekėjos, kaip antai Brazilija – niobio arba JAV – berilio ir helio. Platinos grupės metalų pasiūla sukoncentruota Rusijoje (paladžio) ir Pietų Afrikoje (iridžio, platinos, rodžio ir rutenio). Be rizikos, susijusios su gavybos koncentracija, padėtį sunkina dar ir tai, kad daugeliu atveju šių medžiagų beveik nėra kuo pakeisti, o iš perdirbamų antrinių žaliavų jų išgaunama mažai.

2017 m. buvo atliktas 78 žaliavų svarbos vertinimas. Palyginti su 2014 m. vertinimu, į vertinimo aprėptį papildomai įtrauktos devynios naujos medžiagos 9 .

Tolesnėje lentelėje tamsiai pilkame fone nurodomos devynios naujos ES svarbiausios žaliavos, palyginti su 2014 m. sąrašu. Remiantis 2017 m. vertinimu, trys žaliavos (chromas, koksinės anglys, magnezitas) 10 nėra laikomos svarbiausiomis. Nors sunkiosios retosios žemės 11 , lengvosios retosios žemės 12 ir platinos grupės metalai 13 buvo vertinami atskirai, siekiant užtikrinti palyginamumą su ankstesniu vertinimu į svarbos sąrašą jie įtraukiami kaip grupės (lentelėje pateikiamas aritmetinis vidurkis).

Žaliavos

Pagrindiniai gamintojai pasaulyje

(vidutiniškai 2010–2014 m.)

Pagrindiniai importuotojai
į ES

(vidutiniškai 2010–2014 m.)

Tiekimo į ES

šaltiniai

(vidutiniškai 2010–2014 m.)

Priklausomybės nuo importo lygis*

Pakeičiamumo rodikliai EI ir SR**

Būvio ciklo pabaigoje perdirbamų medžiagų dalis***

Stibis

Kinija (87 %)

Vietnamas (11 %)

Kinija (90 %)

Vietnamas (4 %)

Kinija (90 %)

Vietnamas (4 %)

100 %

0,91 / 0,93

28 %

Baritas

Kinija (44 %)

Indija (18 %)

Marokas (10 %)

Kinija (53 %)

Marokas (37 %)

Turkija (7 %)

Kinija (34 %)

Marokas (30 %)

Vokietija 8 %

Turkija (6 %)

Jungtinė Karalystė (5 %)

Kitos ES šalys (4 %)

80 %

0,93 / 0,94

1 %

Berilis

Jungtinės Valstijos (90 %)

Kinija (8 %)

netaikoma

netaikoma

netaikoma 14

0,99 / 0,99

0 %

Bismutas

Kinija (82 %)

Meksika (11 %)

Japonija (7 %)

Kinija (84 %)

Kinija (84 %)

100 %

0,96 / 0,94

1 %

Boratas

Turkija (38 %)

Jungtinės Valstijos (23 %)

Argentina (12 %)

Turkija (98 %)

Turkija (98 %)

100 %

1,0 / 1,0

0 %

Kobaltas

Kongo Demokratinė Respublika (64 %)

Kinija (5 %)

Kanada (5 %)

Rusija (91 %)

Kongo Demokratinė Respublika (7 %)

Suomija (66 %)

Rusija (31 %)

32 %

1,0 / 1,0

0 %

Koksinės anglys

Kinija (54 %)

Australija (15 %)

Jungtinės Valstijos (7 %)

Rusija (7 %)

Jungtinės Valstijos (39 %)

Australija (36 %)

Rusija (9 %)

Kanada (8 %)

Jungtinės Valstijos (38 %)

Australija (34 %)

Rusija (9 %)

Kanada (7 %)

Lenkija (1 %)

Vokietija (1 %)

Čekija (1 %)

Jungtinė Karalystė (1 %)

63 %

0,92 / 0,92

0 %

Fluoritas

Kinija (64 %)

Meksika (16 %)

Mongolija (5 %)

Meksika (38 %)

Kinija (17 %)

Pietų Afrika (15 %)

Namibija (12 %)

Kenija (9 %)

Meksika (27 %)

Ispanija (13 %)

Kinija (12 %)

Pietų Afrika (11 %)

Namibija (9 %)

Kenija (7 %)

Vokietija (5 %)

Bulgarija (4 %)

Jungtinė Karalystė 4 %

Kitos ES šalys (1 %)

70 %

0,98 / 0,97

1 %

Galis 15

Kinija (85 %)

Vokietija (7 %)

Kazachstanas (5 %)

Kinija (53 %)

Jungtinės Valstijos (11 %)

Ukraina (9 %)

Pietų Korėja (8 %)

Kinija (36 %)

Vokietija (27 %)

Jungtinės Valstijos (8 %)

Ukraina (6 %)

Pietų Korėja (5 %)

Vengrija (5 %)

34 %

0,95 / 0,96

0 %

Germanis

Kinija (67 %)

Suomija (11 %)

Kanada (9 %)

Jungtinės Valstijos (9 %)

Kinija (60 %)

Rusija (17 %)

Jungtinės Valstijos (16 %)

Kinija (43 %)

Suomija (28 %)

Rusija (12 %)

Jungtinės Valstijos (12 %)

64 %

1,0 / 1,0

2 %

Hafnis

Prancūzija (43 %)

Jungtinės Valstijos (41 %)

Ukraina (8 %)

Rusija (8 %)

Kanada (67 %)

Kinija (33 %)

Prancūzija (71 %)

Kanada (19 %)

Kinija (10 %)

9 %

0,93 / 0,97

1 %

Helis

Jungtinės Valstijos (73 %)

Kataras (12 %)

Alžyras (10 %)

Jungtinės Valstijos (53 %)

Alžyras (29 %)

Kataras (8 %)

Rusija (8 %)

Jungtinės Valstijos (51 %)

Alžyras (29 %)

Kataras (8 %)

Rusija (7 %)

Lenkija (3 %)

96 %

0,95 / 0,96

1 %

Indis

Kinija (57 %)

Pietų Korėja (15 %)

Japonija (10 %)

Kinija (41 %)

Kazachstanas (19 %)

Pietų Korėja (11 %)

Honkongas (8 %)

Kinija (28 %)

Belgija (19 %)

Kazachstanas (13 %)

Prancūzija (11 %)

Pietų Korėja (8 %)

Honkongas (6 %)

0 %

0,94 / 0,97

0 %

Magnis

Kinija (87 %)

Jungtinės Valstijos (5 %)

Kinija (94 %)

Kinija (94 %)

100 %

0,91 / 0,91

9 %

Gamtinis grafitas

Kinija (69 %)

Indija (12 %)

Brazilija (8 %)

Kinija (63 %)

Brazilija (13 %)

Norvegija (7 %)

Kinija (63 %)

Brazilija (13 %)

Norvegija (7 %)

ES (<1 %)

99 %

0,95 / 0,97

3 %

Gamtinis kaučiukas

Tailandas (32 %)

Indonezija (26 %)

Vietnamas (8 %)

Indija (8 %)

Indonezija (32 %)

Malaizija (20 %)

Tailandas (17 %)

Dramblio Kaulo Krantas (12 %)

Indonezija (32 %)

Malaizija (20 %)

Tailandas (17 %)

Dramblio Kaulo Krantas (12 %)

100 %

0,92 / 0,92

1 %

Niobis

Brazilija (90 %)

Kanada (10 %)

Brazilija (71 %)

Kanada (13 %)

Brazilija (71 %)

Kanada (13 %)

100 %

0,91 / 0,94

0,3 %

Fosfatinės uolienos

Kinija (44 %)

Marokas (13 %)

Jungtinės Valstijos (13 %)

Marokas (31 %)

Rusija (18 %)

Sirija (12 %)

Alžyras (12 %)

Marokas (28 %)

Rusija (16 %)

Sirija (11 %)

Alžyras (10 %)

ES – Suomija (12 %)

88 %

1,0 / 1,0

17 %

Fosforas

Kinija (58 %)

Vietnamas (19 %)

Kazachstanas (13 %)

Jungtinės Valstijos (11 %)

Kazachstanas (77 %)

Kinija (14 %)

Vietnamas (8 %)

Kazachstanas (77 %)

Kinija (14 %)

Vietnamas (8 %)

100 %

0,91 / 0,91

0 %

Skandis

Kinija (66 %)

Rusija (26 %)

Ukraina (7 %)

Rusija (67 %)

Kazachstanas (33 %)

Rusija (67 %)

Kazachstanas (33 %)

100 %

0,91 / 0,95

0 %

Silicio metalas

Kinija (61 %)

Brazilija (9 %)

Norvegija (7 %)

Jungtinės Valstijos (6 %)

Prancūzija (5 %)

Norvegija (35 %)

Brazilija (18 %)

Kinija (18 %)

Norvegija (23 %)

Prancūzija (19 %)

Brazilija (12 %)

Kinija (12 %)

Ispanija (9 %)

Vokietija (5 %)

64 %

0,99 / 0,99

0 %

Tantalas 16

Ruanda (31 %)

Kongo Demokratinė Respublika (19 %)

Brazilija (14 %)

Nigerija (81 %)

Ruanda (14 %)

Kinija (5 %)

Nigerija (81 %)

Ruanda (14 %)

Kinija (5 %)

100 %

0,94 / 0,95

1 %

Volframas 17  

Kinija (84 %)

Rusija (4 %)

Rusija (84 %)

Bolivija (5 %)

Vietnamas (5 %)

Rusija (50 %)

Portugalija (17 %)

Ispanija (15 %)

Austrija (8 %)

44 %

0,94 / 0,97

42 %

Vanadis

Kinija (53 %)

Pietų Afrika (25 %)

Rusija (20 %)

Rusija (71 %)

Kinija (13 %)

Pietų Afrika (13 %)

Rusija (60 %)

Kinija (11 %)

Pietų Afrika (10 %)

Belgija (9 %)

Jungtinė Karalystė (3 %)

Nyderlandai (2 %)

Vokietija (2 %)

Kitos ES šalys (0,5 %)

84 %

0,91 / 0,94

44 %

Platinos grupės metalai

Pietų Afrika (83 %)

- iridis, platina, rodis, rutenis

Rusija (46 %)

- paladis

Šveicarija (34 %)

Pietų Afrika (31 %)

Jungtinės Valstijos (21 %)

Rusija (8 %)

Šveicarija (34 %)

Pietų Afrika (31 %)

Jungtinės Valstijos (21 %)

Rusija (8 %)

99,6 %

0,93 / 0,98

14 %

Sunkieji retųjų žemių elementai

Kinija (95 %)

Kinija (40 %)

JAV (34 %)

Rusija (25 %)

Kinija (40 %)

JAV (34 %)

Rusija (25 %)

100 %

0,96 / 0,89

8 %

Lengvieji retųjų žemių elementai

Kinija (95 %)

Kinija (40 %)

JAV (34 %)

Rusija (25 %)

Kinija (40 %)

JAV (34 %)

Rusija (25 %)

100 %

0,90 / 0,93

3 %

 

Pastabos.

(*) Kai vertinama tiekimo rizika, priklausomybės nuo importo lygis leidžia atsižvelgti į pasaulinę pasiūlą ir į faktinį tiekimą į ES ir yra apskaičiuojamas taip: ES grynasis importas / (ES grynasis importas + ES vidaus gamyba).

(**) Pakeičiamumo rodiklis – visose naudojimo srityse apskaičiuotas ir kaip svertinė vertė nustatytas matas, rodantis, kaip sunku medžiagą pakeisti kita; šis rodiklis apskaičiuojamas atskirai tiek pagal ekonominės reikšmės kriterijų, tiek pagal tiekimo rizikos kriterijų. Vertinama nuo 0 iki 1; 1 rodo sunkiausiai pakeičiamą medžiagą.

Ekonominė reikšmė koreguojama atsižvelgiant į pakeičiamumo rodiklį (SIEI), susijusį su techninėmis pakaitalų savybėmis ir jų sąnaudų bei naudos santykiu pagal atskiras kiekvienos medžiagos naudojimo sritis. Tiekimo rizika koreguojama atsižvelgiant į pakeičiamumo rodiklį (SISR), susijusį su pakaitalų pasauline produkcija, svarba ir bendra ir (arba) šalutine jų gamyba pagal atskiras kiekvienos medžiagos naudojimo sritis.

(***) Būvio ciklo pabaigoje perdirbamų medžiagų rodiklis rodo laužo perdirbimo santykį su tam tikros žaliavos paklausa, o ši atitinka apsirūpinimą pirminėmis ir antrinėmis žaliavomis ES.

Šaltinis: parengta remiantis 2017 m. svarbiausių žaliavų sąrašo peržiūros tyrimo galutine ataskaita.

(1)

VDI ZRE (VDI išteklių efektyvumo centro) duomenimis, pagrindinis sąnaudų veiksnys gamybos sektoriuje yra žaliavos (44 %), palyginti su darbo jėga (18 %), mokesčiais (3 %) ir energija (2 %).

(2)

Komisijos komunikatas „Investuojame į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta Europos pramonės strategija“, COM(2017) 479.

(3)

Komisijos komunikatas „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2015) 614.

(4)

Komisijos siūlomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų priežiūros Europos Sąjungoje sistema (COM(2017) 487).

(5)

Komisijos komunikatas  „Uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimas“ (COM(2011) 25).

(6)

Komisijos komunikatas „Dėl ES svarbiausių žaliavų sąrašo peržiūros ir Žaliavų iniciatyvos įgyvendinimo“, COM(2014) 297.

(7)

„Report on Critical Raw Materials for the EU“, 2014 m. gegužės mėn. ad hoc darbo grupės ataskaita dėl svarbiausių žaliavų nustatymo.

(8)

Žr. „Methodology for establishing the EU List of Critical Raw Materials“, 2017, ISBN 978-92-79-68051-9.

(9)

Abiotinės medžiagos: agregatai, bismutas, helis, švinas, fosforas, siera; biotinės medžiagos: gamtinė kamštiena, didžiojo tikmedžio mediena, ritininės tiamos mediena.

(10)

Tačiau koksinių anglių, kurios buvo įtrauktos į 2014 m. ES svarbiausių žaliavų sąrašą, atvejis laikomas ribiniu. Nors koksinėms anglims šiek tiek trūksta iki ekonominės reikšmės ribos, atsargumo sumetimais ši žaliava įtraukta į ES svarbiausių žaliavų sąrašą, taigi ir į šią lentelę. Tačiau ji bus išbraukta iš kito sąrašo, jeigu tinkamai neatitiks kriterijaus.

(11)

Disprozis, erbis, europis, gadolinis, holmis, liutecis, terbis, tulis, iterbis ir itris.

(12)

Lantanas, ceris, prazeodimis, neodimis ir samaris.

(13)

Paladis, platina, rodis, rutenis ir iridis.

(14)

ES priklausomybės nuo berilio importo negalima apskaičiuoti, nes berilio rūda ir koncentratas ES negaminami ir jais neprekiaujama.

(15)

Galis yra šalutinis produktas; turimi tiksliausi duomenys rodo gavybos pajėgumą, o ne pačią gavybą.

(16)

Tantalui taikomas Reglamentas dėl konfliktinėse zonose išgaunamų naudingųjų iškasenų (Reglamentas (ES) 2017/821), kuriuo nustatoma Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema siekiant riboti ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu.

(17)

Volframui taikomas Reglamentas dėl konfliktinėse zonose išgaunamų naudingųjų iškasenų (Reglamentas (ES) 2017/821), kuriuo nustatoma Sąjungos išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo sistema siekiant riboti ginkluotų grupuočių ir saugumo pajėgų galimybes prekiauti alavu, tantalu, volframu, jų rūdomis ir auksu.