1.EUROPOS SIENŲ IR PAKRANČIŲ APSAUGOS PAJĖGOS. EUROPOS INTEGRUOTO SIENŲ VALDYMO UŽTIKRINIMAS

Veiksminga Europos Sąjungos išorės sienų apsauga išlieka svarbi, kad tinkamai veiktų Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės ir būtų įgyvendinama Europos migracijos darbotvarkė. Prieš vienuolika mėnesių įsigaliojus Reglamentui dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų (toliau – Reglamentas) nuolat stengiamasi jį sparčiai įgyvendinti ypač daug dėmesio skiriant tam, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) kuo greičiau pradėtų veikti visu pajėgumu. Todėl Komisija reguliariai teikia pažangos ataskaitas.

Šioje ataskaitoje vertinama nuo 2017 m. birželio mėn. padaryta pažanga. Atsižvelgiant į padarytą pažangą joje apžvelgiami pagrindiniai veiksmai, kurių ateinančiais mėnesiais turi imtis Agentūra, Komisija ir valstybės narės.

Buvo išsiųstos rekomendacijos dėl tam tikrose Šengeno valstybėse 1 vertinimo metu nustatytų pažeidžiamumo problemų, o tos valstybės atitinkamai pateikė savo veiksmų planus.

Agentūra toliau rengė imitavimo pratybas ir vertino kylančias grėsmes siekdama padėti Šengeno valstybėms nustatyti pažeidžiamumo problemas, susijusias su galimais būsimais ar jau dabar kylančiais sunkumais prie išorės sienų.

Agentūra vykdo bendras operacijas pagrindiniuose migracijos maršrutuose, ypač centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir tolimesniame Vakarų Balkanų maršrute. Kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, Agentūra taip pat pradėjo dvi naujas bendras operacijas siekdama stabdyti neteisėtos migracijos srautus vakarinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Tai atitinka poreikius ir padeda spręsti augančią pastarojo meto šiuo maršrutu keliaujančių neteisėtų migrantų problemą.

2.OPERATYVINĖ PAGALBA VALSTYBĖMS NARĖMS

Agentūra toliau teikia valstybėms narėms sienų valdymo operatyvinę pagalbą vietoje – į įvairius ES išorės sienų ruožus siunčiama daugiau kaip 1 700 sienos apsaugos pareigūnų ir kitų atitinkamų darbuotojų. Tačiau ankstesnėse ataskaitose nurodytos šių pajėgų dislokavimo spragos tebėra. Šios spragos iš dalies užpildomos priimančiosioms valstybėms narėms dislokuojant išteklius ir siunčiant sienos apsaugos pareigūnus, o Agentūrai teikiant bendrą finansavimą, tačiau reikia valstybių narių įnašais efektyviai ir tvariai stiprinti bendrą priimančiųjų valstybių narių pajėgumą veiksmingai saugoti jų ES išorės sienų ruožus.

2.1. Pajėgų dislokavimas pirmosiose su migrantų antplūdžiu susiduriančiose valstybėse narėse

Graikijoje

Agentūra Graikijoje vykdo tris skirtingas operacijas. Vykdant bendrą operaciją „Poseidon“ Egėjo jūroje, Graikijai padedama užtikrinti sienų kontrolę ir įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį Egėjo jūros salose, taip pat ES ir Turkijos pareiškimą.

Agentūra išsiuntė 888 pareigūnus dalyvauti bendroje operacijoje „Poseidon“, įskaitant paramą readmisijos veiklai, o 280 saugumo pareigūnų, kurių dislokavimui bendrą finansavimą teikė Agentūra, skyrė Graikijos policija. Į šį skaičių įtraukti dislokuoti ekspertai, padedantys įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį, taip pat dislokuotų išteklių įgulų nariai ir koordinavimo darbuotojai. Dislokuotos pajėgos taip pat apima 3 jūrų patrulinius laivus, 4 pakrantės patrulinius laivus, 12 pakrantės patrulinių valčių, 1 orlaivį su nejudamaisiais sparnais, 2 sraigtasparnius, 16 patrulinių automobilių, 4 autobusus, 4 transporto priemones su šiluminio vaizdo perdavimo įranga ir 4 mobiliuosius biurus.

Agentūra taip pat padeda Graikijai per bendras operacijas „Lanksti operatyvinė veikla“ (angl. Flexible Operational Activities) ir „Ryšių punktai“ (angl. Focal Points) sienų kontrolės veiklos srityje: šiuo metu prie Graikijos sausumos sienų su Turkija, Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, taip pat į atitinkamas skrydžių operacijas iš viso išsiųsti 52 pareigūnai ir jiems padėti skirti 1 furgonas su šiluminio vaizdo perdavimo įranga, 13 patrulinių automobilių, 1 širdies plakimo detektorius ir 2 pažangiosios į judesius reaguojančios kameros. Vykdant operatyvinę veiklą Šiaurės Graikijoje stiprinamas sienų stebėjimas ir užkertamas kelias neteisėtam antriniam judėjimui, taip dar labiau sugriežtinant ES atsaką į problemas, susijusias su Vakarų Balkanų maršrutu.

Šiuo metu prie Graikijos sausumos sienos su Albanija ir buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija išsiųstas 31 pareigūnas (su 2 pažangiosiomis į judesius reaguojančiomis kameromis ir 10 patrulinių automobilių), t. y. iki rugsėjo vidurio vis dar trūks 35 pareigūnų, o iki spalio vidurio – 37.

Italijoje

Vykdant bendrą operaciją „Triton“, kurios pajėgos dislokuotos Italijoje ir centrinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, Agentūra išsiuntė 407 pareigūnus, įskaitant dislokuotų išteklių įgulų narius, koordinavimo darbuotojus ir ekspertus, padedančius įgyvendinti migrantų antplūdžio valdymo požiūrį. Dislokuotos pajėgos sustiprintos 3 orlaiviais, 3 sraigtasparniais, 2 jūrų patruliniais laivais, 6 pakrantės patruliniais laivais ir 1 pakrantės patruline valtimi ir 12 mobiliųjų biurų.

Bulgarijoje

Agentūra toliau padeda Bulgarijai kontroliuoti sausumos sienas, be kita ko, siekiant užkirsti kelią neteisėtam antriniam judėjimui. Jos parama teikiama per bendras operacijas „Lanksti operatyvinė veikla“ ir „Ryšių punktai“ prie Bulgarijos sausumos sienų su Turkija ir Serbija, taip pat atitinkamas skrydžių operacijas. Šiuo metu yra išsiųsti 126 pareigūnai (įskaitant dislokuotų išteklių įgulų narius) ir papildomai skirta 6 transporto priemonės su šiluminio vaizdo perdavimo įranga, 38 patruliniai automobiliai, 1 CO2 detektorius, 39 pažangiosios į judesius reaguojančios kameros ir 3 mobilieji biurai.

Ispanijoje

Šiuo metu Agentūra įgyvendina tris bendras operacijas: siekiant kontroliuoti neteisėtos migracijos srautus į ES ir kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu teikiama pagalba Ispanijos valdžios institucijoms – padedama vykdyti koordinuojamą operatyvinę veiklą prie išorės jūrų sienų Viduržemio jūros vakarų regione ir Atlanto vandenyno regione (prie Kanarų salų). Nuo 2017 m. gegužės mėn. įgyvendinama bendra operacija „Indalo 2017“, o 2017 m. rugpjūčio mėn. papildomai pradėtos įgyvendinti bendros operacijos „Minerva“ ir „Hera“. Šiuo metu jūrų operacijoms vykdyti Ispanijoje dislokuoti 193 pareigūnai (įskaitant dislokuotų išteklių įgulų narius, koordinavimo darbuotojus ir apklausos grupes), jiems padėti skirti 2 orlaiviai, 1 jūrų patrulinis laivas ir 1 pakrantės patrulinė valtis.

Vakarų Balkanuose

Į kitas valstybes nares šiuo metu išsiųsti 44 pareigūnai, kad padėtų užtikrinti sienų valdymą Vakarų Balkanų regione. Svarbiausios pajėgos dislokuojamos per bendras operacijas „Lanksti veikla“ prie Kroatijos ir Vengrijos sausumos sienų su Serbija, taip pat „Ryšių punktai“ bei „Koordinavimo punktai“ prie valstybių narių ir Vakarų Balkanų šalių atitinkamų sausumos sienų. Be to, 11 pareigūnų dislokuota Tiranos oro uoste, kad būtų teikiama parama ir konsultacijos vietos valdžios institucijoms vykdant patikrinimus kertant sieną. Jiems padėti skirti 4 patruliniai automobiliai.

2.2. Agentūros išteklių telkimas ir nuosavų pajėgumų stiprinimas siekiant teikti operatyvinę pagalbą

Paskutinėse dviejose ataskaitose Komisija pabrėžė, kad svarbu parengti išsamią strategiją, kad Agentūra plėtotų nuosavus pajėgumus, visų pirma, kad Agentūra visapusiškai galėtų pasinaudoti 10 mln. EUR per metus (iš viso 40 mln. EUR per visą 2017–2020 m. laikotarpį) nuosavai įrangai, visų pirma smulkiems ir vidutinio dydžio ištekliams, įsigyti. Po pirminių diskusijų, vykusių birželio mėn. posėdyje, 2017 m. rugsėjo 26–27 d. Agentūra pateiks valdančiajai tarybai priimti šios išsamios strategijos projektą, kuriame bus atsižvelgta į įvairias galimybes (t. y. pirkimą, nuomą, išperkamąją nuomą, ilgalaikį dislokavimą) ir į tai, kaip reikėtų toliau eksploatuoti šiuos įsigytus išteklius.

Prieš įsigyjant arba išsinuomojant bet kokią Agentūrai brangiai kainuosiančią įrangą, būtina išsamiai išnagrinėti poreikius, atlikti sąnaudų ir naudos analizę, o šios išlaidos turi būti numatytos Agentūros biudžete.

Todėl šioje Agentūros nuosavų pajėgumų strategijoje taip pat turėtų būti nustatyta, kaip, atsižvelgdama į ilgalaikę perspektyvą, Agentūra turėtų plėtoti savo techninę įrangą, taip pat turėtų būti pridėtas atitinkamas vertinimas, kokį galimą poveikį tai turės Agentūros priklausomybei nuo valstybių narių pasirengimo dislokuoti įrangą ir būsimai Agentūros biudžeto raidai. Visa tai nedaro poveikio išsamiai poreikių ir sąnaudų bei naudos analizei, susijusiai su konkrečiu Agentūros vykdomu įrangos pirkimu.

Tokia išsami Agentūros nuosavų pajėgumų strategija leistų Komisijai įvertinti reikiamus finansinius išteklius.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·palaikydama dvišalius ryšius su valstybėmis narėmis prioritetine tvarka dėti daugiau pastangų, kad būtų labiau prisidedama prie vykdomų operacijų, kadangi vis dar yra trūkumų ir spragų;

·užtikrinti, kad valdančioji taryba 2017 m. rugsėjo mėn. posėdyje greitai patvirtintų išsamią strategiją, kaip Agentūros nuosavi pajėgumai bus plėtojami ir naudojami 2017–2020 m. laikotarpiu, ir nustatytų strateginius tikslus, susijusius su atitinkama įranga, būtina pagal laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą.

Valstybės narės turėtų

·užtikrinti, kad Agentūra operacijoms vykdyti ir privalomiems rezervams valdyti galėtų naudotis ištekliais, dėl kurių buvo susitarta, kadangi vis dar yra trūkumų ir spragų;

·nedelsdamos suteikti reikiamų išteklių šiuo metu nustatytoms spragoms užpildyti, kaip nustatyta I priede.

3.VEIKSMŲ PRIORITETINĖSE SRITYSE ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

3.1. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros greitojo reagavimo pajėgumų didinimas, įskaitant privalomą išteklių telkimą

Greitojo reagavimo rezervas

Nors dar 2016 m. gruodžio 7 d. patvirtinta, kad dislokavimui visiškai pasirengę 1 500 sienos apsaugos ir kitų pareigūnų, dėl dviejų klausimų, kurie jau buvo iškelti birželio mėn. ataskaitoje, padaryta tik dalinė pažanga; todėl pasiekti visišką greitojo reagavimo rezervo parengtį vis dar nepavyksta.

1) Sienos apsaugos pareigūnų skyrimas

Reikalavimas skirti sienos apsaugos pareigūnus yra aiškiai suformuluotas Reglamento 20 straipsnio 4 dalyje. Agentūra turi turėti pareigūnų vardus ir pavardes, kad užtikrintų rezervo kokybę patikrindama, ar paskirti sienų apsaugos pareigūnai atitinka apibrėžtus profilius, ir užtikrindama, kad jie būtų tinkamai parengti dalyvauti operatyvinėje veikloje. Nepaisant ankstesnėje ataskaitoje išsakyto raginimo skubiai iki 2017 m. birželio mėn. pabaigos paskirti pareigūnus, tik dar penkios Šengeno valstybės (Austrija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija ir Malta) pateikė ekspertų pavardes, įvykdydamos ar viršydamos savo atitinkamus įsipareigojimus, numatytus Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento 1 priede. Tai padarė iš viso tik 15 Šengeno valstybių (Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Šveicarija, Vengrija ir iš dalies Vokietija).

2017 m. birželio 13–14 d. valdančiosios tarybos posėdyje Agentūra pateikė koncepcijos dokumentą, kuriame išdėstytos įvairios ekspertų skyrimo greitojo reagavimo rezervui galimybės ir kalbama apie valstybių narių iškeltą susirūpinimą dėl būtinybės identifikuoti atskirus ekspertus, kuriuos numatoma skirti rezervui. Tačiau nors dauguma valstybių narių teigiamai įvertino pasiūlymą leisti valstybėms narėms skirti reikiamą ekspertų skaičių ir papildomus pakaitinius ekspertus, nebuvo padaryta galutinių išvadų.

Šis klausimas bus vėl įtrauktas į kito valdančiosios tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. rugsėjo 26–27 d., darbotvarkę. Prieš šią diskusiją 2017 m. rugsėjo 14 d. bus surengtas techninis seminaras, kad Agentūra galėtų visapusiškai su valstybėmis narėmis spręsti greitojo reagavimo rezervo sudėties ir veikimo klausimus ir parengtų valdančiosios tarybos posėdžiui skirtus sprendimus.

Komisija ragina Agentūrą ir valstybes nares nedelsiant išspręsti šį labai svarbų dar neišspręstą klausimą. Šiuo tikslu 2017 m. liepos 12 d. Komisijos narys D. Avramopoulos išsiuntė raštą visų valstybių narių vidaus reikalų ministrams, kuriame pabrėžė, kad tai, jog valstybės narės neskiria sienos apsaugos pareigūnų, kelia didelį susirūpinimą ir trukdo greitojo reagavimo rezervui pradėti visapusiškai veikti, ir paragino skirti sienos apsaugos pareigūnus pagal Reglamento 20 straipsnį.

2) Profilių suderinimas

Nuo paskutinės ataskaitos paskelbimo Agentūra toliau nuolat palaikydama dvišalius ryšius su valstybėmis narėmis užtikrino, kad kiekvieno profilio ekspertų, kuriuos įsipareigojo skirti valstybės narės, skaičius atitiktų ribas, nustatytas atitinkamu valdančiosios tarybos įgyvendinimo sprendimu. Nors tam tikrų profilių pareigūnų skaičius šiek tiek viršija poreikį, kai kuriuos trūkumus pavyko sumažinti, visų pirma registracijos ir (arba) pirštų atspaudų ėmimo ekspertų trūkumą (nuo 137 iki 29), ir kiek mažiau sėkmingai – taip pat ir patikros ekspertų trūkumą (nuo 38 iki 23).

Dėl vis dar esamo nepakankamo profilių suderinimo yra dar svarbiau paskirti visus atskirus ekspertus, kad Agentūra galėtų patikrinti, ar jie atitinka reikiamus profilius, ir kartu įsitikinti, kad yra pasiektos bendros kiekvieno profilio pareigūnų skaičiaus ribos, dėl kurių susitarė valdančioji taryba. Vyksta galutinis prašomų ir siūlomų skaičių derinimas ir vienodinimas.

Šis klausimas taip pat turėtų būti nagrinėjamas rugsėjo 14 d. techniniame seminare.

Greitojo reagavimo įrangos rezervas

Kaip išdėstyta ankstesnėse ataskaitose, Agentūra Bendrų išteklių tinklo 2017 m. liepos 5–6 d. susitikime dar kartą paprašė valstybių narių prisiimti įsipareigojimų. Tačiau iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos nebuvo prisiimta naujų papildomų įsipareigojimų skirti pakrantės patrulinių valčių, jūrų patrulinių laivų ir transporto priemonių su šiluminio vaizdo perdavimo įranga, taigi tebėra nemažų spragų. Todėl padėtis nepasikeitė nuo ankstesnio Bendrų išteklių tinklo susitikimo 2017 m. balandžio 25–26 d., kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. balandžio mėn. į šį rezervą išteklius toliau skiria tik 14 valstybių narių (Austrija, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Italija, Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija). Šį klausimą reikia išnagrinėti tam skirtame rugsėjo 14 d. techniniame seminare ir vėliau vyksiančiame valdančiosios tarybos posėdyje.

Žmogiškųjų išteklių ir įrangos telkimas ir jų visapusiškas parengimas dislokavimui per greitojo reagavimo rezervą ir greitojo reagavimo įrangos rezervą yra būtini, kad būtų sustiprinta išorės sienų kontrolė, kai reikia veikti nedelsiant. Techniniu lygmeniu neradus sprendimo dėl neišspręstų klausimų, kurie trukdo rezervams pradėti visapusiškai veikti, Komisija kartu su Agentūra įvertins tolesnius veiksmus, kurių būtų galima imtis siekiant užtikrinti, kad greitojo reagavimo įrangos rezervui būtų suteikta būtina įranga.

Greitojo reagavimo veiksmų pratybos

Kaip pažymėta ankstesnėje ataskaitoje, Agentūra netrukus ir ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos organizuos greitojo reagavimo rezervų privalomo dislokavimo pasirengimo ir efektyvumo pratybas skubios pasienio pagalbos teikimo sąlygomis.

Šios pratybos padės Agentūrai patikrinti greitojo reagavimo mechanizmo taikymą, visų pirma Agentūros gebėjimą tinkamai paskirstyti poreikius tarp valstybių narių ir siekti jų atitinkamų įnašų. Gavusi tikslinį prašymą kiekviena valstybė narė turės patikrinti, ar sienos apsaugos pareigūnai ir techniniai ištekliai yra parengti dislokavimui, kaip deklaruota pagal greitojo reagavimo rezervų nuostatas.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·kuo skubiau dvišaliu pagrindu su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir valdančiosios tarybos posėdyje aptarti tai, kad šiuo metu greitojo reagavimo įrangos rezervą ir toliau papildo tik 14 Šengeno valstybių, siekiant užtikrinti, kad prie greitojo reagavimo įrangos rezervo dar neprisidėjusios valstybės (Belgija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Malta, Norvegija, Lietuva, Liuksemburgas, Prancūzija, Slovakija ir Švedija) tą padarytų, kad užpildytų nustatytas įrangos teikimo spragas;

·skubiai užtikrinti, kad į greitojo reagavimo rezervą paskirtų ekspertų, ypač registravimo ir pirštų atspaudų ėmimo pareigūnų bei patikros pareigūnų, skyrimas atitiktų valdančiosios tarybos nustatytus konkrečių profilių skaičius;

·greitai patikrinti visų 1 500 į greitojo reagavimo rezervą įtrauktų sienos apsaugos pareigūnų prieinamumą ir iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos atlikti bandomąjį žmogiškųjų ir techninių rezervų išteklių dislokavimą.

Valstybės narės turėtų

·greitai prisidėti užpildant nustatytas greitojo reagavimo įrangos rezervo spragas, jei dar to nėra padariusios;

·greitai pranešti į greitojo reagavimo rezervą paskirtų ekspertų pavardes ir profilius (taikoma toms valstybėms narėms, kurios dar nėra to padariusios).

3.2. Prevenciniai pažeidžiamumo vertinimai laikantis bendros metodikos

3.2.1. Pažeidžiamumo vertinimo proceso padėtis

Siekis geriau atlikti prevencinius vertinimus, kad būtų užtikrinamas efektyvus Šengeno erdvės veikimas, tebėra vienas svarbiausių Europos Sąjungos politikos prioritetų. Kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, Agentūra aktyviai stengėsi parengti ir atlikti pažeidžiamumo vertinimo proceso pirmąjį etapą (t. y. pirminius vertinimus 2 ) pagal bendrą metodiką ir sutartą tvarkaraštį.

Atlikus pirminius vertinimus pagal Reglamento 13 straipsnio 6 dalį, Agentūros vykdomasis direktorius 21 Šengeno valstybei parengė rekomendacijas, kuriose nustatytos tam tikros konkrečios priemonės, kurių reikia imtis. Privaloma tvarka pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, kaip numatyta Reglamente, 2017 m. liepos 13–20 d. išsiųstos galutinės rekomendacijos. Rekomenduojamos priemonės susijusios su 46 pažeidžiamumo problemomis iš 136 pažeidžiamumo problemų, nustatytų Agentūros pirminių vertinimų metu. Rekomendacijomis siekiama prioritetine tvarka spręsti neatidėliotinų veiksmų reikalaujančias pažeidžiamumo problemas, susijusias su dabartiniais sunkumais prie išorės sienų. Tačiau valstybių narių buvo paprašyta įtraukti likusias pažeidžiamumo problemas, dėl kurių nebuvo pateikta oficialių rekomendacijų pagal Reglamentą, į jų nacionalinį planavimo procesą.

Daugumos rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo terminas – 6 mėnesių nuo rekomendacijos gavimo dienos. Kai kurias konkrečias priemones tikimasi baigti įgyvendinti tik iki 2019 m. liepos mėn. pabaigos. Šios priemonės yra susijusios su struktūrinėmis problemomis, pavyzdžiui, personalu.

Rekomendacijų įgyvendinimo tvarkaraštyje reikalaujama iki 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigos Agentūrai pateikti veiksmų planą ir kas ketvirtį rengti veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tai leis Agentūrai veiksmingai stebėti, kaip Šengeno valstybės įgyvendina rekomendacijas. Jeigu priemonės nebus įgyvendintos per nustatytą laiką, vykdomasis direktorius turės perduoti šį klausimą toliau svarstyti valdančiajai tarybai ir apie tai pranešti Komisijai. 2017 m. rugsėjo 4 d. 13 Šengeno valstybių atsiuntė Agentūrai savo veiksmų planus. Likusioms Šengeno valstybėms Agentūra išsiuntė priminimą.

Jeigu dėl pažeidžiamumo grėsmės gali kilti pavojus bendram Šengeno erdvės veikimui, per nustatytą laiką neįgyvendinus rekomendacijų gali būti pradėtos procedūros pagal Reglamento 13 straipsnio 8 dalį ir 19 straipsnį, t. y. valdančioji taryba atitinkamoms valstybėms narėms privalomu sprendimu nustato būtinas priemones ir galiausiai aktyvuoja specialią procedūrą pagal Šengeno sienų kodekso 29 straipsnį.

Be to, kaip nurodyta ankstesnėje ataskaitoje, šešių valstybių narių (Bulgarijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos ir Prancūzijos) pirminių vertinimų pagrindu 2017 m. atliekamos imitavimo pratybos siekiant įvertinti jų pajėgumą spręsti būsimus sunkumus prie išorės sienų. Šiuo tikslu iki 2017 m. rugsėjo 1 d. šešios valstybės narės Agentūrai turėjo pateikti papildomos informacijos. Komisija apgailestauja, kad šio termino laikėsi tik dvi valstybės narės. Kai bus žinomi imitavimo pratybų rezultatai (juos tikimasi gauti iki 2017 m. spalio mėn. pabaigos), vykdomasis direktorius galės antrą kartą pateikti rekomendacijų atitinkamoms valstybėms narėms.

Kaip jau minėta, kartu Agentūra atlieka vadinamuosius kylančių grėsmių vertinimus. Šiuo metu Agentūra atlieka Graikijos, Ispanijos ir Italijos kylančių grėsmių vertinimus.

Remdamasi pirmąja pirminio vertinimo patirtimi, Agentūra, remiama Pažeidžiamumo vertinimo tinklo, kurį sudaro Šengeno valstybių atstovai, taip pat atlieka bendros metodikos peržiūrą, kurią ketina pateikti tvirtinti valdančiajai tarybai 2017 m. lapkričio mėn.

Naujoje Agentūros struktūroje, kurią valdančioji taryba patvirtino 2017 m. birželio 12–13 d., kad būtų atsižvelgta į pažeidžiamumo vertinimų svarbą, sukurtas tikslinis skyrius, kuris nuolat stiprinamas.

3.2.2. Pažeidžiamumo vertinimo poveikis kitiems Šengeno sistemos komponentams

Pažeidžiamumo vertinimo procesas, įskaitant rekomendacijas, padeda Šengeno valstybėms nustatyti esamas ir galimas ateities grėsmes ir pažeidžiamumo aspektus, kurie gali daryti poveikį veiksmingam jų išorės sienų valdymui. Vertinimai ir rekomendacijų įgyvendinimas labai padeda apsaugoti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, todėl tai atitinka visų valstybių narių interesus, ne tik tų, kurioms rekomendacijos teikiamos. Taigi, nustatytų priemonių įgyvendinimo stebėsena yra neatsiejama bendrų Europos pastangų valdyti migraciją (visais jos aspektais) dalis. Be to, ne mažiau svarbu tai, kad į pažeidžiamumo vertinimų rezultatus būtų tinkamai atsižvelgiama įgyvendinant kitas priemones, padedančias užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, visų pirma Šengeno vertinimus ir išorės sienų valdymo ES finansavimą.

Nepaprastai svarbu užtikrinti Šengeno vertinimo proceso ir pažeidžiamumo vertinimo sinergiją, nes abu mechanizmai yra Šengeno kokybės kontrolės veiksmų dalis. Dėl tokios sinergijos ir koordinavimo abiejų mechanizmų rekomendacijos papildys viena kitą ir tai bus pagrindas Komisijai geriau apskaičiuoti būtinus finansinius išteklius ir nustatyti susijusius prioritetus.

Siekdama šio tikslo Komisija 2017 m. vasario mėn. jau pasidalijo su Agentūra visais atitinkamais dokumentais, susijusiais su ankstesniais Šengeno vertinimais, ir darys tą reguliariai būsimų vertinimų atžvilgiu.

Šiuo tikslu Komisija gavo išsamų pažeidžiamumo vertinimų pirmųjų rezultatų rinkinį ir atsižvelgs į rezultatus (nustatytus faktus ir atitinkamas rekomendacijas) vertindama bendrą Šengeno erdvės veikimą ir vertindama nacionalinių programų pagal atitinamus ES fondus (visų pirma Vidaus saugumo fondą) projektus ir visus prašymus suteikti papildomą finansavimą ekstremaliosios situacijos atveju.

Tolesni veiksmai

Komisija

·toliau atidžiai nagrinės pažeidžiamumo vertinimus ir rekomendacijų įgyvendinimą politiniu lygmeniu ir yra pasirengusi dirbti su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir Taryba siekdama užtikrinti tinkamą Šengeno erdvės veikimą.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·iki 2017 m. spalio mėn. užbaigti imitavimo pratybas;

·toliau stebėti padėtį prie išorės sienų, baigti atliekamus kylančių grėsmių vertinimus ir laiku pateikti jų rezultatus atitinkamoms valstybėms narėms;

·iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos patvirtinti bendrą pažeidžiamumo vertinimų metodiką, persvarstytą remiantis įgyta patirtimi.

Valstybės narės turėtų

·skubiai pateikti Agentūrai atitinkamus vykdomojo direktoriaus rekomenduotų priemonių įgyvendinimo veiksmų planus, sudarytus atlikus pirminius vertinimus;

·užtikrinti, kad iki vykdomojo direktoriaus nustatyto termino laiku ir veiksmingai būtų įgyvendinamos priemonės, rekomenduotos atlikus pirminius vertinimus, ir kas ketvirtį teikti Agentūrai ataskaitą dėl padarytos pažangos;

·atsižvelgiant į reguliarius pažeidžiamumo vertinimus, kuriuos Agentūra turi atlikti bent kartą per metus, valstybės narės, kurios nepateikė visų duomenų apie turimus pajėgumus, turėtų pagerinti savo atitinkamus nacionalinius duomenų rinkimo procesus;

·visos šešios imitavimo pratyboms atrinktos valstybės narės turėtų greitai reaguoti į Agentūros prašymus dėl papildomų duomenų bei informacijos ir laiku teikti pastabas dėl tarpinių vertinimų.

3.3. Parama grąžinimui

Agentūros padaryta pažanga visapusiškai įgyvendinant naujus grąžinimo įgaliojimus ir toliau išlieka nevienoda.

Viena vertus, Agentūros kartu su valstybėmis narėmis įvykdytų grąžinimo operacijų skaičius išaugo, taip pat padidėjo kelionės tikslo šalių 3 skaičius. Iš viso nuo 2017 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. Agentūra teikė paramą 193 trečiųjų šalių piliečių grąžinimo operacijoms, per kurias grąžinti 8 608 trečiųjų šalių piliečiai, neteisėtai buvę ES.

Kita vertus, pagal Reglamentą Agentūros gauti grąžinimo įgaliojimai atveria kelią platesnei sistemai, kurioje yra naujų priemonių ir būdų, kurie leidžia Agentūrai ir valstybėms narėms smarkiai pakelti grąžinimo rodiklius. Tai taip pat buvo šių metų kovo mėn. Komisijos pasiūlyto Atnaujinto veiksmų grąžinimo srityje plano tikslas, kuriam visiškai pritarė valstybės narės.

Siekdama įgyvendinti šiuos būtinus veiklos pokyčius ir visose valstybėse narėse pasiekti apčiuopiamų su grąžinimo rodikliais susijusių rezultatų, Agentūra turi iš esmės pakeisti savo požiūrį, o valstybės narės per Agentūros valdančiąją tarybą ir savo už grąžinimą atsakingų valdžios institucijų veiksmais turi aiškiai į tai sutelkti dėmesį ir ryžtą.

Šių veiklos pokyčių galima pasiekti tik sutelkus Agentūros ir valstybių narių atsakingų institucijų jėgas. Pavyzdžiui, 2017 m. Agentūra dar neteikė pagalbos savanoriško išvykimo iš valstybės narės operacijoms ir apskritai Agentūra operatyvinę paramą grąžinimui teikia tik kelioms valstybėms narėms 4 .

Tai taikoma ir trims grąžinimo grupėms – priverstinio grąžinimo stebėtojams, priverstinio grąžinimo lydintiesiems asmenims ir grąžinimo specialistams, kurios dabar teikia operatyvinę paramą 5 . Grupių ekspertų žiniomis naudojamasi praktiškai (44 stebėtojai iš priverstinio grąžinimo stebėtojų grupės dalyvavo 47 grąžinimo operacijose, o 10 priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų dalyvavo vienoje grąžinimo operacijoje). Bet apskritai šia veiksminga priemone valstybės narės naudojasi nepakankamai, pirmiausia kiek tai susiję su priverstinio grąžinimo stebėtojais ir priverstinio grąžinimo ekspertais. Kad paskatintų naudotis grupių paslaugomis ir supaprastintų tvarką, Agentūra dar turi pateikti valstybėms narėms galutinę praktinių sąlygų ir taisyklių, susijusių su darbuotojų skyrimu į grupes, jų veiklos užduotimis ir teisine atsakomybe, versiją 6 .

Vis dar rengiama tvarka, pagal kurią orlaivius tiesiogiai užsakinėtų Agentūra 7 , ir iki šiol dar nepradėta rengti kita labai laukiama grąžinimo iš valstybių narių priemonė – grąžinimas komerciniais skrydžiais. Agentūra turi užbaigti tikslinio bandomojo projekto parengiamuosius darbus (jį pradėti planuojama tik rugsėjo mėn. 8 ) ir toliau jį tobulinti, kad jis apimtų visas atitinkamas grąžinimo kelionės tikslo šalis.

Agentūra turi skubiai dėti daugiau pastangų, kad pašalintų šiuos trūkumus ir spragas. Savo ruožtu valstybės narės privalo parodyti, kad yra kartu įsipareigojusios labai pagerinti grąžinimo rezultatus. Tam tikslui jos turi veikti per Agentūrą kaip sistemą, kurioje galima pasiekti tokių rezultatų. Tai reikštų ne tik skirti išteklių pagal nustatytas kvotas ir įsipareigojimus, bet taip pat suderinti jų už grąžinimą atsakingų kompetentingų institucijų ir Agentūros veiklą, tikslus ir praktiką.

Komisija prašo Agentūros apsvarstyti šį klausimą kitame valdančiosios tarybos posėdyje.

Kartu Komisija, užsitikrinusi valstybių narių paramą per galiojančias ir naujas ES lėšomis finansuojamas grąžinimo programas, ir toliau teiks tikslinę operatyvinę pagalbą, skirtą Agentūrai tiesiogiai remti, kad būtų visapusiškai plėtojami visi jos naujų įgaliojimų elementai, siekiant užpildyti esamas veiklos spragas ir sukurti pakankamai tvirtas ir lanksčias vidaus struktūras, gebančias užtikrinti visas valstybėms narėms teiktinas operatyvinės pagalbos priemones. Šis procesas taip pat padės laiku visapusiškai įtraukti visas ES finansuojamas grąžinimo programas, įskaitant naują veiklą ir projektus, taip pat praktinę patirtį, sukauptą įgyvendinant šiuos projektus, siekiant stiprinti Agentūros kompetenciją.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·kuo skubiau užbaigti vykdyti visus veiksmus, kurie dar nėra įvykdyti arba gali būti neįvykdyti 9 , visų pirma, įskaitant:

onedelsdama baigti nustatyti ir įgyvendinti grąžinimo grupių narių skyrimo praktines sąlygas, taisykles, veiklos užduotis ir teisinę atsakomybę;

opradėti vykdyti visapusiškai veikiantį bandomąjį projektą, kurio tikslas – grąžinimo operacijoms naudoti komercinius skrydžius;

oparengti strategiją ir aktyviai siūlyti organizuoti grąžinimo operacijas remiantis valstybių narių kas mėnesį teikiama informacija, visiškai išnaudojant 2017 m. grąžinimui skirtą biudžetą;

oaktyviau teikti prieš grąžinimą teikiamą pagalbą, be kita ko, organizuojant tapatybės tikrinimą;

obaigti nustatyti valstybių narių pajėgumus ir grąžinimo poreikius;

osustiprinti trečiųjų šalių institucijų, dalyvaujančių parsigabenamųjų grąžinimo operacijose, mokymą;

·drauge su valstybėmis narėmis kuo skubiau aptarti naujų grąžinimo įgaliojimų veiksmingumo didinimo rezultatų padėtį, siekiant užtikrinti, kad grąžinimo rodikliai smarkiai augtų, kaip nustatyta atnaujintame grąžinimo veiksmų plane;

·kuo skubiau nustatyti būtinas vidines struktūras, galinčias užtikrinti visapusišką paramą valstybėms narėms, ir tapti ES grąžinimo sritį koordinuojančiu veiklos padaliniu.

Valstybės narės turėtų

·2017 m. rugsėjo mėn. vyksiančiame valdančiosios tarybos posėdyje pateikti savo nuomonę, kaip Agentūra gali artimiausiu metu užtikrinti visus naujųjų įgaliojimų elementus ir įgyvendinti dar neįvykdytus veiksmus pagal atnaujintą veiksmų grąžinimo srityje planą;

·nedelsdamos pradėti kas mėnesį teikti informaciją apie preliminariai planuojamas vykdyti nacionalines grąžinimo operacijas, įskaitant grąžinamų asmenų skaičių ir trečiąsias šalis, į kurias grąžinama, nes nė viena valstybė narė to dar nepadarė;

·suderinti savo grąžinimo srities nacionalines strategijas ir veiklos planus su Agentūros planais, kad būtų padaryta pažanga integruojant grąžinimo veiklą ES lygmeniu.

3.4. Susitarimas dėl būstinės

Atsižvelgdama į ankstesnėse ataskaitose išsakytus Komisijos raginimus Lenkija užbaigė būstinės susitarimo ratifikavimo procesą ir atitinkamai pranešė apie tai Agentūrai. Susitarimas įsigalios 2017 m. lapkričio 1 d. Komisija tikisi, kad susitarimas bus įgyvendamas ir bus sudarytos geriausios tinkamo Agentūros veikimo sąlygos pagal Reglamento 57 straipsnį.

Tolesnis veiksmas

· Agentūra ir Lenkija turėtų užtikrinti sklandų būstinės susitarimo įgyvendinimą.

3.5. Ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į valstybes nares

Agentūra turėtų reguliariai stebėti, kaip valstybės narės valdo išorės sienas, ne tik atlikdama rizikos analizę, keisdamasi informacija ir naudodamasi Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), bet ir per savo ryšių palaikymo pareigūnus valstybėse narėse.

Valdančiosios tarybos 2017 m. birželio 13–14 d. posėdyje valdančioji taryba patvirtino taisykles, kuriomis nustatomas tokių ryšių palaikymo pareigūnų vaidmuo ir užduotys, jų įgaliojimai susipažinti su informacija ir tinkamais atvejais vieno ryšių pareigūno skyrimas į kelių valstybių narių grupę. Agentūra pradėjo 1 ryšių palaikymo pareigūno skyrimo į vieną valstybę narę (Bulgariją) ir pagrindinių vietų, į kurias bus siunčiami 5 ryšių palaikymo pareigūnai, penkiose valstybių narių grupėse patvirtinimo procedūrą: 1) Italija ir Malta, 2) Graikija ir Kipras, 3) Slovėnija ir Kroatija, 4) Rumunija ir Vengrija, 5) Ispanija ir Portugalija.

Agentūra turėtų paspartinti susitarimo memorandumo projekto rengimą, kad iki 2017 m. spalio mėn. toks susitarimo memorandumas būtų pasirašytas su kiekviena valstybe nare ir taip būtų nustatytos dislokavimo sąlygos. Agentūra dar nepradėjo ryšių palaikymo pareigūnų įdarbinimo procedūros. Kadangi prieš dislokuojant atrinktus kandidatus jie turi išklausyti mokymus ir susipažinti su Agentūros veikla, atitinkami skelbimai apie laisvas darbo vietas turėtų būti paskelbti nedelsiant, siekiant užtikrinti, kad ryšių palaikymo pareigūnai būtų veiksmingai dislokuoti iki 2017 m. pabaigos.

Nors šiuo metu pirmiausia siekiama dislokuoti pareigūnus tose valstybėse narėse, kurios, kaip manoma, yra šiuo metu labiausiai paveiktos migracijos srautų, Agentūra turėtų kartu aktyviau ir sparčiau siekti ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimo į likusias valstybes nares, kad jie galėtų veiksmingai remti Agentūrą kitame pažeidžiamumo vertinimo etape.

Tolesni veiksmai

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·parengti susitarimo memorandumo projektą ir pateikti jį atitinkamoms valstybėms narėms iki 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos;

·nedelsiant pradėti atitinkamas ryšių palaikymo pareigūnų atrankos įdarbinimo tikslu procedūras siekiant surengti jiems mokymus ir juos veiksmingai dislokuoti ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos;

·aktyviau ir sparčiau siekti ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimo likusiose valstybėse narėse iki 2018 m. vasario mėn.

Valstybės narės turėtų

·iki 2017 m. spalio mėn. susitarti su Agentūra dėl susitarimo memorandumo, kuriuo būtų nustatytos ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimo sąlygos.

3.6. Europos integruoto sienų valdymo strateginės sistemos plėtojimas

Trečiojoje ataskaitoje Komisija pasiūlė išplėtoti Europos integruoto sienų valdymo (ISV) sistemą trimis integruotais lygmenimis: 1) Sąjungos institucijų politinė strategija, 2) Agentūros techninė ir veiklos strategija ir 3) valstybių narių nacionalinės strategijos. Šiomis aplinkybėmis Komisijos glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu yra sine qua non sąlyga, kad politinė ISV strategija būtų sėkmingai plėtojama ir sklandžiai įtvirtinama. Politinė strategija nustatys Agentūros techninės ir veiklos strategijos ir nacionalinių strategijų kryptis.

Šio proceso tvarkaraštis labai griežtas ir plataus užmojo dėl labai sudėtingos konsultacijų su įvairiais vidaus ir išorės suinteresuotaisiais asmenimis tvarkos. Pirmasis ekspertų lygio susitikimas su valstybių narių ekspertais įvyko 2017 m. birželio 20 d.; jame išaiškintas plėtojimo procesas ir aptarti pagrindiniai būsimos politinės strategijos komponentai. 2017 m. birželio 29 d. Europos Parlamento LIBE komiteto posėdyje Komisija pristatė Integruoto sienų valdymo strategijos plėtojimo procesą; rugsėjo mėn. pradžioje taip pat numatyti keli darbiniai posėdžiai.

Be to, atsižvelgiant į strategijos ir jos patvirtinimo politinę svarbą, 2017 m. spalio 17 d. numatytas trišalis aukšto lygio susitikimas.

Tolesni veiksmai

Komisija

·2017 m. spalio mėn. surengs trišalį aukšto lygio susitikimą su valstybių narių atstovais ir Europos Parlamento nariais, kuriame aptars Europos integruoto sienų valdymo politinės sistemos sukūrimą;

·numatys 2018 m. atlikti nacionalinių integruoto sienų valdymo strategijų teminį Šengeno vertinimą.

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turėtų

·2017 m. antrą pusmetį, glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija, pradėti rengti integruoto sienų valdymo veiklos ir techninę strategiją;

·iki 2018 m. vasario mėn. priimti Europos integruoto sienų valdymo techninę ir veiklos strategiją (priima valdančioji taryba), kai ES institucijos susitars dėl ISV politinės strategijos;

·glaudžiai bendradarbiaudama su Komisija parengti specialų atrinktiems integruoto sienų valdymo ekspertams skirtą mokymo kursą apie Šengeno vertinimą.

Valstybės narės turėtų

·2017 m. birželio–gruodžio mėn. pradėti nacionalinius procesus, kad sukurtų nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas;

·suderinti atitinkamas nacionalines integruoto sienų valdymo strategijas su politine strategija ir technine bei veiklos strategija per šešis mėnesius po pastarosios strategijos priėmimo;

·būti pasirengusios, kad dėl jų nacionalinės integruoto sienų valdymo strategijos bus atliktas Šengeno vertinimas (nuo 2018 m. rudens pabaigos).

4.IŠVADOS

Tęsiamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente nustatytų naujų priemonių diegimas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros teikiamos operatyvinės paramos teikimas valstybėms narėms įvairiuose išorės sienos ruožuose, kuriems daro poveikį neteisėta migracija.

Tačiau valstybės narės vis dar turi įvykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti visą greitojo reagavimo rezervų operacinį pajėgumą, visų pirma užpildyti greitojo reagavimo įrangos rezervo spragas. Taip pat reikia toliau stengtis pašalinti tebesamas spragas dislokuojant pajėgas per vykdomas bendras operacijas, kuriomis padedama pirmosioms su migrantų antplūdžiu susiduriančioms valstybėms narėms veiksmingai valdyti išorės sienas. Šias spragas reikia užpildyti kuo skubiau.

Be to, valstybės narės ir Agentūra turi siekti rezultatų grąžinimo operacijų srityje visapusiškai naudodamos paramos priemones, kurias dėl platesnių įgaliojimų siūlo Agentūra.

Komisija, užsitikrinusi valstybių narių paramą, ir toliau teiks tikslinę operatyvinę pagalbą, skirtą Agentūrai tiesiogiai remti, kad būtų visapusiškai plėtojami visi jos naujų įgaliojimų elementai, siekiant užpildyti esamas veiklos spragas ir sukurti pakankamai tvirtas ir lanksčias vidaus struktūras, gebančias užtikrinti visas valstybėms narėms teiktinas operatyvinės pagalbos priemones.

Šiuo tikslu Komisija ragina Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą peržiūrėti iki šiol pasiektą pažangą ir prašo Tarybos paraginti Agentūrą ir kompetentingas Šengeno valstybių institucijas imtis siūlomų veiksmų.

Komisija ir toliau teiks pažangos, padarytos įgyvendinant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamentą, ataskaitas ir sieks stiprinti išorės sienas, visų pirma didindama Agentūros naujų įgaliojimų grąžinimo srityje veiksmingumą ir plėtodama bei įgyvendindama Europos integruotą sienų valdymą.

(1)

Šioje ataskaitoje terminas „Šengeno valstybės“ – tai valstybės narės ir trečiosios šalys, kurioms Reglamentas yra privalomas arba kurios jį įtraukė į nacionalinę teisę.

(2)

Pirminiai vertinimai yra valstybių narių turimų pajėgumų išsami analizė, susijusi su dabartinės grėsmės rodikliais, kuriai naudojami konkretūs objektyvūs kriterijai.

(3)

Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki liepos 31 d. svarbiausios ne Vakarų Balkanų kelionės tikslo trečiosios šalys buvo šios: Tunisas (parama 30 nacionalinių grąžinimo operacijų), Nigerija (12 operacijų), Afganistanas (11), Gruzija (8) ir Pakistanas (6).

(4)

Iki 2017 m. liepos 31 d. dažniausiai bendrose grąžinimo operacijose dalyvavusios valstybės narės buvo Vokietija (62) ir Austrija (26), taip pat Belgija ir Švedija (kiekviena po 14) ir Vengrija (13). Kita vertus, kelios valstybės narės, kurioms reikia paramos, labai nedaug naudojasi arba visai nesinaudoja bendromis grąžinimo operacijomis (pavyzdžiui, Prancūzija, dalyvaujanti tik vienoje operacijoje, arba Bulgarija, visiškai nedalyvavusi jokiose operacijose 2016 ir 2017 m.).

(5)

Iki 2017 m. liepos 31 d. ekspertų, valstybių narių pasiūlytų skirti į priverstinio grąžinimo ekspertų grupę, skaičius vis dar nepasiekė prašomo skaičiaus (pasiūlyta 426 ekspertų, o yra 600 vietų). Prie priverstinio grąžinimo lydinčiųjų asmenų grupės dar neprisidėjusios valstybės narės ir asocijuotosios šalys yra: Ispanija, Graikija, Islandija, Malta, Šveicarija ir Švedija; prie priverstinio grąžinimo stebėtojų grupės dar neprisidėjusios valstybės narės ir asocijuotosios šalys yra: Danija, Estija, Prancūzija, Kipras, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Šveicarija, Slovakija, Švedija; prie grąžinimo specialistų grupės dar neprisidėjusios valstybės narės ir asocijuotosios šalys yra: Bulgarija, Čekija, Graikija, Norvegija, Slovakija, Suomija, Šveicarija.

(6)

Žr. ketvirtąją veiksmingumo didinimo ataskaitą, COM(2017) 325 final, kurioje Agentūra raginama nedelsiant parengti darbuotojų skyrimo į grupes praktines sąlygas ir taisykles, jų veiklos užduotis ir teisinę atsakomybę.

(7)

Šiuo metu valstybių narių institucijos pačios užsako orlaivius ir kitą grąžinimo operacijoms skirtą įrangą. Vėliau šias išlaidas (iš dalies) apmoka Agentūra. Agentūra tiesiogiai orlaivių neužsakinėja.

(8)

Žr. Komunikatą „Veiksmingesnė grąžinimo politika Europos Sąjungoje. Atnaujintas veiksmų planas“, COM(2017) 200 final, kuriame Agentūra raginama iki 2017 m. birželio mėn. įdiegti komercinių skrydžių mechanizmą; tai pakartota ketvirtojoje veiksmingumo didinimo ataskaitoje.

(9)

Visų pirma žr. COM(2017) 201 final; COM(2017) 219 final; COM(2017) 325 final; COM(2017) 200 final.