EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 07

COM(2017) 466 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dešimtoji pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita

I.ĮVADAS

Tai dešimtoji mėnesinė pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaita; joje apžvelgiami pokyčiai, susiję su dviem pagrindiniais ramsčiais: kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei jų rėmimo priemonėmis ir mūsų apsaugos nuo šių grėsmių ir atsparumo joms didinimu.

Per pastarąsias savaites Europą vėl sukrėtė virtinė teroristinių išpuolių. 2017 m. rugpjūčio 9 d. Paryžiaus priemiestyje Levalua Perė automobiliui įsirėžus į patruliuojančių kariškių automobilį buvo sužeisti 6 kariškiai. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Barselonos Las Ramblas alėjoje furgonas rėžėsi į pėsčiuosius; per išpuolį žuvo 15 žmonių ir daugiau kaip šimtas buvo sužeisti. 2017 m. rugpjūčio 18 d. Suomijos Turku mieste peiliu ginkluotas vyras sužeidė dešimt žmonių; du iš jų mirė. 2017 m. rugpjūčio 25 d. Briuselyje peiliu ginkluotas vyras užpuolė kariškius ir du iš jų sužeidė. Tą pačią dieną Londone prie Bekingemo Rūmų kalaviju ginkluotas vyras užpuolė policininkus. Šie išpuoliai dar kartą rodo, kaip svarbu kovoti su smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu ir kad valstybėms narėms tenka spręsti dvigubą uždavinį: sutrukdyti tokius išpuolius bei užkirsti jiems kelią ir kovoti su tokius išpuolius įkvepiančiu radikalėjimu.

Rengiantis Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. pranešimui apie Sąjungos padėtį, kuriame bus išdėstyti kitų dvylikos mėnesių prioritetai, šioje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta saugumo sąjungoje įgyvendinant 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį 1 ir 2017 m. Komisijos darbo programoje 2 nustatytus prioritetus. Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama naujausia informacija apie kitų prioritetinių saugumo srities veiksmų įgyvendinimą.

Praėjusiais metais Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad būtų padidintas saugumas prie išorės sienos, pagerintas keitimasis informacija, suardyta erdvė, kurioje veikia teroristai, ir užkertamas kelias radikalėjimui. Visi su saugumu susiję prioritetai, nustatyti 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį, buvo įgyvendinti laikantis Europos saugumo darbotvarkės 3 . Tai padėjo valstybėms narėms šalinti terorizmo, organizuoto nusikalstamumo ir elektroninių nusikaltimų keliamas grėsmes. Tačiau dar daug reikia nuveikti. Remdamiesi praėjusių metų laimėjimais, turime tęsti darbą spręsdami nūdienos saugumo uždavinius, t.y. užtikrinti mūsų sistemų tarpusavio sąveikumą, užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui ir radikalėjimui, atkirsti prieigą prie teroristų finansavimo šaltinių ir kanalų, taip pat stiprinti kibernetinį saugumą.

II.    PASTARAISIAIS METAIS PADARYTA PAŽANGA KURIANT TIKRĄ VEIKSMINGĄ SAUGUMO SĄJUNGĄ

1. Saugumo prie išorės sienos stiprinimas

Pastaraisiais metais didelė pažanga padaryta didinant saugumą prie išorės sienų. 2017 m. balandžio 7 d. įsigaliojo patikslintas Šengeno sienų kodeksas, pagal kurį duomenų bazėse sistemingai tikrinama informacija apie visus išorės sienas kertančius keliautojus, įskaitant ES piliečius 4 . Tokie sistemingi patikrinimai padeda nustatyti grėsmę saugumui keliančius keliautojus arba asmenis, dėl kurių išduotas arešto orderis. 2017 m. liepos mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė politinį susitarimą dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos, dėl kurios Komisija pasiūlymą pateikė 2016 m. balandžio mėn. 5 Į šią sistemą bus įvedami trečiųjų šalių piliečių, kertančių ES išorės sienas, atvykimo ir išvykimo duomenys ir užtikrinant kokybiškesnes ir veiksmingesnes patikras bus stiprinamas išorės sienos valdymas ir vidaus saugumas. Šiuo metu su teisėkūros institucijomis dirbama siekiant jų pritarimo 2016 m. lapkričio mėn. pateiktam Komisijos pasiūlymui sukurti Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS) 6 . Šioje sistemoje bus kaupiama informacija apie asmenis, kurie ketina keliauti į ES be vizos, kad būtų atliekami išankstiniai patikrinimai, susiję su neteisėta migracija ir saugumu, ir iki atvykimo nustatomos galimos grėsmės. Komisija, vadovaudamasi Bendra deklaracija dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų, toliau dirba su teisėkūros institucijomis, kad iki šių metų pabaigos 7 dėl šio pasiūlymo būtų pasiektas susitarimas. Kadangi šios priemonės pagrįstos saugiais kelionės ir tapatybės dokumentais, Komisija taip pat siekia įgyvendinti kovos su kelionės dokumentų ir tapatybės klastojimu priemones, nustatytas 2016 m. gruodžio mėn. Veiksmų plane 8 .

2. Keitimosi informacija tobulinimas

Gynybos srityje išorės sienoms tenka svarbiausias vaidmuo, tačiau labai svarbu ir duomenys. Pastaraisiais metais Komisijos prioritetu buvo pastangos gerinti keitimąsi informacija: pradėtas įgyvendinti 2016 m. balandžio mėn. komunikatas „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“ 9 . Pirma, siekdama užtikrinti, kad iki galo būtų išnaudojamos dabartinių informacinių sistemų galimybės, Komisija 2016 m. gruodžio mėn. pateikė teisės akto pasiūlymą 10 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) – sėkmingiausios ES teisėsaugos priemonės – stiprinimo, didino valstybėms narėms teikiamą paramą įgyvendinti ES keleivių duomenų įrašų (PNR) direktyvą 11 , be kita ko, parengdama įgyvendinimo planą ir skirdama papildomą 70 mln. EUR finansavimą, taip pat vykdė pažeidimo nagrinėjimo procedūras valstybių narių, kurios iki šiol nėra įgyvendinusios Priumo sutarties 12 dėl automatinio keitimosi DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis, atžvilgiu. Pastangos aktyviau naudoti esamas sistemas jau duoda naudos: smarkiai padaugėjo paieškos Šengeno informacinėje sistemoje ir nustatytų atitikčių atvejų 13 .

Antra, Komisija ėmėsi ES duomenų valdymo struktūros spragų šalinimo veiksmų. Be jau minėtų pastangų diegti ES atvykimo ir išvykimo sistemą ir Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemą (ETIAS), 2017 m. birželio mėn. Komisija pateikė papildomą teisės akto pasiūlymą 14 , kuriuo, tobulinant Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS) 15 , ES siekiama palengvinti keitimąsi informacija apie trečiųjų šalių piliečių teistumą. Ši sistema padės nustatyti nuteistus trečiųjų šalių piliečius ir apie juos informacijos turinčias valstybes nares. Siūlomomis priemonėmis bus šalinamos didelės informacinių sistemų spragos ir Komisija ragina teisėkūros institucijas kuo greičiau pritarti susijusiems teisės aktų pasiūlymams.

Trečia, siekdama užtikrinti, kad sienos apsaugos pareigūnai ir teisėsaugos pareigūnai turėtų jiems būtinos informacijos, Komisija siekia didinti informacinių sistemų sąveikumą. Remdamasi aukšto lygio ekspertų grupės išvadomis, Komisija 2017 m. gegužės mėn. 16 nustatė naują požiūrį į sienų ir saugumo srities duomenų valdymą – pagal jį užtikrinamas visų centralizuotų ES saugumo, sienų ir migracijos valdymo informacinių sistemų sąveikumas, visiškai laikantis pagrindinių teisių. Taip siekiama užtikrinti, kad pirmosios grandies policijos pareigūnai, pasienio apsaugos pareigūnai ir imigracijos pareigūnai galėtų greičiau gauti informacijos ir kad būtų išvengiama tokių atvejų, kai teroristų ir kitų nusikaltėlių duomenys registruojami skirtingose, nesujungtose duomenų bazėse naudojant skirtingus alias. Tuo tikslu Komisija 2017 m. birželio mėn. pateikė pasiūlymą dėl teisės akto 17 , kad būtų sustiprinti agentūros „eu-LISA“ 18 įgaliojimai ir ji galėtų užtikrinti naujojo požiūrio techninį įgyvendinimą.

Europolas toliau buvo stiprinamas: ši teisėsaugos agentūra tapo tikru ES keitimosi informacija apie sunkius tarpvalstybinius nusikaltimus ir terorizmą centru. 19 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu naujuoju Europolo reglamentu 20 agentūrai suteikta priemonių didesniam efektyvumui, veiksmingumui ir atskaitomybei užtikrinti. Visų pirma naująja duomenų tvarkymo sistema sustiprinami agentūros gebėjimai plėtoti valstybėms narėms teikiamą kriminalinę analizę, o griežtesne duomenų apsaugos sistema užtikrinama nepriklausoma ir veiksminga duomenų apsaugos priežiūra. Toliau vykdoma ES teisėsaugos duomenų bazių ir Europolo informacinės sistemos integracija ir užtikrinamas jų sąveikumas. Komisija pateikė pasiūlymų, kuriais plečiama Europolo prieiga prie Šengeno informacinės sistemos, stiprinamas Europos kovos su terorizmu centro valdymas ir iki galo išnaudojami bendradarbiavimo su tarptautiniais partneriais teikiami privalumai 21 . Komisija taip pat skatino teisėsaugos ir žvalgybos subjektus palaikyti tarpusavio ryšius 22 , o Europos kovos su terorizmu centras užmezgė ryšius su Kovos su terorizmu grupe 23 . Atlikus išsamų poreikių vertinimą Europolui skirta 18 papildomų etatų, kad jis 2017–2020 m. galėtų atlikti naujas užduotis, o 2017 m. ES biudžete šiai agentūrai papildomai skirtas 31 etatas, kad agentūra galėtų veikti visą parą be išeiginių ir būtų didinami dislokavimo vietoje pajėgumai; taip bendras Europolo etatų skaičius išaugo iki 550. 2018 m. ES biudžeto projekte 24 Komisija pasiūlė Europolui skirti dar 16 etatų, kad būtų stiprinami agentūros specialieji centrai 25 , didinama Internetinės informacijos žymėjimo padalinio teikiama parama šalinant teroristų turinį internete ir kovojant su sukčiavimu internetu. Europolas praneša, kad smarkiai padaugėjo jo duomenų bazėse registruojamų duomenų. Vis dėlto būtina, kad valstybės narės kuo aktyviau dalyvautų Europos kovos su terorizmu centro veikloje, Europolui teiktų visą aktualią informaciją, būtiną bendrai analizei, ir palaikytų operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų išnaudojamas visas Europolo potencialas teikti paramą nacionalinėms valdžios institucijoms.

3. Erdvės, kurioje veikia teroristai, suardymas

Pernai ES toliau dėjo pastangas, kad būtų suardyta erdvė, kurioje veikia teroristai. 2017 m. kovo 15 d. teisėkūros institucijos priėmė Direktyvą dėl kovos su terorizmu 26 , kuri padeda užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams: ja kriminalizuojama tokia veikla kaip terorizmo finansavimas, su terorizmu susijusių mokymų rengimas arba kelionės, taip pat tokių kelionių organizavimas arba skatinimas. Šia direktyva taip pat sustiprinamos terorizmo aukų teisės ir joje pateikiamas paslaugų, kuriomis tenkinami konkretūs terorizmo aukų poreikiai, sąrašas. Valstybės narės naująsias taisykles į nacionalinę teisę turi perkelti iki 2018 m. rugsėjo 8 d.

2017 m. gegužės 17 d. teisėkūros institucijos priėmė patikslintą Šaunamųjų ginklų direktyvą 27 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės. Pasiūlymu gerokai išplečiama draudžiamų ginklų grupė: į plačiosios visuomenės rankas nebegalės patekti patys pavojingiausi ginklai. Valstybės narės turi iki 2018 m. rugsėjo 14 d. įgyvendinti reikalaujamą šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolę ir taip užtikrinti, kad nusikalstamos grupės ar teroristai negalėtų naudotis tuo, kad Sąjungoje taikomos nevienodos taisyklės. Toliau dėtos pastangos siekiant atkirsti neteisėtų ginklų tiekimą nusikaltėliams ir teroristams. Atsižvelgdama į Komisijos raginimą 28 , 2017 m. gegužės 18 d. Taryba priėjo prie išvados, kad ateinančius ketverius metus neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais tebebus kovos su nusikalstamumu prioritetas kovos su organizuotu ir sunkių formų tarptautiniu nusikalstamumu srityje 29 . Komisija taip pat toliau įgyvendino 2015 m. gruodžio mėn. Veiksmų planą dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis ir jų naudojimu 30 . Atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją 31 dėl kovos su neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis Vakarų Balkanuose stiprinimo, dėl kurios susitarta 2016 m. gruodžio 16 d. per ES ir Vakarų Balkanų ministrų forumą teisingumo ir vidaus reikalų klausimais, Europolas rengiasi į Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną ir Serbiją siųsti pakviestųjų pareigūnų.

2017 m. gegužės 30 d. Komisija pradėjo ES reglamento dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų 32 peržiūrą, kad būtų sustiprinti apribojimai ir kontrolės priemonės, taikomos cheminėms medžiagoms, kurios gali būti naudojamos savadarbių sprogmenų gamybai. Šiuo metu rengiami regioniniai praktiniai seminarai, kuriuose dalyvauja valstybių narių valdžios institucijos ir kurių tikslas – stiprinti įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinti deramą keitimąsi informacija.

Ankstesni ir pastarojo meto teroristiniai išpuoliai, pavyzdžiui, surengti Barselonoje ir Mančesteryje, rodo, kad daugiausia dėmesio skiriama vadinamiesiems pažeidžiamiems taikiniams, t. y. tokioms viešoms vietoms kaip mokyklos, viešbučiai, paplūdimiai, prekybos centrai, kultūros bei sporto renginių ir masinio susibūrimo vietos ar transporto centrai. Komisija šioje srityje deda daugiau pastangų, kad valstybės narės tarpusavyje keistųsi informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais. 2017 m. vasario 6–7 d. surengtas pirmas ES praktinis seminaras pažeidžiamų taikinių tema, kuriame valstybės narės susitarė dėl tam tikrų politikos krypčių ir veiksmų. Komisija taip pat sukūrė platformą, kurioje valstybės narės galėtų keistis dokumentais ir rekomendacijomis, ir parengė pažeidžiamų taikinių apsaugos silpnųjų vietų kontrolinį sąrašą. 2017 m. birželio 29 d. Belgijoje ir Nyderlanduose surengtos Komisijos finansuotos pažeidžiamų taikinių krizės pratybos, kurių tikslas – išbandyti skirtingus pažeidžiamų taikinių apsaugos metodus.

Transporto saugumo srityje ES parengė bendrą rizikos vertinimo procesą, kad būtų didinamas civilinės aviacijos skrydžių virš konflikto zonų, krovininių lėktuvų ir keleivinių skrydžių iš trečiųjų šalių saugumas. Pastarojoje srityje bus dedamos pastangos stiprinti trečiųjų šalių pajėgumus.

Siekiant nustatyti teroristų finansavimo šaltinius ir užkirsti jiems kelią, pastaraisiais metais toliau buvo įgyvendinamas Veiksmų planas dėl kovos su teroristų finansavimu 33 , visų pirma pagrįstas Komisijos pateiktais teisės aktų pasiūlymais 34 . 2016 m. gruodžio mėn. 35 Komisija pateikė tris pasiūlymus dėl teisės aktų, kad būtų baigta formuoti ir sustiprinta ES teisinė sistema kovos su pinigų plovimu 36 , neteisėtais grynųjų pinigų srautais 37 ir turto įšaldymo bei konfiskavimo 38 srityse. Dar 2016 m. liepos mėn. Komisija pateikė siūlymų dėl 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos pakeitimų, kuriais siekiama užkirsti kelią naujoms teroristų finansavimo priemonėms (pvz., virtualioms valiutoms, išankstinio mokėjimo kortelėms) ir padidinti skaidrumą, kad būtų galima įveikti pinigų plovimą 39 . 2017 m. liepos 13 d. pateiktas naujausias pasiūlymas dėl kovos su teroristų finansavimu: Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo siekiama neleisti į ES importuoti ir joje saugoti neteisėtai iš trečiosios šalies išvežtų kultūros vertybių 40 . Komisija ragina teisėkūros institucijas paspartinti su šiais svarbiais pasiūlymais susijusį darbą.

2017 gegužės mėn. Komisija priėmė Rekomendaciją dėl proporcingų policijos patikrinimų ir policijos bendradarbiavimo Šengeno erdvėje 41 . Joje nustatytos priemonės, kurių Šengeno valstybės turėtų imtis, kad užtikrintų veiksmingesnį policijos naudojimąsi esamais įgaliojimais, siekiant pašalinti grėsmes viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Siekdama padėti atsižvelgti į šią rekomendaciją, Komisija 2017 m. liepos 10 d. su valstybėmis narėmis surengė praktinį seminarą, o 2017 m. rugsėjo 8 d. bus rengiamas dar vienas praktinis seminaras.

4. Radikalėjimo prevencija

Veiksmingiausia kovos su terorizmu politika – neleisti, kad asmenis suviliotų smurtinė ir teroristinio pobūdžio informacija. Per pastaruosius metus Komisija sustiprino valstybėms narėms teikiamą paramą vykdyti susijusius nacionalinio ir vietos lygmens veiksmus, kuriais įgyvendinamos 2016 m. birželio mėn. Komunikate dėl radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimo 42 nurodytos priemonės.

Kovodama su radikalėjimu internete, Komisija toliau dirbo su interneto platformomis, kad teroristai negalėtų naudotis internetu savo reikmėms ir būtų apsaugomi interneto naudotojai. ES interneto forumo tikslai yra dvejopi: sumažinti teroristinio turinio prieinamumą internete ir įgalinti pilietinės visuomenės partnerius padidinti veiksmingo alternatyvaus turinio internete apimtį. Kalbant apie pirmąjį tikslą, Europolo Internetinės informacijos žymėjimo padaliniui ir toliau tenka svarbus vaidmuo žymint teroristinį turinį ir pranešant apie jį interneto bendrovėms. Per pastaruosius dvejus metus pažymėta daugiau kaip 35 000 informacijos vienetų, iš kurių 80–90 proc. pašalinta. Tačiau akivaizdu, kad vien pasyvios reakcijos nepakaks, kad būtų veiksmingai sutrikdytas teroristinės medžiagos platinimas internetu. Todėl 2016 m. gruodžio mėn. vykusiame antrame aukšto lygio ES interneto forumo susitikime Komisija palankiai įvertino keturių didžiausių interneto bendrovių įsipareigojimą sukurti saitažodžių duomenų bazę, kuri neleis iš vienos platformos pašalintos teroristinės medžiagos įkelti į kitą platformą. Atsižvelgiant į G 7 aukščiausiojo lygio susitikimo Taorminoje pareiškimą, G 20 veiksmų planą dėl kovos su terorizmu ir 2017 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, ES interneto forumo nariai 2017 m. liepos 17 d. pateikė Kovos su teroristiniu turiniu internete veiksmų planą. Jame pateikta priemonių, kuriomis turėtų būti padedama automatiškai nustatyti internete skelbiamą neteisėtą teroristinį turinį, su mažesnėmis bendrovėmis dalytis šios srities technologijomis ir priemonėmis, pasiekti, kad būtų visiškai įdiegta ir naudojama saitažodžių duomenų bazė ir pilietinė visuomenė turėtų galimybių internete skleisti alternatyvią informaciją. Kaip paskelbta 2016 m. gruodžio mėn. vykusiame ES interneto forume, pradėta vykdyti Pilietinės visuomenės galimybių didinimo programa, kuriai Komisija skyrė 10 mln. EUR finansavimą ir kurios tikslas – padidinti veiksmingo alternatyvaus turinio internete apimtį. 

Kalbant plačiau, Komisija pernai toliau rėmė radikalėjimo prevencijos ir kovos su ja veiksmus nacionaliniu ir vietos lygmenimis, visų pirma per Informacijos apie radikalizaciją tinklą dirbdama su vietos specialistais bendruomenės lygmeniu. Šis tinklas valstybėms narėms pasiūlė mokymų ir patarimų ir parengė daug įvairių geriausios patirties rinkinių, gairių, vadovų ir rekomendacijų 43 . Juose nagrinėjamos tokios temos ir klausimai kaip susipriešinimas, radikalizacija kalėjimuose ir pasitraukimo programos, paramos šeimai priemonės, darbas su jaunimu ir švietimas, viešosios tvarkos palaikymas bendruomenės pastangomis, komunikacija ir naratyvai, jaunimo dalyvavimas ir įgalėjimas, reagavimas į sugrįžusius užsienio kovotojus.

2017 m. liepos 27 d. Komisija įsteigė Aukšto lygio radikalizacijos ekspertų grupę 44 , kuriai priklauso svarbiausi suinteresuotieji Europos ir nacionaliniai subjektai. Grupei pavestos šios užduotys: parengti pagrindinius principus ir rekomendacijas dėl tolesnės veiklos šioje srityje tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis ir įvertinti, ar reikia struktūriškesnio Sąjungos lygmens bendradarbiavimo prevencijos srityje mechanizmų.

5. Tęsiamas darbas

Atlikus išsamų ES saugumo politikos vertinimą 45 nustatyti veiksmingo bendradarbiavimo saugumo sąjungoje uždaviniai ir trūkumai, taip pat poreikis toliau plėtoti ir koreguoti esamas politikos kryptis ir priemones, kad būtų šalinamos sparčiai kintančios saugumo grėsmės ir sprendžiami uždaviniai.

Atsižvelgiant į 2017 m. birželio mėn. Tarybos išvadas dėl sąveikumo ir 2017 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, prioritetine tvarka tęstas darbas siekiant užtikrinti informacinių sistemų sąveikumą. 2017 m. liepos mėn. Komisija paskelbė įžanginį poveikio vertinimą. Platesnio masto viešosios konsultacijos vyks iki 2017 m. spalio mėn. Atsižvelgdama į jų rezultatus Komisija kuo greičiau pateiks teisės akto pasiūlymą.

Kova su radikalėjimu tebėra prioritetas. Komisija spartina darbą šioje srityje: sukurta Aukšto lygio radikalizacijos ekspertų grupė. Ši grupė tarpines išvadas pateiks iki 2017 m. pabaigos. Kalbant apie radikalėjimo internete prevenciją, vyresnieji ES interneto forumo pareigūnai 2017 m. liepos mėn. veiksmų plano įgyvendinimo pažangą įvertins 2017 m. rugsėjo mėn., kad būtų pasirengta 2017 m. gruodžio mėn. vyksiančiam trečiajam Europos interneto forumui. Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiaus su naujuoju Pasauliniu interneto forumu kovos su terorizmu srityje, kuris papildo ES interneto forumo veiklą.

Komisija, siekdama Europos lygmeniu išspręsti teroristų finansavimo problemą, įgyvendina 2016 m. vasario 2 d. Veiksmų plane 46 nustatytus veiksmus. Šie veiksmai, be kita ko, apima vertinimo priemones, kuriomis plečiama prieiga prie banko sąskaitų registrų ir ribojami mokėjimai grynaisiais pinigais 47 . Kitas svarbus šio darbo aspektas – vertinti galimybes sukurti Europos sistemą, kuri padėtų nustatyti su teroristais susijusius sandorius ir papildytų dabartinį susitarimą dėl ES ir JAV terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) 48 nustatant sandorius, kuriems šis susitarimas netaikomas. 2016 m. gruodžio mėn. Trečiojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje 49 Komisija pateikė pradinę galimybės kurti Europos terorizmo finansavimo sekimo sistemos analizę ir nurodė, kad tęs vertinimą. 2017 m. birželio 27 d. paskelbtoje Komisijos teroristų finansavimo tarpvalstybinės rizikos vertinimo ataskaitoje 50 patvirtinta, kad teroristai ir nusikaltėliai mėgina naudoti finansų sektorių savo veiklai, pvz., nesąžiningai naudodamiesi vartojimo kreditais ir mažos vertės paskolomis. Finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP) tenka viena svarbiausių užduočių kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Šie padaliniai analizuoja gaunamą informaciją ir analizės rezultatus perduoda kompetentingoms institucijoms. Tačiau kaip pabrėžta 2016 m. gruodžio mėn. ataskaitoje 51 , dideli skirtumai, susiję su tokių padalinių statusu, įgaliojimais susipažinti su informacija, ja dalytis ir ją naudoti, taip pat dėl skirtingos struktūros ir nepriklausomumo lygio gali neigiamai veikti jų gebėjimą bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis susijusiomis institucijomis. 2017 m. birželio mėn. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 52 dėl finansinės žvalgybos padalinių tarpusavio bendradarbiavimo gerinimo nustatytos reglamentavimo ir nereglamentavimo priemonės, kurios galėtų padėti išspręsti nustatytas problemas. Komisija posėdžiuose su nacionalinių finansinės žvalgybos padalinių ekspertais, teisėsaugos ir teisminėmis institucijomis toliau vertins šias priemones. Komisija išvadas pateiks vienoje iš būsimų pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitų.

Būtina toliau riboti galimybes gauti pavojingų medžiagų, kurias teroristų tinklai gali naudoti kaip sprogmenis. Savadarbiai sprogmenys, visų pirma tricikloacetono peroksidas (TATP), dažniausiai buvo naudojami per pastarojo meto išpuolius 53 . Kaip paskelbta neseniai pasirodžiusioje ataskaitoje dėl Reglamento dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų taikymo 54 , Komisija svarsto galimybę priimti papildomų ir griežtesnių priemonių, kad teroristams būtų užkirstas kelias įsigyti sprogstamųjų medžiagų.

Siekdama stiprinti pažeidžiamų taikinių apsaugą, naujoji ES pažeidžiamų taikinių apsaugos politikos grupė pirmą kartą posėdžiaus 2017 m. rugsėjo 18–19 d.; jai talkins du pogrupiai, sudaryti iš specialistų ir operatorių, įskaitant privačius suinteresuotuosius subjektus. Specialistų pogrupis sukūrė didelės rizikos pažeidžiamų taikinių apsaugos tinklą ir 2017 m. spalio 24–26 d. Ispanijoje rengia pirmąjį posėdį.

Kaip pranešta 2017 m. sausio mėn. 55 , Komisija rengia rekomendacijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nacionaliniai duomenų saugojimo įstatymai būtų rengiami laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuosprendžių.

III.    KITŲ PRIORITETINIŲ SAUGUMO SRITIES DOKUMENTŲ ĮGYVENDINIMAS

1. Teisėkūros iniciatyvos

Tęsiamas darbas svarstant Komisijos teisės aktų pasiūlymus 56 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) stiprinimo. Paskutinės diskusijos Tarybos darbo grupės lygmeniu vyko 2017 m. liepos 26 d., o Tarybai pirmininkaujanti Estija siekia iki 2017 m. spalio mėn. susitarti dėl derybų įgaliojimų. Europos Parlamento pranešėjai ataskaitos projektą pateikė 2017 m. birželio mėn., o Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (LIBE) 2017 m. spalio 11–12 d. ketina balsuoti dėl derybų įgaliojimų. Komisija ragina iki 2017 m. pabaigos teisėkūros institucijas susitarti dėl šių svarbių pasiūlymų, kurie įtraukti į sąveikumo darbotvarkę, nurodytą Septintojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje 57 .

2. Su teisėkūros procedūra nesusijusios iniciatyvos

Transporto saugumo srityje Komisija, siekdama papildyti valstybių narių ES lygmens veiksmus, kuriais didinamas civilinės aviacijos saugumas, pradėjo rengti kitų transporto rūšių rizikos vertinimus, kad būtų nustatytos spragos ir galimos priemonės nustatytiems pavojams šalinti. 2017 m. birželio 15 d. surengtame posėdyje Komisijos tarnybos su valstybėmis narėmis aptarė geležinkelių transportui kylančias grėsmes ir bendradarbiavimo stiprinimo būdus tokioms grėsmėms šalinti. Kitas posėdis vyks 2017 m. spalio mėn.

Kalbant apie kovą su elektroniniais nusikaltimais, 2017 m. liepos 25 d. minint pirmąsias iniciatyvos „Daugiau jokių išpirkų“ metines iniciatyva išplėsta prisijungus naujiems partneriams ir įtraukus naujų priemonių ir kalbų 58 . 2016 m. sukurta iniciatyva „Daugiau jokių išpirkų“ yra viešojo ir privačiojo sektoriaus iniciatyva, kurią remia Europolas ir kuria siekiama kovoti su išpirkos reikalaujančia programine įranga. Pagal ją portale teikiama pagalba nuo tokios programinės įrangos nukentėjusiems asmenims: šiuo metu 26 kalbomis galima pasinaudoti 50 skirtingų šifravimo priemonių. Nuo iniciatyvos pradžios atlikta daugiau kaip 28 000 sėkmingų šifravimo veiksmų, todėl elektroniniai nusikaltėliai neteko galimybės gauti apie 8 mln. EUR vertės išpirkų. Pagal šią iniciatyvą galima naudotis naujovišku bendradarbiavimo modeliu. Pagal jį pasitelkiant veiksmingą ir konkrečią viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę užkertamas kelias elektroniniams nusikaltimams. Šiuo metu iniciatyvos partnerių jau yra per 100, įskaitant septynis asocijuotuosius partnerius ir 98 paramą teikiančius partnerius (34 teisėsaugos institucijos ir 64 privačiojo bei viešojo sektoriaus organizacijos).

Po mėnesius trukusių tarptautinio lygmens parengiamųjų ir koordinavimo darbų sėkmingai suardyti du didžiausi nusikalstami tamsiojo saityno prekybos tinklai AlphaBay ir Hansa 59 . Tikimasi, kad dėl to Europoje bus pradėta šimtai naujų tyrimų. Surengus dvi teisėsaugos operacijas, kurioms vadovavo JAV Federalinių tyrimų biuras, JAV kovos su narkotikais agentūra ir Nyderlandų nacionalinė policija ir prie kurių prisidėjo Europolas, suardyta pogrindinės nusikalstamos ekonominės veiklos infrastruktūra, kuria naudojantis įvykdyta daugiau kaip 350 000 prekių, įskaitant narkotikus, šaunamuosius ginklus ir elektroniniams nusikaltimams naudojamą kenkimo programinę įrangą, prekybos sandorių. Koordinuota ES ir JAV teisėsaugos operacija vertinama kaip viena sudėtingiausių kovos su nusikalstama veikla internete operacijų.

3. Išorės matmuo

2017 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė savo nuomonę dėl ES ir Kanados susitarimo dėl keleivio duomenų įrašo duomenų perdavimo ir tvarkymo suderinamumo su Sutartimis 60 . Teismas į Europos Parlamento paklausimą atsakė, kad toks, koks yra dabar, numatomas susitarimas negali būti sudarytas, nes kai kurios jo nuostatos nesuderinamos su ES pripažintomis pagrindinėmis teisėmis, visų pirma teise į duomenų apsaugą ir pagarbą privačiam gyvenimui. Nors Teismas pripažino, kad ES PNR duomenų perdavimas Kanadai ir juo varžomos šios pagrindinės teisės pateisinamos siekiamu bendrojo intereso tikslu, t. y. užtikrinti visuomenės saugumą kovojant su teroristiniais nusikaltimais ir sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais, dėl šių suvaržymų būtinumo Teismas mano, kad kai kurios susitarimo nuostatos neapsiriboja tuo, kas griežtai būtina, ir nenumato aiškių ir pakankamai tikslių taisyklių.

Atsižvelgdama į tai, kad PNR duomenų naudojimas yra svarbi kovos su terorizmu ir sunkiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonė, Komisija imsis būtinų veiksmų užtikrinti, kad PNR duomenys ir toliau būtų perduodami visiškai laikantis pagrindinių teisių, kaip nurodyta Teismo nuomonėje. Komisija baigia atlikti Teismo nuomonės analizę ir netrukus prašys Tarybos suteikti įgaliojimus pradėti derybas su Kanada, kad atsižvelgiant į Teismo nuomonėje nurodytus reikalavimus sparčiai būtų patikslintas dabartinis susitarimas.

V.    IŠVADA

Šioje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, pernai padaryta kuriant saugumo sąjungą. Joje aptariama, kaip buvo įgyvendinti visi su saugumu susiję prioritetai, nustatyti 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį ir 2017 m. Komisijos darbo programoje. Remiantis šiomis pastangomis kitais metais bus rengiami tolesni su Europos Parlamentu ir Taryba suderinti veiksmai, kad būtų šalinamos dabartinės grėsmės saugumui ir sprendžiami uždaviniai vadovaujantis prioritetais, kurie bus nustatyti 2017 m. pranešime apie Sąjungos padėtį.

Kita saugumo sąjungos pažangos ataskaita bus pateikta 2017 m. spalio mėn.

(1)

      https://publications.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/c9ff4ff6-9a81-11e6-9bca-01aa75ed71a1/ language-en/format-PDF/source-30945725 .

(2)

      https://ec.europa.eu/commission/work-programme-2017_en .

(3)

     COM(2015) 185 final (2015 4 28).

(4)

     Reglamentas (ES) Nr. 2017/458 (2017 3 15). Taip pat žr. Šeštąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 213 final, 2017 4 12).

(5)

     COM(2016) 194 final (2016 4 6). Taip pat žr. Devintąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 407 final, 2017 7 26).

(6)

     COM(2016) 731 final (2016 11 16). Taip pat žr. Antrąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2016) 732 final, 2016 11 16).

(7)

     Taryba savo derybinę poziciją priėmė 2017 m. birželio 9 d., o balsavimas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete dėl derybinės pozicijos numatytas 2017 m. rugsėjo 26 d.

(8)

     COM(2016) 790 final (2016 12 8).

(9)

     COM(2016) 205 final (2016 4 6). Žr. Septintąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 261 final, 2017 5 16), kurioje pateikta išsami padėties apžvalga.

(10)

     COM(2016) 881 final (2016 12 21), COM(2016) 882 final (2016 12 21), COM(2016) 883 final (2016 12 21). Žr. Trečiąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2016) 831 final, 2016 12 21), kurioje apibūdinti teisės aktų pasiūlymai. Taip pat žr. tolesnį IV.1 skirsnį.

(11)

     Direktyva (ES) Nr. 2016/681 (2016 4 27).

(12)

     Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR (2008 6 23).

(13)

     Šengeno informacinės sistemos metiniai statistiniai duomenys rodo, kad 2016 m. valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos sistemoje asmenų ir daiktų duomenų paiešką atliko beveik 4 mlrd. kartų (40 proc. daugiau, palyginti su 2015 m.) Atitikčių skaičius taip pat išaugo: nuo apie 150 000 2015 m. iki daugiau kaip 200 000 2016 m. Kalbant apie valstybių narių sukurtus perspėjimus, 2017 m. birželio 30 d. duomenimis, sistemoje buvo iš viso 73 465 075 perspėjimai (884 169 perspėjimai dėl asmenų), o tai yra 11 proc. daugiau, palyginti su 2016 m. birželio 30 d. duomenimis (9 proc. daugiau perspėjimų dėl asmenų).

(14)

     COM(2017) 344 final (2017 6 29).

(15)

     Pirminis pasiūlymas (COM(2016) 7 final, 2016 1 19) pateiktas Bendroje deklaracijoje dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų.

(16)

     Žr. Septintąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 261 final, 2017 5 16).

(17)

     COM(2017) 352 final (2017 6 29). Taip pat žr. Aštuntąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 354 final, 2017 6 29).

(18)

     Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra.

(19)

     2016 m. Europolas pradėjo daugiau kaip 46 000 naujų bylų, t. y. 16 proc. daugiau, palyginti su 2015 m. 2017 m. sausio 1 d. duomenimis Europolo informacinės sistemos turinys išaugo 34 proc., palyginti su turiniu 2016 m. sausio 1 d., o bendras šioje sistemoje atliktų paieškų skaičius 2016 m. išaugo 127 proc., palyginti su 2015 m.

(20)

     Reglamentas (ES) 2016/794 (2016 5 11).

(21)

     COM(2016) 602 final, 2016 9 14.

(22)

     COM(2016) 602 final, 2016 9 14.

(23)

     Kovos su terorizmu grupė yra neformali ES sistemai nepriklausanti grupė, kurią sudaro ES valstybių narių, Norvegijos ir Šveicarijos saugumo tarnybos ir kuri remia bendradarbiavimą ir praktinį keitimąsi žvalgybos informacija. Ji taip pat atlieka bendrus terorizmo grėsmių vertinimus, grindžiamus nacionalinių tarnybų pateikta žvalgybos informacija, ir bendradarbiauja su Žvalgybos ir situacijų centru (EU INTCEN).

(24)

     SEC(2017) 250 final (2017 5 30).

(25)

     Europos kovos su terorizmu centras, Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras ir Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centras.

(26)

     Direktyva (ES) 2017/541 (2017 3 15).

(27)

     Direktyva (ES) 2017/853 (2017 5 17).

(28)

     Žr. Šeštąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 203 final, 2017 4 12).

(29)

     Tarybos išvados dėl 2018–2021 m. ES prioritetų kovos su organizuotu ir sunkių formų nusikalstamumu srityje nustatymo (Tarybos dokumentas Nr. 9450/17, 2017 5 19).

(30)

     COM(2015) 624 final (2015 12 2).

(31)

      http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-16-4445_en.htm .

(32)

     OL L 39, 2013 2 9, p. 1.

(33)

     COM(2016) 50 final (2016 2 2).

(34)

     Žr. Aštuntąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą ir jos 2 priedą (COM(2017) 354 final, 2017 6 29), kuriuose pateikta kovos su terorizmo finansavimu stiprinimo priemonių plano įgyvendinimo padėties apžvalga.

(35)

     Taip pat žr. Trečiąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2016) 831 final, 2016 12 21), kurioje išsamiai apibūdinti teisės aktų pasiūlymai.

(36)

     Direktyvos, kuria siekiama suderinti pinigų plovimo apibrėžtį ir baudžiamąsias sankcijas, pasiūlymas, COM(2016) 826 final, 2016 12 21.

(37)

     Reglamento, kuriuo siekiama atskleisti neteisėtus mokėjimus grynaisiais pinigais, pasiūlymas, COM(2016) 825 final, 2016 12 21.

(38)

     Reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą tarpusavio pripažinimo pasiūlymas, COM(2016) 819 final, 2016 12 21.

(39)

     COM(2016) 450 final, 2016 7 5. Žr. Devintąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 407 final, 2017 7 26), kurioje išsamiai apibūdintas teisės akto pasiūlymas. Jis įtrauktas į Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų ir teisėkūros institucijos turėtų pasiekti susitarimą iki metų pabaigos. Šiuo metu vyksta trišaliai susitikimai.

(40)

     COM(2017) 375 final (2017 7 13).

(41)

     C(2017) 3349 final (2017 5 12).

(42)

     COM(2016) 379 final (2016 6 14). Žr. Aštuntąją pažangos, padarytos kuriant tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 354 final, 2017 6 29) ir jos 2 priedą, kuriuose pateikta 2016 m. birželio mėn. komunikato įgyvendinimo padėties apžvalga.

(43)

     2017 m. birželio 19 d. tinklas pateikė vadovą „Reagavimas į sugrįžusius užsienio kovotojus“, kad padėtų valstybėms narėms spręsti su grįžtančiais užsienio teroristais kovotojais susijusias problemas.

(44)

     C(2017) 5149 final (2017 7 27).

(45)

     SWD(2017) 278 final (2017 7 26), p. 8–11.

(46)

   COM(2017) 50 final (2016 2 2).

(47)

http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/plan_2016_028_cash_restrictions_en.pdf.

(48)

     OL L 195, 2010 7 27, p. 5–14. Vykdant terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP) surinkta daug žvalgybinės informacijos, kuri padėjo išaiškinti rengiamus teroristinius išpuolius ir nustatyti susijusius asmenis. Susijusiu susitarimu dėl keitimosi finansine informacija užtikrinama ES piliečių privatumo apsauga ir JAV bei ES teisėsaugos institucijoms suteikiama galinga kovos su terorizmu priemonė.

(49)

     COM(2016) 831 final (2016 12 21).

(50)

     COM(2017) 340 final (2017 6 26).

(51)

     „ES FŽP platformos kontekste valstybių narių projekto komandos atliktas informacijos apie ES finansinės žvalgybos padalinius sisteminimas ir jų įgaliojimų skirtumų bei kliūčių, trukdančių gauti informaciją ir ja keistis, analizė“ ( http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetailDoc&id=33583&no=2 ).  

(52)

     SWD(2017) 275 final (2017 m. birželio 26 d.).

(53)

     2017 m. ataskaita dėl terorizmo padėties ir tendencijų ES, Europolas.

(54)

      COM(2017) 103 final (2017 2 28).

(55)

     COM(2017) 41 final (2017 1 25).

(56)

     COM(2016) 881 final (2016 12 21), COM(2016) 882 final (2016 12 21), COM(2016) 883 final (2016 12 21).

(57)

     COM(2017) 261 final (2017 5 16).

(58)

      https://www.europol.europa.eu/newsroom/news/over-28-000-devices-decrypted-and-100-global-partners-%E2%80%93-no-more-ransom-celebrates-its-first-year .

(59)

      https://www.europol.europa.eu/newsroom/news/massive-blow-to-criminal-dark-web-activities-after-globally-coordinated-operation .

(60)

      https://curia.europa.eu/jcms/upload/docs/application/pdf/2017-07/cp170084lt.pdf .