EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 09 07
COM(2017) 464 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI
dėl teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms ES rinkos pokyčių stebėsenos pagal Reglamento (ES) Nr. 537/2014 27 straipsnį
1.Įžanga
ES audito srities teisės aktų reforma prasidėjo siekiant padidinti pasitikėjimą finansinių ataskaitų vientisumu. Tie teisės aktai yra Audito direktyva 1 ir Audito reglamentas 2 . Direktyva taikoma visiems teisės aktų nustatytiems auditams; reglamente išdėstyti konkretūs viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimai 3 .
Reglamentu siekiama ir pagerinti audito kokybę, ir paskatinti konkurenciją audito rinkoje. 27 straipsnyje numatyta, kaip veiksmingai ir reguliariai stebėti, ar šių tikslų laikomasi. 27 straipsnis susijęs su toliau išvardytų ES teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo 4 viešojo intereso įmonėms rinkos aspektų stebėjimu: a) rinkos koncentracijos lygio; b) rizikos audito kokybei ir jos mažinimo priemonių; c) audito komitetų veiklos rezultatų.
Pagal reglamentą kiekviena už audito priežiūrą atsakinga nacionalinė valdžios institucija 5 (NKI) ir Europos konkurencijos tinklas (EKT 6 ) turi rengti teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos pokyčių ataskaitas. Komisija naudoja tas ataskaitas rengdama bendrą visos ES padėties ataskaitą. Bendra ataskaita pateikiama Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos sisteminės rizikos valdybai ir tam tikrais atvejais Europos Parlamentui. Ši ataskaita yra pirmoji tokia bendra ataskaita, kuri bus būsimų ataskaitų pagrindas.
Šioje ataskaitoje analizė grindžiama duomenimis, kuriuos Komisija gavo iš NKI ir EKT. Jie susiję daugiausia su 2015 m. ir buvo surinkti 2016 m. pagal įvairius rinkos rodiklius. Komisija atliko parengiamąjį, konsolidavimo ir patvirtinimo darbą glaudžiai bendradarbiaudama su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu (CEAOB) 7 .
Nacionalinėse ataskaitose NKI naudojo įvairius informacijos šaltinius. Tokie šaltiniai, kaip nacionaliniai viešieji registrai ir skaidrumo ataskaitos, yra vieši; kiti, pavyzdžiui, apklausos ir klausimynai, – ne. Pagrindinis šios ataskaitos duomenų šaltinis yra nacionalinės ataskaitos, nebent būtų nurodyta kitaip.
Konsoliduojant nacionalinius duomenis ES lygmeniu susidurta su tam tikrais apribojimais. Kadangi naujosios ES audito taisyklės taikomos tik nuo 2016 m. birželio 17 d., nacionalinių ataskaitų duomenys buvo surinkti remiantis ankstesne ES teisine sistema (Direktyva 2006/43/EB). Naujosiose audito taisyklėse įtvirtinti keli pakeitimai, pavyzdžiui, susiję su NKI galimybe susipažinti su duomenimis ir jų rinkimu. Kai kurių valstybių narių pateikiamų duomenų išsamumo lygį nulėmė tai, kokių duomenų turėta nacionaliniu lygmeniu. Tuo galima paaiškinti tam tikros informacijos trūkumą nacionalinėse ataskaitose.
Be to, renkant duomenis daugelyje valstybių narių remtasi skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, nes audito įmonės teikia ataskaitas apie skirtingus finansinių metų laikotarpius. Todėl visos ES duomenis sunkiau lyginti ir konsoliduoti.
Be to, valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika renkant duomenis. Vienas iš pavyzdžių – individualios audito įmonės metodo ir audito tinklo metodo taikymas. Galiausiai kai kurių valstybių narių pateiktų duomenų išsamumą taip pat nulėmė rodiklių aiškinimo skirtumai.
Atsižvelgiant į šiuos apribojimus analizuoti duomenis ir daryti išvadas ES lygmeniu reikia atsargiai.
2.ES teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos pokyčiai: pagrindiniai nustatyti faktai
2.1.Teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos apžvalga
Šiame skirsnyje aprašyta teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos būklė prieš įsigaliojant audito reformai. Tai padės tinkamai suprasti rinką ir lengviau atlikti vertinimus būsimose rinkos stebėsenos ataskaitose.
Teisės aktų nustatytam viešojo intereso įmonių 8 , kaip antai biržinių bendrovių, bankų ir draudimo įmonių, auditui pagal reglamentą taikomi konkretūs reikalavimai. Valstybės narės taip pat gali paskirti kitas įmones viešojo intereso įmonėmis dėl jų verslo pobūdžio, dydžio arba darbuotojų skaičiaus. Jos vadinamos nacionalinėmis viešojo intereso įmonėmis 9 .
Analizuojant ES teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinką susidaro labai skirtingas vaizdas, susijęs su auditorių ir audito įmonių skaičiumi ir apyvarta.
Viešojo intereso įmonės
Pagal ankstesnę ES teisinę sistemą ES buvo daugiau nei 25 000 viešojo intereso įmonių 10 . Tas skaičius skirtingose valstybėse narėse yra skirtingas: nuo 64 tokių įmonių Latvijoje iki maždaug 7 000 Ispanijoje 11 (žr. 1 lentelę).
Nacionalinės viešojo intereso įmonės sudaro didžiausią viešojo intereso įmonių dalį ES 12 . Iš viso ES yra daugiau nei 11 100 nacionalinių viešojo intereso įmonių. Apie nacionalinių viešojo intereso įmonių buvimą praneša 15 valstybių narių. Kaip matyti 1 diagramoje, nacionalinės viešojo intereso įmonės sudaro daugiau nei pusę visų viešojo intereso įmonių aštuoniose valstybėse narėse. Biržinės bendrovės ES lygmeniu yra antrosios pagal procentinę dalį ir sudaro didžiausią viešojo intereso įmonių dalį 15-oje valstybių narių.
1 diagrama. Viešojo intereso įmonės pagal kategoriją ES valstybėse narėse
Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės ES
Iš viso ES įregistruoti 250 047 13 asmenys, kurie yra teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai. 26 valstybėse narėse 14 26 proc. užregistruotų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių dirba audito įmonėje arba yra su ja susiję. Tie skaičiai valstybėse narėse labai skiriasi 15 (žr. 1 lentelę).
Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Airijoje ir Vokietijoje yra 64 proc. visų ES įregistruotų audito įmonių, didžiausias jų skaičius (daugiau nei 6 000) yra Jungtinėje Karalystėje. Šešiose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Maltoje, Slovėnijoje ir Graikijoje) yra mažiau nei po 100 registruotų audito įmonių.
Maždaug 5 proc. 16 visų ES registruotų audito įmonių atlieka teisės aktų nustatytą viešojo intereso įmonių auditą. Mažiau nei trečdalis registruotų audito įmonių kiekvienoje valstybėje narėje atlieka viešojo intereso įmonių auditą, išskyrus Graikiją (70 proc.), Bulgariją (55 proc.) ir Slovakiją (34 proc.). Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Airijoje tas skaičius yra mažesnis nei 2 proc.
1 lentelė. ES valstybių narių rinkos struktūros apžvalga
|
Registruotų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių (fizinių asmenų) skaičius |
Registruotų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie dirba audito įmonėje arba yra su ja susiję kaip partneriai ar kitaip, skaičius |
Registruotų audito įmonių skaičius |
Registruotų audito įmonių, atliekančių viešojo intereso įmonių auditą, skaičius |
Viešojo intereso įmonių skaičius |
Teisės aktų nustatytų viešojo intereso įmonių auditų skaičius |
|
|
Belgija |
1 052 |
861 |
529 |
19 |
268 |
276 |
|
Bulgarija |
704 |
243 |
93 |
51 |
782 |
1 021 |
|
Čekija |
1 291 |
287 |
363 |
50 |
433 |
375 |
|
Danija |
3 591 |
3 093 |
1 568 |
9 |
354 |
354 |
|
Vokietija |
17 342 |
10 067 |
2 992 |
73 |
677 |
1 040 |
|
Estija |
353 |
234 |
152 |
16 |
196 |
196 |
|
Airija |
9 997 |
9 997 |
5 272 |
11 |
1 005 |
1 005 |
|
Graikija |
1 068 |
826 |
46 |
32 |
324 |
609 |
|
Ispanija |
4 177 |
2 858 |
1 395 |
199 |
7 393 |
8 006 |
|
Prancūzija |
13 494 |
Nėra duomenų |
6 019 |
565 |
2 470 |
3 431 |
|
Kroatija |
976 |
532 |
228 |
75 |
794 |
794 |
|
Italija |
15 3947 |
2 938 |
463 |
26 |
1 578 |
1 578 |
|
Kipras |
924 |
924 |
524 |
15 |
147 |
147 |
|
Latvija |
169 |
150 |
136 |
15 |
64 |
64 |
|
Lietuva |
370 |
265 |
171 |
13 |
156 |
170 |
|
Liuksemburgas |
277 |
275 |
66 |
15 |
379 |
429 |
|
Vengrija |
4 965 |
2 070 |
1 807 |
68 |
245 |
245 |
|
Мalta |
1 276 |
587 |
66 |
10 |
168 |
168 |
|
Nyderlandai |
1 791 |
1 791 |
365 |
7 |
apie 800 |
1 013 |
|
Austrija |
105 |
Nėra duomenų |
397 |
17 |
341 |
341 |
|
Lenkija |
7 086 |
3 510 |
1 612 |
97 |
1 992 |
2 375 |
|
Portugalija |
1 378 |
802 |
229 |
58 |
1 189 |
1 192 |
|
Rumunija |
4 632 |
1 358 |
969 |
124 |
Nėra duomenų |
552 |
|
Slovėnija |
188 |
133 |
54 |
17 |
88 |
88 |
|
Slovakija |
791 |
445 |
233 |
80 |
572 |
908 |
|
Suomija |
1 543 |
905 |
80 |
15 |
578 |
578 |
|
Švedija |
3 476 |
3 476 |
146 |
15 |
551 |
551 |
|
Jungtinė Karalystė |
13 084 |
13 084 |
6 331 |
50 |
1 741 |
1 748 |
|
Iš viso ES |
250 047 |
61 711 |
32 306 |
1 742 |
apie 25 000 |
29 254 |
Teisės aktų nustatyto viešojo intereso įmonių audito apyvarta ir mokesčiai 17
Visa viešojo intereso įmonių auditą atliekančių audito įmonių apyvarta 25 ES valstybėse narėse (Bulgarijos, Prancūzijos ir Ispanijos duomenų nėra) sudaro maždaug 31 mlrd. EUR 18 . Tačiau atskirų valstybių narių skaičiai rodo skirtumus visoje ES. Aštuoniose valstybėse narėse bendra viešojo intereso įmonių auditą atliekančių audito įmonių apyvarta viršija 1 mlrd. EUR, o 11 valstybių narių yra mažesnė nei 100 mln. EUR. Maždaug pusė visos viešojo intereso įmonių auditą atliekančių audito įmonių apyvartos 25 valstybėse narėse tenka vien Jungtinei Karalystei. Po Jungtinės Karalystės didžiausios rinkos yra Vokietija ir Nyderlandai 19 (žr. 2 diagramą).
Bendra mokesčių už teisės aktų nustatytą auditą suma sudaro maždaug 11 mlrd. EUR 20 27 ES valstybėse narėse, kurios pateikė duomenis. Jungtinei Karalystei, Vokietijai ir Prancūzijai tenka beveik 60 proc. šios bendros sumos. 13 valstybių narių praneša, kad mokesčiai sudaro mažiau nei 100 mln. EUR.
2 diagrama. Viešojo intereso įmonių auditą atliekančių audito įmonių apyvarta 21 ir mokesčiai už teisės aktų nustatytą auditą 22 atskirose valstybėse narėse
2.2.Rinkos koncentracijos lygis
Vienas iš pagrindinių reglamento tikslų yra sukurti konkurencingą teisės aktų nustatyto audito paslaugų rinką, kurioje viešojo intereso įmonės gali rinktis iš pakankamo teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar įmonių skaičiaus. 27 straipsnyje įtvirtintu reikalavimu vertinti viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinkos koncentracijos lygį pabrėžiama, koks svarbus šis tikslas. Tad šiame skirsnyje siekiama nustatyti pažangos šioje srityje vertinimo pagrindą, kuriuo būtų galima vadovautis rengiant būsimas rinkos stebėsenos ataskaitas.
Valstybių narių buvo paprašyta pateikti informaciją apie 10 pagrindinių audito rinkos dalyvių (10KAP) 23 atliekamo viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinkos koncentraciją. Apskaičiuodamos apyvartą 15 valstybių narių 24 taikė audito įmonės 25 metodą 26 , septynios 27 – audito tinklo 28 metodą 29 ir dvi 30 – abu metodus. Finansiniai metai įvairiose audito įmonėse skiriasi ir ne visada sutampa su 2015 kalendoriniais metais, kurie yra šio duomenų rinkimo ataskaitinis laikotarpis 31 . Todėl šiame skirsnyje pateikti duomenys yra apytiksliai.
Duomenys apie rinkos dalis analizuojami taikant tris skirtingus rinkos koncentracijos rodiklius, apskaičiuotus kiekvienai valstybei narei: Didžiojo ketvertuko („PwC“, „Deloitte“, KPMG ir EY), CR4 (konsoliduota keturių didžiausių audito įmonių rinkos dalis kiekvienoje šalyje) ir 10KAP. Visų pirma buvo išanalizuoti Didžiojo ketvertuko ir CR4 skirtumai siekiant įvertinti su šiais rinkos koncentracijos rodikliais susijusias tendencijas būsimose ataskaitose.
Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito koncentracija ir apyvarta (tinklo arba viešojo intereso įmonės auditą atliekančios įmonės)
Didžiajam ketvertukui tenka beveik 70 proc. vidutinė rinkos dalis keliose viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito srityse (remiantis 28 valstybių narių duomenimis). Kalbant apie apyvartą, jų rinkos koncentracija sudaro vidutiniškai apie 80 proc. 32 (remiantis 21 valstybės narės duomenimis). Didžiajam ketvertukui priklauso koncentruota oligopolija 33 11 34 valstybių narių pagal teisės aktų nustatytų auditų skaičių (žr. 3 diagramą) ir 15 35 valstybių narių pagal apyvartą. Kaip matyti 4 diagramoje, Didžiojo ketvertuko bendra rinkos dalis pagal apyvartą viršija 90 proc. šešiose valstybėse narėse 36 . CR4 pralenkia Didžiojo ketvertuko bendrą koncentracijos koeficientą septyniose valstybėse narėse pagal viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytų auditų skaičių ir penkiose valstybėse narėse pagal apyvartą. Taigi Didysis ketvertukas yra keturios didžiausios audito įmonės daugelyje valstybių narių.
3 diagrama. Audito įmonių rinkos dalis 2015 m. viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito srityje
Bendra šešių audito įmonių, kurios pagal apyvartą turi didžiausias dalis, rinkos koncentracija yra daugiau nei pusė 21 valstybėje narėje, kurioms būtų galima apskaičiuoti koncentracijos pagal apyvartą lygį, ir viršija 90 proc. 10 valstybių narių. 10KAP kartu sudėtos rinkos dalys pagal apyvartą ES lygmeniu sudaro daugiau nei 90 proc. 16 valstybių narių 37 ir mažiau nei 80 proc. keturiose valstybėse narėse.
4 diagrama. 2015 m. audito įmonių (viešojo intereso įmonių auditą atliekančių audito įmonių arba tinklo) rinkos dalis pagal apyvartą 21 valstybėje narėje
Koncentracija pagal pavienes audito įmones
5 diagramoje parodyta, kad Didysis ketvertukas turi maždaug 70 proc. bendrą rinkos dalį pagal viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytų auditų skaičių ES lygmeniu, o 10KAP koncentracijos lygis yra beveik 80 proc.
5 diagrama. 10KAP rinkos dalis 38 pagal viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytų auditų skaičių
Tačiau, kalbant apie (viešojo intereso įmonių auditą atliekančios audito įmonės arba tinklo) apyvartą 39 , Didžiajam ketvertukui priklauso daugiau nei 80 proc. visos ES audito rinkos. Po Didžiojo ketvertuko didžiausios audito įmonės yra „Grant Thornton“ ir BDO.
Audito įmonių koncentracija pagal viešojo intereso įmonių kategorijas
Viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinkos koncentracija 40 yra didžiausia bankų ir draudimo įmonių atveju: Didžiojo ketvertuko rinkos dalis sudaro maždaug 80 proc. (žr. 6 diagramą). Jo rinkos dalis biržinių bendrovių kategorijoje yra beveik 70 proc. Nacionalinių viešojo intereso įmonių srityje jis turi mažesnę rinkos dalį (apie 50 proc.).
6 diagrama. Vidutinė įvairių kategorijų viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinkos koncentracija ES lygmeniu
2.3.Su teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės kokybės trūkumais susijusi rizika
NKI atlieka kokybės užtikrinimo peržiūras siekdamos patikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės darbą. Patikrinimai yra pagrindinė priemonė, kuria audito priežiūros institucijos gali patikrinti, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė tinkamai atliko savo pareigas, ir nustatyti bet kokius kokybės trūkumus. NKI gali naudotis įvairiais įgaliojimais ir priemonėmis tiems trūkumams ištaisyti ir pašalinti. Pagal reglamento 27 straipsnį NKI turi įvertinti su dažnais kokybės trūkumais susijusią riziką ir įvertinti, ar reikia imtis priemonių tai rizikai sumažinti. Atsižvelgiant į konfidencialų informacijos pobūdį ir slaptumą, šio skirsnio duomenys pateikti anonimiškai ir apibendrintu pavidalu.
Kokybės užtikrinimo peržiūra
NKI pranešė ir apie kiekybinius, ir apie kokybinius kokybės užtikrinimo aspektus 41 . Daugelis valstybių narių pateikė ataskaitas už 2015 kalendorinius metus (t. y. pranešė apie 2014–2015 m. atliktų patikrinimų rezultatus), bet už laikotarpius, kurių pradžios ir pabaigos datos yra skirtingos. Penkios valstybės narės pateikė duomenis apie visą patikrinimų ciklą (3 metus) naudodamos naujausius turimus savo atitinkamų rinkų duomenis.
Nors šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama su viešojo intereso įmonėmis susijusiai informacijai, NKI taip pat prašyta pateikti informaciją apie kitus subjektus, kurie nėra viešojo intereso įmonės. Siekta pateikti bendresnį ir visapusiškesnį padėties vaizdą nacionaliniu lygmeniu.
Kiekybinis vertinimas
Padėčiai apibūdinti naudoti keli rodikliai:
- patikrintų teisės aktų nustatyto audito užduočių (bylų) skaičius;
- patikrintų audito įmonių skaičius;
- audito įmonių, kuriose buvo patikrintos visoje įmonėje taikomos procedūros, skaičius;
- peržiūrėtų užduočių (bylų), kuriuose suformuluotas bent vienas nustatytas faktas, skaičius ir
- visos įmonės peržiūros ataskaitų, kuriose suformuluotas bent vienas nustatytas faktas, skaičius.
Tačiau sudarant būtent šį duomenų rinkinį nebuvo susitarta dėl bendros sąvokos „nustatytas faktas“ 42 apibrėžties. Vietoj to NKI buvo paprašyta pateikti apibrėžtį arba nurodyti, kokiomis kategorijomis vadovautasi.
7 diagrama. Kokybės užtikrinimas ES
Kadangi kitų subjektų, kurie nėra viešojo intereso įmonės, paprastai būna gerokai daugiau nei viešojo intereso įmonių, kaip ir tikėtasi, NKI pranešė apie dažnus kitų subjektų, kurie nėra viešojo intereso įmonės, kokybės užtikrinimo atvejus ir pagal patikrinimų skaičių, ir pagal nustatytus faktus. Vidutiniškai tai sudaro maždaug 90 proc. visos kokybės užtikrinimo peržiūros veiklos ES lygmeniu. Tačiau 12 valstybių narių viešojo intereso įmonių patikrinimų procentinė dalis gali būti 10–50 proc. viso patikrinimų skaičiaus. 10 valstybių narių praneša apie panašius duomenis, susijusius su nustatytų faktų dėl viešojo intereso įmonių skaičiumi. Dviejose valstybėse narėse daugiau nei 80 proc. viso patikrinimų ir nustatytų faktų skaičiaus susiję su viešojo intereso įmonėmis. Daugeliu atvejų atliktų patikrinimų ir kokybės užtikrinimo peržiūrų skaičius atitinka nacionalinės rinkos dydį ir yra jam proporcingas.
Kokybinis vertinimas
ES lygmeniu nustatyti trys nuolat iškylančios problemos. Tai yra:
i) vidaus kokybės kontrolės sistemų trūkumai 43 ;
ii) kai kurie audito užduoties aspektai nėra užregistruojami dokumentuose ir
iii) trūksta pakankamų audito įrodymų, kad buvo atliktas išsamus audito vertinimas.
Esama ir kitų, įvairesnių problemų, su kuriomis susiduria tik kelios valstybės narės. Tas problemas lemia konkreti įvairių rinkų struktūra, pavyzdžiui: i) nustatyti faktai atliekant grupės auditą mažesnėse valstybėse narėse; ii) problemos, sietinos su užduočių kokybės kontrolės peržiūromis valstybėse narėse, kurios pasižymi stipresne audito praktika; iii) problemos, sietinos su mokymu valstybėse narėse, kuriose audito patikrinimų patirtis nėra labai didelė.
Poreikis imtis priemonių rizikai sumažinti
Nacionalinėse ataskaitose taip pat aprašytos taisomosios priemonės ir tolesni veiksmai, kurių imtasi. Iš analizės matyti, kad rekomendacijose siūloma laikytis įprasčiausio požiūrio, po to teikti papeikimus ir imtis tolesnių veiksmų, kai įmonės turėtų patvirtinti, kad įgyvendino reikiamus veiksmus. Sankcijos buvo pritaikytos vos keliais sunkiais atvejais.
2.4.Audito komitetų veiklos rezultatai
Naujosiose audito taisyklėse svarbesnis vaidmuo ir didesni įgaliojimai suteikti audito komitetams (AK) 44 . Pagal reglamentą konkrečios užduotys priskiriamos viešojo intereso įmonių AK. Pavyzdžiui, jie atlieka tiesioginį vaidmenį paskiriant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę, prižiūri teisės aktų nustatytą auditą ir vykdo teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus veiklos rezultatų ir nepriklausomumo stebėseną.
Reglamento 27 straipsnio 1 dalies c punkte numatytas AK veiklos rezultatų vertinimas. Paaiškėjo, kad ta užduotis gana sunki atsižvelgiant į pirmųjų nacionalinių ataskaitų pateikimo terminą, nepakankamą kai kurių NKI patirtį ir besikeičiančią teisinę sistemą. Nors iš nacionalinių ataskaitų galima susidaryti įspūdį apie padėtį nacionaliniu lygmeniu, jose nėra aiškiai nurodyta, kaip ir ar apskritai NKI bendrauja su AK.
2016 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė NKI papildomus konkrečius klausimus, kad geriau suprastų su AK susijusią teisinę sistemą valstybėse narėse 45 . Tų klausimų tikslas buvo padėti suprasti, kaip valstybės narės, ypač NKI, bendrauja su AK ir kaip NKI užtikrina, kad AK vykdytų jiems priskirtas užduotis. Taip nebuvo bandoma nustatyti priežiūros taisykles, nes AK priežiūros mastą nustato kiekviena valstybė narė.
Iš rezultatų matyti, kad AK priežiūra vykdoma 15 valstybių narių. 12 valstybių narių pranešė, kad AK priežiūra netaikoma, o viena valstybė narė 46 informacijos nepateikė. Kaip matyti 8 diagramoje, valstybėse narėse laikomasi labai įvairios praktikos, kuri valdžios institucija atsako už priežiūrą.
8 diagrama. Už AK priežiūrą valstybėse narėse atsakinga valdžios institucija
[Šaltinis – NKI klausimynas dėl AK]
Reglamente nenurodyta jokia konkreti NKI užduotis arba įgaliojimai AK atžvilgiu. Tuos klausimus sprendžia valstybės narės, kuriose, beje, taikomos skirtingos įmonių valdymo sistemos. Komisija klausė, ar NKI su AK vykdo su priežiūra nesusijusią veiklą. Atsakydamos į tą klausimą NKI minėjo, kad rengiamos konferencijos ir seminarai, dalijamasi geriausia patirtimi ir gairėmis, organizuojami susitikimai ir diskusijos, keičiamasi metinėmis ataskaitomis, tvarkomos AK paraiškos, dirbama su AK patariamosiomis grupėmis, teikiamos ataskaitos (žr. 9 diagramą). Kai kuriais atvejais NKI pranešė, kad dalyvauja veikloje su AK daugiau nei vienoje srityje.
9 diagrama. NKI veikla su AK (atsakymus pateikusių valstybių narių %)
[Šaltinis – NKI klausimynas dėl AK]
3.Europos konkurencijos tinklo indėlis
Reglamento 27 straipsnyje taip pat nustatyta, kad Europos konkurencijos tinklas turi rengti ataskaitą.
Komisija paragino visas nacionalines konkurencijos institucijas pateikti informaciją apie galimus sektorių tyrimus, atliktus jų jurisdikcijose, ir jų vykdymo užtikrinimo rezultatus audito rinkoje (pvz., bet kokius antimonopolinius tyrimus, susijungimų, apie kuriuos pranešta, vertinimus, skundų nagrinėjimą arba valstybės pagalbą). Ataskaitinis laikotarpis – 2014–2015 m.
Iš 13 nacionalinių ataskaitų, pateiktų EKT ataskaitai parengti, tik penkiose nurodyta, kad buvo imtasi konkrečių vykdymo užtikrinimo arba ataskaitų teikimo veiksmų. Danija pateikė informaciją apie įmonių EY ir KPMG susijungimą, kuris buvo patvirtintas 2014 m. Lenkija pranešė, kad jos audito sektorius labai sukoncentruotas Didžiojo ketvertuko rankose ir kad yra didelių kliūčių patekti į rinką. Rumunija pranešė apie vykdomą Rumunijos finansų audito rūmų tyrimą. Jungtinė Karalystė ir Portugalija pateikė informaciją apie vykdymo užtikrinimo (Jungtinė Karalystė) ir ataskaitų teikimo veiksmus (Portugalija ir Jungtinė Karalystė).
Per nagrinėjamą ataskaitinį laikotarpį Komisija nevykdė jokių sektoriaus tyrimų, antimonopolinių tyrimų, susijungimų, apie kuriuos pranešta, vertinimų arba valstybės subsidijų tyrimų audito rinkoje.
4.Išvados
Naujųjų audito taisyklių tikslas – geresnė audito kokybė ir konkurencingesnė audito rinka atliekant viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatytą auditą, kad kapitalo rinkos galėtų sklandžiai veikti. Iš turimų duomenų matyti, kad ES audito rinkos labai skiriasi pagal dydį ir struktūrą, ir tais duomenimis patvirtinama, kad viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinka daugelyje valstybių narių vis dar palyginti koncentruota, ypač vertinant apyvartą. 15-oje iš 21 valstybės narės Didžiajam ketvertukui pagal apyvartą priklauso daugiau nei 80 proc. dydžio rinkos dalis. Bankai ir draudimo įmonės yra viešojo intereso įmonių kategorijos, kuriose Didysis ketvertukas pasižymi didžiausia visos ES rinkos koncentracija (80 proc.). Tačiau nėra pakankamų įrodymų, kad būtų galima daryti išvadas apie konkurencijos lygį ir veiksmingumą rinkoje. Rengdama būsimas ataskaitas Komisija ir toliau stebės tendencijas, susijusias su konsoliduotu didžiausių audito įmonių koncentracijos lygiu valstybėse narėse.
Iš kokybės užtikrinimo sistemų renkama informacija itin naudinga vertinant naujųjų audito taisyklių veiksmingumą ir investuotojų apsaugos, ir viešosios priežiūros srityse. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir palyginamumą bus itin svarbu parengti bendrą metodiką ir užtikrinti priežiūros konvergenciją šioje srityje. Pavyzdžiui, galima aktyviau siekti paskatinti tolesnę konvergenciją dirbant su bendrais rodikliais ir terminija, susijusia su nustatytais faktais ir trūkumais. Jokios didelės rizikos nenustatyta. Bet kuriuo atveju, kadangi duomenys buvo surinkti naudojantis įgaliojimais, kurie buvo suteikti NKI pagal ankstesnę teisinę sistemą, žinoma, dar per anksti išsamiai vertinti didelę riziką.
Akivaizdu, kad kitoje bendroje ataskaitoje reikėtų išnagrinėti, ar trys šioje ataskaitoje išvardytos dažniausiai iškylančios problemos (vidaus kokybės kontrolės sistemų trūkumai, tai, kad kai kurie audito užduoties aspektai nėra dokumentuojami, ir pakankamų audito įrodymų trūkumas) gali tapti struktūriniu požiūriu pasikartojančiomis. Kitoje ataskaitoje reikės visų pirma įvertinti, kokios gali būti pasekmės ne tik konkrečioms viešojo intereso įmonėms, bet ir visai rinkai.
Įgyvendinant audito reformą svarbesnis vaidmuo ir didesni įgaliojimai priskirti audito komitetams, nes jie yra būtini norint iš tikrųjų veiksmingai taikyti naująsias audito taisykles. Tačiau iš analizės matyti, kad dauguma NKI turi labai mažai patirties vykdant AK veiklos ir jos rezultatų stebėseną. Siekiant įveikti šią problemą NKI turėtų turėti tinkamas priemones, kad galėtų įvertinti AK veiklos rezultatus ir gauti informaciją, kurios joms reikia, kad galėtų stebėti, kaip AK laikosi naujųjų taisyklių. AK nariams taip pat reikėtų pranešti apie jų naujas pareigas ir svarbesnį vaidmenį. Šiame etape itin svarbu užmegzti ryšį su AK ir juos informuoti. Tai nebūtinai reiškia, kad reikės pertvarkyti arba pakeisti nacionalines įmonių valdymo sistemas arba NKI priežiūros kompetencijos sritį. Kiekviena nacionalinė institucija galės savo nuožiūra pasirinkti geriausią metodą ir tinkamiausias priemones AK veiklos rezultatams vertinti. Iš jau sukauptos patirties matyti, kad bendradarbiavimas ir dialogas yra naudingos ir veiksmingos priemonės. Kai kurios NKI jau pradėjo susitikimus su AK (ir net parengė gaires), kad jie būtų informuoti apie naująją sistemą ir papildomas pareigas. Tačiau, žinoma, reikia dar daug nuveikti. Komisija galėtų padėti paskatinti šį dialogą ir tiesiogiai bendrauti su AK, kad geriau suprastų jų patirtį įgyvendinant audito reformą.
Ši pirmoji Komisijos ataskaita, žinoma, bus pagrindas būsimoms ataskaitoms. Be to, reikės sugalvoti, kaip įveikti tam tikrus įžangoje paminėtus apribojimus. Kai kurie iš jų dings įsigaliojus naujosioms audito taisyklėms. Tai pasakytina apie galimybę susipažinti su duomenimis ir jų buvimą, nes naujojoje teisinėje sistemoje numatyti nauji informacijos šaltiniai ir priemonės, skirti NKI ir Komisijai. Tačiau reikės dirbti toliau, jeigu norima daryti pažangą tokiose srityse kaip bendra terminija, ataskaitinių laikotarpių konvergencija ir duomenų rinkimo metodikos. Siekdama pažangos konvergencijos srityje Komisija peržiūrės šiuo metu taikomus rodiklius glaudžiai bendradarbiaudama su NKI ir ypač su CEAOB rinkos stebėsenos pogrupiu. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į kai kurias naujosiose audito taisyklėse įtvirtintas nuostatas, kaip antai susijusias su rotacijos laikotarpiais, tam tikrų su auditu nesusijusių paslaugų draudimu ir naujuoju AK vaidmeniu. Būsimose ataskaitose Komisija taip pat vertins šias naująsias taisykles, kad įvertintų konkurencijos lygį viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito rinkoje ir visą naujosios reglamentavimo sistemos poveikį.
Komisija ir toliau stebės ES teisės aktų nustatyto audito paslaugų teikimo viešojo intereso įmonėms rinkos pokyčius. Ji yra pasiruošusi dirbti su valstybėmis narėmis siekdama užtikrinti, kad būtų kuo veiksmingiau įgyvendinti reglamento 27 straipsnio reikalavimai.