1.Įvadas

Komisija remia savanorišką standartų taikymą ir vadovaujamą sektoriaus vaidmenį juos rengiant. Be to, jos nuomone, siekiant užtikrinti aukštą priėmimo lygį, būtina, kad standartizavimo procese būtų naudojamos techninės sektoriaus, vyriausybės ir mokslo atstovų ir kitų suinteresuotųjų subjektų žinios. Reguliavimo institucija teisės aktuose gali nustatyti reikalavimus ir prašyti Europos standartizacijos sistemos (ESS) parengti savanoriškai taikytinus Europos standartus (skelbiamus Oficialiajame leidinyje), kurie gali būti netiesiogiai naudojami kaip gairės ir kaip pagrindas daryti prielaidą dėl atitikties ar saugos. Taigi veiksmingos standartizacijos sistemos pagrindas turi būti glaudi reguliavimo institucijos, standartizacijos įstaigų ir sektoriaus atstovų partnerystė 1 .

2011 m. komunikate „Strateginė Europos standartų vizija. Tolesni tvaraus Europos ekonomikos augimo iki 2020 m. skatinimo ir spartinimo veiksmai“ 2 Komisija išdėstė strateginę Europos standartizacijos viziją. Ji įgijo teisinę formą Reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.

Pagal šį reglamentą Komisija turi nustatyti strateginius Europos standartizacijos prioritetus. Tie prioritetai, susieti su Komisijos politikos tikslais, skelbiami metinėse Sąjungos Europos standartizacijos darbo programose (MSDP). MSDP nurodyta, kokių standartų ir standartizacijos priemonių Komisija ketina prašyti parengti Europos standartizacijos organizacijų 3 (ESO), t. y., kaip ji ketina naudoti standartizaciją naujiems ar galiojantiems teisės aktams ir politikos kryptims pagrįsti, ir kokie oficialūs standartizacijos prašymai (įgaliojimai) gali būti pateikiami.

Standartizacijos prašymai būtini bendrosios rinkos veikimui, nes taikant standartus galima įgyvendinti teisės aktus. Taip užtikrinamas teisinis saugumas gamintojams ir sudaromos palankesnės sąlygos kurti ir parduoti produktus ir paslaugas.

Standartizacijos veikla, kuriai šioje 2018 m. MSDP teikiamas prioritetas, susijusi su keliais dabartinės Komisijos politikos prioritetais, ja grindžiami neseniai patvirtinti pagrindiniai teisės aktai ir politikos dokumentai. Kiti svarbūs elementai – veiksmai, kuriais siekiama padidinti Europos standartizacijos matomumą kitose šalyse ir tarptautinėse organizacijose, ir veiksmai, kuriais siekiama pagerinti ESS veikimą, veiklos rezultatus ir tikslų įgyvendinimą.

Komisija palankiai vertina 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl XXI amžiaus Europos standartų 4 (toliau – EP pranešimas dėl standartizacijos), pripažįsta ir pabrėžia, kad „standartai yra svarbi priemonė, kuria užtikrinamas bendrosios rinkos veikimas, didinamas Europos konkurencingumas, skatinamas ekonomikos augimas ir inovacijos, taip pat vartotojų, įmonių, darbuotojų ir aplinkos atžvilgiu remiama kokybė, veiklos rezultatai ir apsauga, plėtojamas tinklų ir sistemų sąveikumas“. Visų pirma, MSDP sprendžiami ir pakartojami su esminių standartų patentais susiję sunkumai ir svarstymai dėl IRT standartizavimo, tarptautinio standartizacijos aspekto ir autonominių transporto priemonių. Be to, labai svarbu tai, kad pranešimu remiamas tarpinstitucinių ataskaitų teikimas ir dialogas, jis yra svarbus pagrindas šiai MSDP.

MSDP taip pat atitinka bendrą standartizacijos iniciatyvą (BSI), kurią Komisija pasiūlė 2015 m. (kaip bendrosios rinkos strategijos dalį 5 ) ir pasirašė 2016 m. birželio mėn. BSI apibrėžta bendra vizija, kuria grindžiami dešimt Komisijos politikos prioritetų, ir konkretūs veiksmai, kurie turi būti atlikti iki 2019 m., siekiant patobulinti Europos standartizacijos sistemą išjudinant ES institucijas ir Europos standartizacijos bendruomenę. Bendrai pripažįstama, kad Europos standartai turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į technologinę plėtrą, politinius prioritetus ir pasaulines tendencijas. Iš viso 109 dalyviai, įskaitant ES ir ELPA valstybes nares ir organizacijas, kuriose prisiimti aukšto lygio įsipareigojimai visoje ESS, tai jau pasirašė ir patvirtino.

Ši darbo programa:

·yra skirta visoms valstybėms narėms, ESO, nacionalinėms standartizacijos institucijoms (NSI), III priede išvardytoms organizacijoms (SBS, ANEC, ETUC ir ECOS) 6 , atstovaujančioms atitinkamai MVĮ, vartotojams, darbuotojams ir aplinkosaugos interesams standartizacijos srityje, sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems standartizacijos procese, kurie raginami aktyviai dalyvauti vykdant prioritetinius veiksmus;

·ja siekiama padaryti ESS veiksmingesnę, sutelkiant turimus išteklius sektoriuose, kad per ją būtų galima įgyvendinti Komisijos prioritetus, ir

·raginama, kad ESO pagrįstų savo darbo programas čia apibrėžtų pagrindinių strategijų, veiksmų ir politikos įgyvendinimu.

MSDP neturi poveikio biudžetui labiau, nei numatyta 2018 m. finansinėje programoje.

2.Strateginiai Europos standartizacijos prioritetai, kuriais grindžiami Sąjungos teisės aktai ir politika

Europos standartizacijos procesas yra vidaus rinkos kertinis akmuo. Jo vaidmuo susijęs ne tik su darniųjų standartų rengimu: juo tiesiogiai prisidedama prie bendrosios rinkos integracijos ir remiamas darbo vietų kūrimas, bendras ES ekonomikos augimas, konkurencingumas, inovacijos ir pramonės subjektų lyderystė. Todėl jis yra neatsiejama bendrosios rinkos strategijos dalis ir svarbi Komisijos politinių prioritetų ir kai kurių didelių politikos iniciatyvų, kaip antai bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos 7 , sudedamoji dalis. Remdama Europos standartų rengimą strateginės svarbos prioritetinėse srityse, susijusiose su augančiomis rinkomis, Komisija siekia suteikti Europos įmonėms, ypač MVĮ, konkurencinį pranašumą.

Šiame skirsnyje dėmesys sutelkiamas į svarbių iniciatyvų pagal 2017 m. Komisijos darbo programą rėmimą ir su jomis susijusius 2018 m. standartizacijos poreikius. Pasiūlymuose nepateikiamas išsamus veiksmų, kurių Komisija ketina imtis nagrinėjamose politikos srityse, sąrašas. Juose išvardijami poreikiai, nustatyti rengiant ar įgyvendinant tam tikrus teisės aktus ir politikos kryptis, ir jie atitinka Komisijos strateginius tikslus kuriant „saugančią, galių teikiančią ir ginančią“ Europą.

Ypač svarbi skaitmeninių Europos pramonės standartų rengimo sritis susijusi su apdirbamąja pramone ir gamyba. Sukurta sektoriaus orientacinė sistema (RAMI – orientacinė sistema apdirbamosios pramonės srityje), kuri yra aktyviai naudojama ir plėtojama diegiant IT sistemas apdirbamosios pramonės aplinkai paremti. Reikia skubiai toliau plėtoti šią sistemą, kad į ją būtų įtrauktos paslaugos ir kad per platformas būtų įgyvendinami nustatyti tikslai.

2.1.Veiksmai, kuriais remiama bendrosios skaitmeninės rinkos strategija

Praėjus metams po Komisijos prioritetų IRT standartizacijos srityje 8 paskelbimo įgyvendinami veiksmai, susiję su 5G ryšio tinklais, daiktų internetu, debesijos kompiuterija, kibernetiniu saugumu ir (didžiųjų) duomenų technologijomis, kurios yra prioritetinės sritys, ir sektorių srityse, susijusiose su e. sveikata, išmaniosiomis transporto sistemomis ir susietosiomis ir automatizuotomis transporto priemonėmis, išmaniąja energija, pramonės skaitmeninimu, išmaniaisiais namais, miestais ir ūkininkavimu, bendradarbiaujant su ESO, pasaulio TVO ir standartizacijos bendruomene. Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvos dėl veiksmų, kuriais siekiama gerinti IRT standartizacijos ekosistemą, įskaitant darbą su ESO ir suinteresuotaisiais subjektais dėl galimų priemonių, kuriomis būtų pagerinta esminių standartų patentų (ESP) ekosistema, skatinamas viešųjų šaltinių naudojimas ir jų sąveika su standartizacija ir užtikrinamas aktyvesnis ES dalyvavimas tarptautinės IRT standartizacijos procese. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūroje aprašytas bendras standartizacijos veiksmų įgyvendinimas.

Be to, pirminių pasaulinių 5G standartų sukūrimas iki 2019 m. pabaigos yra vienas iš 5G veiksmų plano 9 veiksmų. Sąveikumas ir standartai yra Europos duomenų ekonomikos, kuria siekiama skatinti kuo geriau išnaudoti skaitmeninių duomenų potencialą, kad jis būtų naudingas ekonomikai ir visuomenei 10 , dalis. Pasiūlymu dėl reglamento dėl privatumo ir elektroninių ryšių 11 skatinama naudoti standartizuotas piktogramas, kad būtų galima pateikti aiškiai matomą ir suprantamą galinių įrenginių sukurtą surinktos informacijos apžvalgą, nustatytas jo tikslas, atsakingas asmuo ir visos priemonės, kurių gali imtis galutinis galinių įrenginių vartotojas, kad būtų renkama kuo mažiau duomenų. 2016 m. liepos mėn. komunikate „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“ 12 paskelbti veiksmai dėl veiksmų plano, kurio paskirtis – ES lygmeniu valdyti plataus masto kibernetinius incidentus, o sąveikių sprendimų (techninių standartų), metodų (procesų standartų) ir ES masto sertifikavimo mechanizmų stoka nurodyta kaip bendrąją kibernetinio saugumo rinką neigiamai veikiantys trūkumai. Rudenį numatoma paskelbti komunikatą dėl ESP, kuriame būtų paaiškinta, kaip kurti subalansuotą ir tvarią sistemą.

Tam tikri veiksmai įgyvendinami per susijusias viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes 13 , kaip antai Daiktų interneto inovacijų aljansą (AIOTI) 14 , 5G infrastruktūros viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, Didžiųjų duomenų vertės asociaciją (BDVA), Ateities gamyklų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, Europos kibernetinio saugumo organizaciją (ECSO) ir programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus 15 .

Be to, IRT standartizacijos poreikiai ES politikai paremti išdėstyti 2017 m. IRT standartizacijos veiksmų plane 16 , kurį rengia Europos Komisijos tarnybos, bendradarbiaudamos su įvairių suinteresuotųjų subjektų platformomis IRT standartizacijos srityje, ir kuriame atsispindi komunikate dėl IRT standartizacijos prioritetų išvardyti prioritetai.

Šis darbas taip pat naudingas siekiant užtikrinti produktų ir paslaugų prieinamumą ES. Be to, dedant pastangas užtikrinti visuotinį prieinamumą laikantis kūrimo visiems požiūrio turėtų būti paspartintas negalios klausimų įtraukimas į atitinkamus standartizacijos procesus.

Be to, priede pateikti galimi su IRT standartizacija susiję standartizacijos prašymai.

2.2.Veiksmai, kuriais remiama energetikos sąjungos strategija

Skaitmeninės transformacijos sparta ir mastas daro poveikį daugeliui sektorių, įskaitant energetiką. Skaitmeninimo ir energetikos sąjungos sąveikos tyrimas yra vienas iš prioritetų. Tikimasi, kad standartizacija padės sparčiai pereiti prie dekarbonizuotos ir integruotos vidaus rinkos, tad ji yra vienas iš energetikos sąjungos prioritetų. Tuo tikslu standartizacija taip pat pažymima komunikate dėl spartesnio švarios energetikos inovacijų kūrimo 17 kaip svarbus veiksnys, leidžiantis rinkoje įdiegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Turėtų būti imamasi konkrečių veiksmų elektros tinklų sąveikumui užtikrinti, diversifikuotiems dujų tiekimo srautams remti ir atsinaujinančiajai energijai integruoti į suvartojamos elektros energijos šaltinių derinį. Standartizacija jau padeda užtikrinti veiksmingą energijos vartojimą ir riboti paklausą sutelkiant dėmesį į pastatus ir kuriant naują pastatų energinio naudingumo standartų rinkinį; paskesnės pastangos turėtų būti sutelktos į prietaisų energijos suvartojimo matavimo tobulinimą ir išmaniųjų miestų rėmimą vykdant inovacinių produktų žaliuosius viešuosius pirkimus.

Atsižvelgiant į šiuos tikslus, be kita ko, rengiamas oro kokybės stebėsenos vietos ir regionų lygmenimis standartas, pagal kurį numatoma naudoti mobiliuosius ir nešiojamuosius prietaisus, atitinkančius Aplinkos oro kokybės direktyvose (2008/50/EB ir 2004/107/EB) nustatytus duomenų kokybės tikslus.

Atsižvelgiant į plataus užmojo ES tikslus, susijusius su transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo poreikiais, standartizuojant transporto priemonių gamintojams turėtų būti sukuriamos galimybės pereiti prie švaresnių transporto priemonių, kuriose suvartojama mažiau kuro ir dar labiau sumažinamas išmetamas CO2 ir kitų teršalų kiekis.

Standartizuojant reikia teikti tolesnę paramą, kad būtų mažinamas neveiksmingas energijos vartojimas pastatuose, o galutiniams vartotojams būtų teikiama pakankama informacija apie centralizuotų šildymo ir vėsinimo sistemų veiklos efektyvumą. Tai padėtų įgyvendinti bendrąsias pastangas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir suvartojamą kuro kiekį ir kartu būtų siekiama stiprinti bendradarbiavimą su regionais ir šalimis už ES ribų.

Įgyvendinant ES žaliosios infrastruktūros strategiją 18 esama standartizacijos poreikių, susijusių su fiziniais standartų derinimo, žaliosios infrastruktūros koncepcijos ir principų įtraukimo ir stiprinimo įvairių kategorijų standartuose (susijusiuose su veiklos efektyvumu, procedūromis, metodika ir įvairiuose projekto etapuose (planavimo, rengimo ir statybos) taikomų techninių standartų sąveikumu) elementais.

2.3.Veiksmai, kuriais remiama Europos kosmoso strategija

Komisija vykdo tris palydovų programas (pasaulinio vietos nustatymo su „Galileo“, navigacijos su EGNOS ir stebėsenos su „Copernicus“). Atsižvelgiant į šių programų paslaugų ir duomenų, kuriuos jos pasiūlys įmonėms ir visuomenei, ekonominį potencialą, jos yra itin svarbios ES konkurencingumui. Komisija skatina kosmoso sprendimų diegimą taikant standartizacijos priemones ir veiksmų planus, integruojant kosmosą į būsimas strategijas, pvz., dėl autonominių ir susietųjų automobilių, geležinkelių, aviacijos ir nepilotuojamų oro transporto priemonių.

2.4.Veiksmai, kuriais remiamas žiedinės ekonomikos veiksmų planas

„Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitoje“ 19 Komisija paprašė ESO parengti bendruosius standartus, susijusius su svarbiausių tam tikrų gaminių veiksmingumo aspektų (įskaitant ypatingos svarbos žaliavas) patvarumu, pakartotiniu naudojimu, perdirbimu ir dokumentavimu.

Darnieji standartai padės padidinti CE ženklu pažymėtų trąšų saugą ir veiksmingumą. Gamintojai galės aptarnauti didesnę klientų grupę ir galbūt nustatyti didesnę kainą dėl bendrai pripažintos CE ženklo kokybės garantijos. Tam tikrais vertinimais 20 , perdirbant biologines atliekas ir paverčiant jas organinio pagrindo trąšomis būtų galima sukurti maždaug 120 000 darbo vietų. Žiedinėje ekonomikoje bus skatinami moksliniai tyrimai, inovacijos ir investicijos, generuojama vertė naudojant antrinius vietos išteklius, kurie antraip būtų utilizuoti kaip atliekos.

2.5.Veiksmai, kuriais remiamas Europos gynybos veiksmų planas

Europos gynybos rinka yra susiskaidžiusi, be to, pramonės subjektai joje nepakankamai bendradarbiauja. Remdamasi Europos gynybos veiksmų planu 21 Komisija įsipareigoja remti standartų rengimą gynybos srityje, kurią valstybės narės pažymėjo kaip sritį, kurioje būtina kurti bendradarbiavimo projektus prioritetinėse srityse.

2.6.Veiksmai, kuriais remiama Europos saugumo darbotvarkė

Kad galėtume apsisaugoti nuo terorizmo grėsmių, reikia naujoviškų technologijų priemonių 22 . Reikia dėti daugiau pastangų tiek naudojantis rizikos nustatymo technologijomis, tiek standartizuojant jų naudojimą. Europos pramonė gerai išmano valdžios institucijų poreikius ir pajėgumus įgyvendinti jos siūlomus sprendimus. Tam galėtų būti naudinga kurti platformas, kuriose būtų susiejami įvairūs sprendimai, išvengiama dubliavimosi ir vadovaujamasi naujoviškomis idėjomis. Europos standartizacija turėtų susieti sistemas, metodus ir produktus siūlydama standartus, kuriais remiama duomenų kokybė ir duomenų sistemų, kuriomis dokumentuojama nusikaltimų statistika, sąveikumas, ir nustatydama reikalavimus nustatymo įrangai kitose srityse, ne tik aviacijoje.

2.7.Veiksmai, kuriais remiama stipresnė ir teisingesnė, tvirtesnės pramoninės bazės vidaus rinka

Nustatyta ir kitų standartizacijos poreikių, susijusių su Komisijos prioritetu savo pramonę ginančiai Europai.

Rinkoje reikia naujų darniųjų standartų, susijusių su konkrečių rūšių įranga trimačiams spausdintuvams, robotams, autonominėms transporto priemonėms 23 , vėjo turbinoms ir automatizuotoms mašinoms. Tokie naujoviški produktai sparčiai kuriami reaguojant į paklausą ir sparčiai plinta Europos rinkoje. Siekiant įveikti patiriamus sunkumus, susijusius su savarankiškai sertifikuojamomis atitikties procedūromis, labai svarbu, kad būtų parengti Europos standartai saugai ir patekimui į rinką užtikrinti. Be to, reikėtų atsižvelgti į atitinkamus veiksmus tarptautinės standartizacijos srityje.

Direktyvoje (ES) 2016/1629 24 patvirtinamas Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komiteto (CESNI) kaip etaloninės įstaigos, atsakingos už techninių standartų rengimą ES vidaus vandenų navigacijos sektoriuje, vaidmuo. CESNI, kurio sudėtyje yra ES ir trečiųjų šalių atstovų, taip pat yra etaloninė įstaiga rengiant techninius laivų standartus pagal peržiūrėtą Konvenciją dėl laivybos Reino upe 25 . Atsižvelgiant į skirtingas teisines sistemas ir sprendimų priėmimo procedūrų trukmę, svarbu gerinti CESNI veikimą siekiant paremti stipresnę vidaus rinką vidaus vandenų laivybos srityje. CESNI parengti standartai neretai itin svarbūs laivyno konkurencingumui ir siekiant užtikrinti saugos ir aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus. Taigi bus sukurtas (-i) Europos standartas (-ai) dėl techninių reikalavimų vidaus vandenų laivams.

Be to, siekiant didinti saugą ir panaikinti technines kliūtis dėmesys bus sutelkiamas į naujų techninių specifikacijų rengimą geležinkelių sistemų infrastruktūros ir riedmenų posistemių sąveikumo srityje.

Sąveikumas ir standartizacija yra būtini siekiant pašalinti technines kliūtis ir išvengti papildomų sąnaudų vykdant viešųjų pirkimų vykdymo procedūras. Būtų geriausia, jei pasiūlymų teikėjai, įskaitant MVĮ, turėtų galimybę nesunkiai bendrauti ir dalyvauti veikloje daugelyje rinkų. Taigi galimos standartizacijai svarbios sritys yra duomenų (sutarčių) registrai, Europos bendrasis elektroninis viešųjų pirkimų dokumentas (eESPD) ir e. viešųjų pirkimų platformų, e. katalogų ir e. formų akreditavimas.

Siekiant pagerinti laisvą prekių judėjimą medicinos prietaisų rinkoje, reikia užtikrinti vienodą teisinių in vitro diagnostikos prietaisų pateikimo rinkai reikalavimų taikymą, kad tokie prietaisai būtų saugesni ir veiksmingesni. Reikės peržiūrėti ir (arba) atnaujinti visus galiojančius standartus, galbūt parengti naujus. Teikiant medicinos technologijų ir prietaisų paramą pagal programą „Horizontas 2020“, siekiant laiku užtikrinti galimybę naudotis naujoviškais sveikatos priežiūros sprendimais ir remti Europos pramonės konkurencingumą pramonei ir vartotojams, taip pat bus suteiktos bandymų priemonės, kurių reikia medicinos prietaisams kurti ir išbandyti remiantis naujais reglamentais ir su jais susijusiais standartais.

Taip pat reikia atnaujinti galiojančius darniuosius standartus dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų, siekiant atsižvelgti į naujausius technologijų pokyčius ir užtikrinti didesnę tokių produktų saugą ir atitikties vertinimų kokybę. Darniaisiais standartais būtų remiamas būtiniausių reikalavimų rengimas siekiant pagerinti darbuotojų, kuriems dėl sprogiosios aplinkos gali kilti pavojus, sveikatos apsaugą ir saugą.

3.Tarptautinis bendradarbiavimas 26

Siekiant kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą Europoje labai svarbu išlaikyti ir gerinti ES pramonės dalyvavimą tarptautinėse rinkose. Standartais įmonėms padedama lengviau patekti į rinką visame pasaulyje ir šiuo požiūriu itin svarbūs du pagrindiniai tikslai:

·didinti Europos pramonės konkurencingumą ir veiklą visame pasaulyje sumažinant technines kliūtis prekybai (TKP) ir

·gerinti sąveikumą visame pasaulyje taikant bendrus techniniu požiūriu suderintus standartus, kuriais grindžiama prekyba prekėmis ir paslaugomis.

Šiuos tikslus galima įgyvendinti pirmiausia siekiant užtikrinti kuo didesnę tarptautinių ir Europos standartų sanglaudą ir padedant taikyti Europos ir (arba) tarptautinius standartus už ES ribų, kartu užtikrinant tinkamą Europos, nacionalinių ir tarptautinių aspektų pusiausvyrą 27 . 2018 m. Komisija tęs aktyvesnį politinį dialogą su tarptautiniais subjektais standartizacijos srityje. Ji taip pat toliau teiks informaciją ir pristatys tarptautinės ir Europos standartizacijos sistemos pranašumus daugiašaliuose forumuose (pvz., Pasaulio prekybos organizacijoje ir tam tikruose Jungtinių Tautų Organizacijos komitetuose), dalyvaus ES reguliavimo ir politikos dialoguose su ekonomikai svarbiais partneriais ir derybose dėl TKP skyrių laisvosios prekybos susitarimuose.

Komisija taip pat finansuos matomumo projektus ekonominės svarbos šalyse, pvz., kaip šiuo metu finansuojama komandiruotų Europos standartizacijos ekspertų sistema Kinijoje ir Indijoje ir internetinės standartizacijos platformos Kinijoje. Bendrasis tokių veiksmų tikslas – pristatyti ESS kaip alternatyvą kitų regionų (šalių) standartizacijos sistemoms, teikti standartizacijai svarbius žvalgybos duomenis, skatinti dvišalį bendradarbiavimą standartizacijos klausimais ir remti Europos įmones, susiduriančias su kliūtimis standartizacijos srityje bandant patekti į ne ES rinkas.

Komisija taip pat naudos savo užsienio politikos priemonę, kad paremtų Europos standartizacijos sistemą visame pasaulyje, ypač IRT sektoriuje. Galiausiai siekiant užtikrinti Europos dalyvavimą tarptautiniuose IRT standartizacijos procesuose 2018 m. bus įsteigtas tarptautinės standartizacijos veiklos stebėsenos centras ir finansinės paramos mechanizmas, kad svarbūs ekspertai galėtų dalyvauti tarptautinės standartizacijos posėdžiuose Europos interesams ginti.

Komisija ir toliau rems tarptautinį bendradarbiavimą standartizacijos srityje vykdant mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“.

4.Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė yra ESS kertinis akmuo ir jos ilgalaikio sėkmingo veikimo garantas. Norint ją plėtoti toliau būtinas visų suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimas ir glaudus bendradarbiavimas.

4.1.Valdymas

Siekiant užtikrinti sklandų darniųjų Europos standartų priėmimą ir paskelbimą, standartizacijos bendruomenei reikia tinkamų finansinių, organizacinių ir žmogiškųjų išteklių.

Šiuo metu Komisija dirba su ESO rengdama veiksmų planą, kuriame išvardyti keli prioritetiniai veiksmai, susiję su darbu su nepaskelbtais darniaisiais standartais trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Visų pirma, tam reikia nustatyti standartų prioritetus atsižvelgiant į tai, kurie iš jų daro didžiausią poveikį rinkai, sukurti aiškesnius standartų pateikimo ir paskelbimo procesus ir atnaujinti pagalbines IT priemones. 2018 m. Komisija sukurs naują konsultantų tinklą, kuriam bus pavesta remti darniųjų standartų rengimą techniniu lygmeniu.

Komisija pasiūlys ESO, kad nuo 2018 m. techninių komitetų, rengiančių Europos standartus, veiklai remti būtų skiriama mažiausias ES veiklos dotacijų finansavimo procentinis dydis. Ateityje bus atsižvelgiama į pirmųjų įgyvendinimo metų (2018 m.) patirtį.

Galiausiai Komisija aptars su ESO galimybę stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ateityje dalyvaujant jos valdymo struktūrose, kaip antai bendros CEN, CELENEC ir ETSI pirmininkų grupės veikloje, ir taip atsižvelgiant į politinius ir ekonominius pokyčius, kurie gali turėti įtakos standartų rengimui.

4.2.Mokymai

Komisija organizuos tarpinstitucinius mokymus, kad padėtų teisės aktų leidėjams geriau suprasti, kaip taikomi standartai įgyvendinant teisės aktus ir politiką. Jie bus organizuojami bendradarbiaujant su ESO ir tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, siekiant aprėpti kuo daugiau temų ir kaupti žinias apie Europos ir tarptautinės standartizacijos veiklos sąsajas.

4.3.Įtraukumas

Po reglamento įsigaliojimo dedama daug pastangų siekiant suteikti MVĮ ir visuomenės bei socialiniams suinteresuotiesiems subjektams galimybę veiksmingai dalyvauti standartizacijos veikloje. Tačiau, kaip pripažįstama ankstesnėse MSDP, vis dar sunku užtikrinti pakankamą III priede išvardytų organizacijų dalyvavimą. Kalbant apie standartus, susijusius su viešojo intereso apsaugos teisės aktais, pvz., prieinamumo srityje, atitinkamų visuomenės suinteresuotųjų subjektų (šiuo atveju atstovaujančių neįgaliesiems) dalyvavimas yra itin svarbus. 2018 m. Komisija ir toliau glaudžiai stebės pažangą įgyvendinant reglamento nuostatas dėl ESS įtraukumo. Ji toliau bendradarbiaus su standartizacijos bendruomene BSI srityje, kurioje įtraukumo klausimas sprendžiamas įgyvendinant kelis veiksmus.

Komisija ragina ESO, NSI ir III priede išvardytas organizacijas ir toliau dėti pastangas siekiant įveikti su suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu susijusias problemas ir paskatinti jų bendradarbiavimą. Ji siūlo ESO ir toliau dėti tokias pat ir didesnes pastangas siekiant padėti III priede išvardytoms organizacijoms ir visiems suinteresuotiesiems subjektams atlikti savo darbą sutelkiant ypatingą dėmesį į jų vidaus taisykles ir procedūras ir darbą tarptautiniu lygmeniu, ypač su ISO ir IEC.

5.Bendros standartizacijos iniciatyvos (BSI) tikslų įgyvendinimas ir kitas ciklas

2016 m. birželio mėn. standartizacijos dokumentų rinkinyje suformuluoti veiksmai 28 ir BSI turėtų būti plėtojami toliau ir įgyvendinami taip, kad būtų toliau tobulinamas metinis valdymo ciklas ir įgyvendinami įsipareigojimai modernizuoti, nustatyti prioritetus ir paspartinti standartų rengimą, kad jis vyktų laiku. Pagrindiniai 2018 m. prioritetai:

·remti standartų poveikio vertinimą ES lygmeniu siekiant sukaupti daugiau žinių apie platesnį poveikį ekonomikai ir visuomenei (1 veiksmas; taip pat žr. 5.2 skirsnį);

·imtis veiksmų siekiant geriau užtikrinti standartų rengimą ir nuorodų į juos darymą (8 veiksmas) ir

·užtikrinti didesnį standartizacijos proceso įtraukumą ir veiksmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą jame įvairiais lygmenimis (9 veiksmas).

5.1.Tarpinstitucinių ataskaitų teikimas ir dialogas

Teisės aktų leidėjų įtraukimas į ESS prioritetų nustatymo procesą yra svarbus sėkmės veiksnys. Pagal šią darbo programą savo darbe Komisija vadovaujasi pirmiau nurodytu Europos Parlamento pranešimu dėl standartizacijos ir bendradarbiauja su kitais teisės aktų leidėjais. Laikantis standartizacijos dokumentų rinkinyje nustatytų įsipareigojimų prieš tvirtinant kitą MSDP, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks bendrą ES standartizacijos politikos įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi šiuo dokumentu, kurį numatoma paskelbti 2017 m. spalio mėn., Komisija dalyvaus tarpinstituciniame dialoge su Europos Parlamentu ir Taryba. Europos Parlamento pranešimu dėl standartizacijos, šia MSDP ir paskesniu dialogu bus grindžiama tolesnė politika rengiant 2019 m. MSDP.

5.2.Standartizacijos poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimas

Standartai atlieka itin svarbų (nors kartais nematomą) vaidmenį remiant ekonomikos augimą. Jais skatinamas našumas, konkurencingumas, inovacijos ir visuomenės gerovė. Standartų poveikis įmonėms ir jų tiekimo grandinėms suvokiamas prasčiau, tas pats pasakytina apie viešąjį sektorių: kartais trūksta suvokimo ir informacijos apie standartų taikymo poveikį viešajai politikai.

Tarybos siūlymu 29 ir laikydamasi Bendros standartizacijos iniciatyvos Komisija rengia standartizacijos poveikio ES ekonomikai ir visuomenei tyrimą. Ji planuoja pradėti jį 2018 m., remdamasi 2017 m. galimybių studija. Galimybių studijos struktūra bus nustatyta konsultuojantis su Europos akademine bendruomene ir atsižvelgiant į jos atstovų atsiliepimus su jais vykdant dialogą 2017 m. gegužės mėn.

(1)

COM(2016) 358.

(2)

COM(2011) 311.

(3)

CEN – Europos standartizacijos komitetas, CENELEC – Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas ir ETSI – Europos telekomunikacijos standartizacijos institutas.

(4)

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2017-0278+0+DOC+XML+V0//LT

(5)

COM(2015) 550.

(6)

Mažųjų įmonių standartai , Europos vartotojų balsas standartizacijos srityje , Europos profesinių sąjungų konfederacija ir Europos standartizacijos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų asociacija .

(7)

COM(2015) 192.

(8)

COM(2016) 176.

(9)

COM(2016) 588.

(10)

COM(2017) 9.

(11)

COM(2017) 10.

(12)

COM(2016) 410.

(13)

5G: https://5g-ppp.eu/ , ECSO: https://www.ecs-org.eu/cppp , Didžiųjų duomenų vertės asociacija: http://www.bdva.eu/ .

(14)

https://www.aioti.eu/

(15)

https://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/

(16)

https://ec.europa.eu/growth/content/2017-rolling-plan-ict-standardisation-released_en

(17)

COM(2016) 763 final.

(18)

COM(2013) 249.

(19)

COM(2017) 33 final.

(20)

http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-16-826_fr.htm

(21)

COM(2016) 950.

(22)

COM(2015) 624 final.

(23)

Taip pat žr. EP pranešimą dėl standartizacijos .

(24)

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB.

(25)

http://www.ccr-zkr.org/files/conventions/convrev_e.pdf

(26)

Taip pat žr. EP pranešimą dėl standartizacijos.

(27)

Taip pat žr. EP pranešimą dėl standartizacijos.

(28)

Komunikatas „XXI amžiaus Europos standartai“ (COM(2016) 358);
„Europos paslaugų standartų potencialo išnaudojimas siekiant padėti Europos vartotojams ir įmonėms“, konkrečiai su paslaugų standartais susijusios gairės (SWD(2016) 186);
24 straipsnio ataskaita (COM(2016) 212); „2017 m. Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa“ (COM(2016) 357 ir SWD(2016) 185).

(29)

2015 m. kovo 2 d. Konkurencingumo taryba „prašo Komisijos užbaigti nepriklausomą peržiūrą ir išanalizuoti standartizacijos poveikį ekonomikai, atsižvelgiant į visų šalių interesus“.