EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 07 28
COM(2017) 404 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI
Veiksmų programų, kurias 2015 m. bendrai finansavo Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka
Veiksmų programų, kurias 2015 m. bendrai finansavo Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas, metinių įgyvendinimo ataskaitų santrauka
I. Įvadas
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF) buvo įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 223/2014. Jo tikslas – padėti sumažinti itin sunkių formų skurdą Europos Sąjungoje, pavyzdžiui, benamystę, vaikų skurdą ir maisto stygių. Pagal šio reglamento nuostatas EPLSAF gali remti nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančias visuomenės grupes, teikiant joms maisto ir tokių pagrindinių vartojimo prekių kaip drabužiai, avalynė ir tualeto reikmenys arba įgyvendinant socialinės įtraukties veiksmus. Taigi fondo pridėtinė vertė yra tokia: jis užtikrina paramą žmonių grupei, kuri veikiausiai negali tiesiogiai pasinaudoti kitomis ES finansavimo priemonėmis, pvz., Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais).
Turimų EPLSAF lėšų suma siekia 3 813 mln. EUR galiojančiomis kainomis. Visos valstybės narės įgyvendindamos veiksmų programas nacionaliniu lygmeniu naudoja fondo lėšas. Programavimo etape valstybės narės gali nuspręsti rengti pagalbos maistu ir (arba) pagrindinės materialinės pagalbos veiksmų programą (VP I) ir (arba) labiausiai skurstančių asmenų socialinės įtraukties veiksmų programą (VP II). Joms taip pat suteikta laisvė nustatyti tikslines grupes, konkrečias teikiamos paramos rūšis ir savo programų geografinę aprėptį.
Labiausiai skurstančių asmenų socialinė įtrauktis svarbi įgyvendinant ne tik VP II, bet ir VP I. Teikiant materialinę pagalbą turi būti taikomos paramos priemonės, kuriomis būtų skatinama galutinių paramos gavėjų socialinė įtrauktis (pvz., nukreipiant juos į atitinkamas tarnybas, teikiant subalansuotos mitybos rekomendacijas ir konsultuojant biudžeto valdymo klausimais). Taigi įgyvendinant VP I tenkinami pagrindiniai nepalankiausiomis sąlygomis gyvenančių asmenų materialiniai poreikiai ir padedama jiems priartėti prie reintegracijos į visuomenę.
Įgyvendindamos EPLSAF programas, valstybės narės bendradarbiauja su organizacijomis partnerėmis. Šios organizacijos – viešosios įstaigos arba ne pelno organizacijos – teikia materialinę pagalbą (VP I) arba nustato ir vykdo socialinės įtraukties veiklą (VP II), kaip nurodyta programose. Taigi fondo lėšomis taip pat remiamas organizacijų partnerių socialinės politikos vykdymo gebėjimų stiprinimas.
Pagal fondo stebėsenos tvarką nurodyta, kad valstybės narės kasmet iki ateinančių kalendorinių metų birželio 30 d. turi nusiųsti Komisijai savo programų įgyvendinimo ataskaitą. Komisija vertina įgyvendinimo ataskaitas ir prireikus paprašo atitinkamų valstybių narių atlikti pakeitimus. Komisija taip pat privalo pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai valstybių narių ataskaitų santrauką.
Reglamente taip pat numatyta, kad Komisija bent kartą per metus konsultuotų organizacijas, ES lygmeniu atstovaujančias organizacijoms partnerėms dėl fondo paramos įgyvendinimo, ir teiktų ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Ši santrauka pagrįsta Komisijos patvirtintose 2015 m. įgyvendinimo ataskaitose pateikta informacija. Jungtinė Karalystė nepateikė įgyvendinimo ataskaitos, nes 2015 m. nevykdė jokios veiklos. Remiantis ataskaitų struktūra, santraukoje bendrai apžvelgiami su EPLSAF susiję pokyčiai ES lygmeniu ir pristatoma valstybių narių pateikta informacija. Santraukoje taip pat apžvelgiamos 2015 m. surengtos konsultacijos su ES organizacijų partnerių atstovais dėl EPLSAF įgyvendinimo. Nurodytos bendrų rodiklių vertės pateikiamos priede.
Siekiant atsižvelgti į laikotarpį nuo įgyvendinimo iki ataskaitos pateikimo, ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie pokyčius po 2015 m., jei tokios informacijos turima.
II. Bendrieji pokyčiai
EPLSAF išteklių planavimas buvo baigtas 2015 m. – tris likusias programas (Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės) Komisija patvirtino 2015 m. pradžioje. Dvi valstybės narės taip pat pateikė pirmuosius pakeitimų prašymus. Rumunija pasiūlė pakeisti jai skirtą programą, kad būtų lengviau nustatyti galutinius paramos gavėjus. Čekija pasiūlė išplėsti jai skirtos programos taikymo sritį, kad būtų galima remti nepalankioje padėtyje esančių mokinių nemokamą maitinimą. Kiti keturi pakeitimų prašymai buvo pateikti 2016 m.
Per metus buvo padaryta pažanga tobulinant EPLSAF antrinės teisės aktų sistemą. Iki 2015 m. pabaigos Komisija priėmė ir paskelbė tris deleguotuosius ir penkis įgyvendinimo aktus (įgyvendinta 80 proc. numatytų veiksmų). Iki 2016 m. lapkričio mėn. ji priėmė ir paskelbė visus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus.
2015 m. Europos Sąjungoje labai padaugėjo migrantų, įskaitant daug prieglobsčio prašytojų. Dėl to kilo daug problemų, pvz., kaip suteikti jiems reikalingą materialinę pagalbą. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas parengė pranešimą apie paramą, kurią Europos socialinis fondas (ESF) ir EPLSAF gali teikti prieglobsčio prašytojams. Prieglobsčio prašytojų teisė gauti EPLSAF paramą priklauso nuo to, kaip valstybės narės apibrėžia asmenis, kurie gali naudotis fondo lėšomis. Per 2015 m. rugsėjo 25 d. vykusį neeilinį susitikimą pranešimas buvo pristatytas valstybėms narėms ir su jomis aptartas.
2016 m. Komisija ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdama stiprinti EPLSAF suinteresuotųjų subjektų gebėjimus – ji įkūrė EPLSAF tinklą, kuriame dalijamasi patirtimi ir gerąja patirtimi. Po 2016 m. birželio mėn. įvykusios konferencijos dėl tinklo veiklos pradžios, kurioje dalyvavo 200 suinteresuotųjų subjektų iš visų 28 valstybių narių, iki metų pabaigos buvo surengti trys EPLSAF tinklo susitikimai. Per šiuos susitikimus daugiausia dėmesio skirta įvairiems EPLSAF aspektams, susijusiems su labiausiai skurstančių asmenų socialinės integracijos skatinimu. Dalyviai pristatė atvejų tyrimus ir keitėsi informacija apie sunkumus ir visiems svarbių problemų, susijusių su EPLSAF programų vykdymu, sprendimus. 2017 m. planuojama surengti penkis susitikimus su suinteresuotaisiais subjektais.
Siekdama nustatyti EPLSAF programų įgyvendinimo laimėjimus, 2016 m. Komisija taip pat pradėjo EPLSAF laikotarpio vidurio vertinimą. Atliekant šį vertinimą pradėtos rengti atviros viešos konsultacijos, skirtos visiems EPLSAF suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei. Tarpinė ataskaita bus parengta 2017 m. vasarą. Galutinė jos versija Europos Parlamentui ir Tarybai bus pristatyta iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgus į pirminę patirtį, įgytą įgyvendinant programas vietos lygmeniu, ir įvairių suinteresuotųjų subjektų atsiliepimus paaiškėjo, kad EPLSAF taisykles būtų galima tobulinti. 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Finansinio reglamento peržiūros ir siūlomus įvairių sektorių teisės aktų pakeitimus. Pasiūlyme pateikiami keli Reglamento (ES) Nr. 223/2014 pakeitimai, kuriais siekiama dar labiau supaprastinti fondo valdymą.
III. Veiksmų programų įgyvendinimo lygis
Finansinis įgyvendinimas
2015 m. buvo sparčiau vykdomas finansinis EPLSAF programų įgyvendinimas. EPLSAF veiklai 21 valstybėje narėje buvo skirta 419,3 mln. EUR, palyginti su 333,5 mln. EUR 2014 m. 2014–2015 m. įsipareigota skirti iš viso 752,7 mln. EUR, arba 17 proc., visų programų išteklių (ES ir nacionalinis bendras finansavimas). Dar paspartėjo finansinis mokėjimų paramos gavėjams įgyvendinimas: 2015 m. buvo išmokėti 388 mln. EUR, o tai keturis kartus daugiau nei 2014 m., kai buvo išmokėta 96,3 mln. EUR. Dauguma mokėjimų buvo skirti paramos maisto produktais veiksmams (97,7 proc.).
Mokėjimo paraiškos Komisijai pirmą kartą buvo pateiktos 2015 m. Trys valstybės narės (Estija, Prancūzija ir Latvija) deklaravo 46,3 mln. EUR reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų. Iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo išmokėjusi 732,3 mln. EUR, iš kurių 312,8 mln. EUR buvo skirta tarpiniams mokėjimams.
Fizinis įgyvendinimas (VP I)
2015 m. finansinis įgyvendinimas buvo sparčiau vykdomas dėl padarytos pažangos fiziškai įgyvendinant EPLSAF programas. Įgyvendinant VP I iki metų pabaigos pagalba buvo teikiama 16 iš 24 valstybių narių. 2015 m. išdalyta iš viso 408 770 tonų maisto produktų, daugiausia jų, t. y. 21,4 proc., skyrė Italija. Penkios šalys (Ispanija, Prancūzija, Italija, Lenkija ir Rumunija) skyrė daugiau kaip 93 proc. visos paramos maisto produktais. Maisto produktai buvo dalijami pakuotėmis 14 valstybių narių.
2014 m. maisto produktus dalijo dvi šalys, o 2015 m. – septynios (Belgija, Bulgarija, Ispanija, Suomija, Italija, Latvija ir Lenkija). Apskaičiuota, kad 2015 m. EPLSAF iš dalies arba visiškai padėjo tiekti 47 mln. maisto porcijų.
Pieno produktai sudaro didžiausią suteiktos paramos maisto produktais dalį – daugiau kaip pusę visos paramos; antroje vietoje – krakmolingi maisto produktai. Trečioje vietoje – vaisiai ir daržovės, kurie sudaro šiek tiek daugiau kaip 10 proc. visos paramos. Komisija suinteresuota, kad vaisių ir daržovių būtų dalijama vis daugiau, nes taip geriausiai galima skatinti sveiką palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčių žmonių mitybą.
Pavyzdys. Prancūzijoje išdalyti maisto produktai
Šaldytas sviestas, saulėgrąžų aliejus, šviežias sviestas; miltai, kuskusas, makaronų gaminiai (makaronai), ilgagrūdžiai ryžiai; pusiau nugriebtas pienas, kondensuotas pienas, cukrus, gabalinis cukrus; daržinės pupelės, žalieji žirneliai ir (arba) morkos, bulvių tyrės dribsniai, lęšiai (virti svogūnai, morkos ir kt.), daržovių troškinys (cassoulet), lupti pomidorai, daržovių troškinys (ratatouille); kuskusas su vištiena, šaldytas porų pyragas, pagal Provanso receptą gaminta baltoji žuvis su ryžiais, mėsos ir bulvių apkepas; ementalis, lydytas sūris; šokoladinis kremas, karamelinis pyragas su grietinėlės užpilu, ryžių pudingas, pieninis šokoladas, šokoladiniai sausainiai, obuolių tyrė be cukraus, persikai, dietinis ananasų sirupas; ryžių ir sveikų grūdų košė, malta kava, uogienė; šaldytas kalakuto eskalopas, šaldyti jautienos mėsainiai, vištų kulšelės, šaldyta baltosios žuvies filė, nepjaustytas dryžasis tunas sūryme, sardinės sūryme.
2015 m. EPLSAF fondo lėšos buvo panaudotos ne tik maisto produktams pirkti, jos taip pat padėjo mažinti maisto švaistymą, nes buvo finansuojamas maisto produktų dovanojimas. Liuksemburge 51 proc. išdalytų maisto produktų buvo dovanoti, o EPLSAF padengė tik organizacijų partnerių gabenimo ir dalijimo išlaidas. Siekiant skatinti galimus paramos teikėjus dovanoti maisto produktų, Liuksemburge taip pat buvo vykdoma informuotumo didinimo veikla.
2015 m. trijose valstybėse narėse pirmą kartą buvo suteikta pagrindinė materialinė pagalba. Austrijoje buvo išdalyta mokyklinių reikmenų 33 493 mokiniams iš socialiai remtinų šeimų. Liuksemburge 9 243 žmonėms buvo išdalyta maisto produktų ir pagrindinių higienos reikmenų, pvz., šampūno ir dantų pastos. Panašių higienos reikmenų ir kiti gaminių, pvz., skalbimo priemonių ir indų ploviklių, 25 675 galutiniams paramos gavėjams buvo išdalyti ir Latvijoje.
Apskaičiuota, kad 2015 m. EPLSAF pagalbą maisto produktais gavo daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių 47,2 proc. (6,7 mln.) – moterys. Skaičiuojama, kad maždaug 30 proc. (4,1 mln.) galutinių paramos gavėjų yra 15 metų amžiaus arba jaunesni vaikai, o 10 proc. (1,4 mln.) – 65 metų amžiaus arba vyresni žmonės. Taip pat apskaičiuota, kad 5,5 proc. (0,8 mln.) galutinių paramos gavėjų yra neįgalieji, beveik 14 proc. (2 mln.) – migrantai, užsienio kilmės asmenys (įskaitant pabėgėlius ir kitus asmenis, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga) ir mažumų atstovai ir 8,5 proc. (1,2 mln.) – benamiai.
Vertinant bendrųjų rodiklių verčių sumą reikia atsižvelgti į tai, kad su žmonių, gavusių lėšų įgyvendinant EPLSAF VP I, skaičiumi susiję rodikliai pagrįsti organizacijų partnerių skaičiavimais, siekiant sumažinti jiems ir galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą. Skaičiavimai gali būti grindžiami atrankos (pvz., gavėjai skaičiuojami tam tikromis dienomis arba tam tikromis metų savaitėmis ir gauti rezultatai ekstrapoliuojami) arba kitais metodais. Tam tikrais atvejais galutiniai paramos gavėjai gali būti skaičiuojami kelis kartus siekiant patikrinti organizacijų partnerių skaičiavimus. Be to, galutiniai paramos gavėjai, kurie gavo paramos maisto produktais, taip pat galėjo gauti ir materialinės pagalbos. Todėl taikant šį metodą nustatytos vertės turi būti laikomos apytikriais dalyvavimo EPLSAF veikloje atvejų arba kartų, kai socialiai remtiniems žmonėms buvo teikiama EPLSAF pagalba, o ne pavienių dalyvių skaičiavimo rezultatais.
Galutiniai paramos gavėjai įvairiose valstybėse narėse skiriasi, nes kiekvienoje šalyje taikoma nacionalinė labiausiai nepasiturinčių asmenų apibrėžtis. Dažniausiai tikslinė grupė nustatoma pagal ekonominius kriterijus, tuomet nacionalinės valdžios institucijos parengia žmonių, kuriems gali būti skiriama EPLSAF parama, sąrašus. Kai kuriose šalyse taikomi kiti, lankstesni, metodai, kuriais nustatoma, ar galutiniai paramos gavėjai atitinka tinkamumo gauti paramą kriterijus. Kai kuriais atvejais organizacijos partnerės, remdamosi informacija, kurią asmuo pateikia apie savo padėtį, gali iškart pačios nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti paramą. Kartais parama teikiama benamiams gatvėje arba socialinėse valgyklose ir tam nereikia oficialiai nustatyti minėtų asmenų tapatybės arba paprašyti suteikti informacijos. Tokiais atvejais nustatytos EPLSAF veiklos rezultatų rodiklių vertės gali būti laikomos tik kartų, kai buvo teikiama EPLSAF pagalba, skaičiavimo rezultatais, o ne faktiniu paramą gavusių socialiai remtinų žmonių skaičiumi.
Vienas svarbus EPLSAF ypatumas yra tai, kad fondo tikslas – ne tik teikti materialinę paramą, bet ir skatinti labiausiai nepasiturinčių asmenų socialinę įtrauktį. Būtent todėl teikiant pagalbą buvo taikomos ir įvairios paramos priemonės. Dažniausiai taikoma priemonė – informacijos teikimas ir perdavimas kompetentingoms socialinėms tarnyboms. Valstybės narės savo ataskaitose taip pat dažnai nurodo, kad teikia subalansuotos mitybos rekomendacijas, rengia maisto gaminimo praktinius seminarus, kuriuose mokoma, kaip mažinti maisto švaistymą, ir konsultuoja namų ūkių biudžeto valdymo klausimais. Kai kuriais atvejais taip pat teikiama psichologinė parama ir pagalba įveikiant sunkumus (Liuksemburge ir Latvijoje), duodama patarimų, kaip auginti vaikus (Latvijoje) ir kaip elgtis ekstremaliosios situacijos atveju (Bulgarijoje), teikiama pagalba siekiant pagerinti galutinių paramos gavėjų socialinius įgūdžius ir nemokama teisinė pagalba (Slovėnijoje), taip pat teikiama informacija apie būsto skyrimo galimybes ir vykdomą raštingumo gerinimo veiklą (Prancūzijoje). Suomijoje taikytos paramos priemonės taip pat apėmė įvairius veiksmus, kuriais siekiama gerinti galutinių paramos gavėjų fizinio aktyvumo lygį ir skatinti jų sveiką gyvenseną, šalyje taip pat buvo platinamos receptų knygelės.
Paramos priemonės yra neatskiriama VP I įgyvendinimo dalis, nes jomis siekiama skatinti galutinių paramos gavėjų socialinę įtrauktį. Paramos priemones siūlyti galutiniams paramos gavėjams yra privaloma, tačiau valstybės narės gali rinktis, ar jas finansuoti EPLSAF lėšomis. 2015 m. ataskaitose pateikti skirtingi paramos priemonių taikymo rezultatai. Kai kuriose šalyse galutiniai paramos gavėjai, regis, yra labiau linkę užsiimti šia papildoma veikla, o kitose ja domimasi palyginti mažai. Kai kuriais atvejais galutiniai paramos gavėjai nenori dalyvauti tokioje veikloje, nes jiems trūksta patirties socialinės įtraukties srityje. Skatinti galutinius paramos gavėjus aktyviau naudotis paramos priemonėmis yra vienas iš organizacijų partnerių uždavinių įgyvendinant programas. Tai ypač svarbu, nes šiomis priemonėmis siekiama skatinti galutinių paramos gavėjų socialinę įtrauktį, jos taip pat gali būti siejamos su ESF.
Fizinis įgyvendinimas (VP II)
2015 m. socialinės įtraukties programos buvo skirtos parengiamajai veiklai, apimančiai, be kita ko, stebėsenos komitetų steigimą ir organizacijų partnerių atranką.
Vokietijoje įgyvendinama VP II siekiama pagerinti labiausiai nepasiturinčių ES imigrantų ir jų vaikų, taip pat benamių arba žmonių, kuriems gresia benamystė, socialinę įtrauktį. 2015 m. pradžioje ši programa buvo priimta, po to įsteigtas stebėsenos komitetas. Pirmasis preliminarus komiteto posėdis vyko sausio mėn., o kitas – kovo mėn. 2015 m. birželio mėn. vadovaujančioji institucija paskelbė kvietimą teikti paraiškas pirmajame etape (2016–2018 m.). Šiame pirmajame etape gautas iš viso 191 projektų pasiūlymas. Kaip supaprastinimo priemonė, skelbiant kvietimą teikti paraiškas buvo reikalaujama nurodyti nacionaliniu lygmeniu nustatytą fiksuotąją sumą.
Danijoje, kur EPLSAF naudojamas siekiant spręsti skurdo ir benamystės problemas ir gerinti socialiniu požiūriu pažeidžiamiausių asmenų socialinę įtrauktį, buvo pakeista programos valdymo sistema ir 2015 m. rugpjūčio mėn. įsteigta nauja vadovaujančioji institucija. Siekdama atnaujinti informaciją apie programą, Danija pradėjo iš dalies keisti programą ir 2016 m. balandžio mėn. galėjo paskelbti kvietimą teikti paraiškas.
Nyderlanduose, kur įgyvendinant VP II siekiama sumažinti pagyvenusių žmonių, turinčių mažai grynųjų pajamų, socialinę atskirtį, buvo atrinkti paramos gavėjai siekiant nuo 2016 m. vykdyti socialinės įtraukties veiklą keturiuose Nyderlandų miestuose: Amsterdame, Roterdame, Hagoje ir Utrechte.
Švedijoje VP II, kuria siekiama remti pažeidžiamus ES ir (arba) EEE piliečius jiems palaikant ryšį su Švedijos visuomene, pradėta vykdyti 2015 m. kovo mėn. surengus informacinį renginį. Stebėsenos komitetas buvo įsteigtas balandžio mėn. 2015 m. birželio mėn. buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas, finansavimas buvo skirtas penkiems projektams. Švedijoje taip pat buvo įsteigta EPLSAF mokslininkų grupė, kuri pirmą kartą posėdžiavo 2015 m. lapkričio mėn.
Valdymo ir kontrolės sistemos
2015 m. valstybės narės skyrė nemažai išteklių, kad galėtų įvykdyti su EPLSAF susijusių teisės aktų sistemoje nustatytus valdžios institucijų skyrimo procedūros reikalavimus. Šiuo tikslu nacionaliniu lygmeniu buvo rengiamos tinkamos procedūros, pagal kurias buvo aprašomos valdymo ir kontrolės sistemos ir kuriama IT sistema, o audito institucijos atliko pradinius auditus. Iki 2015 m. pabaigos skyrimo procedūra buvo baigta šešiose valstybėse narėse (Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje), todėl šios valstybės narės galėjo Komisijai pateikti tarpinio mokėjimo paraiškas.
Iki 2016 m. gruodžio mėn. skyrimo procedūra buvo baigta 25 valstybėse narėse.
Migracijos krizė
Siekdamos likviduoti migracijos krizės padarinius, kelios valstybės narės pasinaudojo EPLSAF lėšomis. Belgijoje veikė organizacijos partnerės, teikusios paramą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams. Lietuva ir Čekija į tikslines grupes įtraukė prieglobsčio prašytojus. Siekdamos užtikrinti ESF, EPLSAF ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) teikiamos paramos papildomumą, Malta ir Suomija nacionaliniu lygmeniu sustiprino valdžios institucijų koordinavimą. Siekdama pažeidžiamoms gyventojų grupėms suteikti daugiau informacijos apie galimybę gauti paramos iš EPLSAF, Lietuvos vadovaujančioji institucija pradėjo vykdyti informavimo kampaniją, per kurią taip pat buvo nagrinėjami visuomenei rūpimi klausimai, susiję su kova su diskriminacija. Tikimasi, kad Nyderlanduose vykdomuose projektuose dalyvaus daugiausia migrantai, todėl vadovaujančioji institucija ėmėsi atitinkamų veiksmų siekdama rengti kalbos kursus.
Problemos, su kuriomis susidurta
Keletas EPLSAF programų visus metus dar nebuvo tinkamai vykdomos. Daugeliu atvejų jas vykdyti buvo vėluojama dėl to, kad prireikė daugiau laiko pereiti nuo buvusiai Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD priemonei taikytų taisyklių iki EPLSAF administravimo taisyklių, nei iš pradžių manyta. Kelios valstybės narės prieš pasirinkdamos veiksmus norėjo užbaigti diegti valdymo ir kontrolės sistemas. Kitose valstybėse narėse buvo imtasi pirmųjų įgyvendinimo veiksmų, pvz., buvo baigtos organizacijų partnerių atrankos procedūros, tačiau pati veikla prasidėjo 2016 m.
Valstybių narių, kurios 2015 m. pasiekė tam tikrų rezultatų, ataskaitose pateikiama skirtinga informacija apie sunkumus, su kuriais susidurta. Taip yra iš dalies dėl to, kad netaikomi griežti ataskaitų teikimo reikalavimai. Daugeliu atvejų kaskart, kai buvo susidurta su problema, buvo taikoma konkreti priemonė. Pagrindinės problemos yra išvardytos toliau.
-Nevienodas paramos paskirstymas visoje teritorijoje arba nesuderintas jos skyrimas: atrodo, kad dėl to kai kuriose valstybėse narėse kilo problemų, ir, nors kai kuriais atvejais siekiant teikti likusią pagalbą buvo atrinkta papildomų organizacijų partnerių, kitais atvejais teiktina pagalba buvo perkelta organizacijoms partnerėms (Latvijoje ir Lenkijoje).
-Su galutinių paramos gavėjų tapatybės nustatymu susijusios problemos: vienu atveju ši problema buvo sprendžiama iš dalies keičiant veiksmų programą (Rumunijoje).
-Vėlavimas teikti pagalbą dėl pateiktų skundų dėl viešųjų pirkimų rezultatų, konkurso laimėtojų pasitraukimo arba reikalavimų neatitinkančių pasiūlymų: šios problemos buvo sprendžiamos visų pirma pratęsiant pagalbos teikimo laikotarpį ir tam tikrais atvejais atnaujinant pasiūlymus (Belgijoje, Bulgarijoje ir Maltoje).
-Problemos dėl įsigytų maisto produktų kokybės: dėl šių problemų rangovas turėjo pakeisti netinkamas platinti prekes, o vadovaujančioji institucija stengėsi paspartinti šį procesą (Prancūzijoje).
-Kai kuriais atvejais organizacijoms partnerėms taikyti ataskaitų teikimo reikalavimai buvo laikomi pernelyg sudėtingais, todėl vadovaujančioji institucija ėmėsi būtinų priemonių, kad juos supaprastintų (Lenkijoje).
IV. Horizontalieji principai
·Derinimas su ESF ir kitomis atitinkamomis ES politikos sritimis
Skiriami du pagrindiniai EPLSAF ir ESF derinimo aspektai: pastangos išvengti dvigubo finansavimo ir dviejų fondų papildomumo siekis. Valstybės narės taiko įvairias priemones, kad išvengtų dvigubo finansavimo, įskaitant atitinkamų institucijų keitimąsi informacija ir bendros stebėsenos sistemos taikymą, arba nustatydamos įvairias tikslines grupes ar finansuojamą veiklą užtikrina, kad programavimo etape nebūtų veiksmų dubliavimo.
2015 m. buvo imtasi kai kurių pirmųjų veiksmų siekiant ESF ir EPLSAF papildomumo. Dažniausiai šis papildomumas buvo užtikrinamas taikant paramos priemones pagal VP I, kai organizacijos partnerės praneša galutiniams paramos gavėjams apie galimybes dalyvauti ESF veikloje. Lenkijoje vadovaujančioji institucija regioninėms ir vietos organizacijoms partnerėms nustatė reikalavimą teikti galutiniams EPLSAF paramos gavėjams informaciją apie taikomas ESF priemones ir padėti jiems dalyvauti ESF veikloje. Lietuvoje EPLSAF kriterijus atitinkantys ESF veiklos dalyviai tuo pat metu gali gauti papildomą paramą iš abiejų fondų. Kiti galutiniai EPLSAF paramos gavėjai taip pat skatinami dalyvauti ESF veikloje. Prancūzija nurodė, kad vykdant ESF veiklą kai kurios organizacijos partnerės taip pat yra paramos gavėjos. Todėl galutiniai EPLSAF paramos gavėjai vėliau gali lengviau gauti ESF paramą.
Susiejant EPLSAF ir ESF paramą galima apskritai padidinti EPLSAF veiklos veiksmingumą, siekiant ne tik sumažinti itin sunkių formų skurdą. Būtent todėl planuojant nacionalinio lygmens veiklą būtina pirmiausia nagrinėti galimybes užtikrinti dviejų fondų papildomumą imantis įvairių veiksmų ir taikant papildomas priemones.
·Lyčių lygybė, lyčių integracijos aspektas ir kova su diskriminacija
Daugeliu atvejų labiausiai skurstantys asmenys nustatomi remiantis ekonominiais kriterijais. Dėl to suteikiant galimybę gauti pagalbą užkertamas kelias diskriminacijai dėl lyties, kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios ar lytinės orientacijos. Kai kuriose valstybėse narėse organizacijos partnerės gali teikti pagalbą galutinio pagalbos gavėjo gyvenamojoje vietoje, jeigu jis negali atvykti į pagalbos teikimo vietą. Čekijoje vienišos motinos arba prieglaudoje vaikus auginančios moterys priskiriamos prie pažeidžiamiausių žmonių, jų poreikiams patenkinti skiriami specialūs higienos reikmenų paketai. Slovakijoje buvo pakoreguotas tokių paketų svoris, kad juos galėtų nešti ir vyrai, ir moterys. Latvija ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis siekė užtikrinti, kad būtų taikomi kovos su diskriminacija principai. Pavyzdžiui, užtikrinta, kad į paskirstymo centrus galėtų patekti neįgalieji, nustatytos lanksčios darbo valandos ir pagalbą gaunantiems arba paramos priemonėmis besinaudojantiems tėvams pradėtos teikti vaikų priežiūros paslaugos.
·Klimato ir aplinkos aspektai siekiant mažinti maisto švaistymą
Vieni iš kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės atrenka maisto produktus, yra jų ilgalaikis vartojimas ir paprastos laikymo sąlygos bei ilgas galiojimo terminas, taip siekiant sumažinti maisto švaistymą. Liuksemburgas taip pat finansuoja maisto rinkimo ir dalijimo kampanijas. Bulgarijoje nesurinkti paketai yra perskirstomi kitiems galutiniams paramos gavėjams, o Latvijoje galutiniai paramos gavėjai raginami tam tikroje paskirstymo centrų vietoje palikti maisto produktus, kurių jie neketina naudoti. Paramos priemonės yra dar vienas būdas didinti informuotumą: viename pagrindinių Lenkijoje rengiamų praktinių seminarų mokama išvengti maisto švaistymo.
·Indėlis siekiant subalansuotos labiausiai skurstančių asmenų mitybos
Valstybės narės į maisto produktų įsigijimo specifikacijas įtraukė mitybos ir maisto saugos reikalavimus. Jos konsultuojasi su organizacijomis partnerėmis, socialiniais partneriais, kompetentingomis valdžios institucijomis ir ekspertais dėl maisto produktų, kurie padėtų užtikrinti subalansuotą mitybą, atrankos. Sudarant maisto produktų sąrašą taip pat atsižvelgiama į tai, kaip tikslinė grupė anksčiau priėmė maisto produktus.
Belgija 2015 m. atnaujino maisto produktų sąrašą į jį pirmiausia įtraukdama neperdirbtus ir mažiau perdirbtus produktus, kurie puikiai tinka visų kultūrų patiekalams ruošti ir kuriuos įtraukiant galutiniai paramos gavėjai skatinami gaminti maistą. Į sąrašą buvo įtraukta daugiau įvairesnių produktų ir buvo nuspręsta įtraukti daugiau augalinių baltymų turinčių produktų, pvz., lęšių. Taip pat buvo nuspręsta pirmenybę teikti žuvų gyvūniniams baltymams, kuriuos galutiniai paramos gavėjai paprastai labiau linkę priimti.
Čekijoje siekta užtikrinti aukštą maisto kokybę atsižvelgiant į pagrindines subalansuotos mitybos sudedamąsias dalis: atrenkant maisto produktus buvo atsižvelgiama į tai, kad juose būtų didelis mėsos kiekis ir mažai priedų bei riebalų, kad būtų daug vaisių ir pan. Siekiant užtikrinti produktų tinkamumą vartoti, taip pat buvo nustatytas trumpiausias būtinas kiekvieno pristatyto produkto tinkamumo vartoti laikotarpis.
Estijoje riešutai nebuvo įtraukti į maisto produktų rinkinius, nes jie dažniausiai sukelia alergiją, o konservuota žuvis ir mėsa, taip pat labai maistingi grūdai buvo dalijami. Kad galutiniai paramos gavėjai gautų įvairesnių maisto produktų, dalijamų rinkinių turinys kaskart skiriasi.
Ispanijoje siekta patenkinti galutinių paramos gavėjų mitybos poreikius ir tiekti pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulų, vitaminų ir mineralų) turinčius produktus. Taip pat buvo dalijami konkrečiai vaikams skirti maisto produktai, padedantys užtikrinti jų augimą ir vystymąsi.
Suomijoje buvo nustatyti konkretūs kiekvienam produktui taikomi kokybės reikalavimai. Pavyzdžiui, buvo reikalaujama, kad žirnių sriuboje mėsos būtų ne mažiau kaip 5 proc., o pieno milteliuose būtų vitamino D.
V. ES lygmens konsultacijos su organizacijų partnerių atstovais
2015 m. buvo surengti du ES lygmens susitikimai su organizacijų partnerių atstovais.
Pirmasis susitikimas įvyko kovo 9 d. Komisija pristatė pagrindines EPLSAF funkcijas ir apžvelgė naujų išteklių planavimo rezultatus. Taip pat buvo aptarta dabartinė su EPLSAF tinklo rengimu susijusi padėtis. Dalyviai iškėlė nemažai klausimų, visų pirma dėl partnerių dalyvavimo nacionaliniu lygmeniu teikiant EPLSAF paramą.
Antrasis susitikimas įvyko lapkričio 16 d. Komisija pristatė aptarti skirtą valstybių narių pateiktų EPLSAF metinių įgyvendinimo ataskaitų santraukos projektą. Paskui vyko diskusija dėl EPLSAF (ir ESF) išteklių telkimo reaguojant į migracijos krizę. Paskutinis darbotvarkės punktas buvo pagrindinių EPLSAF tinklo ypatumų pristatymas.
VI. Išvada
Nustačius pagrindinį strategijos „Europa 2020“ tikslą užtikrinti, kad žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, būtų bent 20 milijonų mažiau, parodoma kovos su skurdu Europos Sąjungoje svarba. Komisija remia valstybių narių pastangas mažinti žmonių, kuriems gresia skurdas, skaičių, be kita ko, naudojantis EPLSAF parama. Tačiau, kadangi skurdas yra sudėtinga problema, kurią sprendžiant reikia taikyti integruotą požiūrį, labai svarbu užtikrinti ESF ir kitų ES ir nacionalinių priemonių papildomumą. Atsižvelgiant į ribotus EPLSAF išteklius, konkretus jo vaidmuo yra mažinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį, be kita ko, užtikrinant ryšį su kitomis teikiamomis paslaugomis. Todėl šis fondas gali būti pirmasis žingsnis siekiant sumažinti skurdą.
Taikant naujus EPLSAF paramos teikimo modelius siūloma įvairesnė pagalba, o tai būtina sąlyga siekiant kurti geriau pritaikytą požiūrį ir padėti konkrečioms tikslinėms grupėms. Iš 2015 m. įgytos patirties matyti, kad prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai, taip pat socialiai atskirtų bendruomenių, pvz., romų, atstovai gali priklausyti tikslinėms gyventojų grupėms. Fondas taip pat padeda mažinti maisto švaistymą, didinti organizacijų partnerių pajėgumus ir galimų pagalbos maistu ir materialinės pagalbos teikėjų pasitikėjimą.
Iš 2015 m. EPLSAF ataskaitų matyti vilčių teikiantys rezultatai, tačiau jie ne visur vienodi. Metų pabaigoje 12 valstybių narių dar nebuvo pasiekusios pirminių rezultatų. Iš to matyti, kad kai kuriais atvejais nuo atitinkamos programos patvirtinimo dienos iki veiksmų įgyvendinimo vietos lygmeniu gali praeiti daugiau kaip metai. Kad būtų galima išnaudoti visas fondo galimybes, labai svarbu, kad iš 2016 m. ataskaitų būtų matyti, jog didžioji dalis valstybių narių pasiekė rezultatus.
Iš 2015 m. ataskaitų matyti, kad netrukus po to, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti, valstybės narės susidūrė su įvairiomis problemomis ir ėmėsi konkrečių priemonių, kad jas išspręstų. Siekiant užtikrinti gerą valstybių narių aprėptį ir galimybių tikslinei gyventojų grupei lengvai gauti fondo paramą, buvo priimti keli veiksmų programų pakeitimai. Labai svarbu, kad problemos būtų sprendžiamos veiksmingai, atsižvelgiant į tai, kad EPLSAF buvo įsteigtas kaip paprastai valdoma priemonė, kurią taikant galima spręsti skubių veiksmų reikalaujančias socialines problemas. EPLSAF praktiškai įgyvendinti gali būti paprasta tik jei atskiriems veiksmams būtų taikomi supaprastinti teisės aktų reikalavimai. Dėl šios priežasties taip pat svarbu išnaudoti visas turimas galimybes, kad už programas atsakingos institucijos ir organizacijos partnerės, pasitelkdamos EPLSAF ekspertų grupes, EPLSAF tinklą ir nacionaliniu ir ES lygmenimis nuolat rengiamas suinteresuotųjų subjektų konsultacijas, galėtų keistis patirtimi ir gerąja patirtimi.
2016 m. metinėse įgyvendinimo ataskaitose valstybės narės pirmą kartą įvertins, kiek programos padėjo pasiekti konkrečius ir bendrus EPLSAF tikslus. Remiantis šia informacija, kitoje Komisijos parengtoje santraukoje bus galima nuodugniau įvertinti visus bendrus rezultatus ir poveikį, susijusį su EPLSAF tikslais.