EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 07 27
COM(2017) 401 final
KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI
KETURIOLIKTOJI ATASKAITA
TREČIŲJŲ ŠALIŲ 2016 M. EUROPOS SĄJUNGAI TAIKYTŲ PREKYBOS APSAUGOS PRIEMONIŲ APŽVALGA
{SWD(2017) 277 final}
1.Įvadas
Prekybos apsaugos priemones sudaro trijų rūšių svarbios priemonės, specialiai sukurtos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, – antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonės.
Antidempingo ir antisubsidijų 1 priemonėmis siekiama neutralizuoti dempingo ir (arba) subsidijuoto importo vidaus pramonei daromą materialinę žalą (arba jos grėsmę), o apsaugos priemonėmis vidaus gamintojai laikinai apsaugomi nuo nenumatyto ir labai didelio importo padidėjimo. Apsaugos priemonės be išimties (erga omnes) taikomos visų kilmės šalių importui, o antidempingo ir antisubsidijų priemonės – konkrečioms šalims arba net konkrečioms įmonėms.
Kovodama su nesąžiningos prekybos praktika, kiekviena PPO narė turi teisę pasinaudoti prekybos apsaugos priemonėmis. Tačiau tai turi būti daroma visapusiškai laikantis PPO taisyklių, nes netinkamai naudojamos prekybos apsaugos priemonės tampa neteisėtomis ir nepagrįstomis neigiamą įtaką pasaulio prekybai ir ekonominei plėtrai darančiomis protekcionistinėmis priemonėmis. ES pati reguliariai taiko prekybos apsaugos priemones (išskyrus apsaugos priemones), tačiau tai daro nuosaikiai ir proporcingai. ES standartai iš tiesų yra net griežtesni už nustatytuosius PPO taisyklėse. Juose numatytos papildomos sąlygos, kurias būtina įvykdyti prieš nustatant bet kurias priemones. Pavyzdžiui, pagal PPO reikalavimus papildančias sąlygas (angl. „WTO plus elements“), prieš nustatant bet kurią priemonę, reikia atlikti privalomą patikrinimą, ar priemonės atitinka Sąjungos interesus, siekiant įvertinti, koks poveikis Europos ekonomikai būtų padarytas priemonę nustačius ir koks – jos nenustačius.
Pastebėta, jog nuo 2010 m. trečiosios šalys eksportui iš ES ėmė gerokai dažniau taikyti prekybos apsaugos priemones. Šiuo ekonomikos augimo sulėtėjimo ir paklausos sąstingio, ypač kai kuriuose sektoriuose, laikotarpiu ES pramonės įmonės, žinoma, žvalgosi kitų vietų, kur galėtų realizuoti savo produkciją, įskaitant eksporto rinkas. Todėl labai svarbu, kad šios eksporto galimybės nebūtų mažinamos nepagrįstomis prekybos apsaugos priemonėmis, neleistinai apribojant galimybę patekti į rinką.
ES tikisi, kad jos prekybos partnerės, naudodamosi priemonėmis, taip pat laikysis taikomų PPO standartų, ir toliau stengiasi skleisti geriausią patirtį: Komisija trečiųjų šalių tyrimus atliekančių institucijų pareigūnams kasmet organizuoja išsamų vienos savaitės trukmės seminarą prekybos apsaugos priemonių temomis. 2016 m. lapkričio mėn. organizuotuose mokymuose dalyvavo 20 pareigūnų iš 6 šalių (Egipto, Japonijos, Tailando, Tuniso, Turkijos ir Vietnamo) ir PPO sekretoriato. Be to, praėjusiais metais surengta dvišalių susitikimų su Indonezijos, Tailando, Kinijos ir Korėjos pareigūnais, atsakingais už prekybos apsaugos priemones, siekiant perduoti ES geriausią patirtį, taip pat buvo palaikoma daugiau neformalių ryšių su kitomis prekybos partnerėmis.
Jeigu trečioji šalis dėl ES eksporto pradeda prekybos apsaugos tyrimą, Komisijos pareiga yra aktyviai įsikišti, kai to reikia, kad būtų išspręstos atliekant tyrimą nustatytos nuolatinės problemos bei būtų užtikrintas PPO reikalavimų laikymasis. Pavyzdžiui, tai daroma teikiant rašytines pastabas tyrimą atliekančioms trečiųjų šalių institucijoms, taip pat reguliariai dalyvaujant klausymuose stengiantis užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES eksportuotojų teisės ir interesai. Komisija taip pat įsikiša į tyrimus atsižvelgdama į savo dvišalius susitarimus ir daugiašalius įsipareigojimus.
Šioje ataskaitoje aptariamos bendros trečiųjų šalių 2016 m. vykdytos prekybos apsaugos veiklos, kuri daro arba gali padaryti neigiamą poveikį ES eksportui, tendencijos, pagrindinės nustatytos problemos ir pasiekti rezultatai. Joje taip pat apžvelgiama, ką konkrečiai Komisija atliko vykdydama trečiųjų šalių stebėseną, o priede pateikiama nuodugni analizė pagal šalis ir išsamūs duomenys.
2.Bendros tendencijos
2.1.2016 m. pabaigoje galiojusios priemonės
Kaip ir 2015 m., 2016 m. trečiosios šalys ES pramonės įmonių atžvilgiu ir toliau vykdė intensyvią prekybos apsaugos veiklą.
2016 m. pabaigoje galiojo 156 prekybos apsaugos priemonės, darančios įtaką ES eksportui, taigi, jų skaičius išaugo, nes 2015 m. pabaigoje galiojo 151 priemonė. Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, galiojančių ir įtaką ES eksportui darančių priemonių skaičius nuo 2010 m. akivaizdžiai auga ir su prekybos apsaugos priemonėmis susijusi veikla vis dar gana svarbi.
Bendras 2016 m. pabaigoje galiojusių priemonių skaičius
Šaltinis: PPO ir ES statistiniai duomenys.
Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, iš visų prekybos apsaugos priemones ES atžvilgiu taikančių šalių aktyviausia yra Indija – 2016 m. pabaigoje joje galiojo iš viso 24 priemonės (19 antidempingo priemonių ir 5 apsaugos priemonės), t. y. penkiomis priemonėmis daugiau negu 2015 m. (19 priemonių). Po jos rikiuojasi Jungtinės Valstijos, kuriose galioja 21 priemonė, iš jų 19 antidempingo priemonių (trimis daugiau negu 2015 m.) ir 2 antisubsidijų priemonės. Kinijoje priemonių skaičius nepakito, joje galioja 19 priemonių (17 antidempingo priemonių ir 2 antisubsidijų priemonės), tokia pat padėtis Brazilijoje – joje galioja 15 priemonių, kurių visos yra antidempingo priemonės.
2016 m. pabaigoje galiojusios priemonės pagal šalis
Šaltinis: PPO ir ES statistiniai duomenys.
Pagal priemonės pobūdį iš 156 galiojančių priemonių 2 116 yra antidempingo, 5 – antisubsidijų ir 35 – apsaugos priemonės (primenama, kad apsaugos priemonės taikomos ne konkrečioms šalims, tad ES eksportui įtaką daro nebūtinai visos šios priemonės).
Konkrečiau dėl apsaugos priemonių pažymėtina, kad 2016 m. pagrindinės jų naudotojos buvo Indonezija (7 priemonės), taikiusi daugiausiai priemonių, Indija (5 priemonės) ir keturios kitos Azijos šalys: Malaizija, Filipinai, Tailandas ir Vietnamas (po 3 priemones).
2.2.2016 m. inicijuoti nauji tyrimai
Dėl naujų tyrimų pažymėtina, kad 2016 m. jų skaičius labai sumažėjo: visos trečiosios šalys, paėmus kartu, dėl ES pradėjo iš viso 30 naujų tyrimų, t. y. septyniais mažiau negu 2015 m. Taip daugiausia yra dėl to, kad pradedama vis mažiau naujų apsaugos priemonių tyrimų: 2015 m. vykdyta 18 tyrimų, o 2016 m. jų skaičius sumažėjo iki 12 (−6). Antidempingo ir antisubsidijų tyrimų skaičius, palyginti su 2015 m., išliko santykinai pastovus, t. y. pradėta 18 naujų antidempingo tyrimų, o naujų antisubsidijų tyrimų nepradėta.
Derėtų pažymėti, kad iš visų šalių būtent Indija pradėjo daugiausiai naujų tyrimų (5, iš kurių 4 yra antidempingo tyrimai) ir taip savo tyrimų skaičiaus mažėjimo tendencijas – 2015 m. nepradėta nė vieno antidempingo tyrimo – pasuko priešinga linkme.
Pagal sektorius, kaip ir 2015 m., 2016 m. trečiosios šalys daugiau naujų tyrimų dėl ES inicijavo plieno sektoriuje. Kaip parodyta toliau pateiktoje diagramoje, naujų tyrimų plieno sektoriuje dalis viršijo bendrą visuose kituose sektoriuose pradėtų tyrimų skaičių. Išties 2016 m. 17 iš 30 naujų tyrimų dėl ES pradėta dėl plieno produktų. Nuo 2015 m. plieno sektoriuje visame pasaulyje buvo pradėta daug prekybos apsaugos tyrimų ir dažnai taikytos prekybos apsaugos priemonės. Taip yra daugiausia dėl Kinijos perteklinių pajėgumų ir perprodukcijos, nes dėl to labai didelė produktų dalis eksportuojama dempingo kainomis. Nors ES perteklinių plieno gamybos pajėgumų nėra, ES pramonės įmonėms taip pat dažnai taikomos trečiųjų šalių nustatytos prekybos apsaugos priemonės plieno importui. Tai ypač pasakytina apie apsaugos priemones, kurios taikomos neatsižvelgiant į kilmės šalį. Tačiau trečiosios šalys ES pramonės įmones kartais taip pat įtraukia į antidempingo tyrimus, kurie šiaip jau daugiausia vykdomi dėl plieno produktų iš Azijos.
Pati ES taip pat pradėjo keletą tyrimų ir nustatė priemones plieno produktų importui. Kad galėtų atidžiai stebėti sektoriuje vykstančius pokyčius, ES sukūrė „plieno sektoriaus stebėsenos“ mechanizmą: pagal jį reguliariai stebimos importo tendencijos, galinčios padaryti žalos ES plieno gamintojams.
Nauji tyrimai dėl ES plieno ir kituose sektoriuose
Šaltinis: PPO ir ES statistiniai duomenys.
2.3.2016 m. nustatytos priemonės
2016 m. trečiosios šalys ES eksportui nustatė iš viso 30 naujų priemonių. Palyginti su 2015 m. (37 priemonės), jų skaičius gerokai sumažėjo, ypač – nuo 15 iki 10 – sumažėjo apsaugos priemonių skaičius. Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad Europos Komisija labai aktyviai skatina savo prekybos partneres sąžiningai naudotis prekybos apsaugos priemonėmis, ypač jei tai apsaugos priemonės.
Iš nustatytų antidempingo ir antisubsidijų priemonių rodiklių matyti, kad bendra tendencija nekito. Palyginti su 2015 m. (21 priemonė), bendras praėjusiais metais nustatytų antidempingo priemonių skaičius šiek tiek sumažėjo (19 priemonių), tačiau kai kurios šalys nustatė daugiau priemonių negu 2015 m.: JAV ir Indija atitinkamai nustatė 5 ir 3 antidempingo priemones, nors 2015 m. abi tenustatė po vieną tokią priemonę. Kita vertus, Brazilijoje tendencija priešinga: ji antidempingo priemones tenustatė 1 atveju, o 2015 m. priemones ji nustatė 8 atvejais. JAV praėjusiais metais, kaip ir 2015 m., tenustatė 1 antisubsidijų priemonę.
3.Pasikartojančios problemos
3.1.Kova su priemonių vengimu 3
2016 m. trečiųjų šalių vykdytų tyrimų dėl ES, susijusių su priemonių vengimu, skaičius išliko didelis. Kaip ir 2015 m., praėjusiais metais iš viso buvo 5 atvejai, susiję su priemonių vengimu: Turkijoje galiojo 3 priemonės (2 – audiniams iš Bulgarijos ir Lenkijos, 1 – fanerai iš Bulgarijos, pastaroji priemonė nustatyta spalio mėn.) ir inicijuotas 1 naujas tyrimas (dėl vyrių ir lankstų iš Graikijos, Ispanijos ir Italijos), vieną tyrimą inicijavo Argentina (dėl kreidinio popieriaus iš Suomijos).
Priemonių vengimas – tai neteisėta praktika, tokia kaip perkrovimas, neteisingas kilmės deklaravimas, produkto modifikavimo arba surinkimo operacijos, taip siekiant išvengti taikomų antidempingo arba antisubsidijų muitų mokėjimo. Kai nustatoma priemonių vengimo atvejų, galiojančių antidempingo arba antisubsidijų priemonių taikymas gali būti išplėstas ir trečiajai šaliai, kuriai priemonės netaikomos (bet kuri dažnai yra arti geografiniu požiūriu), kurioje vyksta su priemonių vengimu susijusi veikla, arba šiek tiek modifikuotam produktui. Kadangi PPO susitarimuose šiuo metu nėra vieningų taisyklių dėl priemonių vengimo ir atsižvelgiant į tai, kad, kai kovos su priemonių vengimu priemonės paveikia tikruosius gamintojus, tai gali tapti problema, Komisija atidžiai stebi šią jautrią sritį.
3.2.Teisės į gynybą
Pagrindinis visų prekybos apsaugos priemonių tyrimų elementas yra šalių teisė į gynybą. Tyrimus atliekančios institucijos privalo užtikrinti, kad būtų galima susipažinti su prasminga, nekonfidencialia byla. Tokioje byloje neturėtų būti verslo paslapčių, joje redaguota informacija turėtų būti pateikta nurodant indeksus arba intervalus, kad visos šalys galėtų susidaryti bendrą padėties vaizdą. Deja, daugelyje tyrimų (ypač jei yra mažai skundo pateikėjų arba tik vienas skundo pateikėjas), nekonfidencialioje byloje praktiškai nepateikiama jokios informacijos arba informacija tiesiog užtušuojama. Neturėdamos prasmingos informacijos šalys negali suprasti bylos aplinkybių ir apsiginti. Tokiais atvejais Komisija sistemingai įsikiša ir reikalauja didesnio procedūros skaidrumo.
3.3.Žala ir priežastinis ryšys
Atlikus tyrimą priemonių reikėtų imtis tik tada, jeigu tiksliai įvykdomos atitinkamos PPO sąlygos; deja, taip būna ne visada. Komisija dažnai nustato atvejus, kai analizė būna nepakankama ir yra daug abejonių, ar tarp tariamo importo dempingo kaina ir vidaus pramonės patirtos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys. Jeigu ryšio tarp šių dviejų dalykų nustatyti neįmanoma, net jei pripažįstama, kad žala patirta, pagal PPO taisykles laikoma, kad nėra pakankamų priežasčių bet kokiai priemonei nustatyti. Svarbu priminti, kad žala vidaus pramonei gali būti padaryta dėl daugelio priežasčių: dėl neveiksmingai panaudojamų jos pajėgumų, sumažėjusios vidaus paklausos, padidėjusių žaliavų bei energijos kainų ir kt. Jokios dėl kitų veiksnių padarytos žalos negalima priskirti importui dempingo kaina ir dėl jos gali nutrūkti priežastinis ryšys. Komisija ypač daug dėmesio skiria per trečiųjų šalių tyrimus atliekamai žalos ir priežastinio ryšio analizei, nes nesant priežastinio ryšio visos priemonės viršija tai, ko reikia importo dempingo kainomis ir (arba) subsidijuojamo importo padarytai žalai ištaisyti, ir gali lengvai virsti protekcionizmu.
3.4.Abejotinas apsaugos priemonių taikymas
Kaip paaiškinta pirmiau, apsaugos priemonė yra labiausiai prekybą ribojanti priemonė, nes taikoma visam importui, neatsižvelgiant į jo kilmę. Būtent dėl to ją reikėtų taikyti tik labai išimtinėmis aplinkybėmis, siekiant laikinai apsaugoti vidaus pramonės sektorių nuo staigaus ir itin didelio importo padidėjimo. Nors 2016 m. apsaugos priemonių skaičius ėmė mažėti, Komisija toliau sistemingai įsikiša beveik į visus tyrimus, nes, regis, daugelyje jų nesilaikoma PPO susitarime dėl apsaugos priemonių nustatytų griežtų taisyklių. Daugelyje apsaugos priemonių tyrimų faktiškai nurodomas tik vienos šalies kilmės importas, tad tikslingiau būtų taikyti antidempingo arba antisubsidijų priemones, nes taip problema būtų sprendžiama konkrečiau, nepagrįstai neribojant galimybių patekti į rinką. 2016 m. tai ypač buvo būdinga Pietryčių Azijai, kurioje apsaugos priemonių tyrimais siekta apsaugoti vidaus plieno rinkas nuo didėjančio plieno produktų importo, daugiausia iš Kinijos.
4.Svarbiausi laimėjimai
Kinija – po PPO apeliacinės tarybos ataskaitos baigtos taikyti antidempingo priemonės
2016 m. rugpjūčio 22 d. Kinija nustojo taikyti antidempingo priemones tam tikriems ES ir Japonijos kilmės labai atspariems nerūdijančiojo plieno besiūliams vamzdžiams. Šis sprendimas – PPO apeliacinės tarybos 2015 m. spalio mėn. ataskaitos, kurioje padaryta išvada, kad Kinijos 2012 m. nustatytomis antidempingo priemonėmis pažeistos PPO taisyklės (taip pat žr. 5 punktą), įgyvendinimas. Šis atvejis yra nepagrįsto Kinijos prekybos apsaugos priemonių taikymo pavyzdys, kai priemonės taikytos kaip atsakomasis veiksmas, nesilaikant PPO taisyklių. Tyrimas inicijuotas netrukus po to, kai ES pradėjo tirti Kinijos plieno importą. Tiksliau, PPO apeliacinė taryba nustatė, kad Kinijos prekybos ministerija neatliko importo dempingo kaina poveikio Kinijos vidaus pramonės sektoriui analizės pagal segmentus, neužtikrino, kad dėl kitų veiksnių atsiradusi žala nebūtų priskirta importui dempingo kaina, taip pat nustatė, kad suinteresuotosioms šalims nebuvo leista tinkamai naudotis savo teisėmis į gynybą.
Australija – sumažinti muitai perdirbtų pomidorų eksportuojantiems gamintojams
2013 m. Australijos institucijos inicijavo antidempingo tyrimą dėl perdirbtų pomidorų produktų iš Italijos (šio produkto eksportas iš ES į Australiją sudaro 48 mln. EUR). Keletą kartų įsikišus, tyrimas dėl dviejų pagrindinių eksportuotojų, kurių eksportuojami produktai sudaro apie 45 proc. viso ES eksporto, buvo baigtas, nes įrodymų, kad importas vykdytas dempingo kaina, nenustatyta. Muitai kitiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams buvo palyginti maži (vidutiniškai 4 proc.).
2015 m. Australija inicijavo naują antidempingo tyrimą dėl šių dviejų eksportuojančių gamintojų, dėl kurių ankstesnis tyrimas buvo baigtas. Nepaisant techninio ir politinio įsikišimo kelis kartus ir įvairiais lygmenimis, 2016 m. pradžioje Australijos institucijos nustatė 4,5–8,4 proc. priemones. Šios priemonės buvo pagrįstos metodika, dėl kurios taikymo kilo didelė sisteminė grėsmė, nes antidempingo tyrimas buvo netiesiogiai nukreiptas prieš ES žemės ūkio sektoriaus „žaliosios dėžės“ išmokas (kurios yra leidžiamos pagal PPO taisykles). 2016 m. balandžio mėn. Italijos įmonių ir valdžios institucijų prašymu Australijos antidempingo peržiūros komisija inicijavo priemonių peržiūrą. Komisija, derindama veiksmus su pramonės sektoriumi, operatyviai įsikišo į tyrimą ir įrodė, kad nė vieno iš šių dviejų eksportuotojų pirktų žaliavinių pomidorų kainai ES „žaliosios dėžės“ išmokos įtakos neturėjo. Taigi, sąnaudų koregavimo, dėl kurio susidarė dirbtinai dideli dempingo skirtumai, atlikti nereikėjo. Šis argumentas pasitvirtino ir 2017 m. sausio 5 d. Australijos institucijos sumažino abiem eksportuojantiems gamintojams taikomo muito normą (vienam eksportuotojui iki 0, kitam – iki 4,6 proc.), pripažindamos, kad sąnaudų koregavimo metodika buvo netinkama.
Tuo pat metu, 2016 m. gegužės mėn., Australijos institucijos taip pat inicijavo tarpinę kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems priemonės jau buvo taikomos, peržiūrą, siekdamos pritaikyti sąnaudų koregavimo metodiką, iš pradžių taikytą dviem Italijos įmonėms, ir jų dempingo skirtumus taip pat padidinti. Tačiau 2017 m. sausio mėn., atsižvelgdamas į dviejų Italijos eksportuotojų (aprašytų pirmiau) pateiktą metodikos apžvalgą, Australijos antidempingo komitetas peržiūrėjo savo išvadas ir nusprendė nebetaikyti sąnaudų koregavimo metodikos bei sumažinti muito normas visiems susijusiems eksportuotojams.
Brazilija – antidempingo tyrimas dėl rentgeno aparatų baigtas nenustačius priemonių
2017 m. vasario mėn. Brazilija baigė antidempingo tyrimą dėl stomatologinių rentgeno aparatų importo iš Vokietijos (šio produkto eksportas iš ES į Braziliją sudaro apie 5 mln. EUR). Atsižvelgdamas į Komisijos ir pramonės sektoriaus argumentus (trys įsikišimai dėl didelių trūkumų, susijusių su kiekio ir kainos poveikio, žalos ir priežastinio ryšio analize), Brazilijos prekybos teisių gynimo priemonių departamentas (DECOM) panaikino savo pirmines išvadas ir padarė išvadą, kad dėl tiriamo importo žala vidaus pramonės sektoriui nebuvo padaryta.
Turkija – mažiau ribojančios formos apsaugos priemonės
Turkija nustatė apsaugos priemones tapetų importui, įskaitant ES kilmės tapetus (šio produkto eksportas iš ES į Turkiją sudaro apie 13 mln. EUR). Komisija įsikišo keliais lygmenimis, be kita ko, kreipdamasi į PPO apsaugos priemonių komitetą Ženevoje. Aktyviai palaikant ryšius 2017 m. balandžio mėn. Turkijos institucijos galiausiai sutiko nustatyti tarifinę kvotą, kuri būtų taikoma nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., gerokai sumažindama neigiamą ekonominį poveikį ES eksportuotojams.
Marokas – mažiau ribojančios formos apsaugos priemonė
Marokui inicijavus apsaugos priemonių tyrimą dėl ritininio popieriaus ir popieriaus pakuotėse (šio produkto eksportas iš ES į Maroką sudaro apie 20 mln. EUR), Komisija iš karto įsikišo. Nustatyta, kad žalos ir priežastinio ryšio analizė buvo neišsami ir kad dėl kokybės, turimo kiekio ir pristatymo laiko problemų kilo tik vienam vidaus gamintojui. Tada pasiūlyta sumažinti ad valorem muitą, bet Komisijos ir pramonės sektoriaus bendromis pastangomis bei keletą kartų įsikišus ES eksportuotojams nustatyta mažiau ribojanti tarifinė kvota.
Tunisas – atlikus tris apsaugos priemonių tyrimus priemonių nenustatyta
Keliais pastaraisiais metais Tunisas inicijavo tris apsaugos priemonių tyrimus: 2014 m. – dėl stiklinių butelių ir plaušų plokščių, 2015 m. – dėl keraminių plytelių (šių gaminių eksportas iš ES į Tunisą sudaro apie 70 mln. EUR). Komisija aktyviai įsikišo, nes visi trys tyrimai inicijuoti remiantis labai netvirtais motyvais. Pirmiausia pažymėtina, kad vidaus pramonei didelė žala nebuvo daroma: sunkumų kilo dėl kitų veiksnių, tokių kaip žaliavų ir energijos pabrangimas. Komisijai įsikišus bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi, kol kas priemonių nenustatyta. Komisija toliau primygtinai siekia, kad šie tyrimai būtų baigti ir oficialiai.
Egiptas – apsaugos priemonių tyrimas baigtas nenustačius priemonių
2015 m. gruodžio mėn. inicijuotas apsaugos priemonių tyrimas dėl polietileno tereftalato (PET) importo. Komisija keletą kartų įsikišo nurodydama reikšmingus trūkumus. Pirmiausia pažymėtina, kad pramonės sektoriaus veikla buvo pradiniame etape, o prasidėjus gamybai, importas ne padidėjo, bet faktiškai sumažėjo. Be to, iš daugelio rodiklių buvo matyti, kad tendencija teigiama, ypač kalbant apie rinkos dalį (gamintojai vos per vienus gamybos metus užėmė 60 proc. rinkos) ir kad visi sunkumai, kurių patyrė pareiškėjas, buvo susiję su veiklos pradžios etapu, o ne su importo padidėjimu. Tyrimas baigtas 2016 m. rugpjūčio mėn. nenustačius priemonių.
Turkija – du apsaugos priemonių tyrimai baigti nenustačius priemonių
Dviejuose apsaugos priemonių tyrimuose dėl plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno ir mobiliųjų telefonų, po to, kai Komisija, bendradarbiaudama su pramonės sektoriumi, keletą kartų pateikė pastabų, Turkijos institucijos galiausiai pripažino, kad skundai nepagrįsti. Tad abu tyrimai baigti nenustačius muitų.
Pietų Afrika – mažesnės apsaugos priemonės šaldytai vištienai
2016 m. gruodžio mėn. Pietų Afrika nustatė laikinąsias 13,9 proc. apsaugos priemones (ad valorem muitus) užšaldytai vištienai (šio produkto eksportas iš ES į Pietų Afriką sudaro apie 200 mln. EUR). Tam pačiam produktui nuo 2015 m. jau buvo taikomos antidempingo priemonės. Komisijai keletą kartų įsikišus, nustatytas laikinasis muitas buvo gerokai mažesnis už muitą, kurį iš pradžių siūlė pareiškėjas. Tačiau tyrimas tebevyksta, o tuo metu, kai rengta ši ataskaita, vienu metu vis dar taikyti du muitai.
Naujoji Zelandija – panaikintos Ispanijos konservuotiems persikams taikytos antidempingo priemonės
2016 m. Naujoji Zelandija inicijavo 2011 m. konservuotų persikų importui iš Ispanijos nustatytų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūrą. Tačiau 2017 m. kovo mėn., taip pat Komisijai įsikišus, Naujosios Zelandijos institucijos padarė išvadą, kad muitai nebereikalingi, todėl jie buvo panaikinti.
5.PPO veikla
Komisija aktyviai dalyvauja PPO veikloje, stengdamasi ginti ES interesus atliekant konkrečius tyrimus ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi PPO teisės normų. Jeigu manoma, kad kitų narių taikomomis prekybos apsaugos priemonėmis pažeidžiamos PPO taisyklės, Komisija gali jas ginčyti ir reikalauti sudaryti kolegiją.
Būtent taip nutiko byloje Rusijos antidempingo priemonės mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių (angl. LCV) importui (DS479) – kolegija 2017 m. sausio mėn. paskelbė ataskaitą (šis tyrimas paminėtas praėjusių metų metinėje ataskaitoje). Kolegija paskelbė, kad šiais muitais pažeidžiamos PPO taisyklės, pritarė visiems ES procedūriniams reikalavimais ir pripažino keletą Rusijos atliktos analizės problemų, ypač tai, kad Rusija neatkreipė dėmesio į didžiulius perteklinius pajėgumus mažos keliamosios galios krovininių transporto priemonių vidaus sektoriuje. Tačiau 2017 m. vasario mėn. Rusijos Federacija kolegijos ataskaitą Eurazijos ekonominės sąjungos 4 vardu apskundė.
Dėl kitos bylos, taip pat paminėtos praėjusiais metais, būtent dėl Kinijos antidempingo priemonių tam tikrų plieninių vamzdžių importui (DS460), pažymėtina, kad Apeliacinei tarybai 2015 m. spalio mėn. priėmus sprendimą, 2016 m. rugpjūčio 22 d. Kinija įgyvendino PPO ginčų sprendimo tarybos rekomendaciją ir panaikino priemones.
Komisija taip pat, kaip trečioji šalis, aktyviai dalyvauja PPO tyrimuose dėl kitų PPO narių, siekdama spręsti ir stebėti sisteminę grėsmę keliančius klausimus, bei skatinti visame pasaulyje laikytis griežtesnių prekybos apsaugos tyrimų standartų.
2016 m. Komisija, be kita ko, įsikišo į du PPO ginčus (DS464: JAV – antidempingo ir antisubsidijų priemonės didelėms skalbyklėms iš Korėjos ir DS471: JAV – tam tikra metodika ir jos taikymas antidempingo tyrimuose, susijusiuose su Kinija), per kuriuos ginčyta Jungtinių Amerikos Valstijų antidempingo tyrimuose taikyta tikslinio dempingo nustatymo metodika ir nulinio tarifo taikymo praktika. Abiem atvejais Apeliacinės tarybos paskelbtos ataskaitos ypač aktualios ES, nes šią metodiką, pagal kurią dirbtinai padidinami dempingo skirtumai, JAV taip pat taiko tyrimuose dėl importo iš ES.
Pagaliau pažymėtina, kad Komisija taip pat aktyviai dalyvauja susijusių PPO komitetų veikloje Ženevoje. Antidempingo ir Antisubsidijų komitetuose kitų PPO narių taikomos atskiros priemonės yra aptariamos ir peržiūrimos rengiant pusmečio ir mėnesio ataskaitas PPO. Komisija sistemingai įsikiša ir kelia klausimus dėl atskirų atvejų ir Apsaugos priemonių komitete, atsižvelgdama į tai, kad šia priemone labai aktyviai naudojamasi, o tai kelia didžiulį susirūpinimą. Be to, Komisija dalyvauja bendresnių diskusijų apsaugos priemonių klausimais grupės veikloje – pagrindinis šios grupės tikslas yra keistis nuomonėmis apie atitinkamą PPO narių taikomą praktiką.
6.Išvada
Iš šioje ataskaitoje pateiktos informacijos ir duomenų matyti, kad 2016 m. tebevykdyta intensyvi prekybos apsaugos veikla ES atžvilgiu, tad Komisijos tarnyboms teko nuolat dėti daug pastangų. Nors Komisija palankiai vertina tai, kad naujų tyrimų ir prieš ES taikomų priemonių skaičius mažėja, ypač kalbant apie apsaugos priemones, reikėtų pažymėti, kad bendras šiuo metu galiojančių priemonių skaičius, palyginti su 2015 m., išaugo ir pasiekė ypač aukštą lygį.
Praėjusieji metai pasižymėjo tuo, kad nagrinėtos vis sudėtingesnės bylos, o tai lėmė įvairūs veiksniai – pertekliniai plieno sektoriaus pajėgumai visame pasaulyje, politinės aplinkybės kai kuriose trečiosiose šalyse, kuriose prekybos apsaugos priemonės gali virsti protekcionistinėmis. Be to, ES valstybių narių gamintojai, patiriantys sunkumų vidaus rinkoje, ieško eksporto rinkų, kad galėtų pasiekti augimo ir užimtumo tikslus, todėl jiems vis dažniau taikomos trečiųjų šalių prekybos apsaugos priemonės.
Komisija, sužinojusi apie ES pramonės įmonėms trečiųjų šalių taikomas prekybos apsaugos priemones, stengiasi sistemingai įsikišti į vykdomus tyrimus ir teikti technines pastabas; tačiau ji taip pat stengiasi vesti konstruktyvų dialogą su savo prekybos partnerių prekybos apsaugos priemonių tarnybomis. Tai turėtų padėti plėtoti gerai informuotas tyrimus atliekančias institucijas, geriau suprantančias, kaip svarbu savo šalyse vykdant prekybos apsaugos tyrimus laikytis PPO taisyklių.
Kadangi ilgainiui sukaupta patirties, per pastaruosius kelerius metus Komisijos techniniu įsikišimu pavyko padaryti didesnį poveikį. Tad techninį įsikišimą derinant su politiniu ir palaikant formalų bei neformalų dialogą su trečiosiomis šalimis, pavyko pasiekti keletą svarbių rezultatų. Vis dėlto daug praeityje kilusių problemų tebėra neišspręstos.
Be to, turint galvoje, kad pasaulinė prekybos aplinka tampa vis sudėtingesnė ir dažnai būna politizuota, tikėtina, kad prekybos apsaugos priemonių bus taikoma vis daugiau. Šiomis sudėtingomis aplinkybėmis Komisija sutelks savo pastangas stengdamasi užtikrinti, kad naudojimasis prekybos apsaugos priemonėmis nevirstų piktnaudžiavimu jomis. Glaudus bendravimas su ES pramone, pavienėmis ES įmonėmis ir valstybėmis narėmis, taip pat dvišaliai dialogai ir keitimasis geriausia patirtimi su trečiosiomis šalimis yra vieni svarbiausių Komisijos veiklos aspektų.
Pasaulinė prekyba, kuri tampa vis liberalesnė ir suteikia svarbių galimybių suinteresuotiesiems subjektams, gali veikti tik sąžiningomis sąlygomis. Prekybos apsauga užtikrinama, kad sąlygos išliktų sąžiningos. Šiuo atžvilgiu tai yra neatskiriama ES ir kitų svarbių prekybos partnerių prekybos politikos dalis.
* * *
PPO sistemoje antisubsidijų priemonės vadinamos kompensaciniais muitais.
Išsamios informacijos apie trečiųjų šalių Europos Sąjungai taikomas priemones galima rasti Prekybos generalinio direktorato svetainėje http://trade.ec.europa.eu/actions-against-eu-exporters/cases/index.cfm .
2 išnašoje paminėta internetinė sistema neapima priemonių vengimo tyrimų, o pridėtoje statistinėje medžiagoje jie priskiriami prie antidempingo tyrimų.
Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) valstybės narės yra: Baltarusija, Kazachstanas, Rusija, Armėnija, ir Kirgizijos Respublika.