2016 m. Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos metinę ataskaitą (toliau – FIA ataskaita) Komisija teikia bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnį.

Šioje ataskaitoje aprašytos priemonės, kuriomis Komisija ir valstybės narės kovojo su sukčiavimu, ir pateikti jų taikymo rezultatai. Pagal Sutartį valstybės narės ir Komisija privalo glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauti ir galima imtis konkrečių priemonių, kad ES finansinių interesų apsauga būtų lygiavertė ir veiksminga. Komisija ir valstybės narės saugo ES finansinius interesus nuo nepagrįstų ar neteisėtų išlaidų ir nuo vengimo mokėti muitus arba kitus mokesčius daugiausia šiomis priemonėmis:

(a)prevenciniais veiksmais,

(b)atlikdamos tyrimus,

(c)taisomaisiais mechanizmais,

(d)sankcijomis.

Pateikiama rekomendacijų, kaip išspręsti analizuojant šią informaciją nustatytas problemas arba pašalinti riziką.

Kovos su sukčiavimu priemonės ES lygmeniu

2016 m. imtasi keleto priemonių siekiant gerinti teisinę ir administracinę ES finansinių interesų apsaugos sistemą:

·Taryba, Europos Parlamentas ir Komisija pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo priimti Direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu;

·kadangi nebuvo vieningai nuspręsta įsteigti Europos prokuratūrą, daug valstybių narių 2017 m. pradžioje nusprendė to siekti tvirtesniu bendradarbiavimu;

·Komisija pradėjo vertinimą, kaip taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų;

·Europos partneriai prieš korupciją (EPAC) ir Europos kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklas (EACN), siekdami stiprinti kovą su korupcija, priėmė Rygos deklaraciją;

·šešiolika Komisijos padalinių atnaujino savo kovos su sukčiavimu strategiją;

·OLAF sėkmingai derėjosi dėl kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į tarptautinius ES susitarimus;

·finansavimo programa „Hercule III“ padedama stiprinti valstybių narių muitinių ir kitų tarnybų veiklos ir administracinius gebėjimus.

ES biudžeto išlaidų srityje 2016 m. padaryta svarbi pažanga siekiant labiau apsaugoti ES finansinius interesus:

·2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti ES finansinių interesų apsaugai skirta ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES);

·Komisija pasiūlė peržiūrėti ir pakeisti Finansinį reglamentą ir konkrečių sektorių finansines taisykles (reglamentu „Omnibus“), kad jie būtų paprastesni ir lanksčiau taikomi;

·be to, dirbant Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete (COCOLAF) parengta svarbių rekomendacinių dokumentų.

Biudžeto įplaukų srityje ES finansinių interesų apsauga toliau stiprinta priemonėmis, kurių imtasi 2016 m.:

·peržiūrėtame Reglamente Nr. 515/97 dėl administracinių institucijų tarpusavio pagalbos muitinės srityje numatyta sukurti dvi centralizuotas duomenų bazes, kuriose bus saugoma informacija apie konteinerių gabenimą ir apie į ES įvežamas, iš ES išvežamas ir per ES tranzitu vežamas prekes;

·po OLAF atliktų bendrų muitinės operacijų siunčiami savitarpio pagalbos pranešimai tebebuvo svarbus informacijos šaltinis nustatant pažeidimus, kurių pasitaiko sudarant sandorius dėl tam tikrų rūšių prekių;

·kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais tebebuvo svarbus ES ir jos valstybių narių prioritetas;

·Komisija patvirtino PVM veiksmų planą „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“. Jame išdėstytos priemonės, kuriomis bus sprendžiama PVM atotrūkio problema ir ryžtingiau kovojama su sukčiavimu.

Kovos su sukčiavimu priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės

Valstybės narės pranešė apie 80 svarbių priemonių, kurių ėmėsi siekdamos apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu. Valstybių narių buvo paprašyta pranešti apie ne daugiau kaip tris kovos su sukčiavimu priemones. Šios priemonės, aprėpiančios visą kovos su sukčiavimu ciklą, daugiausia siejamos su pasidalijamojo valdymo lėšomis ir taikomos šiose srityse:

·viešųjų pirkimų,

·organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos,

·interesų konfliktų,

·kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų (angl. AFCOS),

·sukčiavimo sąvokos apibrėžties,

·kovos su sukčiavimu strategijos,

·kovos su kontrabanda,

·informatorių.

2016 m. pabaigoje devynios valstybės narės jau buvo patvirtinusios nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Dar dvi valstybės narės patvirtino savo strategijas 2017 m. pradžioje.

Viešųjų pirkimų srityje taip pat imtasi daugybės priemonių, nes valstybės narės turėjo iki 2016 m. balandžio mėn. į nacionalinę teisę perkelti 2014 m. direktyvas.

Valstybės narės pranešė, kad ėmėsi kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu priemonių bei kitų horizontaliųjų priemonių, nukreiptų prieš mokesčių rojus, diegdamos elektronines baudžiamojo proceso priemones, organizuodamos kovos su sukčiavimu mokymus ir didindamos informuotumą apie sukčiavimą.

Be to, dauguma valstybių narių pranešė, kiek ir kokio pobūdžio priemonių ėmėsi vykdydamos 2015 m. rekomendacijas. Komisija ragina visas valstybes nares taip pat atsižvelgti į šių metų ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

ES biudžetui kenkiančių pažeidimų, laikomų ir nelaikomų sukčiavimu, nustatymas ir pranešimas apie juos

2016 m. Komisijai pranešta apie 19 080 pažeidimų (laikomų ir nelaikomų sukčiavimu), su kuriais susijusių lėšų bendra suma buvo apie 2,97 mlrd. EUR. Apie 2,43 mlrd. EUR iš šių lėšų buvo ES biudžeto išlaidų sektoriuje.

Palyginti su 2015 m., nustatytų pažeidimų skaičius buvo 15 proc. mažesnis, o finansinė jų vertė sumažėjo 8 proc.

2016 m. pranešta apie 1 410 pažeidimų, kurie laikyti sukčiavimu; su jais buvo susijusi 391 mln. EUR suma (įskaitant tiek išlaidas, tiek įplaukas).

Informacija apie lėšų išieškojimus, finansines pataisas ir kitas prevencines bei taisomąsias priemones pateikiama metinėje biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje, į kurią nuo 2016 m. įtrauktas ankstesnis metinis Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ES biudžeto apsaugos.

1.Įvadas

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kiekvienais metais pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl priemonių, kurių imtasi kovojant su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla.

ES ir jos valstybės narės yra bendrai atsakingos už ES finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu. Valstybių narių valdžios institucijos valdo apie 74 proc. ES išlaidų ir renka tradicinius nuosavus išteklius (TNI). Komisija prižiūri abi šias sritis, nustato standartus ir tikrina, kaip jų laikomasi. Itin svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų, užtikrindamos veiksmingą ES finansinių interesų apsaugą. Vienas svarbiausių šios ataskaitos tikslų – įvertinti šį bendradarbiavimą 2016 m. ir nustatyti, kaip jį būtų galima pagerinti.

Šioje ataskaitoje glaustai apžvelgtos priemonės, kurių 2016 m. imtasi ES ir valstybių narių lygmeniu kovojant su sukčiavimu. Joje taip pat išanalizuoti svarbiausi nacionalinių ir Europos institucijų pasiekimai nustatant su ES išlaidomis ir įplaukomis susijusį sukčiavimą bei pažeidimus ir apie juos pranešant. Ši pranešimų teikimo sistema yra labai naudinga ES finansinių interesų apsaugai ir kovai su sukčiavimu.

Prie ataskaitos pridedami penki Komisijos tarnybų darbiniai dokumentai 1 .

2.Horizontalioji kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai

2.1.ES institucijų politikos iniciatyvos

2.1.1.Pasiūlymas priimti Direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu

Po ketverius metus trukusių derybų 2016 m. pasiektas politinis Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos susitarimas; tai įvyko 2016 m. lapkričio 30 d. trišaliame susitikime. Vadinamąją FIA direktyvą numatoma priimti 2017 m. Valstybės narės turės per dvejus metus perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę.

Šia direktyva bus sustiprinta esama teisinė sistema: suderintos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikaltimų (sukčiavimo, korupcijos, pinigų plovimo ir pasisavinimo) apibrėžtys, taip pat suderintos sankcijos ir senaties terminai, taikomi tokiais atvejais, įskaitant tarpvalstybinio sukčiavimo PVM atvejus, dėl kurių patirtų nuostolių bendra suma siekia bent 10 mln. EUR.

Šia direktyva bus pakeista 1995 m. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (FIA konvencija) 2 ir jos protokolai tose valstybėse narėse, kurioms ši direktyva bus privaloma 3 .

2.1.2.Pasiūlymas įsteigti Europos prokuratūrą

2016 m. pirmininkaujant Nyderlandams ir Slovakijai toliau vyko derybos dėl Komisijos pasiūlymo priimti reglamentą dėl Europos prokuratūros įsteigimo. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2016 m. gruodžio 8 d. posėdyje apsvarstytas visas šio reglamento projekto, kuris buvo svarstomas paeiliui pirmininkaujant kelioms valstybėms narėms, tekstas. Dauguma valstybių narių manė, kad šis tekstas yra geras pagrindas tolesniam darbui, ir iš esmės pritarė Europos prokuratūros įsteigimui.

Kadangi Taryboje vieningai susitarti nepavyko, derybos dėl Europos prokuratūros įsteigimo, sustiprinus bendradarbiavimą, toliau tęsiamos 2017 m.

2.1.3.Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 vertinimas

2016 m. Komisija toliau vertino, kaip taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų. Šį pagal reglamento 19 straipsnį privalomą vertinimą Europos Parlamentui ir Tarybai reikia pateikti iki 2017 m. spalio 2 d.

2.1.4.Kova su korupcija Europos Sąjungoje

Kova su korupcija 2016 m. tebebuvo vienas iš Europos semestro ekonomikos valdymo proceso prioritetų. Kelioms valstybėms narėms pateikta rekomendacijų imtis skaidrumo didinimo veiksmų arba stiprinti pastangas kovoti su korupcija viešojo administravimo ir teisminėse institucijose bei viešųjų pirkimų srityje.

Komisija tęsė savo praktinių seminarų ciklą pagal ES dalijimosi patirtimi kovojant su korupcija programą, skirtą valstybių narių ekspertams 4 . 2016 m. surengti trys seminarai tokiomis temomis kaip viešųjų pirkimų korupcija vietos lygmeniu, politinis imunitetas ir korupcija privačiajame sektoriuje.

OLAF savo patirtimi ir žiniomis padėjo dirbti keliuose Europos ir tarptautiniuose kovai su korupcija skirtuose forumuose, visų pirma EPAC ir EACN 5 . Pastarasis tinklas, kuriam iki 2016 m. lapkričio mėn. vadovavo OLAF generalinis direktorius, 2016 m. lapkričio mėn. priėmė Rygos deklaraciją 6 ; joje Europos sprendimus priimantys asmenys raginami ryžtingiau kovoti su korupcija.

2.1.5.Komisijos pasiūlymas peržiūrėti Finansinį reglamentą ir kai kurias sektorių finansines taisykles („Omnibus“)

2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė priimti vieną teisės aktą, kuriame būtų iš esmės peržiūrėtos bendrosios finansinės taisyklės ir kartu atitinkamai pakeistos sektorių finansinės taisyklės, nustatytos 15 teisės aktų dėl daugiamečių programų 7 . Rengdama paprastesnes ir lankstesnes ES finansines taisykles Komisija užtikrino, kad dėl to nesusilpnėtų patikimas finansų valdymas, kuris tebėra vienas pagrindinių tikslų. Šiuo pasiūlymu taip pat sugriežtinamos kovos su mokesčių vengimu taisyklės, kurių turi laikytis ES įgyvendinantys partneriai, ir patikslinama, kad prievolė vengti interesų konfliktų visapusiškai galioja taikant visus ES lėšų panaudojimo metodus (be kita ko, valstybių narių lygmeniu). Taip pat sustiprinamos veikiančios ES biudžeto apsaugos nuo sukčiavimo ir finansinių pažeidimų sistemos 8 . ES finansinės taisyklės supaprastinamos siekiant padėti mažinti ES lėšoms panaudoti būtinas išlaidas ir laiką, taigi ir klaidų skaičių. Be to, turėtų padidėti atitinkamos politikos poveikis ir pagerėti jos praktinio įgyvendinimo rezultatai.

2.1.6.Tarptautinis bendradarbiavimas

Kad būtų geriau kovojama su ES biudžetui kenkiančiu sukčiavimu už ES ribų, OLAF taip pat derasi dėl kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į ES tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, asociacijos susitarimus ir partnerystės susitarimus. Kovos su sukčiavimu nuostatos 2016 m. įtrauktos į ES ir Armėnijos išsamų ir tvirtesnį partnerystės susitarimą. Taip pat baigtos derybos dėl kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris parafuotas 2016 m. kovo 11 d.

Siekdama tikslo stiprinti bendradarbiavimą atliekant tyrimus už ES ribų OLAF 2016 m. sudarė šešis administracinio bendradarbiavimo susitarimus su ES nepriklausančių šalių institucijomis partnerėmis ir tarptautinėmis organizacijomis 9 .

2.1.7.Komisijos kovos su sukčiavimu strategija

Komisija ketina atnaujinti šią 2011 m. birželio 24 d. patvirtintą strategiją 10 (toliau – KKSS). KKSS tikslas yra gerinti sukčiavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą ir užtikrinti, kad tinkamų sankcijų taikymas, lėšų išieškojimas ir atgrasymas nuo sukčiavimo būtų svarbūs Komisijos darbotvarkės prioritetai.

Dabar ši strategija jau visiškai įgyvendinta, taigi visi veiksmai yra užbaigti arba tęsiami. Daugiausia dėmesio skiriama atskirų sektorių strategijoms ir veiksmų planams, pagal kuriuos kovojama su sukčiavimu atitinkamose politikos srityse. Laikantis šio požiūrio, atnaujintoje strategijoje būtų labiau akcentuojama, kad į Komisijos vidaus kontrolės sistemas reikia įtraukti kovos su sukčiavimu priemones ir ypač svarbu teikti kovos su sukčiavimu priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Atsižvelgiant į Komisijos Vidaus audito tarnybos 2016 m. audito „Kovos su sukčiavimu veiklos vykdymas ir koordinavimas tradicinių nuosavų išteklių (TNI) srityje“ rezultatus, į atnaujintą KKSS planuojama įtraukti atskirą skyrių dėl tradicinių nuosavų išteklių (TNI).

Visi (iš viso 48) Komisijos padaliniai parengė konkrečių sektorių kovos su sukčiavimu strategijas tose politikos srityse, už kurias yra atsakingi. Kiekvieną iš šių strategijų būtina reguliariai atnaujinti atsižvelgiant į kintančias kovos su sukčiavimu aplinkybes.

Komisijos Sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tinkle (FPDNet) pritarta atnaujintai tokių strategijų metodikai. Taip kovos su sukčiavimu priemonės – nuo sukčiavimo rizikos nustatymo iki sukčiavimo kontrolės ir stebėsenos – labiau integruotos į strateginio programavimo ir planavimo (SPP) bei stebėsenos ciklą. Taigi, kovos su sukčiavimu strategijos tapo neatsiejama Komisijos rizikos valdymo dalimi, tačiau kartu sukčiavimui toliau skiriamas konkretus reikiamas dėmesys.

16 Komisijos padalinių, kurie 2016 m. atnaujino savo strategijas, pranešė, kad rėmėsi atnaujinta metodika ir OLAF pateiktomis generalinių direktoratų kovos su sukčiavimu strategijų rengimo gairėmis.

EASME pavyzdys

Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME) 2016 m. atnaujino savo kovos su sukčiavimu strategiją remdamasi atnaujinta metodika. Šios įstaigos sukčiavimo rizikos vertinimas dabar yra įtrauktas į metinio rizikos vertinimo procesą. Didžiausia EASME patiriama sukčiavimo rizika siejama su plagijavimu, dvigubu finansavimu ir dirbtinai padidintų arba netikrų išlaidų deklaracijomis. Ši rizika ir veiksmai, kuriais ji mažinama, yra atidžiai stebimi per metinį rizikos valdymo procesą.

EASME ėmėsi šios rizikos mažinimo priemonių ir sugriežtino jos kontrolę, kartu laikydamasi optimalaus sąnaudų ir naudos santykio principo, todėl taikomos rizika grindžiamos kontrolės priemonės, o ypač rizikingi projektai stebimi atidžiau.

Dėl tam tikrų rūšių rizikos (pvz., plagijavimo) EASME dalyvavo išbandant „Horizontas 2020“ programų priemones, kurios taikomos visuose mokslinių tyrimų srityje dirbančiuose Komisijos padaliniuose.

Kovos su sukčiavimu strategijų įgyvendinimas yra reguliariai stebimas per Komisijos veiklos ciklą. Kadangi sukčiavimas kiekvienoje politikos srityje turi savitų bruožų, vieno visiems tinkamo kovos su sukčiavimu veiklos metodo nėra. Dauguma Komisijos tarnybų organizuoja veiklą, kuria didinamas informuotumas apie sukčiavimą, pavyzdžiui, mokymo kursus ir seminarus 11 .

2.1.8.Programos „Hercule“ įgyvendinimas

Pagal programą „Hercule III“ 12 (2014–2020 m.) remiami veiksmai, kuriais kovojama su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla. 2016 m., trečiaisiais šios programos įgyvendinimo metais 13 , 14,5 mln. EUR biudžetas skirtas:

·finansuoti veiksmams, kuriais stiprinami valstybių narių muitinių ir policijos pajėgų veiklos ir techniniai pajėgumai, taip pat IT paramai (tam skirta bent 70 proc. programos biudžeto);

·mokymo veiklai ir konferencijoms, įskaitant skaitmeninės ekspertizės mokymo kursus valstybių narių ir šalių partnerių teisėsaugos tarnybų darbuotojams (tam skirta apie 30 proc. biudžeto).

Komisija (OLAF) pradėjo gauti pirmas ataskaitas, kuriose parodyti realūs rezultatai, pasiekti vykdant veiklą nuo programos pradžios 2014 m. Pranešta apie svarbius laimėjimus kovojant su cigarečių ir tabako gaminių kontrabanda ir padirbinėjimu: tokių prekių buvo konfiskuota naudojantis įranga ir mokymo priemonėmis, finansuotomis pagal šią programą 14 .

2.2.Priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės

2.2.1.Santrauka

Valstybių narių buvo paprašyta pranešti apie ne daugiau kaip tris svarbiausias kovos su sukčiavimu priemones. Šioje santraukoje pateikta kovos su sukčiavimu priemonių, kurias įgyvendino valstybės narės, tendencijų ir prioritetų apžvalga yra patikima, tačiau neišsami; iš tiesų imtasi kur kas daugiau priemonių, kurios išsamiai aprašytos prie šios ataskaitos pridedamame dokumente 15 .

2016 m. valstybės narės pranešė apie 80 priemonių, kuriomis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu siekiama apsaugoti ES finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu.

Valstybių narių priemonės apėmė visą kovos su sukčiavimu ciklą, daugiausia jų taikyta pasidalijamojo valdymo srityje, taip pat buvo daug priemonių dėl viešųjų pirkimų, interesų konfliktų, korupcijos, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų 16 , sukčiavimo sąvokos apibrėžties, kovos su sukčiavimu strategijos, organizuoto nusikalstamumo, finansinių nusikaltimų ir informatorių. Per kovos su sukčiavimu ciklą dauguma priemonių buvo susijusios su prevencija, kiek mažiau su sukčiavimo atvejų nustatymu, tyrimu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, lėšų išieškojimu ir sankcijomis. Daugiausia priemonių taikyta pavieniuose sektoriuose (73 proc.), o ne visuotinai (27 proc.). Dvidešimt iš sektoriaus priemonių buvo priemonės dėl įplaukų, taikytos mokestinio sukčiavimo (60 proc.) ir muitų (40 proc.) srityse. 41 priemonė buvo susijusi su išlaidomis (visose biudžeto srityse).

2.2.1.1.Nacionalinės kovos su sukčiavimu strategijos (NKSS)

Iki 2016 m. pabaigos devynios valstybės narės patvirtino nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas ir nusiuntė jas Komisijai 17 ; jų buvo daugiau negu 2015 m. ir tai rodo valstybių narių ryžtą pradėti vadovautis strateginiu požiūriu kovojant su ES ir nacionaliniams biudžetams kenkiančiu sukčiavimu ir pažeidimais. Komisija džiaugiasi šia pažanga ir ragina visas kitas valstybes nares parengti tokias strategijas.

2.2.1.2.Kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybos (KSKT)

Kelios valstybės narės ėmėsi priemonių siekdamos gerinti tokių koordinavimo tarnybų darbą; tarp jų buvo Danija (joje parengtas KSKT kovos su sukčiavimu vadovas), Prancūzija (parengta nacionalinė kovos su sukčiavimu strategija), Kroatija (nustatyta sukčiavimo prevencijai palanki valdymo metodika), Latvija (parengta veiklos strategija ir 2017–2019 m. veiksmų planas), Malta (imtasi sukčiavimo prevencijos veiklos bendradarbiaujant su kitomis KSKT), Nyderlandai (sudaryta KSKT grupė) ir Suomija (pradėjo veikti nacionalinis KSKT tinklas).

2.2.1.3.Viešieji pirkimai

Buvo imtasi kelių priemonių dėl viešųjų pirkimų, nes valstybės narės iki 2016 m. balandžio mėn. privalėjo į nacionalinę teisę perkelti direktyvas 2014/23/ES 18 , 2014/24/ES 19 ir 2014/25/ES 20 . Dešimt valstybių narių 21 pranešė, kad ėmėsi priemonių suderinti nacionalinius viešųjų pirkimų teisės aktus su ES teise. Vienuolika valstybių narių dar ne visiškai perkėlė tris minėtas viešųjų pirkimų direktyvas į nacionalinę teisę.

2.2.1.4.Kitos priemonės

Belgija, Čekija, Prancūzija, Lietuva, Rumunija ir Slovėnija pranešė apie priemones, kuriomis 2016 m. buvo kovojama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.

Apie įvairias kitas priemones pranešė šios valstybės narės: Belgija (priemonės, skirtos kovai su mokesčių rojais), Ispanija (geresnis sukčiavimo nustatymas), Prancūzija (informatorių apsauga), Kroatija (kovos su sukčiavimu mokymai), Italija (tikrinimo kampanijos), Lietuva (baudžiamojo proceso e. priemonė), Vengrija (kovos su sukčiavimu ir aktyvesnio bendradarbiavimo mokymai), Nyderlandai (informuotumas apie sukčiavimą) ir Austrija (centrinis sąskaitų registras).

2.2.2.2015 m. rekomendacijų įgyvendinimas

ES finansinių interesų apsaugos 2015 m. ataskaitoje 22 Komisija valstybėms narėms rekomendavo:

(a)užtikrinti tinkamą prekybos lengvinimo ir ES finansinių interesų apsaugos pusiausvyrą; dalytis sukčiavimo ir pažeidimų nustatymo per muitinio įforminimo procesą patirtimi; glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje dėl kontrolės ir audito po muitinio įforminimo, išleidus prekes, ir įtraukti per sistemas CRMS 23 , AFIS 24 arba OWNRES 25 gautą informaciją į rizikos valdymo procesą;

(b)pritaikyti savo muitinės kontrolės strategijas atsižvelgiant į pažeidimų savanoriškų pripažinimų rezultatus;

(c)toliau gerinti pranešimų apie pažeidimus per Pažeidimų valdymo sistemą (angl. IMS) informacijos kokybę;

(d)planuoti ir tikslingai vykdyti savo audito ir kontrolės veiklą remiantis rizikos analize ir naudojantis IT priemonėmis; naudoti tokias priemones kaip ARACHNE 26 , IMS ir sukčiavimo rizikos vertinimo priemonę.

Kai kurios valstybės narės 27 pranešė, kad prekybos lengvinimo ir ES finansinių interesų apsaugos pusiausvyra yra pasiekta; kitos valstybės narės 28 imasi priemonių šiai pusiausvyrai užtikrinti.

Aštuoniolika valstybių narių 29 perdavė iš kitų valstybių narių arba Komisijos padalinių gautą informaciją savo nacionalinėms kompetentingoms įstaigoms, atliekančioms rizikos vertinimą ir analizę.

Kai kurios valstybės narės 30 pranešė, kad atsižvelgė į Komisijos rekomendaciją pritaikyti savo metinį personalo ir išteklių, reikalingų iš savanoriškų prisipažinimų gautai informacijai tikrinti, planavimą. Kelios valstybės narės 31 pranešė, kad įtraukė tokią informaciją į rizikos analizę ir valdymą siekdamos kuo labiau sumažinti riziką ir naudoti tą informaciją vykdant tikrinimą po muitinio įforminimo.

Šešios valstybės narės 32 , kurioms buvo konkrečiai rekomenduota stiprinti savo naudojamas sukčiavimo nustatymo ir (arba) pranešimo apie sukčiavimą sistemas, pranešė apie padarytą pažangą. Prancūzija ir Lietuva paaiškino priemones, kurių ėmėsi siekdamos, kad būtų geriau pranešama apie pažeidimus. Ispanija nurodė, kad pažeidimų, apie kuriuos pranešama, padaugėjo dėl pažeidimų nustatymo sistemos efektyvumo.

Dėl rizikos analizės ir IT priemonių (ARACHNE, Pažeidimų valdymo sistemos ir sukčiavimo rizikos vertinimo priemonės) naudojimo kai kurios valstybės narės 33 pranešė, kad kai kurias iš šių priemonių naudoja kartu su savo pačių priemonėmis, o kitos valstybės narės 34 pranešė, kad daugiausia naudojasi savomis alternatyviomis priemonėmis. Pažeidimų valdymo sistema (IMS) plačiai naudojasi visos valstybės narės 35 , kurios suteikė informaciją pagal šią rekomendaciją 36 .

2.3.Nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistikos santrauka 37

2016 m. Komisijai pranešta apie 19 080 pažeidimų (laikomų ir nelaikomų sukčiavimu) – 15 proc. mažiau negu 2015 m. Su jais susijusių lėšų bendra suma yra apie 2,97 mlrd. EUR, 8 proc. mažiau negu praėjusiais metais.

Pažeidimo nustatymas reiškia, kad imamasi taisomųjų priemonių siekiant išieškoti susijusias netinkamai išmokėtų lėšų sumas ir, jeigu įtariamas sukčiavimas, pradedamas baudžiamasis procesas.

2.3.1.Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičiaus (į kurį įskaitomi tiek įtariamo, tiek nustatyto sukčiavimo atvejai) ir susijusių lėšų sumų negalima laikyti ES biudžetui kenkiančio sukčiavimo masto rodikliu. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešama, veikiau parodo, kiek galimo sukčiavimo atvejų nustato valstybės narės ir ES institucijos.

2016 m. pranešta apie 1 410 sukčiavimu laikomų pažeidimų (jie sudarė 6 proc. visų nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 38 ); susijusių lėšų, įskaitant išlaidas ir įplaukas, buvo 391 mln. EUR (jos sudarė 13 proc. visų lėšų sumų, su kuriomis buvo susiję pažeidimai 39 ). Yra skirtumų tarp sektorių, kaip parodyta 1 lentelėje.

1 lentelė. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m.

Palyginti su 2015 m., sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2016 m., skaičius sumažėjo nedaug (3 proc.), o finansinis jų poveikis sumažėjo 39 proc. Apžvelgiant pastarųjų 5 metų (2012–2016 m.) padėtį matyti, kad sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešama, skaičius nuo 2013 m. pakito nedaug: 2016 m. jis buvo 14 proc. didesnis negu 2012 m., tačiau 4 proc. mažesnis negu penkerių metų vidurkis. Vis dėlto finansinio poveikio dydis yra labai nepastovus, nes atitinkamas bendras sumas gali paveikti pavieniai atvejai, su kuriais susijusios labai didelės lėšų sumos.

1 diagramoje parodytos bendros pastarųjų penkerių metų tendencijos.

Su įplaukomis ir išlaidomis susijusių sumų pokyčiai bėgant metams šiek tiek (nežymiai) skiriasi.

1 diagrama. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, ir susijusios lėšų sumos 2012–2016 m.

1 priede nurodyti visi sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m., yra suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

2.3.2.Nustatyti sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

2016 m. Komisijai pranešta apie 17 670 pažeidimų, kurie nelaikomi sukčiavimu (maždaug 15 proc. mažiau negu 2015 m.). Atitinkami skaičiai sumažėjo visuose sektoriuose, išskyrus tiesiogines išlaidas. Finansinis poveikis beveik nepakito ir yra apie 2,58 mlrd. EUR, kaip parodyta 2 lentelėje.

2 priede nurodyti visi sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m., yra suskirstyti pagal valstybę narę ir biudžeto sektorių.

2 lentelė. Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m.

3.Kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai (įplaukų srityje)

3.1.ES institucijų kovos su sukčiavimu priemonės įplaukų srityje

3.1.1.Tarpusavio administracinė pagalba. Reglamentas Nr. 515/97

3.1.1.1.Pokyčiai teisėkūros srityje

Reglamente (ES) Nr. 2015/1525 40 , kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 515/97 41 dėl administracinių institucijų tarpusavio pagalbos muitinės srityje, numatyta sukurti dvi centralizuotas duomenų bazes, kuriose turi būti saugoma informacija apie konteinerių gabenimą ir apie į ES įvežamas, iš ES išvežamas ir per ES tranzitu vežamas prekes. Šios duomenų bazės pradėtos naudoti 2016 m. rugsėjo 1 d. Be to, siekiant skatinti muitinių tarpusavio pagalbą, 2016 m. priimti šie teisės aktai: Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2016/757 42 , Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/345 43 ir Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2016/346 44 .

3.1.1.2.Reglamento Nr. 515/97 43b straipsnio įgyvendinimas

Reglamentu (ES) Nr. 2015/1525 į Reglamentą (EB) Nr. 515/97 įtrauktas naujas 43b straipsnis, pagal kurį Komisija privalo įvertinti būtinybę išplėsti pranešimų apie konteinerių padėtį 45 registrą 46 ir importo, eksporto ir tranzito registrą, kad į juos būtų įtraukiami ne tik akcizais apmokestinamų prekių eksporto duomenys. Komisija taip pat privalo įvertinti galimybę išplėsti transporto registrą, į jį įtraukiant duomenis apie prekių importą, eksportą ir tranzitą sausumos ir oro transportu.

Kadangi šie registrai pradėti naudoti tik nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., šiame etape dar per anksti į juos įtraukti kitų kategorijų duomenis. Tačiau Komisija šiuo metu atlieka vertinimus, ypač daug dėmesio skirdama papildomų eksporto duomenų pridėtinei vertei. Tokiomis aplinkybėmis vyksta vidaus konsultacijos, taip pat konsultacijos su valstybių narių institucijomis 47 . Svarstant galimybę į transporto registrą įtraukti kitas transporto rūšis, duomenų gavimo teisinis pagrindas jau yra nustatytas Reglamente (EB) Nr. 515/97. Šiuo metu ypač stengiamasi nustatyti papildomų duomenų šaltinius; galbūt galima naudoti per Importo kontrolės sistemos (angl. ICS) II projektą surinktus duomenis. Komisija pateiks savo nustatytus faktus kitoje FIA ataskaitoje.

3.1.1.3.Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (AFIS)

Kovos su sukčiavimu informacinė sistema (angl. AFIS) yra OLAF taikomų kovos su sukčiavimu programų bendrasis pagrindas ir bendra techninė infrastruktūra. Ši IT priemonė yra svarbi daugeliui administracinių institucijų ir kitiems naudotojams, prisidedantiems prie ES finansinių interesų apsaugos. AFIS sudaro sąlygas didelei masto ekonomijai ir sinergijoms kuriant ir prižiūrint tiek daug įvairių IT paslaugų ir priemonių ir jomis naudojantis, siekiant:

·tinkamu laiku ir saugiai keistis informacija apie sukčiavimą tarp kompetentingų nacionalinių ir ES institucijų;

·saugoti ir analizuoti svarbius duomenis.

AFIS apima dvi pagrindines sritis:

·tarpusavio pagalbą muitinių veiklos srityje,

·pažeidimų valdymą.

2016 m. pabaigoje jau buvo 8 700 registruotų AFIS galutinių naudotojų iš daugiau kaip 1 800 kompetentingų valstybių narių tarnybų, ES nepriklausančių šalių partnerių, tarptautinių organizacijų, Komisijos padalinių ir kitų ES įstaigų. AFIS naudotojai 2016 m. pasikeitė 16 900 pranešimų el. paštu. Naudojantis AFIS tarpusavio pagalbos duomenų bazėmis ir moduliais buvo galima gauti informaciją apie iš viso 13 800 atvejų.

Pažeidimų valdymo sistemoje (angl. IMS), veikiančioje naudojant AFIS platformą, gauta 43 600 naujų pranešimų apie pažeidimus iš valstybių narių ir šalių kandidačių.

Pradėjo veikti dvi naujos IT sistemos, numatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 515/97 su pakeitimais:

·pranešimų apie konteinerių padėtį registras,

·importo, eksporto ir tranzito registras.

2016 m. AFIS gauta 182 mln. pranešimų apie konteinerių padėtį. Importo, eksporto ir tranzito registre saugomi prekių importo ir gabenimo tranzitu bei akcizais apmokestinamų prekių eksporto deklaracijų duomenys.

Išnagrinėta apie 2 mln. eksporto deklaracijų ir susijusių pranešimų. Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinėje sistemoje (angl. ATIS) gauta informacijos apie 6,7 mln. naujų tranzitu gabenamų siuntų. Šie duomenys taip pat yra prieinami importo, eksporto ir tranzito registre.

AFIS buvo naudojamasi saugios prieigos tikslais ir keičiantis informacija per 11 bendrų muitinės operacijų (žr. tolesnį skirsnį).

3.1.1.4.Bendros muitinės operacijos

Bendros muitinės operacijos (toliau – BMO) yra trumpos, koordinuojamos ir tikslinės operacijos, muitinių vykdomos kovojant su neteisėta tarpvalstybine prekyba prekėmis.

OLAF atliko koordinavimo darbą ir bendradarbiavo su valstybėmis narėmis vykdant 12 BMO ir kitų operatyvinių veiksmų. Vieną BMO organizavo Pasaulio muitinių organizacija, kuriai OLAF padėjo savo žvalgybine informacija. Keturios BMO buvo organizuojamos bendradarbiaujant su keturiomis valstybėmis narėmis ir finansuojamos OLAF.

Kad būtų lengviau koordinuoti BMO su daugeliu dalyvių, OLAF:

·teikė žvalgybinę, techninę ir (arba) finansinę paramą,

·užtikrino saugią prieigą prie informacijos ir keitimąsi ja per AFIS,

·dalyvaujančioms institucijoms sudarė sąlygas naudotis nuolatine savo operacijų koordinavimo baze.

Iš 12 BMO ir kitų vykdytų veiksmų ypač svarbūs yra šie:

BMO „Magnum“ siekta kovoti su tabako gaminių kontrabanda keliais į ES teritoriją per rytinę ES sieną. Šią operaciją koordinavo Estijos muitinės administracija ir OLAF, joje dalyvavo penkios valstybės narės. Per šią operaciją konfiskuota apie 11 mln. cigarečių.

BMO „Warehouse III“ siekta kovoti su akcizais apmokestinamų prekių (tabako gaminių, mineralinės alyvos ir kuro, kai kurių rūšių alkoholio) kontrabanda ir muitų bei mokesčių mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesilaikymu. Šią operaciją koordinavo Suomijos muitinės administracija ir OLAF, joje dalyvavo visos valstybės narės, ją rėmė Europolas. Šios operacijos rezultatai tebevertinami.

BMO „Orion“ objektas buvo iš ES nepriklausančių valstybių kilusios prekės, išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal 42 muitinės procedūrą 48 . Šią operaciją koordinavo Graikijos muitinės administracija ir OLAF, joje dalyvavo 23 valstybių narių muitinės, glaudžiai bendradarbiaudamos su mokesčių administratoriais. Operaciją rėmė Europolas. Per šią BMO muitinės išaiškino kelis atvejus, kai buvo nustatyta per maža importuojamų prekių vertė ir jos buvo klaidingai suklasifikuotos; taip pat aptikta dingusių prekiautojų, kurie „pradingo“ siekdami nemokėti muitų ir PVM, grupė.

BMO „Wafers“ objektas buvo padirbti puslaidininkiai, importuojami į ES iš Azijos paštu ir naudojantis greitųjų siuntų paslaugomis. Šios operacijos rezultatai tebevertinami. Ją koordinavo Nyderlandų muitinė ir OLAF, joje dalyvavo 12 valstybių narių, ją rėmė Europolas ir buvo glaudžiai bendradarbiaujama su pramonės atstovais.

Operacijos „Kerguelen“, „Kiribati“, „Killick“, „Kheops“ ir „Pascal“. Šiomis Prancūzijos muitinės koordinuojamomis regioninio jūrų stebėjimo operacijomis siekta nustatyti neteisėtą didesnės rizikos prekių gabenimą jūra Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros teritorijoje. Per šias operacijas konfiskuota daugiau kaip 8 t kanapių dervos ir 400 kg kokaino ir suimta 17 asmenų.

Bendru veiksmu „Hansa“, kuriam vadovavo Jungtinės Karalystės muitinė, bendradarbiaudama su Europolu ir padedama OLAF, kovota su neteisėtų akcizais apmokestinamų prekių, daugiausia cigarečių, judėjimu vidaus rinkoje. Galutinis šio veiksmo vertinimas dar nebaigtas.

Operacija „Octopus“, kurią organizavo Prancūzijos muitinė, bendradarbiaudama su OLAF, siekta kovoti su sukčiavimu surenkant pajamas pagal 42 procedūrą ir padėta nustatyti įvairias nesąžiningas įmones bei dideles nesumokėtų muitų bei PVM sumas. Sustiprinus kontrolę konfiskuota daugiau kaip 6 tūkst. suklastotų gaminių.

Operacija „Gryphon II“, kurią organizavo Pasaulio muitinių organizacija, dalyvaujant OLAF, siekta kovoti su neteisėta prekyba tabako gaminiais. Per šią operaciją konfiskuota 729 mln. cigarečių, 287 tūkst. cigarų ir 250 tonų kitų tabako gaminių, taip pat cigarečių gamybos mašinų dalių, didelių grynųjų pinigų sumų ir daugiau kaip 12 mln. akcizo banderolių.

3.1.2.Tarpusavio pagalba ir kovos su sukčiavimu nuostatos tarptautiniuose susitarimuose

Taikant Reglamento (EB) Nr. 515/97 19 straipsnį, 2016 m. papildytas galiojančių tarpusavio administracinės pagalbos susitarimų 49 (kurie yra keitimosi informacija apie sukčiavimą ir pažeidimus su trečiosiomis šalimis teisinis pagrindas) sąrašas, įtraukiant susitarimus su šiais partneriais: Dramblio Kaulo Krantu, Gana, Kazachstanu ir Kosovu*. Taip pat baigtos derybos su Armėnija dėl ankstesnio susitarimo atnaujinimo ir padaryta didelė pažanga vykdant derybas su MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi).

ES taip pat padarė pažangą tęsdama derybas dėl kovos su sukčiavimu nuostatos įtraukimo į laisvosios prekybos susitarimus su Japonija, JAV, Meksika, MERCOSUR ir Tunisu.

3.1.3.Kova su neteisėta prekyba tabako gaminiais

Komisija peržiūri preliminarius rezultatus, gautus pagal savo 2013 m. komunikatą „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“ 50 , su kuriuo buvo pateiktas visapusiškas veiksmų planas. 2017 m. gegužės mėn. paskelbtoje pažangos ataskaitoje 51 apžvelgtos svarbiausios nuo tada pradėtos iniciatyvos, pateikta neteisėtos prekybos tabako gaminiais rinkos analizė ir pasiūlyta, ką reikėtų svarstyti toliau ir kokių veiksmų imtis.

3.1.4.Kova su sukčiavimu PVM

Komisija 2016 m. balandžio 7 d. patvirtino veiksmų planą „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ 52 . Jame nustatyta 20 priemonių, kuriomis siekiama spręsti PVM atotrūkio problemą ir kovoti su sukčiavimu 53 , ir pasiūlyta spręsti laikinos PVM sistemos dabartinio pažeidžiamumo vadinamajam dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje problemą sukuriant galutinę, paskirties principu pagrįstą PVM sistemą ir imantis skubesnių priemonių PVM atotrūkio problemai spręsti.

2016 m. paskelbtoje PVM atotrūkio ataskaitoje 54 pranešta, kad PVM atotrūkis siekia 159,5 mlrd. EUR. Pagal programą „Fiscalis“ sudaryta ekspertų grupė, kad valstybės narės galėtų dalytis gerąja patirtimi nustatydamos PVM atotrūkį dėl sukčiavimo.

2016 m. gruodžio 21 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, pagal kurią būtų leidžiama laikinai taikyti bendrąjį atvirkštinį apmokestinimo mechanizmą 55 (BAAM), jei to prašytų tam tikra valstybių narių grupė.

Valstybės narės ir Komisija toliau diskutavo dėl naujų tinklo „Eurofisc“ veiklos aktyvinimo būdų siekiant efektyviau nustatyti sukčiavimo planus.

Baigtos derybos dėl ES susitarimo su Norvegija dėl administracinio bendradarbiavimo ir pagalbos išieškant PVM, kurį numatoma pasirašyti 2017 m.

3.2.Valstybių narių kovos su sukčiavimu priemonės įplaukų srityje

Dauguma valstybių narių pranešė apie priemones, kuriomis kovoja su sukčiavimu muitų srityje. Danija ir Prancūzija pranešė apie nacionalinę rizikos analizę, Italija ir Portugalija – apie nacionalinį muitinės rizikos vertinimą, Austrija ir Slovėnija – apie nacionalinę muitinės kontrolės strategiją. Bulgarija, Graikija ir Suomija pranešė apie priemones, kuriomis kovojama su organizuotu nusikalstamumu, finansiniais nusikaltimais ir kontrabanda. Bulgarija, Čekija, Airija, Latvija, Lietuva ir Lenkija pranešė apie priemones, kuriomis kovojama su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu PVM.

3.3.Įplaukų srityje nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistika

3.3.1.Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai 56

2016 m. pranešta apie 513 sukčiavimu laikomų pažeidimų (sukčiavimo dažnis 57 buvo 11 proc.). Šis skaičius yra 32 proc. mažesnis negu penkerių metų vidurkis (749 pažeidimai 2012–2016 m. laikotarpiu). Apskaičiuota ir nustatyta susijusių TNI suma (83 mln. EUR, susijusių sumų dydis 58 – 15 proc.) 2016 m. buvo 30 proc. mažesnė negu penkerių metų vidurkis (119 mln. EUR).

Kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimai ir muitiniai tikrinimai prekių muitinio įforminimo metu buvo vienodai veiksmingi metodai nustatant sukčiavimo atvejus. Nustatant susijusias sumas kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimai davė geriausių rezultatų.

Jungtinėje Karalystėje nustatyti prekių nuvertinimo atvejai, turėję poveikį TNI įplaukoms

Komisijos tarnybos, 2016 m. lapkričio mėn. patikrinusios Jungtinės Karalystės TNI, nustatė svarbių trūkumų, susijusių su nuvertintų tekstilės ir avalynės prekių importo valdymu ir kontrole.

2017 m. kovo mėn. OLAF taip pat baigė tirti nuvertintų tekstilės ir avalynės prekių importą iš Kinijos Liaudies Respublikos į Jungtinę Karalystę. Ji nustatė, kad nesiimta reikiamų priemonių siekiant neleisti į ES per Jungtinę Karalystę importuoti sistemingai nuvertinamų tekstilės ir avalynės prekių iš Kinijos. Dėl šios priežasties 2013–2016 m. patirta labai didelių ES biudžeto nuostolių.

Šie dalykai paskatino už biudžetą atsakingą generalinį direktorių 2016 m. metinėje veiklos ataskaitoje padaryti išlygą dėl netikslių Jungtinės Karalystės nuo 2013 m. pervestų į ES biudžetą TNI sumų.

Komisija, remdamasi savo audito nustatytais faktais ir OLAF ataskaitomis, kartu su Jungtine Karalyste imasi tolesnių veiksmų. Tuo atveju, jeigu Jungtinė Karalystė reikiamų taisomųjų veiksmų nesiimtų, Komisija visomis tinkamomis priemonėmis užtikrins Sąjungos finansinių interesų apsaugą, prireikus imdamasi ir teisinių veiksmų, kurie numatyti Sutartyse.

3.3.2.Nustatyti sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Pažeidimų, apie kuriuos pranešta ne kaip apie sukčiavimą, skaičius buvo 4 134 – 9 proc. mažesnis negu penkerių metų vidurkis (4 532 pažeidimai 2012–2016 m. laikotarpiu). Apskaičiuota ir nustatyta susijusių TNI suma buvo 454 mln. EUR, 28 proc. didesnė negu penkerių metų vidurkis (355 mln. EUR).

Nors laikomų ir nelaikomų sukčiavimu atvejų bendras skaičius sumažėjo nuo 5 514 atvejų 2015 m. iki 4 647 atvejų 2016 m. (16 proc. mažiau), susijusių TNI bendra suma padidėjo nuo 445 mln. EUR iki 537 mln. EUR (21 proc.).

Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai buvo nustatyti daugiausia tikrinimais po muitinio įforminimo.

2016 m. buvo daugiausia su saulės energijos kolektoriais susijusio sukčiavimo ir pažeidimų (vertinant pinigine verte). Daugeliu atvejų su saulės energijos kolektoriais susiję pažeidimai buvo nustatyti gavus pranešimą dėl tarpusavio pagalbos, kurį pateikė OLAF. Iš to aiški OLAF atliekamų tyrimų svarba nustatant pažeidimus.

3.3.3.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos darbo rezultatai 59

OLAF pradėjo 40 tyrimų kilus įtarimams, kad vengiama mokėti importo muitus. Ji baigė 30 tyrimų ir pateikė 71 finansinę rekomendaciją ES valstybių muitinėms dėl nesumokėtų muitų, kurių bendra suma siekia 103,7 mln. EUR, išieškojimo. ES valstybių teisminėms institucijoms nusiųstos aštuonios rekomendacijos imtis teisminių veiksmų.

4.Sektorių kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai (išlaidų srityje)

4.1.Žemės ūkio sektoriaus kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai

4.1.1.Valstybių narių kovos su sukčiavimu priemonės žemės ūkyje

Septynios valstybės narės pranešė apie šias žemės ūkio lėšoms konkrečiai skirtas kovos su sukčiavimu priemones, kurių ėmėsi: Vokietija organizavo mokymą kovoti su sukčiavimu, Graikija ėmėsi sukčiavimo prevencijos priemonių, Liuksemburgas daugiausia dėmesio skyrė sukčiavimo nustatymui žemės ūkyje, Lenkija atliko sukčiavimo žemės ūkyje rizikos analizę, Slovėnija įdiegė kompiuterizuotą apskaitos sistemą, Slovakija nustatė naujas vidaus procedūras ir parengė kontrolinius sąrašus, o Jungtinė Karalystė įgyvendino konkrečių sektorių kovos su sukčiavimu strategijas.

4.1.2.Žemės ūkyje nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistika

Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra finansuojama dviejų fondų – Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF – apie 80 proc. BŽŪP biudžeto) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP – likę 20 proc. biudžeto), kurių funkcijos skiriasi. EŽŪGF lėšų panaudojimo ciklas yra metinis, o EŽŪFKP finansuoja daugiametes programas. EŽŪGF lėšos dalijamos dviem pagrindinėms sritims: tiesioginėms išmokoms ūkininkams ir rinkos rėmimo priemonėms.

Per pastaruosius penkerius metus valstybių narių nustatytų pažeidimų, apie kuriuos pranešta Komisijai, tendencijos atspindi šiuos skirtumus: EŽŪGF diagrama yra tolygi kreivė, o EŽŪFKP – atitinkanti daugiametį ciklą. Valstybių narių nustatytų pažeidimų dėsningumai patvirtina, kad EŽŪFKP investicijoms yra būdinga didesnė rizika. Tačiau iš nustatytų su rinkos rėmimo priemonėmis susijusių pažeidimų taip pat matyti, kad šioje srityje būtų galima padaryti daugiau.

4.1.2.1.Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai

Iš sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos valstybės narės pranešė per pastaruosius penkerius metus, 60 proc. yra susiję su EŽŪFKP, 40 proc. – su EŽŪGF. Sukčiavimo dažnis 60 yra 12,5 proc., o su sukčiavimu susijusių sumų dydis 61 – 24 proc.

Dažniausiai nustatomas su EŽŪFKP susijusio sukčiavimo būdas yra padirbtų arba suklastotų patvirtinamųjų dokumentų naudojimas, tačiau per pastaruosius dvejus metus ėmė daugėti etikos ir sąžiningumo principų pažeidimų (prie šios kategorijos priskiriami korupcijos ir interesų konfliktų atvejai). Jie 2016 m. buvo nustatomi dažnai ir gali būti susiję su decentralizuota daugelio EŽŪFKP programų valdymo struktūra. Kita vertus, iš to, kad nustatytų atvejų ir pranešimų apie juos yra tiek daug, taip pat galima numanyti, kad valstybės narės šiems dalykams skiria daugiau dėmesio.

Sukčiavimu laikomi su EŽŪFKP susiję pažeidimai per pastaruosius penkerius metus apima apie 0,5 proc. išmokų iš šio fondo.

EŽŪGF atveju sukčiavimu laikomi pažeidimai per pastaruosius 5 metus apima mažesnę biudžetinių įsipareigojimų procentinę dalį negu EŽŪFKP atveju. Poveikis tiesioginėms išmokoms yra 0,03 proc.

Tačiau su rinkos priemonėmis (kurioms skirta tik 7 proc. EŽŪGF įsipareigojimų) susijusi padėtis yra kitokia: pažeidimų poveikis išmokoms yra 1,1 proc. Svarbiausios atitinkamos priemonės yra „Vaisiai ir daržovės“, „Vynuogių auginimo sektoriaus produktai“ ir „Kiauliena, kiaušiniai ir paukštiena, bitininkystė ir kiti gyvūninės kilmės produktai“. Lėšų sumos, apie kurias pranešta, daugiausia apima nemažas finansines pataisas, kurias Komisija valstybėms narėms nustatė atlikusi savo auditą. Nacionalinės institucijos turi išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas iš jų gavėjų. Iš to aišku, kad dėl Komisijos audito visa sistema veikia tinkamai, tačiau valstybės narės galėtų daugiau padaryti užtikrindamos šios srities išlaidų tvarkingumą ir teisėtumą.

EŽŪGF atveju dažniausiai nustatytos sukčiavimo būdų kategorijos, kaip ir ankstesniais metais, yra „padirbtos arba suklastotos deklaracijos, patvirtinamieji dokumentai, paramos prašymai“ ir „fiktyvių produktų, rūšių ir (arba) žemės deklaravimas“.

4.1.2.2.Nustatyti sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Sukčiavimu nelaikomų pažeidimų tendencijos aprašytos 4.1.2 skirsnyje.

EŽŪGF išlaidų atveju vėl nustatytas reikšmingas skirtumas tarp tiesioginių išmokų ir rinkos priemonių. Nustatytas poveikis tiesioginėms išmokoms per pastaruosius penkerius metus yra 0,07 proc., o rinkos priemonėms – 1,5 proc. Sukčiavimu nelaikomų pažeidimų poveikis EŽŪFKP 2012–2016 m. išmokoms yra 2,1 proc.

4.1.2.3.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos darbo rezultatai

Pastarųjų penkerių metų OLAF finansinėse rekomendacijose yra nurodytos pastovios sumos – apie 60 mln. EUR per metus.

4.2.Sanglaudos politikos ir žuvininkystės sektorių kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai

4.2.1.Valstybių narių kovos su sukčiavimu priemonės sanglaudos politikos ir žuvininkystės srityje

Dauguma valstybių narių pranešė apie priemones, kurių ėmėsi šioje srityje.

Belgija ėmėsi priemonių dėl interesų konfliktų, Bulgarija – dėl pažeidimų administravimo ir ARACHNE, Danija – dėl įtariamo sukčiavimo atvejų valdymo, Vokietija – dėl Europos socialinio fondo valdymo ir kontrolės sistemų, taip pat dėl sukčiavimo rizikos savarankiško vertinimo Europos regioninės plėtros fonde, Airija – dėl specialių ERPF kovos su sukčiavimu priemonių, Suomija – dėl savo paramos lėšų gavėjų informacinės sistemos, Kroatija – dėl pažeidimų valdymo, Italija – dėl sukčiavimo žuvininkystės srityje prevencijos, Kipras – dėl sukčiavimo rizikos savarankiško vertinimo priemonės, Liuksemburgas – dėl ARACHNE ir sukčiavimo rizikos savarankiško vertinimo priemonės, Malta – dėl pranešimo apie pažeidimus, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė – dėl ARACHNE, Austrija – dėl patikrinimo procedūros, Lenkija – dėl viešųjų pirkimų IT priemonių, Slovėnija – dėl kompiuterizuotos apskaitos sistemos, Suomija – dėl mokymo kovoti su sukčiavimu, Švedija – dėl ekonominių nusikaltimų ir rizikos analizės.

4.2.2.Sanglaudos politikos ir žuvininkystės srityse nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistika

Palyginti su kitais biudžeto sektoriais, sanglaudos politikos analizė yra sudėtingesnė, nes gauta informacija (pažeidimai, apie kuriuos pranešta) siejasi su įvairiais programavimo laikotarpiais, kuriems taikomos skirtingos taisyklės.

Be to, atitinkami programavimo ciklai yra daugiamečiai ir tai daro reikšmingą poveikį pagrindinėms tendencijoms. Atsižvelgiant į šių sričių lėšų valdymo panašumus, žuvininkystė ir sanglaudos politika analizuojamos kartu.

2016 m. buvo nustatyti 8 497 pažeidimai ir apie juos pranešta (22 proc. mažiau negu 2015 m. 62 , tačiau 25 proc. daugiau negu pastarųjų penkerių metų vidurkis). Jie susiję su keturiais programavimo laikotarpiais; didžiausia jų dalis susijusi su 2007–2013 m. (97 proc.) ir tik 115 – su 2014–2020 m. programa. Atitinkamos su pažeidimais susijusios lėšų sumos 2016 m. sudarė iš viso 2,06 mlrd. EUR, taigi beveik nepakito (5 proc. mažiau negu 2015 m. ir 8 proc. daugiau negu pastarųjų penkerių metų vidurkis).

Tiriant nustatytų pažeidimų rūšis ir jų nustatymo bei pranešimo apie juos efektyvumą, palyginti su ankstesniais metais, didelių tendencijų pokyčių nenustatyta.

4.2.2.1.Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai

Nustatyti 407 sukčiavimu laikomi pažeidimai ir apie juos pranešta; jų yra 4 proc. daugiau negu 2015 m. ir jų skaičius vis dar tebėra daugiau kaip 17 proc. didesnis negu pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Dauguma pažeidimų, apie kuriuos pranešta, buvo padaryti 2007–2013 m. laikotarpiu, todėl šiais metais atlikta visą šį programavimo ciklą apimanti analizė 63 . Per visą šį laikotarpį nacionalinės institucijos nustatė 1 750 sukčiavimu laikomų pažeidimų ir apie juos pranešė; įvertinta susijusi suma yra 1,48 mlrd. EUR, sukčiavimo nustatymo lygis – 0,42 proc.

Sukčiavimo nustatymo lygis yra aukštesnis pagal tas programas, kuriomis padedama siekti konvergencijos tikslo. Su Europos teritorinio bendradarbiavimo (toliau – ETB) programomis susijusio sukčiavimo nustatymo lygis, priešingai, yra neįprastai žemas (0,1 proc.).

Prioritetinės sritys, kuriose sukčiavimo rodikliai didžiausi, yra „Turizmas“, „Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP)“, „Transportas“, „Investicijos į socialinę infrastruktūrą“ ir „Techninė parama žuvininkystei“.

4.2.2.2.Nustatyti sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Nustatyta 8 090 sukčiavimu nelaikomų pažeidimų ir apie juos pranešta; jų skaičius yra beveik 23 proc. mažesnis negu 2015 m. ir 26 proc. didesnis negu pastarųjų penkerių metų vidurkis.

Visu 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu nustatyta 35 360 sukčiavimu nelaikomų pažeidimų ir apie juos pranešta; įvertinta susijusi suma yra beveik 7,3 mlrd. EUR, pažeidimų nustatymo lygis – 2,1 proc. Prioritetinės sritys, kuriose nustatyti didžiausi rodikliai, yra tos pačios kaip ir sukčiavimu laikomų pažeidimų atveju.

4.2.2.3.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos darbo rezultatai

Dauguma OLAF finansinių rekomendacijų yra dėl sanglaudos politikos. OLAF rekomendavo išieškoti 353 mln. EUR lėšų.

4.3.Netiesioginio valdymo (pasirengimo narystei) sektoriaus kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai

4.3.1.Netiesioginio valdymo (pasirengimo narystei) srityje nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistika

Analizuojant su netiesioginiu valdymu susijusius pažeidimus daugiausia dėmesio skiriama pasirengimo narystei ES priemonėms.

Pažeidimai, apie kuriuos pranešama, tebėra susiję su dviem pagrindiniais laikotarpiais: 2000–2006 m. pasirengimo narystei pagalbos (toliau – PNP) programomis, kuriomis siekta pasirengti stojimo į ES 2004 ir 2007 m. etapams, ir 2007–2013 m. pasirengimo narystei pagalbos priemonėmis (toliau – PNPP), taikomomis pagal Europos kaimynystės politiką, daugiausia skirtomis Balkanų šalims ir Turkijai.

Apskritai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, duomenys nuo 2015 m. nepakito, o vertinant penkerių metų (2012–2016 m.) tendencijas, atitinkami rodikliai tolygiai mažėja, nes su pastaraisiais ES plėtros etapais susijusios iniciatyvos pamažu baigiamos įgyvendinti. 2016 m. pranešta tik apie aštuonis su PNP susijusius pažeidimus (2015 m. jų buvo 15), su jais susijusių lėšų suma – 2 mln. EUR; su PNPP susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, yra 111 (2015 m. jų buvo 109), susijusių lėšų suma – 8,3 mln. EUR.

Nustatyti su PNP susiję sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta, yra tik trys; įvertinta su jais susijusi suma yra 1,8 mln. EUR. Nustatytų su PNPP susijusių sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius padidėjo iki 25 (2015 m. jų buvo 21), susijusių lėšų suma – 1,2 mln. EUR.

Pagrindinė atitinkama sritis tebėra parama kaimo plėtrai.

4.3.2.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos darbo rezultatai

Baigusi savo tyrimus šiose srityse OLAF rekomendavo Komisijai išieškoti 7,1 mln. EUR lėšų.

4.4.Tiesioginio valdymo sektoriaus kovos su sukčiavimu politika, priemonės ir rezultatai

4.4.1.Tiesioginio valdymo srityje nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo statistika

Tiesioginio valdymo statistiniai duomenys grindžiami Komisijos padalinių išduotais vykdomaisiais raštais sumoms išieškoti, kurie užregistruojami Komisijos kaupiamosios apskaitos sistemoje ABAC.

4.4.1.1.Nustatyti sukčiavimu laikomi pažeidimai

2016 m. ABAC užregistruoti 49 lėšų išieškojimo atvejai, priskirti prie sukčiavimo kategorijos 64 , su kuriais susijusios sumos sudaro 6,25 mln. EUR. Palyginti su visomis efektyviai išmokėtomis lėšomis, sukčiavimo nustatymo lygis yra 0,03 proc. ir per pastaruosius penkerius metus jis nepakito.

4.4.1.2.Nustatyti sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta

Dėl sukčiavimu nelaikomų pažeidimų 2016 m. užregistruotas 1 861 lėšų išieškojimo atvejis; bendra susijusi suma – 78 mln. EUR. Per penkerių metų laikotarpį pažeidimų nustatymo lygis liko nepakitęs, apie 0,5 proc.

4.4.1.3.Europos kovos su sukčiavimu tarnybos darbo rezultatai

Atlikusi tyrimus šiose srityse OLAF rekomendavo išieškoti 22,3 mln. EUR lėšų.

5.Lėšų išieškojimas ir kitos prevencinės bei taisomosios priemonės

Išsami informacija apie lėšų išieškojimus, finansines pataisas ir kitas prevencines bei taisomąsias priemones (mokėjimų nutraukimą ir laikiną sustabdymą) skelbiama metinėje biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje, į kurią nuo 2016 m. įtrauktas ankstesnis metinis Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl ES biudžeto apsaugos 65 .

6.Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis

Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto (COCOLAF) 2016 m. posėdis, į kurį susirinko valstybių narių ekspertai, buvo proga apsvarstyti svarbiausius pokyčius kovojant su sukčiavimu ir pagal SESV 325 straipsnį privalomos ataskaitos „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2015 m. metinė ataskaita“ rengimą.

COCOLAF pogrupių 2016 m. susitikimuose:

·rengtas pranešimo apie pažeidimus rekomendacinis dokumentas ir pradėta taikyti naujoji Pažeidimų valdymo sistema (IMS);

·rengti sukčiavimo prevencijai skirti dokumentai;

·dalytasi žiniasklaidos strategijomis;

·pradėta komunikacijos veikla sukčiavimo prevencijos ir atgrasymo tikslais.

COCOLAF pogrupiuose parengti du rekomendaciniai dokumentai:

·pranešimų teikimo ir analizės pogrupyje – Vadovas, kaip vykdyti pranešimo apie pažeidimus prievolę 66 , kuriame pateikta gairių bendraisiais klausimais valstybėms narėms pranešant apie pažeidimus, susijusius su ES biudžeto išlaidomis pasidalijamojo valdymo srityje 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

·sukčiavimo prevencijos pogrupyje – Nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų bendrosios gairės, skirtos valstybėms narėms, rengiančioms savo nacionalines strategijas. Šis dokumentas yra patikslinta ir išplėsta 2014 m. gairių redakcija; tai išsamesnis dokumentas, apimantis visas pasidalijamojo valdymo išlaidas, ir jame pateikta konkrečių valstybių narių geriausios patirties pavyzdžių.

Abu dokumentai parengti bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais ir koordinuojant OLAF.

2016 m. spalio 27 d. įvyko trečiasis kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų (KSKT) grupės susitikimas; jame koordinavimo tarnybos turėjo galimybę apsvarstyti veiksnius, kurie yra svarbiausi sėkmingam bendradarbiavimui su OLAF atliekant tyrimus. OLAF pranešė apie kelias įvairiose politikos srityse įvykusias permainas, pvz., Reglamento Nr. 883/2013 vertinimą ir Europos prokuratūrą.

Be to, OLAF kovos su sukčiavimu ryšininkų tinklo pogrupis 2016 m. susitikime apsvarstė tiriamosios žurnalistikos vaidmenį kovojant su ES masto sukčiavimu, pasidalijo „Transparency International“ kovos su korupcija projekto patirtimi ir dalyvavo praktiniame seminare, kuriame mokėsi rengti sėkmingą komunikacijos strategiją ir užsiėmė kitokia veikla.

Tarybos Kovos su sukčiavimu darbo grupė (angl. GAF) pasikeitė nuomonėmis su Komisija kovos su sukčiavimu klausimais. 2016 m. įvyko keturi GAF susitikimai: trys iš jų pirmininkaujant Nyderlandams ir vienas pirmininkaujant Slovakijai.

7.Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES)

Ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (toliau – EDES), kuria siekiama stiprinti ES finansinių interesų apsaugą, sukurta 2015 m. peržiūrėjus Finansinį reglamentą 67 ir įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. 68 EDES užtikrinama:

·ankstyvas ekonominės veiklos vykdytojų, su kuriais siejama rizika ES finansiniams interesams, nustatymas;

·draudimas nepatikimiems ekonominės veiklos vykdytojams gauti ES lėšų ir (arba) piniginių nuobaudų skyrimas;

·sunkiausiais atvejais – informacijos apie draudimą dalyvauti procedūroje ir (arba) piniginę nuobaudą paskelbimas Komisijos svetainėje siekiant sustiprinti atgrasomąjį poveikį.

Šia nauja sistema labai pagerintas administracinių sankcijų taisyklių taikymas laikantis pagrindinių teisių, nepriklausomumo ir skaidrumo principų.

ES institucijos, agentūros ir įstaigos dabar gali nuspręsti taikyti sankcijas nepatikimiems ekonominės veiklos vykdytojams tik gavusios rekomendaciją 69 iš naujosios centralizuotos komisijos 70 . Ši komisija vertina tokius atvejus, kai nėra priimto galutinio teismo sprendimo ar galutinio administracinio sprendimo. Ji neturi įgaliojimų atlikti tyrimus. Savo vertinimą ši komisija iš esmės pagrindžia nustatytais faktais ir išvadomis po auditų, kuriuos pagal savo įgaliojimus atliko kompetentinga Komisijos tarnyba, arba tyrimų, kuriuos atliko OLAF.

Komisiją sudaro nuolatinis aukšto lygio nepriklausomas pirmininkas, kuris pradėjo eiti pareigas 2016 m. lapkričio 24 d., du nuolatiniai Komisijai atstovaujantys nariai ir vienas ad hoc narys, atstovaujantis tarnybos 71 , kuri prašo rekomendacijos, leidimus suteikiančiam pareigūnui. Komisija gerbia atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo teisę į gynybą ir taiko proporcingumo principą 72 .

2016 m. šiai komisijai perduotas nagrinėti 21 atvejis, susijęs su 33 ekonominės veiklos vykdytojais; šiuos atvejus komisijai per nuolatinį jos sekretoriatą perdavė įvairios leidimus suteikiančios tarnybos, įskaitant 14 tarnybų Komisijoje, penkias vykdomųjų įstaigų tarnybas, vieną tam tikro organo ir vieną decentralizuotos agentūros tarnybą. 2016 m. komisija patvirtino tris rekomendacijas 73 .

Komisija taip pat turi pranešti apie leidimus suteikiančių pareigūnų priimtus sprendimus dėl 74 :

·nedraudimo ekonominės veiklos vykdytojams dalyvauti procedūroje, kai tai būtina siekiant užtikrinti tolesnį paslaugų teikimą tam tikrą apibrėžtą laikotarpį ir iki tol, kol atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai imsis taisomųjų priemonių;

·informacijos apie administracines sankcijas neskelbimo Komisijos svetainėje, kai to reikia dėl tyrimų konfidencialumo arba laikantis proporcingumo principo, kai su tuo yra susijęs fizinis asmuo.

8.Tolesni veiksmai po Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2015 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“

Komisija labai palankiai vertina šią Europos Parlamento rezoliuciją ir ypač jo paramą iniciatyvoms, kurių Komisija neseniai ėmėsi kovodama su sukčiavimu, Europos prokuratūrai ir FIA direktyvai. Komisija atsižvelgia į bendrą konstruktyvų ir teigiamą šios rezoliucijos toną ir gali patvirtinti, kad imtasi tolesnių veiksmų atsižvelgiant į daugelį joje pateiktų rekomendacijų.

(a)Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

Komisija pabrėžia, kad jeigu pranešimų, apie kuriuos praneša valstybės narės, daugėjimas būtų suprantamas kaip neigiamas pokytis arba teigiamų pokyčių stoka, toks aiškinimas būtų pernelyg supaprastintas ir gali klaidinti.

Nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas turėti privalo tik šalys kandidatės. Komisija ragina valstybes nares parengti tokias strategijas ir padeda joms lengviau dalytis geriausia patirtimi bei praktinėmis žiniomis 75 .

Pažeidimų nustatymo tikslais Komisija jau pateikė valstybėms narėms specialių IT priemonių, tarp jų ARACHNE, IMS ir sukčiavimo rizikos vertinimo priemonę.

(b)Įplaukos. Nuosavi ištekliai

Komisija pabrėžia, kad ji įgyvendina PVM veiksmų planą „Bendros ES PVM erdvės kūrimas“ ir 20 priemonių, skirtų PVM atotrūkio problemai spręsti, kurios paskelbtos 2016 m. balandžio 6 d. 76

Komisija yra įsipareigojusi kovoti su prekyba neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis ir, nuolat bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kuria bendrą rizikos valdymo sistemą, skirtą užtikrinti, kad visoje ES būtų atliekami vienodo lygio, rizika pagrįsti muitiniai tikrinimai. Siekdama įsitikinti, kad nacionalinės valdymo ir kontrolės sistemos atitinka ES muitų teisės aktus, Komisija valstybėse narėse reguliariai atlieka patikras vietoje.

(c)Išlaidos

Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento išreikštą norą gauti išsamesnės informacijos apie tiesioginio valdymo būdu netinkamai valdytų ES lėšų išieškojimą iš asmenų, kurie yra teisėti ES nepriklausančių valstybių gyventojai, ir stengsis išsamiau aptarti šį konkretų klausimą kitų metų ataskaitoje, kiek tai bus įmanoma remiantis turima informacija.

Siekiant sistemingai analizuoti viešųjų pirkimų klaidas, būtina turėti pakankamai duomenų prasmingai analizei atlikti. Rinkdama tokius duomenis Komisija, remdamasi pranešimais apie pažeidimus, susijusius su ES lėšomis, kartu ėmė ieškoti būdų ES lygmeniu sukurti pažeidimų duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti ir nesusiję su ES lėšomis viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai. Šiuo tikslu planuojama iki 2017 m. birželio mėn. užbaigti galimybių studiją.

Komisija stengsis atidžiau pažvelgti į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, inovacijų ir verslumo srityse dažnus sukčiavimo atvejus 77 .

(d)Nustatytos problemos ir priemonės, kurių reikia imtis

·Geresnis pranešimų teikimas. Komisija, atsižvelgdama į prašymą suvienodinti pranešimų teikimo principus visose valstybėse narėse, baigia tvarkyti bendradarbiaujant su valstybių narių ekspertais parengtą darbinį dokumentą dėl pranešimo apie pažeidimus; jame konkrečiai sprendžiami tie klausimai, dėl kurių kilo didžiausių problemų.

Be to, Komisijos nuomone, kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų (KSKT) įsteigimas visose valstybėse narėse jau yra svarbus žingsnis, žengtas teisinga linkme. KSKT tinklas galėtų būti tokiam bendradarbiavimui plėtoti tinkama platforma.

·Geresnė kontrolė. Komisija jau ėmėsi konkrečių veiksmų pagal galiojančią teisinę sistemą stiprindama savo atliekamą priežiūros funkciją, siekdama gerinti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas ir mažinti esamų klaidų lygius.

Šiuo metu atliekamas nepriklausomas programos „Hercule III“ laikotarpio vidurio vertinimas. Komisija pateiks jo rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2017 m. gruodžio 31 d.

·FIA direktyva ir Europos prokuratūros reglamentas. Komisija pritaria Tarybos ir Europos Parlamento pasiektam politiniam susitarimui dėl FIA direktyvos ir laukia, kol ji bus priimta. Komisija pritaria tam, kad Europos prokuratūra būtų įsteigta dalyvaujant kuo daugiau valstybių narių. Ji mano, kad Europos prokuratūra galėtų sėkmingai veikti net tuo atveju, jeigu dalyvautų ne visos valstybės narės, ir remia dabartines pastangas stiprinti bendradarbiavimą.

·Tabako gaminiai. Atsakant į Europos Parlamento prašymą, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, atitinkamai 2022 ir 2030 m. turėtų baigti galioti susitarimai dėl kovos su sukčiavimu su organizacijomis JTI, BAT ir ITL. Komisija ką tik pateikė 2013 m. strategijos įgyvendinimo ataskaitą 78 . Šioje ataskaitoje aptariama įgyta su prekės ženklu nepažymėtų cigarečių reiškiniu susijusi patirtis. Remdamasi suinteresuotųjų subjektų pateiktais atsakymais Komisija, baigusi savo vertinimą, galbūt svarstys, ar reikia imtis tolesnių priemonių 2018 m.

(e)OLAF tyrimai ir vaidmuo

Bendra OLAF bylų tyrimo trukmė nuolat trumpėja: nuo vidutiniškai 23,6 mėnesio 2012 m. iki 21 mėnesio 2015 m.

Komisija šiuo metu vertina Reglamentą Nr. 883/2013 ir iki 2017 m. spalio mėn. pateiks jo vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Jau pradėta naujo OLAF generalinio direktoriaus paskyrimo procedūra, kurioje visapusiškai dalyvauja Europos Parlamentas ir Komisija.

9.Išvados ir rekomendacijos

Teisinių ir administracinių priemonių derinimas kovojant su sukčiavimu ir pažeidimais ir saugant ES finansinius interesus yra tęstinis ir nuolatinis procesas. Toliau įgyvendinant Europos integracijos projektą ir kintant tarptautinėms ekonominėms aplinkybėms, kyla naujų uždavinių, kuriems išspręsti reikia naujų priemonių ir būdų.

Atsirado naujų sukčiavimo tendencijų ir rūšių 79 . Sukčiai naudojasi visoms galimybėmis, kurių teikia bendroji rinka, globalizuota ekonomika ir naujos technologijos.

Iš šios ataskaitos ir ankstesnių metų ataskaitų aišku, kad valstybės narės ypač stengiasi imtis prevencinių ir aptikimo priemonių. ES lygmeniu Europos teisės aktų leidėjai pagal konkrečias Europos Komisijos iniciatyvas stengiasi įveikti grėsmes, kylančias dėl vis labiau tarpvalstybinio nesąžiningos veiklos masto 80 . Įsteigus Europos prokuratūrą bus galima imtis efektyvesnių veiksmų kovojant su ta nesąžininga veikla.

9.1.Įplaukos

Priemonėmis, kurių 2016 m. imtasi ES lygmeniu, toliau stiprinama ES finansinių interesų apsauga. Peržiūrėtas Reglamentas Nr. 515/97 yra veiksminga priemonė stiprinant kovą su sukčiavimu muitų srityje. OLAF vykdomos bendros muitinės operacijos (BMO) tebėra svarbus informacijos šaltinis nustatant su sandoriais dėl tam tikrų rūšių prekių susijusius pažeidimus.

Prekių kilmės valstybė, su kuria buvo susiję daugiausia sukčiavimo ir pažeidimų tiek pagal nustatytų atvejų skaičių, tiek pagal atitinkamas sumas, yra Kinija.

Pagal muitinio tikrinimo strategiją derinami įvairūs kontrolės būdai. Pranešama, kad efektyviausias pažeidimų nustatymo metodas (vertinant tiek pagal nustatomų atvejų skaičių, tiek pagal susijusias sumas) yra kontrolė po muitinio įforminimo, tačiau prieš prekių įforminimą ir įforminimo metu vykdoma kontrolė ir kovos su sukčiavimu tarnybų patikrinimai yra labai svarbūs nustatant tam tikrų žinomų rūšių sukčiavimą, naujus sukčiavimo būdus ir apskritai nustatant visų rūšių sukčiavimą.

2016 m. atlikus TNI patikrinimus pagal prekių muitinio įvertinimo kontrolės strategiją nustatyta, kad nuvertintų tekstilės ir avalynės gaminių importo valdymo ir kontrolės trūkumai gali turėti didelių neigiamų padarinių ES biudžetui. Turi būti nustatyti tinkami rizikos profiliai; su nuvertintų prekių importu reikia sistemingai kovoti ir ištaisyti jų muitines vertes pagal ES reglamentus.

1 rekomendacija

Valstybės narės raginamos peržiūrėti savo muitinio įvertinimo valdymo ir kontrolės strategiją. Siekiant apsaugoti ES finansinius interesus, jų prašoma persvarstyti savo nacionalines procedūras ir kontrolės sistemas, visų pirma:

·į savo rizikos valdymo sistemą įtraukti ES mastu nustatytus rizikos profilius, pagrįstus „švariomis vidutinėmis kainomis“, ir sistemingai kovoti su galimu prekių nuvertinimu, nustatomu remiantis rizikos profiliais;

·neišleisti prekių į apyvartą, jei galimai nuvertintų prekių deklaruotojai neišsklaido institucijų pagrįstų abejonių dėl deklaruotosios vertės tikslumo arba nepateikia garantijos, kad galima skola muitinei būtų visiškai padengta;

·taikyti muitų teisės aktų nustatytą muitinio įvertinimo metodiką.

9.2.Išlaidos

OLAF tyrimais nustatyta, kad viešieji pirkimai, kurie tebėra didžiausių viešųjų išlaidų sritis, yra sukčiams patraukli rinka, kurioje sukčiauti padeda korupcija ir bankų sąskaitos užsienyje. Sukčiavimas viešųjų pirkimų srityje daugeliu atvejų yra tarpvalstybinis, nes nauji sukčiavimo modeliai dažnai yra susiję su vienos valstybės narės perkančiąja organizacija ir konkurso dalyviais iš kelių kitų valstybių narių, kurie subrangos sutartimis perleidžia savo darbus atlikti kitų šalių įmonėms 81 .

Per pastaruosius penkerius metus 20 proc. visų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, buvo susiję su viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu: jiems priskirta 30 proc. visų netinkamai išmokėtų lėšų sumų, apie kurias pranešta.

Viešųjų pirkimų direktyvos turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2016 m. balandžio 18 d., kad būtų sukurta modernizuota ir supaprastinta teisinė sistema. Vienuolika valstybių narių dar ne visiškai perkėlė tas tris viešųjų pirkimų direktyvas į nacionalinę teisę.

2 rekomendacija

Komisija ragina valstybes nares:

·visiškai perkelti į nacionalinę teisę direktyvas 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES ir jų įgyvendinimą paversti svarbiu politinės darbotvarkės prioritetu;

·užtikrinti naujųjų direktyvų vykdymą, daug dėmesio skiriant viešųjų pirkimų skaidrumui ir sąžiningumui, sukčiavimo ir korupcijos prevencijai ir nustatymui ir geresnei viešųjų pirkimų sistemų stebėsenai;

·geriau išnaudoti paprastesnių taisyklių teikiamas galimybes ir visiškai realizuoti elektroninių viešųjų pirkimų (nuo 2018 m. spalio mėn. jie taps privalomi) potencialą.

Apžvelgiant nacionalinių institucijų nustatytus pažeidimus pagrindiniuose išlaidų sektoriuose, apie kuriuos jos pranešė per pastaruosius penkerius metus, reikšmingų nukrypimų nuo žinomų modelių nenustatyta. Bėgant metams esama nedidelių pokyčių vykdant metines programas, pavyzdžiui, tas, kurias finansuoja EŽŪGF. Daugiamečių programų modelis yra kitoks, susijęs su programavimo ciklu, ir pirmaisiais programos metais nustatoma nedaug atvejų, tačiau jų daugėja artėjant programos užbaigimui.

Šių metų analizė atlikta dar išsamiau ir tiksliau, negu anksčiau, siekiant, kad būtų galima tikslingiau orientuotis į konkrečias rizikos sritis. Tai pavyko padaryti todėl, kad pranešamų duomenų kokybė nuolat gerėja; vis dėlto būtų galima dar kai ką pagerinti.

3 rekomendacija

·Visų kompetentingų institucijų prašoma pranešant apie pažeidimus (laikomus ir nelaikomus sukčiavimu) suteikti informaciją apie konkrečią vietą, kurioje tie pažeidimai padaryti, o sanglaudos ir žuvininkystės politikos atveju – ir apie prioritetinę sritį, kuriai priskirtos atitinkamos pažeidimų paveiktos priemonės ir (arba) projektai.

·Valstybių narių taip pat prašoma suteikti šią informaciją atnaujinant duomenis apie anksčiau praneštus pažeidimus, jei jos dar to nepadarė.

Politikos srityje, kurioje EŽŪGF finansuoja tiesiogines išmokas, rizika, susijusi su sukčiavimu ir pažeidimais, kuriuos nustato ir apie kuriuos praneša valstybės narės, yra palyginti nedidelė. Su rinkos rėmimo priemonėmis susijusio sukčiavimo nustatoma daugiau negu bet kuriose kitose politikos srityse 82 .

Pagal EŽŪFKP programas kompetentingų institucijų nustatytų pažeidimų ir sukčiavimo mastas yra panašus į tą, kuris nustatytas kitose pasidalijamojo valdymo srityse.

Sanglaudos politikos srityje atliktos 2007–2013 m. programavimo laikotarpio analizės duomenimis, pažeidimų nustatymo lygis yra aukštesnis pagal konvergencijos tikslo programas. Europos teritorinio bendradarbiavimo programų pažeidimų nustatymo lygis yra neįprastai žemas.

Nustatyta, kad su kai kuriais konkrečiais prioritetais yra susijusi didesnė rizika 83 .

4 rekomendacija

·Visų valstybių narių prašoma atsižvelgti į šioje ataskaitoje nustatytus faktus atliekant savo sukčiavimo rizikos vertinimus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir ypač daug dėmesio skirti joje pabrėžtiems prioritetams ir panašaus masto bei pobūdžio intervencijoms.

·Atsižvelgiant į tai, kad vykdant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas pasiekti menki pažeidimo nustatymo rezultatai, valstybių narių prašoma skirti tam daugiau dėmesio ir daugiau bendradarbiauti.

·Visų valstybių narių prašoma peržiūrėti savo atliekamus su rinkos rėmimo priemonėmis susijusio sukčiavimo rizikos vertinimus atsižvelgiant į informaciją, kuri akcentuojama šioje ataskaitoje.

9.3.Ateinantys metai

Vis labiau suprantama, kokią grėsmę kelia sukčiai ir kaip sunku pavienėms nacionalinėms institucijoms kovoti su sukčiavimu, kurio planai įgyja tarpvalstybinį matmenį.

Todėl vis labiau norima dalytis informacija, geriausia patirtimi ir, pagal tinkamas teisines sistemas, susijusiais svarbiais duomenimis. ES ir jos valstybės narės dabar yra labiau negu prieš kelerius metus pasirengusios ir vis labiau pasiryžusios nuveikti dar daugiau.

2017 m. Taryba ir Europos Parlamentas priims FIA direktyvą, kurioje dar labiau suderins savo požiūrius ir pritars Europos lygmens kovai su sukčiavimu PVM.

Bent dvidešimt valstybių narių nuveiks dar daugiau, pagal tvirtesnio bendradarbiavimo principą įsteigdamos Europos prokuratūrą, konkrečiai skirtą kovai su sukčiavimu ir kitais ES finansiniams interesams kenkiančiais nusikaltimais. Įsteigus Europos prokuratūrą, tyrimus šioje srityje atliks dvi ES įstaigos, OLAF ir Europos prokuratūra, todėl jos turės bendradarbiauti kaip partnerės stiprindamos ES interesų apsaugą pagal atitinkamus savo įgaliojimus atlikti administracinius ir nusikalstamų veikų tyrimus. Komisija yra įsipareigojusi išlaikyti stiprią OLAF; atliekamas Reglamento Nr. 883/2013 vertinimas suteiks naują progą pagal poreikius apsvarstyti, kaip reikėtų toliau stiprinti OLAF įgaliojimus atlikti tyrimus.

1 PRIEDAS. Sukčiavimu laikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m.

Sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius rodo kovojant su sukčiavimu ir kita ES finansiniams interesams kenkiančia neteisėta veikla valstybių narių atlikto darbo rezultatus, todėl šių skaičių nereikėtų laikyti sukčiavimo valstybių narių teritorijose masto rodikliu. Bendros sumos skiriasi nuo 1 lentelėje pateiktų sumų, nes į 1 priedą neįtrauktos trečiosios šalys (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

2 PRIEDAS. Sukčiavimu nelaikomi pažeidimai, apie kuriuos pranešta 2016 m.

Bendros sumos skiriasi nuo 2 lentelėje pateiktų sumų, nes į 2 priedą neįtrauktos trečiosios šalys (pasirengimas narystei) ir tiesioginės išlaidos.

(1) i) 325 straipsnio įgyvendinimas valstybėse narėse 2016 m.;
ii) su nuosavais ištekliais, gamtos ištekliais, sanglaudos politika ir pagalba rengiantis narystei susijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2016 m., statistinis įvertinimas;
iii) tolesni veiksmai atsižvelgiant į rekomendacijas Komisijos 2015 m. ES finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu ataskaitoje;
iv) ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema (EDES). Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodyta komisija;
v) metinė programos „Hercule III“ 2016 m. apžvalga ir informacija apie jos rezultatus.

(2) 1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktas dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos parengimo (OL C 316, 1995 11 27), p. 48.

(3) Visose 28 valstybėse narėse, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę.

(4) https://ec.europa.eu/home-affairs/what-we-do/policies/organized-crime-and-human-trafficking/corruption/experience-sharing-programme_en.

(5) Europos partneriai prieš korupciją (EPAC) ir Europos kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklas (EACN).

(6) http://www.epac-eacn.org/images/EPAC_EACN_Riga_Declaration_2016_FINAL.pdf.

(7) COM(2016) 605. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 541/2014/ES.

(8) Išplečiami Komisijos įgaliojimai imtis veiksmų, susijusių su ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistema pagal tiesioginio ir netiesioginio biudžeto vykdymo metodus (taip pat žr. 7 skirsnį).

(9) Pvz., su Ukrainos nacionaliniu kovos su korupcija biuru ir su Baltarusijos bei Taivano muitinėmis.

(10) COM(2011) 376 final.

(11) Žr. COM (2017) 351 final 2/2 dalį, p. 79.

(12) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 250/2014.

(13) 2016 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas C(2016) 868.

(14) Išsamiau apie tai žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos v punkte.

(15) Išsamiau apie tai žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos i punkte.

(16) Žr. 2.2.1.2 skirsnį.

(17) Šios devynios valstybės narės yra Bulgarija, Čekija, Graikija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Vengrija, Malta ir Slovakija. Be to, Latvija ir Rumunija patvirtino savo NKSS ir nusiuntė jas Europos Komisijai per pirmąjį 2017 m. ketvirtį. Belgija, Nyderlandai ir Lenkija pranešė, kad NKSS rengimo procesas jose tebevyksta, o Austrija ir Lietuva pranešė apie specialių strateginių dokumentų patvirtinimą.

(18) OL L 94, 2014 3 28, p. 1.

(19) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(20) OL L 94, 2014 3 28, p. 243.

(21) Bulgarija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kipras, Latvija, Vengrija ir Rumunija.

(22) COM(2016) 472 final, 2016 7 14, p. 29–31.

(23) Muitinės rizikos valdymo sistema.

(24) Kovos su sukčiavimu informacinė sistema.

(25) Pranešimų apie pažeidimus, susijusius su tradiciniais nuosavais ištekliais, duomenų bazė.

(26) ARACHNE yra Europos regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui ir Europos socialiniam fondui skirta rizikos vertinimo balais IT priemonė, Europos Komisijos sukurta ir pateikta naudotis nacionalinėms institucijoms.

(27) Belgija, Bulgarija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Suomija ir Švedija.

(28) Danija ir Slovėnija.

(29) Čekija, Danija, Estija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Lietuva, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija.

(30) Belgija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Slovakija ir Švedija.

(31) Belgija, Vokietija, Estija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

(32) Ispanija, Prancūzija, Lietuva, Austrija, Suomija ir Jungtinė Karalystė.

(33) Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija ir Jungtinė Karalystė.

(34) Airija, Malta, Suomija ir Švedija.

(35) Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.

(36) Išsamiau apie tai žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos iii punkte.

(37) Pažeidimų, apie kuriuos pranešta, išsamią analizę žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos ii punkte.

(38) Šis rodiklis apibūdinamas kaip sukčiavimo dažnis (angl. fraud frequency level, FFL). Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento „Pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2015 m., statistinio vertinimo metodika“ (SWD(2016) 237 final) 2.3.2 skirsnį.

(39) Šis rodiklis apibūdinamas kaip su sukčiavimu susijusių sumų dydis (angl. fraud amount level, FAL). Žr. 38 išnašą.

(40) OL L 243, 2015 9 18, p. 1.

(41) OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

(42) OL L 126, 2016 5 14, p. 1.

(43) OL L 65, 2016 3 11, p. 38.

(44) OL L 65, 2016 3 11, p. 40.

(45) Žr. 3.1.1.3 skirsnį.

(46) Pranešimų apie konteinerių padėtį registre kaupiama informacija apie kiekvieno į ES jūrų laivu importuojamo konteinerio ir eksportuojamų konteinerių, kuriuose vežamos akcizais apmokestinamos prekės, fizinį judėjimą. Šią informaciją pranešimuose apie konteinerių padėtį (angl. container status messages, CSM) vežėjai siunčia tiesiai OLAF.

(47) Jų rezultatai bus svarstomi tarpusavio pagalbos muitų srityje ekspertų grupės 2017 m. birželio 29–30 d. susitikime.

(48) Pagal 42 muitinės procedūrą ne Sąjungos prekės, išleidžiamos į laisvą apyvartą ES valstybėje narėje, neapmokestinamos importo PVM su sąlyga, kad jos bus išvežtos į kitą valstybę narę pagal Bendrijoje sudarytą sandorį.

(49) * Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.Šiuo metu yra daugiau kaip 70 susitarimų, be kita ko, su pagrindiniais ES prekybos partneriais, tarp jų Japonija, JAV ir Kinija.

(50) COM(2013) 324 final.

(51) COM(2017) 235 final.

(52) COM(2016) 148 final.

(53) https://ec.europa.eu/taxation_customs/business/vat/action-plan-vat_en.

(54) TAXUD/2015/CC/131,
https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/2016-09_vat-gap-report_final.pdf .

(55) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB, COM(2016) 811 final.

(56) Informacijos apie TNI sumų, susijusių su sukčiavimu ir pažeidimais, išieškojimą pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos ii punkte.

(57) Žr. 38 išnašą.

(58) Žr. 39 išnašą.

(59) https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/olaf_report_2016_en.pdf.

(60) Žr. 38 išnašą.

(61) Žr. 39 išnašą.

(62) 2015 metai buvo neįprasti: žr. 2015 m. metinės ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (COM(2016) 472 final) 5.1 ir 5.3.2 skirsnius. http://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/pifreport_2015_en.pdf.

(63) Šio programavimo laikotarpio užbaigimo procesas pradėtas 2017 m. kovo mėn. pabaigoje.

(64) Sistemoje vadinami „OLAF praneštais“ atvejais.

(65) Ši metinė valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra ES biudžeto bendro finansinių ataskaitų rinkinio dalis, COM(2017) 351 final.

(66) Šį dokumentą dar reikia baigti rengti ir oficialiai patvirtinti.

(67) 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 2015/1929 (OL L 286, 2015 10 30, p. 1).

(68) Taip pat žr. COM (2017) 351 final 2/2 dalį, p. 79–80.

(69) Finansinio reglamento 106 straipsnio 1 dalies c–f punktuose nurodytais atvejais (t. y. sunkus profesinis nusižengimas, sukčiavimas, rimti sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo atvejai arba pažeidimai).

(70) Ši komisija nurodyta Finansinio reglamento 108 straipsnio 5–10 dalyse. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, OL L 298, 2012 10 26, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. spalio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 2015/1929 (OL L 286, 2015 10 30, p. 1).

(71) Tai gali būti leidimus suteikiančios tarnybos ES institucijose, agentūrose ir įstaigose.

(72) Daugiau informacijos apie šią komisiją pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos iv punkte.

(73) Nuo 2017 m. birželio 30 d. komisija pateikė 17 rekomendacijų; trys iš jų patvirtintos 2016 m. Vienu atveju nebuvo nustatyti komisijai pateikiami faktai. Trijose rekomendacijose komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į taisomąsias priemones, kurių ėmėsi veiklos vykdytojas, nereikėtų imtis jokių sankcijų. Apie tai išsamiau žr. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl EDES ir jo prieduose.

(74) Duomenys, pateikti Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos iv punkte.

(75) Žr. 2.2.1.1 skirsnį.

(76) Žr. 3.1.4 skirsnį.

(77) Išsami aprašomoji analizė pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris nurodytas 1 išnašos ii punkte. Žr. 4.2.2.3 ir 4.2.2.4 skirsnius.

(78) COM(2013) 324 final.

(79) Žr. OLAF 2016 m. ataskaitą, p. 12–22.
https://ec.europa.eu/anti-fraud/sites/antifraud/files/olaf_report_2016_en.pdf .

(80) OLAF 2016 m. ataskaita.

(81) OLAF 2016 m. ataskaita.

(82) Žr. 4.1.2 skirsnį dėl nustatytų konkrečių rinkos rėmimo priemonių.

(83) Žr. 4.2.2 skirsnį.