EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 20
COM(2017) 328 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl 2016-aisiais ir ankstesniais metais atlikto darbo pagal Branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimo paramos Bulgarijai, Lietuvai ir Slovakijai programą
1.Įvadas
Šioje ataskaitoje apžvelgiama Europos Sąjungos branduolinių reaktorių eksploatacijos nutraukimo pagalbos programų įgyvendinimo Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje 2016-aisiais ir ankstesniais metais pažanga. Ja vykdomi atitinkamuose Tarybos reglamentuose 1 , 2 nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir ja remiantis pagal pagalbos programas bus priimtos 2017 m. metinės darbo programos. Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (2014–2020 m. DFP) Komisija du kartus pateikė ataskaitą šia tema 3 , 4 .
Stodamos į ES, Bulgarija, Lietuva ir Slovakija įsipareigojo uždaryti aštuonias sovietinės konstrukcijos branduolines elektrines prieš pasibaigiant jų numatytam eksploatacijos laikotarpiui. ES mainais įsipareigojo teikti finansinę pagalbą šių nustatytų elektrinių eksploatacijai nutraukti:
·Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokų Bulgarijoje;
·Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje; taip pat
·Bohunicės V1 branduolinės elektrinės Slovakijoje.
Branduolinių reaktorių eksploatacijos nutraukimo pagalbos programos1,2 įgyvendinamos norint padėti susijusioms valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti pasirengimo visiškam eksploatacijos nutraukimui procesą, kartu toliau taikant aukščiausius saugos standartus.
Visais trimis atvejais laikoma, kad visiškai nutraukus eksploataciją objektų vietoje bus suformuota postindustrinė teritorija. Atitinkamoje direktyvoje 5 , 6 reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programoje išnagrinėtų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimo į giluminį kapinyną klausimus, šie klausimai į eksploatacijos nutraukimo pagalbos programas nėra įtraukti.
2.Programos administravimas
2.1.Įgyvendinimo metodas
Komisija programų biudžeto įgyvendinimą patiki pagal kriterijus įvertintoms įgyvendinimo įstaigoms (netiesioginis valdymas), t. y.:
·Bulgarijoje – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), nuo 2001 m. skiriami įnašai į Tarptautinį Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondą;
·Lietuvoje – ERPB, nuo 2001 m. skiriami įnašai į Tarptautinį Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondą, o nuo 2003 m. – Centrinei projektų valdymo agentūrai;
·Slovakijoje – ERPB, nuo 2001 m. skiriami įnašai įį Tarptautin Bohunicės branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondą, o nuo 2016 m. – Slovakijos inovacijų ir energetikos agentūrai.
Taigi, Ignalinos programai ir Bohunicės programai ES lėšos skiriamos dviem kanalais.
Komisija iš kriterinių įvertinimų gavo įrodymų, kad įgyvendinimo įstaigos (ERPB, Centrinė projektų valdymo agentūra ir Slovakijos inovacijų ir energetikos agentūra) atitinka netiesioginio valdymo reikalavimus, nustatytus Finansinio reglamento 7 60 straipsnyje.
2.2.Metinis planavimas ir stebėjimas
Komisija pakeitė 2014–2020 m. DFP laikotarpio programų valdymą siekdama nustatyti aiškias funkcijas ir atsakomybės sritis, taip pat sugriežtino planavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus 8 .
Remdamasi šia pakeista valdymo koncepcija, kiekviena atitinkama valstybė narė skyrė ministro arba valstybės sekretoriaus rango programos koordinatorių, kuris yra atsakingas už eksploatacijos nutraukimo programos planavimą, koordinavimą ir stebėjimą nacionaliniu lygmeniu. Programų koordinatoriai turi pateikti metines darbo programas, o Komisija jas tvirtina kartu su finansavimo sprendimais, kaip numatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje apibrėžtą nagrinėjimo procedūrą 9 .
Kiekvienai valstybei narei yra sudaryti stebėsenos ir ataskaitų teikimo komitetai, kuriems bendrai pirmininkauja Komisijos atstovas ir programų koordinatoriai. Kasdienę stebėseną vykdo įgyvendinimo įstaigos. Be to, Komisija atidžiai seka projektų įgyvendinimą kas pusę metų atlikdama dokumentų patikrinimus ir patikrinimus vietoje. Siekdama dar labiau pagerinti šį procesą, Komisija paprašė paramos gavėjų pradėti taikyti atliktų darbų vertės valdymo sistemą, kad būtų galima objektyviai įvertinti projekto rezultatus ir pažangą.
2.3.Auditas ir vertinimas
2016 m. Komisija sėkmingai atliko visus veiksmus, pagrįstus 2015 m. programų valdymo ir priežiūros vidaus audito duomenimis.
Pagrindinis siektinas rezultatas buvo nuodugniai įvertinti 10 atitinkamų valstybių narių finansavimo planų patikimumą saugaus eksploatacijos nutraukimo požiūriu. Atlikus tyrimą buvo patvirtintos pradinės teigiamos Komisijos išvados (t. y., kad eksploatacijos nutraukimo planai yra išsamūs, aktualūs ir visapusiški); apskritai tinkamai apytikriai įvertintos bazinės eksploatacijos nutraukimo programų išlaidos ir pakanka išteklių 2014–2020 m. programos tikslams įgyvendinti; netrūksta finansavimo). Komisija taip pat išnagrinėjo finansavimo spragas, susidarysiančias po 2020 m., visų pirma Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu tyrimas parodė, kad visų trijų šalių ekonomika yra akivaizdžiai pajėgi baigiamuoju etapu finansuoti savo programas iš nacionalinių finansinių išteklių ir tai turės arba nežymų poveikį, arba, Lietuvos atveju, sudarys maždaug 0,3–0,5 proc. metinio valstybės biudžeto septynerių metų laikotarpiu.
2016 m. rugsėjo mėn. Europos Audito Rūmai paskelbė savo rezultatų audito ataskaitą 11 su rekomendacijomis Komisijai ir valstybėms narėms. Komisija priėmė rekomendacijas visiškai arba iš dalies ir atitinkamai jas įgyvendino arba įgyvendins:
-toliau remdama dalijimąsi žiniomis ir geriausios patirties įgyvendinimą,
-aiškiau išdėstydama ir sustiprindama nacionalinio bendro finansavimo sistemą,
-išnagrinėdama, ar specialus eksploatacijos nutraukimo finansavimas turėtų būti tęsiamas po 2020 m.,
-inicijuodama diskusijas apie galimybes Sąjungoje bendrai šalinti radioaktyviąsias atliekas, ir
-įvertindama, ar eksploatacijos nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidų apskaita visose valstybėse narėse yra skaidri.
2016 m. lapkričio mėn. Komisijos tarnybos pradėjo laikotarpio vidurio vertinimą 12 . Šis vertinimas apima viešas konsultacijas ir programų rezultatų bei poveikio, išteklių naudojimo efektyvumo ir jų teikiamos Sąjungos pridėtinės vertės vertinimą. Iš vertinimo taip pat paaiškės išsamių įgyvendinimo procedūrų keitimo sritis8.
2.4.Biudžeto vykdymas
Komisija patvirtino 2014, 2015 ir 2016 m. metines darbo programas ir atitinkamus finansavimo sprendimus 13 , 14 , 15 , jais įsipareigodama skirti biudžeto asignavimus pagal įgaliojimo susitarimus su ERPB (120,6 mln. EUR Tarptautiniam Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondui, 9 mln. EUR Tarptautiniam Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondui, 30,3 mln. EUR Tarptautiniam Bohunicės branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondui), Centrine projektų valdymo agentūra (176,6 mln. EUR) ir Slovakijos inovacijų ir energetikos agentūra (62,5 mln. EUR). Komisijos mokėjimai buvo grindžiami prognozuojamais sutartiniais poreikiais ir projekto įgyvendinimo pažanga.
3.Bendras finansavimas
Kozlodujaus programa
2014–2016 m. buvo skirta 42,8 mln. nacionalinių lėšų Kozlodujaus branduolinio reaktoriaus eksploatacijos nutraukimo plano išlaidoms padengti, o iš Tarptautinio Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondo buvo skirta 86,1 mln. – Bulgarijos lėšomis buvo bendrai finansuojama 33 proc. išlaidų.
Savo ataskaitoje11 Europos Audito Rūmai apytikriai įvertino, kad bendras finansinis trūkumas 2021–2030 m. laikotarpiu yra 28 mln. EUR. Tačiau Bulgarija šiuo metu atlieka trimetę eksploatacijos nutraukimo plano peržiūrą, kaip reikalaujama jos nacionalinės teisės aktuose. Kai programos koordinatorius pateiks šios peržiūros rezultatus, Komisija juos įvertins ir pateiks ataskaitą Parlamentui ir Tarybai.
Ignalinos programa
Nuo pat programos pradžios iki 2016 m. birželio mėn. Ignalinos branduolinio reaktoriaus eksploatacijos nutraukimo plano išlaidoms padengti buvo skirta 137,9 mln. EUR, o Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra skyrė 805,8 mln. – Lietuvos lėšomis buvo bendrai finansuojama 15 proc. išlaidų.
Pagal dabartinę DFP pastebima didesnio bendro finansavimo tendencija. Tikimasi, kad 2016 ir 2017 m. iš nacionalinių šaltinių bus skiriama 44 mln. EUR. Tikimasi, kad tuo pačiu laikotarpiu Tarptautinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra skirs 176 mln. EUR, o Lietuvos bendras finansavimas 2016 ir 2017 m. sudarys 20 proc.
2021–2038 m. finansinis trūkumas tebėra nemažas – 1,561 mlrd. EUR11. Galiojančiame atitinkamame teisės akte 16 Lietuvos Vyriausybė įpareigojama derėtis dėl papildomos Sąjungos paramos po 2020 m. ir, neradus kitų finansavimo šaltinių, įsipareigojama visas išlaidas padengti iš valstybės biudžeto.
Bohunicės programa
Nuo pat programos pradžios iki 2015 m. pabaigos Slovakijos nacionalinis branduolinės energetikos fondas skyrė 148 mln. EUR, o Tarptautinis Bohunicės branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondas skyrė 189 mln. EUR – iš Slovakijos šaltinių buvo bendrai finansuojama 44 proc. išlaidų.
2016–2025 m. laikotarpiu (programos pabaiga) skirtos nacionalinės lėšos siekia 328 mln. EUR, o ES skirti ištekliai – 482 mln. EUR. Likęs 2021–2025 m. finansavimo trūkumas – 92 mln. EUR11.
4.Pažanga ir veiklos rezultatai
Abiejų reglamentų1,2 2 straipsnyje nustatyti 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio pagrindiniai konkretūs eksploatacijos nutraukimo programų tikslai. Šie tikslai dar išsamiau išdėstyti įgyvendinimo procedūrose8, kuriose nustatyti kiekvienos eksploatacijos nutraukimo programos atskaitos scenarijai, taikomi tol, kol bus pasiekta atitinkama visiško eksploatacijos nutraukimo būklė.
Visi reaktoriai yra uždaryti ir iš visų, išskyrus vieno reaktoriaus aktyviąją zoną 17 , iškrautas kuras. 2016 m. pasiekti pagrindiniai įgyvendinimo etapai; išduota Kozlodujaus branduolinės elektrinės 3 ir 4 blokų eksploatacijos nutraukimo licencija; pradėtas iškrauti Ignalinos atominės elektrinės kuras. Visos trys valstybės narės toliau vykdė išmontavimo veiklą ir dabar pasiektas toks etapas, kad eksploatacijos nutraukimo procesas yra akivaizdžiai neatšaukiamas.
Šie pasiekimai rodo, kad didinant saugą objektuose padaryta didelė pažanga. Iš pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių matyti, kad veiklos rezultatai iš esmės atitinka lūkesčius ir padėjo kuo anksčiau nustatyti problemas, kad būtų galima parengti veiksmingas pasekmių mažinimo priemones.
4.1.Kozlodujaus programa
Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokuose yra VVER 440/230 reaktoriai; 1 ir 2 blokai buvo uždaryti 2002 m., o 3 ir 4 blokai – 2006 m.
Nuo 2013 m. eksploatacijos nutraukimą kontroliuoja Bulgarijos valstybinė radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įmonė 18 (SERAW), speciali eksploatacijos nutraukimo organizacija, kurios misija – saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas Bulgarijos Respublikos teritorijoje. SERAW, kurios veiklą prižiūri Energetikos ministerija, yra licencijos turėtoja ir operatorė, atsakinga už Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokų eksploatacijos nutraukimą ir būsimą nacionalinį atliekyną.
Programos atskaitos scenarijus
Pagrindiniai Kozlodujaus programos atskaitos scenarijaus 19 ypatumai yra šie: visiškai nutraukus eksploataciją iki 2030 m. objekto vietoje suformuojama postindustrinė teritorija, bendros apytikrės išlaidos sudaro 1, 107 mlrd. EUR (2013 m.). Atskaitos scenarijaus pagrindas nustatytas Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo plane 20 ir, kaip nurodyta eksploatacijos nutraukimo licencijose, šį planą patvirtino Bulgarijos institucijos.
Pažanga
Ataskaitinę dieną tikslų įgyvendinimo pažanga buvo patenkinama.
-Iš reaktorių aktyviųjų zonų ir baseinų iškrautas kuras, o 2014 m. lapkričio mėn. ir 2016 m. liepos mėn. išduotos Kozlodujaus branduolinės elektrinės atitinkamai 1–2 blokų ir 3–4 blokų eksploatacijos nutraukimo licencijos.
-Padaryta pažanga išmontuojant turbinų salę (išmontuota ~13430 tonų, t. y. trečdalis metalo komponentų, ir nugriauta ~5978 tonos betono plokščių).
-Buvo tęsiamas reaktoriaus pastatų išmontavimas (išmontuotos ~196 tonos metalo komponentų).
-Sutvarkyta nemažai neradioaktyvių medžiagų (~13049 tonos).
-Atliekų tvarkymo infrastruktūra yra tinkama dabartinei išmontavimo ir dezaktyvacijos veiklai, tačiau ateityje reikės papildomų infrastruktūros įrenginių. Mažo aktyvumo atliekų (>90 proc. visų radioaktyviųjų atliekų kiekio) šalinimui rengiamasi, o Nacionalinio atliekyno statyba prasidės 2017 m. Be to, gerokai į priekį pasistūmėjo ir radioaktyviųjų atliekų kiekio didelio sumažinimo, ir skaidymo bei dezaktyvacijos objektų statyba, juos numatyta perduoti eksploatuoti 2017 m.
Veiklos rezultatai
2016 m. bendrieji veiklos rezultatai apskritai buvo pakankami; turbinų salės metalo komponentų išmontavimas pasiekė 93 proc. planuotų rodiklių, o nugriautų betono struktūrų kiekis viršijo planą (pusę metų anksčiau termino); tačiau išmontuojant reaktoriaus pastatus dar negautas planuotas medžiagų kiekis.
Daugelio eksploatacijos nutraukimo projektų įgyvendinimo grafiko laikytasi patenkinamai; tačiau įgyvendinant kai kuriuos projektus vėlavimo išvengti nepavyko. Kaip nurodyta praėjusių metų ataskaitoje4, programos įgyvendinimui didesnė rizika apskritai kilo dėl administracinių ir teisinių problemų, o ne dėl techninių priežasčių. Ši rizika galėjo sukelti grėsmę lemiamai programos eigai; todėl 2016 m. tas klausimas buvo išspręstas metinėje darbo programoje ir rizika buvo sušvelninta. Pirmiausia buvo sėkmingai užbaigtas Nacionalinio atliekyno statybos poveikio aplinkai vertinimas.
Nuo 2014 m. naudojantis Sąjungos finansine pagalba įgyvendintos programos atliktų darbų vertė buvo palyginta su faktinėmis išlaidomis ir gautas teigiamas sąnaudų ir naudos santykis.
4.2.Lietuva. Ignalinos atominė elektrinė
Ignalinos atominėje elektrinėje yra du RBMK 1500 reaktoriai; 1 ir 2 blokai buvo uždaryti atitinkamai 2004 ir 2009 m.
Lietuvos valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė 21 yra licencijos turėtoja ir operatorė, atsakinga už įrenginius, kurių eksploatacija yra nutraukiama, ir už atliekų šalinimo įrenginius. Jos veiklą kontroliuoja Energetikos ministerija. Praėjusiais metais Ignalinos atominė elektrinė dar labiau pritaikė savo struktūrą veiksmingam eksploatacijos nutraukimo organizavimui – bus geriau valdomi projektai.
Programos atskaitos scenarijus
Pagrindiniai Ignalinos programos atskaitos scenarijaus 22 ypatumai yra šie: visiškai nutraukus eksploataciją iki 2038 m. objekto vietoje suformuojama postindustrinė teritorija, bendros apytikrės išlaidos sudaro 3, 377 mlrd. EUR. Programos atskaitos scenarijaus pagrindas nustatytas galutiniame eksploatacijos nutraukimo plane20, kurį 2014 m. rugpjūčio 25 d. patvirtino Lietuvos Respublikos energetikos ministras.
Pažanga
Ataskaitinę dieną tikslų įgyvendinimo pažanga buvo patenkinama.
-2016 m. rugsėjo mėn. iš 1 ir 2 blokų panaudoto kuro baseinų buvo pradėtos šalinti panaudoto kuro rinklės.
-Ignalinos atominės elektrinės 1 bloko veiklos licencijos sąlygos 2015 m. spalio mėn. buvo pritaikytos taip, kad būtų leidžiamas tolesnis įrangos išmontavimas ir dezaktyvacija.
-1 bloko turbinų salės išmontavimo ir dezaktyvacijos veikla atlikta 99 proc., o 2 bloko – daugiau kaip 30 proc., tai atitinka 19 576 tonų išmontuotos ir dezaktyvuotos įrangos nuo 2014 m. iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos. Tai yra beveik 50 proc. DFP numatyto tikslinio rodiklio.
-Jau veikia naujoji laikinoji panaudoto kuro sausojo tipo saugykla.
-Atliekų tvarkymo infrastruktūra yra tinkama dabartinėms išmontavimo ir dezaktyvacijos veiklos reikmėms, tačiau ateityje reikės papildomų infrastruktūros įrenginių. Mažo aktyvumo atliekų (>90 proc. visų radioaktyviųjų atliekų kiekio) šalinimui rengiamasi ir paviršinio atliekyno projektą tikimasi patvirtinti 2017 m. Be to, 2018 m. bus perduoti eksploatuoti naujieji kietųjų atliekų perdirbimo ir saugojimo įrenginiai.
Veiklos rezultatai
2016 m. turbinų salėse ir aptarnavimo pastatuose, jungiančiuose jas su reaktoriaus pastatais, esanti įranga buvo išmontuojama tinkamu tempu. Atliekų tvarkymas taip pat patenkinamai atitiko arba viršijo tikslinį rodiklį.
Pirmųjų panaudoto kuro konteinerių perkėlimas iš reaktoriaus pastatų į naująją laikinąją saugyklą įvyko, kaip buvo planuota.
Šiuo metu dėl programos nevyksta jokių didelių sutartinių ginčų, tačiau įgyvendinimą pagal grafiką kai kuriose srityse, pvz., susijusiose su naujų kietųjų atliekų perdirbimo ir saugojimo įrenginių galutiniu perdavimu eksploatuoti, reikia tobulinti.
Atliktų darbų vertės analizė verčia daryti išvadą, kad po trejų metų (2014–2016 m.) bendrą programą įgyvendinti vėluojama šešiais mėnesiais.
Nuo 2014 m. naudojantis Sąjungos finansine pagalba įgyvendintos programos atliktų darbų vertė buvo palyginta su faktinėmis išlaidomis ir gautas teigiamas sąnaudų ir naudos santykis.
4.3.Slovakija. Bohunicės V1 branduolinė elektrinė
Bohunicės V1 branduolinėje elektrinėje yra du VVER 440/230 reaktoriai; 1 ir 2 blokai buvo galutinai uždaryti atitinkamai 2006 ir 2008 m.
Slovakijos Jadrová a vyraďovacia spoločnosť (JAVYS) yra speciali eksploatacijos nutraukimo organizacija, kurios misija yra saugus branduolinių įrenginių eksploatacijos nutraukimas, panaudoto branduolinio kuro tvarkymas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas Slovakijos Respublikos teritorijoje. Jos veiklą kontroliuoja Ūkio ministerija. JAVYS yra licencijos turėtoja ir operatorė, atsakinga už Bohunicės V1 branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimą, panaudoto kuro tvarkymą ir atliekų šalinimo įrenginius.
Programos atskaitos scenarijus
Pagrindiniai Bohunicės programos atskaitos scenarijaus 23 ypatumai yra šie: visiškai nutraukus eksploataciją iki 2025 m. objekto vietoje suformuojama postindustrinė teritorija, bendros apytikrės išlaidos sudaro 1, 246 mlrd. EUR 24 . Programos atskaitos scenarijaus pagrindas nustatytas išsamiame 2014 m. spalio 22 d. Bohunicės V1 branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo plane20.
Pažanga
Ataskaitinę dieną tikslų įgyvendinimo pažanga buvo patenkinama.
-Iš reaktorių aktyviųjų zonų ir baseinų iškrautas kuras, ir Slovakijos branduolinės veiklos reguliavimo institucija 2014 m. gruodžio mėn. išdavė licenciją 25 , skirtą 2-ajam (galutiniam) Bohunicės V1 branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo etapui.
-Buvo išmontuotos visos V1 reaktoriaus turbinų salėje ir pagalbiniuose pastatuose buvusios sistemos, išskyrus vieną. Išmontuoti aušinimo baseinus pagal sutartį vėliau negu planuota įsipareigojo išorės subjektai, tačiau už gerokai mažesnę kainą negu buvo iš pradžių apytikriai įvertinta, ir be poveikio lemiamai V1 branduolinės elektrinės eksploatacijos nutraukimo eigai.
-Pradėtas išmontavimas ir dezaktyvacija reaktoriaus pastate; visiškai pašalintos pagrindinių cirkuliacijos kontūrų izoliacinės medžiagos; vėl atliekama pagrindinių cirkuliacijos kontūrų dezaktyvacija; paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl didelių reaktoriaus aušinimo sistemos komponentų išmontavimo.
-Sutvarkyta nemažai neradioaktyvių medžiagų (~74 692 tonos).
-Atliekų tvarkymo infrastruktūra yra tinkama dabartinėms išmontavimo ir dezaktyvacijos veiklos reikmėms, ateities reikmėms ruošiami papildomi infrastruktūros įrenginiai. Daugiau mažo aktyvumo atliekų (>90 proc. visų radioaktyviųjų atliekų kiekio) šalinama didinant esamų Mochovcės saugyklų pajėgumus. Baigiama statyti ir nauja laikinoji saugykla vidutinio aktyvumo atliekoms, kurių negalima pašalinti Mochovcėje.
Veiklos rezultatai
2016 m. įranga reaktoriaus pastate buvo išmontuojama tinkamu tempu, nors kilo sunkumų vykdant pagrindinių aušinimo cirkuliacijos kontūrų dezaktyvacijos projektą. Kaip prognozuota ankstesnėje ataskaitoje4, vėlavimas įgyvendinti šį projektą turėjo poveikį kitai veiklai, tad sumažėjo perdirbamų atliekų kiekis ir radioaktyviųjų atliekų apdorojimas.
Atliktų darbų vertės analizė verčia daryti išvadą, kad praėjus trejiems metams (2014–2016 m.), jei nebus imtasi pasekmių mažinimo priemonių, galutinė programos įgyvendinimo data bus nukelta bent metus. Vis dėlto pagal 2014–2020 m. DFP pradėta taikyti patobulinta valdymo sistema sudarė sąlygas anksti aptikti problemas, kad operatorius galėtų inicijuoti savalaikę darbų paskirstymo struktūros peržiūrą ir darbai atitinkamai būtų užbaigti pagal grafiką (2025 m.). Šios analizės rezultatai atsispindės atliekant laikotarpio vidurio vertinimą.
Nuo 2014 m. naudojantis Sąjungos finansine pagalba įgyvendintos programos atliktų darbų vertė buvo palyginta su faktinėmis išlaidomis ir gautas teigiamas sąnaudų ir naudos santykis.
4.4.Energetikos sektoriaus projektai
Dabartinės DFP pagalbos programoje naujos finansinės pagalbos, skirtos pasekmių mažinimo energetikos sektoriuje priemonėms, nenumatyta; tačiau iki 2013 m. pabaigos, atsižvelgiant į atitinkamų valstybių stojimo sutartis ir nacionalinę energetikos politiką, pagal pagalbos programas prisidėta prie energetikos sektoriaus projektų įgyvendinimo. Iki šiol užbaigta daug projektų, tačiau dalis iki 2014 m. įsipareigotų skirti lėšų dar turi būti išleista šiuo metu vykdomiems projektams.
Bulgarija
Pagalba suteikta energijos vartojimo efektyvumo gerinimo (pvz., viešųjų pastatų, gatvių apšvietimo, kasybos įrenginių), elektros energijos perdavimo ir paskirstymo ir elektros energijos gamybos projektams. Išmokėta 63 proc. įsipareigotos skirti sumos.
Lietuva
Visi per Tarptautinį Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo rėmimo fondą vykdyti projektai yra užbaigti.
Per Centrinę projektų valdymo agentūrą pagalba teikta energijos vartojimo efektyvumo gerinimo projektams (pvz., viešiesiems pastatams ir gatvių apšvietimui); išmokėta iki 63 proc. įsipareigotų skirti lėšų sumos.
Slovakija
Pagal pagalbos programą prisidėta prie elektros energijos perdavimo sektoriui skirtų priemonių ir viešiesiems pastatams skirtų efektyvaus energijos vartojimo užtikrinimo priemonių įgyvendinimo. Viešiesiems pastatams skirti projektai baigti įgyvendinti. Pagrindiniai projektai baigti įgyvendinti ir elektros energijos perdavimo sektoriuje. Išmokėta 57 proc. įsipareigotos skirti sumos.
5.Išvados
Bulgarija, Lietuva ir Slovakija padarė pažangą vykdydamos šioje ataskaitoje nurodytų reaktorių eksploatacijos nutraukimo darbus. Jų eksploatacijos nutraukimo planų parengimas ir patvirtinimas 2014 m. buvo šiuo atžvilgiu svarbus etapas. Atsižvelgdama į išmontavimo pažangą, Komisija mano, kad nė vieno iš šių reaktorių veiklos nebeįmanoma ekonomiškai pradėti iš naujo.
Nustatytos finansinės reikmės visiškam eksploatacijos nutraukimui pasiekti. Ilgalaikis panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas nepatenka į Sąjungos pagalbos programos sritį, taigi, pagal atitinkamą direktyvą5 visiškai priklauso valstybės narės kompetencijai.
Remiantis 2016 m. Komisijos tyrimu10, 2014–2020 m. DFP finansavimas yra tinkamas kiekvieno iš dviejų reglamentų1,2 2 straipsnyje išdėstytiems tikslams įgyvendinti. Taip bus gerokai padidinta sauga objektuose; tikimasi, kad Kozlodujuje ir Bohunicėje liks minimalus radiologinis pavojus, o Ignalinoje siekiama iš reaktoriaus blokų pašalinti visą panaudotą branduolinį kurą ir sukurti visą infrastruktūrą, reikalingą eksploatacijos nutraukimui saugiai užbaigti.
Tikimasi, kad iki 2020 m. lėšų nė vienoje iš trijų valstybių netrūks. Reikia atidžiai stebėti, kaip kaupiami ilguoju laikotarpiu (po 2020 m.) reikalingi papildomi ištekliai, ypač Lietuvoje.
Pagal dabartinę finansinę programą vykdant pagalbos programas laipsniškai prieita prie sunkiausių eksploatacijos nutraukimo etapų. Pavyzdžiui, Bohunicėje, kurios programos įgyvendinimas labiausiai pažengęs, operatorius pradėjo reaktoriaus pagrindinių cirkuliacijos kontūrų išmonatvimą ir dezaktyvaciją ir susidūrė su pradiniais sunkumais, nes prasideda techniškai sudėtingiausias programos etapas. Vis dėlto aiškėja, kad valdymo struktūra yra tinkama problemoms aptikti ankstyvu etapu vykdant stebėseną pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams patikrinti ir greitai įvardijant pasekmių mažinimo priemones. Įgyta patirtis bus naudinga Kozlodujaus ir Ignalinos programoms; pastaruoju atveju dėl ypatingo reaktoriaus aktyviosios zonos pobūdžio jį sunku išmontuoti, nes pasaulinės patirties yra mažai 26 .
Kaip pabrėžiama Audito Rūmų ataskaitoje11, atliekų tvarkymo infrastruktūra praeityje buvo kuriama gerokai pavėluotai, ypač – Lietuvoje ir Bulgarijoje; ilgai neišspręstų problemų pasekmės dabar yra sumažintos ir atitinkami projektai toliau įgyvendinami vykdant griežtą priežiūrą.
Turint trijų valstybių narių pasiūlytus ir Komisijos patvirtintus8 išsamius tikslus ir rodiklius, buvo galima tiksliai, remiantis kiekybine informacija, stebėti darbo pažangą. Be to, trims programoms taikant atliktų darbų vertės valdymo metodą (žr. priedo 2 lentelę) tapo lengviau palyginti programų įgyvendinimo pažangą ir padidėjo Komisijos atliekamo stebėjimo veiksmingumas.
Perspektyva
Komisija atliks programų laikotarpio vidurio vertinimą ir iki 2017 m. pabaigos Parlamentui ir Tarybai pateiks rezultatus. Šiomis aplinkybėmis išsamios įgyvendinimo procedūros8 bus persvarstytos siekiant dar labiau integruoti programų valdymą; nacionalinio bendro finansavimo dalis bus kritiškai patikrinta ir bus nustatytos su eksploatacijos nutraukimu nesusijusios išlaidos, jeigu jų bus.
Pagrindinės laukiamos šios srities tendencijos:
·Bulgarijoje bus pradėtas statyti nacionalinis atliekynas ir bus užbaigti kiti svarbiausi atliekų tvarkymo infrastruktūros objektai;
·Lietuvoje bus daroma nuolatinė pažanga iškraunant kurą ir bus rengiamasi išmontuoti grafitines aktyviąsias zonas – tai yra beprecedenčio masto unikalus projektas;
·Slovakijoje bus pagrindinio cirkuliacijos kontūro dezaktyvacija ir bus skiriamos pagrindinės sutartys dėl išmontavimo.
2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema, OL L 199, 2011 8 2, p. 48–56.
Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas įgyvendinimo pažangos ir Bendrijos teritorijoje esančių radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro aprašo ir ateities perspektyvų – COM(2017) 236 final.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 06 20
COM(2017) 328 final
PRIEDAS
prie
KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl 2016-aisiais ir ankstesniais metais atlikto darbo pagal Branduolinių įrenginių eksploatacijos ir nutraukimo paramos Bulgarijai, Lietuvai ir Slovakijai programą
1 lentelė. Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai
|
Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokai† |
Ignalinos atominė elektrinė† |
Bohunicės V1 branduolinė elektrinė† |
||||
|
Ar iš reaktorių aktyviųjų zonų pašalintas kuras? |
Taip |
100 % |
Tęsiama |
1 blokas:
|
Taip |
100 % |
|
Ar iš reaktorių baseinų pašalintas kuras? |
Taip |
100 % |
Tęsiama |
1 blokas:
|
Taip |
100 % |
|
Ar išduota eksploatacijos nutraukimo licencija? |
Taip (1 ir 2 blokai) Taip (3 ir 4 blokai) |
2014 m. lapkričio 27 d. 2016 m. liepos 28 d. |
Ne* |
Ignalinos atominės elektrinės 1 bloko veiklos licencijos sąlygos pritaikytos taip, kad būtų leidžiamas tolesnis įrangos išmontavimas ir deaktyvacija. |
Taip |
2014 m. gruodžio 23 d.
|
|
Ar išmontuoti pagrindiniai cirkuliacijos kontūrai? |
Ne* |
Kol kas netaikoma |
Ne* |
Kol kas netaikoma |
Tęsiama |
4 % |
|
Ar išmontuotos turbinų salės sistemos? |
Tęsiama |
33 % 1 ir 4 blokuose |
Tęsiama |
1 blokas:
|
Taip |
100 % |
|
Ar išmontuoti reaktorių slėginiai korpusai? |
Ne* |
Kol kas netaikoma |
Ne* |
Kol kas netaikoma |
Ne* |
Kol kas netaikoma |
|
Ar sutvarkytos eksploatacijos nutraukimo atliekos? |
Tęsiama |
Laisvai išleisti metalai
|
Tęsiama |
Radioaktyviosios atliekos: nuo 2014 m. sutvarkyta 10,6 %
|
Tęsiama |
Paprastos atliekos 74 692 t Radioaktyviosios atliekos 408 GAA‡ |
|
Projekto grafikas: ar įgyvendinti eksploatacijos nutraukimo planuose apibrėžti pagrindiniai įgyvendinimo etapai? |
Taip** |
Taip** |
Iš dalies** |
6 iš 7 |
||
†
Ataskaitinė data – 2016 m. birželio 30 d.
*
Pagal patvirtintą atskaitos scenarijų nebuvo suplanuota, kad ši veikla prasidės iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
**
Pagrindiniai įgyvendinimo etapai nurodyti išsamių tikslų aprašyme.
‡
GAA = Į konteinerius sudėtos galutinai apdorotos atliekos, skirtos šalinti į radioaktyviųjų atliekų atliekyną
.
2 lentelė. Papildomi veiklos rezultatų rodikliai (mln. EUR)
|
Kozlodujaus branduolinės elektrinės 1–4 blokai |
Ignalinos atominė elektrinė |
Bohunicės V1 branduolinė elektrinė |
|
|
[2014 01 01 – 2016 06 30] |
|||
|
Numatyta vertė (NV) |
104 |
317 |
104 |
|
Atliktų darbų vertė (ADV) |
92 |
254 |
90 |
|
Faktinės išlaidos (FI) |
86 |
244 |
87 |
|
Įgyvend. pagal grafiką ĮPG = ADV / NV |
|
|
|
|
Sąnaudų ir naudos santykis SNS = ADV / FI |
|
|
|
