EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 04 10

COM(2017) 167 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė

1.ĮVADAS

„Veiksmingos teisingumo sistemos padeda augti ekonomikai ir ginti pagrindines teises. Todėl Europa puoselėja ir gina įstatymo viršenybę.“ 1 Šis Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pabrėžtas valstybių narių teisingumo sistemų vaidmuo nepaprastai svarbus užtikrinant, kad asmenys ir įmonės galėtų naudotis visomis turimomis teisėmis, stiprinant savitarpio pasitikėjimą ir bendrojoje rinkoje kuriant verslui ir investicijoms palankią aplinką. Be to, pirmasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas pabrėžė, kad veiksmingos teisingumo sistemos – ES teisės taikymo pagrindas: „Europos Sąjunga yra paremta bendromis Sutartyje įtvirtintomis vertybėmis. Šios vertybės apima teisinės valstybės principo laikymąsi. Tai – pagrindas, kuriuo remdamosi organizacijos vykdo veiklą, o valstybės narės užtikrina, kad ES teisė būtų vienodai taikoma visoje Europos Sąjungoje.“ 2

Dėl šių priežasčių nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumo didinimas yra vienas iš tvirtų Europos semestro – ES metinio ekonominės politikos koordinavimo ciklo – įgyvendinimo prioritetų. Pagrindiniai veiksmingos teisingumo sistemos elementai yra nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas. 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė (toliau – rezultatų suvestinė), kurioje pateikiama metinė nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumo, kokybės ir veiksmingumo lyginamoji apžvalga, padeda valstybėms narėms įgyvendinti šį prioritetą. Remdamosi šia lyginamąja apžvalga, valstybės narės gali lengviau nustatyti galimus trūkumus, tobulintinus aspektus ir gerosios praktikos pavyzdžius, taip pat nacionalinių teisingumo sistemų veikimo po tam tikro laiko tendencijas. Ši apžvalga taip pat labai svarbi užtikrinant ES teisės veiksmingumą 3 . Taikydami ES teisę, nacionaliniai teismai vykdo ES teismų funkcijas ir užtikrina, kad būtų veiksmingai vykdomos pagal ES teisę suteiktos teisės ir pareigos. Todėl šioje rezultatų suvestinėje nuodugniai nagrinėjama, kaip veikia teismai, konkrečiose srityse taikydami ES teisę.

2017 m. rezultatų suvestinėje ši apžvalga dar labiau išplečiama ir nagrinėjami nauji teisingumo sistemų veikimo aspektai:

siekiant geriau suprasti vartotojų galimybes naudotis teisingumo sistema, šioje suvestinėje nagrinėjama, kokiais skundų prieš įmones teikimo būdais (pvz., teisminiais ar neteisminiais būdais) jie naudojasi, kokį poveikį teisei kreiptis į teismą daro teisinė pagalba ir teismo mokesčiai, ypač kalbant apie skurdo riziką patiriančius asmenis, taip pat nagrinėjama proceso trukmė teismuose ir vartotojų institucijose ir tai, kiek vartotojų naudojasi 2016 m. pradėjusia veikti elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platforma;

siekiant stebėti, kiek valstybių narių teismai yra nepriklausomi, šioje rezultatų suvestinėje pateikiami naujo tyrimo, susijusio su tuo, kaip piliečiai ir įmonės vertina teismų nepriklausomumą, rezultatai; pateikiami nauji duomenys apie apsaugos priemones, kuriomis užtikrinamas teismų nepriklausomumas;  

šioje rezultatų suvestinėje toliau nagrinėjama, kaip nacionalinės teisingumo sistemos veikia konkrečiose ES teisės srityse, susijusiose su bendrąja rinka ir investicijoms palankia aplinka. Joje pirmą kartą apžvelgiama, kaip veikia nacionalinės teisingumo sistemos, baudžiamosios teisenos srityje taikant ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus. Rezultatų suvestinėje taip pat nagrinėjama sprendimų dėl laikinųjų priemonių taikymo siekiant išvengti gresiančios žalos, susijusių su tam tikromis teisės sritimis, priėmimo proceso trukmė;

siekiant geriau suprasti, kaip teisingumo sistemose šiuo metu naudojamasi informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT), šioje rezultatų suvestinėje pateikiami tyrimo, susijusio su tuo, kaip teisininkai palaiko ryšius su teismais ir dėl kokių priežasčių jie naudojasi IRT, rezultatai;

taikant teismų veiklos standartus, teisingumo sistemų kokybė gali gerokai pagerėti, todėl šioje rezultatų suvestinėje išsamiau nagrinėjami standartai, kuriais siekiama pagerinti teismų valdymą ir geriau informuoti šalis apie pažangą, padarytą nagrinėjant jų bylas.

Kadangi ši rezultatų suvestinė yra jau penktoji, joje taip pat apžvelgiama per tam tikrą laiką padaryta pažanga.

Nors vis dar trūksta duomenų apie kai kurias valstybes nares, duomenų spragų ir toliau mažėja, visų pirma kalbant apie duomenis, susijusius su teisingumo sistemų veiksmingumo rodikliais. Sėkmingai bendradarbiaujant su valstybių narių nacionalinių teisingumo sistemų kontaktiniais asmenimis 4 ir įvairiais komitetais bei Europos teisminiais tinklais, surinkta gerokai išsamesnių duomenų. Kitų su duomenų rinkimu susijusių sunkumų dažnai kyla dėl statistinių pajėgumų trūkumo arba dėl to, kad nacionalinės kategorijos, pagal kurias renkami duomenys, tiksliai neatitinka rengiant rezultatų suvestinę naudojamų duomenų kategorijų. Labai retais atvejais duomenų spragų atsiranda dėl tam tikrų nacionalinių institucijų nenoro prisidėti. Komisija toliau ragins valstybes nares šalinti šias duomenų spragas.

2.APLINKYBĖS. TEISINGUMO SISTEMŲ REFORMOMS DARBOTVARKĖSE TEBESKIRIAMA DAUG DĖMESIO

– Pokyčiai nacionaliniu ir ES lygmenimis –

2016 m. daug valstybių narių toliau stengėsi didinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą. Teisingumo sistemų reformoms įgyvendinti reikia nemažai laiko – kartais nuo naujų reformų pirmojo paskelbimo dienos praeina keleri metai, kol patvirtinamos teisėkūros ir reguliavimo priemonės ir kol tos patvirtintos priemonės faktiškai įgyvendinamos. 1 diagramoje pateikiama patvirtintų ir numatytų teisingumo sistemų reformų apžvalga. Čia pateikiama faktinė konkrečių šalių atliekamų veiksmų apžvalga, o kokybinis vertinimas nepateikiamas. Šiuo požiūriu svarbu pabrėžti, kad vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą turėtų būti laikomasi teisinės valstybės principo ir Europos teismų nepriklausomumo standartų. Iš 1 diagramos matyti, kad daugelis valstybių narių ypatingą dėmesį ir toliau skiria proceso teisei ir kad yra paskelbta daug naujų reformų, susijusių su teisine pagalba, alternatyvaus ginčių sprendimo (AGS) būdais, teismų specializacija ir teismų žemėlapiais. Duomenis palyginus su 2015 m. rezultatų suvestinės duomenimis matyti, kad, kalbant ir apie paskelbtas reformas, ir apie svarstomas priemones, veiklos mastas apskritai nepakito.

1 diagrama. Su teisingumo sistemomis susijusi teisėkūros ir reguliavimo veikla 2016 m. (patvirtintos priemonės ir svarstomos iniciatyvos kiekvienoje valstybėje narėje) (šaltinis: Europos Komisija 20 )

 

ES tam tikras valstybes nares ragina didinti savo teisingumo sistemų veiksmingumą. Įgyvendinant 2016 m. Europos semestrą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, šešioms valstybėms narėms pateikė konkrečias su šia sritimi susijusias rekomendacijas 21 . Dviem iš valstybių narių, kurioms 2015 m. buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, dėl padarytos pažangos 2016 m. rekomendacijų nebuvo pateikta 22 . Be valstybių narių, kurioms buvo pateiktos konkrečios rekomendacijos, tam tikrų sunkumų vis dar patiria dar aštuonios valstybės narės ir Komisija atidžiai jas stebi, vykdydama Europos semestro veiklą ir įgyvendindama ekonominio koregavimo programas 23 . Taikydama bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmus, Komisija toliau padeda Rumunijai ir Bulgarijai vykdyti teisingumo sistemų reformas 24 .

2016 m. Komisija, remdamasi ES teisinės valstybės priemonių sistema 25 , patvirtino dvi rekomendacijas dėl teisinės valstybės principo laikymosi Lenkijoje, kuriose nurodė susirūpinimą Komisijai keliančias problemas ir pateikė rekomendacijas, kaip tas problemas būtų galima išspręsti 26 . Komisijos nuomone, būtina imtis priemonių, kad Lenkijos Konstitucinis Teismas galėtų vykdyti visas savo pareigas pagal Konstituciją, visų pirma pareigą užtikrinti, kad būtų vykdoma veiksminga teisėkūros procedūra priimtų aktų konstitucinė peržiūra.

Komisija toliau remia teisingumo sistemų reformas Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšomis. Dabartiniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama stiprinti jų viešojo administravimo institucijų, įskaitant teisingumo institucijas, gebėjimus, iš ESI fondų bus skirta iki 4,2 mlrd. EUR. Teisingumo sritį, kaip vieną iš prioritetinių sričių, kuriose naudojamos ESI fondų paramos lėšos, nurodė 14 valstybių narių. Komisija pabrėžia, kad įgyvendinant šiuos prioritetus svarbu vadovautis į rezultatus orientuotu požiūriu, ir ragina valstybes nares įvertinti ESI fondų paramos poveikį. 2016 m. Komisijos paramos struktūrinėms reformoms tarnybos techninės pagalbos, reikalingos, pavyzdžiui, dalijantis nacionaline patirtimi, susijusia su teismų žemėlapio reformos vykdymu, paprašė penkios valstybės narės 27 .

Stengtis verta, nes tinkamai veikianti teisingumo sistema daro teigiamą poveikį ekonomikai. 2017 m. Jungtiniam tyrimų centrui atlikus tyrimą nustatyta teismų veiksmingumo didinimo ir ekonomikos augimo tempo tarpusavio sąsajų, taip pat teismų nepriklausomumo suvokimo įmonėse ir našumo didėjimo sąsajų 28 . Jeigu teismų sistemose garantuojamas teisių įgyvendinimas, labiau tikėtina, kad kreditoriai teiks paskolas, įmonės atgrasomos nuo oportunistinio elgesio, sumažinamos sandorių sąnaudos ir labiau tikėtina, kad novatoriškos įmonės investuos. Šis teigiamas poveikis taip pat pabrėžiamas kituose moksliniuose tyrimuose, įskaitant Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Centrinio Banko (ECB), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), Pasaulio ekonomikos forumo ir Pasaulio banko mokslinius tyrimus 29 .

– Gaunamų bylų skaičiaus pokyčiai –

Apskritai valstybių narių teisingumo sistemose gaunama daug bylų ir jų skaičius yra gana pastovus, net jei atskirose valstybėse narėse jis yra labai nevienodas (2 diagrama). Iš to matyti, kaip svarbu ir toliau stengtis užtikrinti teisingumo sistemos veiksmingumą.

2 diagrama. Gautų civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų* skaičius (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas 30 )

* Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas. CZ, HR, MT ir FI atlikta metodikos pakeitimų.

3 diagrama. Gautų civilinių ir komercinių ginčo bylų* skaičius (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Pagal CEPEJ metodiką civilinės ir komercinės ginčo bylos yra susijusios su šalių ginčais, pavyzdžiui, dėl sutarčių. Priešingai, civilinės ir komercinės ne ginčo bylos yra susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais. CZ, HR, IT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. NL duomenys apima ne ginčo bylas. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

3.2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės pagrindinės išvados

Pagrindiniai veiksmingos teisingumo sistemos kriterijai yra veiksmingumas, kokybė ir nepriklausomumas; rezultatų suvestinėje pateikiami visų šių trijų kriterijų rodikliai.

3.1. Teisingumo sistemų veiksmingumas

Proceso veiksmingumas rezultatų suvestinėje nagrinėjamas plačiose civilinių, komercinių ir administracinės teisės bylų srityse, taip pat konkrečiose srityse, kuriose teismai taiko ES teisę 31 .

3.1.1. Bendrieji duomenys apie veiksmingumą

Teismo proceso veiksmingumas plačiose civilinių, komercinių ir administracinės teisės bylų srityse apibūdinamas šiais rodikliais: proceso trukme (nagrinėjimo trukme); bylų išnagrinėjimo rodikliu ir neišnagrinėtų bylų skaičiumi.

3.1.1.1. Proceso trukmė

Proceso trukmė yra apytikris laikotarpis (dienomis), kurio reikia teismo bylai išnagrinėti, t. y. sprendimui pirmosios instancijos teisme priimti. „Nagrinėjimo trukmės“ rodiklis yra neišspręstų bylų skaičius, padalytas iš išspręstų bylų skaičiaus metų pabaigoje ir padaugintas iš 365 (dienų) 32 . Visose diagramose 33 pateikiami duomenys apie proceso trukmę pirmosios instancijos teismuose; jeigu yra prieinamų duomenų, lyginami 2010, 2013, 2014 ir 2015 m. duomenys 34 .

 * Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas. CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose.

5 diagrama. Civilinių ir komercinių ginčo bylų* nagrinėjimo trukmė
(pirmosios instancijos teismuose, dienų skaičius) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Pagal CEPEJ metodiką civilinės ir komercinės ginčo bylos yra susijusios su šalių ginčais, pavyzdžiui, dėl sutarčių. Priešingai, civilinės ir komercinės ne ginčo bylos yra susijusios su neginčytinais procesiniais veiksmais, pvz., neginčytinais mokėjimo pavedimais. CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose. NL duomenys apima ne ginčo bylas. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

6 diagrama. Administracinių bylų* nagrinėjimo trukmė(pirmosios instancijos teismuose, dienų skaičius) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Pagal CEPEJ metodiką administracinės teisės bylos yra susijusios su piliečių ginčais su vietos, regioninės ar nacionalinės valdžios institucijomis. HR, HU ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose. DK, IE ir AT administracinių bylų atskirai neregistruoja. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

3.1.1.2. Bylų išnagrinėjimo rodiklis

Bylų išnagrinėjimo rodiklis yra išspręstų bylų ir gaunamų bylų santykis. Taikant šį rodiklį vertinama, ar teismas spėja išnagrinėti gaunamas bylas. Jeigu bylų išnagrinėjimo rodiklis yra 100 proc. arba didesnis, tai reiškia, kad teismų sistema yra pajėgi išnagrinėti tiek bylų, kiek gauna. Jeigu bylų išnagrinėjimo rodiklis yra mažesnis nei 100 proc., tai reiškia, kad teismai išnagrinėja mažiau bylų, nei gauna.

7 diagrama. Civilinių, komercinių, administracinių ir kitų bylų* išnagrinėjimo rodiklis
(pirmosios instancijos teismuose, proc.; jeigu vertė viršija 100 proc., išnagrinėjama daugiau bylų, nei gaunama, jeigu vertė mažesnė nei 100 proc., išnagrinėjama mažiau bylų, nei gaunama) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. Iš EE duomenų matyti, kad išnagrinėtų registro bylų skaičius išaugo 50 proc. IE: manoma, kad nurodytas išspręstų bylų skaičius dėl taikomos metodikos bus mažesnis, nei yra iš tikrųjų.

8 diagrama. Civilinių ir komercinių ginčo bylų* išnagrinėjimo rodiklis (pirmosios instancijos teismuose, proc.) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. IE: manoma, kad nurodytas išspręstų bylų skaičius dėl taikomos metodikos bus mažesnis, nei yra iš tikrųjų. NL duomenys apima ne ginčo bylas. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

9 diagrama. Administracinių bylų* išnagrinėjimo rodiklis(pirmosios instancijos teismuose, proc.) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* HU ir FI atlikta metodikos pakeitimų. HR reorganizuota administracinių teismų sistema. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose. DK, IE ir AT administracinių bylų atskirai neregistruoja. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

3.1.1.3. Neišnagrinėtos bylos

Neišnagrinėtų bylų skaičius yra gautų, bet neišnagrinėtų bylų skaičius atitinkamų metų pabaigoje. Neišnagrinėtinų bylų skaičius turi įtakos bylos nagrinėjimo trukmei.

10 diagrama. Kitų neišnagrinėtų civilinių, komercinių ir administracinių bylų* skaičius(pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose.

11 diagrama. Neišnagrinėtų civilinių ir komercinių ginčo bylų* skaičius (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* CZ, HR, IT, HU, MT, PT ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose. NL duomenys apima ne ginčo bylas. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

12 diagrama. Neišnagrinėtų administracinių bylų* skaičius (pirmosios instancijos teismuose, 100 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* HR, HU ir FI atlikta metodikos pakeitimų. CZ ir SK neišnagrinėtų bylų skaičius apima bylas visų instancijų teismuose. DK, IE ir AT administracinių bylų atskirai neregistruoja. DE: duomenys grindžiami tik Vokietijos federalinio statistikos biuro paskelbtais su teismų administravimu susijusiais statistiniais duomenimis.

3.1.2. Veiksmingumas konkrečiose ES teisės srityse

Šiame skirsnyje papildomi bendrieji duomenys apie teisingumo sistemų veiksmingumą ir nurodoma vidutinė proceso trukmė 35 konkrečiose srityse, kai taikoma ES teisė. 2017 m. rezultatų suvestinėje remiamasi anksčiau surinktais konkurencijos, elektroninių ryšių, ES prekių ženklo ir vartotojų apsaugos sričių duomenimis ir taip pat pateikiami duomenys, susiję su kova su pinigų plovimu. Teisės sritys parinktos atsižvelgiant į jų svarbą bendrajai rinkai ir verslo aplinkai. Apskritai didelis vėlavimas teismo procesuose gali turėti neigiamų pasekmių ES teisėje nustatytų teisių užtikrinimui, pvz., kai nebegalima pasinaudoti atitinkamomis teisių gynimo priemonėmis arba nebeįmanoma atlyginti didelės finansinės žalos.

– Konkurencija –

Veiksmingai užtikrinant konkurencijos teisės vykdymą, įmonėms užtikrinamos vienodos sąlygos, todėl tai nepaprastai svarbu siekiant sukurti patraukią verslo aplinką. Toliau pateikiamoje diagramoje nurodyta bylų, kuriose ginčijami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 36 101 ir 102 straipsnius taikančių nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimai, vidutinė nagrinėjimo trukmė.

13 diagrama. Konkurencija. Vidutinė teisminės peržiūros trukmė* (pirmąja instancija, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Europos konkurencijos tinklas)

* IE ir AT: scenarijus netaikomas, nes institucijos neturi įgaliojimų priimti atitinkamus sprendimus. AT: duomenys nėra pagrįsti skundų prieš nacionalinę konkurencijos instituciją skaičiumi. Daugumoje valstybių narių bylų skaičius tam tikrais metais buvo nedidelis (mažiau kaip 5 per metus), todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims ir dėl to atskirų metų rodikliai gali gerokai skirtis. DE: pateikiami duomenys apie su baudomis susijusias bylas, dėl kurių pirmosios instancijos teismas priima savo sprendimą, o konkurencijos institucijos priimtas sprendimas laikomas oficialiu kaltinimu. FR: pateikiami duomenys susiję su 2 bylomis dėl sprendimų, kuriais leidžiama taikyti laikinąsias priemones, peržiūros, todėl šios bylos nagrinėtos itin sparčiai. Jeigu atitinkamų metų stulpelio nėra, BE, CZ, HR, LV, LT, LU, NL, PL, SK, FI, SE ir UK atveju tai reiškia, kad bylų nebuvo, o AT atveju – kad duomenys neprieinami. Nurodytose valstybėse narėse bylų galėjo nebūti dėl to, kad nė vienas iš konkurencijos institucijos sprendimų nebuvo užginčytas teisme (pvz., LU). DE: vidurkis – 1 246 dienos; CZ: vidurkis – 2 091 diena.

– Elektroniniai ryšiai –

Elektroninius ryšius reglamentuojančių ES teisės aktų paskirtis – užtikrinti didesnį susijusių rinkų konkurencingumą, prisidėti prie vidaus rinkos plėtros ir skatinti investicijas, inovacijas ir augimą. Veiksmingas šių teisės aktų įgyvendinimas taip pat yra labai svarbus siekiant sumažinti kainas vartotojams ir užtikrinti geresnę paslaugų kokybę. Toliau pateikiamoje diagramoje nurodyta teisminės peržiūros bylų, kuriose ginčijami ES elektroninių ryšių teisę taikančių nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimai, vidutinė nagrinėjimo trukmė 37 . Duomenys apima įvairaus pobūdžio bylas – nuo susijusių su sudėtingesne rinkos analizės peržiūra iki susijusių su konkrečiais vartotojams aktualiais klausimais.

14 diagrama. Elektroniniai ryšiai. Vidutinė teisminės peržiūros bylų nagrinėjimo trukmė* (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Ryšių komitetas)

* Bylų skaičius valstybėse narėse nevienodas. Jeigu stulpelio nėra, tai reiškia, kad, remiantis valstybės narės pateiktais duomenimis, atitinkamais metais bylų nebuvo. Kai kuriais atvejais, kai atitinkamų bylų yra nedaug (BE, EE, IE, CY, LT ir UK), viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims ir dėl to atskirų metų rodikliai gali gerokai skirtis. DK: skundus pirmąja instancija nagrinėja kvaziteisminė institucija. ES, AT ir PL: kompetenciją turi įvairūs teismai ir ji priklauso nuo bylos dalyko. PT: vidurkis – 1 706 dienos.

– ES prekių ženklas –

Veiksmingas intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimas yra labai svarbus siekiant skatinti investicijas į inovacijas. ES prekių ženklas – ES intelektinės nuosavybės teisė, su kuria yra susiję daugiausiai pažeidimų. ES teisės aktuose dėl ES prekių ženklų 38 nustatytas ypatingas nacionalinių teismų vaidmuo – jie veikia kaip ES teismai ir priima sprendimus, darančius poveikį bendrosios rinkos teritorijoje. Iš 15 diagramos matyti, kokia yra vidutinė ES prekių ženklo pažeidimų bylų, kuriose bylinėjasi privatūs asmenys, nagrinėjimo trukmė.

15 diagrama. ES prekių ženklas. Vidutinė ES prekių ženklo pažeidimo bylų nagrinėjimo trukmė* (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras)

* FR, IT ir LT: remtasi bylų imtimi. PL: apibendrinant 2015 m. duomenis, buvo naudojami teismų pateikti įverčiai. EE, IE, HR, HU, LU ir FI atitinkamų bylų skaičius tam tikrais metais buvo nedidelis (mažiau kaip 5 per metus), todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims ir dėl to atskirų metų rodikliai gali gerokai skirtis. IE: viena itin sudėtinga byla buvo nagrinėjama 2 326 dienas ir tai turėjo didelės įtakos apskaičiuojant vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę. MT: pateikiami duomenys apie tarpvalstybines bylas, susijusias su muitų teisės vykdymo užtikrinimu. DK: duomenys apima su ES ir nacionaliniu prekių ženklais susijusias bylas, kurias nagrinėjo Jūrų ir komercinis teismas. AT: palyginti su 2013 m., atlikta metodikos pakeitimų. Jeigu atitinkamų metų stulpelio nėra, EE, HR ir FI atveju tai reiškia, kad bylų nebuvo, o CZ, DE, EL, IT, AT, PL ir SK atveju – kad duomenys neprieinami.

– Vartotojų apsauga –

Veiksmingai įgyvendinant vartotojų teisę užtikrinama, kad vartotojai galėtų naudotis savo teisėmis, o vartotojų apsaugos taisykles pažeidžiančios įmonės negautų neteisėtos naudos. Vartotojų apsaugos institucijos ir teismai atlieka esminį vaidmenį užtikrindami ES vartotojų teisės 39 vykdymą įvairiose nacionalinėse teisėsaugos sistemose. 16 diagramoje nurodyta teisminės peržiūros bylų, kuriose ginčijami ES teisę taikančių vartotojų apsaugos institucijų sprendimai, vidutinė nagrinėjimo trukmė.

Veiksmingai užtikrinant vartotojų arba įmonių teisių vykdymą, gali dalyvauti įvairūs subjektai – ne tik teismai, bet ir administracinės institucijos. Siekiant geriau išnagrinėti šią vykdymo užtikrinimo grandinę, šioje rezultatų suvestinėje aptariama ne tik skundų nagrinėjimo vartotojų apsaugos institucijose trukmė, bet ir šių institucijų priimtų sprendimų teisminės peržiūros trukmė. Iš 17 diagramos matyti, kokia buvo vidutinė administracinių sprendimų priėmimo nacionalinėse vartotojų apsaugos institucijose proceso trukmė 2014 ir 2015 m., skaičiuojant nuo bylos pradėjimo dienos. Tai, be kita ko, gali būti sprendimai, kuriais paskelbiama apie materialinės teisės normų pažeidimus, taip pat sprendimai dėl laikinųjų priemonių, teismo nutarčių, kuriomis draudžiama tęsti tam tikrą veiklą, dėl teismo proceso pradėjimo arba bylos užbaigimo.

16 diagrama. Vartotojų apsauga. Vidutinė teisminės peržiūros trukmė* (pirmąja instancija, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas)

* BE, LU, AT, FI, SE ir UK: scenarijus netaikomas, nes vartotojų apsaugos institucijos neturi įgaliojimų priimti sprendimus dėl atitinkamų vartotojų apsaugos taisyklių pažeidimų. Kai kuriose iš šių valstybių narių (pvz., FI ir SE) vartotojų apsaugos institucijos gali pateikti teismui ieškinį arba kreiptis į prokurorą (pvz., BE). DE: administracinės institucijos gali priimti tik su tarpvalstybinėmis bylomis susijusius sprendimus, tačiau atitinkamų bylų nebuvo, nes Federalinė teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerija nurodė kitoms kompetentingoms įstaigoms imtis vykdymo užtikrinimo priemonių. Keletas valstybių narių (BG, DK, EE, IE, ES ir LT) taiko mišrias sistemas, kai vartotojų apsaugos institucijos turi teikti teismui ieškinį dėl tam tikrų taisyklių (pvz., BG ir CY – dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais). DE ir AT: daugiausia susiję su vartotojų teisių gynimu civiline tvarka per vartotojų arba privačias ir (arba) pusiau privačias įstaigas. ES: duomenys apima 4 autonomines bendruomenes. DK, EE, EL, FR, HR ir NL atitinkamų bylų skaičius tam tikrais metais buvo nedidelis (mažiau kaip 5 per metus). Todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims ir dėl to atskirų metų rodikliai gali gerokai skirtis. IT, PL ir RO pateikė įverčius. Jeigu atitinkamų metų stulpelio nėra, DK ir NL atveju tai reiškia, kad bylų nebuvo, o EL FR, PT ir SK atveju – kad duomenys neprieinami. Kai kurios institucijos yra įgaliotos nagrinėti tik su tam tikrais atitinkamos ES vartotojų teisės aspektais susijusius skundus.

17 diagrama. Vartotojų apsauga. Vidutinė administracinių sprendimų priėmimo vartotojų apsaugos institucijose trukmė* (dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas)

* BE, DE, LU, AT ir SE: scenarijus netaikomas. Diagramoje nurodytas vartotojų apsaugos institucijų 2014 ir 2015 m. inicijuotų administracinių procesų trukmės svertinis vidurkis. DK, EL, CY ir LT: pateikti įverčiai. IE ir FI: iš duomenų matyti, koks yra vidurkis, o trukmė gali skirtis atsižvelgiant į pažeidimo sudėtingumą. NL: duomenys apima sprendimus, kuriais už materialinės teisės normų pažeidimus nustatomos administracinės nuobaudos. PT: trukmei gali turėti įtakos procedūrų sudėtingumas, o kai kuriais atvejais – IRT priemonių, kurias taikant būtų galima suskaitmeninti kai kuriuos procesus, stoka. Keletas valstybių narių taip pat nurodė, kad vykdymo užtikrinimui taiko neoficialias priemones – paprastai sėkmingai (LU ir NL). Kai kurios institucijos yra kompetentingos nagrinėti tik su tam tikrais atitinkamos ES teisės aspektais susijusius skundus.

– Laikinosios priemonės –

Teismo sprendimais nustatomos laikinosios priemonės – tai skubos tvarkos taikymas, įskaitant, pavyzdžiui, laikiną draudimą ir prekių konfiskavimą siekiant atgrasyti nuo galimo pažeidimo arba užkirsti jam kelią, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Itin svarbu užtikrinti su laikinosiomis priemonėmis susijusių procedūrų veiksmingumą, nes šios priemonės dažnai taikomos skubiais atvejais, kai dėl delsimo ieškovui galėtų būti padaryta nepataisoma žala. 18 diagramoje parodytas vidutinis laikas, per kurį gali būti priimtas nacionalinio teismo sprendimas dėl prašymo taikyti laikinąsias priemones siekiant nutraukti pažeidimus, susijusius su ES prekių ženklais 40 ir su taisyklėmis dėl elektroninių ryšių 41 .

18 diagrama. Laikinosios priemonės. Vidutinė sprendimų dėl laikinųjų priemonių priėmimo trukmė 2015 m.* (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija, Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras ir Ryšių komitetas)

   

* ES prekių ženklas: LU, HU ir RO pateiktais duomenimis, bylų nebuvo; BE, BG, DK, DE, EE, ES, FR, HR, NL, AT ir UK nepateikė jokių duomenų apie sprendimus dėl laikinųjų priemonių taikymo šioje srityje. Elektroniniai ryšiai: BE, DK, EE, IE, LV, NL, AT ir UK pateiktais duomenimis, bylų nebuvo; LU ir RO nepateikė jokių duomenų apie sprendimus dėl laikinųjų priemonių taikymo šioje srityje. Daugumoje valstybių narių bylų skaičius kiekvienoje srityje yra nedidelis (mažiau kaip 5 per metus), todėl viena ypač ilgai arba trumpai nagrinėjama byla gali turėti didelės įtakos metiniams duomenims.

– Pinigų plovimas –

Veiksmingai kovojant su pinigų plovimu, prisidedama prie kovos su nusikalstamumu; veiksminga kova su pinigų plovimu taip pat nepaprastai svarbi siekiant užtikrinti finansų sektoriaus patikimumą, vientisumą ir stabilumą, pasitikėjimą finansų sistema ir sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje 42 . Tarptautinis valiutos fondas pabrėžė, kad dėl nusikaltimų, susijusių su pinigų plovimu, gali būti prarandama užsienio investicijų, iškreipiamas tarptautinio kapitalo judėjimas ir daromas neigiamas poveikis šalies makroekonominiams rodikliams, o tai gali lemti gerovės sumažėjimą, našesnės ekonominės veiklos išteklių nutekėjimą ir netgi padaryti destabilizuojantį šalutinį poveikį kitų šalių ekonomikai 43 . Kovos su pinigų plovimu direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės kauptų statistinius duomenis, susijusius su kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemų veiksmingumu 44 . Bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, buvo parengtas bandomasis klausimynas, pagal kurį buvo renkami duomenys, susiję su įvairių nacionalinių įstaigų, įskaitant baudžiamuosius teismus, kuriuose nagrinėjami su pinigų plovimu susiję nusikaltimai veikimu. 19 diagramoje nurodyta vidutinė bylų dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, nagrinėjimo pirmosios instancijos teismuose trukmė.

19 diagrama. Pinigų plovimas. Vidutinė teismo bylų nagrinėjimo trukmė* (pirmosios instancijos teismuose, dienomis) (šaltinis: Europos Komisija ir Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupė)

 

* EL, ES, ir FR: duomenys susiję tik su bylų skaičiumi, o ne bylų nagrinėjimo trukme. IT: apskaičiuota remiantis 2015 ir 2016 m. priimtų teismo sprendimų imtimi. SE: nurodyta ne vidutinė, bet teorinė didžiausia bylų nagrinėjimo trukmė. CY, RO ir SE: duomenys susiję tik su apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

3.1.3. Išvados apie teisingumo sistemų veiksmingumą Laiku priimami teismų sprendimai turi esminę reikšmę sklandžiam teisingumo sistemos veikimui. Pagrindiniai rodikliai, kurie rezultatų suvestinėje naudojami teisingumo sistemų veiksmingumui įvertinti, yra proceso trukmė (apytikslis dienų, per kurias išnagrinėjama byla, skaičius), bylų išnagrinėjimo rodiklis (išnagrinėtų bylų ir gautų bylų santykis) ir neišnagrinėtų bylų skaičius (t. y. bylos, kurios metų pabaigoje dar nėra išnagrinėtos). Bendrieji duomenys apie veiksmingumą Iš 2017 m. rezultatų suvestinės matyti, kad plačiose civilinių, komercinių ir administracinių bylų srityse toliau vyksta teigiami pokyčiai, kurie buvo pastebėti jau praėjusiais metais 45 . Taip pat matyti (tais atvejais, kai duomenys prieinami), kad nuo 2013 m., kai buvo parengta pirmoji rezultatų suvestinė, valstybių narių, kuriose veiksmingumas padidėjo, apskritai yra daugiau nei valstybių narių, kuriose jis sumažėjo. Gera matyti, kad esama teigiamų pokyčių, visų pirma valstybėse narėse, kurios vykdant Europos semestro veiklą arba įgyvendinant ekonominio koregavimo programas buvo įvardytos kaip patiriančios sunkumų 46 : Kai kuriose iš šių valstybių narių civilinių ir komercinių ginčo bylų nagrinėjimo trukmė gerokai sutrumpėjo (5 diagrama). Šis teigiamas pokytis aiškiau matyti vertinant penkerių metų laikotarpio (t. y. nuo 2010 m.) duomenis, o ne trumpojo laikotarpio rezultatus. Tačiau kalbant apie „visų bylų“ kategoriją 47 (4 diagrama), juo labiau – apie „administracinių bylų“ kategoriją (6 diagrama), matyti, kad padėtis yra gera ir palyginti su praėjusiais metais, t. y. ji nepakito arba pagerėjo. Daugumoje valstybių narių civilinių ir komercinių ginčo bylų išnagrinėjimo rodikliai per penkerius metus pagerėjo (8 diagrama). Išskyrus kelias išimtis, tas pats pasakytina ir apie trumpojo laikotarpio duomenis, susijusius su administracinėmis bylomis (9 diagrama), – palyginti su praėjusių metų duomenimis, padėtis gerokai pagerėjo, taip pat pagerėjo plačios „visų bylų“ kategorijos rodikliai (7 diagrama). Tai reiškia, kad valstybės narės apskritai yra pajėgios išnagrinėti su šiomis teisės sritimis susijusias gaunamas bylas. Kalbant apie neišnagrinėtas bylas, net jei per penkerius metus padaryta pažanga yra mažiau aiški, vertinant paskutinių dvejų metų duomenis, tam tikrų teigiamų pokyčių galima pastebėti visose nagrinėtose kategorijose. Kalbant apie „visų bylų“ kategoriją, padėtis iš esmės yra stabili (10 diagrama), tačiau ir neišspręstų civilinių ir komercinių ginčo bylų (11 diagrama), ir administracinių bylų (12 diagrama) kategorijose ji aiškiai pagerėjo. Visgi, nepaisant šių teigiamų pokyčių, neišnagrinėtų bylų skaičius kai kuriose valstybėse narėse tebėra didelis. Kad būtų matyti teisingumo sistemos reformų rezultatai, turi praeiti laiko. Tačiau tam tikros pradėtos reformos, regis, jau padeda didinti veiksmingumą. Pavyzdžiui, viena valstybė narė pranešė apie gerokai padidėjusį išnagrinėtų bylų skaičių ir atitinkamai sumažėjusį neišnagrinėtų bylų skaičių; taip iš esmės yra dėl to, kad administracinės bylos nagrinėjamos tik viename teisme. Veiksmingumas konkrečiose ES teisės srityse Diagramomis apie konkrečių sričių bylų nagrinėjimo procesą (13–19 diagramos) siekiama geriau parodyti, kaip teisingumo sistemos veikia, kai nagrinėjami konkrečių rūšių su verslu susiję ginčai, kuriems taikoma ES teisė. Veiksmingai užtikrinant piliečių arba įmonių teisių vykdymą, gali dalyvauti įvairūs subjektai – ne tik teismai, bet ir administracinės institucijos. Siekiant geriau išnagrinėti šią vykdymo užtikrinimo grandinę, šioje rezultatų suvestinėje aptariama ne tik skundų nagrinėjimo vartotojų apsaugos institucijose trukmė, bet ir šių institucijų priimtų sprendimų teisminės peržiūros trukmė. Iš suvestinės duomenų taip pat matyti, kokia yra sprendimų dėl laikinųjų priemonių taikymo siekiant išvengti gresiančių pažeidimų arba žalos, susijusių su elektroniniais ryšiais ir intelektinės nuosavybės teisėmis, priėmimo proceso trukmė. Iš diagramose pateiktų duomenų matyti, kad: Bylos, susijusios su konkurencija ir elektroniniais ryšiais, nagrinėjamos vidutiniškai bent kelis mėnesius ilgiau nei bylos, susijusios su konkrečiomis ES prekių ženklo ir vartotojų teisės taikymo sritimis. Taip gali būti dėl to, kad su konkurencija ir elektroniniais ryšiais susijusios bylos yra sudėtingos ir svarbios ekonomikos požiūriu, ir galbūt dėl to, kad kai kuriose ES šalyse taikomos proceso taisyklės. Bylų nagrinėjimo trukmė vienoje valstybėje narėje gali gerokai skirtis atsižvelgiant į tai, kokios srities teisė taikoma. Kalbant apie vykdymo užtikrinimo grandinę, svarbus įvairių subjektų dalyvavimas – tai matyti iš informacijos apie bylas, susijusias su vartotojų apsauga. 16–17 diagramose parodyta, kokia yra administracinių procedūrų ir teisminės peržiūros trukmė. Kai reikalingos abi šios vykdymo užtikrinimo grandinės dalys, visas procesas, atsižvelgiant į atitinkamą valstybę narę, galėtų trukti, pavyzdžiui, apie 160–1 200 dienų. Tačiau iš duomenų matyti, kad daugelyje valstybių narių didelė dalis administracinių sprendimų nėra ginčijami teisme; taigi galima daryti išvadą, kad daug pažeidimų išnagrinėja vien administravimo institucijos. Teismas gali priimti sprendimus dėl laikinųjų priemonių taikymo siekiant laikinai atgrasyti nuo galimo pažeidimo arba užkirsti jam kelią. Iš duomenų, susijusių su ES prekių ženklu ir elektroniniais ryšiais, matyti, kad pagrindinis teismo procesas įvairiose valstybėse narėse gali trukti nuo kelių dienų iki aštuonių mėnesių (20 diagrama); proceso trukmė toje pačioje šalyje gali skirtis ir atsižvelgiant į tai, kokios rūšies byla nagrinėjama. Su laikinosiomis priemonėmis susijusių bylų kai kuriose valstybėse narėse gali nebūti ir dėl taikomų proceso taisyklių, dėl kurių yra sunkiau taikyti tas priemones. Siekiant apsaugoti finansų sistemą ir sąžiningą konkurenciją ir išvengti neigiamų pasekmių ekonomikai, labai svarbu užtikrinti, kad būtų veiksmingai kovojama su pinigų plovimu. Šioje rezultatų suvestinėje pateikiami bandomojo duomenų apie teismo proceso trukmę, kai pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą nagrinėjamos bylos dėl nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, rinkimo rezultatai. Matyti, kad valstybėse narėse, apie kurias yra prieinamų duomenų, bylų nagrinėjimo trukmė gerokai skiriasi – nuo mažiau nei pusmečio iki beveik trejų metų (19 diagrama). 2017 m. birželio mėn. įgyvendinus direktyvą, duomenų rinkimo kokybė turėtų pagerėti.

3.2. Teisingumo sistemų kokybė

Kad teisingumo sistemos būtų veiksmingos, sprendimai turi būti ne tik priimami laiku, bet ir turi būti kokybiški. Kokybė – piliečių ir įmonių pasitikėjimą teisingumo sistema didinantis veiksnys. Nors nėra vieno sutarto būdo teisingumo sistemų kokybei įvertinti, ES rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama tam tikriems veiksniams, kurie paprastai pripažįstami reikšmingais ir gali padėti pagerinti teisingumo sistemų kokybę. Jie yra suskirstyti į keturias kategorijas:

1) piliečių ir įmonių teisė kreiptis į teismą;

2) tinkami materialiniai ir žmogiškieji ištekliai;

3) vertinimo priemonių nustatymas ir

4) kokybės standartų naudojimas.

3.2.1. Prieinamumas

Prieinamumą būtina užtikrinti visoje teisingumo grandinėje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti atitinkamą informaciją apie teisingumo sistemą, apie tai, kaip pareikšti ieškinį, ir susijusius finansinius aspektus, apie bylos eigą, iki ji bus išnagrinėta, ir kad galiausiai internete būtų galima greitai susipažinti su teismo sprendimu 48 .

– Informacijos apie teisingumo sistemą teikimas –

Kad būtų galima užtikrinti teisę kreiptis į teismą, piliečiai ir įmonės turi būti jiems patogiu būdu tinkamai informuojami apie įvairius teisingumo sistemos aspektus. Iš 20 diagramos matyti, koks yra internetinės informacijos apie teismų sistemą prieinamumas plačiajai visuomenei.

20 diagrama. Internetinės informacijos apie teismų sistemą prieinamumas plačiajai visuomenei* (šaltinis: Europos Komisija 49 )

* DE: Kokia informacija turi būti teikiama internete, sprendžia kiekviena federalinė žemė ir federalinio lygmens institucijos.

– Teisinė pagalba ir teismo mokesčiai –

Galimybė gauti teisinę pagalbą yra viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų Pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) 50 . Siekiant surinkti duomenų apie įvairias teisinės pagalbos ir teismo mokesčių sistemas, kuriuos būtų galima palyginti, atsižvelgus į pajamas ir gyvenimo sąlygas kiekvienoje valstybėje narėje, buvo nustatyti du konkretūs su vartotojo ginču susiję scenarijai. Iš 21 diagramoje pateiktų duomenų matyti, ar šių dviejų scenarijų atveju galima pasinaudoti teisine pagalba. Jie pagrįsti ieškiniais dėl dviejų skirtingų sumų: ieškiniu dėl didelės sumos (t. y. 6 000 EUR) ir ieškiniu dėl nedidelės sumos (atitinka Eurostato nustatytą atitinkamą kiekvienos valstybės narės skurdo ribą, perskaičiuotą į mėnesio pajamas  51 ).

Dauguma valstybių narių teisinę pagalbą suteikia atsižvelgdamos į pareiškėjo pajamas.  52 21 diagramoje pajamų ribos, pagal kurias suteikiama teisinė pagalba konkrečioje vartotojo byloje, procentiškai palyginamos su Eurostato nustatyta skurdo riba kiekvienoje valstybėje narėje. Pavyzdžiui, jeigu tinkamumas gauti teisinę pagalbą vertinamas 20 proc., tai reiškia, kad pareiškėjas, kurio pajamos 20 proc. didesnės nei atitinkama Eurostato nustatyta skurdo riba, gali gauti teisinę pagalbą. Ir priešingai, jeigu tinkamumas gauti teisinę pagalbą yra −20 proc., tai reiškia, kad pajamų riba, į kurią atsižvelgiama suteikiant teisinę pagalbą, yra 20 proc. mažesnė nei Eurostato nustatyta skurdo riba. Kai kuriose valstybėse narėse galioja teisinės pagalbos sistema, pagal kurią atlyginama 100 proc. su bylinėjimusi susijusių išlaidų (visiška teisinė pagalba), ir ją papildo sistema, pagal kurią atlyginama dalis išlaidų (iš dalies teikiama teisinė pagalba). Kitose valstybėse narėse veikia tik visiškos teisinės pagalbos arba tik iš dalies teikiamos teisinės pagalbos sistema.

21 diagrama. Konkrečiose vartotojų bylose teisinei pagalbai taikoma pajamų riba* (skirtumas proc. nuo Eurostato nustatytos skurdo ribos) (šaltinis: Europos Komisija ir CCBE 53 )

* Diagramoje pateikiamos teisinei pagalbai taikomos ribos nuo 40 proc. iki –30 proc. DK, DE, IE, FR, HR, LT, NL, PT, FI ir SE pajamų riba, taikoma suteikiant teisinę pagalbą, svyruoja nuo 40 proc. iki 154 proc. HU, RO ir UK(SC) pajamų riba, taikoma suteikiant teisinę pagalbą, svyruoja nuo –30 proc. iki 68 proc.. Ieškinys dėl nedidelės sumos – tai ieškinys dėl sumos, kuri atitinka Eurostato kiekvienoje valstybėje narėje vienišam asmeniui nustatytą skurdo ribą, perskaičiuotą į mėnesio pajamas (pvz., 2014 m. ši suma sudarė nuo 110 EUR RO iki 1 716 EUR LU). Apskaičiuodamos ribą, nuo kurios asmuo gali gauti teisinę pagalbą, dauguma valstybių narių naudoja disponuojamųjų pajamų kriterijų, tačiau DK, LU ir NL naudoja bendrųjų pajamų kriterijų. Jeigu suma, dėl kurios pareikštas ieškinys, sutampa su atitinkama skurdo rizikos riba, teisinė pagalba IE, SK ir UK (SC) neteikiama, nes jos suma būtų pernelyg maža. DE: pajamų ribos suma nustatoma pagal 2016 m. Procesinės teisinės pagalbos tvarkos aprašą (vok. Prozesskostenhilfebekanntmachung) ir vidutines metines išlaidas būstui (SILC). LV: pajamų dydis svyruoja nuo 128,06 EUR iki 320 EUR, priklausomai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos. Rodiklis yra pagrįstas aritmetine reikšme.

Daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad, pradėdamos teismo procesą, šalys sumokėtų teismo mokestį. 22 diagramoje remiantis dviem scenarijais palyginami teismo mokesčio lygiai, kurie nurodomi kaip ieškinio sumos dalis. Jeigu, pavyzdžiui, iš diagramos matyti, kad teismo mokestis sudaro 10 proc. ieškinio dėl 6 000 EUR sumos, teismo procesui pradėti vartotojui reikės sumokėti 600 EUR teismo mokestį. Ieškinys dėl nedidelės sumos grindžiamas Eurostato kiekvienai valstybei narei nustatyta skurdo riba.

22 diagrama. Teismo mokestis teismo procesui konkrečioje vartotojo byloje pradėti (teismo mokesčio lygis, išreikštas ieškinio sumos dalimi) (šaltinis: Europos Komisija ir CCBE 54 )

* Ieškinys dėl nedidelės sumos, žr. pastabas po 21 diagramos.

– Ieškinio pateikimas ir jo nagrinėjimo eigos stebėjimas internetu –

Galimybė elektroniniu būdu teikti ieškinius, internete stebėti bylos nagrinėjimo eigą ir ją spartinti, taip pat teismų ir advokatų bendravimas elektroninėmis priemonėmis palengvina galimybę kreiptis į teismą ir padeda mažinti vėlavimą bei išlaidas. Be to, IRT sistemos teismuose vis dažniau naudojamos plėtojant tarpvalstybinį teisminių institucijų bendradarbiavimą, o tai taip pat palengvina ES teisės aktų įgyvendinimą.

23 diagrama. Elektroninių priemonių prieinamumas* (0 = prieinama 0 proc. teismų, 4 = prieinama 100 proc. teismų 55 ) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* DK: elektroninės formos pateikiamos svetainėje, tačiau jas šiuo metu galima teikti tik e. paštu. LT: tam tikrus dokumentus galima teikti per teismų elektroninių paslaugų portalą. PL: naudojantis elektroninėmis priemonėmis teisme galima iškelti tik bylas dėl mokėjimo įsakymų. RO: byla teismui gali būti pateikiama e. paštu. SK: tam tikrose civilinėse bylose dokumentai gali būti teikiami e. paštu. Piliečiai teismų svetainėse gali susipažinti su informacija apie teismo procesą. SI: konkrečių rūšių bylose galima stebėti, kaip vykdomi procesiniai veiksmai.

– Teismų ir advokatų keitimasis informacija –

Įvairių IRT metodų naudojimo teismams ir advokatams keičiantis informacija dažnumas, taip pat pagrindinės priežastys, kodėl tie metodai taikomi arba ne, atskirose valstybėse narėse gerokai skiriasi 56 . Siekiant geriau suprasti, kaip iš tikrųjų naudojamasi IRT, 24 diagramoje pateikti apklausos apie tai, kaip teisininkai palaiko ryšius su teismais ir dėl kokių priežasčių jie naudojasi IRT, rezultatai.

24 diagrama. IRT priemonių naudojimas teismų ir advokatų tarpusavio ryšio tikslais* (šaltinis: CCBE apklausa)

* Dėl teismui (teismo) teikiamų dokumentų numatyti šie atsakymo variantai: „ ieškinio pateikimas elektroninėmis priemonėmis“, „šaukimo atvykti į teismą įteikimas elektroninėmis priemonėmis“, „įrodymų ir (arba) patvirtinamųjų dokumentų pateikimas elektroninėmis priemonėmis“.

25 diagrama. IRT priemonių (ne)naudojimo teismų ir advokatų tarpusavio ryšio tikslais priežastys* (šaltinis: CCBE apklausa)

* Teigiamai patirčiai apibūdinti numatyti šie atsakymo variantai: „labai praktiška“, „pritaikyta vartotojui“ ir „kiti privalumai“. Neigiamai patirčiai apibūdinti numatyti šie atsakymo variantai: „nepakankamai pritaikyta vartotojui“, „techninės problemos“ ir „kitos kliūtys“. Atsakydami į klausimą apie IRT priemonių (ne)naudojimą, respondentai galėjo nurodyti ne daugiau kaip dvi priežastis.

– Bendravimas su žiniasklaida – 

Plačiajai visuomenei žiniasklaida yra kanalas, kuriuo viešinama informacija apie teisingumo sistemas ir teismų darbą.

26 diagrama. Teismų ir spaudos (žiniasklaidos) santykiai* (šaltinis: Europos Komisija 57 )

* Kiekvienai iš trijų instancijų galima skirti du taškus, jeigu rodiklis apima civilines / komercines ir administracines bylas. Jeigu rodiklis apima tik vienos iš šių dviejų kategorijų bylas, skiriamas tik vienas taškas. Didžiausias įmanomas taškų skaičius: 7. DE: kiekviena federalinė žemė yra parengusi atskiras teisėjų bendravimo su spaudos ir žiniasklaidos atstovais gaires. FI: visuose teismuose yra asmuo, kuris prireikus gali veikti kaip kontaktinis asmuo spaudai, tačiau tai nėra pagrindinės to asmens pareigos.

– Galimybė susipažinti su teismo sprendimais –

Teismo sprendimus skelbiant internete užtikrinamas didesnis teisingumo sistemos skaidrumas ir aiškumas. Tokiu būdu piliečiams ir įmonėms padedama priimti informacija pagrįstus sprendimus, susijusius su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Tai taip pat galėtų padėti užtikrinti didesnį teismų praktikos nuoseklumą.

27 diagrama. Galimybė plačiajai visuomenei susipažinti su internete paskelbtais teismų sprendimais* (civilinės / komercinės ir administracinės bylos, visos instancijos) (šaltinis: Europos Komisija 58 )

* Kiekvienai teismų instancijai buvo skiriama po vieną tašką, jeigu yra prieinami visi tos instancijos teismų sprendimai atitinkamai civilinėse / komercinėse ir administracinėse bylose (0,5 taško, jeigu yra prieinami tik kai kurie teismų sprendimai). Jeigu valstybėje narėje yra tik dvi teismų instancijos, vis tiek naudojami trims instancijoms skirti taškai atitinkamai neegzistuojančiai instancijai skiriant aukštesniosios instancijos taškus. Valstybėse narėse, kuriose skirtumas tarp šių dviejų teisės sričių nedaromas, abiem sritims skiriamas tas pats taškų skaičius. Didžiausias įmanomas taškų skaičius: 6. DK: daugumą administracinių bylų nagrinėja ne teismai, o nepriklausomos kolegialios kvaziteisminės administracinės institucijos. SE: teismų sprendimai nėra reguliariai skelbiami internete (skelbiami tik sprendimai svarbiausiose bylose). Vadovaujantis principu, kad visuomenei turi būti suteikiama galimybė susipažinti su informacija, piliečiai turi teisę susipažinti su visais teismo sprendimais arba nutartimis. DE: kiekviena federalinė žemė pati sprendžia, ar skelbti pirmosios instancijos teismų sprendimus internete.

28 diagrama. Visų instancijų teismų sprendimų skelbimo internete būdai* (civilinės / komercinės ir administracinės bylos, visos instancijos) (šaltinis: Europos Komisija 59 )

 

* Kiekvienai iš trijų instancijų galima skirti du taškus, jeigu rodiklis apima civilines / komercines ir administracines bylas. Jeigu rodiklis apima tik vienos iš šių dviejų kategorijų bylas, vienai instancijai skiriamas tik vienas taškas. Didžiausias įmanomas taškų skaičius: 30. DK: daugumą administracinių bylų nagrinėja ne Danijos teismai, o nepriklausomos kolegialios kvaziteisminės administracinės institucijos. NL: raktiniai žodžiai nevartojami, bet prie kiekvieno paskelbto teismo sprendimo pridedamas turinys.

                                   

– Skundų įmonėms teikimas –

Teisė kreiptis į teismą apima ir neteisminius ginčų sprendimo būdus. 29 diagramos duomenys pagrįsti apklausos apie mažmeninės prekybos įmonių požiūrį į tarptautinę prekybą ir vartotojų apsaugą rezultatais. Įmonių buvo paprašyta nurodyti, ar jos gavo skundų iš vartotojų savo šalyje ir kokiu kanalu.

29 diagrama. Vartotojų skundų teikimo kanalai, nesusiję su įmonėmis* (šaltinis: 2016 m. apklausa apie mažmeninės prekybos įmonių požiūrį į tarptautinę prekybą ir vartotojų apsaugą 60 )

* Vartotojų skundų atitinkamais kanalais gavusių įmonių dalis. Prie pradinio klausimo taip pat buvo pateikti atsakymo variantai „vidaus skundų teikimo kanalai“ ir „kiti kanalai“, o šie du kanalai daugumoje valstybių narių naudojami dažniausiai. Šiuo atveju valdžios institucijos – tai institucijos, sprendžiančios su vartotojais susijusius klausimus.

– Galimybė pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo būdais –

Iš 30 diagramos matyti pastangos, kurias valstybės narės deda siekdamos remti ir skatinti savanorišką naudojimąsi alternatyvaus ginčų sprendimo būdais 61 . Iš 31 diagramos matyti, kiek skundų pateikta per Europos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą. Visuomenė šia internetine daugiakalbe priemone gali naudotis nuo 2016 m. vasario 15 d. Vartotojai ir prekiautojai, susiginčiję dėl internetu pirktos prekės arba paslaugos ir sutartinį ginčą norintys išspręsti ne teisme, savo sutartinius ginčus gali internetu pateikti spręsti šioje platformoje.

30 diagrama. Alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) būdų rėmimas ir skatinimas* (šaltinis: Europos Komisija 62 )

* Suvestiniai duomenys grindžiami tokiais rodikliais: svetainė, kurioje pateikiama informacija apie AGS; viešinimo kampanijos žiniasklaidoje; plačiajai visuomenei skirtos brošiūros; paprašius teismas rengia konkrečias informavimo sesijas AGS klausimais; teismuose veikiantis AGS (tarpininkavimo) koordinatorius; AGS naudojimo vertinimų skelbimas; statistinių duomenų apie AGS naudojimą skelbimas; suteikus teisinę pagalbą (iš dalies arba visiškai) atlyginamos AGS išlaidos; visiškai arba iš dalies grąžinami teismo mokesčiai, įskaitant žyminius mokesčius, jeigu AGS yra sėkmingas; AGS procedūroje nereikalaujama samdyti advokato; teisėjas gali veikti kaip tarpininkas; kita. Už kiekvieną iš šių 12 rodiklių kiekvienoje teisės srityje buvo skiriama po vieną tašką. IE: sprendžiant civilinius ir komercinius ginčus, AGS remiamas ir skatinamas tik šeimos bylose. PT: su civiliniais ir komerciniais ginčais susiję teismo mokesčiai grąžinami tik taikaus ginčų sprendimo atvejais. LV: sprendžiant darbo ginčus, teismo mokesčiai netaikomi.

31 diagrama. EGS platformoje pateiktų vartotojų skundų skaičius (100 000 gyventojų) (šaltinis: EGS platforma, duomenys gauti 2017 m. kovo 24 d.)

* Diagramoje nurodytas EGS platformai pateiktų skundų skaičius, o ne ginčų, kuriuos AGS subjektai gavo per EGS platformą, skaičius. Nemažai EGS platformai pateikiamų ginčų šalys vėliau išsprendžia tarpusavyje už platformos ribų ir be papildomos AGS subjekto pagalbos.

3.2.2. Ištekliai

Kad teisingumo sistema gerai veiktų, būtini atitinkami ištekliai, tinkamos sąlygos teismuose ir kvalifikuoti darbuotojai. Jeigu reikalingą kvalifikaciją ir įgūdžius turinčių bei tęstiniuose mokymuose dalyvaujančių darbuotojų skaičius yra per mažas, kyla pavojus proceso ir sprendimų kokybei.

– Finansiniai ištekliai –

Diagramose parodytas faktinis teismams skirtas biudžetas pagal vienam gyventojui tenkančią dalį (32 diagrama) ir bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį (33 diagrama) 63 . 

32 diagrama. Visos valdžios sektoriaus išlaidos teismams* (EUR vienam gyventojui) (šaltinis: Eurostatas)

* NL ir SK duomenys negalutiniai.

33 diagrama. Visos valdžios sektoriaus išlaidos teismams* (BVP proc. dalis) (šaltinis: Eurostatas)

* NL ir SK duomenys negalutiniai.

34 diagramoje nurodyta, kuri valdžios šaka (teismų, teisėkūros ar vykdomoji) nustato kriterijus, pagal kuriuos nustatomi teismams skiriami finansiniai ištekliai, ir kokie kriterijai naudojami.

34 diagrama. Teisminių institucijų finansinių išteklių nustatymo kriterijai* 64

* DK: atsižvelgiama į pirmosios instancijos teismuose gautų ir išnagrinėtų bylų skaičių; DE: tik Aukščiausiojo Teismo biudžetas – pirmosios ir antrosios instancijų teismų atveju; federalinių žemių teismų sistemos skiriasi; EE: pirmosios ir antrosios instancijų teismuose gautų ir išspręstų bylų skaičius; FR: visų instancijų teismuose gautų ir išspręstų bylų skaičius; IT: civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams taikomus kriterijus nustato teisingumo ministerija, o administraciniams teismams – teismų taryba (CPGA); HU: įstatyme nurodyta, kad teisėjų darbo užmokestis nacionalinio biudžeto įstatyme turi būti nustatytas taip, kad jo dydis nebūtų mažesnis už tą, kuris buvo taikomas ankstesniais metais; NL: įvertinus teismų išlaidas, atsižvelgiama į išnagrinėtų bylų skaičių.

– Žmogiškieji ištekliai – 

Siekiant užtikrinti aukštą teisingumo sistemos kokybę, būtini tinkami žmogiškieji ištekliai. Teisėjų įvairovė, įskaitant lyčių pusiausvyrą, reiškia papildomas žinias, įgūdžius ir patirtį bei atspindi realią padėtį visuomenėje.

35 diagrama. Teisėjų skaičius* (100 000 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visą darbo dieną dirbančius teisėjus. Ji neapima vadinamųjų Rechtspfleger (teismo tarnautojų), kurių pareigybės yra kai kuriose valstybėse narėse. EL: visas profesionalių teisėjų skaičius nurodytais metais apima įvairias kategorijas ir tai iš dalies paaiškiną jų kitimą. UK: trijų jurisdikcijų svertinis vidurkis; 2010 m. duomenys apima UK (NI) 2012 m. duomenis.

36 diagrama. Profesionalių teisėjų moterų dalis pirmosios ir antrosios instancijų bei aukščiausiuosiuose teismuose (šaltinis: Europos Komisija (aukščiausieji teismai) 65 ir CEPEJ tyrimas (pirmosios ir antrosios instancijų teismai)

* 2014 m. PL ir UK pirmosios ir antrosios instancijų teismų duomenys.

37 diagrama. Profesionalių teisėjų moterų dalies pokyčiai pirmosios ir antrosios instancijų teismuose 2010–2015 m. ir aukščiausiuosiuose teismuose 2010–2016 m.* (skirtumas procentiniais punktais) (šaltinis: Europos Komisija (aukščiausieji teismai) 66 ir CEPEJ tyrimas (pirmosios ir antrosios instancijų teismai)

* LU: profesionalių teisėjų moterų dalis Aukščiausiajame Teisme sumažėjo nuo 100 proc. 2010 m. iki 0 proc. 2016 m. UK: Anglijos ir Veslo atveju naudojamas pirmosios ir antrosios instancijų teismų vidurkis. PL ir UK: palyginami 2010 m. ir 2014 m. duomenys.

38 diagrama. Advokatų skaičius* (100 000 gyventojų) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

* Pagal CEPEJ metodiką advokatas – tai asmuo, pagal nacionalinę teisę kvalifikuotas ir įgaliotas pateikti dokumentus ir veikti savo klientų vardu, vykdyti praktinę teisinę veiklą, dalyvauti teismuose ar konsultuoti savo klientus ir jiems atstovauti teisiniais klausimais (Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija (2000) 21 dėl vertimosi advokato profesija laisvės).

   

– Mokymas –

Teisėjų mokymas yra svarbus gerinant teismų sprendimų ir piliečiams teikiamų su teisingumo vykdymu susijusių paslaugų kokybę. Toliau pateikti duomenys apima teisėjų mokymą pačiose įvairiausiose srityse, įskaitant mokymą apie bendravimą su šalimis ir spauda ir teisėjų įgūdžių ugdymą.

39 diagrama. Privalomas teisėjų mokymas* (šaltinis: CEPEJ tyrimas 67 )

* Kai kuriose valstybėse narėse privalomas tam tikrų kategorijų mokymas nerengiamas, tačiau gali būti rengiamas neprivalomas mokymas.

40 diagrama. Teisėjai, dalyvaujantys tęstiniuose ES teisės ar kitos valstybės narės teisės mokymuose* (visų teisėjų procentinė dalis) (šaltinis: Europos Komisija, 2016 m. Europos teisėjų mokymo ataskaita 68 )

* Keliose valstybėse narėse dalyvių ir visų teisės specialistų santykis viršija 100 proc., o tai reiškia, kad kai kurie specialistai dalyvavo daugiau nei vienoje mokymo programoje. Į AT duomenis įtraukti prokurorai, o į DK duomenis – teismų darbuotojai.

41 diagrama. Su įvairiais įgūdžiais susijusio tęstinio teisėjų mokymo dalis* (visų mokymo programose dalyvaujančių teisėjų procentinė dalis) (šaltinis: Europos Komisija 69 )

* Lentelėje parodytas tęstinio mokymo veikloje (t. y. po pirminio teisėjų mokymo rengiamoje mokymo veikloje) dalyvaujančių teisėjų pasiskirstymas pagal kiekvieną iš keturių nurodytų sričių, išreikštas visų apmokytų teisėjų procentine dalimi. Į teisinio mokymo veiklą neatsižvelgiama. UK(NI) teisėjų mokymo institucijos nepateikė informacijos apie konkrečią mokymo apie pasirinktus įgūdžius veiklą.

42 diagrama. Teisėjų mokymo bendrauti su šalimis ir spauda prieinamumas (šaltinis: Europos Komisija 70 )

3.2.3. Vertinimo priemonės

Teismo veiklos stebėjimas ir vertinimas padeda nustatyti trūkumus ir poreikius, taigi ir užtikrinti, kad teisingumo sistema greičiau reaguotų į esamus ir būsimus iššūkius. Tinkamos IRT priemonės gali padėti tikruoju laiku valdyti bylas ir nacionaliniu mastu standartizuoti teismo statistinius duomenis. Be to, jos taip pat galėtų būti naudojamos susikaupusių bylų ir automatinių išankstinio perspėjimo sistemų valdymui. Siekiant nustatyti, kaip teisės specialistai ir teismo proceso dalyviai vertina teisingumo sistemos veikimą, labai svarbu atlikti apklausas. Atsižvelgiant į apklausų rezultatus, būtina imtis tinkamų tolesnių veiksmų, kad būtų galima gerinti teisingumo sistemų kokybę.

43 diagrama. Galimybė stebėti ir vertinti teismo veiklą* (šaltinis: CEPEJ tyrimas 71 )

* Vertinimo sistema rodo teismų sistemų veiklos rezultatus naudojant rodiklius ir tikslinius rodiklius. 2015 m. visos valstybės narės, išskyrus LV, pranešė naudojančios sistemą, kuri joms leidžia stebėti gaunamų bylų skaičių, proceso trukmę ir priimtų sprendimų skaičių, todėl šios kategorijos nėra svarbios. Panašiai, užuot naudojus kokybės standartus kaip vieną iš vertinimo kategorijų, atliktas išsamesnis su jais susijęs darbas. „Kiti duomenys“, pvz., apima bylas, kuriose sprendimai apskųsti (EE, ES ir LV), posėdžius (SE) arba per tam tikrą laiką išnagrinėtų bylų skaičių (DK).

44 diagrama. Bylų valdymui ir teismo veiklos statistinių duomenų rinkimui skirtų IRT priemonių prieinamumas* 
(0 = prieinama 0 proc. teismų, 4 = prieinama 100 proc. teismų 72 ) (šaltinis: CEPEJ tyrimas)

45 diagrama. Teismo proceso dalyvių ar teisės specialistų apklausų temos* (šaltinis: Europos Komisija 73 )

* Valstybėms narėms buvo skiriama po vieną tašką už kiekvieną nurodytą apklausos temą, neatsižvelgiant į tai, kokiu lygmeniu tos apklausos buvo atliktos.

46 diagrama. Po teismo proceso dalyvių ar teisės specialistų apklausų vykdomi tolesni veiksmai (šaltinis: Europos Komisija 74 )

3.2.4. Standartai

Standartai gali padėti pagerinti teisingumo sistemų kokybę. 2016 m. rezultatų suvestinėje buvo pateikta kokybės standartų apžvalga, o šioje suvestinėje išsamiau nagrinėjami tam tikri su terminais ir informacijos šalims teikimu susiję standartai 75 . 47–49 diagramose parodyta, kaip taikomi su terminais, tvarkaraščiais ir susikaupusiomis bylomis susiję standartai, ir apžvelgiama, kurios valstybės narės taiko šiuos standartus. Terminai yra kiekybiniai laikotarpiai, pvz., laikotarpis nuo bylos registracijos iki pirmojo teismo posėdžio. Tvarkaraštis yra išmatuojamas tikslinis rodiklis / praktika, kai, pvz., nurodoma iš anksto nustatyta bylų, kurios turi būti išspręstos per tam tikrą laiką, dalis. Susikaupusios bylos – po tam tikro iš anksto nustatyto laiko, pvz., trijų mėnesių ar net dešimties metų, neišspręstos bylos. Iš 48 diagramos matyti, kiek yra teisės sričių, kuriose nustatyta su terminais susijusių standartų.

47 diagrama. Terminų standartai* (šaltinis: Europos Komisija 76 )

 

* Valstybėms narėms buvo skiriama po vieną tašką už kiekvieną teisės sritį (civilinės / komercinės, administracinės ar kt.), kurioje nustatyta standartų.

Iš 48 diagramos matyti įvairių valstybės valdžios šakų kompetencija nustatyti su terminais susijusius standartus ir stebėti, kaip jų laikomasi.

48 diagrama. Standartų nustatymas ir stebėsena* (šaltinis: Europos Komisija 77 )

* Valstybės narės išvardytos tokia pat tvarka kaip ir 47 diagramoje. Pažymėtina, kad apibrėžtis „parlamentas (standartai nustatomi teisės aktais)“ šiuo atveju reiškia, kad tam tikras standartas yra nustatomas tik teisės aktais. Net jei diagramoje parodyta, kad su terminais susijusius standartus nustato (stebi, kaip jų laikomasi) ne viena valdžios šaka, kiekviena valdžios šaka galėtų būti visapusiškai atsakinga už vienos rūšies standartus. Sąvoka „vykdomosios valdžios institucijos“ apima vyriausybės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojamas institucijas. Sąvoka „teisminės institucijos“, be kita ko, apima tokias įstaigas kaip teismų pirmininkai, teismų tarybos, teisėjų organizacijos ir kt. CY ir PT: nepateikta informacijos apie stebėseną.

49 diagramoje parodyta, kokių priemonių imamasi, kai nesilaikoma su terminais susijusių standartų (48 diagrama). Pavyzdžiui, tam tikrose valstybėse narėse standartų nesilaikymo atveju rengiamas specialus atitinkamo teisėjo ir teismo pirmininko susitikimas padėčiai aptarti. Jeigu standartų nesilaiko visas teismas, galėtų būti surengtas atitinkamo teismo pirmininko ir aukštesnės instancijos teismo pirmininko susitikimas.

49 diagrama. Tolesni veiksmai standartų nesilaikymo atveju (šaltinis: Europos Komisija 78 )

– Informacijos šalims teikimas –

50 diagramoje parodyti standartai, susiję su būdais, kaip šalims pranešama apie jų bylos nagrinėjimo eigą, ir su informacijos, kurią jos gauna, rūšimi. Tam tikrose valstybėse narėse sukurta automatinio pranešimo e. paštu arba trumpąja žinute sistema, kurioje teikiama informacija apie vėlavimą, tvarkaraščius arba bendrą bylos nagrinėjimo eigą. Kitose paprasčiausiai suteikiama galimybė su informacija apie vykstantį bylos nagrinėjimą susipažinti internete, o kai kuriose taip pat leidžiama, kad šį klausimą savo nuožiūra spręstų teismai.

50 diagrama. Informavimo apie bylos nagrinėjimo eigą standartai * (šaltinis: Europos Komisija 79 )

* Taškai valstybėms narėms buvo skiriami atsižvelgiant į būdą, kuris naudojamas kiekvienos rūšies informacijai teikti. 1,5 taško – už automatinį pranešimą e. paštu arba trumpąja žinute, 1 taškas – už galimybę visą laiką, kol vyksta bylos nagrinėjimas, su informacija susipažinti internete, ir po 0,5 taško – už informavimą šalių prašymu, teismo nuožiūra arba už bet kokį kitą naudojamą būdą.

3.2.5. Išvados apie teisingumo sistemų kokybę 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinėje nagrinėjami veiksniai, padedantys užtikrinti teisingumo sistemų kokybę: lengva prieiga, tinkami ištekliai, veiksmingos vertinimo priemonės ir tinkami standartai. Prieinamumas Šioje rezultatų suvestinėje išsamiau nagrinėjamas teisingumo sistemų prieinamumas teismo proceso dalyvių, t. y. piliečių, vartotojų ar įmonių, požiūriu. Dauguma valstybių narių informaciją apie savo teisingumo sistemą teikia internete (20 diagrama). Tačiau ši informacija gali būti labiau pritaikyta vartotojams, pavyzdžiui, galėtų būti sukurtos svetainės, kurios būtų prieinamos žmonėms su regos sutrikimais arba kuriose būtų įdiegtos interaktyvios priemonės, kuriomis naudodamiesi piliečiai galėtų įvertinti galimybę gauti teisinę pagalbą. Be to, galėtų būti užtikrintas didesnis visų instancijų teismų civilinėse / komercinėse ir administracinėse bylose priimamų sprendimų prieinamumas internete (27 diagrama). Tik 17 valstybių narių skelbia visus aukščiausiųjų teismų civilinėse / komercinėse ir administracinėse bylose priimtus sprendimus. Galimybės pasinaudoti teisine pagalba ir teismo mokesčių lygis daro esminį poveikį galimybei pasinaudoti teise kreiptis į teismą, ypač skurdžiai gyvenančių piliečių. Šioje rezultatų suvestinėje nagrinėjama, kokiu mastu teisinės pagalbos sistemose remiami vartotojai, kurių ginčo su įmone vertė yra didelė (t. y. 6 000 EUR) arba maža (t. y. suma, dėl kurios pareikštas ieškinys, atitinka Eurostato nustatytą skurdo ribą). Iš 21 diagramos matyti, kad kai kuriose valstybėse narėse vartotojai, kurių pajamos yra mažesnės negu Eurostato nustatyta skurdo riba, negautų teisinės pagalbos. Sunkumai, patiriami siekiant pasinaudoti teisine pagalba, galėtų būti ypač atgrasantys tais atvejais, kai teismo mokesčiai sudaro didelę ieškinio sumos dalį (22 diagrama). Teismuose tinkamai naudojant IRT priemones, padedama paspartinti bylų nagrinėjimą ir sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, dėl reformos, pagal kurią vienos valstybės narės teismams buvo sudaryta galimybė dokumentus šalims teikti elektroniniu būdu, o likusią tradicinę korespondenciją – per centralizuotą pašto sistemą, 2016 m. buvo sutaupyta daugiau kaip 4,5 mln. EUR (daugiau kaip 2 proc. teismų biudžeto). Iš rezultatų suvestinės matyti, kad elektroninė ieškinių pateikimo sistema veikia ne visose valstybėse narėse (23 diagrama) ir ne visose valstybėse narėse yra būdų internete stebėti bylos nagrinėjimo eigą. Iš tyrimo apie faktinį IRT priemonių naudojimą teismų ir advokatų tarpusavio ryšio tikslais matyti, kad IRT priemonėmis plačiai naudojamasi 10 iš 20 valstybių narių, kurios buvo įtrauktos į tą tyrimą (24 diagrama). Šiomis priemonėmis dažniausiai naudojamasi bendrajam ryšiui su teismais palaikyti, o dokumentams pasirašyti, ieškiniams, šaukimams ir įrodymams teikti elektroninėmis priemonėmis naudojamasi kiek rečiau. Aštuoniose iš 10 valstybių narių, kuriose, kaip nurodo teisininkai, IRT priemonėmis naudojamasi kur kas mažiau, dažniausiai nurodoma, kad taip yra dėl priemonių neprieinamumo, o kiek rečiau – kad tai lemia bloga naudojimosi IRT priemonėmis patirtis. Atidžiau išnagrinėjus kanalus, kuriais vartotojai naudojasi teikdami skundą prieš įmonę (t. y. ar skundas pateikiamas per teismus, valdžios institucijas, neteisminius mechanizmus ar vartotojų nevyriausybines organizacijas), matyti, kad dažniausiai naudojamasi viešųjų institucijų kanalu, kiek rečiau – teismų ir neteisminių mechanizmų kanalais (29 diagrama). Palyginti su keleriais ankstesniais metais, savanoriškas naudojimasis alternatyvaus ginčų sprendimo būdais vis labiau remiamas ir skatinamas visose valstybėse narėse (30 diagrama). Per neseniai sukurtą elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platformą pateikiama daug skundų, o tai rodo, kad vartotojai yra pasirengę naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo būdais. Daugumoje valstybių narių didelę visų EGS platformai pateikiamų ginčų dalį sudaro tarpvalstybiniai ginčai (31 diagrama). Ištekliai Aukštos kokybės teisingumui užtikrinti būtinas atitinkamas finansinių ir žmogiškųjų išteklių lygis, tinkamas mokymas ir teisėjų įvairovė, įskaitant lyčių lygybę. Iš šios rezultatų suvestinės galima daryti šias išvadas: Iš duomenų apie finansinius išteklius matyti, kad apskritai vienam gyventojui tenkančias išlaidas teismų sistemai 2015 m. padidino daugiau kaip pusė valstybių narių (32 diagrama). Tačiau keletas ypatingų sunkumų patiriančių valstybių narių sumažino savo biudžetą. Nustatydamos teismams skirtus finansinius išteklius, valstybės narės daugiausia atsižvelgia į buvusias arba faktines išlaidas, užuot rėmusiosios faktiniu darbo krūviu arba teismų prašymais (34 diagrama). Teisėjų lyčių pusiausvyros lygis pirmosios ir (arba) antrosios instancijų teismuose apskritai tebėra tinkama arba, regis, juose artėjama prie pusiausvyros (36 diagrama). Tačiau kalbant apie aukščiausiuosius teismus, nors dauguma valstybių narių artėja prie lyčių pusiausvyros, kai kurios valstybės narės juda priešinga kryptimi. (37 diagrama). Kalbant apie teisėjų mokymą, pažymėtina, kad nors dauguma valstybių narių, regis, pripažįsta tęstinio mokymo svarbą (39 ir 40 diagramos), reikia labiau stengtis įvairinti siūlomo mokymo turinį. Tęstinio mokymo apie teisėjų įgūdžius (teisėjo profesiją), IT įgūdžius, teismo valdymą ir teisėjo etiką kursai rengiami ne visose valstybėse narėse (41 diagrama). Be to, kai kurios valstybės narės nerengia jokių mokymo apie bendravimą su šalimis ir spauda kursų (42 diagrama). 2016 m. Europos teisėjų mokymo tinklas parengė teismų pirmininkams ir prokuratūrų vadovams skirtą trumpalaikių mainų programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama, pavyzdžiui, pokyčių valdymui ir IRT. Vertinimo priemonės Teismų veiklos stebėjimo ir vertinimo priemonės taikomos visose valstybėse narėse (43 diagrama), tačiau ne visos valstybės narės yra nustačiusios visas tokias priemones. Daugelyje valstybių narių tebereikia labiau stengtis išnaudoti visą IRT bylų valdymo sistemų potencialą (44 diagrama) ir užtikrinti, kad jos padėtų siekti įvairių tikslų, įskaitant statistinių duomenų rengimą, ir būtų nuosekliai įgyvendinamos visoje teisingumo sistemoje. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse IRT priemonėmis nesudaroma galimybių valdyti susikaupusių bylų, įskaitant ypač ilgai nagrinėjamų bylų nustatymą. Kita vertus, kai kuriose valstybėse narėse veikia išankstinio perspėjimo sistemos, padedančios nustatyti trūkumus arba bylų nagrinėjimo standartų nesilaikymo atvejus ir laiku rasti sprendimo būdus. Kai kuriose valstybėse narėse vis dar neįmanoma užtikrinti duomenų apie visas teisingumo sritis rinkimo nacionaliniu lygmeniu. Reguliariai atliekamos apklausos tebėra pagrindinis būdas suprasti naudotojų ir specialistų nuomonę apie teisingumo sistemą. 2015 m. apklausas atliko maždaug pusė valstybių narių (45 diagrama). Nors visos apklausas atlikusios valstybės narės taip pat užtikrino, kad būtų imtasi tolesnių veiksmų, tų veiksmų mastas atskirose valstybėse narėse yra labai nevienodas. Labiausiai yra paplitusi praktika panaudoti apklausų rezultatus rengiant vietos ar nacionalinio lygmens metinę ataskaitą (46 diagrama). Keliose valstybėse narėse teismai skelbia naudotojų apklausų apie paslaugų kokybę rezultatus. Standartai Standartai gali padėti pagerinti teisingumo sistemų kokybę. Šioje rezultatų suvestinėje išsamiau nagrinėjami tam tikri standartai, kuriais siekiama užtikrinti geresnius bylų nagrinėjimo terminus ir geresnį informacijos šalims teikimą. Dauguma valstybių narių taiko su terminais susijusius standartus. Tačiau kai kuriose šalyse, kurios patiria ypatingų su veiksmingumu susijusių sunkumų, tokie standartai šiuo metu nenaudojami. Labiausiai paplitę standartai, pagal kuriuos nustatomi terminai (pvz., laikotarpis nuo bylos registracijos iki pirmojo teismo posėdžio), o standartai, susiję su tvarkaraščiais (pvz., nurodoma iš anksto nustatyta bylų, kurios turi būti išspręstos per tam tikrą laiką, dalis) ir susikaupusiomis bylomis, taikomi rečiau (47 diagrama). Už stebėseną, ar laikomasi standartų, dažniausiai yra atsakingos teisminės institucijos (48 diagrama). Standartų nesilaikymo atveju gali būti imtasi įvairių tolesnių veiksmų. Dažniausiai atitinkamo teisėjo prašoma pateikti ataskaitą ir (arba) apsvarstyti šį klausimą, tačiau gali būti ir kitų pasekmių – pvz., gali būti padidinti tam tikro teismo žmogiškieji arba finansiniai ištekliai, parūpinta laikina specialių teisėjų pagalba arba reorganizuotas teismo valdymo procesas (49 diagrama). Dauguma valstybių narių yra nustačiusios šalių informavimo apie jų bylos nagrinėjimo eigą, teismo tvarkaraštį arba galimą vėlavimą standartus (50 diagrama). Valstybių narių skirtumai daugiausia yra susiję su taikomais metodais. Tam tikrose valstybėse narėse sukurta automatinio pranešimo e. paštu arba trumpąja žinute sistema, kurioje teikiama informacija apie vėlavimą, tvarkaraščius arba bendrą bylos nagrinėjimo eigą. Kitose paprasčiausiai suteikiama galimybė su informacija apie vykstantį bylos nagrinėjimą susipažinti internete, o kai kuriose taip pat leidžiama, kad šį klausimą savo nuožiūra spręstų teismai. Patogumo piliečiams požiūriu informavimo būdas, kai informaciją automatiškai teikia teismas, yra priimtinesnis negu būdas, kurį taikant šalims būtina imtis veiksmų.

3.3. Nepriklausomumas

Teismų sistemos nepriklausomumo reikalavimas neatsiejamas nuo Chartijoje (47 straipsnyje) įtvirtintų veiksmingų savo teisių gynimo teisme priemonių 80 . Juo užtikrinamas teisinės sistemos sąžiningumas, nuspėjamumas ir tikrumas, o tai yra svarbūs patrauklios investicijų aplinkos aspektai. Rezultatų suvestinėje pateikiama ne tik iš įvairių šaltinių gauta informacija apie teismų nepriklausomumo vertinimą, bet ir parodoma, kaip teisingumo sistemos yra organizuojamos siekiant apsaugoti teismų nepriklausomumą tam tikrose situacijose, kai tam nepriklausomumui gali kilti pavojus. Toliau bendradarbiaujant su Europos teisminiais tinklais, visų pirma Europos teismų tarybų tinklu (ENCJ), 2017 m. rezultatų suvestinėje pateikiami naujausi duomenys apie struktūrinį nepriklausomumą ir nauji duomenys apie teisėjų skyrimą ir vertinimą 81 .

3.3.1. Teismų nepriklausomumo vertinimas

51 diagrama. Kaip plačioji visuomenė vertina teismų ir teisėjų nepriklausomumą? (šaltinis: Eurobarometras 82 – šviesios spalvos: 2016 m., tamsios spalvos: 2017 m.)

52 diagramoje parodytos pagrindinės priežastys, kodėl teismai ir teisėjai laikomi nepakankamai nepriklausomais. Plačiosios visuomenės respondentai, kurie teisingumo sistemą įvertino kaip „iš dalies priklausomą“ arba „visiškai priklausomą“, savo pasirinkimą galėjo pagrįsti trimis nurodytomis priežastimis. Valstybės narės išvardytos tokia pat tvarka kaip ir 51 diagramoje.

52 diagrama. Plačiojoje visuomenėje vyraujančios pagrindinės priežastys, susijusios su nepakankamu nepriklausomumu (visų respondentų dalis – didesnis rodiklis reiškia didesnę įtaką) (šaltinis: Eurobarometras 83 )

53 diagrama. Kaip įmonės vertina teismų ir teisėjų nepriklausomumą? (šaltinis: Eurobarometras 84 – šviesios spalvos: 2016 m., tamsios spalvos: 2017 m.)

54 diagramoje parodytos pagrindinės priežastys, kodėl teismai ir teisėjai laikomi nepakankamai nepriklausomais. Įmonių respondentai, kurie teisingumo sistemą įvertino kaip „iš dalies priklausomą“ arba „visiškai priklausomą“, savo pasirinkimą galėjo pagrįsti trimis nurodytomis priežastimis. Valstybės narės išvardytos tokia pat tvarka kaip ir 53 diagramoje.

54 diagrama. Įmonių nurodytos pagrindinės priežastys, susijusios su nepakankamu nepriklausomumu (visų respondentų dalis – didesnis rodiklis reiškia didesnę įtaką) (šaltinis: Eurobarometras 85 )

55 diagrama. PEF: kaip įmonės vertina teismų nepriklausomumą?* (vertinimas – didesnis rodiklis reiškia geresnį vertinimą) (šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas 86 )

3.3.2. Struktūrinis nepriklausomumas

Rezultatų suvestinėje apžvelgiama, kaip organizuojamos teisingumo sistemos siekiant apsaugoti teismų nepriklausomumą tam tikrose situacijose, kai tam nepriklausomumui gali kilti pavojus. Šioje rezultatų suvestinėje daugiau dėmesio skiriama tam tikriems pagrindiniams su teisėjų statusu susijusiems aspektams: teisėjų skyrimui (56 ir 57 diagramos), teisėjų vertinimui (58 diagrama), teisėjų perkėlimui be jų sutikimo (59 diagrama) ir teisėjų atleidimui (60 diagrama).

2010 m. Europos Tarybos rekomendacijoje dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės (toliau – rekomendacija) nustatyti standartai, kuriais užtikrinamas teismų nepriklausomumas tokiose situacijose 87 . Rezultatų suvestinėje nepateikiamas vertinimas arba kiekybiniai duomenys apie apsaugos priemonių veiksmingumą. Joje nesiekiama atskleisti šių apsaugos priemonių sudėtingumo ir smulkmenų. Didesnis apsaugos priemonių skaičius pats savaime nereiškia, kad yra užtikrinamas teisingumo sistemos veiksmingumas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įgyvendinamos politikos ir praktinės priemonės, kuriomis siekiama skatinti sąžiningumą ir užkirsti kelią korupcijai teismuose, taip pat yra itin svarbios užtikrinant teismų nepriklausomumą.

– Su teisėjais susijusios apsaugos priemonės –

Siekiant užtikrinti struktūrinį nepriklausomumą, reikia taisyklių, įskaitant taisykles dėl teisėjų skyrimo 88 . Iš 56 diagramos matyti, kurios įstaigos ir institucijos teikia kandidatus į teisėjus, kurie būtų pirmą kartą skiriami į pirmosios instancijos teismus, ir kurios institucijos juos skiria. Iš jos taip pat matyti, ar teisėjams samdyti rengiamas specialus egzaminas ar konkursas teisėjo pareigoms eiti, arba skelbiamas pranešimas apie laisvas vietas, nerengiant teisėjams specialaus egzamino.

56 diagrama. Teisėjų skyrimas. Siūlančiosios ir skiriančiosios institucijos* 89

* Keliose šalyse svarstyti kandidatūras į teisėjus gali arba turėtų kitos institucijos ar įstaigos (pvz., teismų pirmininkų, teisėjų) arba su jomis gali arba turėtų būti konsultuojamasi šiais klausimais (pvz., BE, CZ, DE, EE, LT, HU, NL, AT, UK (EN ir WL), UK (SC)); kai kuriose šalyse (pvz., LT ir PL) tam tikri kandidatai dėl anksčiau įgytos kvalifikacijos ar patirties atleidžiami nuo specialaus teisėjų egzamino; CZ: teisėjus oficialiai skiria prezidentas, o dėl atskiro teisėjo paskyrimo į konkretų teismą sprendžia teisingumo ministras. Pagal esamą praktiką kandidatus į teisėjus paskiria regioninių teismų pirmininkai. Po to kandidatų sąrašas persiunčiamas teisingumo ministerijai, kuri tą sąrašą (įvertinusi visas aplinkybes) persiunčia valstybės vadovui; DE: atskirose federalinėse žemėse taikomos procedūros gerokai skiriasi. Pusėje iš 16 federalinių žemių samdos procese dalyvauja teisėjų rinkimų komitetai. Kai kuriose iš federalinių žemių šį klausimą sprendžia vien tos žemės teisingumo ministerija, o kitose federalinėse žemėse įgaliojimai priimti sprendimą dėl samdos ir dėl (pirmojo) skyrimo perduoti aukštesnės instancijos regioninių teismų pirmininkams. Kai kuriose federalinėse žemėse numatyta, kad šiame procese privalo dalyvauti teisėjų taryba. Kitose reikalaujama, kad teisėją bendrai skirtų kompetentingas ministras ir taikinimo komitetas, jeigu teisėjų taryba prieštarauja to teisėjo kandidatūrai. Kai kuriose federalinėse žemėse teisėjus renka tos žemės parlamentas, o skirti juos turi atitinkama tos žemės vykdomosios valdžios institucija; IE: Patariamoji teisėjų paskyrimų taryba vyriausybei rekomenduoja bent septynis kandidatus, kuriuos siūlo skirti teisėjais. Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą, prezidentas oficialiai skiria teisėją; jis negali atsisakyti paskirti pasiūlyto kandidato; FR: kandidatai į teisėjus atrenkami rengiant specialų pretendentų į teisėjus egzaminą ir pagal jo rezultatus sudaromas jų eiliškumo sąrašas. Atskiriems kandidatams ir teisingumo ministerijai aptarus paskyrimą į konkretų teismą, Aukščiausioji teismų taryba turi pateikti nuomonę apie pirmąjį šių kandidatų paskyrimą; po to teisingumo ministras kandidatų sąrašą persiunčia Respublikos Prezidentui, kuris neturi diskrecijos šiuo klausimu ir privalo potvarkiu kandidatus oficialiai paskirti teisėjais; LV: po trejų metų atliekant teisėjo profesinės veiklos vertinimą savo nuomonę pateikia Teisėjų kvalifikacijos taryba, kuri sudaroma iš teisėjų renkamų teisėjų; NL: sprendimą pasiūlyti kandidatą į teisėjus oficialiai priima teismo pirmininkas, remdamasis nepriklausomo atrankos komiteto rekomendacija; RO: duomenys susiję su aukštesnių instancijų teismų teisėjų skyrimu; UK (EN ir WL): pirmą kartą skiriant aukštesnės instancijos teismo teisėjus (Aukštojo teismo ir aukštesnių instancijų teismų teisėjus), kurie nurodyti pirmiau, ir skiriant žemesnės instancijos teismo teisėjus (apygardos teisėjus ir žemesnių instancijų teismų teisėjus), taikoma skirtinga tvarka.

Iš 57 diagramos matyti, kokią diskreciją vykdomosios valdžios institucijos (pvz., respublikos prezidentas, vyriausybė) arba parlamentas gali turėti, kai siūlančiųjų institucijų teikimu (pvz., teismų tarybos, teismo) pirmą kartą skiria teisėjus į pirmosios instancijos teismus 90 . Stulpelio aukštis priklauso nuo to, ar vykdomosios valdžios institucijos apskritai gali atmesti kandidatūrą į teisėjus, ar gali rinktis tik iš pasiūlytų kandidatų ir ar gali pasirinkti ir skirti bet kokį kitą kandidatą, net jei kompetentinga institucija jo nėra pasiūliusi. Atsisakymo skirti atveju yra svarbi apsaugos priemonė, pagal kurią būtina nurodyti priežastis ir gali būti atlikta teisminė peržiūra. Pateikiama faktinė informacija apie teisinę sistemą, o kokybinis apsaugos priemonių veiksmingumo vertinimas neatliekamas. Pavyzdžiui, reikėtų pažymėti, kad keliose šalyse, kuriose vykdomosios valdžios institucijos arba parlamentas turi teisę atmesti kandidatūrą į teisėjus, to niekada nėra buvę (pvz., NL, AT, SK, SE, UK (EN ir WL) ir UK (SC)) arba tai buvo nutikę vos keliais atvejais (pvz., LV, SI ir FI).

57 diagrama. Teisėjų skyrimas. Vykdomosios valdžios institucijų ir parlamento kompetencija* 91  (didesnis rodiklis reiškia didesnę galimą diskreciją)

* Kiekvienai valstybei narei buvo skiriama po vieną tašką, jeigu vykdomosios valdžios institucijos ir (arba) parlamentas gali atmesti pasiūlytą kandidatūrą ir iš pasiūlytų kandidatų pasirinkti kitą; vienas taškas buvo skiriamas tuo atveju, jeigu vykdomosios valdžios institucijos ir (arba) parlamentas neprivalo nurodyti priežasčių, kodėl kandidatas nebuvo skirtas teisėju; du taškai buvo skiriami tuo atveju, jeigu vykdomosios valdžios institucijos gali atmesti kandidatūrą ir pasirinkti bet kokį kitą kandidatą, ir du taškai buvo skiriami tuo atveju, jeigu atsisakymo skirti teisėju atveju nevykdoma jokios teisminės peržiūros. DE: nėra duomenų; IE: vyriausybė gali skirti asmenį, kuris nėra įtrauktas į Patariamosios teisėjų paskyrimų tarybos pateiktą sąrašą, tačiau praktiškai to nedaro. Teisėją galutinai skiria prezidentas, kuris negali atsisakyti to padaryti; EL (admin.): teisėją galutinai skiria prezidentas, kuris negali atsisakyti to padaryti; LT: prezidentas negali skirti teisėjo be teisėjų tarybos patarimo; jeigu teisėjų taryba prezidentui pateikia teigiamą rekomendaciją, prezidentas gali nevaržomas priimti galutinį sprendimą; jeigu teisėjų taryba prezidentui pateikia neigiamą rekomendaciją, priimdamas galutinį sprendimą, prezidentas privalo vadovautis šia rekomendacija; LU: teisiškai privalomų nuostatų šiuo klausimu nėra, tačiau iki šiol skiriančioji institucija nė karto nebuvo atmetusi kandidatūros į teisėjus, kurią buvo pasiūliusi Teisininkų praktikantų įdarbinimo ir mokymo komisija; PL: Aukščiausiasis administracinis teismas šiuo metu nagrinėja, ar atsisakymo skirti teisėju atveju prezidentas turi nurodyti priežastis ir ar tokiu atveju atliekama teisminė peržiūra; RO: prezidentas gali tik kartą atsisakyti skirti aukštesnės instancijos teismo teisėją ar prokurorą. Pagrįstas atsisakymas pateikiamas Aukščiausiajai magistratų tarybai; SK: prezidentas galbūt galėtų atsisakyti kandidatą skirti teisėju, tačiau to niekada nebuvo nutikę; FI: jeigu prezidentas neskiria pasiūlyto kandidato, jis negali pasirinkti kito kandidato, bet atidėti paskyrimą, kad jam būtų nuodugniau pasirengta, gali tik vieną kartą; SE: jeigu vyriausybė teisėju nori skirti kandidatą, kurio kandidatūros Teisėjų taryba neteikė, pagal teisės aktus ji privalo prašyti, kad ši taryba pateiktų naują nuomonę dėl to kito kandidato; UK (EN ir WL) ir UK(NI): nurodyta skiriančioji institucija – Lordas kancleris (Jungtinės Karalystės teisingumo ministras), rekomenduojantis kandidatą į teisėjus, kurį oficialiai skiria Karalienė; UK(SC): nurodyta skiriančioji institucija – Škotijos pirmasis ministras, rekomenduojantis kandidatą į teisėjus, kurį oficialiai skiria Karalienė. Jeigu Škotijos pirmasis ministras atmeta kandidatūrą į teisėjus, siūlančioji institucija (Škotijos teisėjų paskyrimų taryba) pirmajam ministrui gali vėl teikti šį kandidatą į teisėjus.

Iš 58 diagramos matyti, kas sprendžia dėl teisėjų vertinimo ir kokie taikomi kriterijai (pvz., kiekybiniai, kokybiniai). Rekomendacijoje numatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų vertinimo sistemas nustato teisminės institucijos, tokios sistemos turėtų būti grindžiamos objektyviais kriterijais 92 .

58 diagrama. Individualus teisėjų vertinimas* 93

* Kiekvienai valstybei narei buvo skiriama po du taškus, jeigu vertinimą atlieka viena institucija arba įstaiga, ir po vieną tašką, jeigu šią kompetenciją dalijasi dvi institucijos arba įstaigos. Vienas taškas buvo skiriamas tuo atveju, jeigu šalyje taikomi kiekybiniai ir kokybiniai vertinimo kriterijai, ir du taškai, jeigu taikomi tik kiekybiniai kriterijai. UK (EN ir WL): nėra duomenų; EL: baudžiamųjų bylų ir civilinių bylų teisėjų vertinimą atlieka teismų taryba, o administracinių teisėjų vertinimą – teismų inspekcija; IT: baudžiamųjų bylų ir civilinių bylų teisėjai – vertinimas atliekamas pagal kokybinius ir kiekybinius kriterijus; administracinių bylų teisėjai – vertinimas atliekamas pagal kiekybinius kriterijus.

Iš 59 diagramos matyti, ar teisėjus galima perkelti be jų sutikimo ir, jeigu taip, kokios institucijos priima tokį sprendimą, kokios yra tokio perkėlimo priežastys ir ar galima apskųsti tokį sprendimą. Iš skaičių matyti, kiek teisėjų 2015 m. buvo perkelta be sutikimo dėl organizacinių, drausminių ar kitų priežasčių ir kiek teisėjų apskundė tokius sprendimus (jeigu nenurodyta jokio skaičiaus, tai reiškia, kad neturima duomenų) 94 .

59 diagrama. Teisėjų perkėlimas be jų sutikimo* 95  (teisėjų nepašalinamumas)

* BE: perkėlimas dėl organizacinių priežasčių tik tame pačiame teisme; CZ: teisėjas gali būti perkeltas tik į tos pačios instancijos teismą, viena instancija aukštesnį ar žemesnį teismą (toje pačioje teismo apylinkėje); DE: perkeliama ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui ir tik atstovavimo tikslais; FR: retais atvejais teisingumo ministras teisėją gali perkelti dėl organizacinių priežasčių, pavyzdžiui, jeigu teismas uždaromas, arba dėl teisinių priežasčių, pvz., terminuoto paskyrimo (teismo pirmininko arba specializuotoms funkcijoms atlikti); HR: teisėjai buvo perkelti dėl įgyvendinamos teismų žemėlapio reformos; IT: CSM (civilinių ir baudžiamųjų teismų taryba) dėl drausminių priežasčių perkėlė tris teisėjus ir du magistratus, kurie visi apskundė perkėlimą; CPGA (administracinių teismų taryba) teisėjus gali perkelti tik dėl drausminių priežasčių; ji neperkėlė nė vieno teisėjo; LT: laikinas perkėlimas, kai skubiai reikia užtikrinti tinkamą teismo darbą; RO: tik laikinas perkėlimas iki vienerių metų dėl drausminių nuobaudų; FI: perkėlimas dėl viešojo administravimo funkcijų reorganizavimo.

Iš 60 diagramos matyti, kurios institucijos turi įgaliojimus siūlyti atleisti pirmosios ir antrosios instancijų teismų teisėjus ir priimti šiuo klausimu sprendimus 96 . Viršutinė kiekvieno stulpelio dalis rodo, kuri institucija priima galutinį sprendimą 97 , o apatinė (jeigu tai aktualu) – kuri institucija siūlo atleisti teisėją ar su kuo privaloma pasikonsultuoti prieš priimant tokį sprendimą. Iš duomenų matyti, kiek teisėjų (dirbančių visų instancijų teismuose) 2015 m. atleido konkreti institucija ir kiek atleistų teisėjų apskundė tokį sprendimą (jeigu nenurodyta jokio skaičiaus, tai reiškia, kad neturima duomenų).

60 diagrama. Pirmosios ir antrosios instancijų teismų teisėjų atleidimas* 98

* Iš duomenų matyti, kiek teisėjų 2015 m. atleido konkreti institucija ir kiek atleistų teisėjų apskundė tokį sprendimą (jeigu nenurodyta jokio skaičiaus, tai reiškia, kad neturima duomenų). UK (EN ir WL): nebuvo atleista nė vieno visą darbo dieną dirbančio ir atlyginimą gaunančio teisėjo. Buvo atleistas tik vienas ne visą darbo laiką (pagal įkainius) dirbęs teismo teisėjas ir penkiolika atlyginimo negaunančių bei teisinio išsilavinimo neturinčių magistratų; Kai kuriose šalyse vykdomosios valdžios institucijoms pagal įstatymą arba praktiką yra privaloma vadovautis teismų tarybos pasiūlymu atleisti teisėją (pvz., ES ir LT).

– Teisminių tinklų darbas –

Europos teisminiai tinklai 99 toliau nagrinėjo teisines apsaugos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti teismų nepriklausomumą. 2016 m. rugsėjo mėn. buvo surengtas bendras idėjų apie teisingumo sistemų kokybę ir nepriklausomumą svarstymas, kuriame dalyvavo ENCJ, NPSJC ir ACA-Europe nariai ir kurio metu Komisija šiuos tinklus paragino išsamiau įvertinti teismų nepriklausomumo apsaugos priemonių veiksmingumą. Vykdydamas šį vertinimą, ENCJ padarė pažangą (pvz., dėl teisėjų neperkeliamumo ir teismų finansavimo) ir atliko naują teisėjų apklausą (pvz., siekdamas išsiaiškinti teisėjų nuomonę apie teismų nepriklausomumą ir apie tai, ar sprendimai dėl teisėjų skyrimo ir paaukštinimo buvo grindžiami atitinkamų teisėjų gebėjimais ir patirtimi). Šio darbo rezultatai bus paskelbti vėliau 2017 m. ir jais galėtų būti remiamasi rengiant būsimas rezultatų suvestines.

3.3.4. Išvados dėl teismų nepriklausomumo Teismų nepriklausomumas yra esminis veiksmingos teisingumo sistemos elementas. Jis yra gyvybiškai svarbus užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema. Todėl vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą turėtų būti laikomasi teisinės valstybės principo ir Europos teismų nepriklausomumo standartų. Rezultatų suvestinėje pristatomos tendencijos, susijusios su teismų nepriklausomumo vertinimu, taip pat informacija apie teisines apsaugos priemones, kuriomis siekiama apsaugoti teisėjus tam tikrose situacijose, kai jų nepriklausomumui gali kilti pavojus. 2017 m. rezultatų suvestinėje remiantis piliečių (Eurobarometro) ir įmonių (Eurobarometro ir Pasaulio ekonomikos forumo) apklausų duomenimis apžvelgiami teismų nepriklausomumo vertinimo pokyčiai: Paprastai visų apklausų rezultatai būna panašūs, visų pirma tai pasakytina apie valstybes nares, kuriose teismų nepriklausomumas vertinamas prasčiausiai ir geriausiai. Iš penktą kartą atliktos PEF apklausos matyti, kad daugiau kaip dviejuose trečdaliuose valstybių narių įmonės nepriklausomumą ėmė vertinti geriau arba jį vertina taip pat – palyginti ir su ankstesniais metais, ir su 2010 m. Palyginti su 2010 m., pagerėjo padėtis keliose valstybėse narėse, kuriose nepriklausomumas buvo vertinamas prastai (55 diagrama). Kalbant apie priežastis, kodėl teismų ir teisėjų nepriklausomumas laikomas nepakankamu, dažniausiai buvo minėtas vyriausybės ir politikų kišimasis arba spaudimas, kiek rečiau – ekonominių arba kitų konkrečių interesų turinčių asmenų spaudimas. Abi šios priežastys tebėra svarios keliose valstybėse narėse, kuriose nepriklausomumas vertinamas labai prastai (54 ir 56 diagramos). Kalbant apie priežastis, dėl kurių teismų ir teisėjų nepriklausomumas vertinamas gerai, daugiau kaip trys ketvirtadaliai įmonių ir piliečių (atitinkamai 38 proc. ir 44 proc. visų respondentų) paminėjo garantijas, kurias užtikrina teisėjų statusas ir pareigos. Rezultatų suvestinėje daugiau dėmesio skiriama tam tikroms apsaugos priemonėms, susijusioms su teisėjų statusu – nuo jų skyrimo, vertinimo ir galimo perkėlimo be sutikimo iki galimo atleidimo: Kai teisėjai pirmą kartą skiriami į pirmosios instancijos teismus, panašu, kad daugumoje valstybių narių kandidatus, kuriuos siūloma skirti teisėjais, teikia teismų taryba arba kita nepriklausoma institucija (56 diagrama). Daugumoje valstybių narių teisėjus skiria vykdomosios valdžios institucija (pvz., Respublikos prezidentas arba kitas valstybės vadovas, vyriausybė, teisingumo ministras) ir jos diskrecija yra nevienoda (57 diagrama). Kalbant apie individualų teisėjų vertinimą (59 diagrama), teisėjus visose valstybėse narėse vertina arba teismų taryba, arba teismų pirmininkai (arba kiti teisėjai). Nors keliose valstybėse narėse teisėjai nėra individualiai vertinami, šalyse, kuriose toks vertinimas atliekamas, paprastai taikomi ir kiekybiniai, ir kokybiniai kriterijai. Kalbant apie teisėjų perkėlimą be jų sutikimo ir apie pirmosios bei antrosios instancijų teismų teisėjų atleidimą, perkelti arba atleisti teisėjai beveik visose valstybėse narėse gali apskųsti tokį sprendimą arba pareikalauti jo teisminės peržiūros. Iš diagramų matyti, kad beveik visose valstybėse narėse buvo atleista arba be sutikimo perkelta nedaug teisėjų ir kad dauguma sprendimų dėl perkėlimo buvo priimti dėl organizacinių priežasčių (59 ir 60 diagramos).

4.IŠVADOS

Iš 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės – o tai yra jau penktoji rezultatų suvestinė – matyti pažanga: teisingumo sistemų veiksmingumas iš esmės pagerėjo, nemažai valstybių narių parodė esančios pasiryžusios įgyvendinti teisingumo sistemų reformas, Taryba kiekvienais metais teikė rekomendacijas tam tikroms valstybėms narėms, teisminės institucijos aktyviai bendradarbiavo su Komisija, o Europos Parlamentas nuo pat pradžių rėmė ES veiksmus šioje srityje. Tačiau tebėra sunkumų ir būtina toliau dėti pastangas, kad būtų galima užtikrinti tvarią naudą piliečiams. Teisinė valstybė ir Europos ateitis yra vertos šių pastangų.

(1) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamente skaitytas pranešimas apie Sąjungos padėtį 2016 m.: https://ec.europa.eu/priorities/state-union-2016_lt.

(2)   http://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-16-2023_en.htm

(3) Taip pat žr. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, 2016 m. gruodžio 13 d., 2017/C 18/02.

(4) Siekdama parengti ES teisingumo rezultatų suvestinę ir skatinti dalytis geriausia teisingumo sistemų veiksmingumo didinimo patirtimi, Komisija valstybių narių paprašė paskirti po du kontaktinius asmenis – vieną iš teisminių institucijų, o kitą iš teisingumo misterijos. Reguliariai rengiami šios neoficialios grupės posėdžiai.

(5) http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/scoreboard/index_en.htm

(6)  Siekdama parengti ES teisingumo rezultatų suvestinę ir skatinti dalytis geriausia patirtimi, susijusia su teisingumo sistemų veiksmingumu, Komisija valstybių narių paprašė paskirti po du kontaktinius asmenis – vieną iš teisminių institucijų, o kitą – iš teisingumo misterijos. Vyksta reguliarūs šios neoficialios grupės susitikimai.

(7) ENCJ vienija nuo įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžios nepriklausomas ES valstybių narių nacionalines institucijas, kurios yra atsakingos už paramą teismams, kad šie galėtų nepriklausomai vykdyti teisingumą. Žr. https://www.encj.eu/

(8) NPSJC veikia kaip forumas, kuriame Europos institucijoms suteikiama galimybė aukščiausiųjų teismų prašyti pateikti nuomonę ir užmegzti su jais artimesnius ryšius skatinant diskusijas ir dalijimąsi idėjomis. Žr. http://network-presidents.eu/  

(9) Asociacijos ACA-Europe nariai – ES Teisingumo Teismas ir kiekvienos ES valstybės narės valstybės taryba arba vyriausiasis administracinis teismas. Žr. http://www.juradmin.eu/index.php/en/  

(10) EKT sukurtas kaip forumas, kuriame Europos konkurencijos institucijos gali diskutuoti ir bendradarbiauti spręsdamos bylas, kurioms taikomi SESV 101 ir 102 straipsniai. EKT – tai Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 nustatytų glaudaus bendradarbiavimo mechanizmų taikymo pagrindas. Per Europos konkurencijos tinklą tarpusavyje bendradarbiauja Komisija ir visų ES valstybių narių nacionalinės konkurencijos institucijos. Žr. http://ec.europa.eu/competition/ecn/index_en.html  

(11) COCOM sudaro ES valstybių narių atstovai. Jo pagrindinis vaidmuo – teikti nuomonę dėl Komisijos planuojamų priimti priemonių projektų. Žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/communications-committee  

(12) Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras – tai ekspertų ir profesionalių suinteresuotųjų subjektų tinklas. Jo nariai – viešojo ir privačiojo sektorių atstovai, bendradarbiaujantys aktyviai veikiančiose darbo grupėse. Žr. https://euipo.europa.eu/ohimportal/en/web/observatory/home  

(13) CPC – už ES vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse atsakingų nacionalinių institucijų tinklas. Žr. http://ec.europa.eu/internal_market/scoreboard/performance_by_governance_tool/consumer_protection_cooperation_network/index_en.htm  

(14)  EGMLTF reguliariai susitinka pasidalyti nuomonėmis ir padėti Komisijai apibrėžti politiką bei rengti naujus teisės aktus. Žr. http://ec.europa.eu/justice/civil/financial-crime/index_en.htm  

(15) Eurostatas yra ES statistikos tarnyba. Žr. http://ec.europa.eu/eurostat/about/overview  

(16) ETMT yra pagrindinė platforma, kurioje skatinama rengti Europos teisminių institucijų teisėjų mokymą ir vykdyti jų žinių mainus. Šis tinklas rengia mokymo standartus ir mokymo programas, koordinuoja teisėjų mokymo mainus ir programas, skleidžia mokymo žinias ir skatina ES teisėjų mokymo įstaigų bendradarbiavimą. ETMT vienija maždaug 34 narius, atstovaujančius ES valstybėms ir ES tarptautinėms įstaigoms. Žr. http://www.ejtn.eu/ .

(17) CCBE – Europos advokatūroms ir teisininkų draugijoms atstovaujanti tarptautinė ne pelno asociacija. CCBE nariai – 45-ių ES, EEE ir platesnės Europos šalių advokatūros ir teisininkų draugijos. Žr. http://www.ccbe.eu/  

(18) PEF yra tarptautinė viešojo ir privačiojo sektorių įmonių bendradarbiavimo organizacija. Žr. https://www.weforum.org/ .

(19) Priežastys, dėl kurių pateiktos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, ir informacija apie tokių rekomendacijų įgyvendinimo pažangą pateikiamos Komisijos kasmet rengiamose šalių ataskaitose (Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose). Žr. https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-country-reports_en  

(20) Informacija surinkta bendradarbiaujant su 25 valstybių narių nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe. PL ir UK informacijos nepateikė. DE paaiškino, kad šalyje įgyvendinama keletas su teisminėmis institucijomis susijusių reformų, tačiau reformų proceso taikymo sritis ir mastas 16 federalinių žemių gali skirtis.

(21)  BG, HR, IT, CY, PT ir SK; žr. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Bulgarijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Bulgarijos konvergencijos programos (2016/C 299/08); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Kroatijos konvergencijos programos (2016/C 299/23); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Italijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Italijos stabilumo programos (2016/C 299/01); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Kipro nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Kipro stabilumo programos (2016/C 299/07); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Portugalijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Portugalijos stabilumo programos (2016/C 299/26); 2016 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2016 m. Slovakijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2016 m. Slovakijos stabilumo programos (2016/C 299/15).

(22)  LV ir SI.

(23)  BE, ES, LV, MT, PL, RO ir SI. Į šiuos sunkumus atsižvelgta su tomis valstybėmis narėmis susijusių konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų konstatuojamosiose dalyse ir šalių ataskaitose. Šalių ataskaitos skelbiamos adresu https://ec.europa.eu/info/publications/2017-european-semester-country-reports_lt . Be to, EL vykdomos teisingumo sistemos reformos atidžiai stebimos įgyvendinant Graikijos ekonominio koregavimo programą.

(24) Ataskaita „Bulgarijos pažanga pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą“ (COM(2017) 43 final; Ataskaita „Rumunijos pažanga pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą“ (COM(2017) 44 final.

(25)  COM(2014) 158 final/2.

(26)  2016 m. liepos 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/1374 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje (OL L 217, 2016 8 12, p. 53); 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/146 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje (OL L 22, 2017 8 12, p. 65). Taip pat žr. IP/16/2643 ir IP/16/4476.

(27) BG, EL, HR, CY ir SI.

(28) „ES valstybių narių teismų sistemos ir ekonominė plėtra“ („The judicial system and economic development across EU Member States“), JRC (dar nepaskelbta).

(29)  Žr. 2016 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje pateiktas nuorodas.

(30)  ES valstybių narių teismų sistemų veikimo 2016 m. tyrimas, kurį Komisijos užsakymu parengė CEPEJ sekretoriatas. Žr. http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/scoreboard/index_en.htm

(31) Kad teisingumo sistema būtų veiksminga, taip pat svarbu užtikrinti teismo proceso vykdymą. Tačiau daugumoje valstybių narių lyginamųjų duomenų nėra.

(32) Proceso trukmė, bylų išnagrinėjimo rodiklis ir neišnagrinėtų bylų skaičius – standartiniai CEPEJ nustatyti rodikliai. Žr. http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp

(33)  CEPEJ duomenys apie antrosios instancijos teismuose ir aukščiausiajame teisme nagrinėjamas bylas ir konkrečias bylų kategorijas (pvz., nemokumo bylas) daugumoje valstybių narių nėra prieinami.

(34) Atitinkami metai pasirinkti siekiant apimti penkerių metų laikotarpį (2010 m. laikomi baziniais metais) ir į diagramas neįtraukti perteklinių duomenų. 2012 m. duomenys skelbiami CEPEJ ataskaitoje.

(35)  Su konkrečiomis sritimis susijusių bylų nagrinėjimo trukmė skaičiuojama kalendorinėmis dienomis nuo ieškinio arba skundo pateikimo teismui (arba oficialaus galutinio kaltinimo pareiškimo) dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (13–16, 18 ir 20 diagramos). 13–16 diagramose nurodytos vertės apskaičiuotos remiantis 2013, 2014 ir 2015 m. duomenų svertiniu vidurkiu, o 17–18 diagramų vertės – remiantis 2014 ir 2015 m. duomenų svertiniu vidurkiu. Jeigu visų metų duomenys neprieinami, vidurkis apskaičiuotas remiantis prieinamais duomenimis ir atsižvelgiant į visas bylas, bylų imtį arba įverčius.

(36)  Žr. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(37)  Skaičiavimai atlikti remiantis apeliacinių bylų dėl nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimų, kuriais taikomi nacionaliniai įstatymai, susiję su elektroninių ryšių reguliavimo sistema, nagrinėjimo trukme (šią elektroninių ryšių reguliavimo sistemą sudaro Direktyva 2002/19/EB (Prieigos direktyva), Direktyva 2002/20/EB (Leidimų direktyva), Direktyva 2002/21/EB (Pagrindų direktyva), Direktyva 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyva) ir kiti susiję ES teisiniai dokumentai, pvz., radijo spektro politikos programa, Komisijos sprendimai dėl radijo spektro, išskyrus Direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių).

(38)  Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo (207/2009/EB).

(39)  16 ir 17 diagramų duomenys yra susiję su Nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais direktyvos (93/13/EEB), Vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų direktyvos (1999/44/EB), Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB), Vartotojų teisių direktyvos (2011/83/EB) ir nacionalinių nuostatų, kuriomis jos įgyvendinamos, vykdymo užtikrinimu.

(40)  Remiantis Direktyvos 2004/48/EB (angl. IPRED) 9 straipsniu.

(41)  Teisinis pagrindas yra toks pat kaip ir nurodytasis 38 išnašoje.

(42) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos 2 konstatuojamoji dalis.

(43)  TVF informacijos suvestinė, 2016 m. spalio 6 d., žr. http://www.imf.org/en/About/Factsheets/Sheets/2016/08/01/16/31/Fight-Against-Money-Laundering-the-Financing-of-Terrorism  

(44)  Direktyvos (ES) 2015/849 44 straipsnio 1 dalis (direktyvos įgyvendinimo terminas – 2017 m. birželio mėn.).

(45)  Pokyčius reikėtų vertinti atsargiai, nes jų gali atsirasti ir dėl metodikos pakeitimų (žr. po diagramomis pateiktus paaiškinimus).

(46)  Žr. 2 skirsnį. Išnagrinėto penkerių metų laikotarpio rezultatų skirtumus galima paaiškinti susijusiomis aplinkybėmis (gaunamų bylų skaičiaus padidėjimas arba sumažėjimas daugiau kaip 10 proc. nėra neįprastas) arba sisteminiais trūkumais (nepakankamas teisingumo sistemos lankstumas ir reagavimas arba nenuoseklus reformų procesas). .

(47)  Pagal CEPEJ metodiką ši kategorija apima visas civilines ir komercines ginčo ir ne ginčo bylas, ne ginčo žemės kadastro ir įmonių registro bylas, kitas registro bylas, kitas ne ginčo bylas, administracinės teisės bylas ir kitas nebaudžiamąsias bylas.

(48)

     Pažymėtina, kad Valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija (ACA) paskelbė visoms sritims aktualų tyrimą „Teisė kreiptis į vyriausiuosius administracinius teismus ir susipažinti su jų sprendimais“ (angl. „ Access to administrative supreme courts and to their decisions “. Žr. http://www.juradmin.eu/images/media_kit/aca_surveys/Transversal-Analysis---Annex-1.pdf  

(49) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(50)  ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalis.

(51)  Skurdo rizikos riba – 60 proc. nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų namų ūkio pajamų medianos. Europos apklausa dėl pajamų ir gyvenimo sąlygų, Eurostato lentelė ilc_li01, http://ec.europa.eu/eurostat/web/income-and-living-conditions/data/database .

(52)  Valstybės narės naudoja įvairius metodus tinkamumo ribai nustatyti, pvz., skirtingus ataskaitinius laikotarpius (mėnesio arba metinės pajamos). Maždaug pusėje valstybių narių taip pat taikoma riba, susijusi su asmeniniu pareiškėjo kapitalu. Šioje diagramoje į tai neatsižvelgiama. BG, ES, FR, HU, HR, LV, LU, NL, PT ir UK (SC) tam tikrų kategorijų asmenims (pvz., tam tikras pašalpas gaunantiems asmenims) automatiškai suteikiama teisė gauti teisinę pagalbą civiliniuose ir komerciniuose ginčuose. Tam tikrų rūšių socialines išmokas gaunantys asmenys automatiškai įgyja teisę gauti teisinę pagalbą civiliniuose ir komerciniuose ginčuose. Į papildomus kriterijus, kuriuos valstybės narės gali taikyti, kaip antai bylos esmės, šioje diagramoje neatsižvelgiama.

(53)  2016 m. duomenys surinkti remiantis CCBE narių atsakymais į klausimyną, kuris buvo pagrįstas šiuo konkrečiu scenarijumi: vartotojo ir įmonės ginčas (nurodytos dvi skirtingos ieškinio sumos: 6 000 EUR ir Eurostato nustatyta skurdo riba kiekvienoje valstybėje narėje). Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pagalbos suteikimo sąlygos priklauso nuo pareiškėjo padėties, buvo remiamasi šiuo scenarijumi: vienišas 35 metų amžiaus dirbantis pareiškėjas, kuris neturi išlaikytinių ir teisinių išlaidų draudimo, gauna reguliarias pajamas ir gyvena nuomojamame bute.

(54)  Duomenys susiję su pajamų ribomis, kurios galiojo 2016 m.; jie surinkti remiantis CCBE narių atsakymais į klausimyną, kuris buvo pagrįstas šiuo konkrečiu scenarijumi: vartotojo ir įmonės ginčas (nurodytos dvi skirtingos ieškinio sumos: 6 000 EUR ir Eurostato nustatyta skurdo riba kiekvienoje valstybėje narėje).

(55)

     Duomenys apima 2015 m. Įrangos rodiklis nuo 100 proc. (prietaisas visiškai įrengtas) iki 0 proc. (prietaiso nėra) atitinkamoje diagramoje rodo prietaiso naudojimą teismuose pagal toliau nurodytą skalę: (100 proc. = 4 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 50–99 proc. = 3 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1 taškas už kiekvieną konkrečią bylą; 10–49 proc. = 2 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 0,66 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 1–9 proc. = 1 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 0,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą. Byla yra susijusi su nagrinėjamo ginčo rūšimi (civilinis / komercinis, baudžiamasis, administracinis ar kitoks ginčas).

(56)  24 ir 25 diagramų duomenys pagrįsti CCBE atliktos teisininkų apklausos rezultatais.

(57) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(58) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(59) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(60)  Bus paskelbta, kai bus skelbiama 2017 m. vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė (2017 m. trečiąjį ketvirtį).

(61)  AGS naudojimo rėmimo ir skatinimo būdai neapima privalomų reikalavimų prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti AGS procedūra, nes baiminamasi, kad tokie reikalavimai galėtų būti nesuderinami su teise į veiksmingą teisinę gynybą teisme, kuri yra įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje.

(62) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(63) Bendros (faktinės) valdžios sektoriaus išlaidos administracinių, civilinių ir baudžiamųjų teismų ir teismų sistemos administravimui, valdymui ir paramai, įskaitant užtikrinimą, kad bus sumokėtos teismų nustatytos baudos ir laikomasi teismuose priimtų teisminių susitarimų, lygtinio nuteisimo sistemų veikimą ir teisinę pagalbą – teisinį atstovavimą ir teisines konsultacijas vyriausybės ar kitų asmenų vardu, kuriuos suteikė vyriausybė grynaisiais arba paslaugų forma; išskyrus kalinimo įstaigų administraciją (nacionalinių sąskaitų duomenys, vyriausybės funkcijų klasifikacija (COFOG), 03.3 grupė), Eurostato lentelė gov_10a_exp, http://ec.europa.eu/eurostat/data/database .

(64) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.

(65)  Duomenų apie moteris ir vyrus, dalyvaujančius priimant sprendimus, bazė: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/index_en.htm .

(66)  Duomenų apie moteris ir vyrus, dalyvaujančius priimant sprendimus, bazė: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/index_en.htm .

(67)  2015 m. duomenys, PL – 2014 m. duomenys.

(68) 2015 m. duomenys. 2011 m. Komisija nustatė tikslą, kad iki 2020 m. pusė visų ES praktikuojančių teisininkų būtų dalyvavę Europos teisės ar kitos valstybės narės teisės mokymuose. 2016 m. Europos teisėjų mokymo ataskaita: http://ec.europa.eu/justice/criminal/files/final_report_2015_en.pdf  

(69) 2015 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su ETMT. Su teisėjų profesiniais įgūdžiais, be kita ko, yra susijusi tokia veikla kaip bylų nagrinėjimas, sprendimų rašymas arba retorika.

(70) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(71)  2015 m. duomenys, PL – 2014 m. duomenys.

(72)  2015 m. duomenys (PL – 2014 m. duomenys). Įrangos rodiklis nuo 100 proc. (prietaisas visiškai įrengtas) iki 0 proc. (prietaiso nėra) atitinkamoje diagramoje rodo prietaiso naudojimą teismuose pagal toliau nurodytą skalę: (100 proc. = 4 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 1,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 50–99 proc. = 3 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 1 taškas už kiekvieną konkrečią bylą; 10–49 proc. = 2 taškai, jeigu taikoma visoms byloms / 0,66 taško už kiekvieną konkrečią bylą; 1–9 proc. = 1 taškas, jeigu taikoma visoms byloms / 0,33 taško už kiekvieną konkrečią bylą. Byla yra susijusi su nagrinėjamo ginčo rūšimi (civilinis / komercinis, baudžiamasis, administracinis ar kitoks ginčas).

(73) 2015 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(74) 2015 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(75)  ES teisingumo rezultatų suvestinėje apžvelgiamuose su terminais ir tvarkaraščiais susijusiuose standartuose neapsiribojama reikalavimais, susijusiais su teise į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą, įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje.

(76) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(77) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(78) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(79) 2016 m. duomenys surinkti bendradarbiaujant su nacionalinių teisingumo sistemų kontaktinių asmenų grupe.

(80)   http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012P/TXT&from=LT

(81) Diagramos pagrįstos atsakymais į atnaujintą klausimyną, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių (CZ, DE, EE, CY, LU, AT ir FI) atsakymai į atnaujintą klausimyną buvo gauti bendradarbiaujant su Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.

(82) http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/scoreboard/index_en.htm 2017 m. sausio 25–26 d. atlikta greitoji Eurobarometro apklausa FL447; atsakymai į klausimą: „Iš to, ką žinote, kaip įvertintumėte teisingumo sistemą (savo šalyje), kiek tai susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu? Ar teigtumėte, kad jie visiškai nepriklausomi, pakankamai nepriklausomi, iš dalies priklausomi ar visiškai priklausomi?“:

(83)  Greitoji Eurobarometro apklausa FL447; atsakymai į klausimą: „Ar galėtumėte nurodyti, kiek svarbi kiekviena iš toliau nurodytų priežasčių, kuria pagrindžiate teisingumo sistemos (savo šalyje) nepriklausomumo vertinimą: labai svarbi, iš dalies svarbi, nesvarbi, visiškai nesvarbi?“.

(84)  2017 m. sausio 25 d.–vasario 3 d. atlikta greitoji Eurobarometro apklausa FL448; atsakymai į klausimą: „Iš to, ką žinote, kaip įvertintumėte teisingumo sistemą (savo šalyje), kiek tai susiję su teismų ir teisėjų nepriklausomumu? Ar teigtumėte, kad jie visiškai nepriklausomi, pakankamai nepriklausomi, iš dalies priklausomi ar visiškai priklausomi?“: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/scoreboard/index_en.htm

(85)  Greitoji Eurobarometro apklausa FL448; atsakymai į klausimą: „Ar galėtumėte nurodyti, kiek svarbi kiekviena iš toliau nurodytų priežasčių, kuria pagrindžiate teisingumo sistemos (savo šalyje) nepriklausomumo vertinimą: labai svarbi, iš dalies svarbi, nesvarbi, visiškai nesvarbi?“.

(86) Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) rodiklis grindžiamas tyrimo respondentų atsakymais į klausimą „Kiek jūsų šalies teismai yra nepriklausomi nuo valdžios, piliečių ar įmonių įtakos? [1 = visiškai priklausomi; 7 = visiškai nepriklausomi]“. Atsakymus į apklausą pateikė visų atitinkamų šalių pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose (žemės ūkio, gamybos pramonės, ne gamybos pramonės ir paslaugų) veikiančių įmonių atstovai. Apklausa atliekama įvairiais formatais, įskaitant asmeninius pokalbius ar interviu telefonu su įmonių direktoriais, paštu siunčiamas popierines formas ir internetines apklausas; ataskaita skelbiama adresu https://www.weforum.org/reports/the-global-competitiveness-report-2016-2017-1

(87) Ministrų komiteto rekomendacija CM/Rec(2010) 12 valstybėms narėms dėl teisėjų nepriklausomumo, veiksmingumo ir atsakomybės.

(88)  Rekomendacijos 46 ir 47 punktuose nustatyta, kad sprendimus dėl teisėjų atrankos ir karjeros priimanti institucija turėtų būti nepriklausoma nuo įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžios. Siekiant garantuoti tokios institucijos nepriklausomumą, ne mažiau kaip pusę šios institucijos narių turėtų sudaryti savo kolegų išrinkti teisėjai. Tačiau tais atvejais, kai Konstitucijos arba kito teisės akto nuostatose numatyta, kad sprendimus dėl teisėjų atrankos ir karjeros priima valstybės vadovas, vyriausybė arba įstatymų leidžiamoji valdžia, nepriklausoma ir kompetentinga institucija, didžiąja dalimi sudaryta iš teisminių institucijų atstovų (nedarant poveikio teismų taryboms taikomoms taisyklėms, pateikiamoms IV skyriuje), turėtų būti įgaliota teikti rekomendacijas arba reikšti nuomones, kuriomis atitinkama skiriančioji institucija praktiškai vadovautųsi.

(89) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.

(90)  Rekomendacijos 44 punkte numatyta, kad sprendimai dėl teisėjų atrankos ir karjeros turėtų būti grindžiami įstatymais arba kompetentingų institucijų iš anksto nustatytais objektyviais kriterijais. Tokie sprendimai turėtų būti grindžiami nuopelnais, atsižvelgiant į byloms nagrinėti būtiną kvalifikaciją, įgūdžius ir gebėjimus, kad teisė būtų taikoma gerbiant žmogaus orumą. 48 punkte numatyta, kad atmesti kandidatai turėtų turėti teisę apskųsti atitinkamą sprendimą arba bent tvarką, pagal kurią tas sprendimas buvo priimtas.

(91) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.

(92)  Rekomendacijos 58 punkte numatyta, kad tas atvejais, kai teisėjų vertinimo sistemas nustato teisminės institucijos, tokios sistemos turėtų būti grindžiamos objektyviais kriterijais. Kompetentinga teisminė institucija turėtų juos skelbti. Pagal šią tvarką teisėjams turėtų būti sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę apie savo veiklą ir apie šios veiklos vertinimą, taip pat apskųsti vertinimus nepriklausomai institucijai arba teismui.

(93) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu.

(94) Teisėjų nepašalinamumo garantijos nustatytos rekomendacijos 52 punkte. Teisėjai neturėtų būti perkeliami į kitas institucijas be jų pačių sutikimo, išskyrus atvejus, kai imamasi drausminių sankcijų ar vykdoma teismų sistemos reforma.

(95)  Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu. Valstybės narės išdėstytos savo geografinių pavadinimų originalo kalba abėcėlės tvarka. Stulpelių aukštis nebūtinai parodo apsaugos priemonių veiksmingumą.

(96) Rekomendacijos 46 ir 47 punktuose reikalaujama, kad nacionalinėse sistemose būtų nustatytos teisėjų apsaugos nuo atleidimo priemonės.

(97) Tai gali būti viena ar dvi skirtingos institucijos, atsižvelgiant į atleidimo priežastį ar teisėjo tipą (pvz., pirmininkas).

(98) Duomenys surinkti naudojantis atnaujintu klausimynu, kurį Komisija parengė glaudžiai bendradarbiaudama su ENCJ. Teismų tarybų neturinčių arba ENCJ nepriklausančių valstybių narių atsakymai buvo gauti bendradarbiaujant su ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklu. Valstybės narės išdėstytos savo geografinių pavadinimų originalo kalba abėcėlės tvarka. Stulpelių aukštis nebūtinai parodo apsaugos priemonių veiksmingumą.

(99) Visų pirma, Europos teismų tarybų tinklas (ENCJ), ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (NPSJC), ES valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija (ACA-Europe).