EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 06

COM(2017) 113 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

2007–2013 m. programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ ex post vertinimo ataskaita

TURINYS

1    ĮVADAS    

1.1    ATASKAITOS TIKSLAS    

1.2    METODAS IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI    

1.3    PROGRAMOS APŽVALGA    

2    VERTINIMO REZULTATAI    

2.1    PROGRAMOS AKTUALUMAS    

2.2    SUDERINAMUMAS IR PAPILDOMUMAS    

2.3    VEIKSMINGUMAS    

2.4    TVARUMAS IR PRITAIKOMUMAS    

2.5    EFEKTYVUMAS IR SUPAPRASTINIMO GALIMYBĖS    

2.6    EUROPOS PRIDĖTINĖ VERTĖ    

3    IŠVADOS    

1ĮVADAS

1.1ATASKAITOS TIKSLAS

1 2 Pagal Sprendimą, kuriuo nustatoma Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), reikalaujama, kad Komisija pateiktų 2007–2013 m. laikotarpio ex post vertinimą. Šį vertinimą atliko nepriklausomas išorės vertintojas, kuriam padėjo atitinkami Komisijos darbuotojai.

Ši ataskaita grindžiama minėtu vertinimu. Ataskaita sudaryta pagal svarbiausius vertinimo kriterijus ir atitinkamus klausimus. Tai yra aktualumas, suderinamumas, papildomumas, veiksmingumas, poveikis, tvarumas, efektyvumas, supaprastinimo galimybės ir Europos pridėtinė vertė.

1.2METODAS IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Šis galutinis NPIP programos vertinimas grindžiamas:

išsamia turimų 2007–2013 m. pagal programą finansuotos 51 dotacijos veiksmams ir dotacijų veiklai dokumentų peržiūra;

programos dokumentų, pavyzdžiui, programos steigiamojo sprendimo, metinių darbo programų ir kvietimų teikti paraiškas dėl dotacijų ir viešojo pirkimo sutarčių peržiūra;

kitos internetu prieinamos informacijos, pvz., ES politikos dokumentų, interneto svetainių, susijusių ES programų steigiamųjų sprendimų ir kt. peržiūra;

kiekybine pagal NPIP finansuoto 51 projekto ir veiklos analize;

23 atsakymų į internetinę NPIP dotacijų gavėjų apklausą analize;

5 palaikomųjų pokalbių su projektų ar organizacijų, gavusių 2007–2013 m. NPIP dotacijas, koordinatoriais įrašais.

1.3PROGRAMOS APŽVALGA

NPIP įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1150/2007 kaip bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalis. Programa buvo įgyvendinama septynerius metus (2007–2013). Ji paminėta ES kovos su narkotikais strategijoje (2005–2012) ir ES kovos su narkotikais veiksmų plane (2005–2008 m. ir 2009–2012 m.).

Sprendimo 2 straipsnyje išvardyti trys bendrieji programos tikslai:

mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą bei vykdyti prevenciją;

prisidėti prie informacijos apie narkotikų vartojimą gerinimo;

remti ES kovos su narkotikais strategijos įgyvendinimą

Specialieji programos tikslai (išvardyti Sprendimo Nr. 1150/2007/EB 3 straipsnyje) yra:

skatinti tarpvalstybinius veiksmus, siekiant:

kurti įvairių sričių profesinius tinklus;

užtikrinti turimų žinių plėtrą, keitimąsi informacija ir geros praktikos nustatymą bei sklaidą;

didinti informuotumą apie dėl narkotikų vartojimo kylančias sveikatos bei socialines problemas;

remti priemones, skirtas narkotikų vartojimo prevencijai, įskaitant su narkotikais susijusios žalos mažinimo ir gydymo metodų, grindžiamų naujausiomis mokslinėmis žiniomis, srityje;

įtraukti pilietinę visuomenę į ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planų įgyvendinimą bei kūrimą; ir

stebėti, įgyvendinti ir vertinti konkrečių veiksmų pagal 2005–2008 m. ir 2009–2012 m. kovos su narkotikais veiksmų planus įgyvendinimą.

Šiems tikslams pasiekti veikla pagal programą buvo finansuojama trim skirtingomis finansinėmis priemonėmis 3 : „dotacijomis veiksmams“, „dotacijomis veiklai“ ir viešaisiais pirkimais. Dotacijos veiksmams buvo skiriamos konkretiems tarpvalstybiniams projektams, kurie yra aktualūs visai ES, arba nacionaliniams projektams, kuriais siekiama pasirengti tarpvalstybiniams projektams ar Sąjungos priemonėms ar jas papildyti, arba kuriais padedama kurti inovatyvius metodus ir (arba) technologijas, kurios gali būti pritaikomos. Dotacijos veiklai buvo skiriamos nevyriausybinėms organizacijoms arba kitiems subjektams, siekiantiems bendro Europos intereso tikslo kovos su narkotikais politikos srityje. Lėšos taip pat buvo skirtos konkretiems Komisijos nurodytiems projektams (Komisijos iniciatyvos), kaip antai galimybių studijoms, moksliniams tyrimams konkrečia tema, konferencijų rengimui ar IT sistemų kūrimui 4 .

Visas numatytas NPIP programos biudžetas 2007 m. sausio mėn.–2013 m. gruodžio mėn. buvo 22 332 mln. EUR 5 (žr. 1 1 lentelę „ Numatomas NPIP biudžeto paskirstymas (2007-2013 ) “. Tuo pačiu laikotarpiu iš viso buvo numatyta skirti 20 738 mln. EUR.

11 lentelė. Numatomas NPIP biudžeto paskirstymas (2007-2013)

Metai	Turimas dotacijų (dotacijų veiksmams ir dotacijų veiklai) ir sutarčių biudžetas
	Projektai (dotacijos veiksmams)		Dotacijos veiklai		Komisijos iniciatyvos		Visas metinis biudžetas
	Vertė (€)	%	Vertė (€)	%	Vertė (€)	%	Vertė (€)	%
2007	2 150 000	72 proc.	nėra duomenų	-	750 000	25 proc.	2 900 000	100 proc.
2008	2 150 000	72 proc.	500 000	17 proc.	350 000	12 proc.	3 000 000	100 proc.
2009	2 400 000	80 proc.	nėra duomenų	-	600 000	20 proc.	3 000 000	100 proc.
2010	1 717 600	56 proc.	400 000	13 proc.	958 000	31 proc.	3 075 600	100 proc.
2011	3 045 200	74 proc.	250 000	6 proc.	800 000	20 proc.	4 095 200	100 proc.
2012	2 058 000	67 proc.	500 000	16 proc.	520 000	17 proc.	3 078 000	100 proc.
2013	3 040 000	99 proc.	nėra duomenų	-	43 334	1 proc.	3 084 000	100 proc.
Iš viso	16 560 800	75 proc.	1 650 000	7 proc.	4 021 334	18 proc.	22 232 800	100 proc.

Šaltinis. NPIP - Metinės darbo programos (2007-2013)

NPIP intervencinės veiklos loginis pagrindas parodytas 1 1 pav.

11 pav. Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programos intervencinės veiklos loginis pagrindas (2007-2013)

1-2 lentelėje apibendrinamos įvairios kasmet finansuotos iniciatyvos, pagal kurias buvo įgyvendinama programa. Kvietimai teikti paraiškas dėl dotacijų veiklai buvo paskirstyti 2009–2010 ir 2011–2012 m.

12 lentelė. Per metus finansuotų iniciatyvų skaičius

	2007	2008	2009-2010	2009	2010	2011	2011-2012	2012	2013	IŠ VISO
Dotacijos veiksmams	9	6	10	nėra duomenų	0	0	11	0	Nebuvo svarstyta 6	36
Dotacijos veiklai	0	5	0	nėra duomenų	4	2	0	4	Nebuvo svarstyta	15
Viešieji pirkimai	1	1	nėra duomenų	5	11	7	nėra duomenų	1	2	28

NPIP projektams ir veiklai daugiausia vadovavo NVO arba nacionaliniai tinklai (33 proc. visų vadovaujančių organizacijų), universitetai (23 proc.), mokslinių tyrimų institutai (22 proc.) ir Europos tinklai, platformos arba forumai (14 proc.). 7 .

1 2 pav. parodyta svarbiausia veikla, pagal NPIP finansuota dotacijomis veiksmams ir dotacijomis veiklai. Dotacijų veiksmams projektai dažniausiai buvo susiję su informuotumo didinimu, informavimu ir sklaida (31 proc.), analitine veikla (31 proc.), tarpusavio mokymusi, dalijimusi gerąja patirtimi ir bendradarbiavimu (18 proc.). Ketvirtoje vietoje pagal dažnumą buvo dotacijomis veiksmams finansuojamų projektų mokymo veikla (12 proc.). Dotacijų veiklai projektai taip pat dažniausiai buvo susiję su informuotumo didinimu, informavimo ir sklaidos veikla (27 proc.), tarpusavio mokymusi, dalijimusi gerąja patirtimi ir bendradarbiavimu (20 proc.). Trečioje ir ketvirtoje vietoje pagal dažnumą buvo dotacijomis veiklai finansuojama analitinė veikla (16 proc.) ir pagalba svarbiausiems dalyviams (16 proc.) Viešųjų pirkimų sutartys daugiausia buvo susijusios su trimis pagrindinėmis veiklos rūšimis: tyrimais, renginių ir susitikimų rengimu 8 .

12 pav. NPIP dotacijos veiksmams (kairioji diagrama) ir dotacijos veiklai (dešinioji diagrama) pagal pagrindinę veiklą    

2VERTINIMOREZULTATAI

2.1PROGRAMOS AKTUALUMAS

Programos aktualumas vertinamas pagal tai, kiek jos veiksmais logiškai atsižvelgiama į programos tikslus, platesnius ES politikos poreikius ir tikslinės auditorijos poreikius.

2.1.1Kvietimuose teikti paraiškas nustatyti prioritetai ir pasirinkti veiksmai bei jų aktualumas atitinkamoje politikos srityje

2007–2013 m. ES lygmeniu NPIP programai aktualiose srityse įvyko trys svarbūs politikos ir teisėkūros pokyčiai: Tarybos pagrindų sprendimas 2004/757/TVR, ES kovos su narkotikais strategija ir susiję veiksmų planai, taip pat pokyčiai, susiję su naujais narkotikais, pavyzdžiui, naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

2011–2012 m. kvietime teikti paraiškas buvo nustatyti nauji prioritetai 9 , kuriais siekta atsižvelgti ne tik į šiuos politikos ir teisėkūros pokyčius, bet ir į naujausias mokslines žinias. Dėl lankstumo pagerėjo programos aktualumas jos įgyvendinimo kontekstui.

Projektų lygmeniu nustatyta, kad pasirinktomis iniciatyvomis buvo pakankamai palaikomi politikos pokyčiai, nes tai buvo pagrindinis projekto tikslas, taip pat todėl, kad pagal daug iniciatyvų jų rezultatai buvo platinami politikos formuotojams ir (arba) į juos buvo atsižvelgiama formuojant ES ir (arba) nacionalinio lygmens politiką 10 .

Kalbant ne tik apie projektus, pagal programą finansuojamomis viešojo pirkimo sutartimis buvo konkrečiai siekiama suformuluoti ir įgyvendinti politiką ir teisės aktus narkotikų prevencijos srityje. Įrodymai patvirtina, kad kai kurios sutartys buvo labai svarbios politikos ar teisėkūros pokyčiams šioje srityje (pavyzdžiui, poveikio vertinimas, kurį atlikus pateiktas naujas pasiūlymas dėl teisės akto dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų) 11 ..

2.1.2Programos aktualumas atsižvelgiant į jos tikslinės grupės poreikius

Apskritai NPIP buvo atsižvelgta į dotacijų gavėjų poreikius. Pirma, programa buvo pritaikyta šiai politikos sričiai. Antra, ja panaikintas su narkotikais susijusių iniciatyvų nacionalinio lygmens finansavimo trūkumas. Be to, programos koncepcija ir prioritetai atitiko narkotikų paklausos mažinimo srityje dirbančių subjektų poreikius 12 . 

Daugumoje NPIP projektų buvo įvertinti poreikiai 13 siekiant užtikrinti jų veiklos reikalingumą tikslinei grupei. Iš viso 16 iš 23 internetu apklaustų respondentų (67 proc.) nurodė, kad įgyvendintas projektas ar veikla buvo parengta remiantis poreikių vertinimu. 9 iš šių respondentų atsakė, kad poreikiai buvo vertinami projekto pradžios metais arba likus metams iki projekto pradžios, o tai rodo, kad vertinant poreikius atsižvelgta į naujausius duomenis 14 .

2.2SUDERINAMUMAS IR PAPILDOMUMAS

2.2.1Papildomumas su kitomis Sąjungos programomis

Tarybos sprendime Nr.1150/2007/EB 15 , kuriuo 2007–2013 m. laikotarpiui sukuriama NPIP, nurodyta, kad ES gali suteikti pridėtinės vertės „valstybių narių veiksmams narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos, įskaitant gydymo ir su narkotikais susijusios žalos mažinimo srityse, papildydama šiuos veiksmus ir skatindama jų sąveiką.“ Sprendimo 11 straipsnyje pabrėžiama, kad turi būti siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Bendrijos priemonėmis, visų pirma su:

Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąja programa;

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąja bendrąja programa, ir

2008–2013 m. Sveikatos programa.

Sprendime taip pat nurodyta, kad reikėtų užtikrinti NPIP ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) darbo papildomumą pasinaudojant centro ekspertinėmis žiniomis, metodika ir geriausiąja patirtimi, ypatingą dėmesį skiriant statistiniam informacijos apie narkotikus aspektui.

Be Tarybos sprendime nurodytų priemonių, galėjo būti užtikrintas NPIP ir kitų Teisingumo GD programų, pvz., Baudžiamosios teisenos programos (JPEN), Civilinės teisenos programos (JCIV), Pagrindinių teisių programos (FRC) ir programos „Daphne III“ papildomumas ir sąveika. Be to, kalbant apie dubliavimosi riziką, NPIP metinėse darbo programose buvo numatyta formali garantija vengti pagal kitas programas finansuojamų projektų dubliavimosi.

NPIP turėjo panašumų su specialiąja programa „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (ISEC) pagal Bendrąją saugumo ir laisvių apsaugos programą, nes abiem programomis daugiausia dėmesio skirta su narkotikais susijusioms iniciatyvoms. Tačiau NPIP buvo siekiama mažinti narkotikų paklausą, o ISEC daugiau buvo susijusi su narkotikų pasiūlos mažinimu, visų pirma vykdant veiklą, kuria siekiama pažaboti narkotikų kontrabandą.

Sveikatos ir maisto saugos GD administruojama Sveikatos programa (2008–2013), laikantis integruoto požiūrio į sveikatą, taip pat apėmė kovos su narkotikais politiką ir narkotikų vartojimo prevenciją visuomenės sveikatos požiūriu, siekiant skatinti sveiką gyvenimo būdą. Pagal šią programą finansuoti veiksmai buvo susiję tik su narkotikų vartojimo klausimu, įskaitant su kelių rūšių narkotikų vartojimu susijusius atvejus, laikantis labiau tiesioginio požiūrio nei pagal NPIP. Informacijos apie sveikatą iniciatyvos susijusios su sudėtinga technine ar moksline informacija ar priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti pacientų ir gydytojų galimybę gauti informaciją.

Pagal mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (FP7) (2007-2013) finansuoti projektai, kuriais siekta stiprinti mokslinius įrodymus dėl narkotikų vartojimo pasekmių visuomenės sveikatos, socialinių ir ekonominių mokslų, taip pat humanitarinių mokslų srityse. Kadangi programa daugiausia buvo susijusi su didelio masto mokslinių tyrimų projektais, ja papildyti pagal NPIP programą finansuoti nedidelio masto projektai 16 .

Programos lygmeniu vertinimas parodė, kad NPIP papildė kitas ES programas, kaip paaiškinta pirmiau, kalbant apie jų temines sritis ir tikslus, reikalavimus atitinkančius pareiškėjus, pateikusius paraiškas dėl dotacijų, galutinius gavėjus ir finansuojamų veiksmų bei intervencinių priemonių rūšis. Kvietimų teikti pasiūlymus lygmeniu išvados patvirtina, kad reikalavimus atitinkantys veiksmai negalėjo dubliuotis su kitais Teisingumo GD kvietimais ir kitomis ES priemonėmis, nes skyrėsi jų prioritetai ir tikslai 17 .

Vertinimo išvados patvirtina, kad NPIP yra darni programa. Pirma, jos intervencinės veiklos loginis pagrindas (žr. 1 1 pav. Programos „ Narkotikų prevencija ir informacija apie juos “ (2007-2013) intervencinės veiklos loginis pagrindas ) yra nuoseklus, t. y. programos tikslai, sąnaudos, ištekliai, veikla ir numatomi rezultatai neprieštarauja tarpusavyje 18 .

Antra, įvairios finansavimo priemonės (dotacijos veiksmams, dotacijos veiklai ir viešojo pirkimo sutartys) papildo viena kitą ir nesidubliuoja.

Galiausiai riboti duomenys rodo, kad egzistuoja NPIP ir kitų ES ir nacionalinių intervencinių priemonių sinergija. Tačiau apie tam tikrą sinergiją pranešta atliekant vertinimą. Tam tikra veikla, padėjusi atsirasti sinergijai, buvo: projektų išvadų sklaida; tinklų kūrimas; bendri veiksmai ir bendradarbiavimas 19 .

2.2.2Papildomumas projektų lygmeniu

Projektų santraukos ir informacija apie visus pagal NPIP finansuojamus projektus buvo viešai prieinama Teisingumo GD interneto svetainėje, skirtoje NPIP kvietimams teikti paraiškas. Atrinktą informaciją apie projektus taip pat galima rasti ENNSC interneto svetainėje 20 . Be to, leidinyje „2007–2010 m. Europos Komisijos finansuoti projektai, studijos ir tyrimai, susiję su nelegaliais narkotikais“ 21 buvo išsamiai apžvelgti 2007–2010 m. pagal NPIP, Sveikatos programą, FP7 ir ISEC finansuoti projektai. Kitame leidinyje „Naujos psichoaktyviosios medžiagos – projektai, studijos ir tyrimai“ 22 taip pat buvo pateikta informacija apie projektus, kuriais daugiausia dėmesio skirta su naujomis psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusiems projektams, finansuotiems pagal NPIP programą, Sveikatos programą, FP6, FP7 ir ISEC (2007–2013).

Projektų dubliavimosi rizika papildomai sumažinta NPIP kvietimų teikti paraiškas reikalavimais ir nustatant prioritetus. Lyginant projektus, per palaikomuosius pokalbius ir internetinę apklausą surinkti duomenys parodė, kad kai kurie NPIP projektai papildė pagal kitas ES programas finansuojamus projektus. Projektų papildomumo pavyzdžių taip pat nustatyta kalbant apie Teisingumo GD programas (JPEN, JCIV, FRC ir „Daphne III“) 23 .

2.3VEIKSMINGUMAS

Programos veiksmingumas reiškia, kiek programa sėkmingai pasiekti jos tikslai ir kiek NPIP projektais sėkmingai pasiekti jų pačių tikslai.

2.3.1Programos rezultatai

24 Iki šiol surinkti įrodymai leidžia manyti, kad apskritai bendrieji NPIP tikslai pasiekti veiksmingai. Tačiau reikėtų pažymėti, kad 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo bendrai finansuota tik 51 iniciatyva. Todėl indėlis siekiant narkotikų vartojimo prevencijos ir mažinimo ES tikslo gali būti tik santykinis. Vis dėlto NPIP padėjo skatinti informuotumo didinimą Europoje ir informavimą apie narkotikus bei su jais susijusią žalą, visų pirma jauniems žmonėms ir narkotikus vartojantiems asmenims.

25 Be to, dėl pagal NPIP finansuotų iniciatyvų pagerėjo dialogas dėl narkotikų, o suinteresuotieji subjektai, ypač NVO, socialiniai darbuotojai, politikos formuotojai ir ekspertai paskatinti dalytis geriausia patirtimi. Iniciatyvos turėjo didesnį poveikį tose valstybėse narėse, kuriose buvo įgyvendinta daugiausia veiklos, būtent: Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Estijoje ir Belgijoje.

Tačiau pagal NPIP finansuotos iniciatyvos tam tikru mastu padėjo įgyvendinti ES kovos su narkotikais strategiją ir susijusius veiksmų planus. Tai nulėmė aplinkybė, kad, palyginti su kitais tikslais ir (arba) prioritetais, veiksmai buvo mažiau susiję su Kovos su narkotikais strategijos ir susijusio veiksmų plano įgyvendinimu ir rengimu.

26 Bendrasis programos tikslas taip pat pasiektas naudojant viešojo pirkimo sutartis. Programa skirta mažiau dėmesio teisėkūros ir politikos pokyčiams nacionaliniu ir ES lygmeniu remti, tačiau daugiau dėmesio naujos patirties, susijusios su narkotikų prevencija ir (arba) vartojimo mažinimu, formavimui. Tačiau į šią patirtį ne visada buvo sėkmingai atsižvelgiama rengiant politikos priemones ES lygmeniu. Be to, prie nacionalinės politikos vystymo prisidėta vos keliais projektais. Nors politikos formuotojai aktyviai dalyvavo daugumoje NPIP projektų, mažai įrodymų, kad palaikant ryšius šiais suinteresuotaisiais subjektais tikrai paveiktas politikos formavimas.

1 bendrasis tikslas: mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą bei vykdyti prevenciją;

Pagal NPIP finansuotomis intervencinėmis priemonėmis įgyvendinta labai įvairi veikla, dėl kurios pagerėjo informuotumo didinimas ir dialogas narkotikų tema. Dėl jų taip pat pagerėjo prevencija, padėta mažinti narkotikų vartojimą, priklausomybę nuo jų ir su narkotikais susijusią žalą. Šio tikslo daugiausia buvo siekiama informuotumo didinimo ir tarpusavio mokymosi veikla.

Įgyvendinant tarpusavio mokymosi veiklą pagerėjo dialogas narkotikų tema, taip pat iš skirtingos aplinkos kilusiems suinteresuotiesiems subjektams tapo paprasčiau keistis geriausia patirtimi. Be to, šiomis priemonėmis padėta kurti tvarius tarpvalstybinius tarpdisciplininius tinklus, kurių specializacija – narkotikų prevencija (finansavimo laikotarpiu sukurta arba išplėsta 12 tinklų). Šis poveikis buvo akivaizdesnis tose valstybėse narėse, kur ši veikla buvo tiesiogiai įgyvendinta: Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Austrijoje, tada (ribotai) Danijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje ir Čekijoje. Beveik pusė veiksmų buvo susiję su darbo grupių arba tikslinių grupių veikla (iš viso jų sudaryta 20) 27 .

Dėl informuotumo didinimo veiklos pagerėjo informuotumas ir informavimas apie narkotikus bei su jais susijusią žalą. Šis poveikis ir vėl buvo akivaizdesnis tose valstybėse narėse, kur ši veikla buvo tiesiogiai įgyvendinta, būtent: Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje, tada Prancūzijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Danijoje, Estijoje ir Slovėnijoje 28 .

Veikla daugiausia buvo skirta rizikos grupėje esantiems asmenims ir pažeidžiamoms grupėms (pvz., jaunuoliams, moterims, nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir kaliniams) siekiant didinti jų informuotumą apie narkotikų vartojimo pasekmes. Informuotumo didinimo veikla taip pat buvo skirta plačiajai visuomenei 29 .

2 bendrasis tikslas: prisidėti prie informacijos apie narkotikų vartojimą gerinimo

Pagal NPIP finansuotas intervencines priemones buvo įgyvendinama įvairi veikla, dėl kurių pagerėjo informacijos apie narkotikus teikimas, sukuriant inovatyvias intervencines programas ir žalos mažinimo strategijas. Šie veiksmai daugiausia buvo analitinė veikla, 30 susijusi su naujausiais narkotikų politikos pokyčiais (pvz., naujos tendencijos dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kelių rūšių narkotikų vartotojų ir narkotikų vartojimo pažeidžiamose grupėse, įskaitant kalinius, buvusius nuteistuosius, sekso pramonės darbuotojus).

Dėl pagal programą įgyvendintos analitinės veiklos buvo padedama skatinti mokslo inovacijas, o kuriant inovatyvius gydymo metodus – mažinti su narkotikais susijusią žalą. Šis poveikis buvo labiau pastebimas tose valstybėse narėse, kur ši veikla buvo tiesiogiai įgyvendinama, būtent: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Čekijoje, Danijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Projektų, kuriais ši veikla buvo vystoma, poveikis atrodė platesnis dėl to, kad įgyvendinant šią veiklą dalyvavo daug valstybių narių, taip pat dėl to, kad dauguma projektų rezultatų buvo lengvai platinami visoje Sąjungoje.

Išanalizavus šiam vertinimui skirtus dokumentus paaiškėjo, kad 41 projektu įgyvendinta analitinė veikla Iš jų 15 buvo vykdomi moksliniai tyrimai ir (arba) rengiamos ataskaitos, 13 parengtos apklausos ir klausimynai siekiant surinkti duomenis iš narkotikų vartotojų ir (arba) organizacijų, sprendžiančių su narkotikais susijusius klausimus, o 5 buvo susiję su duomenų rinkimu, analize arba statistika 31 .

Įgyvendinus šią analitinę veiklą buvo parengta nemažai ataskaitų: 21 gairės ir vadovai (pvz., parengtas intervencinės veiklos vadovas), 20 ataskaitų su statistiniais duomenimis (apie narkotikų rinką ir įvairių narkotikų vartojimo trukmę), taip pat surengta 18 apklausų (pvz., apklausos siekiant surinkti informaciją tiesiogiai iš tikslinių grupių).

Dėl analitinės veiklos taip pat parengtos 43 kitos ataskaitos. Tai buvo ataskaitos, kuriose pateiktos darbo grupių ar seminarų išvados ir rekomendacijos, analitinės ataskaitos, susijusios su patikrai naudotų priemonių veiksmingumu, intervencine veikla ir nurodomomis gydymo programomis, taip pat apibendrinamosios apklausų tyrimų ir kitų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ataskaitos 32 .

Moksliniai tyrimai daugiausia naudoti siekiant nustatyti naujų psichoaktyviųjų medžiagų sudedamąsias dalis ir sukurti naujus būdus aptikti šias medžiagas žmogaus kūne.

Svarbiausią analitinės veiklos ar palaikomųjų priemonių poveikį būtų galima apibendrinti taip:

trūkstamų žinių įgijimas ir trūkstamų mokslinių tyrimų, susijusių su narkotikais (t. y. naujais sintetiniais narkotikais ar NPM) ir susijusiomis grėsmėmis sveikatai, atlikimas;

diskusijų apie narkotikų politikos pokyčius ir reformas skatinimas ir

naujų žalos mažinimo strategijų ir gydymo metodų kūrimas siekiant atsižvelgti į sparčius narkotikų vartojimo pokyčius (naujos psichoaktyviosios medžiagos, kelių rūšių narkotikų vartotojai ir kt.).

3 bendrasis tikslas: remti ES kovos su narkotikais strategijos įgyvendinimą

ES kovos su narkotikais strategiją ir veiksmų planą pirmiausia siekta įgyvendinti ir vystyti sudarant viešojo pirkimo sutartis. Prie šioje srityje vykstančio politikos proceso prisidėta narkotikų paklausos mažinimo būtinųjų kokybės standartų (EQUS) studija 33 . Tai padėjo įgyvendinti susijusius ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų plano veiksmus. Be to, remiantis naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikio vertinimu, buvo parengtas naujas teisės akto dėl naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlymas 34 . Ataskaita ne tik prisidėta prie ES kovos su narkotikais politikos vystymo, – ji tapo pavyzdiniu dokumentu Sąjungos mokslo bendruomenei.

Vienais pagal NPIP finansuotais projektais nacionalinio ar ES lygmens politikos formuotojams buvo padedama suformuluoti naują politiką ir teisės aktus. Kitais projektais sukurtos patikros, trumpalaikės intervencinės veiklos ir narkotikų vartojimo problemų turinčių jaunų žmonių nukreipimo gydytis priemonės. Vėliau šios priemonės įtrauktos į nacionalinius kovos su narkotikais planus ir kitus nacionalinius dokumentus, susijusius su narkotikų prevencijos strategija. Nors dauguma NPIP projektų buvo pasiekti reikiami nacionalinio ir ES lygmens politikos formuotojai, jų rezultatai buvo nevienodi 35 .

Pagal NPIP finansuotoms iniciatyvoms pasitelkiami įvairūs metodai politikos formuotojams nacionaliniu ir ES lygmeniu pasiekti, pavyzdžiui: 91 proc. internetinės apklausos respondentų, gavusių NPIP finansavimą, pakvietė politikos formuotojus prisijungti prie darbo grupių ir (arba) dalyvauti kituose sklaidos renginiuose; 78 proc. NPIP finansavimą gavusių respondentų dalijo komunikacinę medžiagą (brošiūras, lankstinukus, skrajutes) politikos formuotojams; 65 proc. dotacijų gavėjų rengė projekto susitikimus, kuriuose dalyvavo politikos formuotojai; 65 proc. internetinės apklausos respondentų, gavusių NPIP finansavimą, kvietė politikos formuotojus į renginius, pvz., informacinius susirinkimus ir konferencijas 36 .

Politikos formuotojai reagavo dalyvaudami su projektu susijusiuose renginiuose, pavyzdžiui, seminaruose, konferencijose ir darbo grupėse, taip pat panaudodami kai kurias projekto dalis, pavyzdžiui, taikytą metodą ar įgyvendintą veiklą.

2.3.2Projektų rezultatai

Daugumos NPIP projektų tikslai buvo pasiekti. Tai patvirtina ir internetinės apklausos rezultatai, ir palaikomieji pokalbiai su visais atliekant šį vertinimą kalbintais dotacijų gavėjais, nurodžiusiais, kad jie galėjo arba galės laiku pasiekti visus numatytus tikslus ar rezultatus arba daugumą jų. Beveik visi apklausos respondentai nurodė, kad jų projektais buvo arba bus galima pasiekti numatytas tikslines grupes, ir tai papildomai įrodo, kad projektų tikslai buvo pasiekti 37 .

2.4TVARUMAS IR PRITAIKOMUMAS

Buvo analizuojama, ar projektais pasiekti rezultatai, atliktas darbas ir poveikis buvo tvarūs ne tik projekto finansavimo laikotarpiu. Nustatyti trys tvarumo lygiai:

trumpalaikis tvarumas, daugiausia pasiekiamas platinant projektų rezultatus;

vidutinės trukmės tvarumas, apimantis projekto rezultatų ir (arba) partnerysčių tęstinumą; ir

ilgalaikis tvarumas, paprastai pasiekiamas sėkmingai pritaikant projektų rezultatus kitomis aplinkybėmis, organizacijose ir valstybėse narėse be papildomo finansavimo (arba esant tik ribotam finansavimui)

2.4.1Projekto veiklos tęstinumas, pasiekti rezultatai ir informacijos sklaida

Europos Komisija ir dotacijų gavėjai labai stengėsi skleisti NPIP projektų rezultatus. Tai padėjo didinti projektų poveikį vietoje. Pasitelkus įvairius numatytus sklaidos metodus buvo lengviau pasiekti įvairius suinteresuotuosius subjektus, pvz., ES ir nacionalinės politikos formuotojus, NVO, socialinius darbuotojus, jaunimą ir politikos ekspertus. ES lygmeniu projektų rezultatai buvo platinami per Komisijos ir ENNSC interneto svetaines ir taip papildomai pagerintas pačios programos matomumas.

38 Projektų rezultatams platinti taip pat naudotos viešojo pirkimo sutartys, parengiant informacinę medžiagą ir organizuojant sklaidos renginius. Projektų lygmeniu projektų vadovai suplanavo ir veiksmingai panaudojo įvairias sklaidos priemones, įskaitant renginių organizavimą ir spausdintos bei vaizdo ir garso medžiagos skelbimą projektų rezultatams platinti. Be to, projekto rezultatams platinti naudotos daugumos projektų interneto svetainės. Tačiau paprastai specialios projektų interneto svetainės buvo sukuriamos tik ribotam laikotarpiui ir tai turėjo įtaką projekto rezultatų tvarumui ir pritaikomumui. Dauguma apklaustų dotacijų gavėjų nurodė, kad nors buvo pasiruošta toliau naudoti ir (arba) taikyti rezultatus (pvz., interneto svetaines), prireikė papildomo finansavimo.

39 Išanalizavus projektų dokumentus patvirtinta, kad buvo parengtas daugumos projektų tvarumo ir (arba) sklaidos planas (žr. 2 1 pav.). Tačiau projektų naudos gavėjai labai skirtingai užtikrino projektų rezultatų ar veiklos tvarumą ir pritaikomumą. Beveik visais atvejais naudos gavėjai pateikė tik sklaidos medžiagą, kurią per 6 mėn. nuo finansavimo laikotarpio pabaigos išplatino partneriams ir tikslinėms grupėms.

40 Daugumos NPIP projektų vadovai dalijosi projektų rezultatais su ENNSC per visą projekto gyvavimo laiką, o kai kurie jų taip pat pasidalijo savo projektų rezultatais Reitox tinkle. Projektų rezultatai taip pat buvo pristatyti ENNSC, Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema ir Tarybos narkotikų horizontaliosios darbo grupės (HDG) surengtuose susitikimuose ir konferencijose.

21 pav. Projektų rezultatų sklaidos pobūdis

Šaltinis. Penkių Teisingumo GD 2007-2013 m. programų ex post vertinimo apklausa

24 klausimas. Pakomentuokite toliau pateiktus teiginius apie jūsų projekto ar veiklos rezultatų sklaidą.

Kiekybinė analizė rodo, kad vienam projektui buvo surengtas bent vienas renginys (54 renginiai 51 projektui), apimantis šiek tiek didesnę nei 41 000 žmonių auditoriją, ir atrodo, kad įgyvendinant daugelį projektų buvo paskelbta medžiaga ir (arba) informacija, arba informacinės (konsultacinės) interneto svetainės. Tačiau atrodo, kad tik nedaug projektų buvo taikytos aktyvesnės sklaidos formos, pavyzdžiui, pranešimai spaudai, žiniasklaidos įtraukimas ar kampanijos. Vis dėlto, kadangi jaunimas yra viena iš pagrindinių NPIP tikslinių grupių, kai kuriais projektais siekta taikyti inovatyvias ir (arba) kūrybiškas sklaidos priemones, kad būtų galima pritraukti paprastai „sunkiai pasiekiamos“ tikslinės grupės dėmesį ir veiksmingiau teikti šioms grupėms informaciją apie narkotikus 41 .

2.4.2Partnerystės ryšių palaikymas baigus vykdyti projektą

42 Dauguma partnerysčių, sukurtų įgyvendinant NPIP projektus ar veiklą, buvo tęsiamos ir pasibaigus dotacijos skyrimui, kaip tai įrodo internetinės apklausos ir palaikomųjų pokalbių rezultatai. Dauguma atsakiusiųjų į internetinę apklausą (82 proc.) nurodė, kad jų partnerystė buvo arba bus tęsiama ir pasibaigus projektui. Dažniausiai partnerystės tęstinumas reiškė tolesnį bendradarbiavimą panašiuose projektuose arba nuolatinį visų partnerių įsipareigojimą toliau skleisti informaciją apie projekto rezultatus. Tačiau, remiantis įrodymais, tik keliais NPIP finansuotais veiksmais buvo užtikrintas vidutinės trukmės tvarumas, t. y. projekto rezultatų tęstinumas.

2.4.3Rezultatų tvarumo ir pritaikomumo kitose srityse galimybės

Nors kai kurie įrodymai patvirtina NPIP finansuotų iniciatyvų vidutinės trukmės poveikį ir tvarumą, sunku įvertinti ilgalaikį jų tvarumą. Vos keliais NPIP projektais buvo įgyvendintas mechanizmas ilgesniam tvarumui pasiekti, pritaikant projekto rezultatus arba toliau tęsiant partnerystę.

Pritaikomumas dažniausiai buvo susijęs su atliktu NPIP projektų ar veiklos darbu (ne rezultatais) ir galimybėmis įgyvendinti juos kitose valstybėse narėse su nedideliais pakeitimais (kaip nurodė 78 proc. internetinės apklausos respondentų ir 2 iš 5 pašnekovų). Pusė abiejų grupių dalyvių nurodė, kad NPIP projektų metu atliktas darbas jau sėkmingai įgyvendintas kitose valstybėse narėse. Nors dauguma kalbintų suinteresuotųjų subjektų manė, kad projektų ar veiklos rezultatai buvo tinkami politinei veiklai kitose valstybėse narėse pagrįsti, iš tikrųjų taip buvo vos keliais atvejais 43 .

Atliekant vertinimą taip pat nustatyti galimi sunkumai pritaikant NPIP projektų rezultatus ir atliktą darbą. Pirma, NPIP projektais sukurtų rezultatų arba metodų pritaikomumą gali paveikti valstybių narių politikos skirtumai. Antra, rezultatų pritaikomumą galėtų paveikti NVO ir tinklų, dalyvaujančių prevencijos ir rizikos mažinimo strategijose, gebėjimų ugdymo lygis 44 .

2.5EFEKTYVUMAS IR SUPAPRASTINIMO GALIMYBĖS

Šiame skyriuje programos veiksmingumas vertinamas pagal turimų finansinių išteklių pakankamumą ir efektyvumą, išleistų pinigų tinkamumą, palyginti su pasiektu teigiamu poveikiu, ir kiek lėšų paskirstymas įvairioms finansavimo priemonėms buvo tinkamas ir pakankamas projekto tikslams įgyvendinti. Jame taip pat apžvelgiamas Komisijos valdymo efektyvumas ir apsvarstomos galimybės supaprastinti programos valdymą.

2.5.1Turimų finansinių išteklių pakankamumas ir efektyvumas

Įvertinus efektyvumą paaiškėjo, kad NPIP įgyvendinimui skirto finansavimo galbūt ir nepakako, atsižvelgiant į plačius kai kurių tikslų užmojus, labai didelį finansavimo poreikį ir didelį dotacijų įsisavinimo lygį. Vertinant, kiek lėšų faktiškai skirta iš tų, kurias iš pradžių buvo numatyta skirti, dotacijoms veiksmams iš viso įsipareigota skirti 12 879 359 EUR (t.y. pagal pasirašytas dotacijų sutartis). Dotacijoms veiklai įsipareigota skirti 0,9 mln. EUR, o viešojo pirkimo sutartims – maždaug 2,7 mln. EUR. Palyginti su iš pradžių numatyta skirti suma, dotacijoms veiksmams ir dotacijoms veiklai skirta mažiau nei numatyta iš pradžių (atitinkamai 0,6 mln. EUR ir 0,8 mln. EUR mažiau nei numatyta). Nepaisant šių skirtumų, apskritai dotacijų poreikis buvo labai didelis 45 . Mažesni įsipareigojimai dotacijoms veiksmams ir dotacijoms veiklai, kurie tapo labiau akivaizdūs antrojoje finansavimo laikotarpio pusėje, parodyti 2 2 pav.

Programai buvo galima įsipareigoti skirti daugiau lėšų, visų pirma siekiant tikslo sumažinti narkotikų paklausą. Labai didelis paraiškų skirti finansavimą pagal NPIP skaičius (palyginti su nedideliu finansuotų projektų skaičiumi), taip pat tai, kad dažniausiai buvo finansuojamos NVO, kurios iš esmės gauna tik išorės finansavimą, patvirtina bendrą tinkamų finansinių išteklių poreikį kovos su narkotikais politikos srityje. Apskritai, sprendžiant iš projektų biudžeto išlaidų ir atlikto darbo, turimi finansiniai ištekliai panaudoti efektyviai 46 .

Nors kai kuriais atvejais numatomas NPIP poveikis pagal programos tikslus buvo labai plačių užmojų, įgyvendinus projektus atlikta nemažai darbo ir pasiekti teigiami rezultatai, o tai rodo, kad išleistų pinigų suma buvo pagrįsta, palyginti su laimėjimais. Projektų poveikį įrodo naujų prevencijos priemonių sukūrimas; naujų gydymo metodų sukūrimas pagal naujausias mokslines žinias narkotikų srityje; informuotumo didinimo būdai, skirti konkrečioms (pažeidžiamoms) grupėms. Be to, dėl didelio NPIP dotacijų poreikio Komisija galėjo atrinkti didžiausią potencialą turinčius ir ekonomiškai naudingiausius projektus 47 .

22 pav. Visos asignuotos, įsipareigotos skirti ir išmokėtos NPIP lėšos, iš viso daugiau ar mažiau lėšų nei įsipareigota skirti ir nepakankamai panaudotų lėšų vienam kvietimui (dotacijos veiksmams išleista daugiau lėšų, dotacijoms veiklai – mažiau)

Pastaba. Kalbant apie 2011–2012 m. dotacijas veiklai, nebuvo jokios informacijos nei apie išmokėtas lėšas, nei apie nepakankamai panaudotas lėšas

NPIP — kvietimai teikti paraiškas (2007-2012) 2013 nebuvo galima įtraukti į šį vertinimą, nes per šį vertinimo procesą nebuvo pateiktos galutinės projektų ataskaitos.

2.5.2Išleistų pinigų pagrįstumas atsižvelgiant į pasiektą poveikį

Buvo numatyta, kad NPIP:

bus pagerinta narkotikų vartojimo prevencija ES;

pagerės supratimas ar informavimas apie narkotikus ir susijusią žalą ES;

pagerės ES kovos su narkotikais strategijos ir konkrečių veiksmų įgyvendinimas pagal veiksmų planus.

Pagrįsta tikėtis, kad programos tikslai bus pasiekti naudojant turimus išteklius, visų pirma kalbant apie informacijos apie narkotikus ir su jais susijusią žalą teikimo gerinimą ES. Vis dėlto pirmąjį tikslą, t. y. gerinti prevenciją, buvo sunkiausia pasiekti ne tik dėl narkotikų vartojimo problemos masto ir programos dydžio santykio, bet ir todėl, kad narkotikų vartojimo mažinimas yra neatsiejamas nuo elgsenos pokyčių ir (arba) gyvenimo būdo, o jį paprastai sunku paveikti ir reikalingos įvairios ilgalaikės intervencinės priemonės. Antrojo tikslo buvo siekiama Komisijai platinant informaciją apie atliktą darbą ir pasiektus rezultatus, taip pat pasitelkiant pavienius projektus ir tinklus (daugiau šiuo klausimu žr. 2.4.1 skyrių „Projekto veiklos tęstinumas, pasiekti rezultatai ir informacijos sklaida“). Trečiasis tikslas – geresnis ES kovos su narkotikais strategijos ir veiksmų planų įgyvendinimas – daugiausia buvo pasiektas rengiant įvairias aukšto lygio politikos ataskaitas įvairiais kovos su narkotikais politikos klausimais ES. Šias politikos ataskaitas parengė išorės rangovai 48 .

Atlikus šį vertinimą surinktų įrodymų nepakanka tvirtai išvadai, kad programai išleistos lėšos buvo pagrįstos, atsižvelgiant į pasiektus ilgalaikius rezultatus ir poveikį.

Kita vertus, projektų, finansuotų NPIP dotacijomis veiksmams ir dotacijomis veiklai, rezultatai ir atliktas darbas, kuriuo remiantis pasiekiami ilgalaikiai rezultatai ir poveikis, buvo teigiami, visų pirma kalbant apie: 49 :

naujų prevencinių priemonių, žalos mažinimo priemonių ir gydymo metodų kūrimą siekiant atsižvelgti į raidą ir sparčius pokyčius, susijusius su narkotikais, arba pagalbinių darbo priemonių (pvz., internetinių pagalbos linijų kokybės standartų), skirtų organizacijoms, dirbančioms su tikslinėmis grupėmis, kūrimą;

naujų informuotumo didinimo ir informacijos teikimo konkrečioms tikslinėms grupėms ar pažeidžiamoms grupėms būdų vystymą;

tarpdisciplininių tinklų ir (arba) platformų kūrimą, kad organizacijos aktyviau keistųsi informacija ir bendradarbiautų tarpusavyje, būtų toliau platinami projektų rezultatai ir geroji patirtis, taip pat didinamas matomumas pasitelkiant politikos formuotojus;

gebėjimų ugdymą ir mokymą siekiant stiprinti ES kovos su narkotikais strategijos ar veiksmų planų įgyvendinimą, taip pat įtraukiant įvairius subjektus į narkotikų vartojimo ar priklausomybės nuo jų bei susijusios žalos prevenciją.

Pagal NPIP finansuotas 51 projektas (dauguma jų buvo tarpvalstybiniai), kuriuos parengė maždaug 200 vadovaujančiųjų organizacijų ir organizacijų partnerių. Iki šiol užbaigtų projektų analizė rodo, kad, kalbant bent apie 63 proc. užbaigtų dotacijų veiksmams ir dotacijų veiklai, tikslai buvo pasiekti, nors, kalbant apie dotacijas veiksmams, tikslų pasiekimo įrodymų yra šiek tiek mažiau (60 proc.), palyginti su dotacijomis veiklai (67 proc.) 50 .

2.5.3Lėšų paskirstymo įvairioms finansavimo priemonėms tinkamumas

Pagal metines darbo programas 2007–2013 m. NPIP įgyvendinimui iš viso skirta 22 332 mln. EUR biudžeto asignavimų. Numatytas biudžeto paskirstymas pateiktas 1 1 lentelėje „ Numatomas NPIP biudžeto paskirstymas (2007 – 2013) “. 2007–2012 vidutinė dotacijų veiksmams vertė padidėjo, o didžiausia finansavimo dalis skirta antroje įgyvendinimo laikotarpio pusėje. Dotacijų veiksmams biudžeto įsisavinimo lygis (mokėjimai kaip asignavimų dalis) buvo priimtinas, t. y. 88 proc. Tai rodo, kad dotacijų veiksmams finansavimas buvo skiriamas efektyviai 51 . Pažymėtina, kad atliekant šią analizę neatsižvelgta į daugumą dotacijų, skirtų pagal 2011–2012 m. dotacijas veiksmams.

Dotacijoms veiklai buvo skirta daugiau nei pusė iš pradžių numatytų skirti lėšų. 2008–2012 m. gerokai sumažėjo vidutinė dotacijų veiklai vertė (mažiausia ji buvo 2011 m.) – nuo 20 499 EUR (2012 m. dotacijos veiklai) iki 200 000 (2008 m. dotacijos veiklai). Mažesnę vidutinę dotacijų veiklai vertę galima paaiškinti trumpesne jų trukme (ne ilgiau 12 mėn.) ir tuo, kad viena dotacija veiklai finansuojama tik viena organizacija, o organizacijų partnerystė finansuojama skiriant dotacijas veiksmams. Dotacijų veiklai biudžeto įsisavinimas buvo priimtinas, t. y. 85 proc. Kaip ir kalbant apie dotacijas veiksmams, atrodo, kad dotacijoms veiklai skirtos išlaidos patirtos efektyviai 52 .

Įgyvendinimo laikotarpiu Komisija įsipareigojo skirti maždaug 2,7 mln. EUR iš viso 28 viešojo pirkimo sutartims (arba apie 17 proc. viso NPIP įsipareigoto skirti biudžeto). Maždaug pusę pirkimų biudžeto buvo numatyta skirti daugiametei informuotumo didinimo kampanijai – Europos veiksmų narkotikų srityje planui (EAD), ir reguliariems Pilietinės visuomenės forumo narkotikų tema susitikimams. Iš pradžių skyrus daugiau nei 4,4 mln. EUR, lėšos viešiesiems pirkimams buvo naudojamos nepakankamai ir tai galėjo neigiamai paveikti, pavyzdžiui, programos rezultatų sklaidą ES lygmeniu 53 .

Galiausiai visos finansavimo priemonės įgyvendintos taikant konkurencingą procesą, skelbiant kvietimus teikti paraiškas (dotacijoms) ir kvietimus dalyvauti konkurse (viešiesiems pirkimams), kuriuos paskelbus gauta daug paraiškų. Dotacijos veiksmams ir viešojo pirkimo sutartys yra veiksmingesnės ir efektyvesnės finansavimo priemonės 54 .

2.5.4Komisijos valdymas ir paprastinimo galimybės

Atsižvelgiant į internetinės apklausos rezultatus, reikalavimai pareiškėjams NPIP finansavimui gauti apskritai buvo laikomi tinkamais, kaip parodyta 2 3 pav.

23 pav. Paraiškų teikimo reikalavimai

Šaltinis. Penkių Teisingumo GD 2007-2013 m. programų ex post vertinimo apklausa

36 klausimas: Kalbant apie Komisijos penkių programų valdymą, įskaitant tai, kaip Komisija stebėjo ir vertino jūsų projektą ar veiklą, pakomentuokite šį teiginį:

Visą finansavimo laikotarpį kvietimuose teikti paraiškas buvo paprastai paaiškinami įvairūs aspektai, reikalingi norint teikti finansavimo paraišką. Tačiau dokumentas tapo ilgas, iš dalies todėl, kad paraiškos formoje reikėjo pateikti gana išsamią informaciją, taip pat dėl pateiktų prioritetų skaičiaus, be to, buvo įdiegta IT PRIAMOS sistema. Kaip nurodė dauguma internetinės apklausos respondentų, kvietimuose teikti paraiškas pateikta informacija buvo aiški ir lengvai suprantama. Paskelbus 2013 m. kvietimą kartu buvo paskelbtas bendrasis vadovas pareiškėjams, apimantis penkias Teisingumo GD programas, specialiąją programą ISEC ir programą PROGRESS. Naudodami šį bendrąjį vadovą, pareiškėjai galėjo paprasčiau ir efektyviau teikti pasiūlymus dėl įvairių projektų.

Per visą programą paraiškoje pareiškėjų buvo prašoma apibūdinti projektą – pateikti bendrą informaciją apie jį, aprašyti įgyvendinimą, finansų valdymą, rezultatus, vertinimą ir sklaidą. Pareiškėjai taip pat turėjo užpildyti biudžeto sąmatos formas, personalo ir sąnaudų analizės formą ir partnerystės deklaraciją. Nuo 2010 m. pareiškėjų taip pat buvo prašoma pateikti rodiklius rezultatams įvertinti, ankstesnės programų patirties įrodymus, taip pat daugiau informacijos apie partnerius ir darbo srautus. Taip pagerinta galima projektų kokybė, skatinant pareiškėjus sudaryti griežtesnį planą ir kiekvienos savo veiklos išlaidų sąmatą.

Apskritai Komisijos atliekamas NPIP valdymas ilgainiui pagerėjo dėl:

bendro programos valdymo skyriaus įkūrimo;

Komisijos pareigūnams skirto vadovo paskelbimo;

(netiesiogiai) projekto valdymo vadovo platinimo.

Apskritai dotacijų gavėjai teigiamai įvertino bendradarbiavimą su Komisija. Paraiškoms dėl dotacijų taikomi reikalavimai buvo panašūs į kitų EK centralizuotai valdomų programų, reikalaujant pateikti išsamesnę informaciją, dėl to pagerėjo paraiškų ir projektų kokybė. Dėl ataskaitų teikimo pakeitimų pavyko labiau subalansuoti finansinį pagrindimą ir faktinių projekto rezultatų bei galimo poveikio vertinimą.

2007 m. paraiškos formoje buvo reikalaujama tokios informacijos: projekto tikslai ir aktualumas; projekto įgyvendinimas (poveikis, metodika, trukmė, konkretus atliktas darbas ir numatoma rizika bei sunkumai); tolesni veiksmai, tvarumas ir matomumas (įskaitant sklaidą ir Europos pridėtinę vertę); informacija apie pareiškėją ir partnerius; pareiškėjo deklaracija; paraiškos dokumentų rinkinys ir kontrolinis sąrašas.

Pareiškėjai turėjo pateikti ne tik paraiškos formą, bet ir jos priedus, be kita ko, partnerių ir asocijuotųjų partnerių deklaracijas, bendro finansavimo deklaracijos formas, biudžeto formas, personalo išlaidų analizės formą, grafiką, finansinių rekvizitų formą, juridinio asmens formas, deklaraciją dėl atmetimo kriterijų ir CV.

Remiantis per apklausą surinkta informacija, norėdami atsiliepti į kvietimą teikti paraiškas, beveik pusė respondentų (48 proc.) turėjo prašyti bent tam tikros pagalbos. Be to, daugiau nei pusė (61 proc.) respondentų patvirtino žinoję, kad kai kurie pareiškėjai neatsiliepė į kvietimą teikti paraiškas dėl Komisijos nustatytų sudėtingų reikalavimų. Šios išvados pateikiamos 2 4 pav.

24 pav. Komisijos organizuotas penkių programų valdymas paraiškos etapu

Šaltinis. Penkių Teisingumo GD 2007-2013 m. programų ex post vertinimo apklausa

36 klausimas: Kalbant apie Komisijos penkių programų valdymą, įskaitant tai, kaip Komisija stebėjo ir vertino jūsų projektą ar veiklą, pakomentuokite šį teiginį:

Nors pareiškėjai patyrė sunkumų, nuo 2007 iki 2013 m. gautų paraiškų dėl dotacijų veiksmams nuolat daugėjo (2007 m. gautos 39 paraiškos, o 2013 m. – 117 paraiškų). Tačiau paraiškų dėl dotacijų veiklai sumažėjo, nes 2008 m. buvo pateikta 16 paraiškų, 2010 m. – 19 paraiškų, 2011 m. – 7 paraiškos, o 2012 m. – 12 paraiškų.

Informacija apie kvietimus teikti paraiškas dėl dotacijų veiksmams ir dotacijų veiklai buvo pateikta Teisingumo GD interneto svetainėje 55 . Buvo pateikti pareiškėjams skirti dokumentai, praktinė informacija, kaip teikti paraišką, pranešti apie sukčiavimą ir pažeidimus, taip pat po kiekvieno kvietimo atrinkti projektai. Dauguma apklausos respondentų (78 proc.) nurodė, kad kvietimas teikti paraiškas buvo aiškus ir jį buvo nesunku suprasti. Be to, daugumos respondentų (74 proc.) nuomone, paraiškų dėl dotacijų veiksmams ar dotacijų veiklai pateikimo procedūra buvo paprasta.

Apskritai 56 proc. internetinės apklausos respondentų laikėsi nuomonės, kad ataskaitų teikimo tvarka, susijusi su projektų ar veiklos pažanga ir laimėjimais, buvo tinkama. Be to, beveik pusė apklausos respondentų laikė Komisijos stebėjimo tvarką bent iš dalies gera ir naudinga įgyvendinat projektus ir veiklą 56 .

Beveik pusė (43 proc.) dotacijų gavėjų, atsakiusių į internetinės apklausos klausimus, laikėsi nuomonės, kad Komisijos taikyta stebėjimo tvarka buvo bent iš dalies gera ir naudinga įgyvendinant projektus ar veiklą. Be to, dotacijų gavėjai laikė naudingomis 24 mėn. ar ilgesniam laikui teikiamų dotacijų pažangos ataskaitas, nes iš jų projektų vadovai ir Komisija gali bendrai sužinoti iki šiol pasiektus rezultatus ir prireikus keisti darbo srautą 57 .

2.6EUROPOS PRIDĖTINĖ VERTĖ

ES pridėtinė vertė parodo, kiek programos ES pobūdis yra naudingas jos suinteresuotiesiems subjektams ir kiek ES įgyja lyginamąjį pranašumą, palyginti su šioje srityje veikiančiais nacionaliniais ir tarptautiniais subjektais. Pirmiausia aptariamas programos ES pobūdis ir geografinė aprėptis. Tada ES pridėtinė vertė analizuojama pagal ES ir naudos gavėjams sukurtą vertę. Tačiau nepavyko nustatyti ir išmatuoti ES pridėtinės vertės, susijusios su poveikiu.

NPIP programa turėjo ryškų tarpvalstybinį aspektą. Tai lėmė programos tikslai ir veiksmai, kurie pagal 2007 m. sprendimą buvo laikomi tinkamais finansuoti. Sprendimo 4 straipsnyje nurodyta, kad NPIP remiami „konkretūs tarpvalstybiniai projektai Sąjungos interesų srityje, pateikti mažiausiai dviejų valstybių narių arba vienos valstybės narės ir kitos valstybės, kuri gali būti stojanti šalis arba šalis kandidatė“. Galėjo būti finansuojami ir nacionaliniai projektai.

2.6.1Geografinė aprėptis ir valstybių narių dalyvavimas

NPIP apėmė vadovaujančiąsias organizacijas ir organizacijas partneres iš viso iš 25 ES valstybių narių ir Norvegijos. Apskritai veiklos geografinė aprėptis visoje ES buvo gana gera. Dėl programos pobūdžio ES ir dauguma dotacijų gavėjų gavo pridėtinę vertę. Tačiau kai kurios valstybės narės gavo daugiau dotacijų nei kitos ir dalyvavo daugiau partnerysčių (žr. 2 5 pav.). Vadovaujančiosios organizacijos buvo susitelkusios trijose valstybėse narėse: Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje. Kartu šios valstybės narės vadovavo 61 proc. visų projektų.

Iš visų 457 pagal NPIP programą gautų paraiškų daugiausiai pateikė Italijos organizacijos (109), Jungtinės Karalystės organizacijos (60) ir Ispanijos organizacijos (55). Šis valstybių narių trejetas pateikė 49 proc. visų paraiškų dėl finansavimo pagal programą. Tokiomis aplinkybėmis verta pažymėti, kad daugiausiai laimėjusių paraiškų buvo iš Austrijos, Vokietijos ir Nyderlandų.

Valstybių narių, kuriose buvo daugiausiai vadovaujančiųjų organizacijų (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija), partnerystės struktūra pavaizduota 2 6 pav. Duomenys rodo, kad vadovaujančiosios organizacijos labiau linkusios pasirinkti organizaciją partnerę iš savo valstybės narės, o ne iš kitų ES valstybių narių. Visų pirma tai pasakytina apie Italiją. Tačiau to negalima teigti kalbant apie Jungtinės Karalystės vadovaujamus projektus, nes šiuo atveju daugiausiai vadovaujančiosios organizacijos partnerių buvo iš Vokietijos. Pavyzdžiui, Italijos vadovaujančiosios organizacijos turėjo šešias organizacijas partneres iš Italijos ir tris Jungtinės Karalystės organizacijas, o Vokietijos vadovaujančiųjų organizacijų partnerės buvo keturios Vokietijos, trys Belgijos, trys Austrijos ir trys Lietuvos organizacijos. Vadovaujančiosios organizacijos iš Jungtinės Karalystės turėjo šešias organizacijas partneres iš Vokietijos, penkias partneres iš Prancūzijos ir keturias partneres iš Italijos.

25 pav. Iš viso organizacijų, dalyvavusių NPIP dotacijų veiksmams projektuose, įskaitant vadovaujančiąsias organizacijas (kairėje) ir NPIP dotacijų veiksmams organizacijas partneres (dešinėje)

26 pav. 3 pagrindinėse valstybėse narėse įsikūrusių vadovaujančiųjų organizacijų partnerystės struktūra

2.6.2Pridėtinė vertė ES ir dotacijų gavėjams

Šio vertinimo išvados rodo, kad programos ES pridėtinę vertę dotacijų gavėjams suteikė šios pagrindinės savybės:

tarpusavio mokymasis ir dalijimasis patirtimi, dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagerėjusios žinios;

dėl NPIP suteiktas ES „ženklas“ ir geras vardas;

ES finansavimas, kurį panaudojus buvo įmanoma įgyvendinti projektus.

Iš apklausos rezultatų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais matyti, kad dėl tarpvalstybinio NPIP aspekto įvairiose valstybėse narėse įsteigtos organizacijos galėjo bendradarbiauti tarpusavyje ir išvystyti bei įgyvendinti tarpvalstybinę veiklą narkotikų paklausos mažinimo srityje. Nors geografiniu požiūriu vadovaujančiosios organizacijos įsikūrusios vos keliose valstybėse narėse, dėl jų sudarytos partnerystės projektuose galėjo dalyvauti daug kitų valstybių narių organizacijų, kurios galėjo bendradarbiauti ir mokytis kartu su projektų vadovais arba iš jų bei įgyvendinti panašią veiklą. Apskritai tarpvalstybinė partnerystė prisidėjo prie tarpusavio mokymosi, bendradarbiavimo ir tvarios paramos nacionaliniu ir ES lygmeniu. Tai taip pat rodo konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais rezultatai, kurie išsamiau aptariami šiame skyriuje.

Atlikus vertinimą nustatyti tokie svarbiausi konkretūs tarpvalstybinės partnerystės pranašumai įgyvendinant NPIP projektus: tarptautinių partnerių tinklo sukūrimas (90 proc. apklausos respondentų), pagerėjusios žinios ir (arba) patirtis konkrečioje srityje (85 proc. apklausos respondentų), įgyta daugiau žinių apie kitų valstybių narių politiką ir praktiką (70 proc. apklausos respondentų). Taigi tarpvalstybinės partnerystės taip pat padėjo siekti konkrečių NPIP tikslų, susijusių su tarpvalstybinių veiksmų rėmimu, pavyzdžiui: kurti tarpdisciplininius tinklus, plėsti žinių bazę, keistis informacija ir nustatyti gerąją patirtį bei ją skleisti Be to, įgyvendinant tarpvalstybinę veiklą narkotikų paklausos mažinimo srityje NPIP projektais taip pat buvo skatinamas tarpvalstybinis mokymasis pasitelkus partnerystę. Iš palaikomųjų pokalbių su projektų naudos gavėjais tapo aišku, kad tarpvalstybinė partnerystė padėjo plačiau skleisti patirtį, skatinti tarpvalstybinį mokymąsi, taip pat nustatyti informavimo trūkumus ir bendrus narkotikų paklausos mažinimo aspektus

Konkreti tarpvalstybinės partnerystės nauda (ž. 2 7 pav.) taip pat pasireiškė dėl geros projektų partnerių tarpusavio darbo patirties. Dauguma apklausos respondentų nurodė gerus darbo santykius su tarpvalstybiniais partneriais (74 proc.) ir kad yra patenkinti projektu sukurta partneryste (62 proc.). Dėl šių teigiamų santykių tapo įmanomas ir sustiprėjo tarpvalstybinis mokymasis – dauguma respondentų (68 proc.) įgyvendinant projektą dalijosi įgyta patirtimi su partneriais. Šiuo klausimu 48 proc. apklausos respondentų sutiko, kad būtų buvę naudinga į projekto įgyvendinimą įtraukti daugiau partnerių iš skirtingų valstybių narių ir taip padidinti šį poveikį.

27 pav. Kiek projektų naudos gavėjams buvo naudinga tarpvalstybinės partnerystės patirtis

Šaltinis. Penkių Teisingumo GD 2007-2013 m. programų ex post vertinimo apklausa

Programa sukurta ir kitokia vertė – „ES ženklas“ ir NPIP geras vardas. Tai reiškė didesnį matomumą, susidomėjimą projektais ir didesnį jų poveikį ES ir nacionalinės politikos formuotojams, praktikuojantiems specialistams ir plačiajai visuomenei.

Galiausiai vertinimas parodė, kad ES finansavimas buvo būtinas NPIP projektams įgyvendinti ir ES tikslams pasiekti. Todėl tikimybė pasiekti ES tikslus ir taip įgyvendinti ES kovos su narkotikais strategijos tikslus be ES finansavimo yra tikrai ribota 58 .

3IŠVADOS

Programos aktualumas 59

Apskritai kvietimų teikti paraiškas prioritetai ir pasirinktos iniciatyvos buvo aktualios teisiškai įtvirtintiems programos tikslams. Bendrieji ir konkretūs NPIP programos tikslai teisės akte suformuluoti plačiai ir jais siekiama labai plačių užmojų. Tačiau Komisijos nustatyti metiniai prioritetai buvo aiškiai apibrėžti, realūs ir pasiekiami, jais atsižvelgta į svarbiausius politikos srities pokyčius. Pasinaudodama jais, Komisija galėjo paveikti finansuojamų projektų aprėptį per visą programos gyvavimo laikotarpį.

Pasirinkti veiksmai yra aktualūs programos tikslams. Visų projektų ir (arba) darbo programų (iš viso 51) tikslai derėjo su konkrečiais programos tikslais Dotacijos veiklai tik iš dalies derėjo su konkrečiais NPIP tikslais.

Atrodo, kad projektų lygmeniu pasirinktomis iniciatyvomis tinkamai prisidėta prie politikos pokyčių. Viešojo pirkimo sutartys taip pat buvo labai svarbios formuojant šios srities politiką ir (arba) rengiant teisės aktus.

Apskritai programa buvo aktuali dotacijų gavėjų poreikiams. Šioje srityje programa yra unikali, be to, ja panaikintas nacionalinio lygmens finansavimo trūkumas. Be to, programos koncepcija ir prioritetai atitiko subjektų, dirbančių narkotikų prevencijos srityje, poreikius.

Suderinamumas ir papildomumas

NPIP beveik visiškai papildytos kitos ES programos ir intervencinė veikla. Papildomumas buvo pasiektas taikant mechanizmus, kuriuos Komisija įdiegė programos kūrimo ir kvietimų teikti paraiškas rengimo etapais.

Veiksmingumas

Apskritai NPIP veiksmingai pasiekti bendrieji programos tikslai, nors jų poveikis buvo šiek tiek ribotas, atsižvelgiant į gana mažą biudžetą ir finansuotų projektų skaičių. NPIP padėjo skatinti informuotumo didinimą Europoje ir informavimą apie narkotikus bei su jais susijusią žalą, visų pirma jauniems žmonėms ir narkotikus vartojantiems asmenims. Be to, dėl NPIP finansuotų veiksmų pagerėjo dialogas apie narkotikus, o suinteresuotiesiems subjektams tapo lengviau keistis geriausiąja patirtimi.

Kai kuriais NPIP projektais prisidėta prie ES politikos formavimo ar teisės aktų rengimo. Viešojo pirkimo sutartys, kuriomis konkrečiai siekta parengti ir įgyvendinti narkotikų prevencijos srities politiką ir teisės aktus, šiuo atžvilgiu buvo veiksmingesnė priemonė, nes ES ir valstybių narių lygmeniu paskatintos politinės diskusijos ir orientuotas politikos formavimo procesas.

Projektų lygmeniu daugumos iniciatyvų tikslai buvo pasiekti, visų pirma dėl gerų darbinių santykių su partneriais ir aiškaus intervencinės veiklos loginio pagrindo, kalbant apie tikslinę grupę, tikslus, metodą ir įgyvendintiną veiklą. Įgyvendinant projekto veiklą didelių kliūčių neiškilo.

NPIP finansuojamais veiksmais taip pat sukurtos priemonės, kurios pripažintos inovatyviomis daugelyje sričių. Tai buvo prevencijos ir žalos mažinimo priemonės, gydymo, mokslinių tyrimų metodai ar pagalba atliekant naujus mokslinius tyrimus siekiant įgyti trūkstamų žinių ir taikyti inovatyvius būdus teikti informaciją pažeidžiamoms grupėms ir didinti jų informuotumą.

Tvarumas ir informacijos sklaida

Apskritai dėl NPIP rezultatų sklaidos padidėjo projektų poveikis vietoje, visų pirma taikant įvairius sklaidos metodus, kurie padėjo pasiekti įvairius suinteresuotuosius subjektus (ES ir nacionalinės politikos formuotojus, nevyriausybines ir pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius darbuotojus, jaunimą ir politikos ekspertus).

Projektų rezultatai buvo platinami naudos gavėjų interneto svetainėse ir tinkluose, taip pat Komisijos ir ENNSC interneto svetainėse. Taip papildomai padidintas pačios programos matomumas (tai įrodo didėjantis gautų paraiškų skaičius). Viešojo pirkimo sutartys taip pat buvo naudojamos informacinei medžiagai rengti ir sklaidos renginiams organizuoti siekiant paviešinti projektų rezultatus. Tačiau buvo išnaudotos ne visos informacijos sklaidos mechanizmų ir strategijų galimybės.

Įgyvendinant daugumą iniciatyvų buvo sudarytas tvarumo ir (arba) informacijos sklaidos planas, Tačiau projektų naudos gavėjai labai skirtingai užtikrino projektų rezultatų ir veiklos tvarumą ir pritaikomumą.

Efektyvumas

NPIP įgyvendinimui skirto finansavimo galbūt ir nepakako, atsižvelgiant į plačius kai kurių tikslų užmojus, didelį finansavimo poreikį, didelį dotacijų įsisavinimo lygį ir daug pasiektų rezultatų bei atliktų darbų. Vis dėlto pagal NPIP suteikto finansavimo pakako, kad naudos gavėjai pasiektų savo tikslus.

Ilgainiui Komisijos valdymas tapo veiksmingesnis, o dotacijų gavėjai laikė bendradarbiavimą su Komisija teigiamu.

Kalbant apie paprastinimo galimybes, 2010 m. kvietime ir vėliau paraiškos formoje pradėta reikalauti pateikti išsamesnę informaciją, taip pat nustatytas naujas darbo srautų reikalavimas. Tai buvo naudinga ir Komisijai, ir pareiškėjams. Dauguma respondentų laikė ataskaitų teikimo reikalavimus tinkamais. Komisijos taikyta stebėjimo tvarka įgyvendinant projektą ir (arba) veiklą buvo laikoma bent iš dalies gera ir naudinga. Ataskaitų teikimo reikalavimais pavyko labiau subalansuoti finansinį pagrindimą ir faktinių projektų rezultatų bei galimo jų poveikio vertinimą.

ES pridėtinė vertė

Dauguma ES valstybių narių dalyvavo NPIP kaip vadovaujančioji organizacija arba organizacija partnerė.

Programos ES pridėtinė vertė buvo ta, kad dėl NPIP skirtingose valstybėse narėse įsikūrusios organizacijos galėjo pakeisti padėtį narkotikų paklausos mažinimo srityje. Projektais sukurtos partnerystės padėjo skatinti tarpvalstybinį mokymąsi ir gerinti įgyvendintų veiksmų matomumą, taip pat nustatyti informaciją narkotikų prevencijos ir kovos su jais srityje. Dėl partnerysčių taip pat pagerėjo tarpvalstybinis bendradarbiavimas, padėta keistis geriausiąja patirtimi ir informacija bei ją skleisti, išugdytas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir padėta kurti praktines priemones bei sprendimus pasauliniams iššūkiams spręsti. Tačiau kol kas neįmanoma įvertinti pagerėjimo ir indėlio masto, t. y. ES pridėtinės vertės, susijusios su poveikiu.

Svarbiausios rekomendacijos

Geriau apibrėžti prioritetus: Komisija turėtų skirti daugiau laiko ir žmogiškųjų išteklių prioritetų nustatymo procesui siekdama užtikrinti, kad prioritetus būtų galima tinkamai pasiekti panaudojant numatytą biudžetą.

Realiau įvertinti projekto rizikos sritis ir taikyti geresnes rizikos mažinimo strategijas: reikėtų apsvarstyti galimybę geriau stebėti riziką per visą projekto trukmę, pvz., prašant pateikti glaustas pažangos ataskaitas, kuriose būtų nurodytos galimos rizikos sritys, nustatomos įgyvendinant projektą.

Skirti daugiau dėmesio poveikio, o ne tik atlikto darbo vertinimui visais lygmenimis, kalbant apie stebėjimą ir vertinimą. Kartu, vertinant projektus ir programas, būtina rinkti, analizuoti ir panaudoti objektyvius ir nepriklausomus įrodymus.

Ieškoti būdų gerinti projektų rezultatų, atlikto darbo ir geriausios patirties įsisavinimą kitose organizacijose, įskaitant kitų valstybių narių organizacijas, skiriant daugiau išteklių vertimui, komunikacijai ir sklaidai. 

Stiprinti programos intervencinės veiklos loginį pagrindą; atsižvelgdama į programos aprėptį, jos bendruosius ir konkrečius tikslus ir prioritetus, veiksmų ir intervencinės veiklos rūšis, įgyvendinimo priemones, ateityje tęsiant programą Komisija sieks stiprinti intervencinės veiklos loginį pagrindą 60 , taip pat nustatyti aiškesnį, tikslesnį ir konkretesnį ryšį tarp loginio pagrindo, tikslų, skirtų išteklių, atlikto darbo, naudos gavėjų, numatomų rezultatų ir poveikio.

(1)

2007 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Nr. 1150/2007/EB dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui 15 straipsnio 3 dalies d punktas.

(2)

Išorės vertintojo parengta ex post vertinimo ataskaita pateikiama toliau nurodytu adresu: Pagrindinė ataskaita: http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf , priedai: http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_annex_1,_2_and_3.pdf , http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_annex_4_quantitative_analysis.pdf  

Išorės vertintojo parengta laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita pateikiama toliau nurodytu adresu: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0246&qid=1467122450426&from=EN  

(3)

2007 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Nr. 1150/2007/EB dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui 8 straipsnis

(4)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 2.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf  

(5)

2007 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Nr. 1150/2007/EB dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui 12 straipsnis

(6)

Nebuvo svarstyta atliekant šį vertinimą, nes vykstant šiam vertinimo procesui nebuvo pateiktos galutinės ataskaitos.

(7)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 3.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf  

(8)

Ten pat., p. 2.

(9)

  http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_annex_1,_2_and_3.pdf  

(10)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 9.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf

(11)

Ten pat.

(12)

Ten pat., p. 11.

(13)

 Vertinant poreikius būtina atsižvelgti į aktualius ir patikimus duomenis ir atlikti patikimą analizę, kuri aiškiai parodytų veiksmo poreikį. Pareiškėjas gali nurodyti esamus mokslinius tyrimus, studijas, ankstesnius projektus, kuriais poreikis jau nustatytas. Vertinant poreikius turi būti aiškiai nurodyta, kiek poreikiai bus patenkinti konkrečiu veiksmu, ir kiekybiškai išreiškiant šią informaciją. Pareiškėjas turi būti konkretus ir susitelkti į esamus poreikius, kuriuos bus siekiama patenkinti projektu, ir pateikti ne vien bendrus teiginius ir informaciją apie tikslinės grupės problemas apskritai.

(14)

Ten pat., p. 11. Remiantis 23 atsakymų į internetinę NPIP dotacijų gavėjų apklausą analize 5 palaikomųjų pokalbių su projektų ar organizacijų, gavusių 2007–2013 m. NPIP dotacijas, koordinatoriais įrašais.

(15)

2007 M. RUGSĖJO 25 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMU dėl Specialiosios programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ kaip Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalies sukūrimo 2007–2013 m. laikotarpiui,

(16)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 15-16.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf

(17)

Ten pat., p. 14.

(18)

Ten pat.

(19)

Ten pat.

(20)

  http://www.emcdda.europa.eu/  

(21)

Europos Komisija (2011). 2007-2013 m. Europos Komisijos finansuoti projektai, studijos ir tyrimai, susiję su nelegaliais narkotikais; http://ec.europa.eu/justice/anti-drugs/files/2007-2010_drug_related_projects_en.pdf .

(22)

Europos Komisija (2014). Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Europos Komisijos finansuoti projektai, studijos ir tyrimai. http://ec.europa.eu/justice/anti-drugs/files/nps_report_2014_en.pdf

(23)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 19.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf

(24)

Ten pat., p. 22.

(25)

Ten pat.

(26)

Ten pat.

(27)

Ten pat., p. 23.

(28)

Ten pat.

(29)

Ten pat.

(30)

Ten pat., p. 24.

(31)

Ten pat., p. 25.

(32)

Ten pat.

(33)

  http://ec.europa.eu/justice/anti-drugs/files/equs_main_report_en.pdf  

(34)

  http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013SC0319&from=EN  

(35)

Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 27.

http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf

(36)

Apklausos 23b klausimas: Ar politikos formuotojai reagavo į projekto ar veiklos informaciją? (atsakymą buvo galima pasirinkti iš kelių variantų) Šaltinis: Ten pat., p. 27. Remiantis 23 atsakymų į internetinę NPIP dotacijų gavėjų apklausą analize ir 5 palaikomųjų pokalbių su projektų ar organizacijų, gavusių 2007–2013 m. NPIP dotacijas, koordinatoriais įrašais.

(37)

Ten pat., p. 28.

(38)

Ten pat., p. 31.

(39)

Ten pat., p. 32.

(40)

Ten pat., p. 33.

(41)

Ten pat., p. 34.

(42)

Ten pat., p. 35.

(43)

Ten pat., p. 36.

(44)

Ten pat.

(45)

Ten pat., p. 39.

(46)

Ten pat., p. 37.

(47)

Ten pat.

(48)

Ten pat., p. 44.

(49)

Ten pat., p. 45.

(50)

Ten pat.

(51)

Ten pat.

(52)

Ten pat, p. 45–46.

(53)

Ten pat., p. 46.

(54)

Ten pat.

(55)

  http://ec.europa.eu/justice/grants1/programmes-2007-2013/drug/index_en.htm .

(56)

Remiantis 23 atsakymų į internetinę NPIP dotacijų gavėjų apklausą analize ir 5 palaikomųjų pokalbių su projektų ar organizacijų, gavusių 2007–2013 m. NPIP dotacijas, koordinatoriais įrašais. Penkių programų, įgyvendintų pagal 2007–2013 m. finansinę perspektyvą, ex post vertinimas. Specialiosios programos vertinimas: Narkotikų prevencijos ir informacijos apie juos programa (NPIP), ICF, 2015 m. liepos 28 d., p. 48–49. http://ec.europa.eu/justice/grants1/files/expost_evaluations_2007_2013/dpip_programme_evaluation_final_report.pdf

(57)

Ten pat., p. 50.

(58)

Ten pat., p. 59.

(59)

Ten pat, p. 60-62.

(60)

Pvz., žr. 1 1 pav. Programos „Narkotikų prevencija ir informacija apie juos“ (2007-2013) intervencinės veiklos loginis pagrindas) .