EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 02 28
COM(2017) 99 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl 2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/30 dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose taikymo valstybėse narėse
2013–2014 m. ataskaitinis laikotarpis
Turinys
1.ĮŽANGA
2.DIREKTYVA 2000/30/EB
3.VALSTYBIŲ NARIŲ PATEIKTI DUOMENYS
4.PATIKRINIMO TURINYS
5.STATISTINIAI DUOMENYS
5.1. Bendras patikrintų transporto priemonių skaičius ir tų transporto priemonių kilmės šalis
5.2.Naudoti uždraustos transporto priemonės
5.3.Trūkumų rūšys ir duomenys pagal valstybes nares
5.4. Naudoti uždraustos transporto priemonės pagal transporto priemonių kategorijas ir pagal registracijos valstybes nares
1.
ĮŽANGA
Siekiant užtikrinti kelių eismo saugumą, aplinkos apsaugą ir sąžiningą konkurenciją, Europos teisės aktuose numatytos priemonės, kurių paskirtis – užtikrinti, kad Europos keliais važinėtų tinkamos techninės būklės komercinės transporto priemonės. Tarp šių priemonių paminėtinos:
taisyklės dėl leidimo užsiimti profesine veikla, pagal kurias reikalaujama, kad vežėjai turėtų pakankamai finansinių išteklių tinkamai transporto priemonių techninei būklei užtikrinti (Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009);
valstybėse narėse periodiškai, ne rečiau nei nustatyta Europos lygmeniu, atliekama jų teritorijose registruotų transporto priemonių techninė apžiūra (Direktyva 2009/40/EB);
šioje ataskaitoje aptariami techniniai patikrinimai kelyje, kuriais siekiama užtikrinti, kad komercinės transporto priemonės būtų naudojamos tik tuo atveju, jeigu jos prižiūrimos taip, kad būtų užtikrinta gera jų techninė būklė (Direktyva 2000/30/EB).
Siekiant užtikrinti didesnį kelių eismo saugumą ir aplinkos apsaugą, Direktyvoje 2000/30/EB (toliau – direktyva) numatyti komercinių transporto priemonių, jų priekabų bei puspriekabių, naudojamų valstybių narių teritorijose, techniniai patikrinimai kelyje.
Direktyvos 6 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės kas dvejus metus Komisijai pateikia sukauptus ankstesnių dvejų metų duomenis apie:
patikrintų komercinių transporto priemonių, suskirstytų į septynias transporto priemonių kategorijas ir sugrupuotų pagal registracijos šalį, skaičių,
pagal direktyvą patikrintus dalykus ir
rastus trūkumus.
Direktyvoje išvardyti devyni skirtingi punktai (žr. tolesnį 4 skirsnį), dėl kurių gali būti atliekamas techninis patikrinimas kelyje. Jei kuris nors patikrintas dalykas neatitinka tam tikrų kelių eismo saugumo reikalavimų, naudoti transporto priemonę gali būti uždrausta. Kiekvienas patikrintos transporto priemonės trūkumas turi būti nurodytas patikrinimo ataskaitoje, kuri turi būti įteikta transporto priemonės vairuotojui. Direktyvoje numatyta, kad Komisija, remdamasi valstybių narių perduotais duomenimis, Tarybai ir Europos Parlamentui pateikia direktyvos taikymo ataskaitą kartu su gautų rezultatų santrauka.
2014 m. Europos Parlamentas ir Taryba peržiūrėjo komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje taisykles ir procedūras. 2014 m. balandžio 3 d. buvo priimta Direktyva 2014/47/ES. Valstybės narės privalo ją taikyti nuo 2018 m. gegužės 20 d. Naujojoje direktyvoje, be kita ko, numatytas reikalavimas, kad bendras ES atliktų pradinių techninių patikrinimų kelyje skaičius turės atitikti bent 5 proc. viso valstybėse narėse užregistruotų transporto priemonių skaičiaus. Pirmąją ataskaitą, kurią rengiant turės būti atsižvelgta į šį tikslinį dydį, reikės pateikti iki 2021 m. kovo 31 d. Joje bus apžvelgiami 2019–2020 m. duomenys.
2.
DIREKTYVA 2000/30/EB
Direktyvoje 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros numatyta, kad komerciniais tikslais naudojamas transporto priemones reikia tikrinti kasmet. Tačiau kadangi laikoma, jog kasmetinės apžiūros nepakanka, kad būtų užtikrintas šių transporto priemonių tinkamumas naudoti keliuose visus metus, kaip vykdymo užtikrinimo priemonę reikia taikyti tikslinius papildomus techninius patikrinimus kelyje.
Direktyvoje su pakeitimais, kuri bus taikoma iki 2018 m. gegužės 19 d., nustatoma keletas Europos Sąjungos teritorijoje naudojamų komercinių transporto priemonių techninių patikrinimų kelyje sąlygų.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. buvo pradėtos taikyti Direktyva 2010/47/ES pakeistos transporto priemonių kategorijos ir direktyvos I priede pateiktas tikrinamų dalykų sąrašas.
Prieš pakeitimą patikrinimo kelyje ataskaitoje (I priedas) transporto priemonės buvo skirstomos pagal klases (pvz., autotraukiniais buvo vadinamos bet kokios kroviniams vežti skirtos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos (N2 ir N3 kategorijos), su priekaba (O3 ir O4 kategorijos). N2 kategorijos transporto priemonės turėjo būti priskiriamos „lengvųjų krovininių transporto priemonių“ grupei, N3 kategorijos transporto priemonės – „sunkvežimių“ grupei, o O3 ir O4 kategorijų transporto priemonės – „priekabų“ ir „puspriekabių“ grupei.
Tačiau Direktyvoje 2010/47/ES numatytas kitoks transporto priemonių grupavimo metodas, grindžiamas tipo patvirtinimo teisės aktuose nustatytomis kategorijomis. Todėl transporto priemonės, kurios anksčiau galėjo būti priskiriamos skirtingoms klasėms, dabar gali būti priskiriamos tik vienai transporto priemonių kategorijai. Be to, velkančiąją transporto priemonę ir priekabą reikia nurodyti atskirai. Kadangi velkančioji transporto priemonė ir priekaba gali būti registruotos skirtingose valstybėse narėse, dėl tokio atskyrimo galima gauti tikslesnės informacijos, be to, tai yra svarbu ir dėl prievolės registracijos valstybę narę įspėti tais atvejais, kai patikrinus vieną iš transporto priemonių nustatoma didelių trūkumų.
Techninis patikrinimas kelyje – tai valstybės narės teritorijoje važinėjančios komercinės transporto priemonės patikrinimas, apie kurį iš anksto nepranešama. Tokius patikrinimus – paprastai viešuosiuose keliuose – atlieka valdžios institucijos ar kitos jų prižiūrimos įstaigos.
Techniniai patikrinimai kelyje turi būti atliekami neatsižvelgiant į vairuotojo pilietybę ar šalį, kurioje komercinė transporto priemonė registruota ar pradėta naudoti. Patikrinimai taip pat turi būti atliekami taip, kad vairuotojų ir vežėjų patiriamos išlaidos ir gaišatis būtų kuo mažesnės.
Komercines transporto priemones techniniam patikrinimui kelyje pasirinkti reikėtų tikslingai, ypač reikėtų rinktis tas transporto priemones, kurių prasta techninė priežiūra yra labiausiai tikėtina.
Patikrinimai kelyje paprastai atliekami keliais etapais. Pirmiausia vizualiai įvertinama stovinčios transporto priemonės techninė būklė. Tada peržiūrimi transporto priemonės paskutinio patikrinimo kelyje ir techninės apžiūros dokumentai. Be to, vadovaujantis direktyvoje pateiktu tikrinamų dalykų sąrašu, vietoje arba artimiausiame techninės apžiūros centre gal būti atliktas išsamus patikrinimas pažeidimams nustatyti. Išsamaus patikrinimo kelyje rezultatai turi būti užfiksuoti techninio patikrinimo kelyje ataskaitoje, kuri rengiama pagal direktyvoje nustatytą pavyzdį. Remdamosi šia informacija valstybės narės kaupia duomenis, kuriuos jos turi pateikti Komisijai.
Jei pavojingų trūkumų turinti komercinė transporto priemonė kelia didelį pavojų kelių eismo saugumui, ją gali būti uždrausta naudoti, kol tie trūkumai bus pašalinti. Kad būtų galima užtikrinti tinkamą vėlesnę kontrolę, apie didelių trūkumų turinčias užsienio transporto priemones turi būti pranešta registracijos valstybei narei.
3.
VALSTYBIŲ NARIŲ PATEIKTI DUOMENYS
Tai penktoji ataskaita dėl to, kaip Direktyva 2000/30/EB taikoma valstybėse narėse. Joje apžvelgiamas 2013–2014 m. laikotarpis. Valstybių narių sukaupti šio laikotarpio duomenys turėjo būti pateikti Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d.
Kad padėtų valstybėms narėms lengviau vykdyti įsipareigojimą teikti ataskaitas, 2015 m. kovo pradžioje Komisija išsiuntė informacinį laišką su priedu – lentelės šablonu. Šio šablono, kurį parengė Komisija ir valstybių narių ekspertai, tikslas – padėti lengviau surinkti labai sudėtingus duomenis ir juos pateikti, tačiau naudoti šabloną nėra privaloma. Kiekviena įsipareigojimą įvykdžiusi valstybė narė naudojo šabloną ir pateikė duomenis elektroniniu formatu. Tai gerokai palengvino tolesnę analizę.
Vis dėlto ne visi duomenys buvo pateikti laiku. 18 valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kroatija, Danija, Estija, Suomija, Graikija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė) pateikė duomenis apie tai, kiek ir kokios kategorijos bei kokiose šalyse registruotų transporto priemonių buvo patikrinta, taip pat duomenis apie patikrintus dalykus ir nustatytus trūkumus. Po Komisijos diskusijų su likusiomis 10 valstybių narių, 8 iš jų pateikė reikiamus duomenis. Tačiau per pasitarimus su Prancūzija ir Vokietija metu buvo nustatyta, kad šios valstybės narės negali pateikti reikiamų duomenų, atitinkančių direktyvos reikalavimus.
Prancūzija pateikė tik bendrus duomenis apie dvi sunkiųjų krovininių transporto priemonių kategorijas (N2 ir N3) ir dvi autobusų kategorijas (M2 ir M3), užuot jas atskyrusi. Be to, Prancūzija nepateikė jokios informacijos apie priekabas (O3 ir O4 kategorijos). Todėl ataskaitoje naudoti tik bendri skaičiai, o lyginant išsamesnius duomenis į Prancūzijos pateiktus duomenis atsižvelgta nebuvo.
Vokietija naudojo transporto priemonių klasifikaciją, galiojusią iki Direktyva 2010/47/ES padarytų pakeitimų, ir negalėjo pateikti duomenų pagal pakeitimais nustatytas transporto priemonių kategorijas. Todėl nebuvo įmanoma gauti išsamesnės informacijos apie transporto priemonių kategorijas, tad šioje ataskaitoje naudoti tik bendri skaičiai.
Valstybės narės pateikė įvairaus išsamumo duomenis. Austrija, Čekija, Rumunija, Nyderlandai, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija ir Kroatija taip pat pateikė duomenis apie transporto priemones, registruotas ES nepriklausančiose šalyse (klasifikuotas pagal registracijos šalį), o Belgija ir Italija pateikė su ES nepriklausančiomis šalimis susijusių duomenų santrauką.
4.
PATIKRINIMO TURINYS
Per patikrinimus paprastai tikrinami, o vėliau į valstybių narių siunčiamus duomenis įtraukiami bent tie punktai, kurie nurodyti Direktyvos 2000/30/EB I priede nustatyto ataskaitos pavyzdžio 10 punkte. Tai yra:
identifikavimo duomenys,
stabdymo įranga,
vairavimo įrenginiai,
matomumas,
apšvietimo įranga ir elektros sistema,
ašys, ratai, padangos, pakaba,
važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai,
kita įranga, įskaitant tachografus ir greičio ribotuvus,
neigiami veiksniai, įskaitant išmetamuosius teršalus ir degalų ir (arba) alyvos išsiliejimą.
5.
STATISTINIAI DUOMENYS
5.1.
Bendras patikrintų transporto priemonių skaičius ir tų transporto priemonių kilmės šalis
Remiantis Direktyvos 2000/30/EB 3 straipsniu, patikrinimai kelyje turi būti atliekami neatsižvelgiant į vairuotojo pilietybę ar registracijos šalį.
Palyginus su ankstesniu laikotarpiu, 2013–2014 m. buvo atlikta 2 561 820 mažiau patikrinimų, t. y. jų skaičius sumažėjo 31,5 proc.
Įspūdingas pokytis pastebimas Suomijos pateiktuose duomenyse. Į juos nebuvo įtraukti ES nepriklausančiose šalyse registruotų transporto priemonių patikrinimai, todėl bendras patikrinimų skaičius, palyginus su ankstesniu laikotarpiu, sumažėjo per pusę, o patikrintų Suomijoje registruotų transporto priemonių dalis padidėjo 30 proc.
Nors Lenkija taip pat pateikė su ES nepriklausančiomis šalimis susijusius duomenis, bendras patikrinimų skaičius buvo perpus mažesnis negu ankstesniu laikotarpiu. Patikrintų Lenkijoje registruotų transporto priemonių dalis sumažėjo nuo 92,1 proc. iki 47,3 proc. Tai rodo, kad Lenkija daugiau dėmesio skyrė užsienyje, ypač ES nepriklausančiose šalyse registruotų transporto priemonių tikrinimui. Jų patikrinimų skaičius penkis kartus didesnis negu 2011–2012 m. laikotarpiu.
Kaip matyti iš Belgijos ir Liuksemburgo pateiktų duomenų, per techninius patikrinimus kelyje buvo daugiau tikrinama užsienyje registruotų transporto priemonių. Ši tendencija buvo pastebėta ir dviem ankstesniais laikotarpiais (2011–2012 m. ir 2009–2010 m.). Kitose valstybėse narėse, kuriose tranzitu važiuojančių transporto priemonių srautai yra dideli, vietoje ir užsienyje registruotų transporto priemonių patikrinimų santykinės dalys buvo proporcingesnės. Geografinė Kipro ir Airijos padėtis lėmė tai, kad šios šalys pateikė duomenis tik apie vietoje registruotas transporto priemones. Maltoje, Estijoje ir Rumunijoje labai didelė dalis patikrintų transporto priemonių taip pat yra registruotos vietoje.
2 lentelė. Patikrintų transporto priemonių kilmės šalis
Ataskaitą teikianti valstybė narė
|
Registruota valstybėje narėje
|
Registruota kitoje valstybėje narėje
|
Registruota ES nepriklausančioje valstybėje
|
Iš viso
|
Valstybės narės transporto priemonės (proc.)
|
Belgija
|
6 203
|
11 287
|
583
|
18 073
|
34,3 %
|
Bulgarija
|
254 651
|
65 752
|
922
|
321 325
|
79,3 %
|
Čekija
|
81 711
|
51 945
|
3 325
|
136 981
|
59,7 %
|
Danija
|
1 748
|
333
|
|
2 081
|
84,0 %
|
Vokietija
|
989 524
|
541 168
|
70 036
|
1 600 728
|
61,8 %
|
Estija
|
1 669
|
20
|
|
1 689
|
98,8 %
|
Airija
|
12 939
|
|
|
12 939
|
100,0 %
|
Graikija
|
14 922
|
1 424
|
470
|
16 816
|
88,7 %
|
Ispanija
|
652 259
|
70 991
|
|
723 250
|
90,2 %
|
Prancūzija*
|
460 918
|
572 841
|
19 933
|
1 053 692
|
43,7 %
|
Italija
|
10 153
|
4 576
|
414
|
15 143
|
67,0 %
|
Kipras
|
1 174
|
|
|
1 174
|
100,0 %
|
Latvija
|
4 196
|
1 711
|
194
|
6 101
|
68,8 %
|
Lietuva
|
64 531
|
15 329
|
|
79 860
|
80,8 %
|
Liuksemburgas
|
125
|
584
|
17
|
726
|
17,2 %
|
Vengrija
|
164 307
|
52 197
|
|
216 504
|
75,9 %
|
Malta
|
3 968
|
44
|
|
4 012
|
98,9 %
|
Nyderlandai
|
4 373
|
4 256
|
231
|
8 860
|
49,4 %
|
Austrija
|
23 416
|
23 932
|
1 536
|
48 884
|
47,9 %
|
Lenkija
|
420 147
|
74 007
|
393 957
|
888 111
|
47,3 %
|
Portugalija
|
602
|
29
|
|
631
|
95,4 %
|
Rumunija
|
7 404
|
516
|
215
|
8 135
|
91,0 %
|
Slovėnija
|
3 948
|
1 165
|
|
5 113
|
77,2 %
|
Slovakija
|
11 135
|
5 076
|
|
16 211
|
68,7 %
|
Suomija
|
9 250
|
1 902
|
|
11 152
|
82,9 %
|
Švedija
|
46 059
|
7 468
|
|
53 527
|
86,0 %
|
Jungtinė Karalystė
|
174 678
|
118 160
|
|
292 838
|
59,7 %
|
Iš viso
|
3 455 127
|
1 629 421
|
499 616
|
5 584 164
|
61,9 %
|
* Prancūzija nepateikė duomenų apie O3 ir O4 kategorijų priekabas.
5.2.
Naudoti uždraustos transporto priemonės
Pavojingų trūkumų, keliančių didelį pavojų keleiviams arba kitiems kelių eismo dalyviams, turinčią transporto priemonę gali būti uždrausta naudoti, kol šie trūkumai bus pašalinti. Kaip matyti iš valstybių narių atsiųstos informacijos, naudoti uždraustų transporto priemonių dalis, palyginti su bendru patikrintų transporto priemonių skaičiumi, valstybėse narėse labai skiriasi – net 90,1 proc. Estijoje ir vos 0,2 proc. Čekijoje ar net 0 proc. Portugalijoje.
Vietoje registruotų transporto priemonių, kurias uždrausta naudoti, dalis, palyginti su uždraustomis naudoti kitose valstybėse narėse registruotomis transporto priemonėmis, rodo, kad vietoje registruotos transporto priemonės dažniau būna prastai prižiūrimos, o užsienyje naudojamos transporto priemonės yra geresnės būklės. Didelių skirtumų pastebėta Estijoje, kur uždraustų naudoti vietoje registruotų transporto priemonių dalis siekia 90,1 proc., o uždraustų naudoti kitose valstybėse narėse registruotų transporto priemonių dalis – 45 proc. Švedijoje tos dalys yra 82,3 proc. ir 39,6 proc., Maltoje – 48,7 proc. ir 13,6 proc., o Italijoje – 44,6 proc. ir 26,1 proc.
Austrijos pateikti vietoje ir užsienyje registruotų uždraustų naudoti transporto priemonių skaičiai yra palyginti dideli, tačiau proporcingi: tokių vietoje registruotų transporto priemonių dalis siekia 55,9 proc., o užsienyje registruotų – 58,7 proc. Iš tų duomenų panašu, kad Austrija tikslingiau pasirenka blogai prižiūrimas transporto priemones, todėl patikrinimai yra veiksmingesni, o administracinė našta mažesnė. Kai kurios valstybės narės, pvz., Estija (90,1 proc. ir 45 proc.), Suomija (56 proc. ir 34,9 proc.) arba Italija (44,6 proc. ir 26,1 proc.) tikslingiau pasirenka tikrinti vietoje registruotas transporto priemones. Kitose valstybėse narėse registruotų uždraustų naudoti transporto priemonių dalis rodo, kad blogai prižiūrimos transporto priemonės rečiau pasirenkamos tikrinti kelyje. Ypač maža uždraustų naudoti transporto priemonių (registruotų tiek vietoje, tiek užsienyje) dalis (pvz., Čekijoje (0,5 proc. ir 0,2 proc.), Bulgarijoje (1,7 proc. ir 2,3 proc.), Latvijoje (0,7 proc. ir 1,1 proc.), Lietuvoje (1 proc. ir 2 proc.) arba Nyderlanduose (1,2 proc. ir 1,3 proc.) rodo, kad komercinių priemonių tikslingo pasirinkimo metodas menkai išvystytas.
Uždraustų naudoti transporto priemonių dalį palyginus su ankstesnio laikotarpio rezultatais, kai kuriose valstybėse narėse pastebimas įspūdingas tikslingo pasirinkimo metodo patobulėjimas. Švedijoje bendra naudoti uždraustų ES registruotų transporto priemonių dalis 2011–2012 m. laikotarpiu siekė 17,8 proc., o dabartiniu laikotarpiu – 76,4 proc. Palyginus ankstesnio ir dabartinio laikotarpio duomenis, žymiai pagerėjo padėtis ir Italijoje (12,9 proc. ir 38,9 proc.) bei Slovakijoje (22,6 proc. ir 38 proc.). Vis dėlto padėtis gerokai suprastėjo Rumunijoje, kur uždraustų naudoti transporto priemonių dalis nuo 39,9 proc. sumažėjo iki 4,3 proc., o Liuksemburge (nuo 58,9 proc. iki 4,4 proc.) Airijoje uždraustų naudoti transporto priemonių dalis sumažėjo 37,4 proc. – nuo 43,4 proc. ankstesniu iki 6 proc. dabartiniu laikotarpiu (atsižvelgiant į tai, kad Airija abiem laikotarpiais pateikė duomenis tik apie vietoje registruotų transporto priemonių patikrinimus). Komisija nežino, kokios priežastys lėmė uždraustų naudoti transporto priemonių dalies sumažėjimą.
Uždraustų naudoti transporto priemonių santykinė dalis Estijoje (90,1 proc.), Švedijoje (82,3 proc.) ir Kipre (146,4 proc.) rodo, kad skirtis gali ne tik tikrinimo metodai ir trūkumų vertinimas, bet ir valstybių narių ataskaitų rengimo metodai. Kipre uždrausta naudoti transporto priemonių daugiau nei jų patikrinta – veikiausiai todėl, kad vienoje transporto priemonėje nustatyti keli draudimą nulėmę trūkumai ataskaitoje buvo nurodyti kaip atskiri draudimo atvejai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad direktyvoje reikalaujama nurodyti „patikrintų komercinių transporto priemonių skaičių“, tačiau ta pati valstybė narė per duotąjį laikotarpį tą pačią transporto priemonę galėjo patikrinti daugiau nei vieną kartą, todėl ataskaitoje iš tikrųjų nurodomas „atliktų patikrinimų skaičius“.
3 lentelė. Naudoti uždraustų transporto priemonių ir visų patikrintų ES registruotų transporto priemonių santykinė dalis
Ataskaitą
teikianti
valstybė narė
|
Transporto priemonės, registruotos ataskaitą teikiančioje valstybėje narėje
|
ES (įskaitant ataskaitą teikiančią valstybę narę) registruotos transporto priemonės
|
|
Patikrintų
transporto priemonių
skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių santykinė dalis (proc.)
|
Patikrintų
transporto priemonių
skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių santykinė dalis (proc.)
|
Belgija
|
6 203
|
452
|
7,3 %
|
17 490
|
972
|
5,6 %
|
Bulgarija
|
254 651
|
4 319
|
1,7 %
|
320 403
|
5 804
|
1,8 %
|
Čekija
|
81 711
|
402
|
0,5 %
|
133 656
|
507
|
0,4 %
|
Danija
|
1 748
|
432
|
24,7 %
|
2 081
|
532
|
25,6 %
|
Vokietija
|
989 524
|
13 628
|
1,4 %
|
1 530 962
|
32 125
|
2,1 %
|
Estija
|
1 669
|
1 504
|
90,1 %
|
1 689
|
1 513
|
89,6 %
|
Airija
|
12 939
|
779
|
6,0 %
|
12 939
|
779
|
6,0 %
|
Graikija
|
14 922
|
202
|
1,4 %
|
16 346
|
228
|
1,4 %
|
Ispanija
|
652 259
|
79 872
|
12,2 %
|
723 250
|
83 280
|
11,5 %
|
Prancūzija*
|
460 918
|
77 327
|
16,7 %
|
1 033 759
|
165 465
|
16,0 %
|
Italija
|
10 153
|
4 533
|
44,6 %
|
14 729
|
5 728
|
38,9 %
|
Kipras
|
1 174
|
1 719
|
146,4 %
|
1 174
|
1 719
|
146,4 %
|
Latvija
|
4 196
|
28
|
0,7 %
|
5 907
|
47
|
0,8 %
|
Lietuva
|
64 531
|
625
|
1,0 %
|
79 860
|
933
|
1,2 %
|
Liuksemburgas
|
125
|
8
|
6,4 %
|
709
|
31
|
4,4 %
|
Vengrija
|
164 307
|
2 955
|
1,8 %
|
216 504
|
5 651
|
2,6 %
|
Malta
|
3 968
|
1 931
|
48,7 %
|
4 012
|
1 937
|
48,3 %
|
Nyderlandai
|
4 373
|
51
|
1,2 %
|
8 629
|
107
|
1,2 %
|
Austrija
|
23 416
|
13 078
|
55,9 %
|
47 348
|
27 123
|
57,3 %
|
Lenkija
|
420 147
|
28 697
|
6,8 %
|
494 154
|
29 740
|
6,0 %
|
Portugalija
|
602
|
11
|
1,8 %
|
631
|
11
|
1,7 %
|
Rumunija
|
7 404
|
326
|
4,4 %
|
7 920
|
342
|
4,3 %
|
Slovėnija
|
3 948
|
386
|
9,8 %
|
5 113
|
477
|
9,3 %
|
Slovakija
|
11 135
|
4 738
|
42,6 %
|
16 211
|
6 154
|
38,0 %
|
Suomija
|
9 250
|
5 177
|
56,0 %
|
11 152
|
5 840
|
52,4 %
|
Švedija
|
46 059
|
37 917
|
82,3 %
|
53 527
|
40 871
|
76,4 %
|
Jungtinė Karalystė
|
174 678
|
37 310
|
21,4 %
|
292 838
|
80 283
|
27,4 %
|
Iš viso
|
3 455 127
|
319 420
|
9,2 %
|
5 084 818
|
499 837
|
9,8 %
|
* Prancūzija nepateikė duomenų apie O3 ir O4 kategorijų priekabas.
4 lentelė. Vietoje registruotų naudoti uždraustų transporto priemonių ir kitų patikrintų ES registruotų transporto priemonių santykinė dalis
Ataskaitą
teikianti
valstybė narė
|
Transporto priemonės, registruotos ataskaitą teikiančioje valstybėje narėje
|
Transporto priemonės, registruotos ES (išskyrus ataskaitą teikiančią valstybę narę)
|
|
Patikrintų
transporto priemonių
skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių santykinė dalis (proc.)
|
Patikrintų
transporto priemonių
skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių skaičius
|
Uždraustų naudoti
transporto priemonių santykinė dalis (proc.)
|
Belgija
|
6 203
|
452
|
7,3 %
|
11 287
|
520
|
4,6 %
|
Bulgarija
|
254 651
|
4 319
|
1,7 %
|
65 752
|
1 485
|
2,3 %
|
Čekija
|
81 711
|
402
|
0,5 %
|
51 945
|
105
|
0,2 %
|
Danija
|
1 748
|
432
|
24,7 %
|
333
|
100
|
30,0 %
|
Vokietija
|
989 524
|
13 628
|
1,4 %
|
541 438
|
18 497
|
3,4 %
|
Estija
|
1 669
|
1 504
|
90,1 %
|
20
|
9
|
45,0 %
|
Airija
|
12 939
|
779
|
6,0 %
|
0
|
0
|
Netaikoma
|
Graikija
|
14 922
|
202
|
1,4 %
|
1 424
|
26
|
1,8 %
|
Ispanija
|
652 259
|
79 872
|
12,2 %
|
70 991
|
3 408
|
4,8 %
|
Prancūzija*
|
460 918
|
77 327
|
16,7 %
|
572 841
|
88 138
|
15,4 %
|
Italija
|
10 153
|
4 533
|
44,6 %
|
4 576
|
1 195
|
26,1 %
|
Kipras
|
1 174
|
1 719
|
146,4 %
|
0
|
0
|
Netaikoma
|
Latvija
|
4 196
|
28
|
0,7 %
|
1 711
|
19
|
1,1 %
|
Lietuva
|
64 531
|
625
|
1,0 %
|
15 329
|
308
|
2,0 %
|
Liuksemburgas
|
125
|
8
|
6,4 %
|
584
|
23
|
3,9 %
|
Vengrija
|
164 307
|
2 955
|
1,8 %
|
52 197
|
2 696
|
5,2 %
|
Malta
|
3 968
|
1 931
|
48,7 %
|
44
|
6
|
13,6 %
|
Nyderlandai
|
4 373
|
51
|
1,2 %
|
4 256
|
56
|
1,3 %
|
Austrija
|
23 416
|
13 078
|
55,9 %
|
23 932
|
14 045
|
58,7 %
|
Lenkija
|
420 147
|
28 697
|
6,8 %
|
74 007
|
1 043
|
1,4 %
|
Portugalija
|
602
|
11
|
1,8 %
|
29
|
0
|
0,0 %
|
Rumunija
|
7 404
|
326
|
4,4 %
|
516
|
16
|
3,1 %
|
Slovėnija
|
3 948
|
386
|
9,8 %
|
1 165
|
91
|
7,8 %
|
Slovakija
|
11 135
|
4 738
|
42,6 %
|
5 076
|
1 416
|
27,9 %
|
Suomija
|
9 250
|
5 177
|
56,0 %
|
1 902
|
663
|
34,9 %
|
Švedija
|
46 059
|
37 917
|
82,3 %
|
7 468
|
2 954
|
39,6 %
|
Jungtinė Karalystė
|
174 678
|
37 310
|
21,4 %
|
118 160
|
42 973
|
36,4 %
|
Iš viso
|
3 455 127
|
319 420
|
9,2 %
|
2 743 970
|
286 642
|
10,4 %
|
* Prancūzija nepateikė duomenų apie O3 ir O4 kategorijų priekabas.
5.3.
Trūkumų rūšys ir duomenys pagal valstybes nares
I priede nurodyta transporto priemonių trūkumų, kurie nustatyti per tos pačios valstybės narės atliktus patikrinimus, santykinė dalis.
Dažniausiai per patikrinimus nustatomi techninės būklės trūkumai, susiję su:
-
apšvietimo įranga ir elektros sistema (20,9 proc.),
-
ašimis, ratais, padangomis, pakaba (20,6 proc.),
-
stabdymo įranga (18,8 proc.) ir
-
kita įranga, įskaitant tachografą ir greičio ribotuvą (17,4 proc.).
Ataskaitose nurodytų trūkumų, nustatytų patikrinus skirtingus dalykus, santykinės dalys gerokai skiriasi. Tai galėjo lemti valstybių narių taikyti skirtingi tikrinimo metodai ir tai, kuriems konkretiems dalykams per patikrinimus skirta daugiausia dėmesio. Pradėjus taikyti Direktyvą 2014/47/ES bus labiau suderinti tikrinimo metodai, trūkumų vertinimas ir patikrinimo įrangos naudojimas išsamesniems techniniams patikrinimams kelyje.
Palyginus su ankstesnio laikotarpio duomenimis, gerokai sumažėjo nustatytų apšvietimo įrangos ir elektros sistemos trūkumų (nuo 47 proc. iki 20,9 proc.). Tačiau atidžiau panagrinėjus duomenis galima pastebėti stebinančių rezultatų. Apšvietimo įrangos ir elektros sistemos trūkumų nustatyta per 47,3 proc. Švedijoje atliktų patikrinimų ir 45,4 proc. Portugalijoje atliktų patikrinimų. Palyginus su ankstesniu laikotarpiu, šiose valstybėse narėse tų trūkumų santykinė dalis beveik nepakito (49 proc. Švedijoje, 50,7 proc. Portugalijoje).
Stabdymo įrangos trūkumų dažniausiai aptiko Danijos (46,7 proc.), Jungtinės Karalystės (34,3 proc.) ir Lenkijos (31,8 proc.) institucijos. Graikijoje stabdymo įrangos trūkumų turėjo 1,6 proc. transporto priemonių, Estijoje ir Liuksemburge – 2,9 proc., o Ispanijoje jų nenustatyta visai (0 proc.).
Trūkumų, susijusių su teršalais ir nuotėkiu (kurie ne tik kelia grėsmę kelių eismo saugumui, bet gali ir pakenkti aplinkai), dalis ankstesniu laikotarpiu buvo sumažėjusi 3,1 proc. (nuo 4,1 proc. iki 1,0 proc.), tačiau dabar vėl padidėjo 3,2 proc. (iki 4,2 proc.). Šie transporto priemonių trūkumai dažniausiai buvo aptikti per patikrinimus Lietuvoje (14,6 proc.) ir Kipre (10,6 proc.). Reikia paminėti, kad Kipras šiuo laikotarpiu tikrino tik vietoje registruotas transporto priemones.
I priede pateikiami tolesni patikrinimų rezultatai ir duomenys apie nustatytus trūkumus pagal patikrinimo valstybes nares.
Valstybių narių pateiktų duomenų apie tai, kiek buvo patikrinta ES nepriklausančiose valstybėse registruotų transporto priemonių, vis dar nepakanka, kad būtų galima daryti svarias išvadas apie tų transporto priemonių tinkamumą naudoti keliuose.
Šios ataskaitos IV priede pateikiami valstybėse narėse patikrintų transporto priemonių pagal registracijos šalį skaičiai ir nurodoma naudoti uždraustų transporto priemonių santykinė dalis.
5.4.
Naudoti uždraustos transporto priemonės pagal transporto priemonių kategorijas ir pagal registracijos valstybes nares
II priede pateikiama informacija, kaip dažnai konkrečių valstybių narių transporto priemonėse buvo nustatyti trūkumai, lemiantys uždraudimą naudoti. Dažniausiai draudimas naudoti transporto priemonę buvo taikomas sunkiųjų sunkvežimių kategorijai (N3 kategorija) priklausančioms transporto priemonėms – 13,6 proc. visų patikrinimų. Nustatyta, kad O3 kategorijai priskirtų priekabų su trūkumais dalis yra mažiausia (6,8 proc.). Reikia atkreipti dėmesį, kad 22,2 proc. patikrintų transporto priemonių, kurios priskirtos išsamiau neapibūdintai kategorijai „kitos“, turėjo tokių didelių trūkumų, kad tas transporto priemones reikėjo uždrausti naudoti. Dažniausiai tikrintos tai kategorijai priskirtos transporto priemonės yra žemės ūkio paskirties transporto priemonės, lengvosios priekabos (O1, O2) ir lengvieji furgonai (N1). Pagal Direktyvą 2014/47/ES numatoma privalomai tikrinti greituosius traktorius (T5), kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose komerciniams pervežimams.
Bendri konkrečiose valstybėse narėse uždraustų naudoti transporto priemonių skaičiai rodo, kad didelių trūkumų dažniausiai buvo nustatoma patikrinus Švedijoje (80,9 proc.) ir Suomijoje (53,2 proc.) registruotas transporto priemones, o patikrinus registruotas Graikijoje (2,2 proc.) ir Latvijoje (2,8 proc.) – retai. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš 47 046 Švedijoje registruotų transporto priemonių patikrinimų 46 059 (97,9 proc.) atliko Švedijos institucijos, o iš 10 573 Suomijoje registruotų transporto priemonių patikrinimų 9 520 (90 proc.) buvo atlikti Suomijoje. Kita vertus, iš viso Europoje buvo atlikta 29 360 Graikijoje registruotų transporto priemonių patikrinimų, iš jų 14 922 (50,8 proc.) – pačioje Graikijoje. 80 proc. Latvijoje registruotų transporto priemonių patikrinimų buvo atlikta kitose valstybėse narėse (iš viso atlikti 20 955 pratikrinimai, 4 196 iš jų – Latvijoje).
Iš II priedo duomenų ir 4 lentelės matyti, kurių valstybių narių transporto priemonės dažniau naudojamos (taigi ir tikrinamos) kitose valstybėse narėse. Gali būti, kad ypač didelę uždraustų naudoti vietoje registruotų transporto priemonių dalį lėmė tikrinimo metodų ir trūkumų vertinimo skirtumai. Todėl pradėjus taikyti Direktyvą 2014/47/ES bus labiau suderinti ne tik tikrinimo metodai, bet ir trūkumų vertinimas bei patikrinimo įrangos naudojimas išsamesniems techniniams patikrinimams.
Daugiau informacijos apie transporto priemonių kategorijas pagal registracijos valstybes nares pateikiama II priede. III priede pateikiama daugiau informacijos apie transporto priemonių kategorijas pagal patikrinimo valstybes nares.
6.
SANKCIJŲ RŪŠYS
Direktyvoje nenustatyta sankcijų už nustatytus pažeidimus sistema. Sankcijas nustato valstybės narės, neatsižvelgdamos į vairuotojo pilietybę arba šalį, kurioje transporto priemonė buvo registruota ar pradėta naudoti.
Jei paaiškėja, kad komercinė transporto priemonė kelia didelę grėsmę joje esantiems keleiviams arba kitiems eismo dalyviams, valdžios institucija arba patikrinimą atliekantis inspektorius pagal Direktyvą 2000/30/EB turi teisę uždrausti naudoti transporto priemonę, kol bus pašalinti nustatytieji pavojingi trūkumai.
Apie kitoje šalyje registruotos komercinės transporto priemonės didelius trūkumus, ypač tuos, dėl kurių buvo uždrausta ją naudoti, turi būti pranešta kompetentingoms valstybės narės, kurioje transporto priemonė registruota, institucijoms.
Didelius trūkumus nustačiusios valstybės narės kompetentingos institucijos gali prašyti valstybės narės, kurioje registruota transporto priemonė, kompetentingų institucijų imtis reikiamų priemonių, pvz., atlikti išsamesnę transporto priemonės techninę apžiūrą. Tačiau informacijos apie tokius atvejus pateikti nereikia.
7.
IŠVADŲ SANTRAUKA
Valstybės narės geriau laikėsi įsipareigojimo teikti ataskaitas. Vis dėlto, nors 2015 m. kovo pradžioje Komisija ir išsiuntė informacinį laišką, daugelis ataskaitų nebuvo pateiktos iki nurodyto termino. Kai kuriais atvejais ataskaita buvo pateikta tik po Komisijos ir atitinkamų valstybės narės institucijų diskusijų. Dauguma valstybių narių naudojo standartinę elektroninę formą, kurią ataskaitoms teikti rekomendavo Komisija. Prancūzijos ir Vokietijos atveju išaiškėjo, kad ataskaitų pateikti negalima, nes valstybės narės laikosi ne visų direktyvos reikalavimų.
Iš šios ataskaitos galima padaryti keletą išvadų apie ES važinėjančių komercinių transporto priemonių patikrinimus kelyje.
Palyginus su ankstesniu laikotarpiu, 2013–2014 m. buvo atlikta 2 561 820 mažiau patikrinimų, t. y. jų skaičius sumažėjo 31,5 proc. Tai galėjo lemti tikslingesnis galimų trūkumų turinčių transporto priemonių pasirinkimas arba patikrinimams kelyje skiriamų valstybių narių išteklių sumažėjimas.
Be to, vietoje registruotų patikrintų transporto priemonių dalis, palyginti su bendru patikrintų transporto priemonių skaičiumi, valstybėse narėse labai skiriasi. Todėl reikia dėti daugiau pastangų, kad patikrinimų santykinė dalis būtų proporcingesnė. Pavyzdžiui, vietoje registruotoms transporto priemonėms tenkanti patikrinimų dalis Belgijoje ir Liuksemburge nesiekia 40 proc., o kitose tranzitinėse valstybėse narėse ši santykinė dalis yra proporcingesnė.
Uždraustų naudoti transporto priemonių dalis, palyginti su visų patikrintų transporto priemonių skaičiumi, labai skiriasi: nuo 0,4 proc. Čekijoje ir 0,8 proc. Latvijoje iki daugiau kaip 89,6 proc. Estijoje ir 76,4 proc. Švedijoje. Pateikti statistiniai duomenys rodo, kad techninio patikrinimo kelyje efektyvumą būtų galima padidinti patikrinimus atliekant tikslingiau. Tikslingiau atliekant patikrinimus, galima sumažinti vežėjų ir vykdomųjų institucijų laiko sąnaudas ir joms tenkančią administracinę naštą. Naujojoje patikrinimų kelyje Direktyvoje 2014/47/ES reikalaujama, kad nuo 2018 m. valstybės narės pakoreguotų savo patikrinimo sistemas, t. y. atsisakytų grynai atsitiktinių patikrinimų ir pereitų prie tikslingesnių tikrinimo metodų.
Dažniausiai per patikrinimus nustatomi trūkumai yra susiję su apšvietimo įrangos, ratų, padangų ir stabdžių technine būkle. Tačiau valstybėse narėse šių trūkumų nustatymo mastas skiriasi. Europos Komisija ragina valstybes nares ypač atkreipti dėmesį į tas trūkumų kategorijas, kurios tebekelia daugiausiai problemų, ir atitinkamai pakoreguoti savo naudojamus patikrinimo metodus.