EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 01 26
COM(2017) 46 final
2017 M. BENDROJO BIUDŽETO
TAISOMOJO BIUDŽETO NR. 1 PROJEKTAS,
pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimo siekiant suteikti pagalbą Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai
atsižvelgdama į:
–Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 314 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,
–2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių 1 , ypač į jo 41 straipsnį,
–2016 m. gruodžio 1 d. priimtą 2017 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą 2 ,
Europos Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2017 m. biudžeto Taisomojo biudžeto Nr. 1 projektą.
ĮPLAUKŲ IR IŠLAIDŲ SUVESTINĖS PAGAL SKIRSNIUS PAKEITIMAI
Įplaukų ir išlaidų suvestinės pagal skirsnius pakeitimai pateikiami svetainėje EUR-Lex ( http://eur-lex.europa.eu/budget/www/index-lt.htm ). Informacijai skirtas šios suvestinės pakeitimų tekstas anglų kalba pateikiamas biudžeto priede.
TURINYS
1. Įvadas
2. Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimas
2.1.Jungtinė Karalystė. Potvyniai 2016 m.
2.2.Kipras. Sausra ir gaisrai 2016 m.
2.3.Portugalija. Gaisrai Madeiroje 2016 m.
3. Finansavimas
4. Išvada
1.Įvadas
2017 m. Taisomojo biudžeto Nr. 1 projektas susijęs su Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – ES solidarumo fondas) lėšų panaudojimu 71 524 810 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumai padengti. Lėšų panaudojimas susijęs su potvyniais Jungtinėje Karalystėje, sausra ir gaisrais Kipre ir gaisrais Portugalijoje.
2.Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų panaudojimas
Po to, kai 2016 m. vasarį Komisijai iš pradžių buvo pateikta neišsami paraiška, 2016 m. rugsėjį ji gavo galutinę paraišką dėl ES solidarumo fondo finansinės paramos, susijusią su potvyniais Jungtinėje Karalystėje. 2016 m. rugsėjį Komisija taip pat gavo dvi paraiškas dėl ES solidarumo fondo finansinės paramos, susijusias su sausra ir gaisrais Kipre bei gaisrais Portugalijoje.
Komisijos tarnybos nuodugniai išnagrinėjo paraiškas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002 3 , įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – reglamentas), ypač jo 2, 3 ir 4 straipsnius.
Toliau apibendrinti svarbiausi vertinimų elementai.
2.1.Jungtinė Karalystė. Potvyniai 2016 m.
(1)Nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. gausūs krituliai ir stiprūs vėjai sukėlė potvynius ir padarė žalos infrastruktūrai – suniokota viešoji ir privačioji infrastruktūra, privatūs namai ir padaryta žalos žemės ūkio sektoriui. Iš viso Jungtinėje Karalystėje nukentėjo 11 regionų 4 . Tarp minėtų įvykių buvo kelios didelės audros, pvz., gruodžio 5–6 d. audra Desmond, o gruodžio 24 d. – Eva.
(2)Potvynis yra gamtinės kilmės, todėl atitinka pagrindinę ES solidarumo fondo taikymo sritį.
(3)JK paraiška pirmą kartą gauta 2016 m. vasario 26 d., nepasibaigus 12 savaičių terminui po to, kai 2016 m. gruodžio 5 d. buvo užfiksuota pirmoji žala. JK valdžios institucijos paraiškoje pabrėžė, kad žalos vertinimas yra neišsamus, o atitinkami duomenys tik preliminarūs. Galutinė paraiška buvo užbaigta tik 2016 m. rugsėjo 22 d., po to, kai Komisija oficialiai raštu kreipėsi į JK valdžios institucijas ir nustatė galutinį pateikimo terminą – iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos.
(4)JK išankstinio mokėjimo neprašė.
(5)Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą JK valdžios institucijos iš pradžių įvertino 2 300 mln. EUR. Rugsėjo 22 d. galutinėje jų paraiškoje šis skaičius patikslintas – 2 412,042 mln. EUR. Ši suma sudaro 73 % JK didelės nelaimės atveju 2016 m. taikomos ribos ES solidarumo fondo lėšoms panaudoti (3 312,242 mln. EUR, t. y. 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis).
(6)Bendra tiesioginės žalos suma yra mažesnė, nei nustatyta didelės nelaimės atveju taikoma riba Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti, todėl paraiška pateikta ir nagrinėta remiantis regioninės nelaimės kriterijumi, nustatytu reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje sąvoka „regioninė nelaimė“ reiškia bet kokią gaivalinę nelaimę, dėl kurios reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione padaryta tiesioginė žala viršija 1,5 % to regiono BVP. JK paraiška susijusi su keliais NUTS 2 lygmens regionais (žr. pirmiau nurodytą išnašą). Tiesioginė 2 412,042 mln. EUR žala, apie kurią pranešta, sudaro 5,77 % nuo šios nelaimės nukentėjusių regionų BVP svertinio vidurkio (41 784 mln. EUR, remiantis 2014 m. duomenimis) ir viršija reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą 1,5 % ribą. Todėl JK paraiška atitinka Solidarumo fondo paramos skyrimo reikalavimus.
(7)Kalbant apie nelaimės poveikį ir pasekmes, užtvindyta 16 143 namų, o apie 3 600 namų ūkių reikėjo perkelti į kitą būstą. JK taip pat pranešė, kad užtvindyta 4 985 įmonių. Siekiant paremti gelbėjimo ir atkūrimo operacijas, per tą laikotarpį buvo pasitelkta 1 700 karių, iš kurių nuolat vietoje buvo maždaug 700. Numatant, kad gali būti potvynių, paskelbti įspėjimai apie potvynius ir prireikus iš namų evakuoti žmonės. Kai įmanoma, buvo išlaikytos dabartinės apsaugos nuo potvynių priemonės ir įrengta daugiau kaip 5 km laikinųjų apsaugos nuo potvynių užtvarų. Siekiant sumažinti žalą, nukentėjusiose zonose iš anksto buvo įdiegti 43 papildomi siurbliai ir pašalintos vandentakių kliūtys. Nelaimė aiškiai paveikė turizmo pramonę (pvz., atšauktos viešbučių rezervacijos, mažiau turistų), nes vien tik šiaurės Anglijoje 35 % turizmo įmonių yra nuo potvynių nukentėjusiose teritorijose. Ūkiai taip pat patyrė produkcijos nuostolių. Poveikis apima žalą pasodintiems ir sandėliuojamiems kultūriniams augalams arba jų netekimą, galimybės naudotis žeme nebuvimą, gyvulių perkėlimo išlaidas ir valymo operaciją. Vis dėlto labiausiai nelaimė paveikė transporto infrastruktūrą. Apgadinti arba sugriauti svarbiausi tiltai. Pavyzdžiui, dėl Lamingtono viadukui, esančiam netoli Lokerbio, padarytos žalos nebeveikia pagrindinė vakarinės pakrantės geležinkelio linija tarp Anglijos ir Škotijos.
(8)JK valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 408,232 mln. EUR, ir šią sumą išskaidė pagal operacijų rūšį. Didžiausia šių operacijų išlaidų dalis (daugiau kaip 338 mln. EUR) tenka transporto sektoriui. Antra pagal dydį išlaidų dalis susijusi su prevencinės infrastruktūros užtikrinimu ir sudaro daugiau kaip 32 mln. EUR.
(9)Nukentėję regionai pagal Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas priskiriami mažiau išsivysčiusių regionų, pereinamojo laikotarpio regionų ir labiau išsivysčiusių regionų kategorijoms. JK valdžios institucijos nurodė, kad lėšos, kurias gavo iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, yra naudojamos siekiant padėti paraiškas pateikusiems ūkininkams atsigauti; taigi jos pervedė 12,5 mln. EUR, kad būtų atkurtas gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveiktas žemės ūkio gamybos potencialas ir imtasi atitinkamų prevencinių veiksmų.
(10)Šiuo metu pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra nevykdoma. Potvynių rizikos reglamentais (2009 m.) įgyvendinama ES potvynių direktyva dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo. Direktyvoje nustatyta aukšto lygio potvynių žalos rizikos sumažinimo Bendrijos lygmeniu sistema, o valstybėms narėms leidžiama naudoti savo esamus potvynių rizikos vertinimus ir planus, kad būtų tenkinami šios direktyvos reikalavimai. Aplinkos agentūra ir kitos rizikos valdymo institucijos, jei buvo įmanoma, naudojo esamus detalius žemėlapius ir potvynių rizikos planus. Juos papildys potvynių rizikos valdymo planai, kuriuose pirmą kartą sutelkiamos visų rūšių vietinių potvynių Anglijoje padarinių šalinimo priemonės.
(11)Paraiškos teikimo metu pažeidimo nagrinėjimo procedūra, susijusi su Sąjungos teisės aktais dėl nelaimės pobūdžio, Jungtinei Karalystei nebuvo taikoma.
(12)JK valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančioms išlaidoms draudimo apsauga netaikoma.
2.2.Kipras. Sausra ir gaisrai 2016 m.
(1)Nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. Kipro sala nukentėjo dėl labai mažo kritulių kiekio ir ypač didelių karščių, lėmusių didelę sausrą ir didelius kultūrinių augalų nuostolius, miškų ir augalijos gaisrus, vandens trūkumą žemės ūkyje ir gyventojams bei susijusias vandens tiekimo sistemų problemas. 2016 m. birželio mėn. padėtį dar labiau pablogino birželio 18 ir 19 d. kilę du dideli laukinės augmenijos gaisrai, sudeginę didesnį nei 2 600 hektarų valstybinio miško plotą.
(2)Sausra ir gaisrai yra gamtinės kilmės, todėl atitinka pagrindinę ES solidarumo fondo taikymo sritį.
(3)Kipro paraiška gauta 2016 m. rugsėjo 5 d., nepasibaigus 12 savaičių galutiniam terminui po to, kai 2016 m. birželio 14 d. buvo užfiksuota pirmoji žala, kai buvo imtasi pirmųjų oficialių kovos su sausra priemonių. Komisijai paprašius, 2016 m. spalio 21 d. buvo pateikta šios datos teisingumą užtikrinanti papildoma informacija. Todėl paraiška buvo gauta nepasibaigus reglamentu nustatytam galutiniam terminui.
(4)Savo paraiškoje Kipras paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta reglamento 4a straipsnyje. 2016 m. lapkričio 17 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2016) 7572 skirti 729 876 EUR sumą (t. y. 10 % avanso nuo numatomo Fondo finansinio įnašo) ir po to ją visą išmokėjo Kiprui.
(5)Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Kipro valdžios institucijos įvertino 180,803 mln. EUR. Ši suma sudaro 1,78 % Kipro BNP ir viršija 2016 m. Kiprui taikytą 100,412 mln. EUR (t. y. 0,6 % BNP, remiantis 2014 m. duomenimis) didelės nelaimės ribą Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti. Kadangi apskaičiuota bendra tiesioginės žalos suma viršija didelės nelaimės ribą, ši nelaimė priskiriama prie didelių stichinių nelaimių.
(6)Kalbant apie nelaimės poveikį ir pasekmes, dėl vandens trūkumo didelė žala padaryta žemės ūkiui, namų ūkiams ir aplinkai. Iš viso nukentėjo 374 kaimai. Didelėje dalyje Nikosijos, Larnakos ir Famagustos rajonų nedrėkinamiems kultūriniams augalams (pvz., miežiams, kviečiams ir kitiems nedrėkinamiems pašariniams augalams) padaryta 100 % žala. Labai smarkiai sumažėjo vandens tiekimas į vandens rezervuarus, ypač trūko vandens tvenkinyje „Kouris“, kuris yra pagrindinis nuotekų valymo įrenginių ir drėkinimo sistemų vandens šaltinis. Remiantis nuo 1901 m. renkamais duomenimis, nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. iškritusių kritulių kiekis buvo 6-as mažiausias per pastaruosius 104 metų ir 4-as mažiausias per pastaruosius 50 metų. Be pirmiau minėto sausros poveikio, 2016 m. birželio mėn. viduryje Kipre kilo karščio banga, sukėlusi du didelius miškų gaisrus. Pirmasis gaisras „Argaka“ sudegino 763 ha Pafo valstybinio miško ploto. Antrasis gaisras „Solea“ sudegino 1 897 ha plotą, kurio didžiąją dalį sudaro „Adelfoi“ valstybinis miškas.
(7)Kipro valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 49 mln. EUR, ir šią sumą išskaidė pagal operacijų rūšį. Didžiausia šių operacijų išlaidų dalis (daugiau kaip 46,082 mln. EUR) tenka gelbėjimo tarnybų operacijoms kovai su laukinės augmenijos gaisrais. Antra pagal dydį išlaidų dalis (2,484 mln. EUR) skirta nukentėjusioms gamtos zonoms nedelsiant atkurti, siekiant išvengti tiesioginių dirvožemio erozijos padarinių.
(8)Nukentėjęs regionas pagal Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas priskiriamas labiau išsivysčiusių regionų kategorijai. Kipro valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie ketinimą perskirstyti finansavimą pagal ESI fondo programas ir skirti lėšų atkūrimo priemonėms.
(9)Šiuo metu pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra nevykdoma. Susijęs Sąjungos teisės aktas dėl miškų gaisrų yra 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo, ypač svarbios 6 straipsnio („Rizikos valdymas“) nuostatos. Siekiant laikytis Sąjungos teisės, pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JRC) ir Kipro Respublikos Miškų departamento sudarytą Bendradarbiavimo susitarimą Nr. 21283-2003-10 SOSC ISP CY parengtas Kiprui skirtas Gaisro pavojaus žemėlapis. Nelaimių, susijusių su sausra žemės ūkyje, rizikos valdymo atveju pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 numatoma sukurti ir taikyti pajamų stabilizavimo priemonę pagal bendrą žemės ūkio politiką. Kipras nurodė, kad stabilizavimo priemonės naudoti neketina.
(10)Paraiškos teikimo metu pažeidimo nagrinėjimo procedūra, susijusi su Sąjungos teisės aktais dėl nelaimės pobūdžio, Kiprui nebuvo taikoma.
(11)Kipro valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančioms išlaidoms draudimo apsauga netaikoma.
2.3.Portugalija. Gaisrai Madeiroje 2016 m.
(1)2016 m. rugpjūčio 8–13 d. Portugalijai priklausančią Madeiros salą nuniokojo dideli laukinės augmenijos gaisrai, sudeginę 6 000 hektarų plotą. Gaisrai kilo dėl didelių karščių, labai stiprių vėjų ir itin mažos drėgmės. Jie sunaikino pagrindinę viešąją infrastruktūrą, viešųjų pastatų, privačių namų, įmonių ir padarė žalos žemės ūkiui.
(2)Gaisrai yra gamtinės kilmės, todėl atitinka pagrindinę ES solidarumo fondo taikymo sritį.
(3)Portugalijos paraiška gauta 2016 m. rugsėjo 21 d., nepasibaigus 12 savaičių galutiniam terminui po to, kai 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo užfiksuota pirmoji žala. Todėl paraiška buvo gauta nepasibaigus reglamentu nustatytam galutiniam terminui.
(4)Savo paraiškoje Portugalija paprašė sumokėti avansą, kaip nustatyta reglamento 4a straipsnyje. 2016 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C(2016) 7250 skirti 392 500 EUR sumą (t. y. 10 % avanso nuo numatomo Fondo finansinio įnašo) ir po to ją visą išmokėjo Portugalijai.
(5)Nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą Portugalijos valdžios institucijos įvertino 157 mln. EUR. Ši suma sudaro tik 15 % Portugalijai didelės nelaimės atveju 2016 m. taikytinos 1 026,714 mln. EUR ribos ES solidarumo fondo lėšoms panaudoti (0,6 % nuo 171 119 mln. EUR 2014 m. kainomis).
(6)Bendra tiesioginės žalos suma yra mažesnė, nei nustatyta didelės nelaimės atveju taikoma riba Solidarumo fondo lėšoms mobilizuoti, todėl paraiška pateikta ir nagrinėta remiantis regioninės nelaimės kriterijumi, nustatytu reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje sąvoka „regioninė nelaimė“ reiškia bet kokią gaivalinę nelaimę, dėl kurios reikalavimus atitinkančios valstybės NUTS 2 lygmens regione padaryta tiesioginė žala viršija 1,5 % to regiono BVP. Kadangi Portugalijos paraiška susijusi su Madeiros sala (PT30 - Região Autónoma da Madeira), taikoma 1 % BVP riba, nes tai yra atokiausias regionas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį. Tiesioginė 157 mln. EUR žala, apie kurią pranešta, sudaro 3,84 % regiono BVP (4 085 mln. EUR, remiantis 2014 m. duomenimis) ir viršija reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nurodytą 1 % ribą. Todėl Portugalijos paraiška atitinka Solidarumo fondo paramos skyrimo reikalavimus.
(7)Kalbant apie nelaimės poveikį ir pasekmes, labiausiai nukentėjo sostinė Funšalis ir Kaljetos savivaldybė, nelaimė smarkiai paveikė kasdienį žmonių gyvenimą ir nuosavybę, taip pat pareikalavo trijų aukų. Sudegęs plotas apima 6 000 hektarų, iš kurių 560 hektarų yra susiję su saugomomis teritorijomis, priklausančiomis tinklui „Natura 2000“. Žala taip pat padaryta vyriausybei priklausančiai įžymiai istorinei nuosavybei „Quinta do Monte“. Be to, Portugalija pranešė, kad žala padaryta 233 namams, iš kurių 154 buvo visiškai sugriauti. Nukentėjo keli ūkiai, padaryta žala 24 įmonėms ir 5 viešbučiams, taip pat vietos mokyklai ir ligoninei. Nukentėjo ir pagrindinė infrastruktūra, pvz., elektros energijos linijos, kuriomis elektros energija tiekiama 400 vartotojų.
(8)Portugalijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo ir atstatymo operacijų, kurios atitinka reglamento 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, išlaidos sudaro 7,347 mln. EUR, ir šią sumą išskaidė pagal operacijų rūšį. Didžiausia šių operacijų išlaidų dalis (daugiau kaip 1,816 mln. EUR) susijusi su laikinos gyvenamosios vietos suteikimu. Antra pagal dydį išlaidų dalis, susijusi su valymo priemonėmis, sudaro 1,756 mln. EUR.
(9)Nukentėjęs regionas pagal Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų (2014–2020 m.) nuostatas priskiriamas mažiau išsivysčiusių regionų kategorijai. Portugalijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie ketinimą perskirstyti finansavimą pagal ESI fondo programą ir skirti lėšų atkūrimo priemonėms.
(10)Šiuo metu pažeidimo, susijusio su Sąjungos teisės aktų dėl nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo įgyvendinimu, nagrinėjimo procedūra nevykdoma. Portugalijos paraiškoje apžvelgiamos taikomos prevencijos priemonės. Pavyzdžiui, 2015 m. liepos 30 d. Portugalijos Respublikos Oficialiajame leidinyje Nr. 147 paskelbtu Ministrų tarybos nutarimu Nr. 56/2015 2015 m. patvirtinta Strateginė klimato politikos programa, Nacionalinė klimato kaitos programa ir Nacionalinė prisitaikymo prie klimato kaitos strategija – strateginiai dokumentai, atitinkantys ES teisės aktus dėl rizikos, susijusios su miško gaisrų nelaimių pobūdžiu, prevencijos ir valdymo.
(11)Paraiškos teikimo metu pažeidimo nagrinėjimo procedūra, susijusi su Sąjungos teisės aktais dėl nelaimės pobūdžio, Portugalijai nebuvo taikoma.
(12)Portugalijos valdžios institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, išskyrus jau nurodytą 360 000 EUR sumą, draudimo apsauga netaikoma.
3.Finansavimas
Pagalbos iš Solidarumo fondo apskaičiavimo metodika nustatyta 2002–2003 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje ir patvirtinta Tarybos ir Europos Parlamento.
Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš Fondo turėtų būti laipsniška. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, Fondo lėšų panaudojimo ribą, taikomą didelės nelaimės atveju (t. y. 0,6 % BNP, arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis, atsižvelgiant į mažiausią iš šių sumų), viršijančios žalos daliai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą, nei žalos daliai, kuri tos ribos nesiekia, padengti. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % bendros tiesioginės žalos, jei ji nesiekia ribos, ir 6 % žalos daliai, viršijančiai tą ribą. Regioninėms nelaimėms ir nelaimėms, dėl kurių paraiškos priimtos pagal kaimyninės šalies nuostatą, taikomas 2,5 % koeficientas.
Solidarumo fondo pagalbos sumos negali viršyti apskaičiuotos bendros reikalavimų atitinkančių operacijų išlaidų sumos, kaip nurodyta pirmiau, atitinkamuose Jungtinei Karalystei, Kiprui ir Portugalijai skirtuose punktuose (5).
Apskaičiuojant bendrą pagalbos pagal ES solidarumo fondą sumą, Jungtinės Karalystės ir Portugalijos atvejais taikytas 2,5 % koeficientas, kadangi bendra tiesioginė žala nesiekia jų atitinkamų didelės nelaimės atveju taikomų ribų. Kipro atveju 2,5 % koeficientas taikytas iki jo didelės nelaimės atveju taikomos ribos, o 6 % koeficientas taikytas šią ribą viršijančios bendros tiesioginės žalos daliai.
Todėl Komisija siūlo taikyti tokias pačias procentines normas ir skirti tokio dydžio pagalbą:
|
Nelaimė |
Bendra tiesioginė žala (mln. EUR)
(mln. EUR) |
Taikoma regioninės nelaimės riba (mln. EUR) |
Taikoma didelės nelaimės riba (mln. EUR) |
2,5 % bendros tiesioginės žalos, nesiekiančios didelės nelaimės ribos (EUR)
|
6 % bendros tiesioginės žalos, viršijančios didelės nelaimės ribą (EUR)
|
Bendra siūlomos pagalbos suma
(EUR) |
|
Jungtinė Karalystė. Potvyniai 2016 m. (regioninė nelaimė) |
2 412,042 |
626,764 |
Netaikoma |
60 301 050 |
- |
60 301 050 |
|
Kipras. Sausra ir gaisrai 2016 m. (didelė nelaimė) |
180,803 |
netaikoma |
101,412 |
2 535 300 |
4 763 460 |
7 298 760 |
|
Portugalija. Gaisrai Madeiroje 2016 m. (regioninė nelaimė) |
157,000 |
40,850 |
netaikoma |
3 925 000 |
- |
3 925 000 |
|
IŠ VISO |
71 524 810 |
|||||
Tai pirmas pasiūlymas 2017 m. priimti sprendimą dėl ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimo. Bendra mobilizuotina ES solidarumo fondo lėšų suma 2017 m. pradžioje buvo 1 115 121 612 EUR – ją sudaro 2017 m. 563 081 210 EUR asignavimo suma (t. y. 500 000 000 EUR 2011 m. kainomis) pagal Daugiametės finansinės programos 5 (DFP) reglamento 10 straipsnio 1 dalį, taip pat visa neišleista 2016 m. 552 040 402 EUR asignavimo suma (t. y. 500 000 000 EUR 2011 m. kainomis), kuri vieniems metams perkelta į kitą laikotarpį pagal DFP reglamento 10 straipsnio 2 dalį.
Kadangi bendra siūlomos pagalbos suma nesiekia 2017 m. bendros mobilizuotinos ES solidarumo fondo lėšų sumos, DFP reglamento nuostatų dėl viršutinės ribos buvo laikomasi.
4.Išvada
Pirmiau išdėstytais trimis Jungtinės Karalystės, Kipro ir Portugalijos atvejais Komisija siūlo panaudoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas ir iš dalies pakeisti 2017 m. biudžetą: 13 06 01 biudžeto straipsnio „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ asignavimus padidinti 71 524 810 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimais.
Kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė, kaip apibrėžta DFP reglamente, atitinkami asignavimai turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas..
Komisija yra įsitikinusi, kad 71 524 810 EUR mokėjimų asignavimų sumą galima perskirstyti 2017 m. biudžeto ribose. Tačiau šiuo pradiniu vykdymo etapu Komisija dar negali nustatyti tikslaus šaltinio. Todėl Komisija siūlo šiame TBP į 40 03 01 biudžeto straipsnį įtraukti neigiamą 71 524 810 EUR dydžio mokėjimų asignavimų rezervą.
Laikydamasi Finansinio reglamento 6 47 straipsnio, Komisija kuo greičiau sumažins neigiamą rezervą, iš kitų biudžeto punktų perkeldama asignavimus pagal to paties reglamento 26 ir 27 straipsniuose nustatytą tvarką.