29.9.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/116

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, IV skirsnis – Teisingumo Teismas,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0136/2017),

A.

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija pabrėžia, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją ir užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.

džiaugdamasis pažymi, jog Audito Rūmai savo 2015 m. metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad atlikus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) žmogiškųjų išteklių ir viešųjų pirkimų auditą didelių trūkumų nenustatyta;

2.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo auditu, padarė išvadą, jog apskritai per 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus atliekant mokėjimus, susijusius su Teisingumo Teismo administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nepadaryta;

3.

pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismo turėti asignavimai siekė 357 062 000 EUR (2014 m. – 355 367 500 EUR) ir kad jų panaudojimo lygis buvo 99 %; džiaugiasi aukštu panaudojimo rodikliu 2015 m., kuris yra toks pat kaip 2014 m.;

4.

pažymi, kad sąmatoje nurodytos 2015 finansinių metų Teisingumo Teismo pajamos – 44 856 000 EUR; prašo Teisingumo Teismą paaiškinti, kodėl nustatytos teisės į gautinas sumas 2015 finansiniais metais yra 10,4 % didesnės, negu nurodyta sąmatoje (49 510 442 EUR);

5.

pažymi, kad pajamos iš teisių į gautinas sumas, perkeltų iš 2014 m. į 2015 m., yra 84 620,37 EUR ir kad 84,28 % sudaro pajamos iš asmenų, bendradarbiaujančių su institucijomis ir kitomis Sąjungos įstaigomis;

6.

pažymi, kad Teisingumo Teismo biudžetas yra didžia dalimi administracinio pobūdžio, todėl apie 75 % lėšų panaudojama išlaidoms, susijusioms su Teisingumo Teisme dirbančiais asmenimis, padengti, o likusi lėšų dalis – išlaidoms, susijusioms su pastatais, baldais, įranga ir kitomis specialiomis jo vykdomomis funkcijomis, padengti; vis dėlto pabrėžia, kad rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepcija turėtų būti taikoma ne tik sudarant visą Teisingumo Teismo biudžetą, bet ir nustatant atskirų skyrių ir padalinių konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus tikslus ir metinius personalo planus; todėl ragina Teisingumo Teismą plačiau taikyti rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą savo kasdienėje veikloje;

7.

palankiai vertina Teisingumo Teismo teisminės veiklos produktyvumą 2015 metais – trijuose teismuose buvo nagrinėjama 1 711 byla ir baigtos nagrinėti 1 755 bylos; pažymi, kad tai yra didžiausias metinis bylų skaičius Teisingumo Teismo istorijoje;

8.

pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismas baigė nagrinėti 616 bylų (tai mažesnis rodiklis nei 2014 m. – 2014 m. baigta nagrinėti 719 bylų) ir pradėjo nagrinėti 713 naujų bylų (palyginti su 2014 m. 622 bylomis);

9.

pažymi, kad 2015 m. Bendrasis Teismas gavo nagrinėti 831 naują bylą ir nagrinėjo 987 bylas, taigi apskritai bylų skaičius yra didesnis, palyginti su ankstesniais metais;

10.

pažymi, kad 2015 m. Tarnautojų teismas baigė nagrinėti 152 bylas (kaip ir 2014 m.) ir gavo 167 naujas bylas; pabrėžia, kad po dešimties Tarnautojų teismo veiklos metų 2015 m. buvo paskutiniai jo egzistavimo metai; mano, kad Teisingumo Teismas turėtų nuodugniai įvertinti šių dešimties metų veiklą;

11.

pažymi, kad 2015 m. trijų teismų statistika patvirtina pastarųjų metų tendenciją dėl vidutinės procedūrų trukmės, kuri išlieka patenkinamo lygio (Teisingumo Teisme prašymai priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjami vidutiniškai 15,3 mėnesio (palyginti su 15 mėnesių 2014 m.), skubūs prašymai priimti prejudicinį sprendimą – 1,9 mėnesio (palyginti su 2,2 mėnesio 2014 m.), tiesioginiai ieškiniai – 17,6 mėnesio (palyginti su 20 mėnesių 2014 m.), o apeliaciniai skundai – 14 mėnesių (palyginti su 14,5 mėnesio 2014 m.); Bendrajame Teisme ir Trnautojų teisme atitinkamai 20,6 mėnesio (palyginti su 23,4 mėnesio 2014 m.) ir 12,1 mėnesio (palyginti su 12,7 mėnesio 2014 m.) sprendžiant visas bylas; mano, kad 2015 m. priimti Teisingumo Teismo statuto pakeitimai gali dar labiau paskatinti tą racionalizavimą;

12.

palankiai vertina tai, kad 2007–2015 m. laikotarpiu išspręstų bylų skaičius išaugo 57 %, daugiausia dėl teismo ir pagalbinių darbuotojų suderintų pastangų, nepaisant to, kad per tą laikotarpį pagalbinių darbuotojų skaičius padidintas itin nedaug;

13.

pažymi, kad 2015 m. buvo patvirtinta Teisingumo Teismo teisminės sistemos reforma ir parengtos naujos Bendrojo Teismo darbo tvarkos taisyklės; supranta, kad iki 2019 m. trijų etapų proceso metu padvigubinus Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, šia reforma Teisingumo Teismui bus sudarytos sąlygos toliau sėkmingai susidoroti su didėjančiu bylų skaičiumi; tikisi, kad bus išanalizuoti vykdant tą reformą pasiekti rezultatai, susiję su Teisingumo Teismo pajėgumu per pagrįstą laikotarpį ir laikantis teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų;

14.

mano, kad atlikus reformą bus sudaryta galimybė Teisingumo Teismui greičiau ir efektyviau spręsti bylas, kurių skaičius didėja, ir tarnauti teisingumo siekiančių asmenų interesams, paisant jų teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą per pagrįstą laikotarpį, siekiant tikslo teikti veiksmingas ir kokybiškas paslaugas;

15.

atkreipia dėmesį į būsimą naujos redakcijos narių elgesio kodeksą, kuriame bus patikslintos išorės veiklos vykdymo ir finansinių interesų paskelbimo sąlygos; ragina užtikrinti didesnį visų teisėjų išorės veiklos skaidrumą; prašo Teisingumo Teismo savo interneto svetainėje pateikti informaciją apie kitas pareigybes ir apmokamą išorinę teisėjų veiklą ir šią informaciją įtraukti į savo metines veiklos ataskaitas;

16.

pažymi, kad iš komandiruotėms skirtų įsipareigojimų – 295 500 EUR – buvo panaudota tik 41 209 EUR; pažymi, kad tokio nepakankamo investavimo atvejo buvo galima išvengti; prašo Teisingumo Teismo pagerinti savo komandiruočių biudžeto sudarymą ir atskaitomybę ir pabrėžia, jog reikia laikytis komandiruočių ekonominio efektyvumo principo;

17.

mano, kad Teisingumo Teismas turėtų skelbti savo posėdžių su išorės subjektais turinį ir nurodyti dalyvius, išskyrus posėdžius, kurie susiję su jo teismine veikla;

18.

prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susitikimų su lobistų bei profesinių asociacijų ir pilietinės visuomenės atstovais sąrašą; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti tų susitikimų protokolus;

19.

džiaugdamasis atkreipia dėmesį į atliktus taikomosios programos „e-Curia“ patobulinimus ir į tai, kad 2015 m. ją naudojo visos valstybės narės; mano, kad skaitmeninant dokumentus reikėtų gerinti ir duomenų saugumą;

20.

pažymi, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo metinės 2015 m. valdymo ataskaitos, jis glaudžiai bendradarbiauja su Audito Rūmų grupe, paskirta jo veiklos rezultatų peržiūrai vykdyti; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad audito proceso pradžioje Teisingumo Teismas sudarė kliūčių audito grupės darbui; palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pagerino savo bendradarbiavimą su auditoriais ir Audito Rūmams pateikė papildomų dokumentų; suvokia, kad, siekiant padėti išsaugoti sprendimus priimančių asmenų nepriklausomumą, skatinti sprendimų nuoseklumą ir galutinumą ir užtikrinti, kad sprendimus priimantiems asmenims nereikėtų praleisti daugiau laiko liudijant apie savo sprendimus nei juos priimant, būtina laikytis svarstymų slaptumo principo; tačiau pažymi, kad svarstymų slaptumo principas ab ovo užkerta kelią bet kokiai išorės kontrolei; todėl ragina Teisingumo Teismą parengti vidaus kontrolės ir padėties ištaisymo mechanizmą, kad tokiais atvejais būtų numatyta tam tikro lygio kontrolė;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas įvykdė tarpinstitucinį susitarimą per penkerių metų laikotarpį sumažinti darbuotojų skaičių 5 %;

22.

atkreipia dėmesį į didelį užimtų darbo vietų rodiklį (98 %) nepaisant didelės Teisingumo Teismo darbuotojų kaitos ir pritaria jo aktyviai įdarbinimo politikai; ragina Teisingumo Teismą nustatyti su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusias taisykles;

23.

palankiai vertina tai, kad 2015 m. Teisingumo Teismas ir Europos Centrinis Bankas keitėsi darbuotojais, ir tikisi, kad bendradarbiavimas bus tęsiamas ir ateinančiais metais;

24.

palankiai vertina Teisingumo Teismo iniciatyvą gerinti lyčių pusiausvyrą vadovų pareigybėse ir tai, kad asmenų, užimančių vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų pareigybes, lyčių pusiausvyra 2015 m. pasiekė 35 %–65 %; vis dėlto mano, kad institucijoje dar yra galimybių pagerinti padėtį šioje srityje; be to, pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba yra nusistatę tikslą skiriant naujus teisėjus į Bendrąjį Teismą užtikrinti vienodą moterų ir vyrų atstovavimą (1);

25.

pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. santykis tarp personalo kilmės šalies ir valstybių narių dydžio, privalo ir toliau būti svarbus išteklių valdymo veiksnys, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau;

26.

palankiai vertina tai, kad Teisingumo Teismas pasiekė darnesnį darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą anksčiau nei 2004 m., ir darbuotojų iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. ar vėliau, santykį; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl didelio geografinio disbalanso, kiek tai susiję su vidurinės ir vyresniosios grandies vadovų pareigybėmis, nes čia nepalankesnėje padėtyje yra valstybės narės, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ar vėliau; ragina Teisingumo Teismą stengtis tą padėtį ištaisyti ir informuoti Parlamentą apie toje srityje pasiektus rezultatus;

27.

apgailestauja dėl to, kad Teisingumo Teismo informavimo apie pažeidimus vidaus taisyklės buvo priimtos tik 2016 m. pradžioje; rekomenduoja Teisingumo Teismui tas taisykles išplatinti savo darbuotojams, kad jos visiems būtų žinomos; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pateikti išsamią informaciją apie informavimo apie pažeidimus atvejus 2015 m. (jeigu tokių yra) ir pranešti, kaip tokiais atvejais buvo elgiamasi ir kokie sprendimai buvo priimti;

28.

primygtinai ragina Teisingumo Teismą nustatyti tvarką, kad turi būti pateikiamos interesų deklaracijos, o ne interesų konflikto nebuvimo deklaracijos, nes savo paties interesų konfliktų vertinimas jau savaime yra interesų konfliktas; mano, kad interesų konfliktų atvejų vertinimą turi atlikti nepriklausoma šalis; prašo Teisingumo Teismo ne vėliau kaip 2017 m. birželio mėn. pranešti apie padarytus pakeitimus ir nurodyti, kas tikrina interesų konflikto atvejus; pakartoja, kad skaidrumas yra pagrindinis veiksnys užtikrinant visuomenės pasitikėjimą; primygtinai ragina Teisingumo Teismą nustatyti aiškias taisykles „sukamųjų durų“ reiškinio atveju ir numatyti atgrasančias sankcijas, pvz., pensijų sumažinimą arba draudimą bent trejus metus dirbti panašiose įstaigose, kad „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų būtų išvengta;

29.

atkreipia dėmesį į Teisingumo Teismo, Komisijos ir Parlamento vertimo žodžiu tarnybų bendradarbiavimą Tarpinstituciniame vertimo raštu ir žodžiu komitete, visų pirma vertimo žodžiu srityje; tikisi, kad tas bendradarbiavimas, kai tik jį įmanoma vykdyti nepakenkiant Teisingumo Teismo įsipareigojimams, bus išplėstas, kad apimtų ir vertimo raštu sritį, ir pritaria tam;

30.

ragina Teisingumo Teismą pateikti Parlamentui vertimo išlaidas pagal suderintą metodiką, dėl kurios susitarta Tarpinstitucinėje darbo grupėje pagrindinių tarpinstitucinės veiklos ir veiksmingumo rodiklių klausimais;

31.

pažymi, kad 2015 m. Teisingumo Teismo vertimo raštu direktorato darbo krūvis padidėjo 1,4 %, o produktyvumas – 7 %, nes vykdyta užsakomųjų paslaugų kontrolė ir įdiegtos naujos pagalbinės vertimo raštu priemonės;

32.

pritaria išlaidų ir tarnybinių automobilių naudojimo sąlygų peržiūrai, kurią bendrai atliko Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų vidaus audito tarnybos; ragina Teisingumo Teismą apsvarstyti, atsižvelgiant į tą peržiūrą, galimybę sumažinti tarnybinių automobilių, kuriais naudojasi nariai ir darbuotojai, skaičių; be to, ragina Teisingumo Teismą geriau tikrinti tarnybinių automobilių naudojimą, kad jie nebūtų naudojami privačiais tikslais;

33.

palankiai vertina Teisingumo Teismo įsipareigojimą siekti ambicingų aplinkos apsaugos tikslų; ragina instituciją taikyti žaliųjų viešųjų pirkimų principus ir parengti taisykles bei numatyti pakankamą biudžetą išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimui užtikrinti;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad pateikta išsami informacija apie Teisingumo Teismo pastatų politiką, visų pirma apie statybos darbus, kuriuos vykdant siekiama penktą kartą išplėsti Teisingumo Teismo pastatų kompleksą;

35.

palankiai vertina tai, kad Florencijoje Sąjungos istoriniuose archyvuose atidarytas ir istorinis Teisingumo Teismo archyvas;

36.

palankiai vertina Teisingumo Teismo iniciatyvą savo metinę ataskaitą skelbti nauju formatu; ragina Teisingumo Teismą paskelbti Audito Rūmų metinę ataskaitą, visų pirma su Teisingumo Teismu susijusias dalis;

37.

ragina Teisingumo Teismą pagerinti savo ryšių su Sąjungos piliečiais palaikymo politiką;

38.

mano, kad Teisingumo Teismo atsakymas į Parlamento klausimą dėl išmokų (klausimas Nr. 26) yra neišsamus; prašo Teisingumo Teismo jį patikslinti ir pateikti aiškų ir išsamų atsakymą.