8.5.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 164/19

1.

pripažįsta, kad šiuo metu, kai Sąjungoje tvyro netikrumas, gyvybiškai svarbu stiprinti piliečių priklausomybės pastaruosius šešiasdešimt metų kuriamam integracijos projektui, dalyvavimo jame ir didesnio artumo jausmą. Europos modelis išlieka patrauklus, tačiau pažanga įgalinant piliečius visose srityse (politikos, socialinių reikalų, ekonomikos ir kultūros) turi būti vienas iš būdų suteikti naują postūmį šiam procesui. Tokiomis aplinkybėmis Europos pilietybė, prieš 25 metus įtvirtinta Mastrichto sutartyje ir sukurta kaip bendras visų europiečių statusas, gali būti tinkama priemonė šiems tikslams pasiekti;

2.

ragina stiprinti piliečių teises atsižvelgiant į globalizacijos procesą, kuris teikia galimybių ir kelia iššūkių mūsų piliečiams. Atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos neseniai pradėtą svarstymą, kaip suvaldyti šį globalizacijos procesą užtikrinant Europos piliečių apsaugą ir įgalinimą parengiant tvirtą socialinę politiką ir padedant pasiekti gyvenimo lygio konvergenciją kilimo kryptimi, taip pat siekį teikti reikiamą paramą visą gyvenimą trunkančiam švietimui ir mokymuisi privačiam sektoriui atliekant ypatingą vaidmenį, ir visų pirma atkreipia dėmesį į ES struktūrinių ir investicijų fondų vaidmenį taikant šias priemones pažeidžiamiems regionams;

3.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi ir vietos bei regionų lygmeniu, nes būtent šiuo lygmeniu piliečiai jį geriausiai supranta. Kaip pažymėjo RK (1), beveik 100 000 Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų, palaikančių ryšius su pačiais įvairiausiais piliečiais, prisiima didelę dalį atsakomybės už pagrindinių teisių ir laisvių įgyvendinimą;

4.

atsižvelgdamas į savo parengtas nuomones dėl ankstesnių pilietybės ataskaitų, pakartoja, kad negalima nepaisyti pilietybei būdingo socialinio aspekto ir konkrečios regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybės šioje srityje. Šiuo požiūriu Komitetas palankiai vertina institucijų prisiimtą įsipareigojimą padėti pasiekti gyvenimo standartų konvergenciją kilimo kryptimi, pabrėžia, kad įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį reikia laikytis subsidiarumo principo, ir atkreipia dėmesį į rengiamo šio ramsčio III skyriaus dėl socialinės apsaugos ir įtraukties poveikį vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijai, įskaitant nustatytas priemones, susijusias su vaikų apsauga, minimalių pajamų užtikrinimu, neįgaliųjų įtrauktimi, galimybe gauti būstą ir pagrindines paslaugas ir t. t. (2); pabrėžia, kad bet koks šių teisių stiprinimas, kaip numatoma dokumente, turi būti papildytas teritorinio poveikio vertinimu ir subsidiarumo ir proporcingumo analize, kad būtų užtikrinta, jog bus atsižvelgta į vietos ir regionų valdžios institucijų kompetenciją;

5.

yra labai susirūpinęs dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES galimų pasekmių piliečiams; mano, jog būtina labai aiškiai ir visapusiškai laikantis teisinio tikrumo principo užtikrinti Jungtinėje Karalystėje gyvenančių Europos piliečių ir jų šeimos narių ir Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teises remiantis abipusiškumo principu. Artimiausiais metais šiam klausimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo tikslu visų pirma būtina būsimame susitarime numatyti reikiamas veiksmingas, nediskriminacines ir kuo platesnes garantijas, kad būtų apgintos jų teisės, įskaitant ES piliečių teisę nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinės Karalystės piliečių teisę nuolat gyventi ES. Aišku, siekiant teisingo problemos sprendimo, šios teisės turėtų būti užtikrintos ir ES valstybėse narėse gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams;

6.

jaučiasi padrąsintas derybų procese dalyvaujančių šalių požiūrio į šį klausimą ir norėtų nuolat gauti kuo išsamesnės ir naujausios informacijos apie šių derybų eigą; mano, jog būtina tiksliai nustatyti naudos gavėjus ir pagrindines teises, kurios turi būti garantuotos, įskaitant galimybę gauti švietimą, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas, taip pat taikyti apsaugos priemones tam tikrais atvejais (Šiaurės Airijos ir Kipro), kai Europos piliečių teisėms gali būti padarytas ypač didelis poveikis; mano, kad viso šio proceso metu, bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų būti suteikta kuo daugiau informacijos susijusiems asmenims ir būtų užkirstas kelias bet kokio pobūdžio diskriminacijai ar ksenofobijai jų atžvilgiu;

7.

atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus teiginius, labai palankiai vertina Europos Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje pateiktus pasiūlymus ir mano, kad jie yra tinkami pradėti naują piliečių teisių stiprinimo etapą, nors jų turinį būtų galima papildyti;

8.

atkreipia dėmesį, kad Europos piliečiai labiausiai pasitiki regionų ir vietos valdžios institucijomis ir kad vietos ir regionų politikai turėtų atlikti daug svarbesnį vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese propaguodami piliečių nuomonę;

9.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų darbas turės lemiamos reikšmės įgyvendinant Komisijos pasiūlymus, susijusius su informuotumo apie piliečių teises didinimu. Reikėtų stengtis jas įtraukti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nedelsiant susipažinti su šia informacija, atsižvelgiant į tai, kad pagal savo pobūdį jos yra arčiausiai piliečių esančios ir jiems prieinamiausios valdžios institucijos. Šiuo požiūriu reikėtų optimizuoti Europos informacijos centrų (Europe Direct) vaidmenį didinant piliečių informuotumą ir teikiant jiems informaciją apie jų ES teises ir finansavimo galimybes, renginius ir seminarus Europos tema ir atitinkamų organizacijų kontaktinę informaciją;

10.

mano, kad piliečių informuotumo didinimas visų pirma turi būti orientuotas į jaunimą. Iki šiol jis labiausiai nukentėjo nuo ekonomikos krizės ir prarado pasitikėjimą integracijos procesu ir piliečio statusu, kurie jam negarantuoja visapusiško asmeninio ir profesinio tobulėjimo, todėl į tai reikėtų ypač atsižvelgti. Imantis būtinų priemonių, kurias įgyvendinant pagrindinį vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, turi būti numatyta ne tik sukurti Europos solidarumo korpusą, bet ir imtis kitokio pobūdžio priemonių (galimybės įsidarbinti, judumas, švietimas, įgūdžių ugdymas ir kt.), kaip praėjusių metų gruodžio mėn. reikalavo Europos Vadovų Taryba;

11.

mano, kad vietos valdžios institucijų indėlis į demokratijos principo stiprinimą yra labai svarbus, kadangi šios institucijos yra pagrindinis ir tiesioginis Europos piliečių atstovaujamosios demokratijos išraiškos lygmuo. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas dialoguose su piliečiais ir viešosiose diskusijose padeda skatinti dalyvaujamąją demokratiją, todėl ateityje jis turėtų būti stiprinamas;

12.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip pagalbos ar socialinių išmokų teikėjos, taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant Europos piliečių teisę gyventi kitoje valstybėje narėje. Bet kuriuo atveju jų veiksmai socialinio pilietiškumo srityje turi būti grindžiami Europos teisėje nustatytais ir teismų praktika patikslintais kriterijais, kurių žinojimas ir sklaida yra ypač reikalingi;

13.

pripažįsta, kad laisvas asmenų judėjimas keliaujant turistiniais, kultūros, moksliniais ir ekonominiais tikslais prisidėjo ugdant Europos pilietiškumą ir skatinant tarpusavio supratimą; rekomenduoja stiprinant šiuos ryšius ugdyti piliečių ir Europos piliečių vienybės jausmą. Prie to gali ypač prisidėti mūsų kultūros ir paveldo įvairovė. Tai pripažindamos Europos institucijos paskelbė 2018 metus Europos kultūros paveldo metais – vietos ir regionų valdžios institucijos yra pagrindinės ir strateginės dalyvės įgyvendinant veiksmus ir iniciatyvas, kurių planuojama imtis per šiuos Europos kultūros paveldo metus;

14.

pritaria, kad dalyvavimas vietos ir regionų rinkimuose yra vienas iš pagrindinių pilietybės ir su ja labiausiai tiesiogiai susijusių aspektų; be to, pabrėžia, kad dalyvavimas Europos Parlamento rinkimuose gyvenamosios vietos šalyje taip pat yra svarbi Europos piliečių teisių išraiška, tačiau rinkimai pagal skirtingas nacionalines taisykles prieštarauja bendraeuropietiškam požiūriui į dalyvavimą; todėl ragina pritarti Europos Parlamento pasiūlymams dėl rinkimų kampanijos „europinimo“ ir tarpvalstybinių sąrašų renkant EP narius idėjai;

15.

vis dėlto įspėja, kad šis aspektas į Europos piliečių teises neįtrauktas. Tai yra klausimas, dėl kurio reikėtų specialios teisėkūros procedūros, kuriai būtų pritaikytas vieningas balsavimas (pagal SESV sutarties 25 straipsnio 2 dalį), todėl jį reikėtų geriau apsvarstyti. Tuo tarpu valstybės narės galėtų būti paragintos apsvarstyti atviras ES piliečių dalyvavimo formas;

16.

mano, kad norint padidinti Europos piliečių dalyvavimą vietos rinkimuose neišvengiamai reikės glaudžiai bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis imtis įvairių priemonių (informacijos sklaida, informuotumo didinimo kampanijos, supaprastinti rinkimų registro formalumai ir kt.). Kartu Europos piliečiams vis aktyviau dalyvaujant vietos rinkimuose reikėtų nedelsiant apsvarstyti funkcinių skirtumų turinčių asmenų teises į visavertį politinį dalyvavimą ir kliūtys jų dalyvavimui tose valstybėse narėse, kurios jį riboja, turėtų būti visiškai pašalintos. Šį klausimą, kuris viršija vietos ir regionų valdžios institucijų kompetenciją, Komisija turi įtraukti į savo pasiūlymus;

17.

laikosi nuomonės, kad trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES, laikantis gyvenamosios šalies teisės, taip pat reikėtų suteikti galimybę dalyvauti politiniame gyvenime vietos ir regionų lygmeniu;

18.

primena, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos piliečių dalyvavimas yra ne tik naudojimasis balsavimo teise, bet ir dalyvavimas demokratiniame procese įvairiomis dalyvaujamosios demokratijos formomis. Atsižvelgdamos į tai, vietos ir regionų valdžios institucijos turi padėti skleisti žinias ir supažindinti Europos piliečius su šiais naujais dalyvavimo būdais įtraukdamos juos į savo pačių veiklą;

19.

pabrėžia, kad šios priemonės apima ir Europos piliečių iniciatyvą (EPI), kuri iki šiol buvo matomiausias dalyvaujamosios demokratijos Europos Sąjungoje matmuo ir gali sustiprinti tiesioginį piliečių ir valdžios, kuriai priklauso ir vietos bei regionų valdžios institucijos, ryšį. Komisija savo ataskaitoje palankiai vertina penkerius jos įgyvendinimo metus, tačiau akivaizdu, kad būtina šį instrumentą toliau plėtoti ir pritaikyti naudotojams, siekiant išnaudoti jo visą demokratinį potencialą. RK ir ateityje kritišku žvilgsniu vertins EPI raidą ir šiuo metu rengia savo rekomendacijas dėl siūlomo Reglamento (ES) Nr. 211/2011 persvarstymo;

20.

palankiai vertina neseniai priimtus Bendrojo Teismo sprendimus dėl EPI, kuriais siekiama apriboti plačią Komisijos diskreciją ir suteikti EPI daugiau galimybių daryti įtaką įvairaus pobūdžio procesams (3); todėl ragina reformuoti mechanizmą siekiant užtikrinti tikrą piliečių įgalinimą ES politiniuose ir teisiniuose procesuose;

21.

įspėja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kiekvieną dieną privalo tvarkyti daug piliečiams reikalingų formalumų. Be to, jos yra pirmosios valdžios institucijos, į kurias kreipiamasi;

22.

pažymi, kad Europos piliečiai vis dėlto skundžiasi dėl informacijos trūkumo, lėtų ir sudėtingų daugumos administracinių procedūrų, kurias reikia atlikti norint pasinaudoti savo teise laisvai judėti ir apsigyventi kitose valstybėse narėse. Kritika gali būti ženklas, kad valdžios institucijos, įskaitant regionų ir vietos, skiria nepakankamai dėmesio į juos besikreipiančių piliečių pasiūlymams, lūkesčiams ir poreikiams. Pabrėžia paprastų ir skaidrių taisyklių svarbą siekiant suteikti ES piliečiams galimybę gyventi kitose ES valstybėse narėse ir visapusiškai dalyvauti šalies socialiniame gyvenime. Pripažįsta, kad reikia taikyti daugiapakopio valdymo metodą, pagal kurį visi valdžios lygmenys turėtų dirbti kartu, kad palengvintų šį procesą;

23.

mano, kad Komisijos numatytos priemonės sukurti „bendrąją skaitmeninę prieigą“ turėtų apimti ne tik nacionalines, bet ir vietos bei regionų valdžios institucijas ir turėtų būti vadovaujamasi visapusišku požiūriu žengiant pirmąjį žingsnį būtino administracinio supaprastinimo ir racionalizavimo link, todėl mano, kad, kadangi Europos pilietiškumo, pagrįsto Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis demokratinėmis vertybėmis, stiprinimas yra tiesiogiai susijęs su tuo, kaip įvairios viešojo administravimo įstaigos laikosi skaidrumo principo, būtų labai naudinga, jei ES institucijos su jomis bendradarbiautų ir suteiktų joms techninių priemonių ir tinkamų finansinių išteklių, kurie padėtų užtikrinti veiksmingą skaidrumo ir gero valdymo principų taikymą įvairiais Europos viešosios valdžios lygmenimis ir erdvių, kuriose būtų galima keistis patirtimi ir ją vertinti, kūrimą;

24.

pažymi, kad visų pirma netoli sienos gyvenantys pasienio regionų gyventojai kasdien susiduria su kliūtimis norėdami pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise. Su daugybe kliūčių judumui visų pirma susiduria tarpvalstybiniai darbuotojai, nes atitinkamose valstybėse narėse nepakankamai suderinti teisės aktai socialinės apsaugos, tiesioginio apmokestinimo ir mokesčių lengvatų srityse, taip pat darbo teisės aktai, kurie neleidžia tokiems darbuotojams pasinaudoti savo teise lygiomis galimybėmis patekti į darbo rinką. Klausimas, ką šiuo atveju reiškia arba gali reikšti jų ES pilietybė, turi būti svarbus ir pačiai ES, nes šiuose Europos šalių pasienio regionuose dabar ypač išryškėja Europos idėja ir Bendrijos vertybės. Europos Komisija pasienio regionuose ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje turėtų sudaryti palankias sąlygas tarpvalstybiniam dialogui, procesams ir dalyvavimui; be to, Europos Komisija turėtų skatinti valstybes nares geriau suderinti savo teisės aktus, kad būtų užtikrintos pasienio regionų gyventojų teisės;

25.

laikosi nuomonės, kad taip pat gali būti tikslinga atsižvelgti į gerąja patirtį, įgytą vietos valdžios institucijoms dalyvaujant programoje „Pažangieji miestai“; šios patirties pritaikymas gali padėti patobulinti naujas Komisijos numatytas priemones;

26.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmai yra itin svarbūs skatinant lygias galimybes; šiuo požiūriu finansinė įtrauktis yra neatsiejamas pilietybės aspektas Europos Sąjungoje, nes atlieka svarbų vaidmenį mažinant skurdą ir pajamų atotrūkį bei didinant ekonomikos augimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų kurti partnerystes, kad galėtų sukurti priemonių, užkertančių kelią finansinei atskirčiai ir pernelyg dideliam įsiskolinimui, ypač didelį dėmesį skiriant pažeidžiamiausiems piliečiams;

27.

mano, kad siūlomų kovos su smurtu priemonių atveju labai svarbu raginti valstybes nares į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2011/99/ES, skatinti jas dalyvauti Stambulo konvencijoje, taip pat atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, kadangi yra šia tema parengtų vietos ar regionų lygmens programų (orientavimas, aukų priėmimo centrų priežiūra, pensijos ar išmokos ir kt.) ir jos natūraliai yra arti aukų;

28.

pabrėžia, kad kalbant apie priemones, kuriomis siekiama derinti profesinę veiklą ir asmeninį gyvenimą, šių administracijų vaidmuo taip pat labai svarbus numatant pagalbines priemones, pamokų laiką ir pan.; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pristatytoje teisėkūros iniciatyvoje pateiktus pasiūlymus; kalbant apie palankesnių sąlygų sudarymą šeimos gyvenimui, taip pat pabrėžia, kad pageidautina Europos lygmeniu skatinti geriausią praktiką ir politiką, kurią savarankiškai įgyvendina vietos ir regionų valdžios institucijos remdamos sunkumų patiriančias šeimas, ypač daugiavaikes;

29.

pabrėžia, kad lygybės skatinimas taip pat labai svarbus vietos ir regionų lygmeniu vykdomoms iniciatyvoms, skirtoms kovai su diskriminacija ir nepripažinimu visuomenėje, kurių aukomis tampa LGBTI asmenų grupės;

30.

primena svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį skatinant funkcinių skirtumų turinčių asmenų integracijos priemones ir dalyvavimą lygiomis teisėmis; šiuo požiūriu pritaria Europos neįgaliųjų kortelės projektui: tai priemonė, leidžianti neįgaliesiems naudotis kiekvienos dalyvaujančios šalies suteikiamomis specialiomis lengvatomis (ypač kultūros, transporto, laisvalaikio ir sporto srityse);

31.

pabrėžia, kad dėl veiksmų, susijusių su sintų ir (arba) romų mažumomis, taip pat kitomis mažumomis, pasakytina, jog vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį sprendžiant tokius klausimus kaip socialinė pagalba, švietimas ar būstas;

32.

pažymi, kad siūlomuose lygybės užtikrinimo veiksmuose neatsižvelgiama į ypatingus jaunimo poreikius. Sunkumai įsidarbinti ar darbo vietų stygius yra veiksniai, trukdantys naudotis vienodomis žmogaus ir piliečio teisėmis, kurios suteikiamos steigimo sutartimis ir Pagrindinių teisių chartija. Todėl jaunimo nepasitenkinimas gali virsti atviru priešiškumu, kurį skatina populistiniai ir ksenofobiniai judėjimai, arba radikalizacija;

33.

mano, kad neginčijamai pagerėjo Europos jaunimo mokymas dėl vis platesnių galimybių naudotis Europos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programomis, kurios šiuo metu įtrauktos į programą „Erasmus +“, todėl dar labiau būtina imtis priemonių palengvinti jų perėjimą nuo mokymosi prie darbinės veiklos, leidžiant jaunimui įgyti papildomų įgūdžių ir padidinti savo įsidarbinimo galimybes pasinaudojant tiek vietos valdžios institucijų šioje srityje jau įgyvendinamomis iniciatyvomis (pvz., per ESF), tiek glaudesniu susijusių sektorių bendradarbiavimu, ir pakeisti prieštaringą padėtį, kai labiausiai išsilavinusi Europos karta patiria daugiausia sunkumų gauti (kokybišką) darbo vietą; galiausiai pabrėžia, kad absoliučiai būtina skatinti jaunimo užimtumą siekiant atkurti jaunimo pasitikėjimą Europos Sąjunga ir jos vertybėmis.