(4)

BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti žvejybos ir ilgalaikį akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(4)

BŽP siekiama, be kita ko, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą , kad būtų užtikrinama, kad žvejojamų žuvų rūšių ištekliai atsikurtų ir būtų išlaikomi tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(4a)

kalbant apie jūrų biologinių išteklių naudojimą, Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas aiškus tikslas atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijas tokio dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis. Todėl pagal to reglamento 2 straipsnio 2 dalį atitinkamas naudojimo lygis turi būti pasiektas, kai įmanoma, 2015 m., ir palaipsniui pasiektas ne vėliau kaip 2020 m., ir po to jis turėtų būti išlaikomas;

(5)

siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių apsaugos priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;

(5)

siekiant BŽP tikslų, turi būti imtasi įvairių išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių , visapusiškai laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų ;

(6)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

(6)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turėtų būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai , tikslai ir apsaugos priemonės , išteklių išsaugojimo tikslai ir techninės priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekti to reglamento 15 straipsnyje nustatyti kiekybiniai tikslai, būtų kuo labiau vengiama nepageidaujamo laimikio ir jis būtų kiek įmanoma mažinamas ;

(6a)

be to, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnio 3 dalį daugiamečiame plane Komisijai gali būti suteikti įgaliojimai nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus;

(9a)

kai kuriuos bendro intereso išteklius taip pat naudoja trečiosios šalys, todėl labai svarbu, kad Sąjunga konsultuotųsi su tomis trečiosiomis šalimis, siekdama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai būtų valdomi darniai. Jeigu nėra oficialaus susitarimo, Sąjunga, siekdama sudaryti sąlygas darniam valdymui, turėtų padaryti viską, ką gali, kad būtų susitarta dėl bendros tų išteklių žvejybos tvarkos, kurią įgyvendinant turėtų būti užtikrintos, sudarytos ir propaguojamos vienodos sąlygos Sąjungos rinkos veiklos vykdytojams;

(10)

šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač pasiekti atitinkamų išteklių didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (DGTŽL) ir jį išlaikyti ir taip prisidėti prie įpareigojimo iškrauti priedugnio žuvų laimikį , kuriam taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, vykdymo ir prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;

(10)

šio plano tikslas turėtų būti prisidėti prie BŽP tikslų siekimo, ypač atkurti žuvų išteklius ir juos išlaikyti tokio dydžio, kuris viršytų biomasės dydį, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti demersinių išteklių , kuriems taikomi laimikio apribojimai, laimikį vykdymo ir , kuo labiau sumažinant neigiamą žvejybos poveikį jūrų ekosistemai, prie ekosisteminio žuvininkystės valdymo metodo įgyvendinimo;

(10a)

šis planas taip pat turėtų padėti pasiekti, kad aplinkos būklė būtų gera, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, ir kad buveinių ir rūšių išsaugojimo būklė būtų palanki, kaip reikalaujama atitinkamai Europos Parlamento direktyvoje 2009/147/EB  (1a) ir Tarybos direktyvoje 92/43/EEB  (1b) ;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į  daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;

(11)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir kad jas nustatant būtų laikomasi daugiamečiuose planuose nustatytų kiekybinių tikslų, laikotarpių ir intervalų ;

(11a)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 1 dalį bendri Sąjungos ir trečiųjų šalių ištekliai turi būti valdomi, kiek įmanoma, pagal bendrus susitarimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Be to, tokiems susitarimams turėtų būti taikomi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 1 ir 2 straipsniuose nustatyti tikslai ir 4 straipsnyje nustatytos apibrėžtys;

(14)

jeigu su DGTŽL susiję tikslai nenustatyti, rekomenduojama taikyti atsargumo principą;

(14)

jeigu su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu susiję tikslai nenustatyti, daugiamečiame plane turėtų būti nustatytos priemonės žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą , apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Tokiomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad atitinkamų išteklių išsaugojimo lygis bent jau prilygtų naudojimo lygiui, kuriam esant galimas didžiausias tausios žvejybos laimikis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 2 dalyje ;

(14a)

mėgėjų žvejyba gali daryti žuvų ištekliams didelį poveikį. Valstybės narės turi rinkti duomenis apie mėgėjų žvejybos laimikius, laikydamosi teisės aktuose nustatytų duomenų rinkimo reikalavimų. Tais atvejais, kai tokia žvejyba daro didelį neigiamą poveikį ištekliams, plane turėtų būti numatyta galimybė priimti sprendimą dėl specialių valdymo priemonių, laikantis proporcingumo principo. Bet kokios Sąjungos lygmens valdymo ir techninės priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, turėtų proporcingai atitikti siekiamus tikslus;

(16)

norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), rekomenduojama naudoti šiuos ribinius gausos dydžius: minimali gausa ( gausabuffer ) , kuri atitinka Bbufffer atskaitos tašką, nurodytą Šiaurės jūros omarų ilgalaikiame valdymo plane, parengtame Šiaurės jūros patariamosios tarybos  (42) , ir ribinė gausa ( gausalimit ) , kuri atitinka gausos DGTŽL Btrigger (lygų Blim), kaip nurodyta ICES77 ;

(16)

norveginių omarų funkciniams vienetams (kuriems nustatomi), tikslinga naudoti ICES rekomenduojamus minimalios gausos ( Abundancebuffer ) ir ribinės gausos ( Abundancelimit) ) dydžius kaip gausos dydžius, kuriems sumažėjus imamasi veiksmų ;

(17)

turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimtis žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos ištaisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

(17)

turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės tam atvejui, jei išteklius taptų mažesnis nei norma. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Šios priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu arba valstybės narės priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

(19)

tikslinga nustatyti , kad norveginių omarų IIa ir IV ICES zonose BLSK būtų lygūs laimikio ribų , nustatytų kiekvienam funkciniam vienetui , ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų tame BLSK rajone sumai . Tačiau tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus ;

(19)

tikslinga, jei įmanoma , kiekvienam funkciniam vienetui nustatyti atskirą norveginių omarų BLSK. Gali būti nuspręsta imtis atskirų priemonių, siekiant apsaugoti atitinkamą funkcinį vienetą ;

(20)

siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės;

(20)

siekiant vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos kitos išsaugojimo priemonės, visų pirma priemonės , kuriomis siekiama palaipsniui užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, arba kuo labiau sumažinti neigiamą žvejybos poveikį ekosistemai ir kurios toliau tikslinamos, kai taikytina, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį ;

(25)

turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą išteklių , kuriems taikomas šis reglamentas, kontrolę;

(25)

turėtų būti nustatytas priedugnio žuvų išteklių ribinis kiekis, kurį žvejybos laivas turi iškrauti paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos šiuos uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą iškraunamo laimikio , kuriam taikomas šis reglamentas, kontrolę;

(26)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turi būti įvertintas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;

(26)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turi būti atliekamas ir turi būti pagrįstas periodiniais plano įvertinimais, vadovaujantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis: planas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip … [treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir po to – kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių bei nustatyti poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tai taip pat yra minimalus mokslinių institucijų reikalaujamas laikotarpis;

1)

priedugnio žuvų ištekliai – plokščiųjų ir apvaliųjų žuvų rūšys ir norveginiai omarai , kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jos.

1)

demersiniai ištekliai – apvaliosios, plokščiosios ir kremzlinės žuvys, norveginiai omarai (Nephrops Norvegicus) ir šiaurinės paprastosios krevetės (Pandalus borealis) , kurie gyvena ant vandens storymės dugno ar arti jo;

1a)

1b)

1c)

2)

1 grupė – priedugnio žuvų ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane:

2)

1 grupė – demersiniai ištekliai, kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su biomase susijusios apsaugos priemonės yra nustatyti šiame plane , kaip nurodyta I ir II prieduose:

a)

atlantinės menkės (Gadus morhua) vakarų (Šiaurės jūros, rytinės Lamanšo dalies, Skagerako) IV parajonyje ir VIId ir IIIa kvadrate , toliau vadinamos Šiaurės jūros atlantinėmis menkėmis;

a)

atlantinės menkės (Gadus morhua) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas) , toliau vadinamos IV parajonio, VIId kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies atlantinėmis menkėmis;

b)

juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) (Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos, Skagerako) IV parajonyje ir VIa ir IIIa kvadrate, toliau vadinamos juodadėmėmis menkėmis;

b)

juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VIa kvadrate ( į vakarus nuo Škotijos ) ir IIIa kvadrato vakarinėje dalyje (Skagerakas) , toliau vadinamos IV parajonio, VIa kvadrato ir IIIa kvadrato vakarinės dalies juodadėmėmis menkėmis;

c)

jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos Šiaurės jūros plekšnėmis;

c)

jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir IIIa kvadrate (Skagerakas), toliau vadinamos IV parajonio ir IIIa kvadrato jūrinėmis plekšnėmis;

d)

ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV ir VI parajonyje ir IIIa kvadrate (Šiaurės jūra, Rokalas ir Škotijos vakarai, Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos ledjūrio menkėmis;

d)

ledjūrio menkės (Pollachius virens) IV parajonyje (Šiaurės jūra), VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas) ir IIIa kvadrate ( Skagerakas ir Kategatas), toliau vadinamos IV ir VI parajonių ir IIIa kvadrato ledjūrio menkėmis;

e)

jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami Šiaurės jūros liežuviais;

e)

jūrų liežuviai (Solea solea) IV parajonyje (Šiaurės jūra), toliau vadinami IV parajonio jūrų liežuviais;

f)

jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate ir 22–24 pakvadratyje ( Skagerakas ir Kategatas, Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami Kategato jūrų liežuviais;

f)

jūrų liežuviai (Solea solea) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas) ir 22–24 pakvadračiuose (Baltijos jūros vakarinė dalis), toliau vadinami IIIa kvadrato ir 22–24 pakvadračių jūrų liežuviais;

g)

merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje ir VIId kvadrate ( Šiaurės jūra ir rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami Šiaurės jūros merlangais;

g)

merlangai (Merlangius merlangus) IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VIId kvadrate (rytinė Lamanšo dalis), toliau vadinami IV parajonio ir VIId kvadrato merlangais;

ga)

europiniams jūrų velniams (Lophius piscatorius) IIIa kvadrate (Skagerakas ir Kategatas), IV parajonyje (Šiaurės jūra) ir VI parajonyje (į vakarus nuo Škotijos ir Rokalo salos rajonas);

gb)

šiaurinėms paprastosioms krevetėms (Pandalus borealis) IVa kvadrato rytinėje dalyje ir IIIa kvadrate.

3)

2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane:

3)

2 grupė – norveginių omarų (Nephrops norvegicus) funkciniai vienetai (FV), kurių tiksliniai FMSY intervalai ir su gausa susijusios apsaugos priemonės nustatytos šiame plane , kaip nurodyta I ir II prieduose :

8a)

10)

DGTŽL Btrigger – neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas , žemiau kurio būtina imtis specialių ir tinkamų valdymo priemonių , siekiant užtikrinti, kad išteklių žvejybos mastai kartu su natūralia kaita per ilgą laikotarpį atkurtų DGTŽL užtikrinantį lygį.

10.

MSY Btrigger – tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas ; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų , siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ilguoju laikotarpiu;

10a)

b)

prisidėti prie kitų Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų deskriptorių įvykdymo , proporcingai žvejybos vaidmeniui, juos įgyvendinant.

b)

įgyvendinti kitus atitinkamus Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus deskriptorius , proporcingai žvejybos vaidmeniui juos įgyvendinant.

a)

jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, mišrios žvejybos atveju tai yra būtina, siekiant 3 straipsnyje numatytų plano tikslų;

b)

jeigu, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar įrodymais, tai yra būtina, siekiant išvengti rimtos žalos tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikai; arba

c)

siekiant apriboti žvejybos galimybių kaitą iš eilės einančiais metais ne daugiau nei 20 %.

a)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytas neatidėliotinas priemones;

b)

priemones pagal šio reglamento 11 ir 11a straipsnius.

a)

žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio ar arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

a)

žvejybos įrankio charakteristikų ir specifikacijų , visų pirma tinklo akių dydžio, kabliukų dydžio, įrankio konstrukcijos, gijų storio, įrankio dydžio arba selektyvumo didinimo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą , nustatymo, visų pirma siekiant sumažinti nepageidaujamą priegaudą ;

a)

atsižvelgia į mėgėjų žvejybos laimikių įverčių sumą, rekomenduojamą patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, ir patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl verslinės žvejybos galimybių, t. y. į visą laimikį, kuris turi atitikti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos,

b)

nustato mėgėjų žvejybos apribojimus, tokius kaip dienos laimikio apribojimai ir žvejybos draudimo laikotarpiai, arba

c)

imasi kitų tinkamomis laikomų priemonių.

a)

įpareigojimo iškrauti žuvų rūšis , kurių išgyvenimo koeficientas pagal mokslines rekomendacijas yra aukštas, išimčių , atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

a)

nuostatų, kuriomis leidžiama įpareigojimo iškrauti laimikį netaikyti toms rūšims , kurių didelis išgyvenamumas patvirtintas patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose , atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos praktikos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant palengvinti įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą, ir

c)

specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač siekiant stebėti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

c)

specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač stebėjimo ir kontrolės tikslais, kad, užtikrinus visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą , būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, ir

a)

žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai,

b)

žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamo laimikio kiekį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

c)

tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai; ir

d)

išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

a)

išsamios mokslinės rekomendacijos, kuriomis remiantis buvo nustatytos žvejybos galimybės, ir

b)

mokslinis pagrindimas, įrodantis, kad nustatytos žvejybos galimybės atitinka šio reglamento tikslus ir nuostatas, visų pirma mirtingumo dėl žvejybos kiekybinius tikslus.

1.

1 grupė

1.

1 grupė

2.

2 grupė

2.

2 grupė

a)

žvaigždėtosios rajos (Amblyraja radiata);

b)

šių rūšių pjūklažuvės:

c)

milžinrykliai (Cetorhinus maximus) ir baltieji rykliai (Carcharodon carcharias);

d)

švelniųjų rajų (Dipturus batis) rūšių grupė (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia);

e)

ICES IV parajonio ir ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų mažieji juodieji dygliarykliai (Etmopterus pusillus);

f)

rifinės mantos (Manta alfredi);

g)

didžiosios mantos (Manta birostris);

h)

šių rūšių mobulės:

i)

ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenų dygliosios rajos (Raja clavata);

j)

gitaržuvės (Rhinobatidae);

k)

europiniai plokščiakūniai rykliai (Squatina squatina);

l)

atlantinės lašišos (Salmo salar) ir šlakiai (Salmo trutta), jeigu velkamaisiais tinklais žvejojama vandenyse už šešių mylių ribos matuojant nuo valstybių narių bazinių linijų ICES II ir IV parajoniuose (Sąjungos vandenyse);

m)

langustų (Palinuridae spp.) ir omarų (Homarus gammarus) ikringos patelės, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos ištekliams tiesiogiai atkurti arba perkelti.