(3)

2016 m.  birželio 10 d.  Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą . Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. gegužės 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(3)

Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą 2016 m. spalio 5 d., po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m . lapkričio 4 d.   ir, remiantis šio susitarimo 2 straipsniu, juo siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą, be kita ko: a) užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5  oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, suvokiant, kad tai gerokai sumažintų klimato kaitos pavojų ir poveikį; b) didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai; c) užtikrinti, kad finansavimo srautai būtų suderinami su siekiu mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir klimato kaitai atspariu vystymusi.

Paryžiaus susitarimu taip pat reikalaujama, kad jo šalys imtųsi veiksmų siekdamos išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus.

Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra ES įsipareigojimo pagal Paryžiaus susitarimą įgyvendinimo dalis. Sąjungos įsipareigojimas visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomuose nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, kurie 2015 m. kovo 6 d. pateikti JTBKKK sekretoriatui;

(4)

Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas;

(4)

Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Todėl nebus tęsiamos su Kioto protokolu susijusios žaliųjų investicijų sistemos, pagal kurias teikiama finansinė pagalba išmetamųjų teršalų mažinimo projektams mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse;

(4a)

2009 m. spalio 21 d. Aplinkos tarybos posėdyje pritarta Sąjungos tikslui, numatytam atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) rekomendacijas dėl būtino bendro išsivysčiusių šalių išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu;

(5)

tokiam perėjimui prie švarios energetikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys ir kad visose politikos srityse būtų kuriamos atitinkamos paskatos . Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją . Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje (16);

(5)

tokiam perėjimui prie švarios energetikos ir bioekonomikos reikės, kad keistųsi investicijų kryptys visose politikos srityse ir paskatos MVĮ, turinčioms mažesnį kapitalą, bei mažiems ūkiams, kad jie pritaikytų savo verslo modelius . Vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kurioje pirmenybė būtų teikiama energijos vartojimo efektyvumui ir kuria būtų siekiama piliečiams tiekti patikimą, tvarią ir įperkamą energiją , taip pat taikyti griežtą tvarumo ir išmetamo teršalų kiekio mažinimo politiką biologinių išteklių naudojimui siekiant pakeisti iškastinius išteklius . Norint to pasiekti, šiuo reglamentu reikia tęsti plataus užmojo klimato politiką ir daryti pažangą kitose energetinės sąjungos srityse, kaip nustatyta Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijoje (16);

(9)

2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB (19) nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2020  m. apskaičiuojant pagal pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį, o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Valstybėms narėms suteikiama galimybė koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

(9)

2021–2030 m. reikėtų tęsti Europos Parlamento ir Tarybos Sprendime Nr. 406/2009/EB (19) nustatytą privalomų nacionalinių ribinių verčių metodą, trajektorijos pradžią 2018  m. apskaičiuojant pagal 2016–2018 m. vidutiniškai išmestą ŠESD kiekį arba 2020 m. metinės išmetamo dujų kiekio kvotos vertę, priklausomai nuo to, kuri vertė mažesnė , o trajektorijos pabaiga laikant 2030 m. kiekvienai valstybei narei nustatytą ribinę vertę. Siekiant kompensuoti išankstinius veiksmus ir padėti mažiau pajėgumų turinčioms valstybėms narėms investuoti, valstybės narės, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei ES vidurkis ir kurių išmetamųjų teršalų kiekis yra mažesnis nei jų metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiu, nustatytos pagal Sprendimą 406/2009/EB, tam tikromis sąlygomis gali prašyti papildomų kvotų iš rezervo. Valstybėms narėms suteikiama galimybė papildomai koreguoti 2021 m. kvotą suteikiant teigiamą limitą pagal Sprendimą 406/2009/EB ir padidinant pagal sprendimus 2013/162/ES ir 2013/634/ES nustatytas metines išmetamo dujų kiekio kvotas 2017–2020 m., kad būtų atsižvelgta į tų metų padidintą išmetamo ŠESD kiekio pajėgumą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad norint iki 2030 m. užtikrinti bendrų visos Sąjungos pastangų išlaidų efektyvumą ir vienam gyventojui tenkančio išmetamo ŠESD kiekio suvienodinimą, reikia gerokai daugiau lankstumo priemonių ir galimybių jomis pasinaudoti sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS;

(9a)

siekiant nustatyti, kad Sąjunga pereitų prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, šiuo reglamentu numatoma ilgalaikė išmetamųjų teršalų mažinimo perspektyva siekiant nuo 2031 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias apima šis reglamentas, kiekį. Reglamentas taip pat padeda siekti Paryžiaus susitarimo tikslo antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą;

(10a)

siekiant išsaugoti visišką rinkos stabilumo rezervo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814  (1a) , veiksmingumą, neturėtų būti atsižvelgiama į leidimų atšaukimą dėl lankstumo priemonių, nustatytų šiame reglamente sumažinus ES ATLPS leidimus, taikymo, kaip į leidimus, kurie buvo atšaukti pagal Direktyvą 2003/87/EB, pagal Sprendimą (ES) 2015/1814 nustatant bendrą apyvartoje esančių leidimų skaičių tam tikrais metais atsižvelgiant į tą sprendimą;

(11)

yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo, dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dėl energijos naudojimo efektyvumo ir dėl žiedinės ekonomikos, taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(11)

yra įvairių priemonių, kurios padidina valstybių narių galimybes įvykdyti su klimatu susijusius įsipareigojimus ir yra būtinos norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį iki būtino lygio sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas. Tai teisės aktai dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo, dėl pastatų energinio naudingumo didinimo , dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių didinimo , dėl energijos naudojimo efektyvumo didinimo ir dėl žiedinės ekonomikos skatinimo , taip pat ir Sąjungos finansavimo priemonės, skirtos su klimato kaita susijusioms investicijoms finansuoti;

(11a)

kad pasiektų išmetamų teršalų kiekio sumažinimo tikslą ir maksimaliai padidintų žemės ūkio sektoriaus vaidmenį, svarbu, kad valstybės narės skatintų didžiausią potencialą turinčius novatoriškus švelninimo veiksmus, įskaitant: ariamosios žemės pavertimą daugiamečiais žolynais; žemės ūkio paskirties žemėje esančių gyvatvorių, apsauginių juostų ir medžių tvarkymą; naujas agrarinės miškininkystės ir miškų sodinimo sistemas; medžių šalinimo ir miškų naikinimo prevenciją; negilų įdirbimą arba visišką neįdirbimą ir tarpinių augalų (antsėlių) bei augalų atliekų naudojimą; anglies junginių išlakų auditą ir dirvožemio (maistinių medžiagų) valdymo planus; azoto naudojimo efektyvumo didinimą ir nitrifikacijos slopinimą; šlapynių (durpynų) atkūrimą ir išsaugojimą; patobulintus gyvulių auginimo, šėrimo ir valdymo metodus siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį;

(11b)

šiuo reglamentu, įskaitant siūlomas lankstumo priemones, teikiamos išmetamųjų teršalų mažinimo paskatos, suderinamos su kitais Sąjungos klimato ir energetikos teisės aktais, skirtais sektoriams, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 75 % išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio susiję su energija, didesnis energijos vartojimo efektyvumas ir energijos taupymas atliks svarbų vaidmenį siekiant šių išmetamo dujų kiekio mažinimo tikslų. Todėl plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo politika yra ypač svarbi ne tik siekiant taupyti iškastinio kuro importo srityje ir taip užtikrinti energetinį saugumą bei mažesnes vartotojų sąskaitas, bet ir tam, kad statybos, pramonės ir transporto srityse būtų naudojama daugiau energiją taupančių technologijų, didinamas ekonomikos konkurencingumas, vietoje kuriamos darbo vietos ir gerinamos su sveikata susijusios sąlygos bei sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas. Priemonės, vykdomos sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas, ilgainiui atsiperka, todėl yra ekonomiškai efektyvus būdas padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslus pagal šį reglamentą. Todėl svarbu, kad valstybės narės, perkeldamos šį reglamentą į nacionalinę sektorių politiką, skirtų didelį dėmesį konkrečioms ir skirtingoms galimybėms pagerinti visų sektorių energijos vartojimo efektyvumą;

(11c)

transporto sektorius yra ne tik didžiausias teršėjas, išmetantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir nuo 1990 m. sparčiausiai augantis energijos vartojimo srities sektorius. Todėl svarbu, kad Komisija ir valstybės narės toliau dėtų pastangas, siekdamos didinti energijos vartojimo efektyvumą, skatinti perėjimą prie tvarių transporto rūšių ir mažinti didelę šio sektoriaus priklausomybę nuo anglies dioksidą išskiriančio kuro. Mažinant energijos rūšių derinio anglies dioksido kiekį skatinant mažataršės energijos, pavyzdžiui, tausių biodegalų ir elektra varomų transporto priemonių, naudojimą transporto srityje, bus prisidedama siekiant išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslo, atitinkančio Paryžiaus susitarimo tikslus. Tai būtų galima lengviau padaryti užtikrinant, kad šis sektorius turėtų aiškią ir ilgalaikę programą, kuri būtų skirta tikrumui užtikrinti ir kuria būtų galima pagrįsti investicijas;

(11d)

siekiant, kad energetikos ir sektorių politikos poveikis Sąjungos ir nacionaliniams klimato srities įsipareigojimams būtų skaidrus ir patikrinamas, jis turėtų būti vertinamas taikant bendrus kiekybinius metodus;

(12)

Reglamente [] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, kaip apibrėžta Reglamente [], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [] reikalavimams;

(12)

Reglamente [] [dėl vykdant žemės naudojimo, naudojimo keitimo ir miškininkystės veiklą išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją] nustatomos naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą (LULUCF) išmetamo ir pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklės. Kadangi, kai yra atsižvelgiama į kiekį, neviršijantį grynojo pašalinto ir išmesto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis bei, kai tinkama, tvarkomomis šlapžemėmis , kaip apibrėžta Reglamente [], sumos, yra įtakojamas šiuo reglamentu siekiamas ŠESD mažinimo lygio aplinkosauginis rezultatas, kaip papildomą galimybę valstybėms narėms vykdyti savo įsipareigojimus reikėtų įtraukti lankstumo priemonę, pagal kurią ne daugiau kaip 280 milijonų CO2 ekvivalento tonų šio pašalinto kiekio būtų padalyta valstybėms narėms pagal III priede pateiktus skaičius. Jei priimamas deleguotasis aktas, skirtas miškų atskaitos lygiams atnaujinti remiantis nacionaliniais miškininkystės apskaitos planais pagal Reglamento [LULUCF] 8 straipsnio 6 dalį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 7 straipsnio, kad būtų atsižvelgta į  subalansuotą tvarkomos miško žemės apskaitos kategorijos indėlį taikant tame straipsnyje numatytą 280 mln. lankstumo priemonę. Prieš priimdama tokį deleguotąjį aktą Komisija, remdamasi turimais duomenimis, turėtų įvertinti tvarkomos miško žemės apskaitos patikimumą, ypač prognozuojamų nukirsti ir faktinių nukirstų kiekių nuoseklumą. Be to, pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama savanoriškai išbraukti metinių išmetamo ŠESD kiekio kvotų vienetus siekiant leisti atsižvelgti į tokius kiekius vertinant valstybės narės atitiktį Reglamento [] reikalavimams;

(12a)

abipusiai nuosekliu būdu įgyvendinant įvairius su žemės ūkiu susijusius Sąjungos tikslus, įskaitant klimato kaitos padarinių švelninimą ir prisitaikymą prie jų, oro kokybę, biologinės įvairovės ir ekosistemos funkcijų išsaugojimą ir kaimo vietovių ekonomikos rėmimą, reikės keisti investicijas ir paskatas, kurios remiamos Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, BŽŪP. Labai svarbu, kad šiame reglamente būtų atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie Sąjungos miškų strategijos tikslų skatinti konkurencingą ir tvarų medienos tiekimą Sąjungos bioekonomikai, valstybių narių nacionalinei miškų politikai ir Sąjungos biologinės įvairovės strategijoms bei Sąjungos žiedinės ekonomikos strategijai;

(13)

siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Tačiau, ar taikyti atskaitymus, turėtų būti svarstoma tik kas penkerius metus , kad būtų galima atsižvelgti į galimą veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal Reglamentą [], indėlį . Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(13)

siekiant užtikrinti, kad išmetamo ŠESD kiekio ir kitos informacijos, kurios reikia vertinant valstybės narės pažangą siekiant paskirto metinio išmetamo ŠESD kiekio, ataskaitų teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, metinių ataskaitų teikimo ir vertinimo reikalavimai pagal šį reglamentą integruojami į atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 straipsnius, todėl tą reglamentą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti. To reglamento keitimu taip pat turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių pažanga mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir toliau būtų vertinama kasmet, atsižvelgiant į Sąjungos politikos ir priemonių įgyvendinimo pažangą ir į valstybių narių pateiktą informaciją. Kas dvejus metus į vertinimą reikėtų įtraukti prognozuojamą Sąjungos pažangą vykdant jos ŠESD mažinimo įsipareigojimus, taip pat prognozuojamą valstybių narių pažangą vykdant jų įpareigojimus. Išsamus atitikties patikrinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus. Vadovaujantis Reglamente [] nustatytais intervalais turėtų būti svarstoma, ar taikyti galimą įnašą iš veiklos, susijusios su mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais ir tvarkomomis pievomis, vykdomos pagal minėtą reglamentą. Tai nedaro poveikio Komisijos pareigai užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi savo įpareigojimų pagal šį reglamentą, nei Komisijos įgaliojimams šiuo tikslu pradėti pažeidimų tyrimo procedūras;

(13a)

kadangi sektoriai, kuriems taikomas šis reglamentas, sudaro daugiau kaip pusę Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo teršalų kiekio mažinimo politika šiuose sektoriuose yra labai svarbi siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl pagal šį reglamentą nustatytos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tolesnių veiksmų procedūros turėtų būti visiškai skaidrios. Valstybės narės ir Komisija turėtų viešai pateikti informaciją apie tai, kaip laikomasi šio reglamento, ir užtikrinti, kad šio reglamento peržiūros procese tinkamai dalyvautų suinteresuotieji subjektai ir visuomenė. Komisija taip pat primygtinai raginama sukurti veiksmingą ir skaidrią nustatytų lankstumo priemonių rezultatų stebėsenos sistemą;

(14)

kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;

(14)

kaip priemonę padidinti bendrą išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonominį efektyvumą, valstybės narės turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos rezervuoti arba pasiskolinti. Valstybės narės taip pat turėtų galėti dalį savo metinės išmetamo ŠESD kiekio kvotos perleisti kitoms valstybėms narėms. Reikėtų užtikrinti tokių perleidimų skaidrumą ir juos turėtų būti galima atlikti abipusiai patogiu būdu, taip pat ir organizuojant aukcioną, pasinaudojant rinkos tarpininkais, veikiančiais kaip agentūros, arba sudarant dvišalius susitarimus;

(15)

Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą;

(15)

Europos aplinkos agentūra siekia remti tvarų vystymąsi ir padėti ženkliai ir pastebimai pagerinti Europos aplinką, politiką formuojantiems asmenims, viešosioms institucijoms ir visuomenei laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją. Europos aplinkos agentūra turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą , ir tiesiogiai bei veiksmingai padėti kovoti su klimato kaita ;

(17)

siekiant užtikrinti vienodas 4 straipsnio, pagal kurį valstybėms narėms nustatomos metinės ŠESD išmetimo ribinės vertės, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai . Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011  (21);

(17)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento papildymo, valstybėms narėms nustatant metines išmetamo ŠESD kiekio kvotas ;

(19a)

svarbu, kad Sąjunga, be pastangų sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį, siekdama tikslo padidinti savo teigiamą poveikį pasauliniam anglies dioksido išmetimo rodikliui, drauge su trečiosiomis šalimis numatytų su klimatu susijusius sprendimus, įgyvendindama bendrus projektus su tomis šalimis pagal 2030 m. klimato politiką, atsižvelgiant į tai, kad Paryžiaus susitarime minimas naujas tarptautinis bendradarbiavimo kovojant su klimato kaita mechanizmas;

(20)

šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;

(20)

šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Toje peržiūroje reikėtų atsižvelgti į nacionalinių aplinkybių pokyčius ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais.

Siekiant laikytis Paryžiaus susitarimo, būtina, kad Sąjunga dėtų vis didesnes pastangas ir kas penkerius metus teiktų informaciją, kurioje atsispindėtų jos didžiausi siekiai.

Todėl atliekant peržiūrą turėtų būti atsižvelgiama į Sąjungos tikslą visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 80–95 % iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu ir į Paryžiaus susitarimo tikslą antroje šio amžiaus pusėje užtikrinti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio pusiausvyrą. Ji turėtų būti grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir turėtų būti pagrįsta parengiamąja Europos aplinkos agentūros ataskaita.

Valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo laikotarpiu nuo 2031 m. peržiūroje turėtų būti atsižvelgiama į teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus;

-a)

a)

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;

a)

suminis kiekis, į kurį atsižvelgiama tos valstybės narės atveju, už visus 2021–2030 m. laikotarpio metus neviršija tai valstybei III priede nustatyto lygio;

b)

toks kiekis viršija Reglamento [] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus;

b)

įrodyta, kad toks kiekis viršija Reglamento [] [LULUCF] 4 straipsnyje tai valstybei narei nustatytus reikalavimus Reglamento [] [LULUCF] 12 straipsnyje nustatytų penkerių metų laikotarpiais ;

c)

valstybė narė pagal Reglamentą [] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir

c)

valstybė narė pagal Reglamentą [] [LULUCF] iš kitų valstybių narių neįgijo daugiau grynojo pašalinto ŠESD kiekio nei perkėlė ir

d)

valstybė narė įvykdė Reglamento[] [LULUCF] reikalavimus.

d)

valstybė narė įvykdė Reglamento[] [LULUCF] reikalavimus.

a)

prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir

a)

prie kitų metų valstybės narės išmetamo ŠESD kiekio skaičiaus bus pridedama CO2 ekvivalento tonomis išreikštas išmesto ŠESD kiekio perviršis, padaugintas iš 1,08 dydžio koeficiento, laikantis pagal 11 straipsnį priimtų priemonių, ir

b)

valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

b)

valstybei narei laikinai uždraudžiama perleisti kokią nors savo metinės išmetamo dujų kiekio kvotos dalį kitai valstybei narei tol, kol ji neužtikrins atitikties pagal šį reglamentą. Vyriausiasis administratorius šį draudimą įgyvendins 11 straipsnyje nurodytame registre.

a)

jos bendros metinės išmetamo dujų kiekio kvotos 2013–2020 m. laikotarpiui, nustatytos pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 3 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, viršija jos bendrą metinį patikrintą ŠESD kiekį 2013–2020 m. laikotarpiui;

b)

jos BVP vienam gyventojui 2013 m. rinkos kainomis yra mažesnis už ES vidurkį;

c)

ji maksimaliai panaudojo 6 ir 7 straipsniuose nurodytas lankstumo priemones iki lygmens, nustatyto II ir III prieduose;

d)

ji maksimaliai panaudojo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas lankstumo priemones ir neperdavė išmetamo dujų kiekio kvotų kitai valstybei narei pagal 5 straipsnio 4 ir 5 dalis ir

e)

visa Sąjunga pasiekia savo tikslą, nurodytą 1 straipsnio 1 dalyje.