(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB Sąjungoje (15) sukurta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB Sąjungoje (15) sukurta šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , taip pat tvariai stiprinti Sąjungos pramonę anglies dioksido ir investicijų nutekėjimo rizikos atžvilgiu ;

(2)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje įsipareigota iki 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie šio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o ekonomiškai efektyviausia šį uždavinį įgyvendinti naudojant Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), numatant teršalų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tai patvirtinta numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais mažinimo veiksmais, kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Sąjunga ir valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui (16);

(2)

2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje įsipareigota iki 2030 m. bendrą Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Prie to išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, o ekonomiškai efektyviausia šį uždavinį įgyvendinti naudojant Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS), numatant teršalų išmetimą iki 2030 m. sumažinti 43 %, palyginti su 2005 m. lygiu. Tai patvirtinta numatomais nacionaliniu lygmeniu nustatytais mažinimo veiksmais, kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Sąjunga ir valstybės narės pateikė Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui . Išmetamų teršalų kiekio mažinimo pastangos turėtų būti sąžiningai padalytos sektoriams, kuriuos apima ES ATLPS;

(2a)

siekiant laikytis priimto susitarimo, kad visi ekonomikos sektoriai padėtų įgyvendinti tikslą iki 2030 m. sumažinti bendrą Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, svarbu, kad, be ES ATLPS, nepaisant to, kad tai pagrindinė Sąjungos priemonė siekiant ilgalaikių Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, taip pat būtų taikomi lygiaverčiai papildomi veiksmai pagal kitus teisės aktus ir priemones, skirtas mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sektoriuose, kurių neapima ES ATLPS;

(2b)

pagal 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje Paryžiuje priimtą 2015 m. gruodžio 12 d. susitarimą (Paryžiaus susitarimas) šalys privalo įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų įvykdyta daugiau kaip 180 numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, apimančių maždaug 98 % visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Paryžiaus susitarimu siekiama užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų gerokai mažiau nei 2o C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 o C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tikimasi, kad daugeliu šių politikos priemonių bus nustatyta anglies dioksido kainodara ar panašios priemonės, todėl šioje direktyvoje turėtų būti įtvirtinta nuostata dėl peržiūros, kad Komisija prireikus galėtų pasiūlyti nustatyti labiau sumažinti išmetamų teršalų kiekį po to, kai pagal Paryžiaus susitarimą pirmą kartą 2023 m. bus atlikta apžvalga, pritaikyti nuostatas dėl anglies dioksido nutekėjimo, kad būtų atsižvelgta į anglies dioksido kainodaros mechanizmų pokyčius už Sąjungos ribų, ir papildomas politikos priemones siekiant stiprinti Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuostata dėl peržiūros taip pat turėtų būti užtikrinama, kad 2018 m. per šešis mėnesius nuo sutarimą skatinančio dialogo pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją būtų priimtas komunikatas, kuriame būtų įvertinta Sąjungos klimato kaitos teisės aktų atitiktis Paryžiaus susitarimo tikslams;

(2c)

pagal Paryžiaus susitarimą ir teisėkūros institucijų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/29/EB  (1a) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB  (1b) pareikštą įsipareigojimą, prie išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Tuo tikslu dedamos Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) pastangos apriboti išmetamų teršalų kiekius tarptautiniame jūrų sektoriuje, ir jas reikėtų skatinti, siekiant parengti aiškų TJO veiksmų planą dėl klimato politikos priemonių laivybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekiui mažinti pasauliniu lygmeniu. Reikia kuo skubiau nustatyti aiškius TJO tikslus mažinti išmetamų teršalų kiekius tarptautiniame jūrų sektoriuje, be to, tai yra išankstinė sąlyga, kad Sąjunga nesiimtų tolesnių veiksmų įtraukiant jūrų sektorių į ES ATLPS. Tačiau, jei toks susitarimas nebus pasiektas iki 2021 m., šis sektorius turėtų būti įtrauktas į ES ATLPS ir turėtų būti įsteigtas fondas laivų operatorių įnašams rinkti, siekiant užtikrinti, kad būtų kolektyviai laikomasi į Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2015/757  (1c) , jau įtraukto išmetamo CO2 kiekio (kiekio, išmetamo Sąjungos uostuose ir plaukiant į juos arba iš jų). Pajamų dalį, gautą prekiaujant jūrų sektoriui skirtais ATL aukcionuose, reikėtų panaudoti efektyviam energijos vartojimui pagerinti ir investicijoms į naujoviškas technologijas paremti, siekiant sumažinti jūrų sektoriuje išmetamą CO2 kiekį, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus;

(3)

Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad gerai veikianti, reformuota ES ATLPS , turinti rinkos stabilizavimo priemonę, bus pagrindinė Europos priemonė šiam tikslui pasiekti, numatant nuo 2021 m. taikyti 2,2  % metinį mažinimo koeficientą ir ne panaikinti nemokamų ATL skirstymą, bet po 2020 m. ir toliau taikyti dabartines priemones, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kurį gali lemti įgyvendinama klimato politika, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų pastangų , ir kartu nemažinti aukcionuose parduodamų ATL dalies . Aukcionuose parduotina ATL dalis teisės aktuose turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, siekiant sudaryti sąlygas tvirčiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą ir visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę.

(3)

gerai veikianti, reformuota ES ATLPS kartu su pagerinta rinkos stabilizavimo priemone bus pagrindinės Europos priemonės šiam tikslui pasiekti, numatant nuo 2021 m. taikyti 2,2  % metinį mažinimo koeficientą ir ne panaikinti nemokamų ATL skirstymą, bet po 2020 m. ir toliau taikyti dabartines priemones, siekiant išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kurį gali lemti įgyvendinama klimato politika, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų pastangų. Aukcionuose parduotina ATL dalis teisės aktuose turėtų būti nurodoma kaip procentinis dydis, kuris turėtų mažėti taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą, siekiant sudaryti sąlygas tvirčiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą, visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę ir apsaugoti tuos sektorius, kuriems kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl tarpsektorinio korekcinio koeficiento . Tos nuostatos turėtų būti peržiūrimos pagal Paryžiaus susitarimą ir prireikus atitinkamai pakeistos siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus klimato srityje pagal tą susitarimą;

(3a)

mažiausiai išsivysčiusios šalys, kuriose išmetama labai nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, yra ypač neapsaugotos nuo klimato kaitos padarinių. Todėl derėtų skirti ypatingą prioritetą mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikių tenkinimui naudojant ES ATLPS taršos leidimus kovos su klimato kaita priemonėms finansuoti, ypač prisitaikymui prie klimato kaitos poveikio naudojant Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Žaliąjį klimato fondą;

(4)

vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, turi būti tęsiami plataus užmojo veiksmai klimato srityje taikant ES ATLPS kaip pagrindinį Europos klimato politikos elementą, ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse (17). 2030 m. strategijoje iškelto tikslo įgyvendinimas padės užtikrinti prasmingą anglies dioksido kainą ir toliau skatinti ekonomiškai efektyvų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(4)

vienas iš pagrindinių Sąjungos prioritetų – sukurti atsparią energetikos sąjungą, kad būtų galima piliečiams ir pramonės subjektams tiekti patikimą, tvarią, konkurencingą ir įperkamą energiją. Norint to pasiekti, turi būti tęsiami plataus užmojo veiksmai klimato srityje taikant ES ATLPS kaip pagrindinį Sąjungos klimato politikos elementą, ir daryti pažangą kitose energetikos sąjungos srityse (17). Reikia atsižvelgti į ES ATLPS sąveiką su kitų sričių Sąjungos ir nacionalinės politika, kuri turi įtakos ES ATLPS taršos leidimų paklausai. 2030 m. strategijoje iškelto tikslo įgyvendinimas ir tinkamas su kitais energetikos sąjungos aspektais susijusios pažangos užtikrinimas padės užtikrinti prasmingą anglies dioksido kainą ir toliau skatinti ekonomiškai efektyvų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(4a)

nustačius didesnius energijos vartojimo efektyvumo tikslus, palyginti su Tarybos nustatytu 27 % tikslu, turėtų būti skiriama daugiau nemokamų ATL pramonės sektoriams, kuriuose kyla anglies dioksido nutekėjimas;

(5)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos politika būtų grindžiama principu „teršėjas moka“, todėl, tuo remiantis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose. Visiškas perėjimas prie aukcionų kol kas atidedamas dėl anglies dioksido nutekėjimo rizikos, o tikslingas nemokamų ATL skirstymas pramonei tol, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų klimato politikos priemonių, yra pateisinamas siekiant nepaskatinti išmesti dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų trečiosiose šalyse, kuriose pramonei palyginamų apribojimų dėl anglies dioksido išmetimo netaikoma;

(5)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad Sąjungos politika būtų grindžiama principu „teršėjas moka“, todėl, tuo remiantis, Direktyvoje 2003/87/EB numatyta, kad ilgainiui visi apyvartiniai taršos leidimai bus parduodami aukcionuose. Visiškas perėjimas prie aukcionų kol kas laikinai atidedamas dėl anglies dioksido nutekėjimo rizikos, o tikslingas nemokamų ATL skirstymas pramonei tol, kol kitos ekonomiškai stipriausios valstybės nesiims palyginamų klimato politikos priemonių, yra pateisinama principo „teršėjas moka“ išimtis, jei nesuteikiama per daug ATL, siekiant nepaskatinti išmesti dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų trečiosiose šalyse, kuriose pramonei palyginamų apribojimų dėl anglies dioksido išmetimo netaikoma . To siekiant, nemokamų ATL skirstymas turėtų būti dinamiškesnis, laikantis šioje direktyvoje nustatytų ribų;

(6)

apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose išlieka pagrindine taisykle, o nemokamas jų paskirstymas yra išimtis. Todėl, kaip patvirtino ir Europos Vadovų Taryba, aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis, kuri 2013–2020  m. laikotarpiu sudarė 57 %, neturėtų būti mažinama . Komisijos poveikio vertinime (18) ši aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis aprašoma išsamiau ir nurodoma, kad šiuos 57 % sudaro ATL, parduodami aukcionuose valstybių narių vardu, įskaitant naujiems rinkos dalyviams atidėtus, bet nepaskirstytus ATL, taip pat ATL, skirti elektros energijos gamybai modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse, ir ATL, kurie bus parduodami aukcionuose vėliau, nes kol kas jie perkelti į Rinkos stabilumo rezervą, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/ …  (19);

(6)

apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose išlieka pagrindine taisykle, o nemokamas jų paskirstymas yra išimtis. Todėl, kaip patvirtino ir Europos Vadovų Taryba, aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis, kuri 2021–2030  m. laikotarpiu turėtų sudaryti 57 %, turėtų būti sumažinta taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą, siekiant apsaugoti sektorius, kuriems kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika . Komisijos poveikio vertinime ši aukcionuose skirtų parduoti ATL dalis aprašoma išsamiau ir nurodoma, kad ši 57 % dalis sudaro ATL, parduodami aukcionuose valstybių narių vardu, įskaitant naujiems rinkos dalyviams atidėtus, bet nepaskirstytus ATL, taip pat ATL, skirti elektros energijos gamybai modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse ir ATL, kurie bus parduodami aukcionuose vėliau, nes kol kas jie perkelti į Rinkos stabilumo rezervą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/ 1814  (19) . Turėtų būti įsteigiamas Teisingo perėjimo užtikrinimo fondas, kuriuo siekiama remti regionus, kuriuose didelė darbuotojų dalis dirba nuo anglies dioksido priklausantiems sektoriams ir kurių BVP yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį ;

(7)

kad Sąjungoje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį būtų užtikrinta nauda aplinkai, nors kitos šalys savo veiksmais nesukuria palyginamų paskatų pramonei mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sektorių ir jų pošakių, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiams turėtų būti ir toliau nemokamai skiriami ATL. ES ATLPS taikymo laikotarpiu sukaupta patirtis patvirtina, kad skirtinguose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra skirtinga ir kad nemokami ATL padėjo išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Nors tam tikruose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didesnė, kitų sektorių įmonės gali didelę su ATL įsigijimu susijusių išlaidų dalį perkelti į produktų kainas neprarasdamos rinkos dalies ir sau prisiima tik likusią tų išlaidų dalį, tad joms būdinga nedidelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisija turėtų nustatyti ir diferencijuoti atitinkamus sektorius pagal jų prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą, kad galėtų geriau nustatyti, kuriuose sektoriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Jei, remiantis šiais kriterijais, atitinkamuose sektoriuose ir jų pošakiuose viršijama tam tikra riba, nustatyta atsižvelgiant į galimybę ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, laikoma, kad tokiuose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Kitų sektorių atžvilgiu laikoma, kad anglies dioksido nutekėjimo rizika yra maža arba jos iš viso nėra. Atsižvelgiant į sektorių ir jų pošakių, nesusijusių su elektros energijos gamyba, galimybes ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, taip pat bus sumažinta netikėto pelno tikimybė;

(7)

kad Sąjungoje mažinant išmetamųjų teršalų kiekį būtų užtikrinta nauda aplinkai, nors kitos šalys savo veiksmais nesukuria palyginamų paskatų pramonei mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, sektorių ir jų pošakių, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, įrenginiams turėtų būti ir toliau laikinai nemokamai skiriami ATL. ES ATLPS taikymo laikotarpiu sukaupta patirtis patvirtina, kad skirtinguose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra skirtinga ir kad nemokami ATL padėjo išvengti anglies dioksido nutekėjimo. Nors tam tikruose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra didesnė, kitų sektorių įmonės gali didelę su ATL įsigijimu susijusių išlaidų dalį perkelti į produktų kainas neprarasdamos rinkos dalies ir sau prisiima tik likusią tų išlaidų dalį, tad joms būdinga nedidelė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Komisija turėtų nustatyti ir diferencijuoti atitinkamus sektorius pagal jų prekybos ir teršalų išmetimo intensyvumą, kad galėtų geriau nustatyti, kuriuose sektoriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Jei, remiantis šiais kriterijais, atitinkamuose sektoriuose ir jų pošakiuose viršijama tam tikra riba, nustatyta atsižvelgiant į galimybę ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, laikoma, kad tokiuose sektoriuose ir jų pošakiuose anglies dioksido nutekėjimo rizika yra reali. Kitų sektorių atžvilgiu laikoma, kad anglies dioksido nutekėjimo rizika yra maža arba jos iš viso nėra. Atsižvelgiant į sektorių ir jų pošakių, nesusijusių su elektros energijos gamyba, galimybes ATL išlaidas perkelti į produktų kainas, taip pat bus sumažinta netikėto pelno tikimybė; Anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriuose ir pošakiuose, kuriuose nemokamų ATL skyrimas apskaičiuojamas pagal aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių vertes, taip pat turėtų būti įvertinama atsižvelgiant į tai, kad šie produktai gaminami tiek chemijos gamyklose, tiek naftos perdirbimo įmonėse;

(8)

siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą atitinkamuose sektoriuose ir padėti jiems prisitaikyti prie atitinkamo paskirstymo laikotarpio, reikėtų numatyti, kad santykinių taršos rodiklių, naudojamų apskaičiuojant nemokamų ATL skaičių įrenginiams, vertės, nustatytos pagal 2007–2008 m. duomenis, būtų atnaujintos atsižvelgiant į pasiektą vidutinę pažangą. Siekiant prognozuojamumo, tai turėtų būti daroma taikant koeficientą, atitinkantį geriausią sektoriuje padarytos pažangos vertinimą, ir pakoreguojant jį pagal patikimus, objektyvius ir patikrintus to sektoriaus įrenginių duomenis, kad sektorių, kurių pažanga gerokai skiriasi nuo šio koeficiento, santykiniai taršos rodikliai būtų artimesni faktinei jų pažangai. Jei, remiantis duomenimis, tam tikro laikotarpio metinė pažanga yra daugiau kaip 0,5 % didesnė arba mažesnė negu 2007–2008 m . verte grindžiamas mažinimas , atitinkamas santykinis taršos rodiklis pakoreguojamas ta procentine dalimi. Siekiant užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas tiek naftos perdirbimo įmonėse, tiek chemijos gamyklose, aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykiniai taršos rodikliai turėtų būti toliau prilyginami naftos perdirbimo įmonių santykiniams taršos rodikliams;

(8)

siekiant atsižvelgti į technologijų pažangą atitinkamuose sektoriuose ir padėti jiems prisitaikyti prie atitinkamo paskirstymo laikotarpio, reikėtų numatyti, kad santykinių taršos rodiklių, naudojamų apskaičiuojant nemokamų ATL skaičių įrenginiams, vertės, nustatytos pagal 2007  m. ir 2008 m. duomenis, būtų atnaujintos atsižvelgiant į pasiektą vidutinę pažangą. Siekiant prognozuojamumo, tai turėtų būti daroma taikant koeficientą, atitinkantį faktinį padarytos pažangos , siekiančios 10 % efektyviausiuose sektorių įrenginiuose, vertinimą, ir pakoreguojant jį pagal patikimus, objektyvius ir patikrintus to sektoriaus įrenginių duomenis, kad sektorių, kurių pažanga gerokai skiriasi nuo šio koeficiento, santykiniai taršos rodikliai būtų artimesni faktinei jų pažangai. Jei, remiantis duomenimis, tam tikro laikotarpio metinė pažanga yra skiriasi daugiau kaip 1,75  % nuo atitinkamos 2007 m. ir 2008 m. vertės (yra didesnė arba mažesnė ), atitinkamas santykinis taršos rodiklis turėtų būti pakoreguojamas ta procentine dalimi . Tačiau, jei, remiantis duomenimis, atitinkamo laikotarpio metinė pažanga yra 0,25  % ar didesnė, atitinkamas santykinis taršos rodiklis turėtų būti pakoreguojamas ta procentine dalimi. Siekiant užtikrinti vienodas aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų gamybos sąlygas tiek naftos perdirbimo įmonėse, tiek chemijos gamyklose, aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykiniai taršos rodikliai turėtų būti toliau prilyginami naftos perdirbimo įmonių santykiniams taršos rodikliams;

(9)

valstybės narės, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių , turėtų skirti dalinę kompensaciją tam tikriems sektorių ir jų pošakių įrenginiams, jei tuose sektoriuose ir jų pošakiuose nustatyta didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl to, kad jiems kartu su elektros energijos kaina perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos. Protokole ir jo šalių konferencijoje Paryžiuje priimtuose sprendimuose turi būti numatyta progresyviai telkti finansavimą klimato kaitos švelninimo priemonėms, perduoti technologijas ir stiprinti gebėjimus reikalavimus atitinkančiose šalyse, ypač turinčiose mažiausiai galimybių. Klimato kaitai švelninti skirtos viešojo sektoriaus lėšos ir toliau bus labai svarbios telkiant išteklius laikotarpiui po 2020 m. Todėl aukcionų pajamos taip pat turėtų būti naudojamos klimato srities veiksmams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, pažeidžiamose trečiosiose šalyse finansuoti. Kiek lėšų bus sutelkta kovai su klimato kaita taip pat priklausys nuo numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų, tolesnių investicijų planų ir nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo proceso užmojo ir kokybės. Valstybės narės taip pat turėtų aukcionų pajamas naudoti darbo jėgos, kurios darbo vietos perkeliamos dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įgūdžių ugdymui ir perskirstymui į kitas sritis skatinti;

(9)

siekiant įgyvendinti vienodų sąlygų tikslą, valstybės narės, laikydamosi Sąjungos lygmeniu nustatytos centralizuotos sistemos , turėtų skirti dalinę kompensaciją tam tikriems sektorių ir jų pošakių įrenginiams, jei tuose sektoriuose ir jų pošakiuose nustatyta didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl to, kad jiems kartu su elektros energijos kaina perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusios išlaidos. Klimato kaitai švelninti skirtos viešojo sektoriaus lėšos ir toliau bus labai svarbios telkiant išteklius laikotarpiui po 2020 m. Todėl aukcionų pajamos taip pat turėtų būti naudojamos klimato srities veiksmams, įskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, pažeidžiamose trečiosiose šalyse finansuoti. Kiek lėšų bus sutelkta kovai su klimato kaita taip pat priklausys nuo numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų veiksmų (INDC) , tolesnių investicijų planų ir nacionalinio prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo proceso užmojo ir kokybės. Valstybės narės taip pat turėtų spręsti socialinius ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimus ir aukcionų pajamas naudoti darbo jėgos, kurios darbo vietos perkeliamos dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, įgūdžių ugdymui ir perskirstymui į kitas sritis skatinti; Valstybės narės turėtų būti sudaryta galimybė papildyti Sąjungos lygmeniu nustatytą centralizuotą sistemą skiriamą kompensaciją. Tokios priemonės neturėtų viršyti lygių, nurodytų atitinkamose valstybės pagalbos gairėse;

(10)

pagrindinė ilgalaikė šios direktyvos paskata, teikiama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo, taip pat naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų ir radikalių inovacijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, srityse yra jos sukuriamas kainos signalas ir tai, kad už CO2, kuris neišmestas arba surinktas ilgalaikiam saugojimui, ATL grąžinti nereikia. Be to, siekiant papildyti komercinių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo įrenginių ir novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui paspartinti jau naudojamus išteklius, ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti naudojami tam, kad subjektams, kurie, naudodami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, naujas atsinaujinančiosios energijos technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų pramonines inovacijas, neišmeta arba saugo pakankamą CO2 kiekį, būtų suteiktas garantuotas atpildas su sąlyga, kad sudaromas dalijimosi žiniomis susitarimas. Didžioji šios paramos dalis turėtų būti teikiama po to, kai patvirtinamas neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau tam tikra jos dalis, atsižvelgiant į taikomą technologiją, gali būti skiriama pasiekus tam tikrus iš anksto nustatytus etapus. Didžiausia remtina projekto išlaidų procentinė dalis gali skirtis priklausomai nuo projekto kategorijos;

(10)

pagrindinė ilgalaikė šios direktyvos paskata, teikiama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo , taip pat naujų atsinaujinančiosios energijos technologijų ir radikalių inovacijų, susijusių su mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir procesais, srityse yra jos sukuriamas kainos signalas ir tai, kad už CO2, kuris neišmestas arba surinktas ilgalaikiam saugojimui, ATL grąžinti nereikia. Be to, siekiant papildyti komercinių anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo įrenginių ir novatoriškų atsinaujinančiosios energijos technologijų demonstravimui paspartinti jau naudojamus išteklius, ES ATLPS apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti naudojami tam, kad subjektams, kurie, naudodami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo bei anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijas, naujas atsinaujinančiosios energijos technologijas ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir procesų pramonines inovacijas, neišmeta arba saugo pakankamą CO2 kiekį, būtų suteiktas garantuotas atpildas su sąlyga, kad sudaromas dalijimosi žiniomis susitarimas. Didžioji šios paramos dalis turėtų būti teikiama po to, kai patvirtinamas neišmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau tam tikra jos dalis, atsižvelgiant į taikomą technologiją, gali būti skiriama pasiekus tam tikrus iš anksto nustatytus etapus. Didžiausia remtina projekto išlaidų procentinė dalis gali skirtis priklausomai nuo projekto kategorijos;

(11)

turėtų būti sukurtas Modernizavimo fondas, kurį sudarytų 2 % visų ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų, parduotų bendroje aukciono platformoje rengiamuose aukcionuose pagal aukcionams taikomas taisykles ir sąlygas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1031/2010. Valstybės narės, kurių 2013 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos valiutos kursą buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti gauti paramą iš Modernizavimo fondo ir iki 2030 m. elektros energijos gamybos srityje nukrypti nuo taisyklės, kad visi apyvartiniai taršos leidimai turi būti parduodami aukcione, pasinaudodamos galimybe skirti nemokamų ATL, kad būtų skaidriai paskatintos faktinės investicijos į energetikos sektoriaus modernizavimą ir kartu išvengta vidaus energijos rinkos iškraipymų. Modernizavimo fondo valdymo taisyklėmis turėtų būti sukurta nuosekli, išsami ir skaidri sistema, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį sudaryti lengvą prieigą visiems dalyviams. Valdymo struktūra turėtų atitikti tinkamo lėšų naudojimo užtikrinimo poreikį. Tokią valdymo struktūrą turėtų sudaryti investicijų taryba ir valdymo komitetas , priimant sprendimus turėtų būti tinkamai pasitelkiama EIB kompetencija , nebent parama būtų teikiama mažiems projektams kaip nacionalinio skatinamojo finansavimo banko paskola arba kaip dotacija pagal nacionalinę programą, kurios tikslai atitinka Modernizavimo fondo tikslus. Fondo finansuojamas investicijas turėtų siūlyti valstybės narės. Siekiant tinkamai tenkinti investavimo poreikius mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse, skirstant lėšas bus vienodai atsižvelgiama į patikrintą išmestų teršalų kiekį ir BVP kriterijus. Finansinė Modernizavimo fondo pagalba galėtų būti teikiama įvairiomis formomis;

(11)

turėtų būti sukurtas Modernizavimo fondas, kurį sudarytų 2 % visų ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų, parduotų bendroje aukciono platformoje rengiamuose aukcionuose pagal aukcionams taikomas taisykles ir sąlygas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1031/2010. Valstybės narės, kurių 2013 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos valiutos kursą buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti gauti paramą iš Modernizavimo fondo . Valstybės narės, kurių 2014 m. BVP vienam gyventojui pagal rinkos kainas buvo mažesnis kaip 60 % Sąjungos vidurkio, turėtų galėti iki 2030 m. elektros energijos gamybos srityje nukrypti nuo taisyklės, kad visi apyvartiniai taršos leidimai turi būti parduodami aukcione, pasinaudodamos galimybe skirti nemokamų ATL, kad siekiant 2030 m. ir 2050 m. Sąjungos klimato ir energetikos tikslų būtų skaidriai paskatintos faktinės investicijos į energetikos sektoriaus modernizavimą ir diversifikavimą ir kartu išvengta vidaus energijos rinkos iškraipymų. Modernizavimo fondo valdymo taisyklėmis turėtų būti sukurta nuosekli, išsami ir skaidri sistema, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį sudaryti lengvą prieigą visiems dalyviams. Tokios taisyklės turėtų būti skaidrios ir subalansuotos ir atitikti tinkamo lėšų naudojimo užtikrinimo poreikį. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti investicijų taryba , patariamoji taryba ir valdymo komitetas . Sprendimų priėmimo procese turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į EIB ekspertines žinias , nebent parama būtų teikiama mažiems projektams skiriant nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų paskolas arba dotacijas pagal nacionalinę programą, kurios tikslai atitinka Modernizavimo fondo tikslus. Fondo finansuojamas investicijas turėtų siūlyti valstybės narės ir visos iš fondo skiriamos lėšos turėtų atitikti konkrečius tinkamumo kriterijus . Siekiant tinkamai tenkinti investavimo poreikius mažiau pajamų gaunančiose valstybėse narėse, skirstant lėšas bus vienodai atsižvelgiama į patikrintą išmestų teršalų kiekį ir BVP kriterijus. Finansinė Modernizavimo fondo pagalba galėtų būti teikiama įvairiomis formomis;

(12)

Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad turėtų būti patobulintos sąlygos (įskaitant skaidrumą), kuriomis galima skirti nemokamų ATL energetikos sektoriui modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse. Investicijas, kurių vertė yra 10 mln. EUR arba daugiau, atitinkamos valstybės narės turėtų atrinkti konkurencinio konkurso būdu, taikydamos aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis, nenukrypdamos nuo energetikos sąjungos tikslų, užtikrintų, jog nemokami ATL būtų naudojami realioms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą paskatinti. Turėtų būti sudaryta galimybė nemokamais apyvartiniais taršos leidimais finansuoti ir mažesnės kaip 10 mln. EUR vertės investicijas. Tokias investicijas valstybės narės turėtų atrinkti pagal aiškius ir skaidrius kriterijus. Dėl atrankos proceso rezultatų turėtų vykti viešos konsultacijos. Visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama tiek investicinių projektų atrankos etape, tiek juos įgyvendinant;

(12)

Europos Vadovų Taryba patvirtino, kad turėtų būti patobulintos sąlygos (įskaitant skaidrumą), kuriomis galima skirti nemokamų ATL energetikos sektoriui modernizuoti ir diversifikuoti tam tikrose valstybėse narėse. Investicijas, kurių vertė yra 10 mln. EUR arba daugiau, atitinkamos valstybės narės turėtų atrinkti konkurencinio konkurso būdu, taikydamos aiškias ir skaidrias taisykles, kuriomis, nenukrypdamos nuo energetikos sąjungos tikslų, įskaitant trečiojo energetikos teisės aktų rinkinio tikslus, užtikrintų, jog nemokami ATL būtų naudojami realioms investicijoms į energetikos sektoriaus modernizavimą ir diversifikavimą paskatinti. Turėtų būti galimybė nemokamais ATL finansuoti ir mažesnės vertės kaip 10 mln. EUR investicijas. Tokias investicijas valstybės narės turėtų atrinkti pagal aiškius ir skaidrius kriterijus. Dėl atrankos proceso turėtų vykti viešos konsultacijos , o šio atrankos proceso rezultatai, įskaitant atmestus projektus, turėtų būti skelbiami viešai . Visuomenė turėtų būti tinkamai informuojama tiek investicinių projektų atrankos etape, tiek juos įgyvendinant . Valstybės narės turėtų turėti galimybę dalį atitinkamų ATL ar visus juos perkelti į Modernizavimo fondą, jei jos gali naudotis abiem priemonėmis. Ši nukrypti leidžianti nuostata turėtų nustoti galioti iki prekybos laikotarpio pabaigos 2030 m.;

(13)

finansavimas pagal ES ATLPS turėtų derėti su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai;

(13)

finansavimas pagal ES ATLPS turėtų derėti su kitomis Sąjungos finansavimo programomis, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir Europos investicijų banko (EIB) klimato investicijų strategiją , siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviai;

(14)

pagal šiuo metu galiojančias mažiems įrenginiams taikomas nuostatas dėl jų neįtraukimo į ES ATLPS ši sistema jiems gali būti netaikoma ir toliau , be to, valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės atnaujinti sąrašus įrenginių, kuriems sistema netaikoma, o valstybėms narėms, kurios šiuo metu tokia galimybe nesinaudoja, – pasinaudoti ja kiekvieno prekybos laikotarpio pradžioje;

(14)

pagal šiuo metu galiojančias mažiems įrenginiams taikomas nuostatas dėl jų neįtraukimo į ES ATLPS ši sistema jiems turėtų būti pratęsta, kad aprėptų įrenginius, kuriuos eksploatuoja mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) , išskiriančius mažiau nei 50 000 tonų CO2 ekvivalento per kiekvieną trejų metų laikotarpį prieš išimties taikymo metus. Valstybėms narėms turėtų būti sudarytos galimybės atnaujinti sąrašus įrenginių, kuriems sistema netaikoma, o valstybėms narėms, kurios šiuo metu tokia galimybe nesinaudoja, – pasinaudoti ja kiekvieno prekybos laikotarpio pradžioje ir jo viduryje. Be to, turėtų būti įmanoma ES ATLPS netaikyti įrenginiams, kiekvienais iš trejų metų, einančių prieš kiekvieno prekybos laikotarpio pradžią, išmetantiems mažiau negu 5 000 tonų CO2 ekvivalentą, tokį netaikymą persvarstant kas penkerius metus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl alternatyvių lygiaverčių priemonių įrenginiuose, kuriems netaikoma sistema, nesusidarytų didesnės reikalavimų laikymosi išlaidos. Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimai turėtų būti supaprastinti į ES ATLPS įtrauktiems mažiesiems teršėjams;

(16a)

siekiant gerokai sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, Komisijai turėtų būti palikta galimybė apsvarstyti tokias priemones kaip automatinis išmetamųjų teršalų ataskaitų teikimas ir tikrinimas, išnaudojant visą informacinių ir ryšių technologijų potencialą;

(17a)

deleguotaisiais aktais, nurodytais 14 ir 15 straipsniuose, turėtų būti kuo labiau supaprastinamos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant sumažinti administracinę naštą operatoriams. Deleguotuoju aktu, nurodytu 19 straipsnio 3 dalyje, turėtų būti supaprastintos sąlygos naudotis registru, ypač mažiems operatoriams;

-1)

-1a)

-1b)

-1c)

-1d)

-1f)

„h)

„naujas rinkos dalyvis“:

„h)

„naujas rinkos dalyvis“:

—

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2011  m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimas , arba

—

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2018  m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ,

—

įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į  Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba

—

įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į  Sąjungos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba

—

įrenginys , vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į  Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo žymiai išplėsti po 2011  m. birželio 30 d.; tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;“

—

įrenginys , vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į  Sąjungos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo gerokai išplėsti po 2018  m. birželio 30 d. tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;“

-1 g)

„ua)

mažasis teršėjas – įrenginys, kurio išmetamųjų teršalų kiekis nedidelis, kurį eksploatuoja mažoji ar vidutinė įmonė  (1a) ir kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

-1h)

-1i)

-1j)

(1)

3d straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

1)

3d straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą .“

„3.     Komisijai pagal 30b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir nustatoma išsami tvarka dėl valstybių narių aukcione parduotinų apyvartinių taršos leidimų, kurių neprivaloma skirti nemokamai pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis arba 3f straipsnio 8 dalį. Apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį kiekviena valstybė narė turi parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacijos išmetamų teršalų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. 3c straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi 2010 m., o kiekvienu 3c straipsnyje nurodytu vėlesniu laikotarpiu ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, kuriuo vyks aukcionas, pradžios.“

1a)

1b)

„1a.     Nuo 2021 m. aviacijos sektoriui neskiriama jokių apyvartinių taršos leidimų pagal šią direktyvą, nebent tai būtų patvirtinta vėlesniame Europos Parlamento ir Tarybos priimtame sprendime, kadangi ICAO rezoliucijoje A-39/3 numatoma, kad nuo 2021 m. bus taikoma pasaulinė rinka paremta priemonė. Todėl teisės aktų leidėjai atsižvelgia į tos rinka paremtos priemonės ir ES ATLPS sąveiką.“

2a)

2b)

2c)

2d)

a)

1 dalis papildoma trimis naujomis pastraipomis:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.     Nuo 2019 m. valstybės narės aukcionuose parduoda arba panaikina apyvartinius taršos leidimus, išskyrus tuos, kurie skiriami nemokamai pagal 10a ir 10c straipsnius ir kurie perkeliami į rinkos stabilumo rezervą.“

—

įsteigiant darbuotojų perskirstymo ir (arba) judumo centrus,

—

įgyvendinant švietimo (mokymo) iniciatyvas darbuotojams perkvalifikuoti arba jų kvalifikacijai kelti;

—

teikiant paramą darbo paieškos metu;

—

steigiant įmones, taip pat

—

stebėjimo ir prevencinėmis priemonėmis siekiant išvengti neigiamo restruktūrizavimo proceso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai arba tą poveikį mažinti.

b)

10 % visų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų tam tikroms valstybėms narėms siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje; todėl leidimų, kuriuos tos valstybės narės parduoda aukcione pagal a punktą, skaičius padidinamas IIa priede nurodyta procentine dalimi.“;

b)

10 % visų apyvartinių taršos leidimų, kurie bus parduodami aukcione, paskirstytų tam tikroms valstybėms narėms siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo Bendrijoje; todėl leidimų, kuriuos tos valstybės narės parduoda aukcione pagal a punktą, skaičius padidinamas IIa priede nurodyta procentine dalimi. Valstybių narių, kurios gali gauti paramą iš Modernizavimo fondo, kaip nustatyta 10d straipsnyje, apyvartinių taršos leidimų dalis, nurodyta IIa priede, perkeliama į jų dalį Modernizavimo fonde.

ba)

3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

bb)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, kad būtų galima įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020  m.  20 % visos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama pereinant prie saugios ir tvarios ekonomikos, kai išmetami nedideli anglies dioksido kiekiai, ir kurios padeda įvykdyti Bendrijos įsipareigojimą iki 2020  m.  20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą;“

bc)

3 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)

skatinti perėjimą prie nedidelį kiekį teršalų išmetančių ir viešojo transporto priemonių;“

bd)

3 dalyje h punktas pakeičiamas taip:

„h)

taikyti priemones, skirtas padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir pastatų šiluminę izoliaciją ar suteikti finansinę paramą, siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažesnes ir vidutines pajamas gaunančiais namų ūkiais;“

j)

finansuoti finansines priemones, skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos, su sąlyga, kad tos priemonės atitinka 10a straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas;

j)

finansuoti finansines priemones, skirtas sektoriams ar pošakiams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių išlaidų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios išlaidos, jeigu šiam tikslui naudojama ne daugiau kaip 20 % pajamų ir jeigu tos priemonės atitinka 10a straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas;

l)

darbo jėgos, kurios darbo vietos, laipsniškai atsisakant iškastinio kuro , perkeliamos į kitas sritis, įgūdžiams ugdyti ir darbo vietoms perskirstyti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.“;

l)

ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo socialiniams padariniams šalinti ir darbo jėgos , kurios darbo vietos perkeliamos į kitas sritis, įgūdžiams ugdyti ir darbo vietoms perskirstyti, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

ca)

3 dalyje įterpiama ši pastraipa:

„Ši informacija teikiama naudojant standartizuotą Komisijos parengtą šabloną, įskaitant informaciją apie skirtingų kategorijų iš aukcionų gautų pajamų naudojimą ir lėšų naudojimo papildomumą. Šią informaciją Komisija skelbia savo svetainėje.“

cb)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

d)

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

d)

4 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

da)

4 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės Komisijai kas dvejus metus teikia ataskaitą dėl elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatacijos nutraukimo savo teritorijoje dėl nacionalinių priemonių. Komisija apskaičiuoja tą pajėgumų eksploatacijos nutraukimą atitinkantį apyvartinių taršos leidimų skaičių ir praneša apie tai valstybėms narėms. Valstybės narės gali panaikinti atitinkamą apyvartinių taršos leidimų kiekį iš viso pagal 2 dalį paskirstomo kiekio.“

db)

5 dalis pakeičiama taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

a)

1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

aa)

1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

-i)

-ia)

i)

remdamasi pagal 11 straipsnį pateikta informacija Komisija nustato, ar kiekvieno santykinio taršos rodiklio vertės, apskaičiuotos remiantis 10a straipsnyje išdėstytais principais, kiekvienais metais nuo pirmiau minėto kasmetinio sumažinimo skiriasi daugiau kaip 0,5  % 2007–2008 m. vertės į didesnę arba mažesnę pusę. Jei taip, ta santykinio taršos rodiklio vertė kiekvienais metais nuo 2008 m. iki laikotarpio, už kurį skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai, vidurio pakoreguojama 0,5  % arba 1,5  %;

i)

jei, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta informacija, pažanga neviršija 0,25  %, tai santykinio taršos rodiklio vertė 2021–2025 m. laikotarpiu turi būti sumažinta ta procentine dalimi kiekvienų 2008–2023 m. laikotarpio metų atžvilgiu;

ii)

darant išimtį dėl aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių verčių, šios santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokiu pačiu procentu kaip naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai, siekiant šių produktų gamintojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas.

ii)

jei, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta informacija, pažanga neviršija 1,75  %, tai santykinio taršos rodiklio vertė 2021–2025 m. laikotarpiu turi būti sumažinta ta procentine dalimi kiekvienų 2008–2023 m. laikotarpio metų atžvilgiu;

ba)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021–2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant metinę sumažinimo normą.“

bb)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

ii)

darant išimtį dėl aromatinių angliavandenilių, vandenilio ir sintezės dujų santykinių taršos rodiklių verčių, šios santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokiu pačiu procentu kaip naftos perdirbimo įmonių santykiniai taršos rodikliai, siekiant šių produktų gamintojams sudaryti vienodas veiklos sąlygas.

bc)

3 dalyje įrašoma ši pastraipa:

Pagal 4 ir 8 dalis ir nepaisant 10c straipsnio, elektros energijos gamybos įrenginiams, anglies dioksido surinkimo įrenginiams, transportavimo vamzdynams arba saugykloms nemokami apyvartiniai taršos leidimai nesuteikiami. Elektros energijos gamybos įrenginiai, gaminantys elektros energiją iš išmetamųjų dujų, nelaikomi elektros energijos gamybos įrenginiais pagal šios direktyvos 3 straipsnio u punktą. Atliekant santykinio taršos rodiklio apskaičiavimus, atsižvelgiama į visą anglies dioksido kiekį, esantį elektrai gaminti naudojamose išmetamosiose dujose.

bd)

4 dalis pakeičiama taip:

da)

6 dalyje įterpiama nauja pastraipa:

„Valstybės narės, atsižvelgdamos į galimą poveikį vidaus rinkai, taip pat gali priimti nacionalines finansines priemones, skirtas sektoriams ar jų dalims, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nes jie patiria didelių netiesioginių sąnaudų, kurios yra jiems kartu su elektros energijos kainomis perkeliamos su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susijusios sąnaudos. Tokios finansinės priemonės, kuriomis siekiama iš dalies kompensuoti šias išlaidas, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalį. Tos nacionalinės priemonės, kai derinamos su pirmoje pastraipoje nurodyta pagalba, neturi viršyti maksimalaus kompensacijos dydžio, nurodyto atitinkamose valstybės pagalbos gairėse, ir neturi nulemti naujų rinkos iškraipymų. Esamos viršutinės kompensavimo teikiant valstybės pagalbą ribos prekybos laikotarpiu turi ir toliau mažėti.“

f)

8 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

f)

8  dalis pakeičiama taip:

i)

projektuose pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pažangių sprendimų kūrimui ir vystymui bei parodomųjų programų įgyvendinimui;

ii)

veikla turi būti susijusi su rinka ir vykdoma gamybos įrenginiuose, siekiant įrodyti pažangių technologijų gyvybingumą įveikiant technologines ir netechnologines kliūtis;

iii)

projektai turi būti grindžiami technologiniais sprendimais, kurie turi plataus taikymo potencialą ir gali apimti įvairias technologijas;

iv)

idealiu atveju turi būti galimybė perkelti sprendimus ir technologijas sektoriuje ir galbūt į kitus sektorius;

v)

pirmenybė turi būti teikiama projektams, kuriuos vykdant numatomas mažesnis išmetamų teršalų kiekis yra gerokai mažesnis už atitinkamo santykinio taršos rodiklio vertę. Reikalavimus atitinkantys projektai turi arba prisidėti mažinant išmetamą teršalų kiekį, kuris turi būti mažesnis nei 2 dalyje nurodytos santykinių taršos rodiklių vertės, arba itin sumažinti perėjimo prie mažataršės energijos gamybos sąnaudas; taip pat

vi)

anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo projektai per savo gyvavimo ciklą turi sumažinti grynąjį išmetamą teršalų kiekį ir užtikrinti nuolatinį CO2 saugojimą.

ia)

20 dalis pakeičiama taip:

„20.

Komisija tarp priemonių, priimtų pagal 1 dalį, įrašo priemones apibrėžti įrenginiams, kurie iš dalies nutraukia veiklą ar itin sumažina savo pajėgumus, ir, jei reikia, atitinkamai pritaiko jiems išduodamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.“;

a)

kokiu mastu pavieniams to sektoriaus arba jo pošakio įrenginiams įmanoma sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba elektros energijos suvartojimą;

a)

kokiu mastu pavieniams to sektoriaus arba jo pošakio įrenginiams įmanoma sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba elektros energijos suvartojimą , atsižvelgiant į susijusį gamybos sąnaudų padidėjimą ;

b)

dabartinės ir prognozuojamos rinkos charakteristikos;

b)

dabartinės ir prognozuojamos rinkos charakteristikos;

c)

pelno maržos kaip galimo sprendimo dėl ilgalaikių investicijų arba vietos pakeitimo rodiklis.

c)

pelno maržos kaip galimo sprendimo dėl ilgalaikių investicijų arba vietos pakeitimo rodiklis;

ca)

prekės, kuriomis prekiaujama pasaulinėse rinkose už bendrą referencinę kainą.

b)

užtikrinta, kad būtų galima dalyvauti tik su projektais, kuriais prisidedama prie naudojamo energijos rūšių derinio ir tiekimo šaltinių įvairinimo, būtinos restruktūrizacijos, infrastruktūros atnaujinimo ir modifikavimo aplinkos apsaugos požiūriu, švarių technologijų ir energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sektorių modernizavimo;

b)

užtikrinta, kad būtų galima dalyvauti tik su projektais, kuriais prisidedama prie naudojamo energijos rūšių derinio ir tiekimo šaltinių įvairinimo, būtinos restruktūrizacijos, infrastruktūros atnaujinimo ir modifikavimo aplinkos apsaugos požiūriu, švarių technologijų (pvz., atsinaujinančiosios energijos technologijų) arba energijos gamybos , centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, energijos vartojimo efektyvumo, energijos kaupimo , perdavimo ir paskirstymo sektorių modernizavimo;

c)

nustatyti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos sudaromas projektų eiliškumas siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti projektai, kurie:

c)

vadovaujantis Sąjungos 2050 m. klimato kaitos ir energetikos politikos tikslais nustatyti aiškūs, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai atrankos kriterijai, pagal kuriuos sudaromas projektų eiliškumas siekiant užtikrinti, kad būtų atrinkti projektai, kurie:

i)

remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoda grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir juos įgyvendinus bus dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažintas CO2 kiekis;

i)

remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoda grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir juos įgyvendinus proporcingai projektų dydžiui bus dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažintas CO2 kiekis. Kai projektai yra susiję su elektros energijos gamyba, bendras elektros energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis užbaigus projektą neturi viršyti 450 gramų CO2 ekvivalento. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 30b straipsnį, kad būtų iš dalies pakeista ši direktyva ir projektams, susijusiems su šilumos gamyba, būtų nustatytas bendras neviršytinas šilumos energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

ii)

yra pridėtiniai , aiškiai atliepiantys keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatina energijos paklausos rinkoje;

ii)

yra papildomi, nors ir jie gali būti naudojami siekiant atitinkamų tikslų, nustatytų pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją , aiškiai atliepiantys keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatina energijos paklausos rinkoje;

iiia)

nedidina naujo energijos gamybos kūrenant anglimi pajėgumo ir priklausomybės nuo anglies.

i)

duoti naudos energijos taupymo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų, energijos kaupimų ir elektros tinklų jungčių, perdavimo ir paskirstymo sektoriuose. Kai projektai yra susiję su elektros energijos gamyba, bendras elektros energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis užbaigus projektą neturi viršyti 450 gramų CO2 ekvivalento. Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 30b straipsnį, kad būtų iš dalies pakeista ši direktyva ir projektams, susijusiems su šilumos gamyba, būtų nustatytas bendras neviršytinas šilumos energijos kilovatvalandei įrenginyje pagaminti išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

ii)

remiantis sąnaudų ir naudos analize, duoti grynosios teigiamos naudos išmetamųjų teršalų sumažinimo atžvilgiu ir dideliu iš anksto nustatytu mastu sumažinti CO2 kiekį;

iii)

būti papildomos, nors ir jos gali būti naudojamos siekiant atitinkamų tikslų, nustatytų pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, aiškiai atitikti keitimo ir modernizavimo poreikius ir neskatinti energijos paklausos rinkoje;

iv)

nedidinti naujo energijos gamybos kūrenant anglimi pajėgumo ir priklausomybės nuo anglies.

8a)

„Nuo 2021 m. valstybės narės taip pat užtikrina, kad kiekvienais kalendoriniais metais kiekvienas operatorius pateiktų informaciją apie gamybos veiklą, kad, vadovaujantis 10a straipsnio 7 dalimi, būtų galima pakoreguoti leidimus.“

8b)

„3a     Jeigu esama pagrįsto įtarimo, kad padarytas pažeidimas, arba valstybė narė nepateikė 1–3 dalyse nurodytos informacijos, Komisija gali pradėti nepriklausomą tyrimą, prireikus padedant samdytam trečiajam subjektui. Atitinkama valstybė narė pateikia visą informaciją ir tyrimui reikalingą prieigą, įskaitant galimybę patekti prie įrenginių ir susipažinti su gamybos duomenimis. Komisija laikosi tokio paties neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumo lygio, kokio laikosi atitinkama valstybė narė, ir paskelbia tyrimo ataskaitą.“

10a)

(12)

14 straipsnio 1  dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

12)

(13)

15 straipsnio penkta pastraipa pakeičiama taip:

13)

15 straipsnio ketvirta ir penkta pastraipos pakeičiamos taip:

13a)

7.   Prašymus, pavyzdžiui, nurodytus 5 dalyje, pateikus Komisijai, ji informuoja kitas valstybes nares per jų atstovus 30c straipsnio 1 dalyje nurodytame komitete, laikantis komiteto darbo tvarkos taisyklių.

(15)

19 straipsnio 3 dalies trečias sakinys pakeičiamas taip:

15)

19 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„Į jį taip pat įtraukiamos nuostatos siekiant įgyvendinti taisykles dėl apyvartinių taršos leidimų abipusio pripažinimo susitarimuose dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų susiejimo. Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą.“

15a)

15b)

„2a.     Ataskaitoje, naudojant bendradarbiaujant pagal 18b straipsnį pateiktus duomenis, pridedamas veiklos vykdytojų, kuriems taikomi šios direktyvos reikalavimai ir kurie neužsiregistravo registre, sąrašas.“

15c)

„3a.     Jeigu esama pagrįsto įtarimo, kad padarytas pažeidimas, arba valstybė narė nepateikia ataskaitos pagal 1 dalies nuostatas, Komisija gali atlikti nepriklausomą tyrimą, prireikus padedant samdytam trečiajam subjektui. Valstybė narė pateikia visą informaciją ir tyrimui reikalingą prieigą, įskaitant galimybę patekti prie įrenginių. Komisija paskelbia tyrimo ataskaitą.“

(17)

Įterpiamas šis 22a  straipsnis

17)

Įterpiamas šis straipsnis:

b)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

b)

3  dalis pakeičiama taip:

a)

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

a)

1 dalies pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

22a)

a)

praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį, nurodydama šiam įrenginiui, kurio įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą bus lygiavertis, taikomas lygiavertes priemones prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį ir vėliausiai kai šis sąrašas pateikiamas Komisijai;

a)

praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį, nurodydama šiam įrenginiui, kurio įnašas į šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą bus lygiavertis, taikomas lygiavertes priemones ir nurodo priežastis, dėl kurių taikant šias priemones išlaidos tokių įrenginių atitikčiai užtikrinti nebūtų didesnės, prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį ir vėliausiai kai šis sąrašas pateikiamas Komisijai;

b)

patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 25 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus. Valstybės narės gali leisti taikyti supaprastintas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemones įrenginiams, kurių vadovaujantis 14 straipsniu vidutinis metinis patikrintas emisijų kiekis 2008–2010 m. yra mažesnis kaip 5 000 tonų per metus;

b)

patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 50 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus. Valstybės narės , operatoriui paprašius, leidžia taikyti supaprastintas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemones įrenginiams, kurių vadovaujantis 14 straipsniu vidutinis metinis patikrintas emisijų kiekis 2008–2010 m. yra mažesnis kaip 5 000 tonų per metus;

c)

patvirtina, kad jei per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 25 000  tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, arba šiam įrenginiui taikomų priemonių, kurios padės pasiekti lygiaverčio indėlio į emisijų mažinimą, taikymas bus nutrauktas, įrenginys bus vėl įtrauktas į  Bendrijos sistemą;

c)

patvirtina, kad jei per vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 50 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, arba šiam įrenginiui taikomų priemonių, kurios padės pasiekti lygiaverčio indėlio į emisijų mažinimą, taikymas bus nutrauktas, įrenginys bus vėl įtrauktas į  ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

d)

siekdama pasikonsultuoti su visuomene, paskelbia a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.

d)

paskelbia visuomenei a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.

22b)

a)

praneša Komisijai apie kiekvieną tokį įrenginį prieš pateikiant įrenginių sąrašą pagal 11 straipsnio 1 dalį, kai tas sąrašas turi būti pateiktas Komisijai, arba vėliausiai, kai jis pateikiamas Komisijai;

b)

patvirtina, kad įdiegtos stebėjimo priemonės, leidžiančios įvertinti, ar per kuriuos nors vienerius kalendorinius metus įrenginys išmeta 5 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus;

c)

patvirtina, kad, jei per kuriuos nors vienerius kalendorinius metus įrenginys išmes 5 000 tonų ar daugiau anglies dioksido ekvivalento, išskyrus naudojant biomasę išmetamus teršalus, įrenginys bus vėl įtrauktas į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;

d)

paskelbia visuomenei a, b ir c punktuose nurodytą informaciją.

22c)

22d)

22e)

„3.

Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į  Bendrijos sistemą, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas. Šie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiams. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis kaip 3 MW, ir mazgus, kurie naudoja tik biomasę, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie kietąjį iškastinį kurą naudoja tik jį įjungiant ir išjungiant.“

„3.

Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą nominalų šiluminį našumą siekiant nustatyti, ar jį galima įtraukti į  ES ATLPS sistemą, sudedamas visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, nominalus šiluminis našumas. Tie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiams. Į mazgus, kurių nominalus šiluminis našumas mažesnis kaip 3 MW , ir į rezervo bei pagalbinius mazgus, naudojamus tik elektrai gaminti tais atvejais, kai toje vietovėje sutrinka elektros tinklo veikla , ir mazgus, kurie naudoja tik biomasę, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama. „Tik biomasę naudojantys įrenginiai“ yra mazgai, kurie kietąjį iškastinį kurą naudoja tik jį įjungiant ir išjungiant.“