28.6.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 227/63

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

„Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų, Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, Reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, Reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, ir Reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą“

(COM(2017) 536 final – 2017/0230 (COD))

„Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)“

(COM(2017) 537 final – 2017/0231 (COD))

„Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo“

(COM(2017) 538 final – 2017/0232 (COD))

(2018/C 227/09)

Pranešėjas

Daniel MAREELS

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, COM(2017) 538 final –2017 10 23, COM(2017) 536 final – 2017 11 22 ir COM(2017) 537 final – 2017 11 29 Europos Parlamentas, COM(2017) 538 final – 2017 10 26, COM(2017) 536 final – 2017 11 16 ir COM(2017) 537 final – 2017 11 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2018 1 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 2 15
Plenarinė sesija Nr.	532
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	156/0/5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, skirtus stiprinti priežiūrą kapitalo rinkų sąjungoje, kurios tikslams jis visiškai pritaria. Šiais pasiūlymais ne tik žengtas naujas, svarbus žingsnis siekiant didesnės integracijos ir konvergencijos stiprinant integruotą priežiūrą kapitalo rinkų sąjungoje, bet ir kartu siekiama įgyvendinti aukštesnius tikslus.

1.2.

Iš tiesų, pasiūlymuose visų pirma nustatomi nauji elementai, kad būtų galima Europos Sąjungoje sukurti kapitalo rinkų sąjungą, kurios greitas įgyvendinimas būtų labai pageidautinas. Savo ruožtu kapitalo rinkų sąjunga, kartu su bankų sąjunga, turėtų padėti toliau stiprinti ir baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). Platesniu mastu tai taip pat leistų ES ir valstybėms narėms užimti tvirtesnę poziciją kintančiame pasauliniame kontekste.

1.3.

Gerai veikiančios kapitalo rinkų sąjungos svarba turėtų būti tinkamai įvertinta, nes ji gali reikšmingai prisidėti prie tarpvalstybinio privačiojo rizikos pasidalijimo. Todėl valstybės narės taptų atsparesnės asimetriniams sukrėtimams krizių metu. Šiam tikslui įgyvendinti būtinos saugios, stabilios ir atsparios sukrėtimams rinkos. Todėl lemiamas vaidmuo tenka labiau integruotai priežiūrai, tiek mikroprudenciniu, tiek makroprudenciniu lygiu.

1.4.

Todėl labai svarbu, kad visų pirma būtų sudaromos sąlygos vykdyti daugiau tarpvalstybinių rinkos operacijų, kurioms netrukdytų nacionalinės ir kitokios kliūtys, trikdžiai ir nelygybė ir kurios būtų atliekamos mažesnėmis sąnaudomis. Vienodos sąlygos yra būtinos ir šioje srityje neturi būti reglamentavimo arbitražo. Įmonės turi galėti geriau ir paprasčiau pasinaudoti galimybėmis gauti finansavimą, patirdamos mažesnę administracinę naštą ir mažesnėmis sąnaudomis.

1.5.

Vartotojams ir investuotojams savo ruožtu reikia daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių ir geresnės apsaugos. Galiausiai Komitetui tai reiškia, kad didesnis „pasitikėjimas“ rinkomis turi būti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant priežiūros institucijas, keliamas tikslas. Šį pasitikėjimą taip pat gali skatinti tvaresnio finansavimo siekis, suderintas su tarptautine veikla ir susitarimais. Tai turėtų atsispindėti ir priežiūroje.

1.6.

Naujai priežiūros aplinkai turėtų būti būdingas nuolatinis siekis užtikrinti kuo didesnį aiškumą ir teisinį tikrumą visiems. Reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp nacionalinių ir Europos priežiūros institucijų įgaliojimų ir kiek galima laikytis subsidiarumo ir proporcingumo principų, ypač dabartiniu kapitalo rinkų sąjungos kūrimo etapu ir siekiant užtikrinti rinkos operatorių, ypač mažųjų, įvairovę. Tai apima ir vietines operacijas. Kartu turi būti vengiama dviprasmybių, dubliavimosi ir kitų priežiūros srities veiksnių, kurie trukdo arba rimtai kenkia šios sąjungos kūrimui.

1.7.

Be to, svarbu žvelgti į ateitį, kad finansinėje aplinkoje galėtų būti teisingai ir saugiai vykdomi nauji pokyčiai ir taikomos modernios technologijos, pavyzdžiui, „FinTech“, visiems veiklos vykdytojams sudarant vienodas sąlygas.

1.8.

Plėtojant integruotą stebėseną svarbu siekti konvergencijos ir abipusio suderinimo, pagal REFIT programą pirmenybę teikiant veiksmingumui ir rezultatyvumui. Šiuo požiūriu gali būti naudinga sustiprinti Europos priežiūros institucijų gebėjimus atlikti savo poveikio vertinimus. Be to, daug dėmesio reikia skirti ir sąnaudų aspektui. Kai dalis išlaidų tiesiogiai tenka privačiajam sektoriui, reikėtų užtikrinti biudžetinę drausmę ir vengti sąskaitų dubliavimosi. Bet kokie pakeitimai turėtų būti atliekami skaidriai ir visais atvejais reikia užtikrinti tinkamą visų išteklių kontrolę. Į ją deramai turėtų būti įtrauktas ir pats sektorius.

1.9.

Kaip ir dabar, būsimi veiksmai turi būti pagrįsti dialogu ir konsultacijomis su visomis institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, taip pat viešosiomis konsultacijomis su visais suinteresuotais asmenimis. Komitetas tokį požiūrį laiko labai svarbiu, nes jis leidžia konkrečiose situacijose pasiekti kuo geresnių rezultatų, remiantis kiek įmanoma platesniu bendru sutarimu.

1.10.

Šie pasiūlymai – tai didelis žingsnis į priekį, tačiau ne kelio pabaiga. EESRK nuomone, svarbu toliau siekti galutinio tikslo – bendros priežiūros institucijos, kaip nurodyta ir Penkių pirmininkų pranešime. Kai dabartiniai pasiūlymai bus įgyvendinti, svarbu šį darbą toliau vykdyti sumaniai ir nuosekliai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau.

1.11.

Komitetas visiškai pritaria pasiūlymui draudimo sektoriuje perkelti tam tikrus nacionalinių priežiūros institucijų vykdomos priežiūros įgaliojimus į Europos lygmenį, nes tai padės didinti priežiūros konvergenciją ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.

2. Pagrindinė informacija (1)

2.1.

Kalbant apie kapitalo rinkų sąjungos kūrimą, galima konstatuoti, kad šiuo metu Europoje jau yra vykdoma nuosekli bankų sektoriaus priežiūra pagal bankų sąjungos, kurioje dalyvauja 19 valstybių narių, bendrą priežiūros mechanizmą, o ES kapitalo rinkų priežiūra, išskyrus tam tikras išimtis, vykdoma nacionaliniu lygmeniu.

2.2.

Akivaizdu, kad tokia padėtis prieštarauja kapitalo rinkų sąjungos – taip pat bankų sąjungos – pamatiniams principams. Be to, nereikėtų pamiršti, kad siekiama finansinė integracija duos naudos ne tik EPS, bet ir visoms valstybėms narėms.

2.3.

Kadangi kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas yra vienas iš dabartinės Europos Komisijos prioritetų, visų pirma siekiama priežiūrą labiau suderinti su kapitalo rinkų sąjungos ir finansinės integracijos principais kintančioje aplinkoje. Beje, šis veiksmas jau buvo paskelbtas neseniai atliktoje kapitalo rinkų sąjungos laikotarpio vidurio peržiūroje (2).

2.4.

Konkrečiai kalbant, 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisija pateikė komunikatą (3) ir tris pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais numatoma iš dalies pakeisti du reglamentus ir devynias direktyvas (4). Siūlomos priemonės taikomos visoms valstybėms narėms.

2.5.

Šiais pasiūlymais siekiama sustiprinti ir dar labiau integruoti dabartinę ES priežiūros sistemą, visų pirma toliau nurodytais veiksmais.

2.5.1.

Geresnis priežiūros koordinavimas:

2.5.1.1.

visoje ES tikslingai stiprinant makroprudencinę priežiūrą, pavestą Europos sisteminės rizikos valdybai;

2.5.1.2.

padidinant esamus Europos priežiūros institucijų įgaliojimus siekiant užtikrinti priežiūros konvergenciją;

2.5.1.3.

patobulinant Europos priežiūros institucijų gairių ir rekomendacijų teikimo procedūras, kad būtų atsižvelgta į šių priemonių svarbą;

2.5.1.4.

leidžiant Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (ESMA) sandorių duomenis gauti tiesiogiai iš rinkos dalyvių;

2.5.1.5.

padidinant Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vaidmenį koordinuojant leidimų dėl draudimo ir perdraudimo bendrovių vidaus rizikos vertinimo modelių suteikimą.

2.5.2.

ESMA tiesioginės priežiūros išplėtimas:

2.5.2.1.

naujos kapitalo rinkos priežiūros sritys – tai visų pirma tos, kuriose vykdoma tiesioginė priežiūra gali pašalinti tarpvalstybines kliūtis ir skatinti tolesnę rinkos integraciją. Tai galima laikyti žingsniu į priekį siekiant sukurti bendrą priežiūros instituciją.

2.5.3.

Valdymo gerinimas ir priežiūros institucijų finansavimo didinimas:

2.5.3.1.

kalbant apie valdymo struktūrą, atskiriami nacionalinių institucijų ir Europos priežiūros institucijų įgaliojimai. Nacionalinės institucijos ir toliau nustato bendrąją kryptį ir priima sprendimus dėl reguliavimo klausimų, o Europos priežiūros institucijos bus atsakingos už ES skirtus sprendimus dėl priežiūros praktikos koordinavimo;

2.5.3.2.

finansavimo srityje siekiama įvairovės. Norima, kad kartu su valdžios institucijomis dalį finansavimo teiktų sektoriaus ir rinkos operatoriai;

2.5.4.

nustatomas reikalavimas Europos priežiūros institucijoms, kai jos atlieka užduotis pagal atitinkamus savo įgaliojimus, atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, taip pat į klausimus, susijusius su „FinTech“;

2.5.4.1.

visų pirma, siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos finansų sektoriaus stabilumą ir tvarios ekonomikos privalumus, išaiškintas ir sustiprintas Europos priežiūros institucijų vaidmuo vertinant aplinkos, socialinius ir valdymo rizikos aspektus (5);

2.5.4.2.

„FinTech“ srityje reguliavimo ir priežiūros institucijoms reikia suteikti galimybę susipažinti su šiomis technologijomis ir parengti naujas reguliavimo ir priežiūros priemones, be kita ko, bendradarbiaujant su šiame sektoriuje veikiančiomis bendrovėmis (6).

2.6.

Be to, buvo paskelbtas dar vienas pasiūlymas (7), kuriame numatyta Europos priežiūros institucijoms perleisti tam tikras priežiūros užduotis, kurias šiuo metu dar vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos. Šios užduotys visų pirma yra susijusios su draudimo sektoriumi.

2.6.1.

Kalbant apie ESMA, iš esmės siūloma jai perduoti įgaliojimus teikti veiklos leidimus duomenų teikimo paslaugų teikėjams ir vykdyti jų priežiūrą, taip pat įgaliojimus rinkti su tuo susijusią informaciją.

2.6.2.

EIOPA atveju siekiama sustiprinti jos vaidmenį didinant priežiūros konvergenciją prašymų leisti taikyti vidaus rizikos vertinimo modelius srityje, taip pat atlikti pakeitimai, susiję su informacijos dalijimusi teikiant tokius prašymus dėl modelių, galimybe teikti nuomones tuo klausimu, taip pat padėti spręsti priežiūros institucijų ginčus.

3. Pastabos

3.1.

Apskritai nagrinėjami Komisijos pasiūlymai priklauso daug platesnės aprėpties projektui kuriant kapitalo rinkų sąjungą, kurios svarba ir aktualumas yra neginčytini. Šiuo požiūriu EESRK tvirtai remia kapitalo rinkų sąjungą ir ryžtingai siekia, kad ji būtų įgyvendinta. Labai svarbu ją kuo skubiau sukurti (8). Be to, siekti užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą nuolat ragina ir Europos Vadovų Taryba (9) bei Europos Parlamentas (10).

3.2.

Komiteto nuomone, kapitalo rinkų sąjunga savo ruožtu turi būti susieta su platesniu kontekstu, t. y. su ES tarptautine pozicija besikeičiančiame pasaulyje, tolesniu EPS stiprinimu bei kūrimo užbaigimu ir – galiausiai, bet ne mažiau svarbu – tolesne visų Sąjungos valstybių narių finansine integracija.

3.3.

Tokia finansinė integracija yra ypač svarbi, nes ji sudaro palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam privačiajam rizikos pasidalijimui ir jį skatina. Kaip paaiškėjo per pastarąją krizę, tai turi padėti valstybėms narėms tapti atsparesnėmis asimetriniams sukrėtimams krizių metu.

3.4.

Be to, kapitalo rinkų sąjunga gali svariai prisidėti prie tvirtesnio ekonomikos atsigavimo, skatindama ekonomikos augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą. Tai naudinga tiek kiekvienai valstybei narei atskirai, tiek ir visai ES. […] Tai savo ruožtu padės pasiekti pageidaujamą didesnį ekonomikos ir finansų sistemos stabilumą, saugumą ir atsparumą (11).

3.5.

Todėl Komitetas palankiai vertina dabartinius pasiūlymus, kuriais siekiama sustiprinti ir integruoti Europos priežiūros mechanizmą, ir tai, kad jie buvo pateikti skubiai. Dabar svarbu juos įgyvendinti praktiškai. Šiuo požiūriu galima priminti kitas ankstesnes iniciatyvas, kurios taip pat padeda siekti šių tikslų ir kurias EESRK irgi įvertino teigiamai. Tai, be kita ko, pasiūlymai dėl labiau integruoto pagrindinių sandorių šalių priežiūros mechanizmo (12) ir dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (13), kurio atžvilgiu svarbus vaidmuo numatytas EIOPA.

3.6.

Kaip nurodyta pirmiau, galiausiai Komitetas labai palankiai vertina tai, kad kuriant kapitalo rinkų sąjungą priežiūra laikoma esminiu dalyku. Europos lygmens priežiūrai tenka lemiamas vaidmuo tiek užtikrinant saugumą ir stabilumą , tiek siekiant norimos rinkos integracijos bei šalinant kapitalo rinkų sąjungai kylančias kliūtis, trikdžius ir nelygybę (14). Atsižvelgiant į pirmiau minėtus aspektus, šie tikslai yra esminiai, todėl jie visada turi būti laikomi prioritetu.

3.7.

Komitetui svarbu, kad siūlomos taisyklės konkrečiai ir tiesiogiai padėtų įgyvendinti tikslus ir duotų teigiamų rezultatų visiems susijusiems subjektams visose valstybėse narėse.

3.8.

Jame teigiama, kad labai svarbu stiprinti Europos priežiūros institucijų gebėjimą užtikrinti nuoseklią priežiūrą ir vienodą bendro taisyklių sąvado taikymo užtikrinimą. Tai prisidės prie tinkamo kapitalo rinkų veikimo, nes bus sumažintos tarpvalstybinio investavimo kliūtys, supaprastinta verslo aplinka ir sumažintos dėl skirtingo taisyklių įgyvendinimo susidarančios jų laikymosi sąnaudos tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms. Vertinant investuotojo žvilgsniu, nuosekli priežiūra ir vienodas taisyklių taikymo užtikrinimas padeda gerinti investuotojų apsaugą ir stiprinti pasitikėjimą kapitalo rinkomis (15). Šiems tikslams pasiekti būtini panašūs priežiūros standartai visose ES valstybėse narėse.

3.9.

Išplečiant priežiūros įgaliojimus taip pat turėtų būti siekiama kuo didesnio aiškumo ir teisinio tikrumo visoms – tiek Europos, tiek nacionalinėms – priežiūros institucijoms bei prižiūrimoms įmonėms. Numatytos kontrolės priemonės turi būti tinkamos.

3.10.

Būtina siekti nustatyti tinkamą nacionalinių ir Europos priežiūros institucijų įgaliojimų pusiausvyrą. Reikia visų pirma užtikrinti, kad tarpvalstybiniai sandoriai ir operacijos galėtų būti vykdomi kuo geresnėmis sąlygomis, ir pašalinti tam kylančias kliūtis. Kitais atvejais reikia išnagrinėti, ar priežiūra negalėtų būti toliau vykdoma vietoje, ypač dabartiniu kapitalo rinkų sąjungos kūrimo etapu ir siekiant užtikrinti rinkos operatorių, ypač mažųjų, įvairovę. Kai įmanoma, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo ir subsidiarumo principus. Tai apima ir vietines operacijas, kurias vykdant nacionalinės priežiūros institucijos yra arčiau rinkos. Reikia siekti kiek įmanoma išvengti reglamentavimo arbitražo, kontrolės dubliavimosi, specialių nacionalinių taisyklių ir perteklinio reglamentavimo, ypač tuo atveju, kai jie neleidžia arba rimtai trukdo kurti kapitalo rinkų sąjungą.

3.11.

Be to, reikėtų siekti tinkamos pusiausvyros tarp galimybės siūlyti tarpvalstybines finansines paslaugas ar priemones – ši galimybė labai svarbi (žr. pirmiau išdėstytas nuostatas dėl tarpvalstybinio privačiojo rizikos pasidalijimo) – ir investuotojų bei vartotojų apsaugos. Tokia pusiausvyra tampa vis svarbesnė, nes vis daugiau operacijų vykdoma ne tradiciškai fiziškai susitinkant, o „per atstumą“ (16). Galiausiai (potencialūs) klientai turėtų būtų vienodai informuojami ir apsaugomi, nepriklausomai nuo vietos, kurioje yra įsisteigęs (paslaugos arba priemonės) teikėjas, ir operacijos vykdymo būdo.

3.12.

Be to, vykdant europinę priežiūrą būtina daug dėmesio skirti vartotojų ir investuotojų apsaugai. Jiems reikia suteikti daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių ir didesnę apsaugą. Todėl būtina užtikrinti, kad būtų siūlomi pagrindiniai nerizikingi produktai. Reikėtų apsvarstyti suderinamumą su kitomis iniciatyvomis (17); be to, dėl naujo reglamento įgyvendinimo neturėtų nukentėti vartotojai. Galiausiai Komitetui tai reiškia, kad didesnis „pasitikėjimas“ rinkomis turi būti visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant priežiūros institucijas, keliamas tikslas. Šį pasitikėjimą taip pat gali skatinti tvaresnio finansavimo siekis, suderintas su tarptautine veikla ir susitarimais.

3.13.

Be to, svarbu žvelgti į ateitį, kad finansinėje aplinkoje galėtų būti vykdomi nauji pokyčiai ir taikomos modernios technologijos, pavyzdžiui, „FinTech“. Jų potencialą reikia apsvarstyti, tačiau tai neturi būti daroma saugumo sąskaita. Būtina sukurti vienodas sąlygas visiems operatoriaus, nepriklausomai nuo jų veiklos vykdymo būdų.

3.14.

Reikėtų pabrėžti ir įvertinti Europos priežiūros institucijų atliktą didelį darbą rengiant reguliavimo standartus. Šiuo požiūriu svarbu ateityje siekti dar didesnės konvergencijos ir koordinavimo, kad būtų galima kuo geriau panaudoti turimus išteklius. Be to, nereikėtų pamiršti, kaip svarbu tinkamai taikyti ES teisės aktus.

3.15.

Rengiant šias ir būsimas priemones reikia remtis REFIT principais: pirmenybę teikti veiksmingumui bei rezultatyvumui ir pageidaujamų rezultatų siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. REFIT užtikrinamas supaprastinimas, pašalinama nereikalinga našta ir suderinamos taisyklės nedarant neigiamo poveikio politikos tikslams.

3.16.

Šiuo atžvilgiu reikėtų apsvarstyti galimybę stiprinti Europos priežiūros institucijų gebėjimus atlikti savo poveikio vertinimus, nes tai leistų joms analizuoti savo parengtų standartų įgyvendinimo sąnaudas ir veiksmingumą, kiek galima atsižvelgiant ir į proporcingumo principą. Atliekant tokius tyrimus būtų galima platesniu mastu ir labiau struktūruotu būdu pasinaudoti įvairiomis esamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis, siekiant iš verslo bendruomenės surinkti žinių ir informacijos apie patirtį.

3.17.

Kad Europos priežiūros institucijos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis, joms šiuo tikslu turi būti suteikta pakankamai išteklių. Šiuo metu dalį šių išteklių jos gauna iš Europos Sąjungos biudžeto, o kitą dalį skiria nacionalinės priežiūros institucijos. Atliekant bet kokius pakeitimus, įskaitant tuos, kuriais siekiama netiesioginės priežiūros sąnaudas tiesiogiai perkelti privačiajam sektoriui, reikia užtikrinti biudžetinę drausmę ir vengti sąskaitų dubliavimosi. Pagal dabartinę sistemą finansų įstaigos jau prisideda prie Europos priežiūros institucijų finansavimo, nes įnašą sumoka jų nacionalinės priežiūros institucijos. Todėl finansų įstaigų mokamas įnašas turi būti perskirstytas nacionalinėms ir Europos priežiūros institucijoms, o tolesnio bendro priežiūros sąnaudų didėjimo reikėtų vengti. Galimi vėlesni pakeitimai turės būti grindžiami kuo didesniu skaidrumu ir reikės nustatyti griežtus kontrolės mechanizmus. Be to, privaloma numatyti tinkamą visų išteklių kontrolę. Ji turi būti tinkamai vykdoma kartu su finansų sektoriumi.

3.18.

Šie pasiūlymai, be abejonės, yra didelis žingsnis į priekį, tačiau tai dar ne kelio pabaiga. Komitetas pritaria Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities (18) išdėstytoms nuostatoms, ypač teiginiui, kad laipsniškai stiprinant priežiūros sistemą galiausiai būtų įsteigta vienintelė Europos kapitalo rinkos priežiūros institucija. Toks pat galutinis tikslas nurodytas ir 2015 m. viduryje paskelbtame Penkių pirmininkų pranešime (19).

3.19.

Dabartiniai pasiūlymai grindžiami palaipsniui įgyvendinamu metodu. Šis požiūris atrodo itin tinkamas, ypač šiuo kapitalo rinkų sąjungos kūrimo etapu (20) ir atsižvelgiant tiek į skirtingą padėtį bei nevienodo užmojo tikslus valstybėse narėse, tiek ir į daugybę pasaulinio masto ekonominių, technologinių ir kitokių politinių iššūkių ir vykstančių pokyčių.

3.20.

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymai grindžiami Europos priežiūros institucijų veiklos patirtimi, Komisijos atliktu darbu ir Europos Parlamento rekomendacijomis, taip pat aktyviu dialogu su visais suinteresuotaisiais subjektais ir plataus masto viešosiomis konsultacijomis su suinteresuotais asmenimis. Komitetas mano, kad šis požiūris teisingas ir tinkamas. Jis sudaro sąlygas konkrečiomis aplinkybėmis siekti kuo geresnių rezultatų, remiantis kiek įmanoma platesniu bendru sutarimu. Todėl Komitetas konkrečiai rekomenduoja laikytis tokio požiūrio ir ateityje, tiek reguliariai vertinant šį reglamentą, tiek ir imantis naujų veiksmų, kuriais siekiama galutinio tikslo (žr. pirmiau).

3.21.

Prioritetu visada turi būti laikomas vienodų sąlygų ES finansų rinkose sudarymas, tiek euro zonos viduje, tiek ir kitų valstybių narių atžvilgiu. Be to, vienodos sąlygos turi būti sudarytos ir paslaugų teikėjams iš ES nepriklausančių šalių. Tai galima pasiekti tik tada, jeigu reguliavimu ir vykdoma priežiūra šiose trečiosiose šalyse bus siekiama tų pačių tikslų, kaip ir ES.

3.22.

Pasiūlymas draudimo srityje perduoti tam tikrus nacionalinių priežiūros institucijų įgaliojimus Europos lygmeniui atitinka ketinimą išplėsti ES finansų rinkų priežiūrą ir taip sudaryti palankias sąlygas kapitalo rinkų sąjungos sukūrimui. Tai padės užtikrinti didesnę priežiūros konvergenciją ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams.

2018 m. vasario 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS

(1) Šis tekstas pagrįstas keletu oficialių leidinių, kuriuos, be kita ko, paskelbė Taryba ir Komisija. Žr., be kita ko, http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13447-2017-INIT/lt/pdf ir http://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-3308_en.htm.

(2) Komisijos komunikatas „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, COM(2017) 292 final.

(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Priežiūros integracijos gilinimas siekiant kintančioje aplinkoje sustiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir finansinę integraciją“, COM(2017) 542 final.

(4) Žr. https://ec.europa.eu/info/business-economy-euro/banking-and-finance/financial-supervision-and-risk-management/european-system-financial-supervision_en#reviewoftheesfs

(5) 2018 m. bus paskelbtas veiksmų planas, kuriame bus numatytos reguliavimo priemonės.

(6) Ir šioje srityje 2018 m. bus paskelbtas Komisijos veiksmų planas.

(7) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), COM(2017) 537 final.

(8) OL C 81, 2018 3 2, p. 117, 1.1 punktas.

(9) 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados.

(10) 2015 m. liepos 9 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo Žr. http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P8-TA-2015-0268+0+DOC+XML+V0//FR.

(11) OL C 81, 2018 3 2, p. 117, 1.3 punktas.

(12) OL C 434, 2017 12 15, p. 63.

(13) OL C 81, 2018 3 2, p. 139.

(14) OL C 81, 2018 3 2, p. 117, 1.12 punktas.

(15) Komunikatas COM (2017) 542 final, p. 5.

(16) Pavyzdžiui, internetu.

(17) Visų pirma galėtume paminėti neseniai paskelbtą Europos Komisijos komunikatą „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas“. Šia tema žr. EESRK nuomonę „Vartotojams skirtos finansinės paslaugos“, OL C 434, 2017 12 15, p. 51.

(18) 2017 m. gegužės 31 d., p. 21. Žr. https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/reflecti on-paper-emu_lt.pdf

(19) 2015 m. birželio mėn., 3.2 punktas, p. 14. Žr. https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/5-presidents-report_lt.pdf

(20) Komisijos komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūros (2017 m. birželio 7 d.) nurodytos 38 kapitalo rinkų sąjungos sudedamosios dalys, kurios dar turi būti įgyvendintos iki 2019 m., COM(2017) 292 final.