6.7.2018

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 237/8

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Darbo ateitis – reikiamų žinių ir įgūdžių įgijimas siekiant patenkinti ateities darbo vietų poreikius“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymu)

(2018/C 237/02)

Pranešėja:	Cinzia DEL RIO (IT-II)
Bendrapranešėjė:	Milena ANGELOVA (BG-I)

ES Tarybai pirmininkaujančios Bulgarijos prašymas pateikti nuomonę	2017 m. rugsėjo 5 d. raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2018 2 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2018 3 15
Plenarinė sesija Nr.	533
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	218/0/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1

Nepaliaujami ir greitai besikeičiantys naujų technologijų diegimo, skaitmeninimo ir robotizacijos procesai ne tik versle, bet ir viešajame sektoriuje daro reikšmingą poveikį gamybos sistemoms, darbo sąlygoms, organizaciniams darbo rinkos ir apskritai visuomenės modeliams.

1.2

Dėl naujosios pramonės revoliucijos gali didėti našumas, gerėti gyvenimo ir darbo kokybė, jeigu ją deramai papildys tinkamai derinama įvairių sričių politika, skirta integraciniam ir tvariam inovacijomis grindžiamam augimui skatinti. Darbo vietos pajus didelį poveikį: bus kuriama naujų darbo vietų, kai kurios bus pertvarkomos, o kitos bus sparčiai pakeistos. Kokybiškas pagrindinis ugdymas, taip pat aukštus standartus atitinkantis ir veiksmingas mokymas, mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas bus būtinos priemonės, leisiančios ateityje pasinaudoti darbo vietų galimybėmis ir skatinti įmonių konkurencingumą.

1.3

Kad šiems spartiems technologiniams ir skaitmeniniams pokyčiams būtų pasirengta, į juos reaguojama ir atsižvelgiant į subsidiarumo principą, EESRK prašo Europos Komisijos (EK) ir valstybių narių kurti tikslinę politiką ir imtis toliau išvardytų konkrečių veiksmų, kad būtų pagerintos ir tinkamai pritaikytos jų švietimo ir mokymo sistemos, būtų bendrai kuriamos nacionalinės kompetencijų strategijos ir pripažįstama visų amžiaus grupių žmonių ir darbuotojų, taip pat įvairių sektorių atstovų, teisė į tinkamą mokymą:

—	pirmiausia užtikrinti, kad visi ES piliečiai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą,

—	nustatyti naujus bendrus švietimo ir mokymo lyginamuosius standartus siekiant sumažinti atotrūkį tarp ES šalių ir sustiprinti sanglaudą,

—	perorientuoti švietimą ir mokymą ir stiprinti profesinio rengimo ir mokymo sistemas siekiant užtikrinti, kad būtų sparčiai įgyjami reikalingi įgūdžiai,

—	atsižvelgiant į nacionalines darbo santykių sistemas, remti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą, kad būtų galima numatyti ir pritaikyti įgūdžius prie technologinių ir skaitmeninių pokyčių ir plėtoti mokymą darbo vietoje,

—	skatinti švietimo įstaigų ir įmonių sąveiką,

—	pradėti kvalifikacijų kėlimo kampaniją didėjančiam mūsų darbo rinkų skaitmeninimui paremti,

—

parengti naujas priemones, pavyzdžiui, rezultatais grindžiamas paskatas, nustatyti naujus stebėsenos mechanizmus siekiant įvertinti pasiektus rezultatus, susijusius su skaitmenine ir mokymo visą gyvenimą aprėptimi, keistis nacionaline geriausia patirtimi, susijusia su mokymosi atostogomis, ir ES lygmeniu plėsti šios patirties dėl galimybių mokytis ir dalyvauti mokyme, kaupimą ir kt., siekiant į mokymo programas įtraukti visus: ir darbo ieškančius asmenis, ir darbuotojus, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos ir suaugusiems darbuotojams,

—

visiems užtikrinti mokymą ir dalyvavimą jame taip, kad kartu gerėtų įmonių veiklos rezultatai, darbuotojų asmeninis ir profesinis tobulėjimas ir būtų išplėsta nestandartinių darbo vietų aprėptis (1); geriausiu atveju reikėtų išsamiau išanalizuoti, ar tokia individuali mokymosi teisė turėtų būti perkeliama, t. y. žmonės turėtų galėti šią teisę perkelti keisdami darbdavius ir persikeldami į kitą šalį,

—

imtis veiksmų siekiant įvertinti, ar reikalingos priemonės ir kokių priemonių reikia norint įtvirtinti teisę į apmokamas mokymosi atostogas, ir apsvarstyti ES priemones, kuriomis būtų siekiama, kad kai kurių valstybių narių geroji praktika, susijusi su minimaliais standartais, taikomais teisėms į mokymosi atostogas, taptų įprasta praktika (2),

—	sukurti vienodą Europos neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo ir patvirtinimo sistemą,

—	ES lygmeniu investuoti specialiai ir tikslingai skiriant lėšų, padedant pereinamuoju laikotarpiu ir nustatant naujus rezultatais grindžiamus tų lėšų paskirstymo kriterijus,

—	skatinti įmones keistis darbuotojais, siekiant paremti galimybes „keistis protais“ bei kurti keitimosi informacija ir geriausia patirtimi platformas.

1.4

Būsimi laimėjimai priklauso nuo įgūdžių (ne tik skaitmeninių, bet ir pagrindinių, techninių ir socialinių emocinių) papildomumo, o tam reikia veiksmingų mokyklų sistemų ir gerai parengtų mokytojų. Tačiau kuriant naujas darbo formas, kurios suvienija medžiagų gamybos procesus ir skaitmenines technologijas, svarbu išlaikyti į žmogų nukreiptą požiūrį.

1.5

Galiausiai EESRK prašo EK ir valstybių narių rasti būdų, kaip išvengti pažeidžiamų asmenų atskirties, padedant tiems, kurie nesugebės reaguoti į pokyčius ir didėjančius naujo technologijų amžiaus poreikius.

2. Įžanga

2.1

Skaitmeninimas, automatizavimas ir nauji ekonomikos modeliai, pavyzdžiui, „Pramonė 4.0“, žiedinė ir dalijimosi ekonomika, paskatino atsirasti tiek internetines, tiek neinternetines naujas darbo formas, kurioms būdinga sujungti medžiagų gamybos procesus ir skaitmenines technologijas ir kurios daro didelį poveikį įmonių gamybos procesams, organizaciniams darbo rinkos modeliams, darbo sąlygoms, darbo sutarčių trukmei, socialinei apsaugai ir darbo santykiams.

2.2

Naujos technologijos ir skaitmeninimas gali suteikti galimybes geresniam asmeniniam gyvenimui ir darbo sąlygoms ir užtikrinti didesnę jų pusiausvyrą, padidinti našumą ir paskatinti apskritai geresnių darbo vietų kūrimą, jeigu šie procesai bus papildyti požiūriu, kad pertvarka turi būti teisinga, ir juos lydės tinkamas politikos priemonių derinys, užtikrinant įtraukų ir tvarų inovacijų skatinamą augimą. Kai kurios esamos darbo vietos ir veiklos sritys pasikeis, kai kurios tradicinės darbo vietos išnyks ir bus kuriama naujų rūšių veikla. Visuose sektoriuose galima įžvelgti tris skirtingo derinio ir įvairaus intensyvumo reiškinius: kūrimą, pertvarką ir pakeitimą (3).

2.3

Diskutuojama, ar dėl šių naujų su darbo rinka susijusių aplinkybių bus prarasta darbo vietų, ar bus kuriamos naujos darbo vietos. EBPO duomenimis, užimtumo ir verslo modelių sutrikimai tam tikruose sektoriuose (gamybos, transporto, sveikatos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, finansų ir švietimo) bus nemenki. Esama pavojaus, kad bus panaikinta 9 proc. darbo vietų, nes galima automatizuoti daugiau kaip 70 proc. su jomis susijusių užduočių. Dar 25 proc. darbo vietų būtų galima pertvarkyti, nes galima automatizuoti tik pusę su jomis susijusių užduočių (4). Kartu skaitmeninimas gali sukurti naujų darbo vietų ne tik pramonės gamybos sektoriuje, bet ir paslaugų sektoriuje. Rezultatai priklausys nuo integruotos politikos darbotvarkės, viešųjų sprendimų ir įvairių sričių politikos, įgyvendinamos siekiant spręsti su naujais gamybos procesais ir verslo modeliais susijusius sunkumus, visų pirma kiek tai susiję su būtinų įgūdžių suteikimu jaunimui, taip pat darbo ieškančių žmonių ir esamų darbuotojų mokymu, kvalifikacijos kėlimu ir perkvalifikavimu. Tai, ar dėl šių naujų procesų ir skaitmeninimo galiausiai didės užimtumas, priklausys nuo to, kiek ES įmonėms ir darbuotojams pavyks prisitaikyti prie technologinių pokyčių, kaip socialiniai partneriai kartu spręs technologijų diegimo ir naudojimo ir organizacinių struktūrų pokyčių klausimus, kaip bus vykdomas darbuotojų mokymas ir kiek ES ir valstybės narės galės kurti palankią politinę ir reglamentavimo aplinką, siekdamos apsaugoti įmonių ir darbuotojų interesus (5). Šiame procese socialinių partnerių vaidmuo ir kompetencija bus labai svarbūs, o socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos, teks vienas pagrindinių vaidmenų.

2.4

Naujų darbo formų keliami iššūkiai yra susiję nebe su inovacijų ir skaitmeninimo būtinybe, o veikiau su būtinybe užtikrinti, kad visi gautų tinkamą, aukštos kokybės švietimą ir mokymą, parengtą taip, kad žmonės galėtų sparčiai įgyti naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Kyla klausimas, kaip suderinsime robotus ir žmogaus intelektą kartu dirbtinio intelekto atžvilgiu, išlaikydami į žmogų orientuotą požiūrį ir skaitmenizuodami visus ekonomikos sektorius, įskaitant verslo vertės grandines (6).

2.5

Todėl, įgyvendinant aktyvią darbo rinkos politiką ir užtikrinant reglamentavimą, vienas svarbiausių klausimų – kaip perorientuoti švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, viena vertus, suderinant juos su darbdavių ir darbo rinkos poreikiais ir, kita vertus, siekiant didesnio ir geresnio įsidarbinamumo sparčiai kintančioje darbo rinkos aplinkoje, ir kaip pritaikyti mokymo ir švietimo modelių turinį prie suaugusių darbuotojų įgūdžių tobulinimo ir jų perkvalifikavimo. Ši problema vienodai svarbi ir darbdaviams, ir darbuotojams, todėl jie ir darbo rinkos institucijos yra priversti labiau stengtis numatyti, planuoti, finansuoti veiksmus ir kurti strategijas.

2.6

EESRK norėtų paraginti Europos Komisiją ir valstybes nares spręsti rimtą problemą, susijusią su didėjančiu žmonių, kuriems trūksta reikalingo išsilavinimo ir kuriems vėliau nepavyksta neatsilikti nuo pokyčių tempo, skaičiumi, kuris gali lemti marginalizaciją.

3. Dabartinė padėtis

3.1

ES institucijos ir tarptautinės organizacijos įgūdžių – įgytų tiek formaliojo švietimo sistemoje, tiek mokymo ir mokymosi visą gyvenimą procese – klausimui pastaruoju metu skyrė daug dėmesio ir nagrinėjo jį įvairiais aspektais, atsižvelgdamos į darbo pasaulyje sparčiai vykstančius pokyčius. Šioje nuomonėje naudojamasi duomenimis tik iš naujausių jų dokumentų.

3.2

Kelete šių dokumentų, kurie aptariami toliau, nagrinėjamas našumo klausimas ir daugiausia dėmesio skiriama dviem su juo susijusiems veiksniams – įgūdžiams ir naujiems darbo organizavimo modeliams. Visuose juose pritariama, kad vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai vienas pagrindinių sunkumų darbo rinkoje bus nustatyti, kokių naujų įgūdžių reikės darbuotojams. Neseniai aptarti kai kurie pasiūlymai ir naudingi geriausios patirties pavyzdžiai. EESRK norėtų pagirti Europos Komisijos pradėtą 2015–2016 m. kampaniją „E. įgūdžiai darbo vietoms“ ir paskelbtą E. įgūdžių manifestą. Komitetas rekomenduoja laikytis dešimties pagrindinių principų – tinkamų būsimos skaitmeninės politikos gairių (7), ir pakartoja su šiuo klausimu susijusių pastarųjų savo nuomonių (8) išvadas. Kita vertus, pagal Naują Europos įgūdžių darbotvarkę (9) buvo pradėta ES bendrųjų gebėjimų metmenų peržiūra, o 2016 m. gruodžio mėn. paskelbtas E. įgūdžių manifestas kartu su skaitmeninių kompetencijų peržiūra ir atnaujinimu yra svarbus šio proceso elementas. EESRK palankiai vertina neseniai patvirtintas dvi svarbias Europos Komisijos iniciatyvas – pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ir komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (10); jame numatytas spartus išdėstytų gairių įgyvendinimas.

3.3

Dviejose pastarosiose EBPO ataskaitose (11) atkreipiamas dėmesys į darbo užmokesčio skirtumo ir kompiuterių naudojimo ryšį, kitaip tariant, į teigiamą technologinių pokyčių poveikį kvalifikuotų darbuotojų darbo užmokesčiui, dėl kurio, tačiau, didėja darbo užmokesčio skirtumas, palyginti su žemos kvalifikacijos darbuotojais, atsiranda įvairių naujų reikalavimų darbo vietoms ir įgūdžiams, taip pat didėja visų pirma specialių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities įgūdžių, būtinų programavimui, ir bendrųjų ir papildomų IRT srities įgūdžių paklausa. EESRK taip pat vertina naujausią EBPO ataskaitą „Pagrindiniai su skaitmenine transformacija susiję G 20 susitikimo klausimai“ (angl. Key issues for digital transformation in the G20), nes joje pateikta išsami politikos uždavinių ir šios srities rekomendacijų analizė (12), ir norėtų atkreipti dėmesį į patikimų darbo santykių svarbą siekiant sėkmingai įgyvendinti G 20 ir ES lygmeniu priimtą politiką. Todėl EESRK taip pat pakartoja naujausių savo nuomonių ir tyrimų, ypač tų, kuriuose daugiausia nagrinėjamas skaitmeninimo poveikis tradicinėms įmonėms ir pramonės šakoms (13), būtinybė keisti darbo santykius (14), nestandartinių darbuotojų darbo sąlygų klausimas (15), užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis (16), vyriausybių vaidmuo įgyvendinant politikos priemones ir mokymosi visą gyvenimą svarba ateičiai (17), išvadas ir juose pateikiamas rekomendacijas. EBPO rengia naująją darbo vietų kūrimo strategiją, kuri turi būti pradedama įgyvendinti kitąmet ir kurioje vienas skyrius bus skirtas įgūdžiams ir skaitmeninei atskirčiai. EESRK išreiškia tam tikrą susirūpinimą dėl nepakankamos vyriausybėms teikiamų politikos rekomendacijų, išdėstytų aptariamame dokumente, tikros pridėtinės vertės. Kadangi EBPO vis dar yra parengiamajame darbo vietų kūrimo strategijos rengimo etape, EESRK stebės, kaip vyksta diskusijos įgyvendinant įgūdžių strategiją, ypač turėdamas omenyje ateinantį birželio mėn. vyksiantį EBPO aukščiausiojo lygio susitikimą įgūdžių klausimais, ir prašo EK nagrinėti naujas bendras iniciatyvas.

3.4

Nors Pasaulio ekonomikos forumas pritaria ketvirtajai pramonės revoliucijai, remdamasis kai kuriomis prognozėmis, jis įspėja apie galimą riziką, kad iki 2020 m. galėtų būti prarasta apie 5 mln. darbo vietų 15 pagrindinių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir kad šiuo metu nenumatoma kuo jas pakeisti, ir kelia keletą svarstytinų klausimų dėl įgūdžių stabilumo, lyčių nelygybės pramonės sektoriuje ir darbo strategijų (18).

3.5

2016 m. kovo mėn. vykusiame trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime Europos socialiniai partneriai prašė Europos Komisijos remti skaitmeninę ekonomikos ir darbo rinkų pertvarką ir bendradarbiauti ją vykdant, siekiant užtikrinti, kad darbo rinkos ir įgūdžių politikos priemonės būtų skirtos ir įmonėms, ir darbuotojams (19).

3.6

EESRK pritaria 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijai su rekomendacijomis Europos Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (20), visų pirma dėl etikos principų (žmonių sauga, sveikata ir saugumas, laisvė, privatumas, sąžiningumas ir orumas, apsisprendimas ir nediskriminavimas, asmens duomenų apsauga ir skaidrumas; būtinybė atnaujinti Europos Sąjungos teisinę sistemą papildant ją orientaciniais etikos principais, atitinkančiais robotikos srities sudėtingumą) ir švietimo bei užimtumo (Komisija raginama teikti didelę paramą visų amžiaus grupių, nepaisant užimtumo statuso, skaitmeniniams gebėjimams vystyti; būtinybė siekti, kad daugiau moterų domėtųsi skaitmenine karjera, pradėti atidžiau analizuoti ir stebėti laikotarpio vidurio ir ilgalaikes tendencijas užimtumo srityje, pabrėžti, kad svarbu numatyti pokyčius visuomenėje, visų pirma susijusius su užimtumu ir įgūdžių lankstumu; didelio robotikos ir dirbtinio intelekto potencialo keliose srityse pripažinimas).

3.7

Cedefop informaciniame pranešime „Žmonės, mašinos, robotai ir įgūdžiai“ (angl. People, machines, robots and skills (21)) teigiama, kad prieš darant išvadas dėl ateities svarbu suprasti, kaip įvairiai dėl technologijų keičiasi darbo pasaulis: darbo vietos pakeičiamos, kuriamos naujos darbo vietos, o kitos pertvarkomos; norint suprasti šio iššūkio mastą svarbu visuose sektoriuose atlikti suaugusių darbuotojų, darbo vietoje 2009–2014 m. patyrusių technologinių pokyčių, t. y. 43 proc. suaugusių darbuotojų visame pasaulyje, analizę.

3.8

EESRK norėtų priminti dvi naujausias praėjusių metų liepos mėn. paskelbtas savo nuomones dėl naujų darbo formų (22), visų pirma atkreipti dėmesį į socialinės apsaugos svarbą naujų darbo formų darbuotojams, pavyzdžiui, patalkos darbuotojams, ir naujų rūšių darbo aplinką, mokymosi visą gyvenimą svarbą ir ateities įgūdžių poreikį, pagrindinį socialinių partnerių ir kolektyvinių derybų vaidmenį, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką, ir apskritai pilietinės visuomenės vaidmenį ribojant neigiamą šių sparčių pokyčių poveikį ir stiprinant teigiamus aspektus.

3.9

Praėjusį mėnesį paskelbta Eurofound ataskaita „Nestandartinės užimtumo formos: naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos“ (angl. Non-standard forms of employment: recent trends and future prospects (23)) yra svarbi, nes joje nagrinėjami nauji darbo metodai ir visų pirma įspėjama dėl socialinės apsaugos, pajamų, darbo valandų ir neaiškios pagal nestandartines sutartis dirbančių žmonių padėties. EESRK pritaria Eurofound pasiūlymams ir ragina sprendimus priimančius asmenis atkreipti dėmesį į šiuos klausimus, kuriuos Komitetas jau paminėjo pirmiau minėtuose dokumentuose.

4. Ateitis jau čia: a) veiksmai ir pasiūlymai

4.1

Naujojoje sparčiai kintančioje darbo aplinkoje sunku teoriškai nustatyti naujas profesijas ir reikiamus įgūdžius. Paprastai darbo rinkoje, kurioje dažnai dalyvauja įmonės ir socialiniai partneriai, tikimasi, kad bus apibrėžiama nauja profesinė patirtis pagal darbo rinkos poreikius. Visų lygmenų kolektyvinės derybos, vedamos vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir praktika, ir įmonių lygmens darbuotojų dalyvavimo mechanizmai yra atitinkamos priemonės įgūdžių pokyčių ir mokymo poreikių klausimui spręsti, padėti numatyti šiuos pokyčius ir naujovėms skatinti.

4.2

Be to, EESRK pabrėžia tai, kad esama naujų metodų, pavyzdžiui, didelių duomenų kiekių analizė, kurie gali padėti sparčiai nustatyti pokyčių, susijusių su darbo rinkos poreikiais, požymius; šiais metodais papildomos tradicinės prognozavimo ir kitokios įgūdžių numatymo priemonės, be to, jie gali padėti geriau suprasti sparčiai kintančią įgūdžių paklausą, atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai diegiamos naujos technologijos.

4.3

Dėl nestandartinio užimtumo formų, kurių daugėja skaitmeninėje ekonomikoje, kyla būtinybė tam tikru mastu reguliuoti šią sritį, kad visiems būtų užtikrinta socialinė apsauga ir vienodos galimybės mokytis ir įgyti įgūdžių, įskaitant nestandartinius darbuotojus (24). Reikėtų išsamiau išanalizuoti, ar tokia individuali mokymosi teisė turėtų būti perkeliama, t. y. žmonės turėtų galėti šią teisę perkelti keisdami darbdavius ir persikeldami į kitą šalį.

4.4

EESRK mano, jog taip pat labai svarbu užtikrinti, kad darbuotojai aktyviau dalyvautų mokymosi visą gyvenimą programose, ir kartu su įmonėmis nustatytų tokį mokymo darbo vietoje turinį, kuris būtų naudingas ir darbuotojams, ir įmonėms. Investuojant į įvairias programas ir priemones, darbuotojams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti su darbu susijusiuose mokymuose ir tęstiniame profesiniame mokyme. Be to, būtų galima išanalizuoti internetinių ir skaitmeninių mokymosi platformų galimybes, tačiau jų naudojimui turėtų pritarti socialiniai partneriai, laikantis darbo laiko ir darbuotojų laisvo laiko nuostatų. Svarbu pripažinti, kad mokymasis visą gyvenimą pagal pobūdį gali būti formalusis, neformalusis arba savaiminis. Bet koks mokymasis gali duoti papildomos naudos, jei atitinkami subjektai tinkamai jį parengia. Siekiant tobulinti ir įrodyti asmens įgūdžius ir gebėjimus svarbu patvirtinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus.

4.5

Labai svarbu, kad darbuotojai dalyvautų programose, kurias vykdant mokoma tinkamai naudoti technologijas įmonėje. Tai padės užtikrinti, kad darbuotojams būtų suteikta priemonių ir jie būtų mokomi, kad savo srityje galėtų valdyti technologijas, taip pat kad jie dalyvautų diegiant naujoves, taip užtikrinant, kad didinant darbuotojų sąmoningumą jų pokyčių baimė virstų asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybėmis.

4.6

EESRK pabrėžia, kad svarbu imtis konkrečių veiksmų siekiant padėti kuo greičiau pritaikyti nacionalinių švietimo ir mokymo sistemų programas, kad mokymo programos ir mokymu darbo vietoje pagrįstos sistemos geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, ir užtikrinti, kad mokymo ir švietimo sistemos būtų veiksmingai visiems pritaikytos, įskaitant darbuotojus, kuriems kyla atskirties pavojus dėl naujųjų skaitmeninių technologijų skatinamų užimtumo formų, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojus, neįgaliuosius ir kaimo gyventojus vietovėse, kuriose plačiajuosčio ryšio skvarba yra kur kas mažesnė nei didmiesčiuose. Todėl būtina supaprastinti su tuo susijusias administracines procedūras tose valstybėse narėse, kurioms jos uždeda sunkią naštą. Kad šie tikslai būtų pasiekti, EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant Europos semestrą imtis praktinių priemonių, pavyzdžiui, ES lygmeniu taikyti naujus stebėsenos mechanizmus siekiant surinkti ir įvertinti duomenis apie nacionaliniu lygmeniu pasiektus rezultatus, susijusius su skaitmenine ir mokymo visą gyvenimą aprėptimi; nustatyti naujas gaires, kad ES lygmeniu būtų pasiektas naujas bendras pagrindinio išsilavinimo lygis ir parengtos skaitmeninių įgūdžių sistemos, taip pat siekti, kad atotrūkis tarp ES šalių nedidėtų; didinti šalių sąveiką dalyvaujant e. infrastruktūrų tinklų veikloje; nustatyti naujus rezultatais grindžiamus patikimus lėšų paskirstymo kriterijus ir užtikrinti paskatas siekiant pagerinti darną tarp valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų.

4.7

EESRK iš tiesų nerimauja dėl žemos kvalifikacijos asmenų, o, konkrečiau, dėl pažeidžiamų grupių, ateities Europoje. Jis baiminasi, kad gali nepavykti išspręsti šios problemos vien įgyvendinant iniciatyvą „Įgūdžių tobulinimo kryptys“. Kaip Cedefop neseniai įrodė (25), šios didelės grupės, kurią sudaro daugelio įvairių kategorijų palankių sąlygų neturintys asmenys, apibrėžtis yra sudėtinga ir menkai tyrinėta, o juk skaičiai kelia nerimą, pavyzdžiui, 2015 m. Europoje vienas iš keturių 25–64 m. suaugusiųjų (apie 64 mln. suaugusiųjų) vis dar turėjo tik žemą kvalifikaciją, o suaugusių gyventojų, kurių raštingumo įgūdžiai menki ir kurie prastai moka skaičiuoti, buvo atitinkamai 18 ir 20 proc. Remiantis Cedefop duomenimis, ši grupė yra mažiau linkusi dalyvauti mokymosi veikloje. Turėdamas omenyje tai, jog tyrimu įrodyta, kad investuoti į įgūdžių tobulinimą apsimoka, EESRK tikisi, jog Europos Komisija labiau stengsis užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, galėtų ir būtų skatinami dalyvauti suaugusiųjų švietimo iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama išvengti jų atskyrimo nuo darbo rinkos pavojaus. Taip pat svarbu užmegzti ryšius su 55–64 m. amžiaus grupės darbuotojais, nes jie dažnai yra mažiausiai linkę dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu pritaikyti mechanizmus ir naujų technologijų programinę įrangą taip, kad jais galėtų naudotis ir neįgalieji.

4.8

Siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti su lyčių aspektu susijusioms priemonėms; nagrinėjamoje srityje išliekantys lyčių skirtumai gali reikšti, kad moterys galės mažiau pasinaudoti įsidarbinimo galimybėmis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse; dėl lankstesnio darbo gali didėti moterų užimtumas, tačiau taip pat gali būti daromas neigiamas poveikis jų darbo kokybei (26).

4.9

Kai nuolat vyksta sparčių pokyčių, labai svarbu visiems pasiūlyti daug įvairių galimybių mokytis, kad žmonės galėtų įgyti darbo rinkai tinkamų įgūdžių, kuriuos galėtų joje pritaikyti, atsižvelgiant į skaitmeninį naujojo pasaulio aspektą, ir visus apsaugoti nuo pavojaus būti išstumtiems iš darbo rinkos arba perkeltiems dirbti mažų garantijų formų darbą. Rengiant švietimo ir mokymo programas turėtų būti atsižvelgiama į darbuotojų lūkesčius ir darbo rinkų poreikius, kad įmonės galėtų augti, o žmonės galėtų rasti jų įgūdžius, lūkesčius ir kompetencijas atitinkantį darbą arba sėkmingai dirbti turimą darbą. Aktyvus darbuotojų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose ir mokyme darbo vietoje yra įmonių augimo ir konkurencingumo, darbuotojų įsidarbinamumo ir kokybiškų darbo vietų išsaugojimo condicio sine qua non.

4.10

EESRK taip pat pabrėžia, kad, siekiant gerinti įmonių veiklos rezultatus ir skatinti darbuotojų asmeninį ir profesinį tobulėjimą, svarbu teikti daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą ir skatinti labiau jomis naudotis. Reikėtų patvirtinti praktinių priemonių tam, kad visiems, atsižvelgiant į nustatytus poreikius, būtų užtikrinta galimybė mokytis visą gyvenimą (27) ir dalyvauti šiame procese, kuri turėtų būti suteikta taikant tinkamą išlaidų ir valdymo pasidalijimo tarp vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų principą ir bendradarbiaujant su viešojo ir privačiojo sektorių institucijomis bei socialiniais partneriais. EESRK norėtų pažymėti, kad reikėtų imtis veiksmų siekiant įvertinti, ar reikia imtis priemonių ir kokių priemonių reikia norint įtvirtinti teisę į apmokamas mokymosi atostogas, ir kad vertėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti ES priemones, kuriomis būtų siekiama, kad kai kurių valstybių narių geroji praktika, susijusi su minimaliais standartais, taikomais teisėms į mokymosi atostogas, taptų įprasta praktika (28). EESRK pabrėžia, kad, siekiant skatinti investuoti įmonių lygmeniu ir viešajame sektoriuje, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į profesinį rengimą ir mokymą, reikia vykdyti mūsų darbo rinkų didėjantį skaitmeninimą paremiančią kvalifikacijų kėlimo kampaniją.

4.11

Be to, EESRK pabrėžia, kad būtina visiems užtikrinti vienodas galimybes naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, visų pirma vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems, kad naujieji technologiniai tikslai ne trukdytų, o veikiau būtų tikra ir labai svarbi galimybė visiems, be diskriminacijos ar kliūčių. Komitetas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares rasti priemonių, kuriomis visiems šioje „naujoje visuomenėje“ būtų užtikrinama tinkama parama, ir kartu užtikrinti, kad viešajame sektoriuje būtų išteklių, kurių reikia siekiant patenkinti šiuos poreikius. Visų pirma tiems, kuriems gresia prarasti darbą dėl automatizavimo, turėtų būti suteikta mokymo galimybė, leisianti jiems persikvalifikuoti.

4.12

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, dalyvaujant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, vystyti sistemas, kuriomis būtų suteikiama nemokamų galimybių mokytis, gauti profesinio mokymo kuponų arba dalytis tų asmenų, kurie negali susimokėti už paslaugas, patiriamomis išlaidomis. Tais atvejais, kai darbuotojams reikia papildomai mokytis, svarbu užtikrinti tokią darbo ir mokymosi laiko pusiausvyrą, kuri būtų priimtina ir darbuotojui, ir darbdaviui. Šiuo atžvilgiu EESRK dar kartą pabrėžia, kad svarbu nagrinėti mokymų organizavimo ir rengimo įvairiose valstybėse narėse patirtį, įskaitant, pavyzdžiui, daugybę metodų, taikomų darbo vietose, siekiant užtikrinti darbuotojų mokymąsi visą gyvenimą ir mokymosi atostogas, kurių dalis yra mokama, ir ja dalytis, ir tai turėtų būti skatinama ir remiama visoje Europos Sąjungoje.

4.13

Labai svarbu užtikrinti investicijų į integracinį augimą kokybę ir kurti kokybiškas darbo vietas. Todėl EESRK pabrėžia, kad, siekiant padėti pereiti prie technologinių pokyčių ir skaitmeninimo, reikia skirti pakankamai išteklių ir spręsti neatidėliotinos būtinybės įgyti atitinkamų įgūdžių ir kompetencijos ne tik darbo vietose, bet ir pasitelkiant veiksmingas mokymo sistemas klausimą, siekiant užtikrinti, kad įgūdžiai būtų nuolat pritaikomi. EESRK mano, kad pirmiausia reikia nustatyti konkrečias šiam pereinamajam laikotarpiui skirtas finansavimo eilutes ir įvertinti naujus rezultatais grindžiamus lėšų paskirstymo kriterijus.

4.14

EESRK taip pat prašo Europos Komisijos ir valstybių narių kaip papildomos priemonės kuo geriau panaudoti struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, kurio prioritetai investuoti į žmogiškąjį kapitalą turi būti patvirtinti ir apsaugoti, lėšas gebėjimams pritaikyti. Europos Komisija ir valstybės narės, kartu su pilietinės visuomenės suinteresuotaisiais subjektais, turėtų sukurti bendrų kriterijų sistemą, siekiant abipusiškai suprasti naujus būtinus įgūdžius ir tikslus, atsižvelgiant, viena vertus, į visos Europos Sąjungos skirtumus ir į ne tik fizinių asmenų, bet ir darbo turinio judumą, ir, kita vertus, į reikalavimą užtikrinti vienodą perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo lygį siekiant skatinti ES šalių sanglaudą.

4.15

Tinkamai atnaujintos priemonės, pavyzdžiui, Europos kvalifikacijų sandara ir Profesinių kvalifikacijų direktyvos įgyvendinimas, yra naudingos įgytų kvalifikacijų skaidrumui užtikrinti.

4.16

Skaitmeniniai įgūdžiai yra akivaizdžiai labai svarbūs vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai. Šiomis aplinkybėmis, pagrindiniams gebėjimams (ypač matematikos, fizikos, chemijos ir biologijos sričių), kurių taip pat mokomasi technikos ir profesinio rengimo institutuose, ir puikiems kalbos įgūdžiams turi būti suteikta nauja pripažinta vertė, nes be jų neįmanoma imtis tolesnių veiksmų siekiant įgyti labai specializuotų technologinių ir informatikos srities įgūdžių, reikalingų norint dirbti daugiakultūrėje aplinkoje, kurioje skaitmeninimas ir robotika yra pagrindinės profesionalumo sąvokos.

4.17

Pagrindinės žinios yra itin svarbios, nes jos ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas pasirenkant informacijos šaltinius ir išmanant naujas technologijas. Vis tik daugiau dėmesio turėtų būti skiriama techniniams ir specialistų įgūdžiams, taip pat socialiniams emociniams įgūdžiams; pirmųjų reikia gamybos procesuose, o pastarieji gali padėti darbuotojams valdyti sudėtingas ir kintančias aplinkybes. Būsimi laimėjimai realiai priklauso nuo įgūdžių papildomumo. Kalbant apie socialinius emocinius įgūdžius, taip pat būtina tinkamai parengti mokytojus ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjus, ir padėti šeimoms suvokti jų svarbą.

4.18

EESRK remia požiūrį, kuriuo tvirtai akcentuojami socialiniai emociniai įgūdžiai, pavyzdžiui, sudėtingų problemų sprendimas, kritinis mąstymas, komandinis darbas, logiškas, naujoviškas ir lankstus mąstymas, kultūrų pažinimo kompetencija, virtualus bendradarbiavimas, kognityvinis lankstumas ir kt., nes tai pagrindiniai žmogaus socialinės raidos elementai, galintys padėti darbuotojams mąstyti savarankiškai, prieš prašant juos tapti kompetentingais skaitmeninių technologijų srityje. EESRK siūlo ypatingą dėmesį šios srities įgūdžių ugdymui skirti persvarstytoje Europos bendrųjų gebėjimų sistemoje.

4.19

Jaunimui mokykloje reikia teikti specialią informaciją apie darbo pasaulį ir pranešti apie švietimo, mokymo ir darbo galimybes, siekiant padėti jiems toliau vystytis ir siekti karjeros, tačiau orientavimas visą gyvenimą taip pat bus labai svarbus ateityje. Profesijos pasirinkimas – itin svarbus sprendimas. Teikiant pagalbą šiuo laikotarpiu – parodant esamų mokymo ir profesinės karjeros galimybių įvairovę – jauniems žmonėms suteikiama galimybė apsispręsti turint pakankamai informacijos.

4.20

Atsižvelgiant į tai, kiek mokyklos, universitetai ir mokymo įstaigos yra susiję su teritorija, kurioje jie yra, ir kokia jų misija, jie siūlo įvairių naujų žinių ir naujų mokymosi būdų. EESRK mano, kad šių institucijų vaidmenį ir veiklą svarbu susieti su centrinės ir vietos valdžios bei institucijų vaidmeniu, taip pat su darbo pasauliu. Šį procesą reikia skatinti ir remti pripažįstant pagrindinį pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinio dialogo, kuris turi būti plėtojamas pradedant nuo vietos ir teritorinio lygmenų, vaidmenį.

4.21

EESRK prašo Komisijos toliau tobulinti veiksmus siekiant rengti atnaujintą gerosios patirties registrą, kuris gali padėti sudaryti palankias sąlygas vedant ES masto diskusijas nustatyti gaires ir standartus remiantis profesinio mokymo srities geriausia patirtimi.

4.22

Vis svarbesni tampa gebėjimai, įgyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi būdais. 2015 m. priimtoje nuomonėje (29) EESRK pabrėžė, kad būtina dėti visas pastangas, kad nacionalinių kvalifikacijų sistema užtikrintų rezultatų patvirtinimą (pagal Tarybos rekomendaciją 2012/C 398/01 (30)) ir pabrėžtų esminį organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį šiame procese. Tinkamas rezultatų patvirtinimas (sudarytas iš nustatymo, identifikavimo, vertinimo ir sertifikavimo) suteiks pridėtinės vertės darbo rinkoje ir padės atkreipti dėmesį į pavienių specialistų informuotumą, t. y. savo gebėjimų išmanymą. Todėl itin svarbu skatinti užimtumo tarnybas ir privačias arba valstybines agentūras kur kas aktyviau dirbti šioje srityje. Rezultatų patvirtinimas turėtų būti prieinamas ir įperkamas, kad būtų naudingas ir darbuotojams, ir darbdaviams.

4.23

EESRK atkreipia dėmesį į dešimt prioritetinių Naujos įgūdžių darbotvarkės veiksmų: iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptys“, profesinis mokymas kaip prioritetinis pasirinkimas, bendrųjų gebėjimų metmenys, skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija, Europos kvalifikacijų sandara (EKS), trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablonas, sistema „Europass“, duomenų rinkimas siekiant spręsti protų nutekėjimo problemą, sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas ir galiausiai rekomendacija dėl absolventų karjeros stebėsenos – visi jie yra naudingos priemonės siekiant suteikti žmonėms tinkamų gebėjimų.

4.24

Tinkamoms perėjimo sąlygoms ir aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumui užtikrinti reikia vienodai veiksmingų užimtumo tarnybų, kurios galėtų ne tik valdyti paklausą ir darbo vietų pasiūlą, bet ir siūlyti darbo ieškantiems asmenims orientavimo ir konsultavimo paslaugas. EESRK ragina valstybes nares daugiau investuoti ne tik į užimtumo tarnybų ir jų darbuotojų veiksmingumą, efektyvumą, bet ir jų pajėgumą, taip pat į priemonių, skirtų darbo rinkoje dar nedalyvaujantiems asmenims remti, kūrimą. Taip darbuotojams galėtų būti suteikta galimybė kreiptis į verslininkus, kurie galėtų suprasti, kokie jie svarbūs, ir vertinti jų gebėjimus vykstant teigiamam ilgalaikiam profesinio tobulėjimo ir įmonių konkurencijos didėjimo procesui.

4.25

Kalbant apie užimtumo galimybes, pažymėtina, jog labai svarbu, kad ES spręstų vadinamąją protų nutekėjimo problemą, dėl kurios kai kurios valstybės narės praranda savo aukštos kvalifikacijos žmogiškąjį kapitalą. Būtų labai gerai, jeigu judumas Europoje paskatintų šalis keistis protais, todėl padėtis turėtų pagerėti, o tai būtų naudinga visoms valstybėms narėms. Tačiau tikrovė yra kitokia. Tam tikros ES šalys, daugiausia Vakarų ir Šiaurės Europos, yra kur kas patrauklesnės mobiliesiems darbuotojams iš pažeidžiamiausių ir struktūriniu požiūriu mažiausiai išsivysčiusių šalių, daugiausia Rytų ir Pietų Europos, nes šiose šalyse yra daugiau galimybių įsidarbinti ir jos gali siūlyti didesnius atlyginimus. Šį masinį išvykimą iš esmės lemia „Pramonė 4.0“, apimanti ne tik gamybos, bet ir paslaugų bei mokslinių tyrimų sektorius, taip pat pokyčiai kitose srityse, pavyzdžiui, medicinos ir mokslinių tyrimų sektoriuose. Dėl to iš siunčiamųjų šalių išvyksta daug žmonių ir prarandama daug įgūdžių ir talentų, todėl mažėja šalių konkurencingumas ir investicijos į švietimą ir nacionalines mokestines pajamas (31). Kai kuriais atvejais aukštos kvalifikacijos mobiliesiems žmonėms priimančiosios šalies darbo rinkoje dažnai nepavyksta rasti jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, todėl jie imasi darbų, kuriems atlikti jų įgyto išsilavinimo nereikia. Tokių atvejų galima išvengti, jei Europa skatintų įvairių valstybių narių įmones keistis specialistais. Apskritai ES lygmeniu reikia dėti daugiau pastangų skatinti konvergenciją, siekiant integracinio ekonominio, naujovėmis grindžiamo ir daug darbo vietų kuriančio augimo ir didesnės socialinės sanglaudos.

4.26

Kitas svarbus nagrinėtinas klausimas yra darbuotojų sveikata ir sauga. Diegiant technologines naujoves sunkūs ir pavojingi darbai veikiausiai bus automatizuoti, todėl gerės darbo kokybė, tačiau gali atsirasti naujų patologijų, visų pirma susijusių su atskirtais (nuotoliniu būdu dirbančiais) darbuotojais. Europos, nacionaliniu ir pramonės lygmeniu vykstantis socialinis dialogas yra naudinga priemonė siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojų sveikata ir jų privatus gyvenimas turi būti papildomai apsaugoti ir kokiu mastu tai turėtų būti daroma šiomis skaitmeninio judriojo ryšio visuotinio paplitimo sąlygomis ir kokios priemonės yra tinkamos šioje srityje. Todėl būtina nustatyti priemones, kaip tam užkirsti kelią, – vienas iš pavyzdžių yra vadinamoji teisė atsijungti; ši teisė buvo neseniai pripažinta Prancūzijoje ir tam tikrose ES šalyse yra įtraukiama į kai kurių sektorių ir įmonių lygmens susitarimus, tačiau ES lygmeniu ji dar nėra įvertinta. Šį klausimą reikia toliau vertinti ES lygmeniu, atsižvelgiant į tai, kad reikia laikytis darbo laiko nuostatų ir naujo požiūrio į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

4.27

Daiktų internetas, privatumas ir dideli duomenų kiekiai yra kiti itin svarbūs klausimai, kai sprendžiami susipažinimo su skaitmeniniais mokymo moduliais ir e. mokymosi priemonėmis bei šios srities duomenų apsaugos klausimai. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vartotojų asociacijų vaidmenį, nes jos gali veiksmingai padėti kurti naujas priemones, kuriomis būtų sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusios su būtinybe užtikrinti žmonėms teisę į privatumą, kai perkama internete ir naudojamasi internetinėmis mokymo paslaugomis (32).

5. Ateitis jau čia: b) darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo geriausios patirties pavyzdžiai

5.1

Pripažinta geriausia patirtis apima atviruosius švietimo išteklius (t. y. skaitmeninę mokomąją medžiagą, kuria galima naudotis turint licencijas, kurias išduodant suteikiama galimybė pakartotinai naudoti, keisti ir platinti šią medžiagą) ir atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus (t. y. atvirus tinklo kursus, skirtus nuotoliniam mokymuisi). Nors ši geriausia patirtis atsirado palyginti neseniai, ji nėra nauja, tačiau šioje srityje svarbu daugiau konsultuoti ir teikti daugiau informacijos. Atvirieji švietimo ištekliai ir atviri masinio nuotolinio mokymo kursai gali būti svarbios priemonės siekiant suteikti galimybę gauti išsilavinimą ir mokytis efektyviai naudojant išteklius, nes tada žmonės gali suderinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus.

5.2

EESRK mano, kad Europos e. kompetencijos sistema yra naudinga Europos lygmens priemonė: vartojant visoje Europoje suprantamą bendrą kalbą kompetencijai, įgūdžiams, žinioms ir kvalifikacijos lygmenims aprašyti joje nurodoma 40 kompetencijos sričių, taikytinų su IRT susijusioje darbo vietoje, įskaitant penkių kvalifikacijos lygmenų IRT specialistams, profesijoms ir organizacijoms taikomus įgūdžių ir žinių reikalavimus; ji sukurta siekiant patenkinti pavienių asmenų, įmonių ir kitų viešojo ir privačiojo sektorių organizacijų, visų pirma mokymo įstaigų ir įmonių, poreikius.

5.3

Kalbant apie profesinį mokymą įmonėje, pažymėtina, kad dualinės profesinio mokymo sistemos tokiose šalyse kaip Austrija, Vokietija, Danija ir Nyderlandai turi būti vertinamos kaip geriausios patirties pavyzdžiai, atsižvelgiant į tai, kad profesinio rengimo ir mokymo sistemas šiuo metu pritaikant prie naujojo skaitmeninio darbo pasaulio dalyvauja socialiniai partneriai (33).

5.4

EESRK mano, kad Ispanijos Fundación Estatal para la Formación en el Empleo (FUNDAE), Prancūzijos Organismes paritaires collecteurs agréés (OPCA) ir Italijos Fondi Interprofessionali per la Formazione Continua yra mokymo kursų darbo vietoje finansavimo srities geriausios patirties pavyzdžiai ir kad šie fondai labai padeda atnaujinti skaitmeninius darbuotojų įgūdžius.

5.5

Be to, pavienės mokymo sistemos taip pat gali būti naudingos, pavyzdžiui, Prancūzijoje taikomos šios sistemos: individuali mokymo sąskaita (pranc. Compte personnel de formation, CPF), individualios mokymosi atostogos (pranc. Congé Individuel de Formation, CIF), įgūdžių vertinimo atostogos (pranc. Congé bilan de compétences, CBC) ir įgytos patirties pripažinimo atostogos (pranc. Congé pour Validation des Acquis de l’Expérience, CVAE).

5.6

Italijoje yra dviejų rūšių mokymosi atostogos: pirmos rūšies mokymosi atostogos skirtos baigti mokyklą ir (arba) įgyti universitetinį išsilavinimą ir baigti mokymus, kuriuos rengia ne darbdaviai. Antros rūšies mokymosi atostogos skirtos ir dirbantiems asmenims, ir bedarbiams, jomis siekiama užtikrinti darbuotojams teisę į mokymąsi visą gyvenimą; darbuotojų nustatymo būdai, laikas, kurį jie gali skirti, ir jų gaunamos pajamos, nustatytos vedant kolektyvines derybas. Galiausiai Italijoje taip pat naudojamas profesinio mokymo kuponas (it. voucher formativo). Tai tam tikras atskiras mokymo veiklai skirtas fondas, skirtas žmonių įsidarbinamumui didinti rengiant profesionalius ir naujoviškus mokymo kursus.

5.7

Vokietija yra viena iš šalių, kuriose yra daugiausia darbo jėgos pasaulyje ir mažiausias nedarbo lygis: EBPO tyrimo duomenimis, užimtumo lygiui aukštas automatizavimo lygis poveikio neturi, nes darbuotojai yra išmokyti naudotis robotais ir atlieka kitus darbus, jei jų darbai robotizuojami. Tačiau kai kuriose srityse užimtumo paklausa yra mažesnė, todėl į darbo rinką ateinantys žmonės gali būti nepakankamai išmokyti ir jiems gali trūkti būtinų skaitmeninių įgūdžių, kad galėtų rasti darbą. Socialiniai partneriai iš Vokietijos nusprendė imtis veiksmų siekdami diegti naujoves ir pradėjo derėtis, kaip šiuos veiksmus įgyvendinti darbo rinkoje.

5.8

Prancūzijoje pernai buvo patvirtintas įstatymas dėl teisės atsijungti, o Italijoje šiuo klausimu vyksta diskusijos, kurios yra pripažintos kai kuriose kolektyvinėse sutartyse.

5.9

EESRK mano, kad pirmaisiais mokyklinio ugdymo ir mokymo etapais jaunuoliai turi ne tik gauti žinių apie darbo rinkos poreikius, bet ir būti mokomi, kaip tapti visaverčiais aktyviais piliečiais (34). Galiausiai kitas geriausios patirties pavyzdys yra pagrindinių programavimo principų kursų įtraukimas į daugelį Estijos pradinių mokyklų programų.

5.10

Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų leidinyje „Įmonių bendradarbiavimas su profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjais siekiant užtikrinti įgūdžių kokybę ir patrauklią ateitį“ (angl. Business cooperating with vocational education and training providers for quality skills and attractive future) (35) pranešama apie daugelį kelete valstybių narių taikomų įdomių geriausios patirties pavyzdžių, kurie, padarius reikiamus pakeitimus, galėtų būti naudingai pritaikomi ir kitose šalyse:

—	Austrijos projektas AQUA, kuriuo siekiama bedarbių įgūdžius suderinti su darbdavių, visų pirma MVĮ, poreikiais,

—	Danijos mokykla „Coop Food School“, kurios programos skirtos didėjančio darbuotojų trūkumo maisto pramonėje problemai spręsti,

—	Jungtinės Karalystės partnerystė „Tech Partnership“, užmegzta siekiant skatinti darbuotojų pasiūlą skaitmeniniuose sektoriuose,

—	Vokietijos dviejų studijų programos, skirtos įgūdžių trūkumui šalinti taikant principą „iš apačios į viršų“,

—	Italijos aukštojo technikos mokslo institutai, skirti nuolatiniam įgūdžių ugdymui vietos lygmens strateginiuose sektoriuose užtikrinti,

—	Nyderlandų kooperatinė organizacija „Techwise Twente“, siekianti užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo institutuose būtų mokoma tokių įgūdžių, kokių reikia aukštųjų technologijų sektoriuje,

—	Serbijos ir Vokietijos iniciatyva „Cooperative Education“, kuria siekiama tam tikruose sektoriuose, kuriuose trūksta kvalifikuotų darbuotojų, padidinti tokių darbuotojų pasiūlą;

—	Lietuvos ir Latvijos projektas „Educate for Business“, kurį vykdant atnaujintos profesinio rengimo ir mokymo programos siekiant pritaikyti jas darbo rinkos poreikiams,

—	Suomijos „Valkeakoski Campus“, kuris glaudžiai bendradarbiauja su vietos įmonėmis, todėl profesinio rengimo ir mokymo programų studentai gali įgyti tinkamų skaitmeninių automatizavimo ir robotikos sričių įgūdžių,

—	Slovakijos, Čekijos ir Jungtinės Karalystės projektas „Step Ahead“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo programų mokytojai mokytų tokių įgūdžių, kokių reikia darbo rinkoje,

—	Ispanijos statybos pramonės darbo fondas, skirtas darbuotojų įgūdžiams statybos pramonėje atnaujinti ir naujausioms pirminio profesinio rengimo mokymo programoms rengti, ir galiausiai

—	visuotinė iniciatyva „Nestlé YOUth“, kurią įgyvendinant suteikiama dualinio profesinio mokymo galimybių ir bendradarbiaujant su profesinio rengimo ir mokymo mokyklomis kuriamos mokymo programos.

Įgyvendinant kiekvieną iš šių iniciatyvų daugiausia dėmesio skiriama vienam ar keliems aspektams, pavyzdžiui, pasiūlos ir paklausos derinimui, mokymuisi darbo vietoje, skaitmeniniams ir verslumo įgūdžiams, judumui ir socialinei įtraukčiai.

2018 m. kovo 15 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Georges DASSIS

(1) OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(2) OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(3) Kaip pranešė Europos profesinio mokymo plėtros centras (Cedefop). Žr. Cedefop, informacinis pranešimas People, machines, robots and skills, 2017 m.

(4) EBPO (2017 m.) Darbo ir įgūdžių ateitis. Šis dokumentas pristatytas 2-ajame G 20 užimtumo darbo grupės posėdyje. 2017 m. vasario mėn. Žr. 8 psl.

(5) Europos socialinių partnerių pareiškimas dėl skaitmeninimo, priimtas 2016 m. kovo 16 d. trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime.

(6) Kaip viename iš savo trumpų pranešimų (žr. 1 išnašą) pažymėjo Cedefop, „technologinis nedarbas yra pasikartojanti tema, tačiau nedarbas skaitmeniniame amžiuje priklausys nuo žmogaus, o ne nuo dirbtinio intelekto“.

(7) Principai išvardyti 2015 m. kovo mėn. Rygos e. įgūdžių deklaracijoje, kuri buvo paskelbta pradėjus vykdyti 2015–2016 m. kampaniją „E. įgūdžiai darbo vietoms“ ir paskelbus E. įgūdžių manifestą; plg. 2015 m. birželio mėn. Rygos išvadas.

(8) OL C 434, 2017 12 15, p. 36; OL C 434, 2017 12 15, p. 30; OL C 173, 2017 5 31, p. 45; OL C 303, 2016 8 19, p. 54; OL C 13, 2016 1 15, p. 161; OL C 347, 2010 12 18, p. 1; OL C 128, 2010 5 18, p. 74; OL C 93, 2007 4 27, p. 38.

(9) OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(10) COM(2018) 24 ir COM(2018) 22.

(11) T. Berger and C. Frey (2016 m.), Structural Transformation in the OECD: Digitalisation, Deindustrialisation and the Future of Work, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No. 193, OECD Publishing, Paris; ir EBPO (2016 m.), New Skills for the Digital Economy, OECD Digital Economy Papers, Nr. 258, OECD Publishing, Paryžius.

(12) EBPO (2017 m.) Pagrindiniai skaitmeninės transformacijos klausimai G 20. Ataskaita parengta bendrai G 20 Vokietijos pirmininkavimo ir EBPO konferencijai. Rekomendacijų sąrašą žr. p. 145–149.

(13) OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(14) OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(15) OL C 303, 2016 8 19, p. 54.

(16) EESRK (2017 m.). „Skaitmeninimo ir užsakomųjų paslaugų ekonomikos poveikis darbo rinkai ir padariniai užimtumui bei darbo santykiams“. Tyrimą parengė Europos politikos studijų centro mokslinių tyrimų grupė.

(17) OL C 173, 2017 5 31, p. 45.

(18) Pasaulio ekonomikos forumas (2016 m.) Darbo vietų ateitis. Ketvirtosios pramonės revoliucijos užimtumo, įgūdžių ir darbo jėgos strategija. Pasaulinių iššūkių perspektyvinė ataskaita.

(19) Žr. 2 išnašą.

(20) 2017 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų (A8-0005/2017).

(21) Žr. 3 išnašą.

(22) OL C 434, 2017 12 15, p. 36 ir OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(23) Eurofound (2017 m.). Non-standard forms of employment: Recent trends and future prospects (Nestandartinės užimtumo formos: naujausios tendencijos ir ateities perspektyvos). Eurofound, Dublinas.

(24) OL C 434, 2017 12 15, p. 30.

(25) CEDEFOP (2017 m.). Investing in skills pays off: The economic and social cost of low-skilled adults in the EU, 2017 m.

(26) OECD (2017 m.) Perėjimas prie skaitmeninimo. Moterų darbo ateitis. Politikos santrauka dėl darbo ateities.

(27) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“, COM(2006) 481 final.

(28) OL C 13, 2016 1 15, p. 161.

(29) OL C 13, 2016 1 15, p. 49.

(30) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo.

(31) Schellinger, A. Brain Drain – Brain Gain: European Labour Markets in Times of Crisis, 2017 m. 2015–2017 m. Frydricho Ėberto fondo projektas, p. 88.

(32) OL C 81, 2018 3 2, p. 102.

(33) OL C 13, 2016 1 15, p. 57; OL C 143, 2012 5 22, p. 94.

(34) Žr. EESRK nuomonę „Atnaujinta ES aukštojo mokslo darbotvarkė“, 1.2 punktas (OL C 81, 2018 3 2, p. 167).

(35) Europos Komisija, Business cooperating with vocational education and training providers for quality skills and attractive future, Liuksemburgas, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017 m.