13.10.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 345/91

Pranešėjas

Etele BARÁTH

1.1.

EESRK yra nusivylęs komunikatu „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“, nes juo sudaromas įspūdis, kad vykdant dabartinę ES politiką jau dabar aprėpiami ir įgyvendinami visi pagrindiniai JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslai ir reikalavimai. Komunikatu į ES politiką neįtraukiamas 2030 m. darbotvarkės nulemtas paradigmos pokytis siekiant ilgalaikėje perspektyvoje sukurti naują ekonomiškai darnesnį, socialiniu požiūriu įtraukesnį ir aplinkos požiūriu gyvybingesnį modelį. Kaip nurodo Europos politinės strategijos centras (1) ir ankstesnės EESRK nuomonės, toks esminis paradigmos pokytis yra skubiai reikalingas norint tinkamai ES įgyvendinti 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT), atsižvelgiant į didėjančią socialinę nelygybę ir aukštą nedarbo lygį Europoje bei netvarų jos ekonomikos poveikį aplinkai.

1.2.

Kai buvo parengta JT Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. EESRK visada palankiai vertino Komisijos atliekamą vadovaujamą vaidmenį. Dabar, kai 17 darnaus vystymosi tikslų reikia įgyvendinti praktikoje, EESRK mano, kad ES vadovavimas sumenko, nes ES nepateikė plataus užmojo veiksmų plano dėl DVT įgyvendinimo iki 2030 m. ir nepademonstravo pasirengimo kritiškai peržiūrėti ir pakeisti savo dabartinę politiką.

1.3.

Iki šiol 2030 m. darbotvarke nebuvo pasinaudota kaip galimybe parengti naują iniciatyvų, pokyčius skatinantį ir pozityvų Europos diskursą, kaip ragino EESRK, EP ir dauguma kitų pilietinės visuomenės atstovų – naują tvaresnės ir socialiniu požiūriu įtraukesnės Europos viziją, kuri būtų naudinga jos piliečiams ir nepaliktų nei vieno nuošalėje; perspektyvią viziją, grindžiamą Europos sėkmę lėmusiomis vertybėmis: solidarumu ir žmogaus teisėmis, socialiniu teisingumu ir lygybe, demokratija ir dalyvavimu, verslumu bei atsakomybe už aplinką. Nei Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities, nei 60-ojo ES jubiliejaus proga pasirašytoje Romos deklaracijoje pakankamai nepripažįstama tvaraus vystymosi vertė Europos piliečiams.

1.4.

EESRK apgailestauja, kad Komisija nepradėjo dalyvaujamojo proceso, skirto parengti visaapimančios ir integruotos darnios Europos iki 2030 m. ir vėliau strategiją. Tokia strategija reikalinga siekiant užtikrinti reikiamą ilgos trukmės laikotarpį ir politikos koordinavimą bei suderinamumą įgyvendinant JT darbotvarkę iki 2030 m. Ji turėtų būti įtraukta į naują bendrą ilgalaikę strateginę politikos programą, skirtą laikotarpiui po 2020 m.

1.5.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad ES ir jos valstybių narių veiksmai įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę nėra tinkamai koordinuojami. Pirmiau nurodyta visaapimanti strategija turėtų būti bendra sistema, kurią taikant koordinuojami veiksmai.

1.6.

EESRK palankiai vertina Komisijos atliktą darbą nustatant potencialų dešimties Komisijos prioritetų indėlį į 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą. Tačiau EESRK pabrėžia, kad atliekant su DVT įgyvendinimu susijusių ES priemonių peržiūrą reikia išsamiai išanalizuoti faktines spragas, kurios šiuo metu pastebimos ES įgyvendinant DVT. Tik įvertinus šias spragas, ES galės nustatyti sritis, kuriose reikia imtis išankstinių veiksmų, ir kritiškai įvertinti dabartinės ES politikos veiksmingumą įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

1.7.

EESRK pritaria Komisijos ketinimui sukurti įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ES (2). EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti galimybę nevyriausybiniams suinteresuotiesiems subjektams vienodomis sąlygomis bendradarbiauti su institucijų atstovais šioje platformoje, kad būtų galima perkelti įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūrį į JT darbotvarkę iki 2030 m. į ES darnaus vystymosi politiką. Ši platforma turi įtraukti daug įvairių suinteresuotųjų nevyriausybinių subjektų į visus DVT įgyvendinimo ES etapus – nuo naujų politikos iniciatyvų, ilgalaikių strategijų ir informuotumo didinimo kampanijų rengimo iki politikos priemonių įgyvendinimo peržiūros ir stebėjimo bei keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais. Platforma taip pat turėtų palengvinti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir partnerysčių kūrimą. EESRK rems platformos darbą ir paskirs EESRK narį atstovauti Komitetui platformoje bei teikti ekspertines žinias, o taip pat padės užmegzti ryšius su pilietine visuomene ir prisidės prie kitos veiklos.

1.8.

EESRK mano, kad siekiant skatinti tvarų vystymąsi, daugiametė finansinė programa po 2020 m. turi būti suderinta su ES tvaraus vystymosi prioritetais. Būtina gerokai padidinti nuosavų išteklių ir pajamų dalį bei užtikrinti veiksmingesnį ir efektyvesnį įgyvendinimą.

1.9.

EESRK mano, kad greta visuotinai pripažįstamo BVP rodiklio, kuris iki šiol buvo tinkamas, būtina įvesti ir kitus rodiklius, galinčius atspindėti ne tik ekonomikos augimą, bet ir šio augimo poveikį bei rezultatus, susijusius su piliečių gerove ir aplinka (3). Taip yra dėl to, kad pageidaujamo vystymosi iki 2030 m. proceso gyvybingumą galima pasiekti tik užtikrinant sudėtingus socialinius ir aplinkos pokyčius ir atliekant jų stebėseną.

2.1.

2015 m., pasirašydami JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., pasaulio lyderiai susitarė dėl sau lygaus neturinčio veiksmų plano, kuriuo siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti planetą, užtikrinti žmogaus teises ir gerovę visiems. 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) iki 2030 m. įgyvendinimui reikalingi padėtį iš esmės keičiantys pokyčiai visose šalyse – tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose.

2.2.

Remdamasi keleto konferencijų rezultatais, 2016 m. EESRK parengė savo rekomendacijas 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimui ES ir pateikė jas trijų nuomonių rinkinyje (4).

2.3.

Komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ (5) Komisija pateikė savo koncepciją 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimui vykdant ES vidaus ir išorės politikos priemones. Prie komunikato pridėti keli kiti dokumentai, visų pirma komunikatas dėl Naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi ir komunikatas dėl Atnaujintos partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis. EESRK jau pateikė konkrečias savo nuostatas dėl šių komunikatų atskirose nuomonėse (6).

3.1.

Komunikato įvade teigiama, kad ES yra tvirtai pasiryžusi būti kitiems 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo pavyzdžiu (7).

3.2.

Deja, Komisija nepateisino lūkesčių, susijusių su vadovaujančiu vaidmeniu rengiant plataus užmojo veiksmų planą DVT įgyvendinimui.

3.3.

Komunikatu nepasiekiamas Komisijos 2016 m. darbo programoje užsibrėžtas tikslas „[nustatyti naują modelį], kurį taikant būtų galima užtikrinti Europos ekonomikos vystymąsi ir socialinį bei aplinkos tvarumą po 2020-ųjų ir, įgyvendinant ES vidaus ir išorės politiką, integruotai siekti DVT“.

3.4.

Komunikate teigiama, kad įgyvendindama 2030 m. darbotvarkę ES dirbs dviem kryptimis: visapusiškai integruoti darnaus vystymosi tikslus į dabartinę ES politiką ir pradėti svarstymą dėl ilgalaikio DVT tikslų įgyvendinimo.

3.5.

EESRK pripažįsta šiame Komunikate nurodytas Komisijos pastangas susieti darnaus vystymosi tikslus su dabartine ES politika ir dešimtimis Komisijos darbo prioritetų. Tačiau komunikate pernelyg daug dėmesio skiriama dabartiniams ES politikos reikalams. Komisija nelaiko 2030 m. darbotvarkės raginimu kritiškai peržiūrėti ir pakeisti savo politiką. Komunikatas neatspindi DTV lemiamo paradigmos pokyčio (8): „norint juos įgyvendinti ES, reikia nustatyti naują ekonomiškai darnesnį, socialiniu požiūriu įtraukesnį ir aplinkos požiūriu ilguoju laikotarpiu gyvybingesnį modelį, kuris padėtų užtikrinti, kad mūsų planetos ištekliai būtų teisingai padalijami didėjančiam gyventojų skaičiui“ (9).

3.6.

Iki šiol nei Komisija, nei Taryba nepasinaudojo 2030 m. darbotvarke kaip galimybe parengti naują iniciatyvų, pokyčius skatinantį ir pozityvų Europos diskursą, kaip ragino EESRK, EP (10) ir dauguma kitų pilietinės visuomenės atstovų – naują tvaresnės ir kartu įtraukesnės Europos viziją, kuri būtų naudinga jos piliečiams ir nepaliktų nei vieno nuošalėje (11). Nei Europos Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities, nei 60-ojo ES jubiliejaus proga 27 ES valstybių narių, Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento pasirašyta Romos deklaracija pakankamai neatspindi ilgalaikio tvaraus vystymosi vertės Europos piliečiams ir to, kad šį tikslą gali pasiekti tik vieninga Europa.

3.7.

Be to, komunikate nepateikiama skubiai reikalinga 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo veiksmų programa. Kol kas Komisija neplanuoja pradėti dalyvaujamojo proceso, skirto parengti visaapimančios ir integruotos darnios Europos strategijos iki 2030 m. ir tolimesnėje perspektyvoje, koncepciją, kaip ragino EESRK (12). Šiuo metu Europos strateginės programos apima laikotarpį iki 2020 m. Tai nepriimtina ne tik dėl to, kad JT darbotvarkė numatyta iki 2030 m., o Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos apima dar ilgesnį laikotarpį, bet taip pat atsižvelgiant į ekonominės ir socialinės modernizacijos procesų trukmę. Reikia parengti bendrą visaapimančią strategiją laikotarpiui po 2020 m., kuri būtų grindžiama dešimčia Europos Komisijos darbo prioritetų, strategija „Europa 2020“ ir jos septyniomis pavyzdinėmis iniciatyvomis bei 11 ES sanglaudos politikos teminių tikslų ir kurioje būtų integruota daugiametė finansinė programa laikotarpiui po 2020 m.

3.8.

Komisija nevisiškai taiko 2030 m. darbotvarkėje išdėstytą įvairių suinteresuotųjų subjektų įtraukimo požiūrį. Skirtingai nei procesas, po kurio buvo priimta 2030 m. darbotvarkė, Komisijos darbas iki šiol nebuvo labai skaidrus ir įtraukus.

4.1.1.

Atrodo, kad ši Europos politikos apžvalga yra grynas popierizmas: tai ES priemonių, kurios kokiu nors būdu susijusios su 17 DVT tikslų, sąrašas. Ši apžvalga nepakankamai atspindi realią padėtį Europoje. Ji nepagrindžia Komisijos išvados, kad Europos veikla susijusi su visais 17 DVT, nes nebuvo įvertinta, ar šios priemonės iš tikrųjų veiksmingos, arba ar tarp jų nėra kitų viena kitai prieštaraujančių priemonių. Pavyzdžiui, teigiama, kad strategija „Europa 2020“ padeda siekti DVT dėl skurdo ir nelygybės panaikinimo, tačiau nėra minimas faktas, kad atitinkami pagrindiniai strategijos „Europa 2020“ tikslai nebus pasiekti.

4.1.2.

Todėl ES politikos apžvalgą reikia papildyti išsamia su 17 DVT įgyvendinimu susijusių trūkumų analize, kad būtų galima nustatyti tikrąją DVT įgyvendinimo padėtį ES (13). Tik objektyvus patikrinimas suteiks galimybę ES politikos formuotojams nustatyti tinkamus DVT įgyvendinimo prioritetus. Išnagrinėjus politikos sritis Komisijos padarytos išvados yra nepakankamai patikimos ir nėra grindžiamos faktais.

4.1.3.

Tuo pačiu metu, kai buvo paskelbtas komunikatas, Eurostatas parengė pirmą statistinę apžvalgą apie esamą DVT įgyvendinimo ES valstybėse narėse padėtį (14). Tačiau Komisija nemėgino sukurti reikiamų sąsajų tarp politikos sričių nagrinėjimo, statistinės informacijos ir politinių prioritetų įgyvendinant DVT nustatymo.

4.1.4.

EESRK tikisi, kad įdiegus išsamią DVT įgyvendinimo ES stebėsenos programą, bus sudarytos sąlygos taikyti labiau faktais pagrįstą metodą nustatyti pagrindinius ES pastebimus trūkumus ir kylančias problemas įgyvendinant 2030 m. darbotvarkę.

4.1.5.

Kaip EESR jau nurodė, siekdama DVT ES daugiausia pastangų turi dėti mažindama savo ekologinį pėdsaką ir kurdama socialiniu požiūriu įtraukesnę Europą: 12 DVT (užtikrinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius); 13 DVT (klimato veiksmai); 14 ir 15 DVT (ekosistemų išsaugojimas); 2 DVT (tvarus žemės ūkis); 9 DVT (investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą); 10 DVT (nelygybės mažinimas); 8 DVT (deramas darbas ir užimtumas); 1 DVT (skurdo mažinimas); 5 DVT (lyčių lygybė); 4 DVT (švietimas) (15).

4.2.1.

Komunikate parodoma, kaip dešimt Komisijos darbo prioritetų gali padėti įgyvendinti DVT. Tačiau Komisija turėtų ryžtis persvarstyti ir (arba) pritaikyti savo darbo prioritetus, kad būtų įmanoma visiškai išnaudoti galimas su DVT įgyvendinimu susijusias sinergijas.

4.2.2.

EESRK mano, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tvaraus vystymosi kultūriniam aspektui ir komunikacijos vaidmeniui skatinant 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimą.

4.3.1.

EESRK rekomenduoja kartu su ilgalaike 2030 m. darbotvarkės įgyvendinimo strategija sukurti valdymo ir koordinavimo sistemą, siekiant užtikrinti centralizuotų ir decentralizuotų priemonių nuoseklumą ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę.

4.3.2.

Europos semestrą reikėtų išplėtoti į vertikalaus daugiapakopio DVT įgyvendinimo valstybėse narėse instrumentą (16). Deja, savo komunikate Komisija nepasinaudoja galimybe toliau plėtoti ES semestrą šia kryptimi.

4.3.3.

EESRK mano, kad nors nuo 2010 m. darnaus vystymosi politika integruota į strategiją „Europa 2020“, ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos tikslų nuoseklumas užtikrinamas nebuvo. Reikia stiprinti instrumentus, kuriais užtikrinamas politikos suderinamumas vystymosi labui.

4.3.4.

EESRK palankiai vertina griežtesnį naujos Komisijos struktūros modelį ir pirmajam pirmininko pavaduotojui tenkantį koordinavimo vaidmenį skatinant DVT įgyvendinimą. Tačiau reikės padidinti Komisijos koordinavimo padalinių pajėgumus, kad jie galėtų tinkamai atlikti šiuos darbus.

4.3.5.

ES vadovų uždavinys yra išnaudoti geresnio valdymo potencialą, stiprinti valdymą, suprasti kompleksinio koordinavimo metodo svarbą – juo siekiama gerinti sąveiką ir galbūt, parengiamojo etapo metu, perduoti kontrolę socialiniams ir ekonominiams subjektams, kad būtų galima užtikrinti veiksmingesnį „dalyvavimą“. Tai politikams suteiks galimybę pasinaudoti milžinišku slypinčiu potencialu, kuris pasimatys įgyvendinimo proceso metu.

4.3.6.

Deja, šio proceso atpažinimo ir stiprinimo klausimas Komisijos komunikate nenagrinėjamas.

4.4.1.

Rengiant laikotarpio po 2020 m. daugiametę finansinę programą reikėtų pasinaudoti proga ir suderinti ES lėšų panaudojimą su ES darnaus vystymosi prioritetų įgyvendinimu.

4.4.2.

EESRK pritaria tam, kad ES turėtų toliau plėtoti savo paramos sistemą, kurią taikant būtų gerinami ekonomikos rezultatai teritoriniu, regionų ir vietos lygmenimis ir kartu būtų kuriama bendra gerovė, taip pat atsižvelgiant ir į darnumo reikalavimus. Ekonomikos klestėjimas galėtų būti DVT ekonominis pagrindas, tačiau reikėtų parengti teisės aktus, kuriais būtų įpareigojama įgyvendinti socialinius ir aplinkos tikslus. EESRK mano, kad reformavus Europos apmokestinimo sistemą būtų galima labiau padidinti biudžeto išteklius ir skatinti geriau įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę.

4.4.3.

Komisija ypač pabrėžia su tvariu finansavimu susijusius klausimus. EESRK nuomone, ypač svarbu yra sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams didelėms ilgalaikėms investicijoms į infrastruktūros modernizavimą ir inovacijas, siekiant palengvinti perėjimą prie tvaresnės ekonomikos (17).

4.5.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą vykdyti išsamų reguliarų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ES stebėjimą ir naudotis įvairiu Komisijos, agentūrų, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių vykdomais stebėjimo procesais. Tačiau konkrečios informacijos apie tai, kokia bus ši stebėsenos sistema, nepateikiama.

4.5.2.

EESRK palankiai vertina Eurostato darbą, susijusį su DVT įgyvendinimo ES stebėsenai skirtais rodikliais. EESRK pabrėžia, kad sprendimai dėl stebėsenos ir visų pirma dėl rodiklių rengimo turi didelį politinį poveikį. Atsižvelgiant į tai, tolesnis rodiklių plėtojimas turi būti aptartas su pilietine visuomene ir su ja turėtų būti konsultuojamasi skaidriu būdu.

4.5.3.

EESRK tikisi, kad, paskelbus Eurostato parengtą reguliarią darnaus vystymosi tikslų stebėsenos ataskaitą ir suteikiant pakankamai laiko pilietinės visuomenės organizacijoms susipažinti su jos esme, dialogas dėl išvadų, gautų vykdant stebėsenos procesą, ir būtinų politikos priemonių, vyks pasitelkiant įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą.

4.5.4.

Keli EESRK tyrimai patvirtinto požiūrį, kad greta visuotinai pripažįstamo BVP rodiklio, kuris iki šiol buvo tinkamas, būtina įvesti ir kitą rodiklį, galintį atspindėti ne tik ekonomikos augimą, bet ir šio augimo poveikį bei rezultatus (bendras vystymosi rezultatas). Vystymosi proceso, kurį norima pasiekti iki 2030 m., stebėsena turi būti grindžiama kompleksiniu ekonominių, socialinių bei aplinkos rodiklių rinkiniu (18).

4.5.5.

Stebėsenos sistemą taip pat reikėtų susieti su Europos semestru.

4.5.6.

JT 2030 m. darbotvarkėje Vyriausybės įpareigojamos sukurti stebėsenos ir peržiūros sistemą, tokiu būdu sukuriant priemones viso politikos ciklo įgyvendinimui – apimant strategijos kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir strategijų peržiūrą. Į peržiūros etapą komunikate nebuvo atsižvelgta. Priežastis galėtų būti ta, kad visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos bei veiksmų plano, kuriuos būtų galima reguliariai peržiūrėti, nėra.

4.6.1.

DVT yra įvairių suinteresuotųjų subjektų darbotvarkė. DVT galima įgyvendinti tik jeigu pilietinė visuomenė, įmonės, profesinės sąjungos, vietos bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai atliks aktyvų vaidmenį ir prisiims atsakomybę. Dalyvaujamojo valdymo mechanizmais reikia užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galėtų dalyvauti visais lygmenimis: vietos, nacionaliniu, Europos ir JT. Siekiant DVT reikalingas integruotas institucijų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas įvairiuose sektoriuose.

4.6.2.

Naujausiame sprendime Komisija inicijavo įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą dėl darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ES (19). EESRK pritaria šiam naujam projektui ir siūlo savo pagalbą sėkmingai platformos veiklai.

4.6.3.

Tačiau EESRK yra nusivylęs, kad savo komunikate Komisija neatsiliepė į EESRK pasiūlymą kartu su Europos Komisija sukurti Europos darnaus vystymosi forumą ir į Komiteto rekomendacijas dėl tokio forumo kūrimo (20). Šio forumo kūrimas būtų grindžiamas rezultatais, surinktais pristatant siūlomą forumą konferencijose, Tarybos darbo grupėse, Komisijoje ir suinteresuotųjų šalių konsultacijose, kuriose dalyviai šiam forumui išreiškė pritarimą.

4.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad savo sprendime sukurti įvairių suinteresuotųjų šalių platformą Komisija papildė platformos užduotis, susijusias su DVT įgyvendinimu ir keitimusi gerąja patirtimi, ir numatė konsultacinį vaidmenį pilietinės visuomenės atstovams svarstymuose dėl ilgalaikio DVT įgyvendinimo bei jų įtraukimą į įgyvendinimo priemonių stebėseną ir persvarstymą. Platforma taip pat turėtų palengvinti daugiašalį suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir partnerysčių kūrimą. EESRK laikosi nuomonės, kad tokia dalyvaujamoji platforma turi atlikti itin svarbų vaidmenį naujame Europos valdyme, kuriam turėtų būti būdinga bendra atsakomybė.