28.7.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 246/1 |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė.
Moterys ir transportas – Permainų platforma (tiriamoji nuomonė Komisijos prašymu)
(2017/C 246/01)
Pranešėja |
Madi SHARMA |
Konsultavimasis |
Europos Komisija, 2016 10 13 |
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis |
Atsakingas skyrius |
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius |
Priimta skyriuje |
2017 4 11 |
Priimta plenarinėje sesijoje |
2017 4 26 |
Plenarinė sesija Nr. |
525 |
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė) |
148/0/2 |
1. Išvados ir rekomendacijos
1.1. |
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) turi daug darbo patirties transporto sektoriuje vykdomos politikos srityje ir neseniai svarstė lyties aspektą šiame sektoriuje, kuriame tradiciškai daugiausiai dirba vyrai (žr. nuomonę TEN/573 „Moterys ir transportas“) (1). Kaip pilietinei visuomenei atstovaujanti ES institucija, EESRK turi kompetencijos dalyvauti suinteresuotųjų subjektų dialoguose ir konsultuoti dėl teisėkūros veiksmų. |
1.2. |
EESRK pripažįsta, kad suinteresuotųjų subjektų platformos yra veiksmingos siekiant permainų, jei jose:
|
1.3. |
EESRK siūlo sukurti ES Permainų platformą (toliau – platforma), kurioje būtų sprendžiamas lyčių lygybės transporto sektoriuje klausimas, iš pradžių pirmenybę skiriant moterų įsidarbinamumo šiame sektoriuje didinimui. Šis pradinis tikslas vėliau galėtų būti papildytas įtraukiant temą „moterys kaip transporto naudotojos“. Transporto sektorius apima oro, jūrų, kelių transporto, geležinkelių, vidaus vandenų laivybos ir logistikos sritis. Platformos nariais galėtų būti, be kita ko, ES ir nacionalinio lygmens politikos formuotojų atstovaujamosios organizacijos, transporto sektoriui atstovaujančios įstaigos, profesinės sąjungos, žiniasklaida, keleivių organizacijos ir NVO, norinčios imtis konkrečių veiksmų sprendžiant lyčių nelygybės klausimą transporto sektoriuje. |
1.4. |
EESRK skatintų įgyvendinti lyčių lygybės paisančią politiką, nustatant aiškius tikslus: įgaliojimus ir apibrėžtą veiklos sritį, įskaitant rodiklius, kuriuos formuodami platformą nustatys nariai. Tai būtų partnerystės modelis, pagal kurį sektoriaus suinteresuotieji subjektai dirbtų ir koordinuotų veiksmus visoje Europoje populiarindami naujas iniciatyvas. |
1.5. |
EESRK rekomenduoja, kad platforma išliktų lanksti ir pritaikoma visoms sektoriaus dimensijoms ir politikos lygmeniu. Reikėtų reikalauti užtikrinti jos narių ir veikimo skaidrumą ir atskaitomybę. Kad platforma būtų patikima ir sėkmingai veiktų, labai svarbios stebėsenos, vertinimo ir metinių peržiūrų priemonės. |
1.6. |
Platformą sėkmė lydės tik tuo atveju, jeigu nariai visapusiškai dalyvaus jos veikloje, todėl EESRK siūlo sukurti interneto svetainę, kurioje būtų nurodytas narių sąrašas, aprašoma jų veikla ir pateikiama veiksmų, rekomendacijų, stebėsenos ir vertinimų duomenų bazė, kad kiti galėtų juos atkartoti arba gauti informacijos. |
2. Bendroji informacija
2.1. |
Transporto sektoriuje dirba itin mažai moterų. 2013 m. 78 % ES transporto sektoriaus darbuotojų buvo vyrai. Siekiant transporto sektoriuje užtikrinti didesnę lyčių pusiausvyrą, suteikti daugiau patogumo paslaugų naudotojams ir kompensuoti darbo jėgos trūkumą bei įveikti iššūkius (trečdalis visų transporto sektoriaus darbuotojų yra vyresni nei 50 metų), būtina pritraukti daugiau moterų. |
2.2. |
2015 m. liepos 1 d. EESRK priėmė tiriamąją nuomonę „Moterys ir transportas“, o 2016 m. balandžio mėn. dalyvavo Komisijos narių Violeta Bulc ir Věra Jourova organizuotame renginyje. Vėliau Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas konsultavosi su įvairiomis ekspertų grupėmis, su kuriomis svarstė dabartinius iššūkius ir rekomendacijas. EESRK atstovas pasiūlė idėją sukurti Permainų platformą ir šiam pasiūlymui, kaip tinkamai priemonei skatinti imtis konkrečių ir aiškiai matomų veiksmų siekiant lyčių lygybės transporto sektoriuje, pritarė Europos Komisija. 2016 m. spalio 13 d. rašte Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Frans Timmermans nurodė, kad „tokia platforma galėtų pradėti savo veiklą 2017 m. antrąjį pusmetį per bendrą EESRK ir Komisijos renginį“. |
3. Permainų platforma
3.1. |
Europos Komisija turi daug priemonių konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir vykdo įvairią su tuo susijusią veiklą. Permainų platformos pagrindą galėtų sudaryti savanoriški, konkretūs ir išmatuojami veiksmai, kuriais įgyvendinami tie tikslai, dėl kurių ir buvo įsteigta ši platforma. Tokia pavyzdinė platforma yra Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato platforma „Mityba, fizinis aktyvumas ir sveikata“. |
3.2. |
Taigi, EESRK Mobilumo ir transporto generaliniam direktoratui siūlytų sukurti ES lygmens suinteresuotųjų subjektų platformą, per kurią būtų galima įgyvendinti veiksmais pagrįstus įsipareigojimus dėl didesnių užimtumo galimybių moterims ir lyčių lygybės transporto sektoriuje, siekiant labiau įtraukti moteris ir paskatinti ekonominį, socialinį ir tvarų augimą, ir kurios:
|
3.3. |
Kuriant tokią platformą, EESRK siūlo Mobilumo ir transporto generaliniam direktoratui iš pradžių apsvarstyti šiuos etapus ir aspektus (išsamiai išdėstytus toliau):
|
4. ES institucijų vaidmuo
4.1. |
Kartu su Komisijos pirmininko J. C. Junckerio siekiu užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, lyčių lygybė yra vienas iš ES Tarybai pirmininkaujančios Maltos prioritetų. Platforma galėtų būti ES pridėtinės vertės mechanizmas, papildantis įprastą politikos formavimo procesą ir sutelkiantis dėmesį konkrečiai į vieną ES uždavinį – lyčių lygybės atveriamas galimybes Europos transporto sektoriuje. Toks kryptingas dėmesys įtraukia susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurie kitu atveju galbūt neužmegztų ryšių su Europos Komisija. Todėl platforma galėtų papildyti ES institucijų darbą. |
4.2. |
Labai svarbu, kad platformai iš viršaus vadovautų Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas, o už platformą atsakingas Komisijos narys remtų jos veiklą, pavyzdžiui, asmeniškai dalyvaudamas jos steigiamajame renginyje ir apskritai platformos posėdžiuose. Tokiu būdu, nors platformos nariai savo įsipareigojimus vykdys savanoriškai, kvietimą atlikti tokį vaidmenį jie laikys didele garbe. Todėl labai svarbu, kad Mobilumo ir transporto generalinio direktorato vadovybė skirtų laiko platformai ir su ja bendrautų. Taip pat svarbu, kad tuo atveju, jeigu ES institucijos siektų tapti platformos narėmis, jos irgi privalėtų įsipareigoti siūlyti kryptingus veiksmus. |
4.3. |
ES institucijos ir (valstybių narių) transporto ministerijų atstovai atlieka svarbų vaidmenį skleidžiant svarbius faktus valstybių narių lygmeniu. Taigi, EESRK norėtų rekomenduoti įsteigti aukšto lygio grupę, kuri teiktų apžvalgas valstybių narių Vyriausybėms ir jų politikos formuotojams, sukurtų geriausios praktikos sklaidos mechanizmą, stiprintų darbinę partnerystę ir gerintų politikos formuotojų ir platformos ryšius. Jei suinteresuotieji subjektai nusprendžia būti ir platformos nariais, jie taip pat turėtų įsipareigoti atlikti konkrečius veiksmus. |
4.4. |
EESRK požiūriu, už platformos veiklą turėtų būti atsakingas Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas. Jis skirtų biudžetą, sekretoriato paslaugas ir tam tikrus išteklius. Kitos ES institucijos galėtų teikti suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas, gautas iš savo tinklų, taip pat suteikti posėdžių sales, vertimo raštu ir vertimo žodžiu paslaugas. Galimas alternatyvus finansavimo šaltinis būtų platformos narių ištekliai. |
4.5. |
Daug kainuos pagrindinė komunikacijos priemonė, interneto svetainė ir duomenų bazė, įskaitant jų tvarkymą. Įvairūs ES organai jau sukūrė tokius interneto išteklius ir tikimasi, kad Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas galės platformai pritaikyti jau egzistuojantį modelį. |
5. Narystė
5.1. |
Platforma neturėtų būti vieta tuščioms kalboms; jos veikla – tai procesas, skirtas suinteresuotiesiems subjektams susitikti ir aptarti, kokie iššūkiai ir galimybės kyla moterims transporto sektoriuje, o tada įsipareigoti imtis patikrinamų veiksmų. Suvokus, kokio tipo suinteresuotieji subjektai yra nariai, bus lengviau nustatyti galimą jų suinteresuotumo ir įtakos lygį. Labiausiai suinteresuoti subjektai bus tie, kurie tiesiogiai susiję su dabartiniais sektoriaus patiriamais sunkumais. |
5.2. |
Platformos nariais galėtų tapti šie Europos ir nacionalinio lygmens suinteresuotieji subjektai: sektoriaus atstovai, MVĮ asociacijos, profesinės sąjungos (socialiniai partneriai), įskaitant specializuotas moterų atstovaujamąsias organizacijas, viešojo administravimo institucijos, įskaitant tas, kurios turi įgaliojimų pirkimų ir viešųjų konkursų srityje, t. y. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), NVO, įskaitant skėtinę organizaciją, ginančią moterų teises ir lygybę, žiniasklaida, ekspertų grupės, akademinė bendruomenė ir mokslinių tyrimų institutai. |
5.3. |
Be to, galėtų būti numatyta kartais įtraukti: 1) platformos nariais nepaskirtus asmenis, dalyvaujančius rengiant įsipareigojimus; 2) sprendimus priimančius ir įtakingus asmenis, įskaitant ES institucijų ir valstybių narių ir (arba) valdžios institucijų atstovus. |
5.4. |
Narystė platformoje turėtų būti nemokama, o nariams turėtų būti taikomi narystės kriterijai ir įgaliojimai. Iš pradžių nenumatoma mokėti jokių išmokų už narių vykdomą veiklą, nei kompensuoti išlaidų, patirtų dėl narystės platformoje. |
5.5. |
Narystė turėtų būti grindžiama:
|
6. Pagrindinis platformos tikslas ir veiklos sritis
6.1. |
Bendrasis šios platformos tikslas galėtų būti didinti moterų dalyvavimą ir lyčių lygybę transporto sektoriuje suteikiant daugiau galimybių moterims, moterims priklausančioms įmonėms ir moterims vadovėms ir visiems asmenims gerinant darbo sąlygas šiame sektoriuje bei jų poveikį darbo vietų kūrimui, įtraukčiai, inovacijoms, tvarumui ir augimui. Dėmesys turėtų būti sutelktas į lyčių lygybę, taip skatinant užimtumą ir šalinant trūkumus šiame sektoriuje. Šis tikslas gali būti pasiektas, be kita ko, gerinant darbo vietų kokybę ir visiems sudarant geresnes darbo sąlygas, sprendžiant priekabiavimo ir smurto dėl lyties problemas, didinant galimybes suderinti profesinį, asmeninį ir šeiminį gyvenimą, didinant sprendimus priimančių moterų skaičių ir gerinant sektoriaus įvaizdį, siekiant pritraukti daugiau moteriškos lyties darbuotojų, verslininkių, mokslininkių ir inovatorių. Platformos veiklos sritį būtų galima išplėsti vėliau, įtraukiant susijusius klausimus, pavyzdžiui, naudotojų patirties gerinimą ir tikslinius veiksmus, kuriais sprendžiami moterims kaip naudotojoms kylantys klausimai. |
6.2. |
EESRK rekomenduotų įgyvendinant politiką ir sudarant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą, nes tai yra svarbi priemonė siekiant pirmiau nurodytų tikslų. Ši nauja koncepcija dažnai klaidingai suprantama: tai nereiškia, kad padidės bendros išlaidos, bet kad bus nustatyti nauji prioritetai ir perorientuotos programų, departamentų ir tarnybų išlaidos. Kai biudžetas sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą, padidėja aiškumas ir sukuriami mechanizmai, kad būtų galima taikyti bendrą ir universalų požiūrį, skatinantį didesnę lyčių lygybę. |
6.3. |
EESRK rekomenduoja veiklos sritį ir prioritetus apibrėžti suderinant juos su ES politika ir teisės aktais, kartu plėtojant socialinių partnerių dialogą. Platformoje remiant privatųjį sektorių ir viešąją politiką turėtų būti derinami principai „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ siekiant, kad nereikėtų keisti teisės aktų. Visi subjektai turėtų vertinti platformą kaip teigiamą ir būtiną investiciją. |
6.4. |
EESRK pabrėžia, kad dalyvaudami platformoje suinteresuotieji subjektai gaus tokios naudos:
|
6.5. |
EESRK mano, kad platforma galėtų nustatyti kokiomis svarbiausiomis priemonėmis:
|
6.6. |
Platformai plečiantis, dėmesys gali būti telkiamas į svarbias sritis, kurios galbūt nebus aktualios visiems nariams. Taip gali atsitikti dėl transporto sektoriaus įvairovės. Todėl būtų galima steigti pakomitečius, kurie sutelktų dėmesį į pagrindines interesų sritis. |
7. Gairės prioritetams nustatyti ir užtikrinti, kad veiksmai atitiktų pasirinktus prioritetus
7.1. |
EESRK pripažįsta, kad galutinius platformos prioritetus gali nustatyti tik patys platformos nariai. Suinteresuotieji subjektai į platformos veiklą įsitraukti gali turėdami stiprių savų interesų, todėl labai svarbu, jog jie visi gerai suprastų, kad jie turi veikti kolektyviai siekdami spręsti bendrus uždavinius. Įsipareigojimas imtis veiksmų, kuriais remiamos ir skatinamos permainos, paskatins suinteresuotuosius subjektus prisiimti atsakomybę už savo organizacijas ir platformą. |
7.2. |
EESRK mano, kad įsipareigojimai turėtų būti plataus užmojo, jais turi būti siekiama keisti esamą padėtį, be to, reikia, kad jie reikalautų pačių narių išteklių. Skaidrumas ir aiški komunikacija apie veiksmus interneto svetainėje leis ne tik susipažinti su įsipareigojimais, bet ir suteiks galimybę suinteresuotoms šalims vykdyti kontrolę. Taigi, siekiant užtikrinti nuolatinį bendradarbiavimą ir išvengti lūkesčių neatitikimo, labai svarbu, kad platformos nariai tinkamai komunikuotų ir vestų dialogą tarpusavyje. Be to, reikėtų skatinti bendrą veiklą. |
7.3. |
EESRK rekomenduoja papildomai nustatyti tikslus ir rodiklius, siekiant paremti platformos veiksmus. Šie tikslai ir rodikliai turėtų padėti įgyvendinti ir įvertinti veiksmus, kuriais siekiama didinti moterų įsidarbinamumą, lygybę ir įgalėjimą, be kita ko, sudarant vienodas sąlygas vyrams ir moterims, nepriklausomai nuo naudojamų technologijų. Kaip vertinimo priemonės naudojami vystymosi rodikliai, didinantys pažangos ataskaitoje pateiktų rezultatų poveikį ir juos integruodami, žymėdami pažangą padeda daryti įtaką politiniam ir strateginiam planavimui. |
7.4. |
Bendrus statistinius duomenis teikia Eurostatas. Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas galėtų bendradarbiauti su Eurostatu ir platformos nariais, kad būtų geriau renkami pagal lytį suskirstyti duomenys ir būtų galima susidaryti išsamesnį padėties vaizdą. |
7.5. |
Duomenys, tikslai ir rodikliai turėtų padėti formuoti mąstyseną lyčių lygybės, stereotipų ir diskriminacijos klausimais. Nenumatant normatyvinio pobūdžio, siekiama tikslo – paraginti organizacijas lyčių klausimus aiškiai ir suprantamai pateikti savo organizacijų nariams ir visuomenei, sudarant sąlygas atlikti savo pačių politikos priemonių ir praktikos vidaus analizę. |
7.6. |
Pamatiniai rodikliai galėtų būti parengti šiose srityse:
|
8. Stebėsena ir vertinimas
8.1. |
EESRK siūlymu, siekdami plėsti darbinę partnerystę, nariai galėtų nustatyti įsipareigojimus ir veiksmus, kuriuos jie aptartų su kitais platformos nariais prieš įgyvendinimo etapą. Jo pabaigoje būtų parengta stebėsenos ataskaita, kurioje būtų nurodyti visi veiksmai, terminai, surinkti duomenys ir pagrindinės išvados, kad platforma galėtų juos analizuoti ir vertinti. Šios peržiūros turėtų būti pateikiamos objektyviai ir nešališkai su įrodymais ir kokybiniais vertinimais, atspindint platformos tikslų aktualumą. Šiuo tikslu, jei pakanka išteklių, gali būti naudojamasi išorės konsultantų paslaugomis, kaip daroma vertinant Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato platformos veiklą (žr. 2016 m. metinę stebėsenos ataskaitą). |
8.2. |
EESRK siūlo įsipareigojimus tinkamai parengti pačioje pradžioje ir susieti juos su nustatytais tikslais. Nariai turėtų apsvarstyti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius, per nustatytą laiką įvykdytinus (angl. SMART) įsipareigojimus ir nuodugniai pasirengti – nustatyti tvarkaraščius, uždavinius ir tikslus, – kad būtų galima veiksmingai teikti ataskaitas, būtų paprasta stebėti ir teikti informaciją apie įsipareigojimų įvykdymą. |
8.3. |
Įsipareigojimams įvykdyti reikės narių atsidavimo ir darbo, viršijančio jų įprastas pareigas. Ši investicija turėtų pridėtinės vertės jų vidaus darbui, ne tik įmonių socialinės atsakomybės požiūriu, ir rodytų pasauliui narių ketinimą prisidėti prie to, kad darbo vietoje būtų geresnė lyčių pusiausvyra. Jų veiksmai turėtų būti vieši, kad juos galėtų atkartoti kiti subjektai. |
8.4. |
Peržiūrint platformos veiklą turėtų vykti aktyvesnė narių tinklaveika ir turėtų atsirasti daugiau paskatų dirbti drauge siekiant įgyvendinti tikslus. Taigi, tai padeda didinti bendrų įsipareigojimų skaičių, nes:
|
2017 m. balandžio 26 d., Briuselis
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Georges DASSIS
(1) OL C 383, 2015 11 17, p. 1.