14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/14

1.

2014 m. gegužės 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.), kuriame vienas iš trijų pagrindinių prioritetų yra sąžiningumas sporto srityje;

2.

Gero valdymo ekspertų grupės 2013 m. parengtus gero valdymo principus ir 2016 m. sausio mėn. parengtus pagrindinius principus, susijusius su demokratija, žmogaus teisėmis ir darbuotojų teisėmis, visų pirma vykdant sutarčių skyrimo procedūras organizuojant svarbius sporto renginius (1);

3.

rekomendacijas dėl svarbių sporto renginių, visų pirma dėl paveldo aspektų, sutelkiant dėmesį į socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą, kurias 2016 m. sausio mėn. parengė Ekspertų grupė, atsakinga už sporto ekonominio aspekto klausimus (2);

4.

pasaulines iniciatyvas (3), įskaitant tarptautinio sporto judėjimo iniciatyvas, tokias kaip 2020 m. olimpinė darbotvarkė, kurią 2014 m. gruodžio 12 d. vykusioje 127-oje sesijoje patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas ir į kurią įtrauktos rekomendacijos, kuriose itin daug dėmesio skiriama sąžiningumo klausimams ir kuriomis siekiama, kad darnus vystymasis taptų neatsiejama svarbių sportų renginių, be kita ko, Olimpinių žaidynių, dalimi (4),

5.

svarbūs sporto renginiai (5) suteikia patrauklių progų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įvertinti sporto rezultatus, atkreipti dėmesį į sporto vertybes ir jo teikiamą naudą. Svarbių sporto renginių metu gali būti pozityviai demonstruojamas sportas, ir šie renginiai kelia didelį sportininkų, suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės susidomėjimą, taip pat gali įkvėpti suaugusiuosius ir vaikus dalyvauti sporto veikloje;

6.

svarbiems sporto renginiams gali tekti svarbus vaidmuo vykdant regionų ar miestų plėtrą ir jie gali lemti didelį ekonominį ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai, jei tai rūpestingai planuojama nuo kuo ankstyvesnio etapo. Svarbių sporto renginių paveldas ir tvarumas gali būti labai svarbūs tiek kalbant apie svarbių sporto renginių legitimumą, tiek apie pritarimą jiems;

7.

svarbių sporto renginių kontekste keliami svarbūs sąžiningumo ir valdymo klausimai, pavyzdžiui, demokratinis ir skaidrus sprendimų priėmimas, atskaitomybė, darnus vystymasis ir pozityvus paveldas, žmogaus teisės, įskaitant vaikų teises bei darbuotojų teises, ir lyčių lygybė, taip pat visų formų diskriminacijos prevencija ir grėsmės sąžiningumui sporto srityje, pavyzdžiui, dopingas, susitarimai dėl varžybų baigties ir smurtas;

8.

dėl susidomėjimo, kurį kelia svarbūs sporto renginiai, ir susijusių didelių finansinių ir ekonominių interesų, jie nėra apsaugoti nuo procesų, galinčių mesti šešėlį sąžiningumui sporto srityje, todėl svarbūs sporto renginiai tampa ne tik sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo platforma, bet ir esminiu šių savybių, įskaitant tvarumą ir paveldą, išbandymu,

9.

apie sunkumus, su kuriais nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis susiduria sporto organizacijos, valdžios institucijos, bendrovės, žiniasklaidos atstovai ir kiti partneriai siekdami užtikrinti tvarias sąlygas bei priemones ir tinkamai rengdamiesi svarbiam sporto renginiui visais to renginio etapais (įgyvendinamumo galimybių nustatymo, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo, paveldo);

10.

kai kuriais atvejais – apie ribotą skaidrumą sprendimų priėmimo procedūrose ir procesuose visais svarbių sporto renginių etapais, kalbant ir apie perkančiuosius, ir apie pasiūlymus teikiančius subjektus; taip pat tai, kad tarptautinėse sporto federacijose gero valdymo principai nėra pakankamai įgyvendinami;

11.

kad dėl svarbių sporto renginių finansinių, techninių, politinių ir teisėkūros reikalavimų bei susijusių sąnaudų (6), taip pat dėl konkurenciniu požiūriu vis reiklesnių konkursų ir siūlomų galimai pernelyg didelių kainų atitinkamai didėja renginių organizavimo išlaidos ir tokiu būdu mažesnėms ES šalims ir miestams dažnai užkertamas kelias dalyvauti konkursuose ir surengti tokius renginius;

12.

kad keli miestai kandidatai ir šalys kandidatės atšaukė savo pasiūlymus suorganizuoti svarbius sporto renginius Europos Sąjungoje, mažėja ES rengiamų svarbių sporto renginių dalis, o Europos Sąjungos piliečiai vis mažiau pritaria tam, kad tokie sporto renginiai būtų rengiami jų šalyse (7);

13.

didesnį ES šalių ir sporto federacijų suinteresuotumą bendrai rengti kai kuriuos svarbius sporto renginius keliose šalyse, regionuose ir miestuose,

14.

nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį svarbiuose sporto renginiuose, pavyzdžiui, užtikrinant svarbių sporto renginių finansavimą, infrastruktūrą, aplinkosaugą, saugą ir saugumą, taip pat planavimą, tvarumą bei paveldą;

15.

kad sporto organizacijos sporto reikaluose turi laikytis tokių pagrindinių ir pripažintų gero valdymo principų kaip skaidrumas, demokratiniai procesai, stabdžių ir atsvarų sistema bei solidarumas, atsižvelgiant į tai, kad sporto organizavimas iš esmės yra autonomiškas;

16.

intensyvesnio ir nuolatinio valdžios institucijų ir sporto organizacijų dialogo bei bendradarbiavimo, kuriuos papildytų deramas ES ir tarptautinio sporto judėjimo atstovų dialogas, kurie padeda įtvirtinti bendras vertybes, susijusias su sąžiningumu, skaidrumu, geru valdymu bei darniu vystymusi, ir pasiekti bendrų susitarimų ir priemonių, kuriuose būtų atsižvelgiama į abipusę atsakomybę ir interesus, svarbą,

17.

propaguoti ir užtikrinti svarbių sporto renginių sąžiningumą, skaidrumą ir gerą valdymą, šių principų laikantis visais renginio etapais (įgyvendinamumo galimybių nustatymo, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo, paveldo), įskaitant laikotarpį pasibaigus renginiui, ir juos taikant visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie renginyje dalyvauja kaip partneriai, įgyvendinant tokias iniciatyvas:

18.

užtikrinti ilgalaikį ir pozityvų svarbių sporto renginių paveldą, kaip gero valdymo dalį, taip pat kaip socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą miestų ir regionų plėtros ES valstybėse narėse kontekste,

19.

į būsimą darbą sporto srityje ES lygmeniu įtraukti svarbių sporto renginių sąžiningumo, gero valdymo, tvarumo ir paveldo klausimus, be kita ko, palengvinant keitimąsi informacija ir diskusijas su svarbiais sporto renginiais susijusiomis temomis;

20.

remti kriterijų ir procedūrų, susijusių su svarbių sporto renginių sąžiningumu, skaidrumu ir geru valdymu, įskaitant tvarumą ir paveldą, įgyvendinimą, atitinkamais atvejais pagrįstą esamomis gairėmis ir rekomendacijomis ir atitinkantį pripažintas tarptautines deklaracijas bei standartus, kuriuos valstybės narės ir vietos valdžios institucijos galėtų naudoti kaip atskaitos tašką spręsdamos dėl viešosios paramos svarbiems sporto renginiams;

21.

nustatyti ir parengti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo ir keitimosi šio bendradarbiavimo gerosios praktikos pavyzdžiais modelius, kuriuos galėtų naudoti valstybės narės ir vietos valdžios institucijos sudarydamos partnerystės susitarimus dėl svarbių sporto renginių organizavimo, itin daug dėmesio skiriant keliose šalyse, regionuose ir miestuose vykstantiems sporto renginiams,

22.

pradėti tyrimą dėl svarbių sporto renginių rengimo keliose šalyse ir regionuose Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į galimas administracines ir teisėkūros kliūtis nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir tikėtiną tokių renginių poveikį;

23.

remti tarptautinius projektus ir, kai tinkama, nepriklausomus mokslinius tyrimus svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo srityse, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, įgyvendinant finansavimo ES lėšomis programas, pavyzdžiui, „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“;

24.

skatinti dalytis gerosios praktikos pavyzdžiais ir mokymosi patirtimi bei skelbti juos ir sudaryti palankesnes sąlygas ES valstybėms narėms ir sporto judėjimui tarpusavyje perduoti žinias apie svarbių sporto renginių sąžiningumą, skaidrumą ir gerą valdymą, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, taip pat remti ir skatinti nustatyti ir, jeigu reikia, parengti metodus bei priemones, įskaitant:

25.

sukurti negriežtą stebėsenos sistemą, pavyzdžiui, įsipareigojimų priežiūros komisiją, arba naudotis JT pasauliniu susitarimu, siekiant įvertinti pažangą, padarytą siekiant ES valstybėse narėse svarbius sporto renginius rengiančių organizacijų sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo,

26.

toliau rengti prieinamus ir patrauklius svarbius sporto renginius, kuriuose demonstruojamos teigiamos sporto vertybės ir sporto vaidmuo visuomenėje bei propaguojama visuomenės sanglauda;

27.

skatinti įgyvendinti pagrindinius gero valdymo principus, kuriais siekiama įtvirtinti skaidrumą, demokratinius principus, stabdžių ir atsvarų sistemą ir solidarumą svarbių sporto renginių rengimo atžvilgiu ir laikytis pripažintų tarptautinių standartų bei dalyvauti tokiose iniciatyvose kaip JT pasaulinis susitarimas, JT pagrindiniai verslo ir žmogaus teisių principai ir ISO 26000 ir 20121;

28.

propaguoti, įgyvendinti ir stebėti svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo principų laikymąsi įvairiais renginio etapais, įskaitant įgyvendinamumo galimybių nustatymą, konkurso, pasirengimo, organizavimo, vertinimo ir paveldo aspektus, ir taikyti juos visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, kurie renginyje dalyvauja kaip partneriai;

29.

visais svarbių sporto renginių etapais taikyti skaidrias ir demokratines procedūras ir reikalauti, kad tokias procedūras taikytų visi kiti partneriai, itin daug dėmesio skiriant nacionalinių, regioninių ir vietos sporto organizacijų, plačiosios visuomenės informavimui ir dalyvavimui, ir nepriklausomam ataskaitų rengimui, auditui, vertinimui ir atskaitomybei;

30.

parengti ir paskelbti svarbių sporto renginių konkurso etapo realistinius reikalavimus, įskaitant skaidrias atrankos procedūras ir atitinkamus atrankos kriterijus, kuriais vadovaujantis skiriami svarbūs sporto renginiai, susijusius su sąžiningumo klausimais, pavyzdžiui, žmogaus teisėmis, įskaitant vaikų teises bei darbuotojų teises ir lyčių lygybės aspektą, taip pat visų formų diskriminacijos prevencija ir grėsmėmis sporto sąžiningumui, pavyzdžiui, dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties ir smurtu;

31.

aktyviai skatinti svarbių sporto renginių socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą ir ilgalaikį bei pozityvų paveldą, kaip gero valdymo dalį, šiuos principus įtraukiant į sutarties su rengiančia organizacija reikalavimus ir stebint renginį (8),

32.

tęsti ir intensyvinti valstybių narių, Europos Komisijos ir sporto judėjimo atstovų dialogą svarbių sporto renginių sąžiningumo, skaidrumo ir gero valdymo, įskaitant tvarumo ir paveldo aspektus, klausimais;

33.

susitarti, pradedant visų pirma olimpinio judėjimo atstovais ir atsakingomis tarptautinėmis futbolo organizacijomis ir siekiant susitarimą taikyti ir kitoms tarptautinėms sporto federacijoms, dėl bendros darbotvarkės, kuria būtų siekiama didinti sąžiningumą, gerinti valdymą ir užtikrinti daugiau skaidrumo visais svarbių sporto renginių etapais ir kuri apimtų visus tiems renginiams suorganizuoti būtinose partnerystėse dalyvaujančius susijusius suinteresuotuosius subjektus, taip, be kita ko, didinant svarbių sporto renginių teigiamą potencialą ir tvarumą bei stiprinant jų paveldą ir atgaunant ES piliečių pasitikėjimą;

34.

imtis bendrų veiksmų, pavyzdžiui:

35.

organizuoti nuolatinį aukšto lygio dialogą, kuris būtų ES struktūrinio dialogo sporto klausimais (9) dalis ir kuriame dalyvautų Vyriausybių, Europos ir tarptautinio olimpinio judėjimo ir Europos bei tarptautinių sporto federacijų, dalyvaujančių svarbiuose sporto renginiuose, atstovai ir atitinkamais atvejais nepriklausomi ekspertai. Remiantis bendra darbotvarke ir veiksmais, pavyzdžiui, nurodytais 34 punkte, būtų galima aptarti klausimus, susijusius su svarbiais sporto renginiais, kuriuose atsakomybe dalijasi Vyriausybės ir sporto organizacijos, ir pasikeisti informacija.